EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 03 19

COM(2025) 122 final

2025/0122(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Europos saugumo veiksmų (SAFE) stiprinant Europos gynybos pramonę priemonė

(Tekstas svarbus EEE)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Poveikio vertinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

·griežtas ir konservatyvus požiūris į finansų valdymą;

·paskolų portfelio sudarymas apribojant koncentracijos riziką, metinę poziciją ir pernelyg didelę poziciją atskirų valstybių narių atžvilgiu, kartu užtikrinant, kad pakankamai išteklių būtų galima suteikti toms valstybėms narėms, kurioms jų labiausiai reikia, ir

·galimybės refinansuoti skolą.

5.KITI ELEMENTAI

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2025/0122 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Europos saugumo veiksmų (SAFE) stiprinant Europos gynybos pramonę priemonė

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 122 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo padariniai Europos ir pasaulio saugumui yra egzistencinis iššūkis Europos Sąjungai;

(2)reaguodama į šį iššūkį, Europos Vadovų Taryba savo 2025 m. kovo 6 d. išvadose, primindama 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaraciją 6 ir 2022 m. kovo 21 d. priimtą Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį 7 , pabrėžė, kad Europa turi tapti autonomiškesnė, labiau atsakinga už savo pačios gynybą ir geriau pasirengusi savarankiškai veikti ir atremti neatidėliotinus ir būsimus iššūkius bei grėsmes. Tame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime visos valstybės narės įsipareigojo didinti savo bendrą gynybos parengtį, mažinti strateginę priklausomybę, šalinti kritines pajėgumų spragas ir atitinkamai stiprinti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę visoje Sąjungoje, kad ji galėtų geriau tiekti reikiamą įrangos kiekį reikiamu spartesniu tempu;

(3)2022 m. gegužės 18 d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikė Bendrą komunikatą 8 dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų, kuriame pabrėžiama, kad Sąjungos gynybos srityje esama finansinių, pramoninių ir pajėgumų spragų;

(4)2023 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2023/1525 9 dėl paramos šaudmenų gamybai (ASAP), kuriuo siekiama skubiai remti Europos Sąjungos gynybos pramonės gamybos pajėgumų didinimą, užtikrinti tiekimo grandinių saugumą, sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingoms viešųjų pirkimų procedūroms, spręsti gamybos pajėgumų trūkumo problemą ir skatinti investicijas;

(5)2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2023/2418, kuriuo nustatoma priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA) 10 , kuria siekiama remti valstybių narių bendradarbiavimą viešųjų pirkimų etape, kad bendradarbiaujant būtų užpildytos spragos, kurias reikia šalinti skubiausiai ir dėl kurių patiriama didžiausia žala, visų pirma atsiradusios reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą;

(6)2023 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose apsvarsčiusi darbą, atliktą įgyvendinant Versalio deklaraciją ir ES saugumo ir gynybos strateginio kelrodį, pabrėžė, kad reikia nuveikti daugiau, kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai didinti gynybos parengtį. Siekiant užtikrinti tokią parengtį ir ginti Sąjungą, tvirta gynybos pramonė laikyta būtina sąlyga, reikalaujant, kad Europos gynybos pramonė taptų atsparesnė, novatoriškesnė ir konkurencingesnė;

(7)2024 m. kovo 5 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės programa ir priemonių sistema savalaikiam gynybos produktų prieinamumui ir tiekimui užtikrinti (EGPP), siekiant remtis patirtimi, įgyta įgyvendinant EDIRPA ir ASAP, ir išplėsti jų logiką ilgesniam laikui ir struktūriškiau;

(8)tačiau nuo 2025 m. pradžios Sąjungos saugumo padėtis labai pablogėjo ne tik dėl nuolatinės Rusijos keliamos grėsmės ir intensyvesnio jos perėjimo prie karo meto ekonomikos ir dėl karo raidos Ukrainoje, bet ir dėl netikrumo, kylančio dėl geopolitinės padėties, kurioje Sąjunga turi gerokai sustiprinti savo pastangas savarankiškai užtikrinti savo gynybą. Dėl šio pastarojo meto pablogėjimo padidėja grėsmės Europos Sąjungai lygis ir reikia, kad valstybės narės, siekdamos sustiprinti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB), skubiai skirtų didžiules viešąsias išlaidas. Taigi didėja ir poreikis solidarumo dvasia paspartinti Sąjungos paramos teikimą toms valstybėms narėms, kurioms dėl reikalingų didelių viešųjų investicijų gali kilti didelių sunkumų ir tai gali turėti įtakos jų ekonominei padėčiai. Dėl laiko, kurio reikia produktams sukurti ir atitinkamų pramonės gamybos pajėgumų didinimui užtikrinti, Sąjungai gyvybiškai svarbu kuo greičiau pradėti teikti paramą šioms valstybėms narėms, kad jos galėtų labai greitai pateikti užsakymus, padidinti gynybos pramonės sektoriaus nuspėjamumą ir paskatinti jį investuoti labai trumpu laikotarpiu, kad būtų sustiprinti gamybos pajėgumai;

(9)tikėtina, kad išlaidų gynybos pramonės pajėgumams, kurių reikia iš valstybių narių, didinimo mastas ir sparta turės didelį poveikį jų viešiesiems finansams, nes kelių valstybių narių biudžetai ir toliau yra įtempti;

(10)ši išskirtinė padėtis, susidariusi ne dėl valstybių narių ir nepriklausanti nuo jų valios, pateisina tai, kad Sąjunga imasi skubių priemonių, kad toms valstybėms narėms, kurios nori investuoti į gynybos pramoninę gamybą, suteiktų laikiną priemonę, pagal kurią joms būtų teikiama finansinė parama Europos saugumo veiksmų priemonės (toliau – priemonė SAFE) forma;

(11)priemonė SAFE turėtų sudaryti sąlygas skubioms ir didelėms viešosioms investicijoms į Europos gynybos pramonę, kuriomis siekiama greitai padidinti jos gamybos pajėgumus, pagerinti gynybos produktų prieinamumą laiku ir paspartinti struktūrinius pokyčius bei prie jų prisitaikyti. Kadangi šis reglamentas yra išimtinis ir laikinas atsakas į skubų ir egzistencinį iššūkį, pagal jį teikiama finansinė parama turėtų būti teikiama tik blogėjančios saugumo padėties neigiamiems ekonominiams padariniams šalinti ir neatidėliotiniems valstybių narių viešųjų pirkimų poreikiams patenkinti, prisidedant prie didesnės EGTPB gynybos pramonės parengties. Ši priemonė turėtų būti bendrų nacionalinio ir Sąjungos lygmenų pastangų skirti daugiau išteklių gynybos pramonės investicijoms, kad būtų ištaisyta dėl dabartinių grėsmių saugumui susidariusi krizinė padėtis, dalis. Siekiant prisidėti prie tų pastangų, lygiagrečiai turėtų būti imamasi kitų veiksmų Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, pavyzdžiui, pradėti taikyti esamą lankstumo priemonę pagal Stabilumo ir augimo paktą;

(12)finansinę paramą pagal priemonę SAFE valstybės narės turėtų įgyvendinti taip, kad ji atitiktų gynybos pajėgumų prioritetus, dėl kurių valstybės narės bendrai susitarė pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), valstybių narių vykdomą nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, nustatytą Tarybos sprendimu (BUSP) 2017/2315 11 , Europos gynybos agentūros (EGA) iniciatyvas ir projektus ir Sąjungos civilinę bei karinę pagalbą Ukrainai. Įgyvendindamos šį reglamentą, valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į atitinkamą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir kitų partnerių vykdomą veiklą, kai tokia veikla pasitarnauja Sąjungos saugumo ir gynybos interesams;

(13)valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti finansinę paramą pagal priemonę SAFE, užtikrindamos sinergiją su kitomis esamomis ir būsimomis Sąjungos programomis, visų pirma siekiant bendrai finansuoti konkrečius veiksmus. Be to, Sąjungos programose, kuriomis remiamas bendradarbiavimas rengiant viešuosius pirkimus gynybos srityje arba apskritai siekiama remti EGTPB konkurencingumą, galėtų būti konkrečiai numatyta papildoma Sąjungos parama bendradarbiaujamiesiems viešiesiems pirkimams, kuriems teikiama finansinė parama pagal priemonę SAFE, arba tokiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems ekonominės veiklos vykdytojams, siekiant skatinti atitinkamą pramonės plėtrą ir dar labiau sustiprinti priemonės poveikį EGTPB;

(14)siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, Komisija turėtų turėti galimybę pagal atitinkamas programas, visų pirma tas, kuriomis remiamas bendradarbiavimas bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų srityje, apsvarstyti pagal šį reglamentą teikiamą informaciją, visų pirma finansinės paramos įgyvendinimo ataskaitų teikimo tikslu, kad būtų supaprastintos prašymų skirti finansinę paramą teikimo sąlygos;

(15)dėl nepakankamo valstybių narių bendradarbiavimo Sąjungoje tos pačios rūšies gynybos sistemos tapo neveiksmingos ir jų padaugėjo, o tai pakenkė Sąjungos teritorijos apsaugos tikslui, kurio siekiama atitinkamomis nacionalinėmis investicijomis, taip pat lėmė didelių EGTPB dalių susiskaidymą ir mažesnio masto operacijas. Siekdamos ištaisyti tą padėtį, paramą gaunančios valstybės narės turėtų naudoti pagal šį reglamentą teikiamą finansinę paramą bendradarbiaujamiesiems viešiesiems pirkimams vykdyti. Tinkama finansuoti veikla, išlaidos ir priemonės, finansuojamos vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus gynybos srityje, atsižvelgiant į patirtį, įgytą per karą Ukrainoje ir Europos gynybos agentūros (EGA) jau atliktą darbą bei visapusiškai derinant veiksmus su NATO, turėtų būti susijusios su šiomis Europos Vadovų Tarybos nustatytomis prioritetinėmis sritimis: oro erdvės ir priešraketine gynyba, artilerijos sistemomis, įskaitant tikslių smūgių giliame priešo užnugaryje pajėgumus, raketomis ir šaudmenimis, bepiločiais orlaiviais ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemomis, strateginėmis įgalinančiomis priemonėmis, be kita ko, kiek tai susiję su kosmosu ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga, kariniu mobilumu, kibernetine sritimi, dirbtiniu intelektu ir elektronine kova. Tais bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais turėtų būti siekiama paspartinti prisitaikymą prie gynybos produktų gamybos pajėgumų struktūrinių pokyčių, skatinti bendradarbiavimą viešųjų pirkimų etape, remti gamybos pajėgumų didinimą, taip pat plėtoti ir įsigyti susijusią infrastruktūrą, įrangą ir logistikos paslaugas;

