—

O. Ahlström ir L. Kjellberg, atstovaujamų advokat E. Bergenhem,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouquet ir C. Tufvesson,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimo žuvininkystės sektoriuje, Bendrijos vardu patvirtinto 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 764/2006 (OL L 141, p. 1, toliau – Žvejybos susitarimas), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas vykdant O. Ahlström, L. Kjellberg, Fiskeri Ganthi AB (toliau – Fiskeri Ganthi) ir Fiskeri Nordic AB (toliau – Fiskeri Nordic), kurie kaltinami tuo, kad nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. pabaigos neteisėtai žvejojo Maroko žvejybos rajonuose, baudžiamąjį persekiojimą.

3

Žvejybos susitarimo preambulės ketvirtoje pastraipoje susitariančiosios šalys patvirtino, kad yra pasiryžusios bendradarbiauti, kad bendrų interesų labui skatintų atsakingą žvejybą, užtikrinančią ilgalaikį gyvųjų jūros išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, ypač įgyvendinant kontrolės režimą, apimantį visą žvejybą, kad būtų užtikrintas šių išteklių tvarkymo ir išsaugojimo priemonių efektyvumas. Šios preambulės septintoje pastraipoje jos taip pat išreiškė norą nustatyti Bendrijos laivų žvejybos Maroko žvejybos rajonuose ir Bendrijos teikiamos paramos atsakingai žvejybai tuose žvejybos rajonuose taisykles ir sąlygas.

4

Žvejybos susitarimo dalykas jo 1 straipsnyje apibrėžtas taip:

„Šiame Susitarime yra nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, reglamentuojančios:

5

Remiantis Žvejybos susitarimo 2 straipsnio d punktu, „Bendrijos laivas“ šiame susitarime reiškia „su Bendrijos valstybės narės vėliava plaukiojantį ir Bendrijoje įregistruotą žvejybos laivą“.

6

Žvejybos susitarimo 6 straipsnio „Žvejybos sąlygos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Bendrijos laivai gali žvejoti Maroko žvejybos rajonuose tik tuo atveju, jei jie turi pagal šį Susitarimą išduotą žvejybos licenciją. Kad Bendrijos laivai galėtų žvejoti, jie privalo turėti kompetentingų Bendrijos institucijų prašymu kompetentingų Maroko valdžios institucijų išduotą licenciją.

2.   Dėl [Protokole, nustatančiame žvejybos susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, (toliau – Protokolas)] nenumatytų žvejybos kategorijų licencijas Bendrijos laivams gali išduoti Maroko valdžios institucijos. Tačiau vadovaujantis šio Susitarimo partnerystės dvasia, tokių licencijų skyrimas priklauso nuo palankios Europos Komisijos nuomonės. Žvejybos licencijos suteikimo laivui tvarka, taikytini mokesčiai ir laivų savininkams taikomas atsiskaitymo būdas nustatomi bendru susitarimu.“

7

Žvejybos susitarimo 7 straipsnio „Finansinis įnašas“ 1 dalyje numatyta:

„Bendrija, laikydamasi protokole ir [Žvejybos susitarimo] priede nurodytų terminų ir sąlygų, skiria Marokui finansinį įnašą. Šis įnašas nustatomas atsižvelgiant į du susijusius faktorius:

8

1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3317/94, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl leidimo žvejoti trečiosios šalies vandenyse pagal žvejybos susitarimą (OL L 350, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 2 t., p. 194), galiojusio klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms, antroje konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad „norint užtikrinti veiksmingą ir atvirą žvejybos, kuria užsiima Bendrijos žvejybos laivai pagal žvejybos susitarimą, sudarytą tarp Bendrijos ir trečiosios šalies, valdymą būtina, kad kiekviena valstybė narė savo žvejybos laivams, gavusiems trečiosios šalies žvejybos licencijas šiai veiklai, imtųsi išduoti leidimus, ir <...> žvejyba trečiosios šalies vandenyse, negavus anksčiau nurodytos licencijos [nurodyto leidimo], turi būti uždrausta siekiant, kad Bendrijos įsipareigojimų vis-à-vis trečiosioms šalims galėtų būti laikomasi“.

9

Minėto reglamento 1 straipsnyje numatyta:

„1.   Šiuo reglamentu [šis reglamentas] nustato bendrąsias nuostatas dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejojimo trečiosios šalies vandenyse, su kuria Bendrija sudarė žvejybos susitarimą, jeigu tokia žvejyba užsiimant privalu turėti šios trečiosios šalies išduotą žvejybos licenciją.

2.   Trečiosios šalies, su kuria Bendrija pasirašiusi žvejybos susitarimą, vandenyse gali žvejoti tik Bendrijos žvejybos laivai, turintys galiojančius žvejybos leidimus, išduotus laikantis žvejybos susitarimo.“

10

Remiantis to paties reglamento 2 straipsniu, „žvejybos leidimas, išduotas pagal žvejybos susitarimą“ – tai vėliavos valstybės narės pagal Bendrijos žvejybos susitarimą su trečiąja šalimi Bendrijos laivui išduotas leidimas žvejoti, kuris papildydamas žvejybos licenciją suteikia teisę šiam laivui žvejoti šios trečiosios šalies žvejybos rajone.

11

Reglamento Nr. 3317/94 3 straipsnyje nustatyta:

„Vėliavos valstybė narė išduoda ir tvarko žvejybos leidimus, išduotus pagal žvejybos susitarimą žvejybos laivams, plaukiojantiems su jos vėliava, laikydamasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.“

12

Pagal to reglamento 5 straipsnį:

„1.   Vėliavos valstybė narė perduoda Komisijai visų su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų paraiškas išduoti jiems trečiosios šalies žvejybos licencijas žvejoti atsižvelgiant į Bendrijai suteiktas, laikantis žvejybos susitarimo su trečiąja šalimi, žvejybos galimybes. Valstybė narė užtikrina, kad paraiškos atitinka susitarimo sąlygas ir Bendrijos taisykles.

2.   Komisija visų valstybių narių paraiškas nagrinėja atsižvelgdama į žvejybos galimybes, valstybei narei suteiktas pagal Bendrijos nuostatas, ir į visus reikalavimus, nustatytus žvejybos susitarime, kuris taikomas Bendrijos laivams. Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės narės paraiškos gavimo arba per laikotarpį, nustatytą žvejybos susitarime, atitinkamai trečiajai šaliai perduoda paraiškas išduoti trečiosios šalies žvejybos licencijas Bendrijos žvejybos laivams, norintiems žvejoti trečiosios šalies vandenyse. Jeigu išnagrinėjusi paraišką Komisija nustato, kad paraiška neatitinka šioje pastraipoje nustatytų reikalavimų, Komisija nedelsdama praneša atitinkamai valstybei narei, kad nurodytos paraiškos arba paraiškos dalies trečiajai šaliai perduoti negali, ir nurodo šio sprendimo priežastis.

3.   Komisija nedelsdama praneša vėliavos valstybei narei, kad atitinkama trečioji šalis išdavė žvejybos licenciją užsiimti žvejyba arba kad trečioji šalis nusprendė šios licencijos neišduoti. Jeigu žvejybos licencija nebuvo išduota, Komisija, konsultuodamasi su vėliavos valstybe nare ir atitinkama trečiąja šalimi, atlieka atitinkamus patikrinimus.“

13

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, remiantis Žvejybos įstatymo (fiskelagen, SFS 1993, Nr. 787) 19–23 straipsniais, žvejybą reglamentuojančias nuostatas priima Švedijos vyriausybė arba jos paskirta valdžios institucija, t. y. pagrindinės bylos aplinkybių klostymosi laikotarpiu – Fiskeriverket (Nacionalinė žvejybos institucija). Šio įstatymo 24 straipsnyje numatyta, kad nuostatos, priimtos remiantis minėtais 19–23 straipsniais, taikomos jūrinei žvejybai Švedijos laivais už šios valstybės ekonominės zonos ribų esančiuose tarptautiniuose vandenyse ir kituose vandenyse, kuriuose žvejojama remiantis tarptautiniais susitarimais.

14

Pagal Žvejybos įstatymo 40 straipsnį asmeniui, kuris tyčia ar dėl neatsargumo pažeidžia nuostatas, priimtas remiantis šio įstatymo 19 straipsniu, 20 straipsnio pirma pastraipa ar 21–23 straipsniais, skiriama bauda arba laisvės atėmimo iki vienų metų bausmė. Asmeniui, kuris tyčia arba dėl didelio neatsargumo pažeidžia Sąjungos teisės aktus, susijusius su bendrąja žuvininkystės politika, be kita ko, neteisėtai žvejodamas, skiriama tokia pati bausmė. Jeigu pažeidimas pagal minėtą 40 straipsnį turi būti pripažintas sunkiu, pažeidėjui skiriama laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

15

Fiskeriverket reglamentuojamojo pobūdžio nuostatų dėl galimybės žvejoti žvejybos rajonuose ir jų kontrolės (Fiskeriverkets föreskrifter om resurstillträde och kontroll på fiskets område, FIFS 2004, Nr. 25, toliau – Fiskeriverket reglamentuojamojo pobūdžio nuostatos), galiojusių klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms, į kurių taikymo sritį, remiantis jų 1 skyriaus pirma pastraipa, patenka Reglamentas Nr. 3317/94, 3 skyriaus 1 straipsnyje numatyta:

„Laivai, kurių bendras ilgis yra penki ar daugiau metrų, gali būti naudojami komercinei žvejybai jūroje tik gavus Fiskeriverket leidimą.“

16

Fiskeriverket reglamentuojamojo pobūdžio nuostatų 4 skyrius „Papildomas žvejybos leidimas“ suformuluotas taip:

„Žvejyba pagal [Europos bendrijos] ir trečiosios šalies žvejybos susitarimą

1 straipsnis

Paraiška dėl trečiosios šalies žvejybos licencijos ir paraiška dėl žvejybos leidimo pagal žvejybos susitarimą, numatyta Reglamente <...> Nr. 3317/94, pateikiamos Fiskeriverket.

Žvejybos leidimas išduodamas įrašant laivą į pagrindinį sąrašą.

2 straipsnis

Leidimo išdavimo pagal 1 straipsnį sąlygos yra tokios:

1.   Atvykus į trečiosios šalies rajoną, apie tai per Stokholmo radiją siunčiamas pranešimas tos šalies kompetentingoms institucijoms. Pranešime turi būti nurodytas laivo identifikacinis numeris uoste, kuriame jis registruotas, pavadinimas ir radijo šaukinio signalas. Išvykstant iš rajono per tą pačią radijo stotį siunčiamas pranešimas apie išvykimą.

2.   Fiskeriverket nustato specialų leidimą turinčių laivų, kurie tuo pačiu metu gali būti trečiosios šalies rajone, skaičių.

3.   Turi būti laikomasi nuostatų, kurias gali priimti trečiosios šalies valdžios institucijos.

4.   Fiskeriverket gali nustatyti papildomas sąlygas.

Žvejyba pagal specialius susitarimus dėl žvejybos trečiosios šalies vandenyse, žvejyba taikant kitos šalies kvotas ir žvejyba tarptautiniuose vandenyse už žvejybos rajono ar ekonominės zonos ribų

3 straipsnis

Švedijos žvejybos laivo, kuriam išduotas komercinės žvejybos leidimas, žvejyba trečiosios šalies vandenyse kitokiomis aplinkybėmis, nei nurodyta 1 straipsnyje, jo žvejyba taikant kitos šalies kvotas ar tarptautiniuose vandenyse už žvejybos rajonų ar ekonominių zonų ribų gali būti vykdoma tik gavus specialų Fiskeriverket leidimą.“

17

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad yra vykdomas O. Ahlström, atstovaujančio bendrovei Fiskeri Ganthi, kuriai priklauso laivas Aldo, ir L. Kjellberg, atstovaujančio bendrovei Fiskeri Nordic, kuriai priklauso laivas Nordic IV, baudžiamasis persekiojimas pagal Žvejybos įstatymo 24 ir 40 straipsnius ir Fiskeriverket reglamentuojamojo pobūdžio nuostatų 3 skyriaus 1 straipsnį bei 4 skyriaus 3 straipsnį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. pabaigos jie tyčia ar dėl didelio aplaidumo vykdė komercinę žvejybą vandenyne prie Vakarų Sacharos naudodami šiuos Švedijos laivų registre registruotus laivus, nors nebuvo gavę ir laivuose neturėjo Fiskeriverket išduotų reikiamų leidimų, t. y. bendrų komercinės žvejybos leidimų ir specialių leidimų žvejoti atitinkamuose vandenyse, išduotų pagal Žvejybos susitarimą.

18

Kaip papildomą šio baudžiamojo persekiojimo pagrindą Kammaråklagaren (prokuratūra) nurodo Žvejybos įstatymo 40 straipsnį, 2005 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1281/2005 dėl žvejybos licencijų valdymo ir būtinos minimalios informacijos jose (OL L 203, p. 3) 3 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, p. 59; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 5 t., p. 460) 22 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamus su Žvejybos susitarimo 6 straipsniu.

19

Šį persekiojimą Kammaråklagaren, be kita ko, grindžia tuo, kad minėti laivai, kurių įgulą sudarė Švedijos ir Maroko žvejai, nuolat žvejojo tralu, o pajamos iš šios žvejybos iš viso sudarė: 2007 m. – mažiausiai 14 mln. Švedijos kronų (SEK), o 2008 m. – mažiausiai 6 mln. SEK. Šiuos pažeidimus ji kvalifikavo kaip sunkius, nes jie buvo sistemingai daromi ilgą laikotarpį, susiję su labai svarbia veikla, o laimikis yra didelės vertės.

20

O. Ahlström ir L. Kjellberg neigia veikas, kuriomis jie kaltinami, ir ginčija savo baudžiamąją atsakomybę. Jie tvirtina, kad žvejybos laivai Aldo ir Nordic IV pagal laivo be įgulos čarterio susitarimą buvo nuomojami Maroko bendrovei Atlas Pelagic, kuri naudojasi savo ir kitų Maroko subjektų teisėmis žvejoti teritoriniuose Maroko vandenyse. Vykdydama veiklą ši bendrovė nuomojosi abu laivus ir jais savarankiškai naudojosi. Anot jų, šiai veiklai vykdyti nereikėjo jokio Švedijos ar kitų Europos institucijų leidimo, nes Fiskeriverket reglamentuojamojo pobūdžio nuostatos netaikomos Fiskeri Ganthi ir Fiskeri Nordic vykdomai nuomos veiklai. Sąjungos teisė esą nebuvo pažeista, nes Žvejybos susitarimo 6 straipsnio 1 dalis, kaip ir visas šis susitarimas, netaikomi pagrindinės bylos aplinkybėms.

21

Hovrätten för Västra Sverige (Vakarų Švedijos apeliacinis teismas), nagrinėjančio apeliacinį skundą dėl Göteborgs tingsrätt (Geteborgo pirmosios instancijos teismas) sprendimo, manymu, neaišku, ar pagal Sąjungos teisę ir Žvejybos susitarimą Bendrijos laivams draudžiama žvejoti Maroko vandenyse neturint Sąjungos ar vienos iš jos valstybių narių leidimo.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės mano, kad Žvejybos susitarimo 6 straipsnio 2 dalį galima aiškinti taip, kad toks draudimas joje numatytas. Tačiau jis pažymi, jog, kai kurių autorių nuomone, šią nuostatą galima aiškinti taip, kad Bendrijos laivas gali žvejoti remdamasis trečiosios šalies išduota privačia licencija. Jis priduria, kad pagrindinėje byloje teigiama, jog kompetentingos Maroko institucijos manė, kad žvejyba dviem nagrinėjamais laivais buvo vykdoma laikantis Žvejybos susitarimo, ir jos buvo išdavusios reikiamus leidimus šiai veiklai.

23

Šiomis aplinkybėmis Hovrätten för Västra Sverige nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

24

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Žvejybos susitarimą, būtent jo 6 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad pagal jį Bendrijos laivams draudžiama žvejoti Maroko žvejybos rajonuose remiantis licencija, kurią Maroko institucijos išdavė be kompetentingų Sąjungos institucijų intervencijos.

25

Minėtas teismas visų pirma siekia išsiaiškinti tai, ar pagal Žvejybos susitarimą draudžiama nuomoti Bendrijos laivą žvejybai Maroko žvejybos rajonuose pagal laivo be įgulos čarterio susitarimą Maroko bendrovei, turinčiai tik licenciją, išduotą kompetentingų Maroko institucijų Maroko žvejybos kvotų turėtojams. Be to, jis klausia, ar atsakymas yra toks pats tuo atveju, kai nuomotojas šiai bendrovei taip pat perduoda praktinę patirtį ir teikia techninę pagalbą.

26

Reikia pažymėti, kad Žvejybos susitarimo šalys to susitarimo preambulėje išreiškė norą nustatyti Bendrijos laivų žvejybos Maroko žvejybos rajonuose taisykles ir sąlygas. Šio susitarimo dalykas, apibrėžtas jo 1 straipsnyje, yra nustatyti principus, taisykles ir procedūras, reglamentuojančius, be kita ko, šių laivų galimybės žvejoti minėtuose žvejybos rajonuose sąlygas. Kadangi šiame susitarime nėra numatyta šių sąlygų išimtis, darytina išvada, kad jos taikomos visiems Bendrijos laivams (remiantis Žvejybos susitarimo 2 straipsnio d punktu, tai yra laivai, plaukiojantys su Bendrijos valstybės narės vėliava ir įregistruoti Bendrijoje), pageidaujantiems žvejoti šiuose rajonuose.

27

Taigi, Žvejybos susitarimo 6 straipsnio, susijusio su žvejybos sąlygomis, 1 dalyje numatyta, kad Bendrijos laivai gali žvejoti Maroko žvejybos rajonuose tik jeigu turi licenciją, išduotą pagal šį žvejybos susitarimą.

28

Remiantis pačia šios nuostatos formuluote, Bendrijos laivai gali žvejoti Maroko žvejybos rajonuose tik jei turi kompetentingų Sąjungos institucijų prašymu kompetentingų Maroko Karalystės institucijų išduotą licenciją. Be to, Žvejybos susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl Protokole nenumatytų žvejybos kategorijų licencijas Bendrijos laivams gali išduoti Maroko valdžios institucijos, tačiau vadovaujantis Žvejybos susitarimo partnerystės dvasia tokių licencijų išdavimas „priklauso nuo palankios Europos Komisijos nuomonės“.

29

Tuo remiantis darytina išvada, kad kompetentingų Sąjungos institucijų intervencija visada būtina, kad Bendrijos laivui būtų leista žvejoti Maroko žvejybos rajonuose, todėl toks laivas minėtuose rajonuose negali vykdyti šios veiklos remdamasis licencija, kurią kompetentingos Maroko institucijos išdavė be tokios intervencijos.

30

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 3317/94 5 straipsnyje nustatyta procedūra, kurios turėjo laikytis vėliavos valstybė narė ir Komisija tam, kad būtų išduotos trečiųjų šalių žvejybos licencijos vykdyti žvejybos veiklai atsižvelgiant į Bendrijai pagal žvejybos susitarimą suteiktas žvejybos galimybes; pagal šią procedūrą Komisija įpareigojama išnagrinėti paraiškas dėl tokių licencijų prieš jas perduodama atitinkamai trečiajai šaliai. Be to, pagal šį reglamentą, kaip matyti tiek iš jo antros konstatuojamosios dalies, tiek iš jo 1 straipsnio 2 dalies ir 2 bei 3 straipsnių, Bendrijos laivai gali žvejoti trečiosios šalies vandenyse pagal Bendrijos ir tos trečiosios šalies sudarytą žvejybos susitarimą tik jei turi vėliavos valstybės narės išduotą leidimą žvejoti.

31

Taip pat pažymėtina, kad jei Bendrijos laivams būtų suteikta galimybė žvejoti Maroko žvejybos rajonuose be kompetentingų Sąjungos institucijų intervencijos, tai prieštarautų Žvejybos susitarimo preambulėje ir 1 bei 3 straipsniuose numatytam jo tikslui šiuose žvejybos rajonuose sukurti atsakingą žvejybą, siekiant užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, be kita ko, įgyvendinant visą žvejybą apimantį kontrolės režimą, kad būtų užtikrintas šių išteklių išsaugojimo ir tvarkymo priemonių efektyvumas. Dėl tokios galimybės Bendrijos laivai iš tiesų turėtų daugiau galimybių žvejoti šiuose žvejybos rajonuose ir juose intensyviau naudotų tokius išteklius, nekontroliuojami kompetentingų Sąjungos institucijų.

32

Be to, Bendrijos laivų galimybė žvejoti Maroko žvejybos rajonuose kitais atvejais, nei numatyta Žvejybos susitarime, būtų nesuderinama su finansinio įnašo pagrindu ir tikslu; šį įnašą Sąjunga skiria Maroko Karalystei pagal šio susitarimo 7 straipsnį, kad, remiantis tuo straipsniu, būtų kompensuojama už Bendrijos laivų galimybę žvejoti Maroko žvejybos rajonuose ir būtų finansiškai remiamas nacionalinės žuvininkystės politikos, grindžiamos atsakinga žvejyba ir tausiu žuvininkystės išteklių naudojimu Marokui priklausančiuose vandenyse, kūrimas.

33

Todėl negalima sutikti su tuo, kad Bendrijos laivai turėtų galimybę žvejoti Maroko žvejybos rajonuose šiuo tikslu sudarydami laivo be įgulos čarterio susitarimą su Maroko bendrove, turinčia licenciją, kurią Maroko institucijos išdavė Maroko žvejybos kvotų turėtojams, arba pasinaudodami kitokiu teisiniu instrumentu tam, kad turėtų galimybę žvejoti šiuose žvejybos rajonuose ne pagal Žvejybos susitarimą, taigi be kompetentingų Sąjungos institucijų intervencijos.

34

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: Žvejybos susitarimą, būtent jo 6 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad pagal jį Bendrijos laivams draudžiama žvejoti Maroko žvejybos rajonuose remiantis licencija, kurią Maroko institucijos išdavė be kompetentingų Sąjungos institucijų intervencijos.

35

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimą žuvininkystės sektoriuje, Bendrijos vardu patvirtintą 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 764/2006, būtent jo 6 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad pagal jį Bendrijos laivams draudžiama žvejoti Maroko žvejybos rajonuose remiantis licencija, kurią Maroko institucijos išdavė be kompetentingų Europos Sąjungos institucijų intervencijos.