1

Savo apeliaciniu skundu El Corte Inglés SA (toliau – El Corte Inglés) prašo panaikinti 2014 m. spalio 15 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą El Corte Inglés / VRDT – English Cut (The English Cut) (T‑515/12, EU:T:2014:882, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jos ieškinį dėl 2012 m. rugsėjo 6 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1673/2011‑1, toliau – ginčijamas sprendimas), susijusio su protesto procedūra tarp šios įmonės ir The English Cut SL (toliau – The English Cut), panaikinimo.

2

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) 8 straipsnyje nustatyta:

„1.   Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:

<…>

2.   1 dalyje nurodyti „ankstesni prekių ženklai“ reiškia:

<…>

5.   Be to, ankstesnio prekių ženklo, kaip apibrėžta 2 dalyje, savininkui užprotestavus pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį, ir turi būti registruojamas prekėms arba paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu, kalbant apie ankstesnį Bendrijos prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą Bendrijoje arba, kalbant apie ankstesnį nacionalinį prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą toje valstybėje narėje ir jeigu dėl prekių ženklo vartojimo be rimtos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pakenkti ankstesnio prekių ženklo išskirtinumui ar jo geram vardui.“

3

2010 m. vasario 9 d.The English Cut pateikė VRDT paraišką įregistruoti žodinį žymenį „The English Cut“ kaip Bendrijos prekių ženklą.

4

Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos sutartis) 25 klasei ir atitinka šį aprašymą:

„Drabužiai, išskyrus kostiumus, kelnes ir striukes, batus ir galvos apdangalus“.

5

Šio Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiška buvo paskelbta 2010 m. liepos 6 d.Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 2010/122.

6

2010 m. spalio 4 d., El Corte Inglés pateikė protestą dėl šio prekių ženklo registracijos šio sprendimo 4 punkte nurodytoms prekėms.

7

Protestas visų pirma pagrįstas tokiais ankstesniais prekių ženklais:

8

Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 8 straipsnio 5 dalyje nurodytais pagrindais.

9

2011 m. liepos 12 d. VRDT protestų skyrius atmetė protestą.

10

2011 m. rugpjūčio 16 d.El Corte Inglés pateikė apeliaciją dėl tokio sprendimo. Ginčijamu sprendimu VRDT pirmoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją.

11

Pirma, kiek protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu, pažymėtina, kad Apeliacinė taryba nusprendė, jog, kiek tai susiję su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, šie žymenys vizualiai ir fonetiškai nebuvo panašūs. Dėl konceptualaus panašumo ji nusprendė, kad žodinį žymenį „The English Cut“, vertinamą bendrai, Ispanijos visuomenė, kuri neturi aukšto anglų kalbos žinių lygio, supras kaip išgalvotą pavadinimą. Vis dėlto ji pripažino, kad, nepaisant to, jog dalies vidutinių Ispanijos vartotojų anglų kalbos žinios nėra gausios, dauguma šių vartotojų supras anglų kalbos žodį „English“ kaip išreiškianti sąvoką, kuri panaši į išreiškiamą ispanų kalbos žodžiu „Inglés“.

12

Atitinkamai Apeliacinė taryba konstatavo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai buvo panašūs dėl vieno iš jų žodinių elementų, nors vertinami bendrai jie nebuvo panašūs.

13

Toliau Apeliacinė taryba atliko bendrą galimybės supainioti vertinimą ir nusprendė, kad žodžiai „El Corte“ ir „Cut“ buvo dominuojantys žymenų, dėl kurių kilo ginčas, elementai ir kad atitinkama visuomenė negali nustatyti jokio jų „konceptualaus sutapimo“. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad iš tiesų šie žymenys buvo konceptualiai „minimaliai“ panašūs, kaip tai nurodyta ginčijamo sprendimo 43 punkte, tačiau, vertinami bendrai, jie skyrėsi, todėl protesto dalį, kuri buvo grindžiama Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu, reikia atmesti.

14

Antra, kiek protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi, Apeliacinė taryba nusprendė, kad, nepaisant stipraus ankstesnių prekių ženklų gero vardo mažmeninės prekybos sektoriuje, El Corte Inglés nepateikė pakankamai įrodymų, kad šiems prekių ženklams buvo daroma žala arba kenkiama jų geram vardui arba tokia žala galėjo būti padaryta arba galėjo būti pakenkta šių prekių ženklų geram vardui. Todėl ji atmetė El Corte Inglés protesto dalį, kuri buvo grindžiama šia teisės nuostata.

