1

Ieškiniu Europos Sąjungos Taryba prašo panaikinti 2013 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos sprendimą Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui (toliau – TJTT) byloje Nr. 21 pateikti „Raštišką Europos Komisijos pareiškimą Europos Sąjungos vardu“ (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, pasirašyta 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje ir įsigaliojusi 1994 m. lapkričio 16 d. (toliau – JTJTK), Europos bendrijos vardu patvirtinta 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimu 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 3 t., p. 260).

3

JTJTK 191 straipsnyje nurodyta:

„Asamblėjos arba Tarybos prašymu Ginčų dėl jūros dugno kolegija pateikia konsultacines išvadas teisiniais klausimais, kurie kyla Asamblėjos ar Tarybos veiklos srityse. Tokios išvados pateikiamos ypatingos skubos tvarka.“

4

JTJTK 287 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Pasirašydama, ratifikuodama ar prisijungdama prie [JTJTK] arba bet kuriuo metu vėliau valstybė rašytiniu pareiškimu gali pasirinkti vieną ar kelis toliau nurodytus būdus ginčams, kilusiems dėl [JTJTK] aiškinimo ar taikymo, spręsti:

<...>“

5

JTJTK VI priede pateikiamas TJTT statutas.

6

Šio statuto 16 straipsnyje „[TJTT] darbo reglamentas“ nurodyta:

„[TJTT] nustato savo funkcijų vykdymo tvarką. Visų pirma jis priima savo darbo reglamentą.“

7

Minėto statuto 21 straipsnyje „Jurisdikcija“ nurodyta:

„[TJTT] jurisdikcijai priklauso visi ginčai ir pareiškimai, pateikti jam remiantis [JTJTK], ir visi klausimai, konkrečiai nurodyti bet kuriame kitame susitarime, numatančiame [TJTT] jurisdikciją.“

8

Peržiūrėtos 2009 m. kovo 17 d. redakcijos TJTT darbo reglamento 130–137 straipsniuose apibrėžta „patariamoji procedūra“ Ginčų dėl jūros dugno kolegijoje. Iš šio darbo reglamento 133 straipsnio matyti, kad valstybės JTJTK dalyvės ir tarpvalstybinės organizacijos, galinčios pateikti informacijos klausimu, dėl kurio paduotas prašymas dėl patariamosios nuomonės, raginamos pateikti raštiškus pareiškimus šiuo klausimu ir, jeigu rengiama žodinė proceso dalis, – žodinius pareiškimus per minėtą proceso dalį.

9

Minėto reglamento 138 straipsnyje nurodyta:

„1.   [TJTT] gali pateikti patariamąją nuomonę teisiniu klausimu, jeigu su [JTJTK] tikslais susijusiame tarptautiniame susitarime konkrečiai numatyta, kad turi būti kreipiamasi į [TJTT] dėl tokios nuomonės pateikimo.

2.   Prašymą dėl patariamosios nuomonės [TJTT] gali pateikti kiekvienas tuo susitarimu arba pagal tą susitarimą tam įgaliotas subjektas.

3.   [TJTT] mutatis mutandis taiko 130–137 straipsnius.“

10

Įvairiomis tarptautinių susitarimų, kurių dalyvė yra Europos Sąjunga, nuostatomis reglamentuojamos atitinkamos vėliavos valstybės ir pakrančių valstybių pareigos ir įsipareigojimai žvejybos atvirojoje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje srityje ir dėl to šios nuostatos yra reikšmingos kovoje su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (toliau – NNN žvejyba), kuri kelia pavojų žuvų išteklių išsaugojimui ir valdymui.

11

Taip, be kita ko, yra kalbant apie JTJTK 56, 61–68, 73, 91, 94 ir 116–120 straipsnius, 1993 m. lapkričio 24 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos dvidešimt septintosios sesijos rezoliucija Nr. 15/93 patvirtinto Susitarimo, skirto skatinti atviroje jūroje plaukiojančius žvejybos laivus įgyvendinti tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones (toliau – FAO priemonių laikymosi susitarimas), prie kurio Bendrija prisijungė pagal 1996 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą 96/428/EB (OL L 177, p. 24), III, V, VI ir VIII straipsnius ir 1995 m. rugpjūčio 4 d. Niujorke (Jungtinės Amerikos Valstijos) priimto Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (toliau – Jungtinių Tautų susitarimas dėl žuvų išteklių), kuris Bendrijos vardu ratifikuotas 1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimu 98/414/EB (OL L 189, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 4 t., p. 3), 5–14 ir 17–21 straipsnius.

12

Subregioninės žuvininkystės komisija (toliau – SŽK) yra 1985 m. kovo 29 d. konvencija įsteigta tarpvyriausybinė organizacija, atsakinga už bendradarbiavimą žuvininkystės srityje, kurią sudaro Žaliojo Kyšulio Respublika, Gambijos Respublika, Gvinėjos Respublika, Bisau Gvinėjos Respublika, Mauritanijos Islamo Respublika, Senegalo Respublika ir Siera Leonės Respublika.

