EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62002CJ0046

Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas 2004 m. lapkričio 9 d.
Fixtures Marketing Ltd prieš Oy Veikkaus Ab.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: Vantaan käräjäoikeus - Suomija.
Direktyva 96/9/EB - Duomenų bazių teisinė apsauga - Sui generis teisė - Sąvoka "su duomenų bazės duomenų gavimu, tikrinimu ir pateikimu susijusios investicijos" - Futbolo pirmenybių tvarkaraščiai - Lažybos.
Byla C-46/02.

European Court Reports 2004 I-10365

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2004:694

Byla C‑46/02

Fixtures Marketing Ltd

prieš

Oy Veikkaus Ab

(Vantaa käräjäoikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 96/9/EB – Duomenų bazių teisinė apsauga – Sui generis teisė – Sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu, tikrinimu ir pateikimu susijusios investicijos“ – Futbolo pirmenybių rungtynių tvarkaraščiai – Lažybos“

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Duomenų bazių teisinė apsauga – Direktyva 96/9 – Sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu, tikrinimu ir pateikimu susijusios investicijos“ – Ištekliai, naudojami futbolo rungtynių tvarkaraščiui sukurti – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9, 7 str. 1 dalis)

Sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“ Direktyvos 96/9 dėl duomenų bazių teisinės apsaugos 7 straipsnio 1 dalies prasme apima investicijas, skirtas sukurti šią duomenų bazę. Taigi jos reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančioms pavienėms medžiagoms ieškoti ir joms surinkti į šią duomenų bazę, bet neapima išteklių, panaudotų duomenims, sudarantiems duomenų bazę, sukurti.

Futbolo pirmenybių rungtynių tvarkaraščio sudarymo atveju šios investicijos neapima išteklių, panaudotų nustatant rungtynių datą, laiką ir atskirų šių pirmenybių rungtynių komandų poras. Be to, surandant duomenis, kurie įeina į futbolo rungtynių tvarkaraščius, profesionalų lygoms, tiesiogiai dalyvaujančioms kuriant šiuos duomenis, nereikia įdėti jokių ypatingų pastangų. Ištekliai, naudojami futbolo rungtynių tvarkaraštį sudarantiems duomenims tikrinti arba pateikti, taip pat nelaikomi didelėmis investicijomis, nesusijusiomis su investicijomis, naudojamoms šiems duomenims sukurti.

(žr. 33–34, 41–42, 44–46, 49 punktus ir rezoliucinę dalį)




TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 9 d.(*)

„Direktyva 96/9/EB – Duomenų bazių teisinė apsauga – Sui generis teisė – Sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu, tikrinimu ir pateikimu susijusios investicijos“ – Futbolo pirmenybių rungtynių tvarkaraščiai – Lažybos“

Byloje C‑46/02,

dėl Vantaa käräjäoikeus (Suomija) 2002 m. vasario 18 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2002 m. gruodžio 9 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Fixtures Marketing Ltd

prieš

Oy Veikkaus Ab,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijos pirmininkai P. Jann, C. W. A. Timmermans, A. Rosas, K. Lenaerts (pranešėjas), teisėjai J.‑P. Puissochet, R. Schintgen, N. Colneric ir J. N. Cunha Rodrigues,

generalinė advokatė C. Stix‑Hackl,

posėdžio sekretorės: Múgica Arzamendi, vyriausioji administratorė, ir M.‑F. Contet, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. kovo 30 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

–        Fixtures Marketing Ltd, atstovaujamos asianajaja R. Kurki‑Suonio,

–        Oy Veikkaus Ab, atstovaujamos asianajajat S. Kemppinen ir asianajaja K. Harenko,

–        Suomijos vyriausybės, atstovaujamos E. Bygglin ir T. Pynnä,

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J. Devadder, padedamo advocaat P. Vlaemminck,

–        Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. W.‑D. Plessing,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos C. Isidoro,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster,