15

Ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. lapkričio 22 d., El Corte Inglés prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

16

Grįsdama savo ieškinį El Corte Inglés nurodė du pagrindus, susijusius, pirma, su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir, antra, su to paties reglamento 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

17

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.

18

Kiek tai susiję su pirmuoju ieškinio pagrindu, Bendrasis Teismas visų pirma nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalys neginčijo Apeliacinės tarybos išvadų dėl atitinkamos visuomenės apibrėžties ir atitinkamų prekių ir paslaugų panašumo, o šios išvados nebuvo klaidingos, joms reikia pritarti.

19

Dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalį, Bendrasis Teismas pabrėžė, viena vertus, kad juose buvo naudojami iš skirtingo raidžių skaičiaus sudaryti įvairių kalbų žodžiai, ir, kita vertus, skyrėsi jų tarimas ir juos sudarančių skiemenų skaičius. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog minėti žymenys nebuvo nei vizualiai, nei fonetiškai panašūs. Tačiau, kiek tai susiję su konceptualiu panašumu, Bendrasis Teismas nurodė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, pažodžiui reiškė tą patį, t. y. „anglišką kirpimą“. Vis dėlto jis nusprendė, kad Ispanijos vartotojai gali suvokti, jog tai reiškia tą patį, tik kai žodinį žymenį „The English Cut“ išverčia į savo kalbą – taip atmetama prielaida, kad jie iš karto konceptualiai susieja žymenis, dėl kurių kilo ginčas. Todėl skundžiamo sprendimo 29 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad tarp šių žymenų yra „nedidelis“ konceptualaus panašumo laipsnis.

20

Galiausiai atlikęs analizę Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 33 punkte nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai buvo nedaug panašūs, tačiau vizualiai ir fonetiškai jie nebuvo panašūs. Todėl jis nusprendė, kad Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, jog, vertinami bendrai, žymenys skyrėsi. Nurodęs, kad netenkinama viena iš kumuliacinių Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygų, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nereikia atlikti visapusio galimybės supainioti vertinimo. Taigi, pirmąjį ieškinio pagrindą jis atmetė kaip nepagrįstą.

21

Antrąjį ieškinio pagrindą Bendrasis Teismas atmetė kaip nepagrįstą remdamasis tuo, kad nors ankstesni prekių ženklai turėjo labai gerą vardą, nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą palyginus žymenis, dėl kurių kilo ginčas, paaiškėjo, kad šie žymenys nebuvo panašūs, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo tenkinama sąlyga dėl jų tapatumo ar panašumo, kuri turi būti tenkinama, kad būtų galima taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.

22

El Corte Inglés Teisingumo Teismo prašo:

23

VRDT Teisingumo Teismo prašo:

24

Savo apeliacinį skundą El Corte Inglés grindžia trimis pagrindais, susijusiais, pirma, su Bendrojo Teismo atliktu faktinių aplinkybių iškraipymu, antra, su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir, trečia, su to paties reglamento 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

25

El Corte Inglés teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamame sprendime nurodoma, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai panašūs, Bendrasis Teismas, neiškraipęs nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, negalėjo susilpninti tokio panašumo svarbos, kai skundžiamo sprendimo 29, 30 ir 33 punktuose nurodė, kad toks panašumas „silpnas“ ar „minimalus“.

26

Šiuo klausimu pabrėžtina, kad toks teiginys grindžiamas klaidingu ginčijamo sprendimo suvokimu. Nors iš tikrųjų keliuose šio sprendimo punktuose Apeliacinė taryba nurodo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai yra panašūs, tačiau neįvardija, kaip konkrečiai, o minėto sprendimo 43 punkte ji aiškiai nurodo, kad panašumas „minimalus“. Taigi, skundžiamo sprendimo 30 punkte nurodęs, kad Apeliacinė taryba pripažino, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai panašūs „minimaliai“, ir minėto sprendimo 29 ir 33 punktuose konstatavęs, kad toks panašumas „silpnas“, Bendrasis Teismas neiškraipė nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, taigi, nesusilpnino ginčijamame sprendime konstatuoto panašumo reikšmės.