(16)siekiant skubiai, veiksmingai ir savarankiškai sustiprinti Sąjungos pramoninę bazę, atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinės padėties raidą ir išskirtinę grėsmę Sąjungos ir valstybių narių saugumui, ir taip padidinti pagal priemonę SAFE teikiamos finansinės paramos veiksmingumą ir pridėtinę vertę, šiame reglamente turėtų būti nustatytos tinkamumo valstybėse narėse naudoti finansinę paramą sąlygos. Todėl bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose pagal šią priemonę dalyvaujantys rangovai ir subrangovai turėtų būti įsteigti ir turėti vykdomojo valdymo struktūras Sąjungoje, EEE narėmis esančiose ELPA valstybėse (toliau – EEE narėmis esančios ELPA valstybės) arba Ukrainoje ir bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų tikslais naudoti infrastruktūrą, įrenginius, turtą ar išteklius, esančius valstybės narės, EEE nare esančios ELPA valstybės arba Ukrainos teritorijoje. Siekiant užtikrinti, kad bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys rangovai ir subrangovai neprieštarautų Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, jų neturėtų kontroliuoti trečiosios valstybės ar trečiųjų valstybių subjektai. Tame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų;

(17)tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti galima nukrypti nuo principo, pagal kurį valstybės narės, EEE narėmis esančios ELPA valstybės arba Ukrainos teritorijoje esantys teisės subjektai, dalyvaujantys bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose, naudojasi infrastruktūra, įrenginiais, turtu ar ištekliais ir jų nekontroliuoja trečiosios valstybės arba trečiųjų valstybių subjektai. Tame kontekste Sąjungoje, EEE nare esančioje ELPA valstybėje arba Ukrainoje įsisteigęs teisės subjektas, naudojantis infrastruktūra, įrenginiais, turtu ar ištekliais, esančiais už valstybės narės, EEE nare esančios ELPA valstybės arba Ukrainos teritorijos ribų ir (arba) kontroliuojamas trečiosios valstybės arba trečiosios valstybės subjekto, gali dalyvauti, jei tenkinamos griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais, kaip nustatyta bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) sistemoje pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštinę dalį;

(18)Sąjungoje, EEE narėmis esančiose ELPA valstybėse arba Ukrainoje įsisteigę teisės subjektai, kuriuos kontroliuoja trečioji valstybė, kuri nėra nei Ukraina, nei EEE nare esanti ELPA valstybė (toliau – kita trečioji valstybė), arba kitas trečiosios valstybės subjektas, kai leidžiama, turėtų turėti teisę dalyvauti bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose, jei jiems buvo atliktas tikrinimas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) 2019/452, ir, kai būtina, jiems buvo pritaikytos tinkamos švelninimo priemonės arba jeigu Komisijai pateikiamos garantijos, patvirtintos pagal valstybės narės, EEE nare esančios ELPA valstybės arba Ukrainos, kurioje jie yra įsisteigę, nacionalines procedūras. Tokios garantijos turėtų būti suteikiamos tik tuo atveju, jei tenkinamos griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais, kaip nustatyta BUSP sistemoje pagal ES sutarties V antraštinę dalį;

(19)siekiant užtikrinti, kad gynybos produktai iš EGTPB būtų prieinami ir tiekiami laiku, ir paspartinti jos pritaikymą prie struktūrinių pokyčių ir taip padidinti suteiktos finansinės paramos veiksmingumą, svarbu nustatyti būtinąsias sąlygas, susijusias su Sąjungoje sukuriama verte. Todėl bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų sutartyse turėtų būti nustatytas reikalavimas, kad Sąjungos, EEE narėmis esančių ELPA valstybių arba Ukrainos kilmės komponentų kaina būtų ne mažesnė kaip 65 proc. numatomos galutinio produkto kainos;

