EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62008CC0229

Generalinio advokato Bot išvada, pateikta 2009 m. rugsėjo 3 d.
Colin Wolf prieš Stadt Frankfurt am Main.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: Verwaltungsgericht Frankfurt am Main - Vokietija.
Direktyva 2000/78/EB - 4 straipsnio 1 dalis - Diskriminacijos dėl amžiaus draudimas - Nacionalinė nuostata, įtvirtinanti priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnų maksimalų 30 metų įdarbinimo amžių - Siekiamas tikslas - Esminio ir lemiamo profesinio reikalavimo sąvoka.
Byla C-229/08.

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2009:509

GENERALINIO ADVOKATO

YVES BOT IŠVADA,

pateikta 2009 m. rugsėjo 3 d. ( 1 )

Byla C-229/08

Colin Wolf

prieš

Stadt Frankfurt am Main

„Direktyva 2000/78/EB — 4 straipsnio 1 dalis — Diskriminacijos dėl amžiaus draudimas — Nacionalinė nuostata, kurioje įtvirtintas priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnų maksimalus 30 metų įdarbinimo amžius — Siekiamas tikslas — Esminio ir lemiamo profesinio reikalavimo sąvoka“

1. 

Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Frankfurto prie Maino administracinis teismas (Verwaltungsgericht Frankfurt am Main, Vokietija) iš esmės siekia sužinoti, ar nacionalinė nuostata, kuria įtvirtinta 30 metų amžiaus riba įdarbinant vidutinės kategorijos techninėje priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, yra pateisinama priemonė pagal 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ( 2 ) 6 straipsnio 1 dalį.

2. 

Šis prašymas buvo pateiktas sprendžiant ginčą tarp Colin Wolf ir Frankfurto prie Maino miesto (Stadt Frankfurt am Main) dėl pastarojo atsisakymo svarstyti C. Wolf kandidatūrą, šiam siekiant įsidarbinti vidutinės kategorijos priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, nes jis peržengęs 30 metų amžiaus ribą.

3. 

Šioje išvadoje paaiškinsiu, kodėl manau, kad Vokietijos teisės aktai, kuriuose nustatyta tokia amžiaus riba, yra pateisinami pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį.

I — Teisinis pagrindas

A — Direktyva 2000/78

4.

Šios direktyvos 1 straipsnyje numatytas tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus, siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.

5.

Pagal 18 konstatuojamąją dalį šioje direktyvoje „nereikalaujama, kad visų pirma ginkluotosios pajėgos ir policija ir įkalinimo ar avarinės tarnybos įdarbintų ar paliktų darbo vietoje asmenis, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos vykdyti tokios srities funkcijas, kurias jie gali būti paprašyti vykdyti siekiant teisėto tikslo išsaugoti minėtų tarnybų veiklos pajėgumą“.

6.

Minėtos direktyvos 2 straipsnyje nurodyta:

„1.   Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje:

a)

tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu;

<…>“

7.

Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta:

„Neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:

a)

įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar darbo sąlygoms, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas, visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais, įskaitant paaukštinimą.“

8.

Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

„Nepaisant 2 straipsnio 1 ir 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris remiantis savybe, susijusia su kuria nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, nebūtų laikomas diskriminacija, jei dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tokia savybė yra įprastas [esminis] ir lemiantis profesinis reikalavimas, šis tikslas yra teisėtas, o reikalavimas proporcingas.“

9.

Minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Toks skirtingas poveikis [požiūris], be kitų dalykų, gali apimti:

a)

specialių sąlygų nustatymą siekiant įsidarbinti ir profesinio mokymo, įdarbinimui ir darbui, įskaitant atleidimą iš darbo ir apmokėjimo sąlygas, jaunimui, pagyvenusio amžiaus asmenims ir už priežiūrą atsakingiems asmenims, siekiant skatinti jų profesinę integraciją ir užtikrinti jų apsaugą;

b)

minimalaus amžiaus, profesinės patirties ar darbo stažo nustatymą siekiant įsidarbinti arba gauti tam tikrų su darbu susijusių privilegijų;

c)

maksimalaus įdarbinimo amžiaus nustatymą, paremtą su konkrečiomis pareigomis susijusiam mokymui keliamais reikalavimais arba su poreikiu nustatyti atitinkamą išdirbtą laikotarpį iki išėjimo į pensiją.“

10.

Direktyvos 2000/78 17 straipsnis išdėstytas taip:

„Valstybės narės sankcijoms, taikytinoms už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus nustato taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų jų taikymui užtikrinti. Sankcijos, kurias gali sudaryti kompensacijos nukentėjusiajam sumokėjimas, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. <…>“

B — Nacionalinės teisės aktai

1. Federalinės Heseno žemės teisės aktai

11.

1994 m. gruodžio 21 d. Heseno žemės nutarimo dėl operatyvios profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnų karjeros (Hessische Feuerwehrlaufbahnverordnung) ( 3 ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad į pareigas vidutinės kategorijos tarnyboje gali būti skiriami ne vyresni kaip 30 metų asmenys.

12.

1962 m. kovo 21 d. Heseno žemės viešosios tarnybos įstatymo (Hessisches Beamtengesetz) ( 4 ) 194 ir 197 straipsniai išdėstyti taip:

„194 straipsnis – Išleidimas į pensiją

1.   Policijos pareigūnai (karjeros statutiniai pareigūnai) išleidžiami į pensiją mėnesio, kurį jiems sukanka šešiasdešimt metų (amžiaus riba), pabaigoje.

2.   Atsižvelgiant į tarnybos interesus ir policijos pareigūno prašymą išleidimas į pensiją sulaukus šešiasdešimties gali būti atidėtas nustatytam laikotarpiui, kiekvieną kartą ne ilgiau kaip metams, daugiausia iki šešiasdešimt dvejų metų.

<…>

197 straipsnis – Teisinis statusas

1.   187 ir 192–194 straipsnių nuostatos pagal analogiją taikomos operatyvios profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnams.

<…>“

2. Federalinės teisės aktai

13.

1976 m. rugpjūčio 24 d. Federalinių ir žemių pareigūnų ir teisėjų pensijų įstatymo (Gesetz über die Versorgung der Beamten und Richter in Bund und Ländern) ( 5 ) pagrindinės bylos aplinkybių susiklostymo metu taikytos redakcijos 4 ir 14 straipsniuose nustatyta:

„4 straipsnis – Teisės į pensiją įgijimas ir jos apskaičiavimas

1.   Pensija pareigūnui skiriama tik

1)

po bent penkerių metų tarnybos.

<…>

14 straipsnis – Pensijos dydis

1.   Už kiekvienus tarnybos metus, suteikiančius teisę į pensiją, ji siekia 1,79375% teisę į pensiją suteikiančio darbo užmokesčio (5 straipsnis), tačiau visa negali viršyti 71,75 proc. šio darbo užmokesčio.

<…>

4.   Minimalus pensijos dydis yra 35% teisę į ją suteikiančio darbo užmokesčio (5 straipsnis).

<…>“

14.

2006 m. rugpjūčio 14 d. Bendruoju vienodo požiūrio įstatymu (Allgemeines Gleichbehandlungsgesetz) ( 6 ) Direktyva 2000/78 buvo perkelta į nacionalinę teisę.

15.

AGG 15 straipsnis išdėstytas taip:

„15 straipsnis – Kompensacija ir žalos atlyginimas

1.   Diskriminacijos draudimo pažeidimo atveju darbdavys privalo atlyginti padarytą žalą. Ši pareiga netaikoma, jei darbdavys nėra atsakingas už pažeidimą.

2.   Darbuotojas gali reikalauti tinkamos piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą. Nepriėmimo į darbą atveju kompensacija negali viršyti trijų mėnesių darbo užmokesčio, jei asmuo nebūtų įdarbintas net vykdant nediskriminacinę atranką.

3.   Jei taikomos kolektyvinių sutarčių nuostatos, darbdavys privalo atlyginti žalą tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia ar labai neatsargiai.

<…>“

II — Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

16.

Raštu, kurį Stadt Frankfurt am Main priešgaisrinės apsaugos tarnybų direkcija gavo 2006 m. spalio 4 d., C. Wolf, gimęs , pateikė prašymą priimti jį dirbti vidutinės kategorijos techninėje priešgaisrinės apsaugos tarnyboje.

17.

2006 m. lapkričio 13 d.Stadt Frankfurt am Main pranešė C. Wolf, kad artimiausias priėmimas vyks Tačiau šis priėmimas buvo perkeltas į , atrankos procedūrą atlikus 2007 m. rugpjūtį.

18.

2007 m. vasario 28 d. raštu Stadt Frankfurt am Main pranešė C. Wolf, kad negali svarstyti jo kandidatūros, nes jis vyresnis nei 30 metų amžiaus.

19.

2007 m. balandžio 12 d. C. Wolf, remdamasis AGG 21 straipsniu, paprašė, kad Stadt Frankfurt am Main atlygintų jo patirtą žalą. C. Wolf prašė trijų mėnesių darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs priėmimo į darbą atveju, dydžio kompensacijos.

20.

2007 m. gegužės 4 d. Sprendimu, patvirtintu , šį prašymą atmetus, C. Wolf pateikė skundą Verwaltungsgericht Frankfurt am Main siekdamas, kad būtų panaikinti ir Sprendimai bei iš Stadt Frankfurt am Main priteistas žalos atlyginimas.

21.

Šiame teisme C. Wolf teigė, kad FeuerwLVO prieštarauja AGG.

22.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, suabejojęs dėl Vokietijos teisės aktų suderinamumo su Direktyvos 2000/78 6 ir 17 straipsniais, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar nacionalinis teisės aktų leidėjas visada turi didelę diskreciją vertinti ir spręsti, įgyvendindamas Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalimi suteiktą veiksmų laisvę, ar ši diskrecija bet kuriuo atveju yra ribojama tuo, kas būtina, kai kalbama apie maksimalaus įdarbinimo amžiaus nustatymą, atsižvelgiant į minimalaus tarnybos laiko iki išėjimo į pensiją būtinumą, remiantis Direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos c punktu?

2.

Ar Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos c punkte nurodytas poreikis sukonkretina šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytos priemonės tinkamumą ir kartu apriboja šios bendros taisyklės taikymo sritį?

3.

a)

Ar tai, jog darbdavys, nustatydamas maksimalų įdarbinimo amžių, siekia savo intereso, kad įdarbinti pareigūnai kuo ilgiau aktyviai dirbtų, yra teisėtas tikslas pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą?

b)

Ar šio tikslo įgyvendinimas yra netinkamas jau tuomet, kai dėl to pareigūnai turi dirbti ilgesnį laiką negu reikia, kad gautų teisę į įstatymu garantuojamą minimalų pensinį aprūpinimą išėjus į pensiją anksčiau laiko po penkerių tarnybos metų?

c)

Ar šio tikslo įgyvendinimas yra netinkamas tik tuomet, kai dėl to pareigūnai turi dirbti ilgesnį laiką negu reikia, skaičiuojant matematiškai, kad užtarnautų įstatymų garantuojamą minimalų pensinį aprūpinimą išėjus į pensiją anksčiau laiko – dabar po 19,51 metų?

4.

a)

Ar tai, kad nustatant kuo mažesnį maksimalų įdarbinimo amžių siekiama maksimaliai apriboti bendrą galimų įdarbinti pareigūnų skaičių tam, kad būtų mokama kuo mažiau su konkrečiu atveju susijusių išmokų, kaip antai nelaimingų atsitikimų ar ligos pašalpų (taip pat pašalpų šeimos nariams), yra teisėtas tikslas Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos prasme?

b)

Kokią reikšmę gali turėti aplinkybė, kad vyresnio amžiaus žmonėms išmokos nelaimingų atsitikimų atvejais ar ligos pašalpos (taip pat šeimos nariams) mokamos dažniau nei jaunesniems pareigūnams, todėl įdarbinant vyresnio amžiaus pareigūnus su tuo susijusios bendros išlaidos gali padidėti?

c)

Ar šiuo atveju būtinos tikslios prognozės ar statistika, ar pakanka bendrųjų tikimybės prielaidų?

5.

a)

Ar tai, jog darbdavys ketina taikyti tam tikrą maksimalų įdarbinimo amžių, siekdamas užtikrinti „amžiaus struktūros pusiausvyrą atitinkamoje tarnyboje“, yra teisėtas tikslas Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos prasme?

b)

Kokius reikalavimus prireikus turi tenkinti argumentai dėl tokios amžiaus struktūros nustatymo, kad jie atitiktų pateisinimo pagrindams keliamas sąlygas (tinkamumas ir reikalingumas, būtinumas)?

6.

Ar tai, kad darbdavys maksimalaus įdarbinimo amžiaus atžvilgiu remiasi tuo, kad kol sueis šis amžius paprastai galima įvykdyti esmines įdarbinimo sąlygas profesiniam mokymui vidutinės kategorijos priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, įgijus atitinkamą mokyklinį ar profesinį išsilavinimą, yra teisėtas tikslas Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies prasme?

7.

Kokiais kriterijais remiantis reikia spręsti, ar minimalus tarnybos laikas iki išėjimo į pensiją yra tinkamas arba būtinas?

a)

Ar minimalaus tarnybos laiko būtinumą gali pateisinti vien tai, jog jis yra atlygis už pas darbdavį įgytą ir tik jo lėšomis apmokėtą kvalifikaciją (tinkamumas pareigoms vidutinės kategorijos priešgaisrinės apsaugos tarnyboje) tam, kad remiantis šia kvalifikacija vėliau būtų galima užtikrinti atitinkamą tarnybos laikotarpį pas šį darbdavį, kad pareigūnas laipsniškai atidirbtų išlaidas jo profesiniam mokymui?

b)

Kiek ilgiausiai gali trukti po profesinio mokymo nustatytas tarnybos laikotarpis? Ar jis gali viršyti penkerius metus, ir, jei taip, kokiomis sąlygomis?

c)

Ar, nepaisant atsakymo į 7 klausimo a punktą, minimalaus tarnybos laikotarpio tinkamumas ar būtinumas gali būti pateisintas argumentu, jog pareigūnų, kurių pensinį aprūpinimą finansuoja tik darbdavys, numatomo aktyvios tarnybos laiko nuo įdarbinimo iki planuojamo išėjimo į pensiją turi pakakti, kad jie užtarnautų įstatymu garantuojamą minimalų pensinį aprūpinimą; šiuo metu, skaičiuojant matematiškai, jis įgyjamas ištarnavus 19,51 metų laikotarpį?

d)

Atvirkščiai, ar atsisakymą įdarbinti galima pateisinti Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalimi tik tuomet, kai asmuo būtų įdarbintas tokio amžiaus, kad dėl planuojamo išėjimo į pensiją reikėtų suteikti minimalų aprūpinimą, nors jis dar nebūtų užtarnautas, skaičiuojant matematiškai?

8.

a)

Ar vertinant išėjimą į pensiją pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos c punktą reikia remtis įstatymuose išėjimui į pensiją su teise gauti ją nustatyta amžiaus riba, ar konkrečios pareigūnų ar profesinės grupės vidutiniu statistiniu išėjimo į pensiją amžiumi?

b)

Kiek prireikus reikia atsižvelgti į tai, kad atskiriems pareigūnams įprastas išėjimas į pensiją gali būti atidėtas iki dvejų metų? Ar ši aplinkybė atitinkamai lemia maksimalaus įdarbinimo amžiaus padidinimą?

9.

Ar apskaičiuojant minimalų tarnybos laiką pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį galima atsižvelgti į tarnyboje privalomus baigti mokymus? Ar šiuo klausimu turi reikšmės tai, ar turi būti atsižvelgta į visą mokymosi laikotarpį kaip į tarnybos laiką, suteikiantį teisę į pensiją, ar mokymosi laikotarpis vis dėlto neįtrauktinas į minimalų tarnybos laikotarpį, kurio darbdavys gali reikalauti pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos c punktą?

10.

Ar [AGG] 15 straipsnio 1 dalies pabaigos ir 3 dalies nuostatos atitinka Direktyvos 2000/78 17 straipsnį?“

III — Analizė

23.

Pirmuosius devynis klausimus siūlau nagrinėti kartu. Šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismą išaiškinti, ar Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalis leidžia pateisinti nacionalinės teisės aktus, kuriuose nustatyta 30 metų amžiaus riba įdarbinant vidutinės kategorijos techninėje priešgaisrinės apsaugos tarnyboje.

24.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo įvairius tikslus, kuriuos būtų galima sieti su FeuerwLVO 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu amžiumi grindžiamu skirtingu požiūriu, kuris iš esmės draudžiamas Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktu. Nemanau, kad siekiant pateikti naudingą atsakymą minėtam teismui būtina išnagrinėti visus šiuos tikslus.

25.

Iš tikrųjų, atsižvelgdamas į tikslius ir išsamius atsakymus, kuriuos Vokietijos vyriausybė pateikė į Teisingumo Teismo per procesą užduotus klausimus, manau, kad analizuojant šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą visą dėmesį vertėtų skirti pagrindiniam tikslui, kurio siekiama nustatytąja 30 metų amžiaus riba, t. y. išlaikyti amžiaus struktūros pusiausvyrą, leidžiančią užtikrinti priešgaisrinės apsaugos pajėgų operatyvumą ir sklandžią veiklą.

26.

Iš Vokietijos vyriausybės pateiktų paaiškinimų matyti, kad vidutinės kategorijos techninės priešgaisrinės apsaugos tarnybos nariai turi veikti įvykio vietoje. Skirtingai nuo techninės priešgaisrinės apsaugos tarnybos vykdomų valdymo ir vadovavimo funkcijų, vidutinės kategorijos techninės priešgaisrinės apsaugos tarnybos veikla yra daugiausia fizinio pobūdžio.

27.

Vidutinės kategorijos techninės priešgaisrinės tarnybos veiklos sritys įvairios: gaisrų gesinimas, žmonių gelbėjimas, su aplinkos apsauga ir gaivališkų gamtos reiškinių padarinių likvidavimu susijusios užduotys, pagalba gyvūnams ir pavojingų gyvūnų gaudymas, taip pat papildomos užduotys, pavyzdžiui, apsaugos įrangos ir tarnybinių transporto priemonių priežiūra ir tikrinimas.

28.

Kiekviena šių veiklos sričių reikalauja kitokio fizinio pajėgumo. Pavyzdžiui, pirmose dviejose – gaisrų gesinimo ir žmonių gelbėjimo – srityse vidutinės kategorijos techninės priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnai turi atitikti labai didelius fizinio pajėgumo reikalavimus. Šiuo klausimu pažymėtina, kad vien apsauginė apranga sveria apie 30 kg.

29.

Dėl šių fizinio pajėgumo reikalavimų šios dvi veiklos sritys pasižymi amžiaus struktūra nuo 30 iki daugiausia 50 metų. Iš tikrųjų su amžiumi žmogaus fiziniam pajėgumui mažėjant beveik joks pareigūnas nuo 45 iki 50 metų aktyviai nedalyvauja nei gesinant gaisrus, nei gelbėjant žmones.

30.

Šią amžiaus ribą peržengusiems pareigūnams skiriamos kitos užduotys, tenkančios vidutinės kategorijos techninei priešgaisrinės apsaugos tarnybai, susijusios su mažesniais fizinio pajėgumo reikalavimais.

31.

Taigi atsižvelgiant į aplinkybes akivaizdžiai atsiskleidžia 30 metų amžiaus ribos, nustatytos įdarbinant vidutinės kategorijos techninėje priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, pagrįstumas. Tuo siekiama užtikrinti, kad šios tarnybos pareigūnai užduotis, susijusias su labai dideliais fizinio pajėgumo reikalavimais, galėtų atlikti tinkamai ir pagrįstai ilgą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad prie 30 metų amžiaus ribos reikia pridėti 2 mokymosi metus, aišku, jog veiklos srityse, reikalaujančiose labai didelio fizinio pajėgumo, vidutinės kategorijos techninės priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnas gali aktyviai dirbti 18 metų (jei atskaitos amžiumi laikoma 50 metų) arba 13 metų (jei atskaitos amžiumi laikomi 45 metai).

32.

Siekiant gerai organizuoti vidutinės kategorijos techninės priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbą reikia, kad vyresnius pareigūnus, paskirtus dirbti veiklos srityse, reikalaujančiose mažesnio fizinio pajėgumo, šio pajėgumo atžvilgiu reiklesnėse veiklos srityse pakeistų jaunesni, galėsiantys jose aktyviai dirbti pagrįstai ilgą laiką. Todėl visai suprantama, kodėl nustatyta 30 metų amžiaus riba įdarbinant vidutinės kategorijos techninėje priešgaisrinės apsaugos tarnyboje: tai visada leidžia kompensuoti pareigūnų perėjimą iš darbo vietų, kur keliami didžiausi fizinio pajėgumo reikalavimai, į tokias, kur šie reikalavimai mažesni, priimant jaunus pareigūnus, pajėgiančius pakankamai ilgai vykdyti tokias užduotis, kaip antai gaisrų gesinimas ir žmonių gelbėjimas.

33.

Vokietijos vyriausybė savo paaiškinimus papildė duomenimis, gautais atlikus tyrimus darbo ir sporto medicinos srityse. Šios vyriausybės nuomone, tikslas, kuriuo siekiama užtikrinti pagrįstą pareigūnų įdarbinimo trukmę tose veiklos srityse, kuriose reikalingas labai didelis fizinis pajėgumas ir kuriose medicininė ir biologinė riba yra maždaug 45 metai ar 50 metų, atspindi patvirtintus medicininius ir biologinius duomenis. Iš šių tyrimų matyti, kad su amžiumi mažėja širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių ir raumenų pajėgumas bei organizmo atsparumas. O šios fizinės funkcijos kaip tik ir turi lemiamos reikšmės vidutinės kategorijos techninėje priešgaisrinėje tarnyboje.

34.

Be to, minėtuose tyrimuose aprašomas pirmalaikio senėjimo reiškinys, pastebimas darbuotojams privalant dirbti sunkiomis sąlygomis. Vidutinės kategorijos techninės priešgaisrinės tarnybos pareigūnai susiduria su fiziniais sunkumais, susijusiais su aplinka (pavyzdžiui, karštis, drėgmė ir triukšmas); šiems pareigūnams keliami ypatingi fiziniai reikalavimai (pavyzdžiui, kelti ir nešti sunkius daiktus, dirbti nepatogioje pozoje); darbas šioje tarnyboje naktinis ir pamaininis. Visa tai gali paspartinti šios profesinės kategorijos darbuotojų senėjimo procesą. Dėl šio reiškinio, mano nuomone, padidėja būtinybė užtikrinti, kad jauni pareigūnai, pajėgūs atlikti sunkiausias užduotis pakankamai ilgą laiką, keistų tuos pareigūnus, kurie šių užduočių vykdyti nebegali.

35.

Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, manau, kad nėra jokios abejonės, jog 30 metų amžiaus riba, nustatyta įdarbinant vidutinės kategorijos techninėje priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, yra pateisinama ir pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį, ir pagal jos 6 straipsnio 1 dalį.

36.

Pirmiausia dėl Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalies primenu, kad pagal ją, „nepaisant 2 straipsnio 1 ir 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris remiantis savybe, susijusia su kuria nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, nebūtų laikomas diskriminacija, jei dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tokia savybė yra įprastas [esminis] ir lemiantis profesinis reikalavimas, šis tikslas yra teisėtas, o reikalavimas proporcingas“.

37.

Kaip minėta, daugelis veiklos sričių, kuriose dirba vidutinės kategorijos techninės tarnybos ugniagesiai, ir sąlygos, kuriomis jie atlieka savo pagrindines užduotis, reikalauja labai didelio fizinio pajėgumo. Šis natūraliai mažėja su amžiumi, todėl pastarasis, mano nuomone, yra ypatybė, turinti esminės reikšmės tinkamam su šia profesija susijusios veiklos, kuriai atlikti keliami didžiausi fizinio pajėgumo reikalavimai, vykdymui. Taigi manau, kad 30 metų amžiaus riba gali būti laikoma esminiu ir lemiamu profesiniu reikalavimu, siekiant užtikrinti operatyvią vidutinės kategorijos techninės priešgaisrinės apsaugos tarnybos veiklą.

38.

Tokio tikslo teisėtumas aiškiai matyti iš Direktyvos 2000/78 18 konstatuojamosios dalies, kurioje, primenu, nurodyta, jog šioje direktyvoje „nereikalaujama, kad <…> ginkluotosios pajėgos ir policija, įkalinimo ar avarinės tarnybos įdarbintų ar paliktų darbo vietoje asmenis, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos vykdyti tokios srities funkcijas, kurias jie gali būti paprašyti vykdyti siekiant teisėto tikslo išsaugoti minėtų tarnybų veiklos pajėgumą“ ( 7 ). Be to, toks reikalavimas yra proporcingas, nes iš Vokietijos vyriausybės pateiktų paaiškinimų galima spręsti, jog jis neperžengia to, ko reikia, kad vidutinės kategorijos techninės tarnybos ugniagesiai galėtų tinkamai ir pakankamai ilgai atlikti didžiausio fizinio pajėgumo reikalaujančias užduotis.

39.

Iš šių aplinkybių, mano manymu, matyti, kad 30 metų amžiaus riba, nustatyta įdarbinant vidutinės kategorijos techninėje priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, pateisinama atsižvelgiant į tai, kas nurodyta Direktyvos 2008/78 4 straipsnio 1 dalyje.

40.

Dėl Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies primintina, kad pagal šią dalį „skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“.

41.

Tikslai, kurie gali būti laikomi teisėtais Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies prasme ir todėl galinčiais pateisinti diskriminacijos dėl amžiaus draudimo principo išimtį, yra socialinės politikos tikslai, kaip antai susiję su užimtumo politika, darbo rinka arba profesiniu mokymu ( 8 ).

42.

Mano nuomone, tikslas išlaikyti amžiaus struktūros pusiausvyrą, leidžiančią užtikrinti priešgaisrinės apsaugos pajėgų operatyvumą ir sklandžią veiklą, – tai užimtumo politikos tikslas, kuris yra teisėtas Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies prasme. Amžiaus struktūros pusiausvyros išlaikymas priešgaisrinės apsaugos pajėgose iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip užimtumo šiose pajėgose politikos, priklausančios nuo užduočių, kurias šios pajėgos privalo atlikti, ir atitinkančios privalomą bendrąjį interesą, dalis.

43.

Dėl to, ar priemonės, kurių imtasi siekiant šio tikslo, yra tinkamos ir būtinos šio straipsnio prasme, primintina, kad valstybės narės turi didelę diskreciją pasirinkdamos priemones, kurios būtų tinkamos pasiekti tikslus socialinės politikos ir užimtumo srityse ( 9 ).

44.

Direktyvos 2000/78 18 konstatuojamąja dalimi ši didelė diskrecija dar labiau išplečiama, kai kalbama apie užimtumo politiką policijoje bei įkalinimo ir avarinėse tarnybose.

45.

Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į dalykus, ryškėjančius iš Vokietijos vyriausybės pateiktų paaiškinimų, kuriuos glaustai išdėsčiau anksčiau, manau, kad FeuerwLVO 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame įtvirtinta 30 metų amžiaus riba įdarbinant vidutinės kategorijos techninėje priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, neperžengia to, kas tinkama ir būtina siekiant išlaikyti amžiaus struktūros pusiausvyrą, leidžiančią užtikrinti priešgaisrinės apsaugos pajėgų operatyvumą ir sklandžią veiklą.

46.

Galiausiai, kadangi šioje byloje visiškai nepažeistas diskriminacijos dėl amžiaus draudimas, nustatytas Direktyvoje 2000/78, atsakyti į dešimtąjį klausimą dėl tokio pažeidimo pasekmių nėra būtina.

IV — Išvada

47.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau atsakyti taip:

„2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityse bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 2 dalies a punktas, 4 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriais įtvirtinama 30 metų amžiaus riba įdarbinant vidutinės kategorijos techninėje priešgaisrinės apsaugos tarnyboje.“


( 1 ) Originalo kalba: prancūzų.

( 2 ) OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79.

( 3 ) Toliau – FeuerwLVO.

( 4 ) GVBl. I, p. 26.

( 5 ) BGBl. I, p. 3839.

( 6 ) BGBl. 2006 I, p. 1897, toliau – AGG.

( 7 ) Pasviruoju šriftu pažymėta mano.

( 8 ) 2009 m. birželio 18 d. Sprendimas Hütter (C-88/08, Rink. p. I-5325, 41 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

( 9 ) Ten pat (45 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

Top