13

Sąjunga yra sudariusi partnerystės susitarimus su įvairiomis SŽK valstybėmis narėmis. Daugelyje iš šių susitarimų yra nuostata, panaši į Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo (OL L 414, 2006, p. 3) 5 straipsnio 4 dalį, pagal kurią „Bendrija įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad jos laivai laikytųsi šio susitarimo nuostatų ir žvejybą Žaliojo Kyšulio jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse reglamentuojančių teisės aktų“.

14

2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiame Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiančiame reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinančiame reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL l 286, p. 1; toliau – NNN reglamentas), numatyta išsami kovos su NNN žvejyba priemonių sistema.

15

Kaip matyti iš šio reglamento 5 konstatuojamosios dalies, juo siekiama sustiprinti Sąjungos veiksmus prieš NNN žvejybą „[laikantis] tarptautinių įsipareigojimų“, nurodytų minėto reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje, būtent kylančių iš JTJTK, FAO priemonių laikymosi susitarimo ir Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių.

16

2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiančiu reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, p. 33), reglamentuojama galimybė trečiųjų šalių laivams naudotis Sąjungos vandenimis ir galimybė Sąjungos laivams naudotis trečiųjų šalių vandenimis.

17

NNN reglamento įgyvendinimas ir laikymosi kontrolė užtikrinama 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiu Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančiu reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, p. 1).

18

Įgyvendindama NNN reglamentą Komisija 2010 m. gegužės 28 d. Reglamentu (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL L 131, p. 22) ir kuris keletą kartų iš dalies pakeistas, patvirtino, remdamasi regioninių žvejybos valdymo organizacijų (toliau – RŽVO) sudarytais sąrašais, NNN žvejyboje dalyvaujančių laivų Sąjungos sąrašą. Sąjunga yra daugumos RŽVO narė.

19

Sąjunga taip pat yra priėmusi įvairių reglamentų, įgyvendinančių priemones, kurių ėmėsi RŽVO prieš tam tikras trečiąsias šalis. Tai yra, pavyzdžiui, 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 826/2004, draudžiantis importuoti Atlanto melsvuosius tunus (Thunnus thynnus), kurių kilmės šalis Pusiaujo Gvinėja ir Siera Leonė, ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2092/2000 (OL L 127, p. 19), ir 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 827/2004, draudžiantis importuoti Atlanto didžiaakius tunus (Thunnus obesus), kurių kilmės šalis Bolivija, Kambodža, Pusiaujo Gvinėja, Gruzija ir Siera Leonė, ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1036/2001 (OL L 127, p. 21).

20

2013 m. kovo 28 d. TJTT gavo SŽK prašymą pateikti patariamąją nuomonę (toliau – prašymas pateikti patariamąją nuomonę).

21

Šis prašymas, įregistruotas kaip byla Nr. 21, susijęs su šiais klausimais:

22

2013 m. gegužės 24 d. nutartimi TJTT paragino JTJTK šalis, SŽK ir kitas tarpvyriausybines organizacijas ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 29 d. pateikti raštiškus pareiškimus byloje Nr. 21. Jis taip pat nusprendė surengti žodinę proceso dalį.

23

2013 m. rugpjūčio 5 d. Komisija priėmė sprendimą „Dėl rašytinių pareiškimų, susijusių su prašymu pateikti patariamąją nuomonę, kurį Subregioninės žuvininkystės komisija padavė Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui, pateikimo Sąjungos vardu byloje Nr. 21“ (C(2013) 4989 final, toliau – 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas).

24

Šio sprendimo 9 ir 10 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad „[p]agal SESV 335 straipsnį Komisija atstovauja Sąjungai teisminiuose procesuose“ ir „[r]eikia <...>, kad Komisija Sąjungos vardu pateiktų rašytines pastabas dėl TJTT pateiktų klausimų ir dalyvautų žodinėje proceso dalyje“. Minėto sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad „[p]agal lojalaus bendradarbiavimo principą Komisija turi informuoti Tarybą per savo kompetentingą darbo grupę“.

25

2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo 1 straipsnyje numatyta, kad „Komisija Europos Sąjungos vardu pateiks rašytinius pareiškimus dėl klausimų, kuriuos, siekdama gauti patariamąją nuomonę, 2013 m. kovo 27 d. [SŽK] pateikė [TJTT] byloje Nr. 21, [ir] <...> dalyvaus žodinėje proceso dalyje byloje Nr. 21“. Pagal šio sprendimo 2 straipsnį „Komisijos Teisės tarnybai pavedama įgyvendinti šį sprendimą“.