(20)dėl tam tikrų gynybos produktų, kurių pagrindinės technologijos Sąjungoje nėra plačiai prieinamos ir kuriuos gali būti sunku dideliu mastu pakeisti, turėtų būti reikalaujama papildomų sąlygų siekiant užtikrinti valstybių narių ginkluotųjų pajėgų laisvę, susijusią su šiais produktais, be trečiųjų valstybių nustatytų apribojimų. Kai tokiems produktams taikomi apribojimai, rangovai turėtų turėti teisinę galimybę be jokių trečiosios valstybės ar trečiosios valstybės subjekto apribojimų pakeisti tuos apribojimus sukeliančius komponentus ES kilmės komponentais, kuriems tie apribojimai netaikomi, taip pat nuspręsti dėl atitinkamo produkto apibrėžties ir raidos;

(21)priemonės tinkamumo finansuoti sąlygomis siekiama nedelsiant padidinti Sąjungos gynybos pramonės gamybos pajėgumus, kartu sudarant sąlygas reikiamam lankstumui, atsižvelgiant į atitinkamų produktų ir technologijų tiekimo grandinių tarptautinimą. Be Ukrainos ir EEE narėmis esančių ELPA valstybių, priemonėje SAFE taip pat turėtų būti numatyta galimybė stojančiosioms valstybėms, valstybėms kandidatėms ir potencialioms valstybėms kandidatėms, taip pat trečiosioms valstybėms, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo ir gynybos partnerystę (neprivaloma priemonė), dalyvauti bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose pagal priemonę SAFE. Dvišaliais arba daugiašaliais Sąjungos ir vienos ar daugiau iš tų valstybių susitarimais taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos atitinkamose valstybėse įsisteigusiems rangovams ir subrangovams dalyvauti bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose pagal priemonę SAFE, laikantis tuose susitarimuose nustatytinų sąlygų;

(22)valstybės narės, norinčios gauti finansinę paramą pagal priemonę SAFE, turėtų pateikti Komisijai prašymą kartu su Europos gynybos pramonės investicijų planu. Kad planus būtų lengviau rengti, Komisija ir valstybės narės turėtų keistis informacija, siekdamos nustatyti preliminarius paskolų sumų paskirstymus. Komisija turėtų įvertinti visus valstybių narių pateiktus prašymus. Vertindama nacionalinius planus, Komisija prireikus turėtų naudotis EGA arba ES karinio štabo ekspertinėmis žiniomis. Komisija turėtų paskirstyti paskolos sumas atitinkamoms valstybėms narėms, taikydama vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus, visų pirma, jei prašomų paskolų suma viršija bendrą didžiausią pagal priemonę SAFE teikiamos finansinės paramos sumą. Paskolos turėtų būti paskirstomos valstybėms narėms, kurios taiko vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Europos gynybos pramonės investicijų planuose turėtų būti aprašytos priemonės, kuriomis didinamas Europos gynybos pramonės sektoriaus atsparumas, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir naujiems gynybos srities subjektams patekti į gynybos rinką;

(23)siekdamos palengvinti Europos gynybos pramonės investicijų plano įgyvendinimą, Komisija ir kiekviena atitinkama valstybė narė turėtų sudaryti veiklos susitarimą, kuriame būtų pateikta išsami informacija apie finansinės paramos išmokėjimą, įskaitant preliminarų išmokėjimo tvarkaraštį, ir pasirašyti paskolos susitarimą su išsamiomis paskolos paramos pagal priemonę SAFE sąlygomis. Turėtų būti numatytas 15 proc. išankstinis finansavimas, kad būtų galima greitai pradėti įgyvendinti veiklą, patirti išlaidas ir taikyti priemones pagal priemonę SAFE;

(24)finansinę paramą tikslinga organizuoti pagal diversifikuotą finansavimo strategiją, numatytą Finansinio reglamento (Reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509) 224 straipsnyje, ir nustatytą bendrą finansavimo metodą, kurie, kaip tikimasi, padidins Sąjungos obligacijų likvidumą ir Sąjungos emisijų patrauklumą bei ekonominį efektyvumą. Dėl su paskolų portfelio valdymu susijusių prudencinių priežasčių trims valstybėms narėms suteiktų paskolų dalis, sudaranti didžiausią suteiktų paskolų dalį, turėtų neviršyti 60 proc. pagal priemonę teikiamos finansinės paramos didžiausios sumos;

(25)bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose turėtų dalyvauti bent dvi dalyvaujančios šalys, kurios yra valstybės narės, EEE narėmis esančios ELPA valstybės arba Ukraina, iš kurių bent viena turėtų būti valstybė narė, gaunanti paskolos paramą pagal priemonę SAFE. Be to, stojančiosioms valstybėms, kitoms valstybėms kandidatėms ir potencialioms valstybėms kandidatėms bei kitoms trečiosioms valstybėms, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo ir gynybos partnerystę (neprivaloma priemonė), turėtų būti leidžiama dalyvauti bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose, vykdomuose su valstybe nare, kuriai teikiama finansinė parama pagal priemonę SAFE. EEE narėmis esančių ELPA valstybių ir Ukrainos įtraukimas į valstybes, kurios gali sudaryti minimalų bendradarbiaujamiesiems viešiesiems pirkimams reikalingą skaičių, grindžiamas atitinkamai glaudžia tų šalių partneryste su Sąjunga gynybos pramonės gamybos srityje ir tuo, kad Ukraina tiesiogiai susiduria su tebesitęsiančiu Rusijos agresijos karu. Valstybės narės taip pat raginamos toliau remti Ukrainą įranga, įsigyta pasinaudojant pagal priemonę SAFE skirta finansine parama. Šių trečiųjų valstybių dalyvavimas bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose, skirtuose EGTPB arba Ukrainos ar EEE narėmis esančių ELPA valstybių gynybos ir technologijų pramoninei bazei, turėtų padidinti paklausos telkimo lygį, būtiną siekiant padidinti pramonės pajėgumus, ir teikti paramą sistemų ir produktų, kuriuos šioje srityje diegia artimiausi Sąjungos partneriai, sąveikumui, kartu galbūt leidžiant tuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms valstybėms narėms gauti geresnes kainas;

