a)

akivaizdi faktinių aplinkybių, įrodymų ir įrodymų pakankamumo klaida, nes Komisija klaidingai vertina ir aiškina bylos šalių pateiktus duomenis, todėl remdamasi byloje esančiais įrodymais nepadaro patikimų išvadų,

b)

SESV 101 straipsnio aiškinimo klaida ir tai lėmęs tos nuostatos pažeidimas, nes Komisija be jokio pagrindo ir klaidingai šali kvalifikavo kaip galimas konkurentes visose rinkose, kuriose tariamai taikomas aptariamas įsipareigojimas nekonkuruoti; šis įsipareigojimas negali būti laikomas ribojimu savaime, ir Komisija neįrodė, kad jis daro kokį nors poveikį,

c)

pareigos išnagrinėti ir priimti sprendimą pažeidimas, nes ginčijamame sprendime nenagrinėjami ir nepaneigiami reikšmingi argumentai, kuriuos šalys pateikė būtent dėl nekonkuravimo sąlygos apimties,

d)

principo in dubio pro reo pažeidimas, nes Komisija tam tikras ieškovei nepalankias aplinkybes laiko neginčijamomis, nors dėl jų kyla didelių abejonių ir dėl jų Komisija pati nėra įsitikinusi,

e)

principų, kurių Komisija įsipareigojo laikytis skirdama baudas, ir, konkrečiai kalbant, šioje srityje patvirtintų gairių 13 punkto nuostatų pažeidimas, nes Komisija baudos dydį apskaičiavo atsižvelgdama į visas elektroninių komunikacijų rinkas ir nepaisydama to, ar tos rinkos yra Iberijos pusiasalyje, ar kitur, o taip pat neatsižvelgdama į aplinkybę, kad, bet kuriuo atveju, numanomas pažeidimas nebebuvo tęsiamas po 2010 m. spalio 29 d.,

f)

proporcingumo principo pažeidimas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir į kriterijus, kurių turi būti laikomas skiriant baudas.