EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62007FJ0124

2009 m. rugsėjo 10 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimas.
Joachim Behmer prieš Europos Parlamentą.
Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Pareigų paaukštinimas.
Byla F-124/07.

European Court Reports – Staff Cases 2009 I-A-1-00283; II-A-1-01523

ECLI identifier: ECLI:EU:F:2009:104

TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. rugsėjo 10 d.

Byla F‑124/07

Joachim Behmer

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Pareigų paaukštinimo procedūros taisyklių teisėtumas – Konsultavimasis su Pareigūnų tarnybos nuostatų komitetu – Nuopelnų balų skyrimo procedūra Parlamente – Nuopelnų palyginimas – Personalo atstovų diskriminacija“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo J. Behmer prašo panaikinti Parlamento sprendimą skirti jam du nuopelnų balus už 2005 metus ir sprendimą nepaaukštinti jo pareigų paskiriant į AD 13 lygį per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Parengimas – Pareigūnai, vykdantys darbuotojų atstovavimo funkcijas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis, II priedo 1 straipsnio šešta pastraipa)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Sprendimas skirti nuopelnų balų – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Nuopelnų balai, kuriuos skiria tik tarnybos vietos generalinis direktoratas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Bendrosios įgyvendinimo nuostatos – Pareiga paskelbti tokias nuostatas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis ir 110 straipsnio 1 dalis)

5.      Prieštaravimas dėl teisėtumo – Apimtis – Aktai, dėl kurių gali būti pareikštas prieštaravimas dėl teisėtumo – Priemonės, kurios buvo panaikintos faktinių aplinkybių atsiradimo momentu – Netaikymas

(EB 241 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kriterijai – Nuopelnai – Atsižvelgimas į stažą – Papildomas kriterijus

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

7.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Procedūra

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

8.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Būdai – Pareiga palyginti visus pareigūnus, kurių pareigos gali būti paaukštinamos – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

1.      Nors pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 1 straipsnio šeštos pastraipos pirmą sakinį personalo atstovų funkcijos laikomos pareigūno įprastos tarnybos dalimi, vien tokių funkcijų vykdymo nepakanka pareigūnui skirtinų nuopelnų balų skaičiaus padidinimui pagrįsti. Aplinkybė, kad nebuvo atsižvelgta į personalo atstovavimo funkcijas, pati savaime nėra diskriminacija arba diskriminacijos prielaida.

(žr. 50, 51 ir 165 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Diomede Basili prieš Komisiją, F‑108/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 37 punktas.

2.      Tik tuomet, kai Ataskaitų komitetas konstatuoja konkrečias aplinkybes, kuriomis remiantis abejojama siūlymų skirti nuopelnų balų teisėtumu arba pagrįstumu, sprendimas skirti nuopelnų balų, kuriuo, nepatikslinant motyvų, nukrypstama nuo Ataskaitų komiteto nuomonės, turi būti panaikintas.

(žr. 60 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. gegužės 16 d. Sprendimo Magone prieš Komisiją, T‑73/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑107 ir II‑A‑2‑485, 54 punktas.

3.      Pagal Europos Parlamento nustatytą nuopelnų balų skyrimo tvarką skiriant nuopelnų balus pareigūno nuopelnai palyginami gali būti tik pareigūno tarnybos vietos generaliniame direktorate, todėl kiekvienas direktorato arba tarnybos pareigūnas, kurio pareigos gali būti paaukštintos, dėl riboto nuopelnų balų skaičiaus varžosi su visais kitais savo direktorato arba tarnybos pareigūnais, nesvarbu prie kokio lygio arba prie kokios pareigų grupės direktorate ar tarnyboje jie priskirti.

(žr. 64 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Barbin prieš Parlamentą, F‑44/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 43 ir 44 punktai.

4.      Bendrijos institucija privalo priimti įgyvendinimo priemones, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 1 dalyje, pasitarusi su Pareigūnų tarnybos nuostatų komitetu ir Personalo komitetu, tik tuo atveju, kai nuostata yra privalomojo pobūdžio arba kai Pareigūnų tarnybos nuostatų tekstas toks neaiškus arba netikslus, kad kyla abejonių dėl tinkamo jų taikymo.

Dėl pareigų paaukštinimo procedūros taisyklių priėmimo reikia konstatuoti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje nereikalaujama priimti bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 1 dalį. Be to, nenustatyta, jog šio 45 straipsnio tekstas yra toks neaiškus ir netikslus, kad būtina priimti bendrąsias įgyvendinimo nuostatas siekiant išvengti netinkamo jo taikymo.

(žr. 91 ir 92 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1965 m. kovo 31 d. Sprendimas Rauch prieš Komisiją, 16/64, Rink. p. 179, 193; 1965 m. kovo 31 d. Sprendimas Vandevyvere prieš Parlamentą, 23/64, Rink. p. 205, 215; 1965 m. liepos 8 d. Sprendimas Prakash prieš Komisiją, 19/63 ir 65/63, Rink. p. 677, 695.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. liepos 9 d. Sprendimo Echauz Brigaldi ir kt. prieš Komisiją, T‑156/95, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑509, 53 punktas.

5.      Prieštaravimo dėl teisėtumo apimtis turi būti ribojama tiek, kiek tai būtina išspręsti ginčą; todėl, pirma, bendro pobūdžio aktas, kurio teisėtumas yra ginčijamas, turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai taikomas klausimui, dėl kurio pareikštas ieškinys, ir, antra, individualus sprendimas ir nagrinėjamas bendro pobūdžio aktas turi būti tiesiogiai teisiškai susiję.

Taigi ieškovui neturėtų būti naudinga panaikinti priemones, kurios nebebuvo taikytinos faktinių aplinkybių atsiradimo momentu. Todėl kaip nepriimtiną reikia atmesti prieštaravimą dėl teisėtumo, pareikštą dėl priemonių, panaikintų iki ieškinio pareiškimo.

(žr. 95 ir 96 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. spalio 26 d. Sprendimo Reinarz prieš Komisiją, T‑6/92 ir T‑52/92, Rink. p. II‑1047, 57 punktas; 1998 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo De Persio prieš Komisiją, T‑23/96, Rink. VT p. I‑A‑483 ir II‑1413, 54 punktas.

6.      Tarp Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje išvardytų kriterijų, kurie yra lemiami paaukštinant pareigas, nenurodytas tarnybos stažas, todėl šis kriterijus taikomas tik kaip papildomas. Vadinasi, Europos Parlamento vidaus teisės nuostata, pagal kurią nuopelnų palyginimas apima pareigūnų nuopelnų po paskutinio jų pareigų paaukštinimo pastovumo analizę, turi būti aiškinama neviršijant Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsniu ir kitomis Parlamente galiojančiomis vidaus teisės normomis nustatytų ribų. Todėl tarnybos stažas nėra pagrindinis pareigų paaukštinimo kriterijus ir administracija gali nuspręsti į jį atsižvelgti siekdama atskirti kandidatus. Vis dėlto į jį atsižvelgiama per kitus elementus, numatytus įgyvendinimo priemonėse, pagal kurias administracija neprivalo atsižvelgti į visą pareigūno profesinę patirtį.

(žr. 106, 110, 141 ir 142 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. balandžio 9 d. Sprendimo Tejada Fernández prieš Komisiją, T‑134/02, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑609, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

7.      Dėl Paskyrimų tarnybos nustatytos pareigų paaukštinimo tvarkos reikia pažymėti, kad Patariamojo pareigų paaukštinimo komiteto rekomendacijos yra tik vienas iš pareigų paaukštinimo procedūros etapų ir jos nėra privalomos administracijai. Taigi, kai procedūra užbaigiama sprendimu nepaaukštinti pareigūno pareigų, aplinkybė, kad pateikdamas rekomendacijas komitetas neturėjo galutinio sprendimo dėl nuopelnų balų skyrimo minėtam pareigūnui, nėra svarbi, jeigu minėta tarnyba apie šį galutinį sprendimą žinojo priimdama sprendimus dėl pareigų paaukštinimo.

(žr. 132 ir 133 punktus)

8.      Nei Pareigūnų tarybos nuostatų 45 straipsnyje, nei Europos Parlamento priimtose vidaus priemonėse nereikalaujama, kad Patariamasis pareigų paaukštinimo komitetas lygintų visų pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštinamos, nuopelnus. Todėl minėtas komitetas neprivalo nagrinėti vertinimo ataskaitų ir glaustos informacijos apie visus pareigūnus, tačiau turi turėti šiuos dokumentus, kad prireikus galėtų jais remtis.

Kadangi Pareigų paaukštinimo komitetas neprivalo lyginti visų pareigūnų, savo darbus jis gali grįsti tik generalinių direktoratų parengtais pareigūnų, kurių pareigas rekomenduojama paaukštinti, sąrašais. Taip yra juo labiau todėl, kad rengdami rekomendacijas generaliniai direktoratai palygino nuopelnus, taigi komitetas gali jomis remtis, kad žinotų, kokie pareigūnų nuopelnai buvo palyginti.

(žr. 140 ir 146 punktus)

Top