26

Taryboje prašymą pateikti patariamąją nuomonę nagrinėjo, pirma, Jūrų teisės darbo grupė (toliau – COMAR grupė), kiek tai susiję su aspektais dėl TJTT jurisdikcijos pateikti šią patariamąją nuomonę ir pateiktų klausimų priimtinumu, ir, antra, Vidaus ir išorės žuvininkystės politikos darbo grupė (toliau – FISH grupė), kiek tai susiję su aspektais dėl esmės.

27

2013 m. rugsėjo 12 d. FISH grupės posėdyje ir 2013 m. rugsėjo 17 d. COMAR grupės posėdyje Komisija dar kartą pakartojo ketinanti teikti rašytines pastabas Sąjungos vardu byloje Nr. 21 ir teigė nemananti, kad tam būtina gauti išankstinį Tarybos pritarimą. FISH grupės posėdyje Tarybai pirmininkaujanti valstybė savo ruožtu nurodė, kad Taryba turi patvirtinti šių rašytinių pastabų turinį, ir paragino Komisiją ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio mėn. pabaigos pateikti Tarybai rašytinių pastabų projektą.

28

2013 m. spalio 22 d. Komisija išsiuntė Tarybai „darbinį dokumentą, kuriame išdėstytos pagrindinės Sąjungos pastabų [TJTT] byloje Nr. 21 dalys“ (toliau – 2013 m. spalio 22 d. darbinis dokumentas). Šiame dokumente Komisija, darydama nuorodą į savo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, pakartojo, kad „pagal lojalaus bendradarbiavimo principą“ Taryba turi „būti informuota“. Ji pažymėjo, kad „visapusiškai atsižvelgs į visus valstybių narių pasiūlymus ir patarimus, siekdama, kad Sąjungos pozicija būtų svaresnė“.

29

2013 m. spalio 24 d. FISH grupės posėdyje ir 2013 m. spalio 30 d. COMAR grupės posėdyje, per kuriuos buvo nagrinėjamas 2013 m. spalio 22 d. darbinis dokumentas, Komisija dar kartą patvirtino, kad neteiks Tarybai tvirtinti rašytinių pastabų projekto.

30

2013 m. spalio 22 d. darbinis dokumentas buvo pakeistas kelis kartus – 2013 m. lapkričio 15, 18 ir 26 d. Jo vėlesnės versijos buvo svarstomos 2013 m. lapkričio 15 ir 22 d. FISH grupės posėdžiuose. 2013 m. lapkričio 15 d. peržiūrėtos minėto dokumento versijos įvadinėje dalyje Komisija vėl pažymėjo: pagal SESV 335 straipsnį ji turi teisę atstovauti Sąjungai teisminiuose procesuose ir nereikia, kad Taryba iš anksto pritartų Sąjungos vardu teikiamoms rašytinėms pastaboms.

31

2013 m. lapkričio 27 d., remdamasis FISH grupės parengta ataskaita, Nuolatinių valstybių narių atstovų komitetas (Coreper) aptarė klausimą dėl galimo rašytinių pastabų Sąjungos vardu pateikimo TJTT. Valstybių narių delegacijos ir Coreper pirmininkas tvirtino, kad, remdamasi ESS 16 straipsniu, Taryba turi išspręsti šį klausimą ir prireikus patvirtinti arba pakeisti šių rašytinių pastabų turinį. Coreper laikėsi nuomonės, kad jei Taryba negali patvirtinti jokios pozicijos dėl galimo tokių pastabų pateikimo, vadinasi, nėra pozicijos šiuo klausimu, todėl Sąjungos vardu negali būti TJTT pateikta jokių rašytinių pastabų dėl prašymo pateikti patariamąją nuomonę. Tačiau Komisija toliau laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju nebūtinas oficialus Tarybos pritarimas, ir nurodė, kad Sąjungos vardu pateiks raštišką pareiškimą TJTT.

32

2013 m. lapkričio 29 d., atsižvelgusi į keleto valstybių narių delegacijų pateiktas pastabas, Komisija TJTT išsiuntė „[r]aštišką Europos Komisijos pareiškimą Europos Sąjungos vardu“ byloje Nr. 21. Taryba apie tai buvo informuota tą pačią dieną elektroniniu paštu.

33

Septynios valstybės narės, kaip JTJTK šalys, taip pat pateikė rašytinius pareiškimus TJTT toje byloje.

34

Taryba Teisingumo Teismo prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

35

Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti ieškinį, o nepatenkinus šio reikalavimo – palikti galioti ginčijamo sprendimo padarinius, kol per protingą terminą bus priimtas naujas sprendimas, ir priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

36

Čekijos Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Suomijos Respublikai ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei buvo leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. Tačiau Portugalijos Respublika nedalyvavo jokiame šio proceso etape.

37

Šalys neginčija, kad ginčijamu sprendimu Komisija, Tarybai ir jai pasikeitus nuomonėmis, įgyvendino 2013 m. rugpjūčio 5 d. išdėstytus ketinimus, kai TJTT Sąjungos vardu byloje Nr. 21 pateikė rašytinį pareiškimą, kurio turinys nebuvo pateiktas pritarti Tarybai nepaisant šios prašymo.

38

Tokiomis aplinkybėmis šį ieškinį reikia suprasti taip, kad Komisija kaltinama nepaisiusi Tarybos prerogatyvų, kai nepateikė Sąjungos vardu minėtoje byloje pateikto rašytinio pareiškimo turinio iš anksto pritarti Tarybai.

39

Grįsdama ieškinį Taryba nurodo du pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su ESS 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto įgaliojimų suteikimo principo ir institucinės pusiausvyros principo pažeidimu. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su toje pačioje nuostatoje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimu.

40

Pirmąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirma dalis susijusi su SESV 218 straipsnio 9 dalies pažeidimu. Antra dalis susijusi su SESV 16 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Abi šias dalis reikia nagrinėti kartu.

41

Nurodydama pirmojo ieškinio pirmą pagrindą Taryba, palaikoma visų įstojusių į bylą valstybių narių, išskyrus Austrijos Respubliką, teigia, kad nagrinėjamu atveju Komisija nepaisė SESV 218 straipsnio 9 dalimi jai pripažintų prerogatyvų.

42

Minėtos šalys teigia, kad toje nuostatoje nurodyta bet kokia situacija, kai tarptautiniu susitarimu įsteigtas bet kokio pobūdžio organas taiko tą susitarimą priimdamas teisinę galią (privalomą ar neprivalomą) Sąjungoje turinčius aktus. Nagrinėjamu atveju taip ir yra. TJTT buvo įsteigtas tarptautiniu susitarimu, būtent JTJTK, ir šioje byloje nagrinėjama patariamoji nuomonė gali turėti reikšmingą poveikį JTJTK ir kitų tarptautinių susitarimų, kuriuose dalyvauja Sąjunga, taikymui, todėl ir Sąjungos teisinei sistemai. Kadangi prašymas pateikti patariamąją nuomonę susijęs su išsamiai Sąjungos teisėje reglamentuota sritimi, ši nuomonė gali turėti įtakos Sąjungos kompetencijos įgyvendinimui ir Sąjungos acquis šioje srityje. Be to, gali prireikti pritaikyti Sąjungos teisės aktus NNN žvejybos srityje.

43

Nurodydama pirmojo ieškinio antrą dalį Taryba, palaikoma visų įstojusių į bylą valstybių narių, teigia, kad bet kuriuo atveju Komisija nagrinėjamu atveju pažeidė ESS 16 straipsnio 1 dalį, kai pasisavino išimtinai Tarybai priklausančius įgaliojimus.

44

Šiuo klausimu minėtos šalys tvirtina, kad, pirma, ESS 17 straipsnio 1 dalimi Komisijai neleidžiama savarankiškai užtikrinti Sąjungos atstovavimo išorės santykiuose, nepaisant ESS 16 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje Tarybai pavestų politikos formavimo funkcijų.

45

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pasekmių, kurias tarptautiniu mastu gali lemti Sąjungos vardu TJTT pateikto rašytinio pareiškimo turinys, ypač Sąjungos ir SŽK valstybių narių santykiams, reikšmę, Taryba, remdamasi pastarąja nuostata, turėjo apibrėžti šį turinį. Komisijos vaidmuo – vykdyti Tarybos suformuotą politiką ir užtikrinti Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose remiantis šia politika.

46

Antra, Taryba ir visos įstojusios į bylą valstybės narės tvirtina, kad SESV 335 straipsniu negali būti paneigti išdėstyti argumentai.

47

Šiuo klausimu Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika ir Suomijos Respublika teigia, kad SESV 335 straipsnis susijęs tik su Sąjungos atstovavimu nacionaliniuose teisminiuose procesuose, o ne su pastabų Sąjungos vardu pateikimu, įgyvendinant Sąjungos išorės veiksmus, tarptautiniu susitarimu įsteigtam teismui.

48

Taryba ir visos įstojusios į bylą valstybės narės tvirtina, kad bet kuriuo atveju SESV 335 straipsnio, atsižvelgiant į įprastinę sąvokos „atstovavimas“ reikšmę ir ESS 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą įgaliojimų suteikimo principą, negalima suprasti taip, kad juo leidžiama Komisijai kitose bylose nei susijusios su jos pačios veikimu savarankiškai kreiptis į teismą, nepaisant Tarybos kompetencijos nustatyti Sąjungos pozicijos aptariamais klausimais turinį. Komisijos atstovavimas Sąjungai išorės santykiuose – nesvarbu, ar jis teisinis, ar politinis, – patenka į ESS 17 straipsnio 1 dalies šešto sakinio taikymo sritį, o dėl to reikia atsižvelgti į politikos formavimo funkcijas, tenkančias Tarybai pagal ESS 16 straipsnio 1 dalį.

49

Trečia, Taryba ir įstojusios į bylą valstybės narės teigia, kad Komisijos atstovavimas Sąjungai TJTT nesusijęs su Sutarčių taikymu, kaip tai suprantama pagal ESS 17 straipsnio 1 dalies antrą sakinį. Taigi Komisija negali remtis savo Sutarčių sergėtojos funkcija, kad savarankiškai pateiktų savo nagrinėjamų tarptautinių taisyklių aiškinimą. Be to, pastabų Sąjungos vardu byloje Nr. 21 pateikimas neapsiribojo techniniu Sąjungos acquis atitinkamoje srityje apibūdinimu. Jis taip pat apėmė politinius ir strateginius sprendimus dėl kelių toje byloje kilusių klausimų, kaip antai TJTT jurisdikcijos pateikti nagrinėjamu atveju prašomą patariamąją nuomonę, ir dėl pateiktų klausimų priimtinumo.

50

Ketvirta, Taryba, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Lietuvos Respublika ir Suomijos Respublika tvirtina, kad kovos su NNN žvejyba srityje nėra iš anksto nustatytos Sąjungos politikos, kuriai esant Komisija nagrinėjamu atveju būtų galėjusi negauti išankstinio Tarybos pritarimo. Be to, nėra iš anksto nustatytos Sąjungos politikos nei dėl naujo klausimo, susijusio su bendrąja TJTT jurisdikcija teikti patariamąsias nuomones, nei dėl klausimų, susijusių su atitinkamomis vėliavos valstybės, pakrantės valstybės ir tarptautinių organizacijų pareigomis NNN žvejybos srityje.

51

Atsakydama į pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį Komisija tvirtina, kad SESV 218 straipsnio 9 dalis taikoma, tik kai tarptautiniu susitarimu įsteigtam organui, kaip vykdomajam organui, suteikti įgaliojimai nustatyti taisykles ar priimti sprendimus pagal tokį susitarimą. Taigi ši nuostata nesusijusi su Sąjungos vardu tarptautiniame teisme pareiškiamomis pozicijomis.

52

Atsakydama į pirmojo ieškinio pagrindo antrą dalį Komisija visų pirma teigia, kad SESV 335 straipsnis išreiškia bendrąjį principą, kad ji atstovauja Sąjungai bet kokiame teisminiame procese – nacionaliniame ar tarptautiniame. Šia nuostata nereikalaujama, kad, siekdama Sąjungos vardu kreiptis į teismą, ji gautų kitos Sąjungos institucijos leidimą. Pagal Sutarčių nustatytą tvarką Sąjungos atstovavimas tarptautiniame teisme yra konstitucinio pobūdžio užduotis, pavesta Komisijai ESS 13 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies pirmu ir antru sakiniais ir SESV 335 straipsniu.

53

Komisijos teigimu, reikia atskirti dvi situacijas. Pirmoji situacija susijusi su Sąjungos atstovavimu išorės santykiuose politiniais ir diplomatiniais tikslais, kaip antai derantis dėl tarptautinių susitarimų; toks atstovavimas reglamentuojamas ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštame sakinyje ir gali patekti į ESS 16 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kai nėra nustatytos Sąjungos politikos. Antroji situacija, kurią atitinka nagrinėjamas atvejis, susijusi su Sąjungos atstovavimu tarptautiniame teisme; atstovaudama tokiame teisme Komisija, siekdama bendrojo Sąjungos intereso pagal ESS 17 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, turi prižiūrėti Sąjungos teisės taikymą, kaip tai suprantama pagal tos pačios straipsnio dalies antrą sakinį, įskaitant tarptautinius susitarimus, kuriuose dalyvauja Sąjunga.

54

Papildomai Komisija teigia, jog net jei būtų pripažinta, kad ESS 17 straipsnio 1 dalies šeštas sakinys buvo taikytinas nagrinėjamu atveju, ji turi teisę atstovauti Sąjungai pagal Tarybos jau nustatytą Sąjungos politiką. Nagrinėjamu atveju Sąjungos lygiu egzistuoja visapusiška teisinė ir politinė sistema, kuri leido Komisijai vykdyti Sąjungos atstovavimo išorės santykiuose užduotį, ir tam nereikėjo gauti papildomų Tarybos gairių.

55

Šalys neginčija, kad prašyme pateikti patariamąją nuomonę išdėstyti klausimai bent iš dalies susiję su biologinių jūrų išteklių išsaugojimo pagal bendrą žuvininkystės politiką sritimi, kuri pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies d punktą yra Sąjungos išimtinės kompetencijos sritis, ir kad Sąjunga, kaip JTJTK, kurios pagrindu įsteigtas TJTT, susitariančioji šalis, pagal JTJTK darbo reglamento 133 straipsnį turėjo kompetenciją dalyvauti per šiame tribunole vykstančią patariamosios nuomonės pateikimo procedūrą byloje Nr. 21.