27

Bet kuriuo atveju reikia pabrėžti, kad nedidelio, silpno ar minimalaus panašumo pobūdis yra nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Tačiau Bendrojo Teismo nesaisto Apeliacinės tarybos atliktas toks vertinimas, kai jis yra sprendimo, kurio teisėtumas jame ginčijamas, motyvų dalis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Les Éditions Albert René / VRDT, C‑16/06 P, EU:C:2008:739, 47 ir 48 punktus).

28

Tokiomis aplinkybėmis pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

29

El Corte Inglés tvirtina, kad skundžiamos sprendimo 26–33 punktuose atmetęs bet kokią žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualaus ir konceptualaus panašumo prielaidą ir pripažinęs, kad jie tik nedaug panašūs konceptualiai, Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

30

Vis dėlto tokiais argumentais siekiama paneigti Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą.

31

Tačiau, kaip matyti iš SESV 256 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos, apeliaciją galima paduoti tik teisės klausimais. Kadangi faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas savaime nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui, tik Bendrasis Teismas gali spręsti dėl tokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, taip pat juos vertinti (šiuo klausimu žr., be kita ko, Sprendimo Les Éditions Albert René / VRDT, C‑16/06 P, EU:C:2008:739, 68 punktą ir Nutarties Repsol YPF / VRDT, C‑466/13 P, EU:C:2014:2331, 54 punktą).

32

Todėl antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

33

El Corte Inglés tvirtina, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką, taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir 8 straipsnio 5 dalį, reikalaujamas žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnis skiriasi. Iš Teisingumo Teismo praktikos, konkrečiau kalbant, iš Sprendimo Intra-Presse / Golden Balls (C‑581/13 P ir C‑582/13 P, EU:C:2014:2387) 72–78 punktų, matyti, kad, priešingai nei Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto atveju, pagal šio straipsnio 5 dalį reikalaujama tik nedidelio žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnio. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Bendrasis Teismas pripažino, kad šie žymenys, nors ir nedaug, bet konceptualiai panašūs, jis klaidingai nusprendė nenagrinėti klausimo, ar dėl egzistuojančių kitų svarbių veiksnių, kaip antai ankstesnių prekių ženklų žinomumo ar gero vardo, tokio nedidelio konceptualaus panašumo laipsnio vis dėlto neužteko tam, kad suinteresuotoji visuomenė nustatytų tokių žymenų ryšį.

34

VRDT teigia, kad Sprendimą Intra-Presse / Golden Balls (C‑581/13 P ir C‑582/13 P, EU:C:2014:2387), kuriuo grįsdama savo argumentus remiasi El Corte Inglés, reikia vertinti atsižvelgiant į sprendimus Calvin Klein Trademark Trust / VRDT (C‑254/09 P, EU:C:2010:488) ir Ferrero / VRDT (C‑552/09 P, EU:C:2011:177). Pastaruosiuose dviejuose sprendimuose Teisingumo Teismas iš tikrųjų nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisingą išvadą, jog buvo akivaizdžiai netaikytina Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis, kurios nuostatos tapačios Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies nuostatoms, nors, nagrinėdamas pastarojo reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos konkrečios apsaugos taikymo sąlygas, jis ir nurodė, kad yra naudojamas bendras terminas ar bendras vaizdinis elementas.

35

VRDT teigimu, toks skirtingas sprendimas paaiškinamas aplinkybe, kad bylose, kuriose priimti sprendimai Calvin Klein Trademark Trust / VRDT (C‑254/09 P, EU:C:2010:488) ir Ferrero / VRDT (C‑552/09 P, EU:C:2011:177), kitaip nei situacijos, kuri nagrinėta Sprendime Intra-Presse / Golden Balls (C‑581/13 P ir C‑582/13 P, EU:C:2014:2387), atveju, Bendrasis Teismas nuo žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualaus, fonetinio ir konceptualaus palyginimo pradžios atsižvelgė į tokius veiksnius, kaip antai į kiekvieno iš šių žymenų skiriamuosius ir dominuojančius elementus, kurie, esant kitokioms situacijoms, būtų nagrinėjami tik bendrai vertinant galimybę supainioti. Tuo remdamasi VRDT daro išvadą, kad jeigu Bendrasis Teismas jau nuo žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo pradžios atsižvelgia į kiekvieno iš šių žymenų skiriamuosius ir dominuojančius elementus, kaip yra nagrinėjamu atveju, tačiau atlikęs tokią analizę padaro išvadą, kad, nepaisant nedidelio konceptualaus panašumo, galimybė supainioti neegzistuoja, jis turi teisę tuo remdamasis padaryti išvadą, kad neišvengiamai nereikia taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies.

