—

Greencarrier Freight Services Latvia SIA, atstovaujamos A. Brunavs, padedamo advokāte B. Cera,

—

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos I. Kucina, K. Freimanis ir I. Kalninš,

—

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. J. García-Valdecasas Dorrego,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Keppenne, A. Sauka ir B.‑R. Killmann,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307, toliau – Muitinės kodeksas), 70 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant pagal Latvijos teisę įsteigtos ribotos atsakomybės bendrovės Greencarrier Freight Services Latvia SIA (toliau – GFSL) ir Valsts ieņēmumu dienests (Valstybinis mokesčių administratorius, toliau – VID) ginčą dėl po kelių muitinės deklaracijų patikrinimo išleidus prekes pareikalauto sumokėti importo muito ir paskirtos baudos.

3

Muitinės kodekso penkta ir šešta konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„kadangi, siekiant pusiausvyros tarp, viena vertus, muitinės poreikių užtikrinti <...> teisingą muitų teisės aktų taikymą ir, antra vertus, prekybininkų teisės turėti tinkamas veiklos sąlygas, šioms institucijoms, inter alia, būtina suteikti plačius įgaliojimus atliekant tikrinimus, o minėtiems prekybininkams – muitinės veiksmų apskundimo teisę; kadangi Junginė Karalystė, norėdama įgyvendinti skundų nagrinėjimo muitinėje sistemą, turės nustatyti naujas administracines procedūras, kurios negalės būti pradėtos taikyti iki 1995 m. sausio 1 d.;

kadangi, atsižvelgiant į ypatingą Bendrijos prekybos su trečiosiomis šalimis svarbą, reikia atsisakyti muitinės formalumų ir tikrinimų arba bent jau iki minimumo sumažinti jų apimtis“.

4

Šio kodekso 68 straipsnyje numatyta:

„Muitinė, tikrindama jos priimtas deklaracijas, turi teisę:

5

Pagal šio kodekso 70 straipsnį:

„1.   Jeigu tikrinama tik dalis deklaracijoje nurodytų prekių, dalinio tikrinimo rezultatai taikomi visoms toje deklaracijoje išvardytoms prekėms.

Tačiau deklarantas turi teisę reikalauti toliau tikrinti prekes, jeigu jis mano, kad dalinio tikrinimo rezultatai netaikytini likusiai deklaruotų prekių daliai.

2.   Taikant 1 dalį, kai deklaracijos blanke nurodytos dviejų arba daugiau rūšių prekės, su kiekviena rūšimi susiję duomenys laikomi sudarančiais atskirą deklaraciją.“

6

Šių nuostatų 71 straipsnyje nustatyta:

„1.   Deklaracijos tikrinimo rezultatais remiamasi taikant nuostatas, reglamentuojančias prekėms įformintos muitinės procedūros atlikimo tvarką.

2.   Jeigu deklaracija nebuvo patikrinta, 1 dalyje nurodytos nuostatos taikomos remiantis deklaracijoje pateiktais duomenimis.“

7

Muitinės kodekso 78 straipsnyje numatyta:

„1.   Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos.

2.   Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus ir duomenis, patalpose. Ši institucija taip pat turi teisę tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinimui.

3.   Jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.“

8

Pagal šio kodekso 221 straipsnio 1 ir 3 dalis:

„1.   Įtraukus muito sumą į apskaitą, apie ją taikant atitinkamas procedūras turi būti pranešama skolininkui.

<…>

3.   Pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. <…>“

9

GFSL, veikdama Hantas SIA sąskaita, įveža iš Rusijos biskvitus ir šokoladinius batonėlius, kad juos išleistų į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje.

10

2007 m. balandį ir gegužę VID patikrino muitus, kuriuos laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.Hantas SIA sumokėjo pagal 35 muitinės deklaracijas, užpildytas ir dėl jų galinčių atsirasti skolų muitinei skolininke laikytinos GFSL.

11

Šis patikrinimas atliktas po to, kai VID paėmė ir ištyrė siuntų, dėl kurių 2005 m. spalį ir lapkritį pateiktos šešios muitinės deklaracijos (toliau – nagrinėjamos deklaracijos), pavyzdžius. Remdamasis patikrinimo rezultatais VID konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 4 d. iki 2005 m. lapkričio 29 d. pateiktose 29 muitinės deklaracijose, įskaitant šešias nagrinėjamas deklaracijas, į Sąjunga įvežtas išleisti į laisvą apyvartą skirtas prekes GFSL deklaravo nurodžiusi neteisingus Kombinuotosios nomenklatūros kodus, skirtus klasifikuoti prekę pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) su pakeitimais 2 straipsnyje nustatytą Europos bendrijos integruotą tarifą (TARIC).

12

2007 m. gegužės 31 d. sprendimu VID informavo GFSL apie atsiradusią skolą muitinei, apskaičiavo importo muito ir pridėtinės vertės mokesčio sumas su palūkanomis, taip pat skyrė baudą už neteisingų Kombinuotosios nomenklatūros kodų nurodymą.

13

2007 m. rugsėjo 14 d. VID atmetė GFSL skundą dėl šio sprendimo.

14

Šis sprendimas atmesti skundą apskųstas Administratīvā rajona tiesa (Administracinis apylinkės teismas); jis šį skundą iš dalies patenkino 2009 m. birželio 29 d. sprendimu, vėliau patvirtintu Administratīvā apgabaltiesa (Administracinis apygardos teismas). Pastarasis 2011 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą, kad nors importo muitai, pridėtinės vertės mokestis ir bauda už nagrinėjamose deklaracijose nurodytas prekes nustatyti teisingai, likusią 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį reikia panaikinti tuo pagrindu, kad VID pažeidė Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį, nes netinkamai taikė nagrinėjamose deklaracijose nurodytų prekių patikrinimo rezultatus laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 4 d. ir 2005 m. rugsėjo 6 d. pateiktose kitose 23 deklaracijose (toliau – ankstesnės deklaracijos) nurodytoms prekėms, kurios įvežtos daugiau nei metai anksčiau už tikrintąsias. Taigi, VID neįrodžiusi, kad atitinkamoms prekėms pritaikyti neteisingi kodai, o GFSL visiškai neprivalėjo pateikti šių prekių objektyvias savybes patvirtinančių įrodymų, juo labiau kad VID nebeturėjo galimybės patikrinti šių prekių.

15

Tiek VID, tiek GFSL dėl šio sprendimo kreipėsi į Augstākās tiesas Senāts (Latvijos Aukščiausiasis Teismas) ir pateikė kasacinius skundus.

16

Skunde VID nurodo, kad ankstesnėse deklaracijose nurodytos prekės yra tapačios toms, kurios nurodytos nagrinėjamose deklaracijose, nes jų sudėtis, pavadinimas, išvaizda ir gamintojas, nurodyti gamintojo parengtuose pažymėjimuose, yra tapatūs. Taigi, vadovaudamasi ekonomijos principu VID turėjo teisę netikrinti likusių prekių ir kodo nustatymo rezultatus taikyti kitoms tapačioms prekėms, o įrodymus, patvirtinančius prekių skirtumus, savo ruožtu turėjo pateikti GFSL.

17

Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pastebi, kad ankstesnės deklaracijos pateiktos daugiau nei metai anksčiau už nagrinėjamas deklaracijas, kuriose minimų prekių pavyzdžiai buvo paimti. GFSL teigia, kad objektyviai nebėra galimybių atlikti ankstesnėse deklaracijose minimų prekių patikrinimo išleidus prekes ir pasinaudoti teise prašyti skirti papildomą jų patikrinimą.

18

Šiomis aplinkybėmis Augstākās tiesas Senāts nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

19

Klausimais, kuriuos būtina nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip leidžianti muitinei ekstrapoliuoti vienoje muitinės deklaracijoje nurodytų prekių dalinio patikrinimo, atlikto paėmus jų pavyzdžius, rezultatus to paties deklaranto pateiktose ankstesnėse deklaracijose nurodytoms prekėms, kurių patikrinimas nebuvo ir dėl prekių išleidimo nebegali būti atliktas, kai iš šio deklaranto pateiktos rašytinės informacijos matyti, kad visos šios prekės priskirtinos prie tos pačios Kombinuotosios nomenklatūros pozicijos, pagamintos to paties gamintojo ir turi tapatų pavadinimą bei sudėtį.