56

Grįsdama savo sprendimą atstovauti Sąjungai šiai dalyvaujant minėtoje procedūroje ir tuo tikslu pateikti rašytinį pareiškimą Sąjungos vardu, Komisija rėmėsi SESV 335 straipsniu, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip ji patvirtino tiek rašytiniuose dokumentuose, tiek per teismo posėdį.

57

Tačiau kelios įstojusios į bylą valstybės narės nesutinka, kad SESV 335 straipsnis taikytinas Sąjungos atstovavimui tarptautiniame teisme, kaip antai TJTT. Jų teigimu, šis straipsnis susijęs tik su procesais nacionaliniuose teismuose.

58

Vis dėlto iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad, nors SESV 335 straipsnis, remiantis jo tekstu, apsiriboja valstybėmis narėmis, juo išreiškiamas bendrasis principas, pagal kurį Sąjunga turi teisinį subjektiškumą ir šiuo tikslu jai atstovauja Komisija (šiuo klausimu žr. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. / Komisija, C‑131/03 P, EU:C:2006:541, 94 punktą).

59

Darytina išvada, kad SESV 335 straipsniu Komisijai suteiktas pagrindas atstovauti Sąjungai TJTT byloje Nr. 21.

60

Tačiau, kaip pažymėjo Taryba, šiuo klausimu palaikoma įstojusių į bylą valstybių narių, tai, kad šiuo atveju SESV 335 straipsnis yra taikytinas, galutinai neatsako į klausimą, pateiktą nurodant pirmąjį ieškinio pagrindą, ar, laikantis ESS 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto įgaliojimų suteikimo principo, reikėjo, kad rašytinio pareiškimo, kurį Komisija Sąjungos vardu pateikė TJTT byloje Nr. 21, turinį būtų iš anksto patvirtinusi Taryba.

61

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal ESS 13 straipsnio 2 dalį kiekviena Sąjungos institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų ir tikslų. Ši nuostata išreiškia institucinės pusiausvyros principą, būdingą Sąjungos institucinei struktūrai, pagal kurį kiekviena institucija vykdo savo įgaliojimus paisydama kitų institucijų įgaliojimų (žr. Sprendimo Taryba / Komisija, C‑409/13, EU:C:2015:217, 64 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

62

Šiuo atveju nurodydamos argumentus Taryba ir įstojusios į bylą valstybės narės teigia, kad Komisija nepaisė Tarybos kompetencijos pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį ir bet kuriuo atveju pažeidė ESS 16 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, kai TJTT byloje Nr. 21 Sąjungos vardu pateikė rašytinį pareiškimą, kurio turinio Taryba nebuvo patvirtinusi.

63

Pirma, kalbant apie SESV 218 straipsnio 9 dalį, pažymėtina, jog joje daroma nuoroda į pozicijas, kurias Sąjungos vardu priima pagal tarptautinį susitarimą įsteigtas „organas“, kuriam reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, vadinasi, šios nuostatos taikymas susijęs su pozicijomis, priimamomis Sąjungos vardu per jos institucijas arba prireikus per solidariai jos interesais veikiančias valstybes nares, jai dalyvaujant priimant tokius aktus atitinkamame tarptautiniame organe. Sąjunga, kaip dalyvaujanti šalis, buvo paraginta pareikšti poziciją tarptautiniam „teismui“, o ne „jame“.

64

Šį aiškinimą patvirtina SESV 218 straipsnio 9 dalies kontekstas ir tikslas.

65

Kaip išvados 70–74 punktuose nurodė generalinė advokatė, minėtoje nuostatoje, nukrypstant nuo SESV 218 straipsnio 1–8 dalyse aprašytos įprastinės procedūros Sąjungai derantis dėl tarptautinio susitarimo ir jį sudarant, numatyta supaprastina procedūra apibrėžti pozicijas, priimamas Sąjungos vardu šiai dalyvaujant atitinkamo tarptautinio susitarimo įsteigtame sprendimus priimančiame organe priimant aktus dėl to susitarimo taikymo arba įgyvendinimo.

66

Priešingai nei byla, kurioje priimtas Sprendimas Vokietija / Taryba (C‑399/12, EU:C:2014:2258), susijęs su Sąjungos vardu priimama pozicija jai per valstybes nares dalyvaujant atitinkamo tarptautinio susitarimo įsteigtame organe priimant rekomendacijas, ši byla susijusi su Sąjungos vardu tarptautiniame teisminiame organe pareiškiamos pozicijos, paprašytos pateikti dėl patariamosios nuomonės, kurią priimti teisę ir pareigą turi tik šio organo nariai, šiuo tikslu veikiantys visiškai nepriklausomai nuo dalyvaujančių šalių, apibrėžimu.

67

Darytina išvada, kad, nesant reikalo nagrinėti, ar byloje Nr. 21 prašoma pateikti TJTT patariamoji nuomonė patenka į „teisinę galią turinčio akto“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį, ši nuostata netaikoma šioje byloje.

68

Antra, kalbant apie ESS 16 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, reikia išnagrinėti, ar, remiantis šia nuostata, galima teigti, kad Taryba turėjo patvirtinti byloje Nr. 21 TJTT Sąjungos vardu pateikto rašytinio pareiškimo turinį prieš išsiunčiant šį pareiškimą šiam tribunolui.

69

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad prašymas pateikti patariamąją nuomonę susijęs su atitinkamomis vėliavos valstybės ir pakrantės valstybės pareigomis ir įsipareigojimais dėl NNN žvejybos, kuri kelia pavojų žuvų išteklių išsaugojimui ir valdymui. Kaip nurodyta šio sprendimo 10 ir 11 punktuose, NNN žvejyba patenka į visų JTJTK, kurios susitariančioji šalis Sąjunga yra, FAO priemonių laikymosi susitarimo, prie kurio Bendrija prisijungė Sprendimu 96/428, Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių, kurį Bendrija ratifikavo Sprendimu 98/414, ir Sąjungos ir SŽK valstybių narių partnerystės susitarimų, kurie pagal SESV 216 straipsnio 2 dalį yra sudedamoji Sąjungos teisės dalis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Air Transport Association of America ir kt., C‑366/10, EU:C:2011:864, 73 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), nuostatų taikymo sritį. Be to, ji išsamiai reglamentuota Sąjungos teisėje ir, beje, šis reglamentavimas, buvo sustiprintas 2008 m. siekiant atsižvelgti į tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus, kaip nurodyta šio sprendimo 14–19 punktuose.

70

Tokiomis aplinkybėmis, kaip matyti iš Sąjungos vardu TJTT byloje Nr. 21 išsiųsto rašytinio pareiškimo, jame buvo pasiūlyti atsakymai į toje byloje iškeltus klausimus ir nurodyta, kaip, Sąjungos manymu, reikia aiškinti ir taikyti reikšmingas JTJTK, FAO priemonių laikymosi susitarimo ir Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių nuostatas NNN srityje, ir apibūdintos priemonės, šioje srityje numatytos ankstesniame punkte minėtuose partnerystės susitarimuose ir Sąjungos teisės aktuose.

71

Taigi šio pareiškimo tikslas buvo ne formuoti politiką NNN žvejybos srityje, kaip tai suprantama pagal ESS 16 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, bet, remiantis reikšmingų šios srities tarptautinių ir Sąjungos teisės aktų nuostatų analize, pateikti TJTT teisines pastabas, kad šis tribunolas prireikus galėtų pateikti patariamąją nuomonę, pagrįstą informacija apie jam pateiktus klausimus.

72

Taryba ir kai kurios įstojusios į bylą valstybės narės teigia, kad Sąjungos vardu byloje Nr. 21 TJTT pateiktame rašytiniame pareiškime taip pat pateikta svarstymų dėl šio tribunolo jurisdikcijos atsakyti į prašymą pateikti patariamąją nuomonę ir dėl pateiktų klausimų priimtinumo – svarstymų, kuriuos lemia strateginiai ar politiniai sprendimai, kuriuos pasirinkti turėjo Taryba.

73

Tačiau tokie svarstymai, kaip ir pastabos, pateiktos dėl nagrinėjamos bylos esmės, yra dalyvavimo teismo procese požymiai. Tokiomis aplinkybėmis negalima laikyti, kad jie atitinka politikos formavimą, kaip tai suprantama pagal ESS 16 straipsnio 1 dalį.

74

Taryba ir kai kurios įstojusios į bylą valstybės narės taip pat pabrėžia reikšmingas politines pasekmes, kurių gali kilti, visų pirma Sąjungos ir SŽK valstybių narių santykiams, dėl Sąjungos vardu byloje Nr. 21 TJTT pateikto rašytinio pareiškimo turinio.

75

Tačiau, net jei šis teiginys yra teisingas, bet kuriuo atveju vien jo nepakanka, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 69–71 punktuose, konstatuoti, kad rengiant šio rašytinio pareiškimo turinį buvo vykdoma politikos formavimo funkcija, kaip tai suprantama pagal ESS 16 straipsnio 1 dalies antrą sakinį.

76

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija nepažeidė šios nuostatos, kai TJTT Sąjungos vardu byloje Nr. 21 išsiuntė rašytinį pareiškimą nepateikusi jo turinio pritarti Tarybai.

77

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

78

Nurodydama antrąjį ieškinio pagrindą Taryba, palaikoma Čekijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos, teigia, kad Komisija nagrinėjamu atveju pažeidė ESS 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą.