36

Papildomai VRDT tvirtina, kad nors formaliai Bendrasis Teismas, taikydamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, nenagrinėjo, ar nedidelio konceptualaus panašumo, konstatuoto vertinant to paties straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygas, pakako, kad visuomenė nustatytų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, ryšį, vis dėlto remiantis tam tikromis Bendrojo Teismo išvadomis, padarytomis atliekant tokį nagrinėjimą, reikia konstatuoti, kad nereikėjo taikyti ir Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies, nes tam tikrais atvejais vartotojai galės suprasti, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, turės tokią pačią reikšmę tik po to, kai žymuo „The English Cut“ bus išverstas į jų gimtąją kalbą, taigi, jie tokių žymenų iš karto konceptualiai nesusieja.

37

Visų pirma reikia pabrėžti, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 5 dalyje pakartojamas 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 dalies tekstas. Todėl Teisingumo Teismo praktika dėl Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 dalies turi būti laikoma reikšminga aiškinant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir 5 dalį.

38

Iš Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies formuluotės matyti, kad ji taikoma, kai tenkinamos trys sąlygos: pirma, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, turi būti tapatūs arba panašūs; antra, ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, turi turėti gerą vardą ir, trečia, egzistuoja tikimybė, kad dėl neteisėto žymens, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, naudojimo bus nesąžiningai pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba jiems bus pakenkta. Be to, iš šios formuluotės matyti, kad reikia suprasti, jog trys nurodytos sąlygos yra kumuliacinės. Galiausiai reikia pabrėžti, kad su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumu ar panašumu susijusi sąlyga yra taikoma ir šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktui, ir to paties straipsnio 5 daliai.

39

Kadangi nei iš Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir to paties straipsnio 5 dalies, nei iš Teisingumo Teismo praktikos nematyti, kad panašumo sąvoka kiekvienos iš šių dalių atveju turi kitokią reikšmę, tuo remiantis visų pirma reikia konstatuoti, kad jeigu analizuodamas šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygas Bendrasis Teismas padaro išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nepanašūs, nagrinėjamoje byloje būtina netaikyti ir to paties straipsnio 5 dalies. Atvirkščiai, jeigu taip nagrinėdamas Bendrasis Teismas nusprendžia, kad tarp žymenų, dėl kurių kilo ginčas, yra tam tikras panašumas, dėl tokios išvados taikytinas ir minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktas, ir to paties straipsnio 5 dalis.

40

Vis dėlto, jeigu nagrinėjamas panašumo laipsnis nepakankamas, kad galima būtų taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, tuo remiantis negalima daryti išvados, kad neišvengiamai netaikytina šio straipsnio 5 dalis.

41

Taigi, kiekvienos iš dviejų šio straipsnio dalių atveju reikalaujama skirtingo žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnio. Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas taikomas, jeigu konstatuojama, kad šie žymenys tokie panašūs, jog suinteresuotoji visuomenė gali juos supainioti, tačiau tokios galimybės egzistavimas nėra to paties straipsnio 5 dalies taikymo sąlyga.

42

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį tik reikalaujama, kad dėl egzistuojančio panašumo suinteresuotoji visuomenė galėtų ne supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, bet juos susieti, t. y. nustatyti jų ryšį, todėl tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad šioje nuostatoje gerą vardą turintiems prekių ženklams numatyta apsauga gali būti taikoma, net jeigu žymenys, dėl kurių kilo ginčas, mažai panašūs (pagal analogiją žr. Sprendimo Adidas-Salomon ir Adidas Benelux, C‑408/01, EU:C:2003:582, 27, 29 ir 31 punktus; Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 57, 58 ir 66 punktus).