(26)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB nustatoma teisės aktų sistema, kuria siekiama suderinti viešųjų pirkimų procedūras, taikomas skiriant gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų sutartis, atsižvelgiant į valstybių narių saugumo reikalavimus ir Sutartyje nustatytas pareigas. Toje direktyvoje nustatomos konkrečios taisyklės, taikytinos dėl krizės susidariusiomis skubos aplinkybėmis, pavyzdžiui, dėl trumpesnių pasiūlymų priėmimo laikotarpių ir galimybės taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą. Siekiant padidinti priemonės SAFE veiksmingumą siekiant solidariai reaguoti į nepaprastąją padėtį, susidariusią dėl geopolitinės padėties raidos, būtina kuo greičiau pradėti vykdyti dideles investicijas į EGTPB;

(27)tuo tikslu turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos skirti sutartis, grindžiamas bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais, kuriuose dalyvautų bent viena valstybė narė, gaunanti finansinę paramą pagal priemonę SAFE. Taigi turėtų būti laikoma, kad valstybės narės, vykdančios bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus naudodamosi pagal priemonę SAFE teikiama parama, dėl krizės atsidūrė skubos padėtyje, o tai pateisina derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą taikymą, kaip numatyta Direktyvoje 2009/81/EB. Be to, siekiant apsaugoti valstybių narių, dalyvaujančių bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose, remiamuose pagal priemonę SAFE, saugumo interesus, taip pat reikia numatyti galimybę sudaryti esamą pagrindų susitarimą ar sutartį su valstybių narių, kurios iš pradžių nebuvo to susitarimo šalys, perkančiosiomis organizacijomis, nors jame iš pradžių tokios galimybės nebuvo numatyta, su sąlyga, kad gaunamas išankstinis pagrindų susitarimą sudariusios įmonės sutikimas;

(28)šia priemone siekiama prisidėti prie viršesnio visuomenės saugumo intereso, t. y. papildyti valstybių narių finansines pastangas plečiant EGTPB užtikrinti, kad gynybos produktai būtų prieinami ir tiekiami laiku, kad valstybės narės galėtų pasirengti bet kokios rūšies agresijai. Taikant tinkamumo finansuoti sąlygas, ja siekiama remti EGTPB konkurencingumą ir pramonės parengtį, kurie yra būtini siekiant pagerinti valstybių narių gebėjimą veiksmingai ir savarankiškai ginti Sąjungos ir jos valstybių narių teritoriją. Ja taip pat siekiama papildomo tikslo – naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais padidinti gynybos produktų sąveikumo lygį. Dedant šias pastangas, solidarumo dvasia ir siekiant užtikrinti pastangų, būtinų dideliems gynybos produktų prieinamumo sunkumams įveikti, finansinį tvarumą, tikslinga kartu imtis priemonių, kad nereikėtų iš anksto finansuoti su šiomis išlaidomis susijusių mokesčių. Taigi gynybos produktai, įsigyti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus, susijusius su šios priemonės įnašu, turėtų būti atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nustatant laikiną atleidimą nuo PVM pagal Direktyvą 2006/122/EEB. Toks atleidimas turėtų būti taikomas ribotą laiką ir tik sutarčių, sudarytų vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus pagal priemonę SAFE, galiojimo laikotarpiu;

(29)Sąjunga tebėra visapusiškai įsipareigojusi siekti tarptautinio solidarumo. Visos priemonės, kurios laikomos būtinomis ir kurių imamasi pagal šį reglamentą, įskaitant tas, kurios laikomos būtinomis siekiant užkirsti kelią kritiniam trūkumui arba jį sumažinti, turėtų būti įgyvendinamos tikslingai, skaidriai, proporcingai, laikinai ir laikantis įsipareigojimų PPO;

(30)turėtų būti įmanoma Komisijai ir valstybėms narėms dalyvauti komunikacijos veikloje siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo matomumą ir, kai tinkama, užtikrinti, kad apie paramą, teikiamą pagal priemonę SAFE, būtų pranešama ir patvirtinama teiginiu apie finansavimą;

(31)šiuo reglamentu nedaromas poveikis išimtinei kiekvienos valstybės narės atsakomybei už savo nacionalinį saugumą, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, ir kiekvienos valstybės narės teisei ginti savo gyvybinius saugumo interesus pagal SESV 346 straipsnį;

(32)kad būtų sudarytos sąlygos kuo greičiau pradėti šio reglamento įgyvendinimą siekiant įgyvendinti jo tikslus, jis turėtų įsigalioti skubos tvarka,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatoma Europos saugumo veiksmų (SAFE) stiprinant Europos gynybos pramonę priemonė, pagal kurią teikiama finansinė parama valstybėms narėms, kad jos galėtų skubiai atlikti dideles viešąsias investicijas Europos gynybos pramonei remti.

