EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62007CA0300

Byla C-300/07: 2009 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hans & Christophorus Oymanns GbR, Orthopädie Schuhtechnik prieš AOK Rheinland/Hamburg (Direktyva 2004/18/EB — Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo sutartys — Viešosios sveikatos draudimo įstaigos — Viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos — Perkančiosios organizacijos — Kvietimas pateikti pasiūlymą — Individualiai prie pacientų poreikių pritaikytos ortopedinės avalynės gamyba ir tiekimas — Išsamus pacientų konsultavimas)

OJ C 180, 1.8.2009, p. 4–4 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

1.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 180/4


2009 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hans & Christophorus Oymanns GbR, Orthopädie Schuhtechnik prieš AOK Rheinland/Hamburg

(Byla C-300/07) (1)

(Direktyva 2004/18/EB - Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo sutartys - Viešosios sveikatos draudimo įstaigos - Viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos - Perkančiosios organizacijos - Kvietimas pateikti pasiūlymą - Individualiai prie pacientų poreikių pritaikytos ortopedinės avalynės gamyba ir tiekimas - Išsamus pacientų konsultavimas)

2009/C 180/06

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hans & Christophorus Oymanns GbR, Orthopädie Schuhtechnik

Atsakovė: AOK Rheinland/Hamburg

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberlandesgericht Düsseldorf — 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 t., 7 sk., p. 132) 1 straipsnio 2 dalies c ir d punktų, 4 ir 5 dalies, ir 9 dalies antrosios pastraipos c punkto išaiškinimas — Sveikatos draudimo įstaigos kvietimas teikti siūlymus pagal įstatymo nustatytą draudimo sistemą dėl ortopedinių batų tiekimo apdraustiesiems asmenims — „Viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos“ sąvoka — Paslaugos apimančios pagal kiekvieno apdraustojo asmens individualius poreikius pagamintų batų tiekimą bei su produkto naudojimu susijusias detalias konsultacijas — Šių paslaugų kvalifikavimas „viešuoju paslaugų pirkimu“ arba „viešuoju prekių pirkimu“

Rezoliucinė dalis

1.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio 9 dalies antrosios pastraipos c punkto pirmą alternatyvą reikia aiškinti taip, kad konstatuotinas finansavimas didžiąja dalimi iš valstybės lėšų, jei viešųjų sveikatos draudimo įstaigų veikla pirmiausia finansuojama narių mokėtinomis įmokomis, kurios nustatomos, apskaičiuojamos ir renkamos pagal tokias viešosios teisės taisykles, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje. Tokios sveikatos draudimo įstaigos laikytinos įstaigomis, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, ir todėl perkančiosiomis organizacijomis šios direktyvos taisyklių taikymo tikslais.

2.

Kai mišrios viešojo pirkimo sutarties dalyką sudaro ir prekės, ir paslaugos, kriterijus, kurį reikia taikyti, siekiant nustatyti, ar nagrinėjama sutartis turi būti kvalifikuojama kaip prekių, ar kaip paslaugų pirkimo sutartis, yra atitinkama į šią sutartį įtrauktų prekių ir paslaugų vertė. Prekių, kurios gaminamos ir pritaikomos atsižvelgiant į individualius atitinkamo kliento poreikius ir dėl kurių naudojimo kiekvienas klientas turi būti konsultuojamas individualiai, tiekimo atveju, siekiant apskaičiuoti kiekvienos sudedamosios viešosios sutarties dalyko dalies vertę, šių prekių gaminimas priskirtinas prie šios sutarties dalies „prekės“.

3.

Jei atitinkamos sutarties atveju paaiškėtų, kad paslaugų teikimui tenka didesnė reikšmė nei prekių tiekimui, toks susitarimas, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, sudarytas viešosios sveikatos draudimo įstaigos ir ūkio subjekto, kuriame apibrėžtas atlyginimas už įvairias aprūpinimo formas, kurių tikimasi iš šio ūkio subjekto, bei šio susitarimo taikymo laikotarpis, kai ūkio subjektas įsipareigoja suteikti apdraustiesiems jų prašomas paslaugas, o minėta įstaiga savo ruožtu yra vienintelė atlyginimo už šio ūkio subjekto veiklą skolininkė, laikytinas „preliminariuoju susitarimu“ Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 5 dalies prasme.


(1)  OL C 235, 2007 10 6.


Top