–        Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Fernandes ir A. P. Matos Barros,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Huttunen ir N. B. Rasmussen,

susipažinęs su 2004 m. birželio 8 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą paduotas dėl 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, p. 20, toliau – direktyva) 7 straipsnio išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas byloje tarp bendrovės Fixtures Marketing Limited (toliau – Fixtures) ir bendrovės Oy Veikkaus Ab (toliau – Veikkaus). Šis teisinis ginčas kilo dėl to, kad Veikkaus, organizuodama lažybas, naudojo duomenis, susijusius su Anglijos futbolo pirmenybių rungtynėmis.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3        Direktyva pagal jos 1 straipsnio 1 dalį taikoma bet kokių formų duomenų bazių teisinei apsaugai. Pagal šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalį duomenų bazė reiškia „pavienių darbų, duomenų ar kitokios metodiškai arba sistemingai sutvarkytos ir individualiai elektroniniu arba kitokiu būdu prieinamos medžiagos rinkinius“.

4        Pagal direktyvos 3 straipsnį duomenų bazės, kurios „pagal duomenų parinkimą ir išdėstymą yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas“, saugomos autorių teisių.

5        Direktyvos 7 straipsnis įtvirtina sui generis teisę, kuri suteikiama šiomis sąlygomis:

„Apsaugos objektas

1.      Valstybės narės numato duomenų bazės, pasižyminčios pakankamai didelėmis jos duomenų gavimo, tikrinimo ir pateikimo kokybinėmis ir (arba) kiekybinėmis investicijomis, sudarytojui teisę neleisti perkelti ir (arba) panaudoti visą tokių duomenų bazę arba pakankamai didelę jos dalį, kokybiškai ir (arba) kiekybiškai ją įvertinus.

2.      Šiame skyriuje:

a)      ,,perkėlimas” – tai nuolatinis arba laikinas visų bazės duomenų arba pakankamai didelės jo dalies transformavimas į kitą lygmenį bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma;

b)      ,,panaudojimas” – tai bazės duomenų arba pakankamai didelės jų dalies pateikimas visuomenei platinant kopijas, nuomojant, operatyviosios (on‑line) sistemos pagrindu arba kitais informacijos perdavimo būdais. Pačiam teisės savininkui arba su jo leidimu kartą pardavus duomenų bazės kopiją Bendrijoje, prarandama teisė kontroliuoti kopijos perpardavimą Bendrijos teritorijoje.

Viešas skolinimas nelaikomas nei perkėlimu, nei panaudojimu.

3.      Pirmoje šio straipsnio dalyje minima teisė gali būti perduota, perleista arba suteikta pagal licenciją.

4.      Šio straipsnio 1 dalyje numatyta teisė taikoma neatsižvelgiant į duomenų bazės tinkamumą būti apsaugotai autorių ar kitomis teisėmis. Be to, ji taikoma, neatsižvelgiant į tokios bazės duomenų tinkamumą būti apsaugotiems autorių ar kitomis teisėmis. Duomenų bazių apsauga pagal šio straipsnio 1 dalyje numatytą teisę nepažeidžia patiems duomenims arba jų turiniui galiojančių teisių.

5.      Pasikartojantis ir sistemingas duomenų bazės nedidelių dalių perkėlimas ir (arba) panaudojimas, reikalaujantis veiksmų, kurie nebūdingi normaliam duomenų bazių naudojimui arba kurie nepagrįstai pažeidžia teisėtus duomenų bazės sudarytojo interesus, nėra leidžiamas.“ (Pataisytas vertimas)

 Nacionalinės teisės aktai

6        Iki buvo perkelta Direktyva 96/9, Tekijänoikeuslaki (Nr. 404/1961) (Autorių teisių įstatymas) su pakeitimais, padarytais įstatymu Nr. 34/1991, 49 straipsnio 1 dalis nustatė, kad sąrašai, lentelės, programos ir kiti panašūs darbai, kuriuose surinktas didelis duomenų kiekis, be autoriaus leidimo negali būti atkuriami 10 metų po jų paskelbimo.

