EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62009CJ0276

2010 m. gruodžio 2 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas.
Everything Everywhere Ltd prieš Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division - Jungtinė Karalystė.
Šeštoji PVM direktyva - Atleidimas nuo mokesčio - 13 straipsnio B skirsnio d punkto 1 ir 3 papunkčiai - Derybos dėl paskolos - Sandoriai, susiję su mokėjimais ir pervedimais - Dviejų atskirų paslaugų ar vienos paslaugos egzistavimas - Papildomas mokestis, nurodomas sąskaitose faktūrose, kai naudojami tam tikri mokėjimo už judriosios telefonijos paslaugas būdai.
Byla C-276/09.

European Court Reports 2010 I-12359

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2010:730

Byla C‑276/09

Everything Everywhere Ltd, buvusi T‑Mobile (UK) Ltd,

prieš

Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs

(High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Šeštoji PVM direktyva – Atleidimas nuo mokesčio – 13 straipsnio B skirsnio d punkto 1 ir 3 papunkčiai – Derybos dėl paskolos – Sandoriai, susiję su mokėjimais ir pervedimais – Dviejų atskirų paslaugų ar vienos paslaugos egzistavimas – Papildomas mokestis, nurodomas sąskaitose faktūrose, kai naudojami tam tikri mokėjimo už judriosios telefonijos paslaugas būdai“

Sprendimo santrauka

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Paslaugų teikimas – Iš kelių dalių sudaryti sandoriai

(Tarybos direktyvos 77/388 2 straipsnio 1 punktas ir 13 straipsnio B skirsnio d punkto 1 ir 3 papunkčiai)

Pridėtinės vertės mokesčio rinkimo tikslais telekomunikacijų paslaugų teikėjo klientams išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas papildomas mokestis, jei klientai už šias paslaugas moka ne per „tiesioginio debeto“ sistemą ar Bankers’ Automated Clearing System (BACS) pervedimu, bet kredito ar debeto kortele, čekiu ar grynaisiais pinigais banko skyriuje ar per įgaliotą rinkti mokėjimus tokio paslaugų teikėjo naudai agentą, nėra atlygis už atskirą ir savarankišką nuo pagrindinių paslaugų, kurias sudaro teikiamos telekomunikacijų paslaugos, paslaugą.

Iš tiesų atskirai nuo atitinkamų telekomunikacijų paslaugų klientai nėra suinteresuoti tokia veikla, su kuria jie nesusidurtų, jei nesinaudotų telekomunikacijos paslaugomis.

Tačiau paslauga turi būti laikoma šalutine pagrindinės paslaugos atžvilgiu, kai klientams ji yra ne pats tikslas, o priemonė geriausiomis sąlygomis gauti pagrindinę paslaugų teikėjo paslaugą.

(žr. 25, 27, 32 punktus ir rezoliucinę dalį)







TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 2 d.(*)

„Šeštoji PVM direktyva – Atleidimas nuo mokesčio – 13 straipsnio B skirsnio d punkto 1 ir 3 papunkčiai – Derybos dėl paskolos – Sandoriai, susiję su mokėjimais ir pervedimais – Dviejų atskirų paslaugų ar vienos paslaugos egzistavimas – Papildomas mokestis, nurodomas sąskaitose faktūrose, kai naudojami tam tikri mokėjimo už judriosios telefonijos paslaugas būdai“

Byloje C‑276/09

dėl High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (Jungtinė Karalystė) 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. liepos 20 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Everything Everywhere Ltd, buvusi T-Mobile (UK) Ltd,

prieš

Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai R. Silva de Lapuerta, G. Arestis, J. Malenovský ir T. von Danwitz (pranešėjas),

generalinis advokatas P. Cruz Villalón,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. rugsėjo 30 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Everything Everywhere Ltd, buvusios T-Mobile (UK) Ltd, atstovaujamos QC J. Peacock ir baristerio M. Angiolini,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos H. Walker, padedamos baristerio R. Hill,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos S. Spyropoulos, M. Germani ir V. Karra,

–        Airijos, atstovaujamos D. O’Hagan, padedamo baristerio B. Doherty,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir M. Afonso,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 13 straipsnio B skirsnio d punkto 1 ir 3 papunkčių, kuriuose numatyta, kad nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atleidžiamos, be kita ko, derybos dėl paskolos bei mokėjimų ir pervedimų sandoriai, išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Everything Everywhere Ltd, buvusios T‑Mobile (UK) Ltd (toliau – Everything Everywhere), ir Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs (toliau – Commissioners) dėl Everything Everywhere savo klientams išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytų mokesčių, kai klientai pasirenka tam tikrus savo mėnesinių sąskaitų faktūrų apmokėjimo būdus, vertinimo PVM atžvilgiu.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisės aktai

3        Pagal Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 punktą PVM apmokestinamas „prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kai šalies teritorijoje už atlygį prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks“.

4        Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnyje „Kiti atleidimo nuo mokesčio atvejai“ numatyta:

„Nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų, valstybės narės atleidžia nuo mokesčio toliau nurodytą veiklą taikydamos sąlygas, kurias jos turi nustatyti siekdamos užtikrinti, kad atleidimas nuo mokesčio būtų teisingas ir sąžiningas ir kad būtų užkirstas kelias galimam mokesčių vengimui, išsisukinėjimui ar piktnaudžiavimui:

<...>

d)      šiuos sandorius:

1)      paskolų suteikimą įskaitant derybas dėl paskolos, taip pat suteiktos paskolos priežiūrą, kai ją vykdo paskolą suteikęs asmuo;

<...>

3)      sandorius, įskaitant derybas, dėl indėlių ir einamųjų sąskaitų, mokėjimų, pervedimų, skolų, čekių ir kitų apyvarčių dokumentų, bet išskyrus skolų išieškojimą ir faktoringą;

<...>“

 Nacionalinės teisės aktai

5        Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio d punkto 1 ir 3 papunkčiuose numatyti atleidimo nuo mokesčio atvejai į Jungtinės Karalystės teisę buvo perkelti 1994 m. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Value Added Tax Act 1994) 9 priedo 5 grupės 1 ir 5 punktais, pagal kuriuos neapmokestinama:

„1)      pinigų įnešimas, pervedimas arba gavimas ar kiti su pinigais susiję veiksmai, laidavimas ar pinigų mokėjimo nurodymas arba pavedimas ir kiti sandoriai, susiję su pinigais ar kitomis panašaus poveikio priemonėmis;

<...>

5)      tarpininkavimo paslaugų, susijusių su bet kuriuo iš 1, 2, 3, 4 ar 6 punkte nurodytų sandorių (neatsižvelgiant į tai, ar bet kuris toks sandoris galutinai sudarytas), teikimas, kai jas teikia asmuo, veikiantis kaip įgaliotas tarpininkas.“

6        1994 m. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 9 priedo 5 grupės 5–5B pastabose numatyta:

„5.      5 punkte „tarpininkavimo paslaugos“ reiškia:

a)      asmenų, kurie siekia ar gali siekti gauti finansines paslaugas, ir

b)      asmenų, teikiančių finansines paslaugas,

suvedimą dėl finansinių paslaugų teikimo bei (1, 2, 3 ar 4 punktuose numatytų finansinių paslaugų atveju) paruošiamojo darbo, susijusio su sutarčių dėl tokių finansinių paslaugų teikimo sudarymu, atlikimą, išskyrus bet kokių rinkos tyrimų, produkto kūrimo, reklamavimo, skatinimo ar panašių paslaugų teikimą arba su tokia veikla susijusios informacijos rinkimą, apdorojimą ir teikimą.

5A.      5 punkte asmuo yra „veikiantis kaip įgaliotas tarpininkas“ visuomet, kai jis veikia kaip tarpininkas arba vienas iš tarpininkų tarp:

a)      asmens, teikiančio finansines paslaugas, ir

b)      asmens, kuris siekia ar gali siekti gauti finansines paslaugas,

<...>

5B.      5 ir 5A pastabose „finansinės paslaugos“ reiškia bet kokių sandorių, nurodytų 1, 2, 3, 4 ar 6 punkte, vykdymą.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

7        Everything Everywhere yra telekomunikacijų įmonė, teikianti judriosios telefonijos paslaugą. Norėdami pasinaudoti jos paslaugomis klientai gali sumokėti avansu, kredituodami savo kliento sąskaitą, arba apmokėjimo laikotarpio pabaigoje. Pastaruoju atveju Everything Everywhere siunčia klientams mėnesio sąskaitas faktūras, kurias jie gali apmokėti skirtingais būdais. Jie gali pasirinkti mokėti:

–        pavedimu pagal „tiesioginio debeto“ sistemą,

–        pervedimu per Bankers’ Automated Clearing System (automatinė bankų tarpusavio atsiskaitymo sistema (BACS), toliau – BACS pervedimas),

–        debeto ar kredito kortele, telefonu ar internetu,

–        per trečiąjį asmenį – agentą, įgaliotą gauti mokėjimus, pavyzdžiui, pašto skyriuje („Post Office“),

–        paštu siunčiamu čekiu arba

–        mokėjimu Everything Everywhere banko, t. y. HSBC Bank plc, ar kito banko filialo skyriuje į Everything Everywhere banko sąskaitą.

8        Jei klientas sąskaitą faktūrą apmoka per „tiesioginio debeto“ sistemą arba BACS pervedimu, jam Everything Everywhere netaiko jokių papildomų mokesčių.

9        Pavedant per „tiesioginio debeto“ sistemą reikia, kad prieš tai būtų suteiktas „tiesioginio debeto įgaliojimas“, t. y. nuolatinis kliento nurodymas savo bankui atlikti mokėjimus Everything Everywhere prašymu. Remdamasi šiuo įgaliojimu, ji kiekvienos mokėtinos sumos atveju stengiasi per BACS iš šio banko gauti kliento mokėtiną sumą. Kiekvieną kartą BACS pervedimas atliekamas kliento, kuris savo bankui duoda nurodymą pervesti nustatytą sumą iš savo sąskaitos į Everything Everywhere sąskaitą, iniciatyva.

10      Tačiau mokėjimą atlikus kitu, šio sprendimo 7 punkte nurodytu, būdu kitą mėnesį išrašoma sąskaita faktūra, kurioje nurodoma papildoma 3 GBP suma, Everything Everywhere pateikiama kaip „separate payment handling charge“ (atskiras mokėjimo apdorojimo mokestis, toliau – SPHC).

11      Taigi, SPHC nurodomas sąskaitoje faktūroje, išrašytoje klientui, kuris moka debeto ar kredito kortele telefonu ar internetu inicijuodamas elektroninį procesą, kurį užbaigus mokėtina suma pervedama iš kortelę išdavusio banko į Everything Everywhere sąskaitą. Tas pats taikoma, kai mokama grynais pinigais per banko skyrių arba per įgaliotą rinkti mokėjimus agentą, būtent pašto skyrių, su kuriuo Everything Everywhere yra sudariusi tokių mokėjimų rinkimo jos naudai sutartį. Everything Everywhere klientams, kurie moka už judriosios telefonijos paslaugas čekiais, įteikdami juos pasirinkto banko skyriuje arba išsiųsdami voke, ant kurio nurodytas Everything Everywhere banko adresas, išrašytose sąskaitose faktūrose nurodo sumokėti ir SPHC.

12      SPHC numatytas Everything Everywhere taikomose bendrosiose sąlygose. Jis nurodytas Everything Everywhere brošiūrose, kuriose nurodyti jo tarifai, bei interneto svetainėje. Apie 28 % Everything Everywhere klientų pasirenka mokėti ne per „tiesioginio debeto“ sistemą ar BACS pervedimu, todėl turi mokėti SPHC.

13      SPHC netaikomas nei klientams, kurie už visas judriosios telefonijos paslaugas moka avansu, kredituodami savo kliento sąskaitą, nei verslo klientams.

14      Everything Everywhere tvirtina, kad SPHC turi būti laikomas atlygiu už mokėjimų apdorojimo paslaugą, suteiktą už atlygį, ir todėl jis yra atleistas nuo PVM pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio d punktą. 2005 m. rugpjūčio mėn. Everything Everywhere pateikė prašymą dėl 4 063 228,08 GBP sumos, kuri sudarė parduodant sumokėto SPHC mokesčio permoką už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. iki 2005 m. liepos mėnesio. Commissioners atmetė šį prašymą. Everything Everywhere apskundė šį atmetimą VAT and Duties Tribunal, kuris patvirtino Commissioners sprendimą ir nusprendė, kad SPHC buvo apmokestinamas PVM.

15      Everything Everywhere pateikė apeliacinį skundą dėl VAT and Duties Tribunal sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Pastarojo teigimu, ginčas iš esmės susijęs su klausimu, ar SPHC yra atlygis už atskirą paslaugą, nesusijusią su telekomunikacijos paslaugomis, kuriai taikomas Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio d punkto 1 ar 3 papunktyje numatytas atleidimas nuo mokesčio.

16      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, teigia, kad pagrindinės bylos šalys pripažino, jog Teisingumo Teismas Šeštosios direktyvos 13 straipsnio skirsnio d punkto 3 papunktį jau aiškino 1997 m. birželio 5 d. Sprendime SDC (C‑2/95, Rink. p. I‑3017), būtent jo 53 ir 66 punktuose, kuriame nusprendė, jog „su pervedimais susijusių sandorių“ atveju teikiant paslaugas turi būti pervestos lėšos ir pakisti teisinė bei finansinė padėtis. Tačiau šalys nesutaria, ką reiškia tokia formuluotė.

17      Manydamas, kad sprendimas pagrindinėje byloje priklauso nuo Sąjungos teisės išaiškinimo, High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Kokios yra neapmokestinamos paslaugos, kurią teikiant „pervedamos lėšos ir pakinta teisinė bei finansinė padėtis“, charakteristikos? Būtent:

a)      ar paslaugos, kurias nebūtinai turi atlikti finansų įstaiga ir kurias teikiant a) debetuojama viena sąskaita, b) atitinkama suma kredituojama kita sąskaita arba c) atliekami bet kokie veiksmai tarp a ir b punktuose numatytų veiksmų, yra atleidžiamos nuo mokesčio?

b)      ar paslaugos, kurių teikimas neapima vienos sąskaitos debetavimo ir kitos sąskaitos kreditavimo atitinkama suma, tačiau kurios, kai įvykdomas lėšų pervedimas, gali būti laikomos šio pervedimo priežastimi, yra atleidžiamos nuo mokesčio?

2.      Ar Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio d punkto 3 papunktyje numatytas „sandorių <...> dėl <...> mokėjimų [ar] pervedimų“ atleidimas nuo mokesčio yra taikomas tokioms mokėjimų kredito ir debeto kortelėmis gavimo ir apdorojimo paslaugoms, kokias atlieka mokesčių mokėtojas šioje byloje? Konkrečiau kalbant, jeigu mokesčių mokėtojo kiekvienos dienos pabaigoje atliekamas atsiskaitymų rinkmenų persiuntimas automatiškai sukelia kliento sąskaitos debetavimą ir mokesčio mokėtojo sąskaitos kreditavimą, ar šios paslaugos patenka į (Šeštosios direktyvos) 13 straipsnio B skirsnio d punkto 3 papunkčio taikymo sritį?

3.      Ar atsakymui į 2 klausimą turi įtakos tai, ar mokesčių mokėtojas toliau persiunčiamus patvirtinimo kodus gauna pats, ar per savo banką gavėją?

4.      Ar Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio d punkto 1 papunktyje numatytas „derybų dėl paskolos“ atleidimas nuo mokesčio yra taikomas tokioms su mokėjimais kredito kortelėmis susijusioms paslaugoms, kokias teikia mokesčių mokėtojas šioje byloje, kai suteikus šias paslaugas kliento sąskaita yra debetuojama tiek, kiek vėliau kredituojama kita sąskaita?

5.      Ar „sandorių <...> dėl <...> mokėjimų [ar] pervedimų“ atleidimas nuo mokesčio yra taikomas tokioms per trečiuosius asmenis – agentus – teikiamoms mokėjimų priėmimo ir apdorojimo paslaugoms, kokias mokesčių mokėtojas (per pašto įstaigą ir PayPoint) teikia šioje byloje?

6.      Ar „sandorių <...> dėl <...> mokėjimų [ar] pervedimų“ atleidimas nuo mokesčio yra taikomas mokėjimų mokesčių mokėtojui ar jo agentui siunčiamu čekiu gavimo ir apdorojimo paslaugoms, kai tokius mokėjimus turi apdoroti mokesčio mokėtojas ir jo bankas?

7.      Ar „sandorių <...> dėl <...> mokėjimų [ar] pervedimų“ atleidimas nuo mokesčio yra taikomas tokioms banko skyriuje atliktų mokėjimų, pagal kuriuos per bankininkystės sistemą kredituojama mokesčių mokėtojo banko sąskaita, gavimo ir apdorojimo paslaugoms, kokias mokesčių mokėtojas teikia šioje byloje?

8.      Į kokias konkrečias aplinkybes reikia atsižvelgti sprendžiant, ar mokestis (kaip mokėjimo apdorojimo mokestis šioje byloje), kurį mokesčių mokėtojas taiko savo klientui dėl to, kad klientas pasirenka atlikti mokėjimą mokesčių mokėtojui tam tikru mokėjimo būdu, ir kuris yra atskirai nurodomas sutartiniame dokumente bei klientams išrašomose sąskaitose faktūrose, yra atskiros paslaugos teikimas PVM tikslais?“

 Dėl prejudicinių klausimų

18      Savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar, pirma, SPHC yra atlygis už Everything Everywhere klientams suteiktas paslaugas, kuris atleistas nuo PVM pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio d punkto 1 papunktį (ketvirtasis klausimas) ar šio 13 straipsnio B skirsnio d punkto 3 papunktį (1–3 ir 5–7 klausimai), ir, antra, ar ši paslauga yra atskira nuo judriosios telefonijos paslaugų (8 klausimas).

19      Atsižvelgiant į tai, kad, nesant atskiros paslaugos nuo judriosios telefonijos paslaugų, SPHC turėtų būti taikoma ta pati apmokestinimo tvarka kaip ir už šias paslaugas mokamoms sumoms (šiuo klausimu žr. 1999 m. vasario 25 d. Sprendimo CPP, C‑349/96, Rink. p. I‑973, 32 punktą ir 2007 m. birželio 21 d. Sprendimo Ludwig, C‑453/05, Rink. p. I‑5083, 20 punktą), pirmiausia reikia išnagrinėti aštuntąjį klausimą.

 Dėl aštuntojo klausimo

20      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar PVM rinkimo tikslais ir būtent Šeštosios direktyvos nuostatų dėl atleidimo nuo mokesčio atvejų taikymo tikslais papildomas mokestis, kurį telekomunikacijų paslaugų teikėjas nurodo klientams išrašytose sąskaitose faktūrose, jei klientai naudojasi tam tikrais apmokėjimo būdais, yra atlygis už mokėjimų apdorojimo paslaugą, šio paslaugų teikėjo teikiamą klientams, kuri turi būti laikoma atskira nuo telekomunikacijos paslaugų.

21      Iš Šeštosios direktyvos 2 straipsnio matyti, jog kiekviena paslauga paprastai turi būti laikoma atskira bei savarankiška (žr., be kita ko, minėto Sprendimo CPP 29 punktą; 2007 m. kovo 29 d. Sprendimo Aktiebolaget NN, C‑111/05, Rink. p. I‑2697, 22 punktą ir 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Don Bosco Onroerend Goed, C‑461/08, Rink. p. I‑11079, 35 punktą).

22      Tačiau sandoris, kurį ekonominiu požiūriu sudaro vienas paslaugų teikimas, ekonomine prasme neturi būti dirbtinai skaidomas, kad nebūtų pakeistas PVM sistemos funkcionalumas (žr., be kita ko, minėto Sprendimo CPP 29 punktą; minėto Sprendimo Aktiebolaget NN 22 punktą ir 2009 m. spalio 22 d. Sprendimo Swiss Re Germany Holding, C‑242/08, Rink. p. I‑10099, 51 punktą).

23      Be to, tam tikromis aplinkybėmis keli formaliai atskiri paslaugų teikimai, kurie gali būti vykdomi atskirai ir todėl atskirai apmokestinami arba atleidžiami nuo mokesčio, turi būti laikomi vienu sandoriu, kai jie nėra savarankiški (žr. 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Part Service, C‑425/06, Rink. p. I‑897, 51 punktą; 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo RLRE Tellmer Property, C‑572/07, Rink. p. I‑4983, 18 punktą ir minėto Sprendimo Don Bosco Onroerend Goed 36 punktą).

24      Būtent taip yra, kai viena ar kelios paslaugos turi būti laikomos sudarančiomis pagrindinę paslaugą, o kitos paslaugos, atvirkščiai, turi būti laikomos kaip viena ar kelios šalutinės paslaugos, kurioms taikoma pagrindinės paslaugos mokestinė schema (žr., be kita ko, minėto Sprendimo CPP 30 punktą; 2001 m. gegužės 15 d. Sprendimo Primback, C‑34/99, Rink. p. I‑3833, 45 punktą; minėto Sprendimo RLRE Tellmer Property 18 punktą ir 2008 m. gegužės 14 d. Nutarties Tiercé Ladbroke ir Derby, C‑231/07 ir C‑232/07, 21 punktą).

25      Konkrečiau kalbant, paslauga turi būti laikoma šalutine pagrindinės paslaugos atžvilgiu, kai klientams ji yra ne pats tikslas, o priemonė geriausiomis sąlygomis gauti pagrindinę paslaugų teikėjo paslaugą (žr., be kita ko, minėtų sprendimų CPP 30 punktą, Primback 45 punktą, RLRE Tellmer Property 18 punktą ir minėtos Nutarties Tiercé Ladbroke ir Derby 21 punktą).

26      Siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas teikia vartotojui, kuris laikomas paprastu vartotoju, kelias atskiras pagrindines paslaugas, ar vieną paslaugą, reikia išnagrinėti aptariamo sandorio charakteristikas ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis jis sudaromas (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų CPP 28 ir 29 punktus, Aktiebolaget NN 21 ir 22 punktus, Ludwig 17 punktą ir minėtos Nutarties Tiercé Ladbroke ir Derby 19 ir 20 punktus).

27      Kalbant apie pagrindinę bylą, reikia konstatuoti, kad paslaugų teikėjo, kaip antai Everything Everywhere, klientams suteikta pagrindinė paslauga yra judriosios telefonijos paslauga. Šios įmonės vykdoma veikla išrašant sąskaitas faktūras už šią paslaugą, būtent suteikimas klientams infrastruktūros, kuri leidžia apmokėti sąskaitas faktūras ne tik per „tiesioginio debeto“ sistemą ar BACS pervedimu, bet taip pat kredito kortele, čekiu ar grynaisiais pinigais, klientams nėra pats tikslas. Tariamas paslaugų teikimas, kurio klientai negali gauti atskirai nuo judriosios telefonijos paslaugos, jų atžvilgiu nesudaro jokio savarankiško intereso, palyginti su šia paslauga. Ji tik suteikia galimybę apmokėti judriosios telefonijos sąskaitas faktūras taip, kaip jiems atrodo patogiausia, ir, be kita ko, leidžia paslaugų teikėjui padidinti teikiamos pagrindinės paslaugos apimtį (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Primback 47 punktą).

28      Be to, mokėjimo gavimas, kaip ir jo apdorojimas, yra neatskiriamai susijęs su visomis paslaugomis, teikiamomis už atlygį. Tokiai paslaugai būdinga tai, kad šios paslaugos teikėjas prašo atlyginti ir deda būtinas pastangas, kad klientas galėtų veiksmingai sumokėti atlygį už suteiktą paslaugą. Iš esmės visi mokėjimo už paslaugą būdai reiškia, kad paslaugos teikėjas atlieka tam tikrus veiksmus, kad apdorotų mokėjimus, net jei šių veiksmų apimtis gali skirtis atsižvelgiant į mokėjimo būdus. Atsižvelgiant į sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aprašytus skirtingus mokėjimo būdus, siekiant veiksmingo mokėjimo, net mokėjimas per „tiesioginio debeto“ sistemą reikalauja, kad įmokos gavėjas imtųsi veiksmų, t. y. pasinaudotų jam suteiktu įgaliojimu ir prašytų atitinkamo kliento banko pervesti mokėtiną sumą (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo AXA UK, C‑175/09, Rink. p. I‑0000, 9, 10 ir 33 punktus).

29      Aštuntajame klausime akcentuota aplinkybė, pagal kurią atskira kaina už tariamą finansinę paslaugą yra nurodyta sutarties dokumentuose ir atskirai nurodyta klientams išrašytose sąskaitose faktūrose, savaime neturi lemiamos reikšmės. Iš tiesų pagal nusistovėjusią teismo praktiką, tai, kad sąskaitose faktūrose nurodyta bendra suma ar sutartyje numatytos atskiros kainos, neturi lemiamos reikšmės nustatant, ar egzistuoja du ar keli atskiri ir savarankiški sandoriai, ar vienas ekonominis sandoris (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo CPP 31 punktą ir 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Levob Verzekeringen ir OV Bank, C‑41/04, Rink. p. I‑9433, 25 punktą).

30      Todėl darytina išvada, kad Everything Everywhere klientai, apmokantys judriosios telefonijos sąskaitas faktūras vienu iš būdų, už kurį renkamas SPHC, nesiekia nusipirkti dviejų atskirų paslaugų, t. y. judriosios telefonijos paslaugos ir paslaugos, kurios tikslas užtikrinti jų mokėjimų apdorojimą. Klientų atžvilgiu tariamai telekomunikacijų paslaugų teikėjo klientams teikiama mokėjimų apdorojimo paslauga, kai jie moka už šias paslaugas tam tikrais būdais, pagrindinės bylos aplinkybėmis PVM mokėjimo tikslais turi būti laikoma pagrindinio telekomunikacijų paslaugų teikimo šalutine paslauga (žr. pagal analogiją 1998 m. spalio 22 d. Sprendimo Madgett ir Baldwin, C‑308/96 ir C‑94/97, Rink. p. I‑6229, 24 ir 25 punktus).

31      Šios išvados negali paneigti bendrai PVM sistemai būdingas mokesčio neutralumo principas, kuris draudžia konkuruojančias panašias paslaugas PVM atžvilgiu vertinti skirtingai (žr., be kita ko, 2010 m. gegužės 6 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑94/09, Rink. p. I‑0000, 40 punktą ir 2010 m. birželio 10 d. Sprendimo Leo-Libera, C‑58/09, Rink. p. I‑0000, 34 punktą), nes bet kuriuo atveju Everything Everywhere padėtis visiškai skiriasi nuo ūkio subjekto, kuris teikia klientams finansines paslaugas kaip pagrindines.

32      Todėl į aštuntąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad PVM rinkimo tikslais telekomunikacijų paslaugų teikėjo klientams išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas papildomas mokestis, jei klientai už šias paslaugas moka ne pagal „tiesioginio debeto“ sistemą ar BACS pervedimu, bet kredito ar debeto kortele, čekiu ar grynaisiais pinigais banko skyriuje ar per įgaliotą rinkti mokėjimus tokio paslaugų teikėjo naudai agentą, nėra atlygis už atskirą ir savarankišką nuo pagrindinių paslaugų, kurias sudaro teikiamos telekomunikacijų paslaugos, paslaugą.

 Dėl pirmojo–septintojo klausimų

33      Atsižvelgiant į atsakymą į aštuntąjį klausimą, nereikia atsakyti į pirmus septynis klausimus.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

34      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

PVM rinkimo tikslais telekomunikacijų paslaugų teikėjo klientams išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas papildomas mokestis, jei klientai už šias paslaugas moka ne per „tiesioginio debeto“ sistemą ar Bankers’ Automated Clearing System pervedimu, bet kredito ar debeto kortele, čekiu ar grynaisiais pinigais banko skyriuje ar per įgaliotą rinkti mokėjimus tokio paslaugų teikėjo naudai agentą, nėra atlygis už atskirą ir savarankišką nuo pagrindinių paslaugų, kurias sudaro teikiamos telekomunikacijų paslaugos, paslaugą.

Parašai.


* Proceso kalba: anglų.

Top