20

Reikia priminti, kad pagal Muitinės kodekso 68 straipsnį muitinė, tikrindama deklaracijas, turi teisę arba patikrinti deklaraciją sudarančius ir kartu su ja pateikiamus dokumentus, arba patikrinti prekes ir paimti jų pavyzdžių analizei arba detaliam patikrinimui.

21

Pastaruoju atveju šio kodekso 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu tikrinama tik dalis deklaracijoje nurodytų prekių, dalinio tikrinimo rezultatai taikomi visoms toje deklaracijoje išvardytoms prekėms, tačiau deklarantas turi teisę reikalauti atlikti papildomą prekių patikrinimą, jeigu mano, kad dalinio tikrinimo rezultatai netaikytini likusiai deklaruotų prekių daliai.

22

Ši bendro pobūdžio nuostata nustato vienodos kokybės prezumpciją, leidžiančią ekstrapoliuoti dalinio prekių, nurodytų toje pačioje deklaracijoje, tikrinimo rezultatus visoms šioje deklaracijoje nurodytoms prekėms (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Nowaco Germany, C-353/04, Rink. p. I-7357, 54 ir 55 punktus bei 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Gebr. Stolle, C-323/10-C-326/10, Rink. p. I-12177, 100 ir 101 punktus).

23

Šia nuostata užtikrinamas greitas ir veiksmingas išleidimo į laisvą apyvartą procedūrų atlikimas, nes muitinė neįpareigojama detaliai patikrinti visų deklaracijoje nurodytų prekių, kas neatitiktų nei ūkio subjektų, paprastai prašančių užbaigti formalumus, kad galėtų greitai realizuoti deklaruojamas prekes, nei muitinės, kuriai sisteminis deklaruojamų prekių tikrinimas reikštų smarkiai išaugusį darbo krūvį, interesų (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 4 d. Sprendimo Derudder, C-290/01, Rink. p. I-2041, 45 punktą).

24

Reikia konstatuoti, kad tiek iš Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies, tiek iš šio kodekso 68–74 straipsnių sistemos matyti, jog ši dalinio patikrinimo rezultatų ekstrapoliacijos galimybė numatyta tik „toje [pačioje] deklaracijoje“ nurodytoms prekėms tuo metu, kai muitinė tikrina prekes prieš jas išleisdama (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Derudder 43 punktą).

25

Todėl ta nuostata neleidžia muitinei tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis, ekstrapoliuoti vienoje deklaracijoje nurodytų prekių dalinio tikrinimo rezultatų ankstesnėse deklaracijose nurodytoms prekėms, kurias ši muitinė jau išleido.

26

Tačiau tai nereiškia, kad muitinė nebegali kvestionuoti tokių ankstesnių deklaracijų.

27

Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką vykstant SESV 267 straipsnyje įtvirtintai bendradarbiavimo tarp nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo procedūrai šis teismas turi pateikti nacionaliniam teismui tinkamą atsakymą, kuris leistų išspręsti jam pateiktą bylą (žr., be kita ko, 2007 m. kovo 8 d. Sprendimo Campina, C-45/06, Rink. p. I-2089, 30 punktą ir 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Fuß, C-243/09, Rink. p. I-9849, 39 punktą).

28

Kaip rašytinėse pastabose nurodė Čekijos ir Ispanijos vyriausybės, prireikus muitinė savo iniciatyva gali peržiūrėti tokią deklaraciją po to, kai joje nurodytos prekės jau išleistos pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 20 d. Sprendimo Overland Footwear, C-468/03, Rink. p. I-8937, 62, 64 ir 66 punktus).

29

Pagal Muitinės kodekso 78 straipsnio 2 dalį išleidusi prekes muitinė iš tiesų gali patikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis, taip pat tikrinti prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinti.

30

Taigi ši nuostata leidžia muitinei kvestionuoti ankstesnes deklaracijas, kurios nebuvo tikrintos pagal Muitinės kodekso 68 straipsnį ir kurios vis dėlto buvo priimtos, kaip numatyta šio kodekso 71 straipsnio 2 dalyje, remiantis jose pateiktais duomenimis (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo DP grup, C-138/10, Rink. p. I-8369, 37 punktą).

31

Niekas nedraudžia muitinei šiuo tikslu ekstrapoliuoti vienoje deklaracijoje nurodytų prekių dalinio patikrinimo rezultatus ankstesnėse deklaracijose nurodytoms ir muitinės jau išleistoms prekėms, jei šios prekės yra tapačios, o tai gali patikrinti tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Prekių tapatumas gali būti grindžiamas, be kita ko, prekybos dokumentų ir duomenų, susijusių su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis, patikrinimu ir visų pirma deklaranto pateikta informacija, kad šios prekės pagamintos to paties gamintojo, o jų pavadinimas, išvaizda ir sudėtis yra tokia pati kaip ir ankstesnėse deklaracijose nurodytų prekių.

32

Tokios ekstrapoliacijos galimybė pateisinama pačiu Muitinės kodekso tikslu, kuris, vadovaujantis šio kodekso penkta konstatuojamąja dalimi, yra užtikrinti teisingą muitų teisės aktų taikymą ir, kaip matyti iš 23 punkto, greitą ir veiksmingą išleidimo į laisvą apyvartą procedūrų atlikimą, o tai atitinka tiek ūkio subjektų, tiek muitinės interesus, nes atleidžia ją nuo pareigos atlikti sisteminį visų deklaracijoje nurodytų prekių tikrinimą ir kartu, kaip nurodyta to paties kodekso šeštoje konstatuojamojoje dalyje, leidžia iki minimumo sumažinti jų apimtis (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Derudder, 42 ir 45 punktus).

33

Ši galimybė atitinka ir specifinę Muitinės kodekso 78 straipsnio paskirtį, t. y. priartinti muitinės procedūrą prie realios situacijos pataisant materialiąsias klaidas arba trūkumus ir taikytinos teisės aiškinimo klaidas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Overland Footwear 63 punktą; 2010 m. sausio 14 d. Sprendimo Terex Equipment ir kt., C-430/08 ir C-431/08, Rink. p. I-321, 56 punktą ir 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Südzucker it kt., C‑608/10, C‑10/11 ir C‑23/11, 47 punktą).

34

Šiuo atžvilgiu nėra svarbu tai, kad, kaip susiklostė tokioje byloje, kaip pagrindinė, deklarantas nebeturi galimybių prašyti atlikti papildomą prekių patikrinimą ir prireikus paimti papildomų pavyzdžių.

35

Paprastai Muitinės kodekso 78 straipsnis taikomas po prekių išleidimo, t. y. tuo metu, kai jas pateikti gali būti nebeįmanoma (žr. minėto Sprendimo Overland Footwear 66 punktą).

36

Bet kuriuo atveju, kaip pastebėjo dauguma rašytines pastabas pateikusių suinteresuotųjų šalių, iš pačios Muitinės kodekso 78 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad tikrinimo išleidus prekes objektas gali būti rašytiniai dokumentai, o muitinė neprivalo fiziškai tikrinti prekių, nes toks tikrinimas numatytas tik jei prekes „vis dar įmanoma pateikti“ (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Digitalnet ir kt., C‑320/11, C‑330/11, C‑382/11 ir C‑383/11, 66 ir 67 punktus).

37

Tokiomis aplinkybėmis, kai prekės, kurios buvo dalinio tikrinimo objektas, ir ankstesnėse deklaracijose nurodytos prekės yra tapačios atsižvelgiant, be kita ko, į prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis, ir būtent į aplinkybę, kad, vadovaujantis šio deklaranto pateikta informacija, šios prekės pagamintos to paties gamintojo ir jų pavadinimas, išvaizda ir sudėtis yra tapatūs, o tai patikrinti turi tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, muitinė gali ekstrapoliuoti šio dalinio patikrinimo rezultatų pastarosioms prekėms.

38

Tačiau svarbu tai, kad deklarantas turi teisę ginčyti tokią ekstrapoliaciją, visų pirma tais atvejais, kai, kaip pagrindinėje byloje, jis mano, jog, nepaisant deklaracijose jo paties nurodytos informacijos, dalinio vienoje deklaracijoje nurodytų prekių tikrinimo rezultatas negali būti ekstrapoliuotas ankstesnėse deklaracijose nurodytoms prekėms, ir pateikia įrodymus, galinčius pagrįsti šį teiginį ir patvirtinti atitinkamų prekių netapatumą (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Derudder 42 punktą).

39

Tačiau šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad bendro pobūdžio ir abstraktus teiginys, kokį GFSL nurodė Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose, kad tokių maisto produktų, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, cheminė sudėtis, visų pirma jų sudėtyje esančio krakmolo kiekis, galėjo pakisti dėl įvairių veiksnių, neturėtų būti laikomas reikšmingu, nes tokios aplinkybės, net jei būtų įrodytos, nepaveikė deklaranto taip, kad šis dėl ankstesnėse deklaracijose nurodytų prekių pateiktų kitokią informaciją nei apie prekes, kurios buvo dalinio patikrinimo objektas, arba paprašytų peržiūrėti šias deklaracijas; taigi jis neįrodė ir, beje, netvirtino, kad tokie veiksniai gali turėti įtakos šių prekių klasifikavimui pagal Kombinuotąją nomenklatūrą. Vis dėlto šiuo atžvilgiu reikalingus vertinimus turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

40

Galiausiai reikia pastebėti, kad nors Muitinės kodekso 78 straipsnyje nenustatyta jokio specialaus termino deklaracijoms tikrinti, muitinė, vadovaudamasi šio kodekso 221 straipsnio 3 dalimi, apie naują skolą muitinei gali pranešti per trejus metus nuo šios skolos atsiradimo.

41

Su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenustatys kitaip, iš Teisingumo Teismui pateiktos medžiagos darytina išvada, kad šis terminas, kaip tai atsakydama į per teismo posėdį Teisingumo Teismo užduotą klausimą patvirtino GFSL, nepraleistas, nes, kaip išplaukia iš šio sprendimo 11 ir 12 punktų, pirmoji peržiūrėta deklaracija yra 2004 m. birželio 4 d., o apie naują skolą muitinei pranešta 2007 m. gegužės 31 d.

42

Remiantis išdėstytais argumentais į pateiktus klausimus reikia atsakyti, jog Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, atsižvelgiant į tai, jog ši teisės nuostata taikoma tik „toje [pačioje] deklaracijoje“ nurodytoms prekėms tuo metu, kai muitinė tikrina prekes prieš jas išleisdama, ja neleidžiama šiai muitinei tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, ekstrapoliuoti vienoje muitinės deklaracijoje nurodytų prekių dalinio patikrinimo rezultatų ankstesnėse deklaracijose nurodytoms prekėms, kurias ši muitinė jau išleido.

43

Tačiau šio kodekso 78 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo muitinei leidžiama ekstrapoliuoti vienoje deklaracijoje nurodytų prekių dalinio patikrinimo, atlikto paėmus jų pavyzdžius, rezultatus ankstesnėse to paties deklaranto pateiktose deklaracijose nurodytoms prekėms, kurios nebuvo ir nebegali būti patikrintos, nes jau išleistos, jei šios prekės yra tapačios, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

44

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 70 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, atsižvelgiant į tai, jog ši teisės nuostata taikoma tik „toje [pačioje] deklaracijoje“ nurodytoms prekėms tuo metu, kai muitinė tikrina prekes prieš jas išleisdama, ja neleidžiama šiai muitinei tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, ekstrapoliuoti vienoje muitinės deklaracijoje nurodytų prekių dalinio patikrinimo rezultatų ankstesnėse deklaracijose nurodytoms prekėms, kurias ši muitinė jau išleido.

Tačiau šio reglamento 78 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo muitinei leidžiama ekstrapoliuoti vienoje deklaracijoje nurodytų prekių dalinio patikrinimo, atlikto paėmus jų pavyzdžius, rezultatus ankstesnėse to paties deklaranto pateiktose deklaracijose nurodytoms prekėms, kurios nebuvo ir nebegali būti patikrintos, nes jau išleistos, jei šios prekės yra tapačios, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.