Byla C‑234/09

Skatteministeriet

prieš

DSV Road A/S

(Vestre Landsret prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrijos muitinės kodeksas – Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 – 204 straipsnio 1 dalies a punktas – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 – 859 straipsnis – Išorinio tranzito procedūra – Įgaliotasis siuntėjas – Skolos muitinei atsiradimas – Tranzito dokumentas neegzistuojančioms prekėms“

Sprendimo santrauka

Muitų sąjunga – Išorinio tranzito procedūra

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 204 straipsnio 1 dalies a punktas)

Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 648/2005, 204 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas situacijai, kai įgaliotasis siuntėjas per klaidą pradeda dvi išorinio tranzito procedūras dėl vienos ir tos pačios prekės, nes dėl perteklinės procedūros, pradėtos neegzistuojančiai prekei, negali atsirasti skola muitinei pagal minėtą nuostatą.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad padarius klaidą ir pradėjus dvi išorinio tranzito procedūras dėl vienos ir tos pačios prekės, dėl šios klaidos pobūdžio negali būti pažeisti minėtu 204 straipsniu siekiami tikslai ir pateisintas skolos muitinei atsiradimas. Pirmiausia, kalbant apie tikslą išvengti rizikos, kad ne Bendrijos prekės bus pateiktos Sąjungos rinkai, reikia konstatuoti, jog muitinės išorinio tranzito procedūros neegzistuojančiai prekei atveju nėra jokios rizikos, kad tokia prekė pateks į minėtą rinką nesumokėjus muitų, ir dėl to atsiras nesąžininga konkurencija ir bus prarasta pajamų iš mokesčių. Antra, tikslas užtikrinti sąžiningą atitinkamų muitinės procedūros taisyklių taikymą negali būti pažeistas išorinio tranzito procedūros, pradėtos dėl neegzistuojančios prekės, atveju. Iš tikrųjų neįmanoma tinkamai vykdyti tokios procedūros, kai ji taikoma dėl neegzistuojančios prekės. Juo labiau tai pasakytina kalbant apie prievolę pateikti prekes paskirties muitinės įstaigai, kai prekės, dėl kurių per klaidą pradėta tranzito procedūra, neegzistuoja, nes tai reikštų nustatyti įgaliotajam siuntėjui pareigą, kurios jis negali įvykdyti, taip pažeidžiant ultra posse nemo obligatur principą.

(žr. 32–34, 37–38 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. liepos 15 d.(*)

„Bendrijos muitinės kodeksas – Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 – 204 straipsnio 1 dalies a punktas – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 – 859 straipsnis – Išorinio tranzito procedūra – Įgaliotasis siuntėjas – Skolos muitinei atsiradimas – Tranzito dokumentas neegzistuojančioms prekėms“

Byloje C‑234/09

dėl Vestre Landsret (Danija) 2009 m. birželio 24 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. birželio 26 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Skatteministeriet

prieš

DSV Road A/S,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai R. Silva de Lapuerta, G. Arestis, J. Malenovský ir T. von Danwitz (pranešėjas),

generalinis advokatas N. Jääskinen,

kanclerė C. Strömholm, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. balandžio 22 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        DSV Road, atstovaujamos advokatų A. Hedetoft ir L. Kjær,

–        Danijos vyriausybės, atstovaujamos R. Holdgaard, padedamo advokato P. Biering,

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos C. Hornstrup Bengtsson, B.‑R. Killmann ir H. Støvlbæk,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), iš dalies pakeisto 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, p. 13, toliau – Muitinės kodeksas), 204 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Skatteministeriet (Mokesčių ministerija) ir DSV Road A/S (toliau – DSV) dėl dviejų vienai ir tai pačiai prekei pradėtų išorinio tranzito procedūrų pasekmių.

 Teisinis pagrindas

3        Muitinės kodekso 1 straipsnyje nustatyta:

„Muitinės veiklos taisykles sudaro šis Kodeksas ir Bendrijos arba nacionaliniu lygiu priimtos jo įgyvendinimo nuostatos. Nepažeidžiant specialiųjų kitų sričių taisyklių, šis Kodeksas taikomas:

–        prekybai tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių,

–        prekėms, kurioms taikomos Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis, Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis arba Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis.“

4        Muitinės kodekso 4 straipsnio 9 ir 10 punktuose numatyta:

„Šiame Kodekse vartojamos šios sąvokos:

<...>

9)      Skola muitinei – asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą;

10)      Importo muitai:

–        muitai ir muitams, mokamiems už importuojamas prekes, lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai,

–        žemės ūkio mokesčiai ir kiti importo privalomieji mokėjimai, nustatyti įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką arba konkrečią tvarką, kuri taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus.“

5        Muitinės kodekso 91 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

„1.      Taikant išorinio tranzito procedūrą iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą gali būti gabenamos:

a)      ne Bendrijos prekės, kurios neapmokestinamos importo muitais bei kitais privalomaisiais mokėjimais ir kurioms netaikomos prekybos politikos priemonės;

<...>“

6        Muitinės kodekso 92 straipsnyje numatyta:

„1.      Išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis.

2.      Muitinė užbaigia procedūrą, kai, palyginusi išvykimo įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali patvirtinti, kad procedūra buvo atlikta tinkamai.“

7        Pagal Muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalį:

„1.      Už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako:

a)      už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės;

b)      už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi.

<...>“

8        Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.      Importo skola muitinei atsiranda:

a)      neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu, arba

<...>

203 straipsnyje nenurodytais atvejais, išskyrus, kai nustatyta, kad minėti pažeidimai neturi esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui.

<...>“

9        1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), iš dalies pakeisto 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 15 t., p. 118, toliau – Įgyvendinimo reglamentas), 859 straipsnyje numatyta:

„Toliau nurodyti pažeidimai laikomi neturinčiais esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui, kaip apibrėžta [Muitinės kodekso] 204 straipsnio 1 dalyje, jei:

–        jie nėra susiję su bandymu neteisėtai paimti prekes iš muitinės priežiūros,

–        jie nėra atsiradę dėl akivaizdaus atitinkamo asmens aplaidumo ir

–        visi formalumai, būtini su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, vėliau atliekami:

<...>

2)      kai prekėms taikoma tranzitinė procedūra, vieno iš įsipareigojimų, prisiimamų norint naudotis tokia procedūra, nevykdymas, kai vykdomos toliau išvardytos sąlygos:

a)      procedūrai įforminti pateiktos prekės paskirties įstaigoje buvo pateiktos nesugadintos;

b)      paskirties įstaiga galėjo užtikrinti, kad baigus tranzito operaciją prekėms buvo taikomi muitinės sankcionuoti veiksmai arba jos buvo atiduotos laikinam saugojimui;

c)      jei nebuvo laikomasi 356 straipsnyje nustatyto termino ir netaikoma šio straipsnio 3 dalis, prekės vis tiek buvo pateiktos paskirties įstaigai per pagrįstą laikotarpį.

<...>“

10      Pagal Įgyvendinimo reglamento 860 straipsnį „muitinė, vadovaudamasi [Muitinės] kodekso 204 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsirado skola muitinei, nebent asmuo, kuris galėjo būti skolininkas, įrodo, kad įvykdytos 859 straipsnyje nurodytos sąlygos“.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

11      DSV yra pagal Danijos teisę įsteigta transporto ir logistikos įmonė, turinti įgaliotojo siuntėjo statusą pagal Įgyvendinimo reglamento 372 straipsnio 1 dalies e punktą.

12      Įgaliotojo siuntėjo statusas leidžia DSV taikyti supaprastintą tvarką siunčiant prekes pagal išorinio tranzito procedūrą. Įgaliotasis siuntėjas neprivalo fiziškai pateikti prekių išvykimo muitinės įstaigai. Jis prieš išsiųsdamas prekes įmokų centre privalo naujoje elektroninėje sistemoje (sistema, skirta tvarkyti duomenis, susijusius su prekių tranzitu tarp valstybių narių, toliau – NKTS) užregistruoti Bendrijos tranzito prašymą.

13      Remiantis Europos Komisijos pateiktais paaiškinimais, įgaliotiesiems siuntėjams taikoma supaprastinta procedūra susideda iš dviejų etapų: gavusi įgaliotojo siuntėjo elektroninę deklaraciją, dėl kurios panaikinamas prekių areštas, NKTS jam suteikia unikalų registracijos numerį, t. y. gabenimo registracijos numerį (GRN). Prekėms toliau taikoma tranzito procedūra. NKTS išspausdina tranzito lydraštį, kuris turi būti vežamas kartu su prekėmis ir pateikiamas tarpinėms muitinės įstaigoms ir paskirties muitinės įstaigai. Atspausdinus šį dokumentą išvykimo muitinės įstaiga nurodytai paskirties muitinės įstaigai tuo pačiu metu išsiunčia pranešimą apie laukiamo atvykimo įregistravimą, kuriame nurodoma deklaracijoje esanti informacija, ir tai leidžia muitinės įstaigai patikrinti prekes iškart jas atvežus. Tada prekės turi būti pristatytos paskirties muitinės įstaigai kartu su lydraščiu. Įvedus GRN, sistema automatiškai pateikia pranešimą apie laukiamo atvykimo įregistravimą atitinkančią procedūrą, pagal kurią bus sprendžiama, ar atlikti tam tikrus veiksmus arba patikrinimą, ir išvykimo įstaigai išsiunčia pranešimą apie atvykimo patvirtinimą. Atlikusi atitinkamus patikrinimus paskirties įstaiga informuoja išvykimo įstaigą apie šių patikrinimų rezultatus, nurodydama konstatuotus pažeidimus, jei tokių buvo. Šis pranešimas apie patikrinimų rezultatus yra būtinas tranzito procedūrai užbaigti.

14      DSV 2005 m. pagal išorinio tranzito procedūrą išsiuntė dvi siuntas prekių į Rusiją. Per klaidą NKTS elektroninėje sistemoje ji pradėjo po dvi tranzito procedūras kiekvienai siuntai. Pirmai prekių siuntai dvi procedūros buvo pradėtos tą pačią dieną, t. y. 2005 m. rugpjūčio 12 d., o antros siuntos atveju antroji tranzito procedūra buvo pradėta trimis dienomis vėliau nei pirmoji, t. y. 2005 m. spalio 10 d.

15      Siunčiant egzistuojančių prekių siuntas abu kartus buvo naudojamas paskutinis NKTS sugeneruotas tranzito dokumentas. Prekės buvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai, kaip nustatyta išorinio tranzito procedūros taisyklėse, todėl šios dvi tranzito procedūros buvo užbaigtos tinkamai.

16      Tačiau dvi perteklinės tranzito procedūros, kurias DSV pradėjo per klaidą, negalėjo būti tinkamai užbaigtos, nes nebuvo prekių, kurias reikėtų pristatyti paskirties muitinės įstaigai. Danijos valdžios institucijos, paprašiusios DSV pateikti kitų įrodymų, kad tranzitas buvo baigtas, šiai bendrovei neįvykdžius šio prašymo, priėmė sprendimus konstatuodamos, jog minėta bendrovė privalo sumokėti muitus ir pridėtinės vertės mokesčius, susijusius su šia tranzito operacija. Pagal šiuos sprendimus skola muitinei abiejų procedūrų atveju atsirado pagal Muitinės kodekso 204 straipsnį.

17      DSV ginčijo šiuos sprendimus Landsskatteret (Mokesčių administratorius). Šis patvirtino sprendimus savo 2007 m. birželio 11 d. sprendimu, nurodydamas, kad muitus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra jokio teisinio pagrindo, kuris leistų panaikinti tranzito dokumentą, todėl skola muitinei atsirado pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą.

18      DSV dėl minėtų sprendimų pateikė ieškinį Byret i Horsens (Horsens apygardos teismas). Šis teismas 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu nurodė grąžinti sumokėtus muitus ir pridėtinės vertės mokestį. Šio teismo nuomone, neatsirado jokios skolos muitinei pagal Muitinės kodekso 204 straipsnį, nes minėtomis sąlygomis prekių tranzitas Kodekso prasme neįvyko.

19      Skatteministeriet pateikė apeliacinį skundą Vestre Landsre (Danijos vakarinės dalies apeliacinis teismas). Šis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar [Muitinės kodekso] 204 straipsnio 1 dalies a punktą, atsižvelgiant į [šio kodekso] 92 ir 96 straipsnius bei 1 straipsnį ir 4 straipsnio 9 bei 10 punktus, reikia aiškinti taip, kad:

a)      skola muitinei atsiranda, jeigu įgaliotasis siuntėjas NKTS sistemoje per klaidą pradeda tranzito procedūrą dėl fiziškai neegzistuojančių prekių ir todėl tranzito procedūros vėliau negalima užbaigti nustatyta tvarka; ar

b)      skola muitinei neatsiranda, nes laikoma, kad tranzito procedūra taikoma tik fiziškai egzistuojančioms prekėms, todėl klaidingas tranzito procedūros įforminimas per NKTS sistemą fiziškai neegzistuojančioms prekėms nelemia apmokestinimo muitais?

2.      Jeigu į 1 klausimo a dalį būtų atsakyta teigiamai, ar [Muitinės kodekso] 4 straipsnio 10 punkte numatytą „prekių importo“ sąvoką kartu su [to paties kodekso] 204 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta „prekių“ sąvoka reikia aiškinti taip, kad sąvoka apima tiek fiziškai egzistuojančias prekes, tiek fiziškai neegzistuojančias prekes?“

 Dėl prejudicinių klausimų

20      Šiais dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad aplinkybė, jog įgaliotasis siuntėjas per klaidą pradėjo dvi išorinio tranzito procedūras dėl vienos ir tos pačios prekės, lemia skolos muitinei atsiradimą pagal minėtą nuostatą už perteklinę tranzito procedūrą, pradėtą dėl neegzistuojančios prekės.

21      Pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamoms prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, išskyrus, kai nustatyta, kad minėti pažeidimai neturi esminės įtakos tinkamam atitinkamos muitinės procedūros taikymui.

22      Danijos muitinė mano, kad šiuo atveju skola muitinei atsirado pagal minėtą 204 straipsnį.

23      Pirma, ji mano, kad sąlyga, dėl kurios atsiranda skola muitinei, t. y. prievolės, susijusios su išoriniu tranzitu neįvykdymas, tenkinama, nes DSV paskirties muitinės įstaigai nepateikė prekių, dėl kurių pradėta ši tranzito procedūra, todėl neįvykdė savo prievolės pagal Muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punktą.

24      Antra, neigiama sąlyga, nurodyta Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnyje, pagal kurią skola muitinei neatsiranda, kai pažeidimas neturi esminės įtakos tinkamam išorinio tranzito procedūros taikymui, pagrindinėje byloje nėra tenkinama.

25      Nors pirmiausia reikia konstatuoti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija patenka į Muitinės kodekso taikymo sritį, vis dėlto, kalbant apie Danijos muitinės pateiktą šių nuostatų išaiškinimą, reikia priminti, kad iš tikrųjų Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnis, skaitomas kartu su jo 860 straipsniu, nustato dešimties pažeidimų Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punkto prasme, kurie „neturi esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui“, baigtinį sąrašą (žr. 1999 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Söhl & Söhlke, C‑48/98, Rink. p. I‑7877, 43 punktą).

26      Akivaizdu, kad pagrindinės bylos aplinkybės neatitinka nė vieno iš šių dešimties Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnyje nurodytų pažeidimų. Iš tikrųjų šio straipsnio 2 punkto a papunktyje, reglamentuojančiame pažeidimus, susijusius su tranzito procedūros taikymu, numatyta, kad prekė, kuriai taikoma tranzito procedūra, turi būti pateikta paskirties muitinės įstaigai. Ši nuostata nustato sąlygą, lygiavertę iš Muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punkto išplaukiančiai prievolei, kurios DSV negalėjo įvykdyti. Iš DSV padarytos klaidos neišvengiamai matyti, kad vienos iš dviejų dėl tos pačios prekės pradėtų tranzito procedūrų atveju nebuvo jokios prekės, kurią būtų galima pateikti paskirties muitinės įstaigai.

27      Vis dėlto Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktas skolos muitinei atsiradimą sieja su pažeidimu, susijusiu su „importo muitais apmokestinamomis prekėmis“. Taigi reikia išnagrinėti, ar ši nuostata leidžia atsižvelgti į pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai būdingas aplinkybes, t. y. į tai, kad per klaidą buvo pradėtos dvi tranzito procedūros dėl vienos ir tos pačios prekės.

28      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, jog iš paties Muitinės kodekso 204 straipsnio teksto matyti, kad ši nuostata apima situaciją, kai „prekei“ taikoma muitinės procedūra, tačiau nebuvo įvykdyta su šia procedūra susijusi prievolė.

29      Tačiau pagrindinėje byloje, kurioje neginčijama, kad dvi tranzito procedūros per klaidą buvo pradėtos dėl vienos ir tos pačios prekės, vienos iš dviejų DSV pradėtų procedūrų atveju nėra „prekės“, kurios atžvilgiu būtų galima įvykdyti su išorinio tranzito procedūra susijusią prievolę.

30      Antra, reikia pažymėti, kad Muitinės kodekso 204 straipsniu siekiama užtikrinti tinkamą muitus reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Pagal minėto kodekso 96 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado nesilaikius šios procedūros nuostatų. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti tikslų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansiniai interesai (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 3 d. Sprendimo Militzer & Münch, C‑230/06, Rink. p. I‑1895, 48 punktą).

31      Be to, ne Bendrijos prekių buvimas Sąjungos muitų teritorijoje kelia riziką, kad, neatlikus muitinės formalumų, šios prekės pateks į valstybių narių rinkas (pagal analogiją žr. 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Elshani, C‑459/07, Rink. p. I‑2759, 32 punktą), t. y. riziką, kurios išvengti siekiama 204 straipsniu, kaip tai nurodo Komisija.

32      Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai akivaizdu, kad dvi išorinio tranzito procedūros buvo pradėtos po du kartus dėl tos pačios prekės per klaidą, šie du Muitinės kodekso 204 straipsnio tikslai, pateisinantys skolos muitinei atsiradimą, akivaizdžiai nebuvo pažeisti.

33      Pirmiausia, kalbant apie tikslą išvengti rizikos, kad ne Bendrijos prekės bus pateiktos Sąjungos rinkai, reikia konstatuoti, jog muitinės išorinio tranzito procedūros neegzistuojančiai prekei atveju nėra jokios rizikos, kad tokia prekė pateks į minėtą rinką nesumokėjus muitų ir dėl to atsiras nesąžininga konkurencija bei bus prarasta pajamų iš mokesčių.

34      Antra, tikslas užtikrinti sąžiningą atitinkamų muitinės procedūros taisyklių taikymą negali būti pažeistas išorinio tranzito procedūros, pradėtos dėl neegzistuojančios prekės, atveju. Iš tikrųjų neįmanoma tinkamai vykdyti tokios procedūros, kai ji taikoma dėl neegzistuojančios prekės. Juo labiau tai pasakytina kalbant apie prievolę pateikti prekes paskirties muitinės įstaigai, kai prekės, dėl kurių per klaidą pradėta tranzito procedūra, neegzistuoja, nes tai reikštų nustatyti įgaliotajam siuntėjui pareigą, kurios jis negali įvykdyti, taip pažeidžiant ultra posse nemo obligatur principą.

35      Todėl jei Danijos vyriausybės siūlomas išaiškinimas būtų patvirtintas, Muitinės kodekso 204 straipsnio taikymo vienintelė pasekmė būtų įgaliotojo siuntėjo nubaudimas už jo padarytą klaidą pradedant išorinio tranzito procedūrą, o ne už su šia procedūra susijusių prievolių neįvykdymą.

36      Todėl iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, padarius klaidą ir pradėjus dvi išorinio tranzito procedūras dėl vienos ir tos pačios prekės, dėl šios klaidos pobūdžio negali būti pažeisti minėtu 204 straipsniu siekiami tikslai ir pateisintas skolos muitinei atsiradimas. Be to, taip pat nėra būtina už tokią klaidą sankcionuoti įgaliotąjį siuntėją nustatant jo skolą muitinei. Kaip nurodo Komisija, tokia klaida gali būti pagrindas atšaukti įgaliotojo siuntėjo statusą, tačiau dėl jos šis negali būti apmokestinamas muitais.

37      Taigi Muitinės kodekso 204 straipsnis neturi būti taikomas tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje.

38      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus prejudicinius klausimus reikia atsakyti, kad Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai įgaliotasis siuntėjas per klaidą pradeda dvi išorinio tranzito procedūras dėl vienos ir tos pačios prekės, nes dėl perteklinės procedūros, pradėtos dėl neegzistuojančios prekės, negali atsirasti skola muitinei pagal minėtą nuostatą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

39      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005, 204 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai įgaliotasis siuntėjas per klaidą pradeda dvi išorinio tranzito procedūras dėl vienos ir tos pačios prekės, nes dėl perteklinės procedūros, pradėtos dėl neegzistuojančios prekės, negali atsirasti skola muitinei pagal minėtą nuostatą.

Parašai.

---

* Proceso kalba: danų.