43

Iš to matyti, kad jeigu išanalizavus Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygas paaiškėja, kad tarp žymenų, dėl kurių kilo ginčas, yra tam tikras panašumas, Bendrasis Teismas, siekdamas nustatyti, ar tenkinamos minėto straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos, turi išnagrinėti, ar dėl egzistuojančių kitų svarbių veiksnių, kaip antai ankstesnio prekių ženklo žinomumo ar gero vardo, suinteresuotoji visuomenė gali nustatyti šių žymenų ryšį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Intra-Presse / Golden Balls, C‑581/13 P ir C‑582/13 P, EU:C:2014:2387, 73 punktą).

44

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti, ar šioje byloje, kaip teigia El Corte Inglés, Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.

45

Šiuo klausimu pabrėžtina, kad nagrinėdamas šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygas Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 29 punkte konstatavo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra konceptualiai nedaug panašūs. Vis dėlto minėto sprendimo 33 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į vizualaus ir fonetinio panašumo nebuvimą, ginčijamame sprendime teisingai konstatuota, kad šie žymenys, vertinami bendrai, skiriasi. Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog netenkinama viena iš kumuliacinių Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygų, nereikia atlikti visapusio galimybės supainioti vertinimo.

46

Vis dėlto, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų vertinimu, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 39 punkte nurodė, kad iš žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo, atlikto taikant šio straipsnio 1 dalies b punktą, matyti, kad šie žymenys nepanašūs, taigi, netenkinamos minėto straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos.

47

Taip nusprendęs Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Jis negalėjo neatsižvelgti į išvadą, kurią pats padarė skundžiamo sprendimo 29 punkte, pagal kurią žymenys, dėl kurių kilo ginčas, buvo panašūs konceptualiai.

48

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas privalėjo išnagrinėti, ar tokio, nors ir nedidelio panašumo laipsnio, atsižvelgiant į tai, kad egzistavo kitų svarbių veiksnių, kaip antai ankstesnio prekių ženklo žinomumas ar geras vardas, neužteko tam, kad suinteresuotoji visuomenė nustatytų šių žymenų ryšį, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 8 straipsnio 5 dalį.

49

Tokios išvados nepaneigia Teisingumo Teismo praktika, suformuluota sprendimuose Calvin Klein Trademark Trust / VRDT (C‑254/09 P, EU:C:2010:488) ir Ferrero / VRDT (C‑552/09 P, EU:C:2011:177), kuriais rėmėsi VRDT, nes minėtuose sprendimuose nagrinėta kitokia situacija. Konkrečiai kalbant, nors minėtose bylose buvo nagrinėjamas žymenims, dėl kurių kilo ginčas, bendras žodis ar elementas, Bendrasis Teismas, priešingai nei skundžiamame sprendime, formaliai konstatavo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nebuvo panašūs.

50

Galiausiai, net darant prielaidą, kad, kaip teigia VRDT, remiantis skundžiamu sprendimu galima daryti išvadą, kad, išnagrinėjęs klausimą dėl galimo žymenų, dėl kurių kilo ginčas, ryšio buvimo, Bendrasis Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju netenkinamos Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos, nes iš teismo atliktos minėto straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygų analizės matyti, kad atitinkami vartotojai net negalėjo konceptualiai susieti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, konstatuotina, kad toks motyvas yra teisiškai klaidingas. Iš tikrųjų šio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų atveju nereikalaujama, kad vartotojai iš karto galėtų susieti žymenis, dėl kurių kilo ginčas.

51

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad trečiasis apeliacinio skundo pagrindas yra pagrįstas.

52

Iš to matyti, kad reikia panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek jame nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nebuvo pakankamai panašūs, kad galima būtų taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, reikia daryti išvadą, jog dėl to nagrinėjamu atveju netenkinamos ir minėto straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos. Likusią apeliacinio skundo dalį reikia atmesti.

53

Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą.

54

Šioje byloje netenkinamos sąlygos, kad Teisingumo Teismas galėtų pats priimti galutinį sprendimą dėl šio ginčo. Kaip matyti iš šio sprendimo 48 punkto, Bendrasis Teismas iš tiesų turi išnagrinėti, ar nors ir nedidelio žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnio, kuris nagrinėjant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygas konstatuotas skundžiamo sprendimo 29 punkte, atsižvelgiant į tai, kad egzistavo kitų svarbių veiksnių, kaip antai ankstesnio prekių ženklo žinomumas ar geras vardas, neužteko tam, kad suinteresuotoji visuomenė nustatytų šių žymenų ryšį, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 8 straipsnio 5 dalį.

55

Todėl reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia: