—

Air France SA, atstovaujamos advokato G. Toussaint,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Kemper,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir M. Perrot,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato C. Colelli,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Szpunar,

—

Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Ossowski, padedamo baristerio D. Beard,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos K. Simonsson ir K.-P. Wojcik,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 6 ir 7 straipsnių išaiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp kompanijos Air France SA (toliau – Air France), vienos šalies, ir H.-G. Folkerts bei L.T. Folkerts, rezervavusios kelionę iš Brėmeno (Vokietija) į Asunsjoną (Paragvajus) per Paryžių (Prancūzija) ir San Paulą (Brazilija), kitos šalies, dėl kompensacijos už žalą, kurią pastaroji tvirtina patyrusi dėl vėlavimo atvykti į galutinę paskirties vietą.

3

1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje priimtą konvenciją dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija) Europos bendrija pasirašė 1999 m. gruodžio 9 d. ir savo vardu patvirtino 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB (OL L 194, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 491).

4

Monrealio konvencijos III skyrių „Vežėjo atsakomybė ir žalos atlyginimo dydis“ sudaro 17–37 straipsniai.

5

Šios konvencijos 19 straipsnyje „Vėlavimas“ nustatyta:

„Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo vežant oru keleivius, bagažą arba krovinius. Tačiau vežėjas neatsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo, jeigu jis įrodo, kad jis ir jo darbuotojai ir atstovai ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių žalai išvengti, arba tai, kad jam ar jiems buvo neįmanoma imtis šių priemonių.“

6

Šios konvencijos 22 straipsnio 1 dalimi vežėjo atsakomybė už žalą, keleivių patirtą dėl vėlavimo, ribojama 4150 specialiųjų skolinimosi teisių kiekvienam keleiviui.

7

Reglamento Nr. 261/2004 1–4 ir 15 konstatuojamosiose dalyse skelbiama:

<...>

8

Reglamento Nr. 261/2004 1 straipsnio „Tikslas“ 1 dalyje nustatyta:

„Šis reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai:

9

Pagal Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnį „Sąvokų apibrėžimai“:

„Šiame reglamente:

<…>

<...>“

10

Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnyje „Skrydžių atšaukimas“ nurodoma:

„1.   Atšaukus skrydį:

<...>

3.   Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

<...>“

11

Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnyje „Atidėjimas“ nustatyta:

„1.   Kai skrydį vykdantis oro vežėjas pagrįstai tikisi, kad tvarkaraštyje numatytas skrydžio išvykimo laikas bus atidėtas:

2.   Bet kuriuo atveju pagalba teikiama laikantis kiekvienam atstumo intervalui pirmiau nurodytų terminų.“

12

Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje „Teisė į kompensaciją“ numatyta:

„1.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:

Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

2.   Kai keleiviams pagal 8 straipsnį siūloma vykti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu ir kito skrydžio atvykimo laikas yra vėlesnis už keleivio įsigytame biliete nurodytą tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką mažiau kaip:

skrydį vykdantis oro vežėjas gali 50 % sumažinti 1 dalyje numatytą kompensaciją.

<...>“

13

Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnyje „Teisė atgauti sumokėtą sumą arba vykti kitu maršrutu“ nustatyta:

„1.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams leidžiama rinktis:

<…>“

14

Reglamento Nr. 261/2004 9 straipsnyje „Teisė į rūpinimąsi“ nustatyta:

„1.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams nemokamai pasiūloma:

2.   Be to, keleiviams pasiūloma du kartus nemokamai paskambinti telefonu, išsiųsti telekso ar fakso pranešimus arba elektroninius laiškus.

3.   Taikant šį straipsnį, skrydį vykdantis oro vežėjas skiria daug dėmesio riboto judrumo asmenų ir juos lydinčių asmenų, taip pat vaikų, kurie vyksta be suaugusiųjų, poreikiams patenkinti.“

15

Reglamento Nr. 261/2004 13 straipsnyje „Teisė į žalos atlyginimą“ nurodyta:

„Tais atvejais, kai skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka kompensaciją arba įvykdo kitas jam pagal šį reglamentą tenkančias prievoles, jokia šio reglamento nuostata negali būti aiškinama kaip apribojanti jo teises pagal taikytiną teisę reikalauti kompensacijos iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis. Pirmiausia šis reglamentas jokiu būdu neriboja skrydį vykdančio oro vežėjo teisės reikalauti, kad turizmo kelionių organizatorius arba kitas asmuo, su kuriuo skrydį vykdantis oro vežėjas yra sudaręs sutartį, grąžintų sumokėtą sumą. Analogiškai, jokia šio reglamento nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti turizmo kelionių organizatoriaus ar trečiosios šalies, išskyrus keleivį, su kuria skrydį vykdantis oro vežėjas yra sudaręs sutartį, teisę reikalauti, kad skrydį vykdantis oro vežėjas pagal atitinkamus taikytinus įstatymus grąžintų sumokėtą sumą arba išmokėtų kompensaciją.“

16

L.-T. Folkerts buvo rezervavusi kelionę iš Brėmeno į Asunsjoną per Paryžių ir San Paulą.

17

Pagal iš pradžių numatytą planą L.-T. Folkerts lėktuvas turėjo išskristi iš Brėmeno 2006 m. gegužės 16 d. 6 val. 30 min. ir atvykti į Asunsjoną, jos galutinę paskirties vietą, tą pačią dieną 23 val. 30 min.

18

Kompanijos Air France vykdomą skrydį iš Brėmeno į Paryžių aptarnaujančio lėktuvo išvykimas buvo atidėtas, ir lėktuvas pakilo tik prieš pat devynias, t. y. maždaug dvi su puse valandos vėliau, nei tvarkaraštyje numatytas išvykimo laikas. L.-T. Folkerts, kuri jau išvykdama iš Brėmeno turėjo visų kelionės skrydžių įlaipinimo talonus, į Paryžių atvyko tik tuomet, kai jungiamajam skrydžiui į San Paulą numatytas Air France lėktuvas jau buvo išskridęs. Air France perkėlė L.-T. Folkerts rezervaciją ir į San Paulą ją nukreipė vėlesniu skrydžiu. Vėliau atvykusi į San Paulą L.-T. Folkerts nespėjo į iš pradžių numatytą jungiamąjį skrydį į Asunsjoną. Taigi ji atvyko į Asunsjoną tik 2006 m. gegužės 17 d. 10 val. 30 min., t. y. 11 valandų vėliau, nei iš pradžių tvarkaraštyje numatytas atvykimo laikas.

19

Pirmojoje ir vėliau apeliacinėje instancijoje iš kompanijos Air France buvo priteista sumokėti L.-T. Folkerts nuostolių atlyginimą įskaitant, be kita ko, 600 eurų sumą pagal Reglamento Nr. 261/2001 7 straipsnio 1 dalies c punktą.

20

Air France pateikė kasacinį skundą Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis federalinis teismas).

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad sprendimas dėl šio kasacinio skundo priklauso nuo to, ar L.-T. Folkerts turi teisę iš Air France reikalauti kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, L.-T. Folkerts turi teisę į 600 eurų dydžio kompensaciją, tik jeigu Teisingumo Teismo praktika (2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimas Sturgeon ir kt., C-402/07 ir C-432/07, Rink. p. I-10923) – kurioje keleiviui pripažįstama teisė į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį ir atidėjimo ilgam laikui atveju – taikoma ir tuomet, kai lėktuvas išvyko tvarkaraštyje numatytu laiku, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, tačiau galutinė paskirties vieta vis dėlto pasiekta praėjus trims ar daugiau valandų po iš pradžių numatyto atvykimo laiko.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, tai, ar reikalavimas kompensuoti, kuriuo remiasi atsakovė, yra pagrįstas, priklauso nuo to, ar Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalį galima taikyti net tuomet, kai nebuvo tokio skrydžio atidėjimo, kaip nurodytasis šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje. Bundesgerichtshof nuomone, remiantis minėto Sprendimo Sturgeon ir kt. motyvais neįmanoma nustatyti, ar tai, kiek pavėluota atvykti į galutinę paskirties vietą, yra vienintelis veiksnys, lemiantis teisės į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalį atsiradimą, ar tokiai teisei dėl tokio vėlavimo atsirasti dar būtina, kad būtų tenkinamos šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, t. y. kad atitinkamą skrydį aptarnaujantis lėktuvas būtų išvykęs vėliau, nei leidžia šioje nuostatoje nustatytos ribos.

24

Šiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikdamas pirmąjį klausimą iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį reikia aiškinti taip, kad šiame straipsnyje numatyta kompensacija turi būti sumokėta nuosekliojo skrydžio, kai vėluojama išvykti mažiau, nei šio reglamento 6 straipsnyje nustatytos ribos, bet galutinė paskirties vieta pasiekiama trimis arba daugiau valandų vėliau, nei tvarkaraštyje numatytas atvykimo laikas, keleiviui.

26

Pirmiausia reikia priminti, kad Reglamento Nr. 261/2004 tikslas, kaip matyti iš jo 1 straipsnio 1 dalies, yra suteikti minimalias teises oro transporto keleiviams, kai jie atsiduria trijose skirtingose situacijose, t. y. kai juos atsisakoma vežti be jų sutikimo, kai atšaukiamas jų skrydis ir kai galiausiai skrydis atidedamas.

27

Iš Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio, skirto svarbiausioms sąvokoms, matyti, kad, priešingai atsisakymui vežti ir skrydžio atšaukimui, šiame straipsnyje skrydžio atidėjimas neapibrėžtas.

28

Be to, reikia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 261/2004 numatytos dvi skirtingos skrydžio atidėjimo situacijos.

29

Pirma, tam tikromis aplinkybėmis, kaip antai Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnyje numatyto skrydžio atidėjimo atveju, šiame reglamente minimas tik skrydžio atidėjimas numatyto išvykimo laiko atžvilgiu.

30

Antra, kitomis aplinkybėmis Reglamente Nr. 261/2004 minima tokia skrydžio atidėjimo situacija, kuri konstatuojama atvykimo į galutinę paskirties vietą momentu. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje Sąjungos teisės aktų leidėjas sieja teisines pasekmes su faktu, kad keleiviai, kurių skrydis atšauktas ir kuriems oro vežėjas siūlo vykti kitu maršrutu, galutinę paskirties vietą pasiekia vėliau, nei tvarkaraštyje numatytas atšauktojo skrydžio atvykimo laikas.

31

Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad Reglamente Nr. 261/2004 pateikiama nuoroda į skirtingas skrydžių atidėjimo situacijas atrodo panaši į Monrealio konvencijos, kuri yra Sąjungos teisinės sistemos sudėtinė dalis, 19 straipsnį (žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA, C-344/04, Rink. p. I-403, 36 punktą ir 2010 m. gegužės 6 d. Sprendimo Walz, C-63/09, Rink. p. I-4239, 19 ir 20 punktus). Šiame straipsnyje pateikiama nuoroda į sąvoką „vėlavimas vežant oru keleivius“, bet nepatikslinama, kuriame tokio vežimo etape turi būti konstatuotas aptariamas vėlavimas.

32

Antra, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau nusprendė, jog kai skrydis atidedamas ilgam, t. y. trims arba daugiau valandų, dėl to vėluojantys keleiviai, kaip antai tie, kurių pradinis skrydis atšauktas ir kuriems oro vežėjas negali pasiūlyti vykti kitu maršrutu Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunkčio nustatytomis sąlygomis, turi teisę į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004, nes jie negrįžtamai prarado laiko, todėl patyrė analogiškų nepatogumų (žr. minėto Sprendimo Sturgeon ir kt.60 ir 61 punktus bei 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Nelson ir kt., C-581/10 ir C-629/10, 34 ir 40 punktus).

33

Kadangi nepatogumas, susijęs su atšauktais skrydžiais, patiriamas atvykus į galutinę paskirties vietą, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytos kompensacijos tikslais atidėjimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į numatytą atvykimo į šią paskirties vietą laiką (žr. minėto Sprendimo Sturgeon ir kt. 61 punktą ir minėto Sprendimo Nelson ir kt. 40 punktą).

34

Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

35

Iš to matyti, kad nuosekliojo skrydžio atveju siekiant Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytos fiksuoto dydžio kompensacijos svarbus tik nustatytas vėlavimas numatyto atvykimo į galutinę paskirties vietą, suprantamą kaip atitinkamo keleivio paskutinio skrydžio paskirties vieta, laiko atžvilgiu.

36

Trečia, Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsniu, kuriame nurodytas skrydžio atidėjimas numatyto išvykimo laiko atžvilgiu, vadovaujantis šio straipsnio tekstu, siekiama tik nustatyti sąlygas, kuriomis suteikiama teisė į pagalbos ir rūpinimosi priemones, atitinkamai numatytas šio reglamento 8 ir 9 straipsniuose.

37

Iš to matyti, kad fiksuoto dydžio kompensacija, į kurią keleivis turi teisę pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, kai į galutinę paskirties vietą atvyksta trimis arba daugiau valandų vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką, nesiejama su šio reglamento 6 straipsnyje nustatytų sąlygų laikymusi.

38

Be to, aplinkybė, kad toks skrydis, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, numatyto išvykimo laiko atžvilgiu nebuvo atidėtas ilgiau už Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnyje nustatytas ribas, neturi įtakos oro transporto bendrovių pareigai išmokėti tokio skrydžio keleiviams kompensaciją, kai jie į galutinę paskirties vietą atvyksta trimis ar daugiau valandų vėliau.

39

Priešingas sprendimas sukeltų nepagrįstą vertinimo skirtumą, nes juo skirtingai būtų vertinami skrydžio, kai į galutinę paskirties vietą atvykstama trimis ar daugiau valandų vėliau, nei tvarkaraštyje numatytas atvykimo laikas, keleiviai pagal tai, ar skrydžio atidėjimas numatyto išvykimo laiko atžvilgiu viršijo Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnyje nustatytas ribas, nors abiejų keleivių grupių patiriami nepatogumai, susiję su negrįžtamu laiko praradimu, yra tapatūs.

40

Ketvirta, per posėdį, be kita ko, Europos Komisija, priminė tam tikrus statistikos duomenis, susijusius su, pirma, tuo, kad nuoseklieji skrydžiai sudaro didelę Europos oro erdvėje vykdomų skrydžių dalį ir, antra, tuo, kad dažnai dėl tokių skrydžių atidėjimų trims ar daugiau valandų, nustatytų atvykus į galutinę paskirties vietą, atitinkami keleiviai nespėja į kitus jungiamuosius skrydžius.

41

Šiuo aspektu iš tiesų nagrinėjama pareiga išmokėti kompensaciją keleiviams Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatyta tvarka oro transporto vežėjams lemia realius finansinius padarinius (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Nelson ir kt. 76 punktą).

42

Tačiau reikia pabrėžti, kad, pirma, šios finansinės pasekmės negali būti laikomos neproporcingomis siekiant aukšto oro keleivių apsaugos tikslo (minėto Sprendimo Nelson ir kt. 76 punktas) ir, antra, kad realų šių galimų finansinių pasekmių apimtį galima sušvelninti remiantis trimis toliau išdėstytais elementais.

43

Visų pirma, reikia priminti, kad oro transporto vežėjai neprivalo mokėti tokios kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis atšauktas arba atidėtas ilgam laikui dėl priežasčių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti (2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C-549/07, Rink. p. I-11061, 34 punktas ir minėto Sprendimo Nelson ir kt. 79 punktas).

44

Taip pat reikia pažymėti, kad pagal Reglamentą Nr. 261/2004 įvykdyti įpareigojimai neapriboja šių oro transporto vežėjų galimybių reikalauti žalos atlyginimo iš bet kurio atidėjimą (vėlavimą) sukėlusio asmens, įskaitant trečiąsias šalis, kaip numatyta šio reglamento 13 straipsnyje (minėto Sprendimo Nelson ir kt. 80 punktas).

45

Be to, kompensacijos dydis, nustatytas kaip 250, 400 ir 600 eurų pagal atitinkamų skrydžių atstumą, gali būti sumažintas 50 % pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 2 dalies c punktą, kai skrydis, kuriam netaikomi šio reglamento 7 straipsnio 2 dalių a ir b punktai, atidėtas trumpiau nei keturioms valandoms (minėto Sprendimo Sturgeon ir kt. 63 punktas ir minėto Sprendimo Nelson ir kt. 78 punktas).

46

Galiausiai bet kuriuo atveju iš teismų praktikos matyti, kad vartotojų, įskaitant oro transporto keleivių, apsaugos tikslo svarba gali pateisinti neigiamas ir net ypač neigiamas ekonomines pasekmes tam tikriems operatoriams (minėto Sprendimo Nelson ir kt. 81 punktas ir nurodyta teismų praktika).

47

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnis aiškintinas taip, kad kompensacija pagal šį straipsnį turi būti mokama atidėto nuosekliojo skrydžio, kai vėluojama išvykti mažiau nei šio reglamento 6 straipsnyje nustatytos ribos, bet galutinė paskirties vieta pasiekiama trimis ar daugiau valandų vėliau, nei tvarkaraštyje numatytas atvykimo laikas, keleiviui, nes ši kompensacija nesiejama su vėlavimu išvykti, taigi ir su 6 straipsnyje nustatytų sąlygų laikymusi.

48

Atsižvelgiant į teigiamą atsakymą į pirmąjį klausimą, nėra reikalo atsakyti į antrąjį klausimą.

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 7 straipsnį reikia aiškinti taip, kad kompensacija pagal šį straipsnį turi būti mokama atidėto nuosekliojo skrydžio, kai vėluojama išvykti mažiau nei šio reglamento 6 straipsnyje nustatytos ribos, bet galutinė paskirties vieta pasiekiama trimis ar daugiau valandų vėliau, nei tvarkaraštyje numatytas atvykimo laikas, keleiviui, nes ši kompensacija nesiejama su vėlavimu išvykti, taigi ir su 6 straipsnyje nustatytų sąlygų laikymusi.