Šiuo reglamentu nustatomos sąlygos ir procedūros, pagal kurias valstybėms narėms teikiama ir įgyvendinama finansinė parama pagal priemonę SAFE, ir nustatomos taisyklės dėl supaprastintų ir paspartintų bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų procedūrų, skirtų įsigyti gynybos produktų ir kitų gynybos tikslams skirtų produktų, priklausančių šioms kategorijoms:

·pirmoji kategorija: šaudmenys ir raketos; artilerijos sistemos; maži bepiločiai orlaiviai (NATO 1 klasė) ir susijusios kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos; ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga; kibernetinė sritis ir karinis mobilumas;

·antroji kategorija: oro erdvės ir priešraketinė gynyba; bepiločiai orlaiviai, kurie nėra maži bepiločiai orlaiviai, (NATO 2 ir 3 klasė) ir susijusios kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos; strateginės įgalinančios priemonės; kosmoso įrenginių apsauga; dirbtinis intelektas ir elektroninė kova.

2 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)gynybos produktas – prekės, paslaugos ir darbai, kuriems taikoma Direktyva 2009/81/EB, kaip nustatyta jos 2 straipsnyje;

2)kiti gynybos tikslams skirti produktai – prekės, paslaugos ir darbai, išskyrus tuos, kuriems taikoma Direktyva 2009/81/EB, kaip nustatyta jos 2 straipsnyje, kurie yra būtini arba skirti gynybos tikslams;

3)bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai – gynybos produktų ar kitų gynybos tikslams skirtų produktų viešųjų pirkimų procedūra ir pagal ją skirtos sutartys, kurias vykdo bent viena finansinę paramą pagal šią priemonę gaunanti valstybė narė ir viena papildoma valstybė narė arba viena Europos laisvosios prekybos asociacijos narė, kuri yra Europos ekonominės erdvės narė, (toliau – EEE narėmis esančios ELPA valstybės) arba Ukraina. Be to, bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai gali apimti stojančiąsias valstybes, valstybes kandidates ir potencialias valstybes kandidates, taip pat kitas trečiąsias valstybes, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo ir gynybos partnerystę (neprivaloma priemonė).

3 straipsnis
Priemonės SAFE papildomumas

Priemonė SAFE papildo priemones, kurių ėmėsi Sąjunga ir valstybės narės, kad skubiai įvykdytų dideles viešąsias investicijas Europos gynybos pramonei remti.

4 straipsnis
Priemonės SAFE naudojimo sąlygos

1.Valstybė narė gali prašyti finansinės paramos pagal priemonę SAFE (toliau – finansinė parama) veiklai bei priemonėms, susijusioms su gynybos produktais ar kitais gynybos tikslams skirtais produktais, vykdyti ir atitinkamoms išlaidoms patirti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus, laikantis 16 straipsnyje nustatytų tinkamumo finansuoti taisyklių, visų pirma siekiant:

a)paspartinti gynybos pramonės prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių, be kita ko, kuriant ir didinant jos gamybos pajėgumus, taip pat vykdant susijusią paramos veiklą;

b)pagerinti gynybos produktų prieinamumą laiku, be kita ko, sutrumpinant jų pristatymo laiką, rezervuojant gamybos laiko tarpsnius arba kaupiant gynybos produktų, tarpinių produktų ar žaliavų atsargas;

c)užtikrinti sąveikumą ir pakeičiamumą visoje Sąjungoje.

2.Valstybė narė finansinę paramą pagal priemonę SAFE gali naudoti užtikrindama sinergiją su kitomis Sąjungos programomis pagal tų programų taisykles. Finansinė parama pagal priemonę SAFE taip pat gali būti naudojama veiklai, kuriai skirtas Sąjungos įnašas pagal kitą Sąjungos programą, finansuoti.

3.Nukrypstant nuo 1 dalies, vienos valstybės narės vykdomiems viešiesiems pirkimams parama pagal priemonę SAFE gali būti skiriama 12 mėnesių po reglamento įsigaliojimo. Kai valstybė narė įtraukia tokius viešuosius pirkimus į 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą planą, ji aktyviai imasi visų būtinų veiksmų, kad atitinkama sutartis būtų taikoma ne tik bet kuriai suinteresuotai stojančiajai valstybei, valstybei kandidatei, potencialiai valstybei kandidatei ar kitai trečiajai valstybei, su kuria Sąjunga yra sudariusi saugumo ir gynybos partnerystę, bet ir bent vienai papildomai valstybei narei arba vienai EEE nare esančiai ELPA valstybei ar Ukrainai. 16 straipsnio 2–12 dalyse nustatytos tinkamumo finansuoti sąlygos taikomos mutatis mutandis.

5 straipsnis
Finansinės paramos forma

Finansinė parama teikiama kaip Sąjungos paskola atitinkamai valstybei narei.

6 straipsnis
Didžiausia finansinės paramos suma

Didžiausia finansinės paramos paskolų, teikiamų pagal priemonę SAFE, forma suma yra 150 000 000 000 EUR.

7 straipsnis
Finansinės paramos prašymas ir Europos gynybos pramonės investicijų planas

1.Per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybė narė, norinti gauti finansinę paramą, pateikia prašymą Komisijai. Prie prašymo pridedamas planas (toliau – Europos gynybos pramonės investicijų planas).

2.Europos gynybos pramonės investicijų planas turi būti tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame išdėstomi šie elementai:

a)gynybos produkto ir kitų gynybos tikslams skirtų produktų poreikių aprašymas, susijęs su šiomis kategorijomis:

1)pirmoji kategorija: šaudmenys ir raketos; artilerijos sistemos; maži bepiločiai orlaiviai (NATO 1 klasė) ir susijusios kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos; ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga; kibernetinė sritis ir karinis mobilumas;

2)antroji kategorija: oro erdvės ir priešraketinė gynyba; bepiločiai orlaiviai, kurie nėra maži bepiločiai orlaiviai, (NATO 2 ir 3 klasė) ir susijusios kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos; strateginės įgalinančios priemonės; kosmoso įrenginių apsauga; dirbtinis intelektas ir elektroninė kova;

b)planuojamos veiklos, išlaidų ir priemonių aprašymas pagal 4 straipsnį;

c)kai aktualu, numatomo Ukrainos dalyvavimo planuojamoje veikloje, išlaidose ir priemonėse arba Ukrainai naudingų numatomų veiksmų aprašymas;

d)planuojamų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti 16 straipsnio ir viešųjų pirkimų taisyklių laikymąsi, aprašymas, įskaitant aprašymą, kaip jų laikymasis bus užtikrinamas, ir

e)visa kita susijusi informacija.

3.Valstybės narės, kai tinkama, nurodo sinergijas su kitų valstybių narių Europos gynybos pramonės investicijų planais ir su Sąjungos lygmeniu vykdoma veikla.

4.Kai aktualu, valstybės narės pateikia veiklos, kuria siekiama stiprinti tiekimo saugumą ir atsparumą, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir naujiems gynybos srities subjektams patekti į gynybos rinką, aprašymą.

5.Rengdamos savo Europos gynybos pramonės investicijų planus, valstybės narės gali prašyti Komisijos surengti keitimąsi gerąja patirtimi, kad prašymą teikiančios valstybės narės galėtų pasinaudoti kitų valstybių narių patirtimi.

6.Valstybės narės gali pateikti Komisijai iš dalies pakeistą finansinės paramos prašymą kartu su iš dalies pakeistu Europos gynybos pramonės investicijų planu, kai tai tinkamai pagrindžiama pasikeitus planuojamoms išlaidoms arba priemonėms ir su sąlyga, kad paskolų sumų dar lieka.

8 straipsnis
Sprendimas dėl finansinės paramos prašymo

1.Komisija įvertina 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą Europos gynybos pramonės investicijų planą ir nepagrįstai nedelsdama priima sprendimą dėl to prašymo.

2.Jei Komisija nustato, kad prašymas atitinka šiame reglamente, visų pirma 4 straipsnyje, 7 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnyje, nustatytas sąlygas, Komisija suteikia finansinę paramą priimdama įgyvendinimo sprendimą. Komisijos įgyvendinimo sprendime pateikiama:

a)7 straipsnio 1 dalyje nurodyto plano, įskaitant 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto plano elementus, įvertinimas;

b)paskolos suma ir paskolos paramos suma, išmokėtina išankstinio finansavimo forma pagal 11 straipsnį.

3.Komisija visais atvejais praneša atitinkamai valstybei narei apie savo atliktą prašymo vertinimą, pateikdama jai savo vertinimo motyvus.

4.Priimdama įgyvendinimo sprendimą pagal 2 dalį, Komisija atsižvelgia į prašančiosios valstybės narės esamus ir numatomus finansavimo poreikius, taip pat į kitų valstybių narių jau pateiktus ar numatytus pateikti finansinės paramos prašymus pagal šį reglamentą, kartu taikydama vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus.

5.Jei priėmus 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą lieka lėšų finansinei paramai pagal priemonę SAFE, Komisija ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. gali paskelbti naują kvietimą pareikšti susidomėjimą. Tokiu atveju 7 straipsnyje ir šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyta tvarka taikoma mutatis mutandis.

6.Įgyvendinimo sprendimas pagal 2 dalį gali būti priimtas iki 2027 m. birželio 30 d.