79

Šuo klausimu minėtos šalys, pirma, kritikuoja tai, kad, priešingai, nei reikalaujama SESV 218 straipsnio 9 dalyje, Komisija nepateikė Tarybai pasiūlymo dėl sprendimo, kuriuo nustatoma Sąjungos vardu priimama pozicija TJTT, o tai užkirto kelią Tarybai priimti tokį sprendimą. Dėl šio neveikimo Komisija taip pat neįvykdė iš ESS 17 straipsnio 1 dalies kylančios pareigos imtis tinkamų iniciatyvų remti Sąjungos bendrąjį interesą, o dėl šio pareigos neįvykdymo Tarybai buvo sutrukdyta vykdyti ESS 16 straipsnio 1 dalyje jai pavestas funkcijas.

80

Antra, Komisija nebendradarbiavo lojaliai su Taryba rengdama TJTT pateikto rašytinio pareiškimo turinį. Ji tik išsiuntė Tarybai vien informaciniais tikslais įvairius parengiamuosius dokumentus, kurie iš tiesų nebuvo tokie išsamūs kaip galutinis TJTT išsiųstas rašytinis pareiškimas, nors valstybių narių delegacijos Taryboje norėjo, kad būtų pateiktas išsamus dokumento projektas, kuris būtų leidęs joms parengti savo pareiškimus išsamiai susipažinus su šiuo atveju numatyta Sąjungos pozicija.

81

Komisija nesutinka, kad kaip nors pažeidė lojalaus bendradarbiavimo principą.

82

Ji teigia, pirma, kad nereikėjo pateikti pasiūlymo dėl tokio sprendimo, nes nebuvo būtina priimti sprendimo, pagrįsto SESV 218 straipsnio 9 dalimi.

83

Antra, ji tvirtina, kad nagrinėjamu atveju visapusiškai bendradarbiavo su Taryba ir atsižvelgė tiek į Taryboje pareikštas skirtingas nuomones tam tikrais dėl prašymo pateikti patariamąją nuomonę kilusiais aspektais, tiek į valstybių narių siūlymus.

84

Pagal ESS 13 straipsnio 2 dalį Sąjungos institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja. Tačiau šis lojalus bendradarbiavimas vykdomas neviršijant kiekvienai iš šių institucijų Sutarčių suteiktų įgaliojimų. Taigi iš ESS 13 straipsnio 2 dalies kylančia pareiga minėti įgaliojimai negali būti pakeisti (Sprendimo Parlamentas / Komisija, C‑48/14, EU:C:2015:91, 57 ir 58 punktai).

85

Šioje byloje pagrindinis Tarybos ir kai kurių įstojusių į bylą valstybių narių argumentas, pateiktas nurodant antrąjį ieškinio pagrindą, grindžiamas prielaida, kad Taryba pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį ir ESS 16 straipsnio 1 dalies antrą sakinį turėjo kompetenciją parengti Sąjungos vardu byloje Nr. 21 TJTT pateikto rašytinio pareiškimo turinį. Tačiau taip nebuvo, kaip matyti iš pirmojo ieškinio pagrindo analizės. Taigi negalima kaltinti Komisijos, kad neįvykdė lojalaus bendradarbiavimo pareigos, kai neatsižvelgė į iniciatyvas dėl šių dviejų nuostatų taikymo.

86

Vis dėlto pagal lojalaus bendradarbiavimo principą reikalaujama, kad Komisija, ketindama Sąjungos vardu pareikšti pozicijas tarptautiniame teisme, iš anksto konsultuotųsi su Taryba.

87

Nagrinėjamu atveju Komisija tinkamai įvykdė šią pareigą. Kaip matyti iš to, kas nurodyta šio sprendimo 28–32 punktuose, prieš Sąjungos vardu byloje Nr. 21 TJTT pateikdama rašytinį pareiškimą Komisija išsiuntė Tarybai 2013 m. spalio 22 d. darbinį dokumentą, kuris iki 2013 m. lapkričio 26 d. buvo kelis kartus pakeistas siekiant atsižvelgti į FISH ir COMAR grupių pareikštas pastabas. Taigi Taryba nepagrįstai tvirtina, jog Komisija nerodė lojalaus bendradarbiavimo rengiant šio rašytinio pareiškimo turinį.

88

Galiausiai reikia pažymėti, jog Komisija nurodė, o Taryba ir įstojusios į bylą valstybės narės šiuo aspektu neprieštaravo, kad minėtame rašytiniame pareiškime išdėstytą neutralią poziciją dėl TJTT jurisdikcijos pateikti šiuo atveju prašomą patariamą nuomonę lėmė jos siekis, laikantis lojalumo idėjos, atsižvelgti į Taryboje pareikštas skirtingas valstybių narių nuomones šiuo klausimu.

89

Taigi antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

90

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad visas ieškinys turi būti atmestas.

91

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas ir ši pralaimėjo bylą, Taryba turi jas padengti. Pagal to paties reglamento 140 straipsnio 1 dalį, pagal kurią įstojusios į bylą valstybės narės padengia savo išlaidas, Čekijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Lietuvos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Portugalijos Respublika, Suomijos Respublika ir Jungtinė Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: