18.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 179/7

1.

Ar Direktyvą 2006/112 (1) reikia aiškinti taip, kad apmokestinamajam asmeniui, įvykdžiusiam materialines PVM direktyvoje nustatytas teisės į PVM atskaitą sąlygas, ši teisė gali būti nesuteikta vadovaujantis nacionalinės teisės aktu ar praktika, kuriais draudžiama pirkimo PVM atskaita tais atvejais, kai prekės pardavimas patvirtintas tik sąskaita faktūra, o apmokestinamasis asmuo neturi jokio kito dokumento, kurį būtų gavęs iš sąskaitą-faktūrą išrašiusio subjekto ir kuris patvirtintų, jog pardavėjas iš tiesų turėjo atitinkamą prekę, galėjo ją patiekti ir tinkamai įvykdė jam priklausančias mokesčių deklaravimo pareigas? Ar gali valstybė narė, siekdama užtikrinti tinkamą PVM surinkimą ir užkirsti kelią mokesčių vengimui pagal minėtos direktyvos 273 straipsnį, reikalauti, kad sąskaitos-faktūros gavėjas turėtų kitą dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi prekę ar kad ji jam buvo patiekta arba pristatyta?

2.

Ar su Teisingumo Teismo suformuotoje direktyvos aiškinimo praktikoje įtvirtintais neutralumo ir proporcingumo principais suderinama Vengrijos PVM įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje pavartota pakankamo apdairumo sąvoka, dėl kurios nacionalinių mokesčių institucijų ir nacionalinių teismų praktikoje nusistovėjo sąskaitos faktūros gavėjui keliamas reikalavimas patikrinti, ar ją išrašęs subjektas yra mokesčio mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo, ar apskaitė savo prekes, ar turi jų įsigijimą patvirtinančias sąskaitas-faktūras ir ar įvykdė savo pareigas deklaruoti pirkimo PVM?

3.

Ar Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167 straipsnį ir 178 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad jiems prieštarauja nacionalinės teisės aktas ar praktika, pagal kuriuos teisė į atskaitą susiejama su apmokestinamajam asmeniui, kuriam išrašyta sąskaita-faktūra, keliamu reikalavimu įrodyti, kad sąskaitą-faktūrą išrašiusi bendrovė laikosi teisės aktų?