7        Direktyva buvo perkelta į Suomijos teisę 1998 m. balandžio 3 d. įstatymu Nr. 250/1998, kuris iš dalies pakeitė įstatymą Nr. 404/1961.

8        Įstatymo Nr. 404/1961 su pakeitimais, padarytais įstatymu Nr. 250/1998, 49 straipsnio 1 dalis tekstas yra toks:

„Autorius, sukūręs:

1)      sąrašus, lenteles, programas arba kitus panašius darbus, kuriuose surinktas didelis duomenų kiekis; arba

2)      duomenų bazes, kurių duomenims gauti, tikrinti ir pateikti reikėjo pakankamai didelių investicijų,

turi išimtinę teisę disponuoti visu savo kūriniu arba pakankamai didele jo dalimi, kiekybiškai arba kokybiškai ją įvertinus, jį atkuriant ar pateikiant viešai.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

9        Anglijoje profesionalias futbolo pirmenybes, t. y. Premier League ir I, II bei III divizionų pirmenybes, organizuoja Football Association Premier League Ltd ir Football League Ltd. Organizavimas taip pat apima per sezoną žaidžiamų rungtynių, t. y. maždaug 2 000 rungtynių per keturiasdešimt vieną savaitę, tvarkaraščių sudarymą.

10      Sudarant tvarkaraščius, reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių, pavyzdžiui, būtinybę užtikrinti, kad rungtynės namuose ir išvykoje būtų žaidžiamos pakaitomis; siekti, kad keletas to paties miesto klubų nežaistų rungtynių namuose tą pačią dieną; būtinybė atsižvelgti į tarptautinių futbolo rungtynių tvarkaraščių reikalavimus; atsižvelgti į kitus vykstančius viešus renginius bei į tvarkos palaikymo pajėgų buvimą.

11      Tvarkaraščių sudarymo darbai pradedami likus metams iki atitinkamo sezono pradžios. Jie patikėti darbo grupei, į kurią taip pat įeina profesionalų futbolo lygų ir futbolo klubų atstovai, o jiems atlikti būtinas tam tikras šių atstovų ir sirgalių asociacijų bei tvarkos palaikymo tarnybų atstovų susitikimų skaičius. Šie darbai atliekami naudojant firmos Sema kompiuterinę programą.

12      Sezono metu futbolo rungtynių tvarkaraščiai derinami atsižvelgiant į pakeitimus, pavyzdžiui, būtinus dėl televizijos kompanijų reikalavimų arba atidėjus vienos pirmenybių dienos rungtynes dėl oro sąlygų.

13      Profesionalų lygos taip pat prižiūri rungtynių organizavimą, tikrina žaidėjų licencijas bei kontroliuoja ir skelbia rungtynių rezultatus.

14      Visas Football League Ltd veiklos sąnaudas per metus sudaro maždaug 2,3 milijonų svarų sterlingų.

15      Veikkaus turi išimtinę teisę organizuoti lažybas Suomijoje. Šios lažybos taip pat susijusios su futbolo rungtynėmis. Todėl įvairioms lažyboms Veikkaus naudoja Anglijos futbolo pirmenybių, pirmiausia Premier League bei pirmojo diviziono (Division One), rungtynių duomenis. Kiekvieną savaitę lažybos organizuojamos maždaug dėl 200 rungtynių. Organizuodama šias lažybas, Veikkaus kiekvieną savaitę iš interneto, laikraščių arba tiesiogiai iš futbolo klubų surenka duomenis, susijusius su maždaug 400 rungtynių, bei remdamasi įvairiais šaltiniais patikrina jų tikslumą. Metinė iš lažybų dėl Anglijos futbolo pirmenybių rungtynių Veikkaus gaunama apyvarta siekia keletą dešimčių milijonų eurų.

16      1996 m. birželio 17 d. Sprendimu (S 94/8994 Nr. 5507) Vantaa käräjäoikeus kvalifikavo futbolo rungtynių tvarkaraštį kaip sąrašą, kuriame yra didelis duomenų kiekis Autorių teisių įstatymo 49 straipsnio prasme, ir nusprendė, kad Veikkaus veiksmai pažeidžia tokiam sąrašui teikiamą apsaugą. 1998 m. balandžio 9 d. Sprendimu (S 96/1304 Nr. 1145) Helsingin hovioikeus (Helsinkio apeliacinis teismas, Suomija) pakeitė šį sprendimą nuspręsdamas, kad ši apsauga nebuvo pažeista. Korkein oikeus (Aukščiausias teismas) neleido pateikti kasacinio skundo dėl Helsingin hovioikeus sprendimo.

17      Įsigaliojus duomenų bazių direktyvai, Fixtures pateikė Vantaa käräjäoikeus ieškinį bendrovei Veikkaus, teigdama, kad nuo 1998 m. sausio 1 d. Veikkaus neteisėtai naudojo duomenų bazę, kuri buvo sukurta planuojant Anglijos futbolo pirmenybių susitikimus.

18      Tekijänoikeusneuvosto (Autorių teisių taryba), kurios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė pateikti savo nuomonę, pareiškė, kad pagal Suomijos teisę nustatytai apsaugai nebūtina, jog duomenų bazė atitiktų direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje pateikiamą apibrėžimą. Remdamasi minėtu Helsingin hovioikeus sprendimu, Autorių teisių taryba teigė, kad futbolo pirmenybių susitikimų planas yra duomenų bazė Įstatymo Nr. 404/1961 su pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 250/1998, 49 straipsnio 1 dalies prasme ir kad jos duomenims gauti, tikrinti arba pateikti reikėjo pakankamai didelių investicijų. Tačiau ji darė prielaidą, kad Veikkaus veiksmai nepažeidė šios duomenų bazės apsaugos.

19      Vantaa käräjäoikeus, atsižvelgdamas į abejones, ar nagrinėjamas rungtynių planas yra saugoma duomenų bazė ir kokie veiksmai yra direktyvos suteikiamos apsaugos pažeidimas, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, reikalaujanti, kad investicijos ir duomenų bazės sudarymas būtų tarpusavyje susiję, reiškia, kad 7 straipsnio 1 dalyje minimas „gavimas“ ir tam skirtos investicijos šioje byloje apima investicijas, skirtas rungtynių datoms ir komandų poroms nustatyti, ir ar tvarkaraščių sudarymas apima investicijas, į kurias nereikia atsižvelgti vertinant apsaugos suteikimo sąlygas?

2.      Ar direktyva draudžia kitiems asmenims, išskyrus futbolo rungtynių tvarkaraščių sudarytojus, be leidimo naudoti šiuose tvarkaraščiuose esančius duomenis lažyboms organizuoti ar kitais komerciniais tikslais?

3.      Ar duomenų panaudojimas bendrovėje Veikkaus yra susijęs su pakankamai didele duomenų bazės dalimi, kiekybiškai ir (arba) kokybiškai ją įvertinus, atsižvelgiant į tai, kad kas savaitę išleidžiamose lažybų kortelėse naudojami tik tie tvarkaraščio duomenys, kurie yra susiję su tą savaitę vykstančiomis rungtynėmis, ir kad su rungtynėmis susiję duomenys per visą sezoną gaunami ir tikrinami remiantis kitais nei duomenų bazės sudarytojo šaltiniais?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl priimtinumo

20      Europos Bendrijų Komisija abejoja dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo. Visų pirma ji teigia, kad nutartyje dėl prejudicinio sprendimo nėra pakankamai išsamiai apibūdinti santykiai tarp Fixtures bei Anglijos futbolo lygų ir tai, dėl kokių priežasčių bei kokiomis sąlygomis Fixture gavo teisę naudotis šių lygų sukurta duomenų baze. Antra, ji nurodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neišdėstė savo pozicijos dėl to, ar Veikkaus perkėlė ir (arba) panaudojo duomenų bazės turinį direktyvos 7 straipsnio prasme.

21      Primintina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką dėl poreikio pateikti Bendrijos teisės išaiškinimą, kuris būtų naudingas nacionaliniam teismui, būtina, kad nacionalinis teismas apibrėžtų faktines ir teisines savo pateikiamo klausimo aplinkybes arba bent paaiškintų faktines prielaidas, kuriomis šie klausimai pagrįsti (1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Albany, C‑67/96, Rink. p. I‑5751, 39 punktas).

22      Sprendimuose dėl prejudicinio sprendimo pateikta informacija turi ne tik leisti Teisingumo Teismui pateikti naudingą atsakymą, bet ir suteikti valstybių narių vyriausybėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas pagal Teisingumo Teismo statuto 20 straipsnį. Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad ši galimybė būtų išsaugota, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis šia nuostata, suinteresuotosioms šalims pateikiami tik sprendimai dėl prejudicinio sprendimo (minėto sprendimo Albany 40 punktas).

23      Šioje byloje iš pagrindinės bylos šalių ir iš valstybių narių vyriausybių pagal Teisingumo Teismo statuto 20 straipsnį pateiktų pastabų matyti, kad iš nutarime dėl prejudicinio sprendimo pateiktos informacijos jos galėjo suprasti, jog ginčas pagrindinėje byloje kilo dėl to, kad Veikkaus, organizuodamas lažybas, naudojo Anglijo futbolo lygų sudarytų pirmenybių tvarkaraščių informaciją ir kad šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl direktyvos 7 straipsnyje įtvirtintos sui generis teisės taikymo srities bei turinio.

24      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta informacija taip pat suteikia Teisingumo Teismui pakankamų žinių apie faktines ir teisines aplinkybes, leidžiančias aiškinti atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamas aplinkybes.

25      Kalbant apie tai, kad nutartyje dėl prejudicinio sprendimo trūksta informacijos apie Anglijos futbolo lygų ir Fixtures santykius, pažymėtina, kad tai – kaip patvirtina šioje byloje pateiktų pastabų turinys – nesutrukdė valstybių narių vyriausybėms ir Komisijai teisingai suprasti Teisingumo Teismui pateiktų klausimų dalyką ir reikšmę bei tinkamai išdėstyti dėl to savo poziciją. Tai taip pat netrukdo Teisingumo Teismui pateikti naudingus atsakymus į prašymą priimti prejudicinį sprendimą padavusio teismo klausimus.

26      Dėl to, kad nutartyje dėl prejudicinio sprendimo nebuvo išdėstyta pozicija dėl Veikkaus veiksmų kvalifikavimo atsižvelgiant į perkėlimą ir panaudojimą, antrasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas, atsižvelgiant į jo pateikimo aplinkybes, suprastinas taip, kad juo siekiama išsiaiškinti šių dviejų sąvokų, kuriomis apibrėžiami direktyvos 7 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyti draudimai, reikšmę.

27      Taigi prašymas dėl prejudicinio sprendimo yra priimtinas.

 Dėl bylos esmės

28      Pirmiausia pažymėtina, kad teismo nutartyje dėl prejudicinio sprendimo pateikti klausimai pagrįsti prielaida, jog futbolo pirmenybių rungtynių tvarkaraščiai yra duomenų bazė Įstatymo Nr. 404/1961 su pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 250/1998, 49 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

29      Kadangi pagal šią nuostatą apsauga suteikiama tik tuomet, jei duomenų bazės duomenims gauti, tikrinti ir pateikti reikėjo pakankamai didelių investicijų, pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, kas patenka į direktyvos 7 straipsnio 1 dalies, kuri buvo perkelta į minėtą Suomijos teisės nuostatą, sąvoką „duomenų bazės duomenų gavimas“. Tiksliau, pirmuoju klausimu siekiama sužinoti, ar kuriant duomenis reikia atsižvelgti į duomenų bazės sudarytojo investicijas, norint įvertinti, ar su šios duomenų bazės kūrimu susijusios investicijos yra pakankamai didelės.

30      Nors šis klausimas susijęs tik su duombazės duomenų gavimo investicijų sąvoka, iš nutarties dėl prejudicinio sprendimo matyti, kad Vantaa käräjäoikeus, kaip tai nurodyta šio sprendimo 19 punkte, kelia bendrą klausimą apie saugomos duomenų bazės sąvoką, atsižvelgiant į futbolo pirmenybių rungtynių tvarkaraštį.

31      Taigi, siekiant pateikti naudingą atsakymą prašymą dėl prejudicinio sprendimo padavusiam teismui, tikslinga pateikti bendresnę direktyvos 7 straipsnio 1 dalies, apibrėžiančios apsaugos pagal sui generis teisę taikymo sritį, turinio analizę.

32      Direktyvos 7 straipsnio 1 dalis suteikia apsaugą pagal sui generis teisę tik toms duomenų bazėms, kurios atitinka tikslų kriterijų, t. y. jos turi pasižymėti pakankamai didelėmis jų duomenų gavimo, tikrinimo ir pateikimo kokybinėmis ir (arba) kiekybinėmis investicijomis.

33      Pagal direktyvos 9, 10 ir 12 konstatuojamąsias dalis jos tikslas – skatinti bei saugoti investicijas į duomenų „kaupimo“ ir „apdorojimo“ sistemas, kurios prisideda prie informacijos rinkos plėtros visose veiklos srityse, proporcingai didėjant kasmet sukuriamos bei apdorojamos informacijos kiekiui. Taigi sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu, tikrinimu ir pateikimu <…> susijusios investicijos“ paprastai reiškia investicijas, padarytas kuriant pačią duomenų bazę.

34      Šiomis aplinkybėmis sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“, kaip nurodo Veikkaus ir Vokietijos bei Nyderlandų vyriausybės, reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančios pavienės medžiagos paieškai ir jos surinkimui į duomenų bazę, o ne išteklius, naudojamus šiai medžiagai sukurti. Kaip nurodo Vokietijos vyriausybė, direktyvoje nustatytos apsaugos pagal sui generis teisę tikslas – skatinti esamos informacijos kaupimo ir apdorojimo sistemų, o ne informacijos, kuri vėliau gali būti surinkta duomenų bazėje, kūrimą.

35      Šį aiškinimą patvirtinta direktyvos 39 konstatuojamoji dalis, pagal kurią šia direktyva siekiama apsaugoti finansinių ir profesinių investicijų, skirtų „medžiagai gauti ir surinkti“, rezultatus. Kaip pažymi generalinė advokatė savo išvados 61‑66 punktuose, nepaisant nežymių terminologinių skirtumų, visos šios 39 konstatuojamosios dalies kalbų versijos patvirtina tokį aiškinimą, kad į sąvoką „gavimas“ nepatenka duomenų bazėje esančių duomenų sukūrimas.

36      19 konstatuojamoji dalis, pagal kurią kelių muzikinių kūrinių įrašų rinkinys kompaktinėje plokštelėje nėra pakankamai didelės investicijos, kad būtų taikoma sui generis teisė, pateikia papildomą argumentą šiam aiškinimui pagrįsti. Iš tikrųjų iš šios konstatuojamosios dalies matyti, kad ištekliai, naudojami patiems kūriniams ar duomenims, esantiems duomenų bazėje, šiuo atveju kompaktinėje plokštelėje, sukurti negali būti laikomi lygiavertėmis investicijoms šios duomenų bazės turiniui sukurti, ir todėl į juos negali būti atsižvelgiama vertinant, ar investicijos šiai duomenų bazei buvo pakankamai didelės.

37      Sąvoka „su duomenų bazės duomenų tikrinimu susijusių investicijų“ reiškia išteklius, kurie, siekiant užtikrinti duombazės duomenų patikimumą, naudojami tikrinti medžiagai, sukauptai kuriant duomenų bazę ir pateikiamai šiai bazei veikiant. Sąvoka „su duomenų bazės duomenų pateikimu susijusios investicijos“ reiškia išteklius, kuriais siekiama suteikti duomenų bazei informacijos apdorojimo funkciją, t. y. išteklius, naudojamus sistemingai arba metodiškai sutvarkyti duomenų bazės duomenis bei užtikrinti atskirų duomenų prieinamumą.

38      Investicijas, susijusias su duomenų bazės kūrimu, gali sudaryti žmogiškieji, techniniai ir finansiniai ištekliai ar priemonės, tačiau jie turi būti pakankamai dideli kiekybiniu ar kokybiniu požiūriu. Kiekybiškai vertinami ištekliai yra tokie, kuriuos galima išreikšti skaičiais, o kiekybiškai – pastangos, kurių negalima išreikšti skaičiais, pavyzdžiui, intelektinės pastangos arba energijos sąnaudos, kaip tai išplaukia iš direktyvos 7, 39 ir 40 konstatuojamųjų dalių.

39      Šiomis aplinkybėmis vien tai, kad duomenų bazės sukūrimas yra susijęs su pagrindine veikla, kai duomenų bazę kuriantis asmuo taip pat yra jos duomenų autorius, nereiškia, kad jis negalės pasinaudoti apsauga pagal sui generis teisę, jeigu įrodys, kad šiems duomenims gauti, tikrinti arba pateikti šio sprendimo 34‑37 punktų prasme reikėjo pakankamai didelių kokybinių ar kiekybinių investicijų, nesusijusių su ištekliais, panaudotais duomenims sukurti.

40      Taigi, nors vykdant duomenų paiešką ir tikrinant jų tikslumą kuriant duomenų bazę jos sudarytojui nereikėjo naudoti ypatingų išteklių, nes šiuos duomenis jis sukūrė ir jais disponuoja, tiems duomenims surinkti, sistemingai arba metodiškai išdėstyti duomenų bazėje, organizuoti prieigą prie konkrečių duomenų ir jų tikslumui patikrinti duomenų bazės veikimo metu gali prireikti pakankamai didelių kokybinių ir (arba) kiekybinių investicijų direktyvos 7 straipsnio 1 dalies prasme.

41      Pagrindinėje byloje pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyti ir šio sprendimo 11 punkte aprašyti žmogiškieji bei techniniai ištekliai skirti kiekvieną organizuojamų futbolo pirmenybių dieną vykstančių rungtynių datai, laikui ir komandoms – namų bei svečių – nustatyti, vadovaujantis šio sprendimo 10 punkte paminėtais kriterijais.

42      Kaip teigia Veikkaus ir Vokietijos bei Portugalijos vyriausybės, šie ištekliai jau yra investicijos futbolo rungtynių tvarkaraščiui sudaryti. Tokios pačiam pirmenybių organizavimui skirtos investicijos susijusios su duomenų, esančių nagrinėjamoje duomenų bazėje, sukūrimu, t. y. su kiekvienų įvairių pirmenybių rungtynių duomenų sukūrimu. Todėl į šias investicijas negalima atsižvelgti pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalį.

43      Šiomis sąlygomis reikia patikrinti, ar, be investicijų, aptartų pirmesniame punkte, futbolo rungtynių tvarkaraščio turinio duomenims gauti, tikrinti arba pateikti reikia pakankamai didelių kiekybinių ar kokybinių investicijų.

44      Surandant bei surenkant duomenis, kurie įeina į futbolo rungtynių tvarkaraščius, profesionalų lygoms nereikia jokių ypatingų pastangų. Šių lygų veikla neatsiejama nuo šių duomenų sukūrimo, kuriame jos, būdamos atsakingos už futbolo pirmenybių organizavimą, tiesiogiai dalyvauja. Todėl futbolo rungtynių tvarkaraščio turiniui sudaryti nereikia jokių investicijų, nesusijusių su šiame tvarkaraštyje pateikiamų duomenų kūrimu.

45      Futbolo lygoms nereikia ypatingų pastangų tikrinant pirmenybių rungtynių duomenų tikslumą sudarant tvarkaraštį, nes šios lygos tiesiogiai dalyvauja kuriant šiuos duomenis. Rungtynių tvarkaraščių turinio tikslumo tikrinimas per sezoną, kaip matyti iš Fixtures pateiktų pastabų, paprasčiausiai yra tam tikrų šių tvarkaraščių duomenų koregavimas, atsižvelgiant į galimą rungtynių ar pirmenybių dienos atidėjimą, ir tai sprendžia pačios profesionalų lygos arba su jomis derinama. Kaip teigia Veikkaus, toks patikrinimas negali būti laikomas priemone, reikalaujančia pakankamai didelių investicijų.

46      Futbolo rungtynių tvarkaraščio pateikimas taip pat yra glaudžiai susijęs su tokių duomenų, iš kurių sudarytas tvarkaraštis, sukūrimu, o tai patvirtina faktas, kad nutarime dėl prejudicinio sprendimo nebuvo nurodyti darbai arba ištekliai, specialiai skirti tokiam pateikimui. Todėl negali būti daroma prielaida, kad tam reikėjo investicijų, nepriklausomų nuo tvarkaraščius sudarančių duomenų kūrimo.

47      Taigi nei futbolo rungtynių tvarkaraščio duomenų gavimas, nei tikrinimas, nei jo duomenų pateikimas nereikalavo pakankamai didelių investicijų, galinčių pateisinti direktyvos 7 straipsnyje nustatytą apsaugą pagal sui generis teisę.

48      Šio sprendimo 13 punkte apibūdinta veikla nėra susijusi su futbolo pirmenybių tvarkaraščio sudarymu. Todėl, kaip pažymi Veikkaus, į šiai veiklai panaudotus išteklius negalima atsižvelgti vertinant, ar buvo padarytos pakankamai didelės investicijos, susijusios šių tvarkaraščių duomenų gavimu, tikrinimu ar pateikimu.

49      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmą pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“ direktyvos 7 straipsnio 1 dalies prasme reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančioms pavienėms medžiagoms ieškoti ir joms surinkti į duomenų bazę. Jos neapima išteklių, panaudotų duomenims, sudarantiems duomenų bazę, sukurti. Todėl futbolo pirmenybių rungtynių tvarkaraščio sudarymo atveju ši sąvoka neapima išteklių, panaudotų nustatant rungtynių datą, laiką ir atskirų šių pirmenybių rungtynių komandų poras.

50      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakyti į kitus pateiktus klausimus nebūtina.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

51      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi išspręsti šis teismas. Kitų šalių išlaidos, patirtos pateikiant Teisingumo Teismui savo pastabas, neatlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

Sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“ 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos 7 straipsnio 1 dalies prasme reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančioms pavienėms medžiagoms ieškoti ir joms surinkti į duomenų bazę. Jos neapima išteklių, panaudotų duomenims, sudarantiems duomenų bazę, sukurti. Todėl futbolo pirmenybių rungtynių tvarkaraščio sudarymo atveju ši sąvoka neapima išteklių, panaudotų nustatant rungtynių datą, laiką ir atskirų šių pirmenybių rungtynių komandų poras.

Parašai.


* Proceso kalba: suomių.

Top