9 straipsnis
Skolinimo ir skolinimosi operacijos

1.Siekiant finansuoti pagal priemonę SAFE teikiamą Sąjungos paramą paskolų forma, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 224 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu skolintis reikiamų lėšų kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų.

2.Skolinimosi ir skolinimo operacijos pagal priemonę SAFE atliekamos eurais.

10 straipsnis
Paskolos susitarimas ir veiklos susitarimai

1.Priėmusi 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą Komisijos įgyvendinimo sprendimą, Komisija su valstybe nare sudaro paskolos susitarimą ir veiklos susitarimus.

2.Paskolos susitarime nustatomas pagal priemonę SAFE teikiamos paramos paskolų forma teikimo laikotarpis ir išsamios sąlygos. Ilgiausia paskolos susitarimo trukmė yra 45 metai. Be Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 223 straipsnio 4 dalyje nustatytos informacijos, paskolos susitarime nurodoma išankstinio finansavimo suma ir išankstinio finansavimo įskaitymo taisyklės.

3.Veiklos susitarimuose nustatomas Europos gynybos pramonės investicijų plano įgyvendinimo ir atitinkamos finansinės paramos ryšys, įskaitant preliminarų paskolos dalių išmokėjimo tvarkaraštį, prireikus nurodant metinę viršutinę ribą. Be to, šiuose veiklos susitarimuose nustatomos dokumentinių įrodymų rūšys ir kontrolės taisyklės, susijusios su konkrečių tinkamumo finansuoti taisyklių, kurias valstybės narės taiko pagal 16 straipsnį, įvykdymu, ir 14 straipsnyje nurodyti išsamūs elementai.

11 straipsnis
Išankstinis finansavimas

1.Valstybės narės pagal savo Europos gynybos pramonės investicijų planą gali prašyti, kad suma, sudaranti iki 15 proc. paskolos paramos, joms būtų išmokėta iš anksto.

2.Išankstinis finansavimas išmokamas įsigaliojus 10 straipsnio 2 dalyje nurodytam paskolos susitarimui. Paskolos susitarime gali būti numatyta, kad išankstinio finansavimo mokėjimas priklauso nuo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiklos susitarimų sudarymo.

3.Mokėjimai atliekami, jei dar lieka finansavimo lėšų. Išankstinio finansavimo suma gali būti išmokama viena ar keliomis dalinėmis išmokomis.

12 straipsnis
Dalių mokėjimo ir paskolų sustabdymo taisyklės

1.Paskolos suteikimo laikotarpis, atitinkantis laikotarpį, per kurį gali būti patvirtinami mokėjimai atitinkamai valstybei narei pagal šį straipsnį, yra iki 2030 m. gruodžio 31 d. Mokėjimai atliekami dalimis, jei dar lieka finansavimo lėšų. Bet kuri dalis gali būti išmokama viena ar keliomis dalinėmis išmokomis.

2.Pateikusi 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažangos ataskaitą, atitinkama valstybė narė gali pateikti Komisijai tinkamai pagrįstą mokėjimo prašymą. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus.

3.Komisija nepagrįstai nedelsdama įvertina 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos pažangos ataskaitos išsamumą, teisingumą ir nuoseklumą. Jei Komisija pateikia teigiamą įvertinimą, ji nepagrįstai nedelsdama priima sprendimą, kuriuo leidžiama išmokėti paskolos dalį.

4.Jeigu atlikusi 3 dalyje nurodytą vertinimą Komisija nustato, kad 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita nėra patenkinama, visos ar dalies paskolos mokėjimas yra sustabdomas. Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos vertinimą atitinkama valstybė narė gali pateikti pastabų.

13 straipsnis
Paskolų portfeliui taikomos prudencinės taisyklės

Trims valstybėms narėms suteiktų paskolų dalis, sudaranti didžiausią suteiktų paskolų dalį, turi neviršyti 60 proc. 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos didžiausios sumos.

14 straipsnis
Kontrolė ir auditas

1.Į paskolos susitarimą įtraukiamos būtinos nuostatos dėl kontrolės ir audito, kaip reikalaujama Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 223 straipsnio 4 dalyje.

2.Kai pagal 12 straipsnį pateikiamas tinkamai pagrįstas mokėjimo prašymas, paramą gaunanti valstybė narė taip pat pateikia Komisijai pusmečio pažangos ataskaitą, kurioje tinkamai pagrindžiamos patirtos ir būsimos išlaidos bei nurodomi kiti būtini elementai.

15 straipsnis
Ataskaitų teikimas

1.Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę finansinės paramos panaudojimo ataskaitą.

2.Kai tinkama, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl galimybės naudotis priemone SAFE laikotarpio pratęsimo.

16 straipsnis
Bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų, kuriais remiamos gynybos pramonės investicijos, tinkamumo finansuoti taisyklės

1.Bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai gali būti remiami pagal priemonę SAFE tik tuo atveju, jei jie atitinka šiame straipsnyje nustatytas tinkamumo finansuoti sąlygas.

2.Į gynybos produktų bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų procedūras ir sutartis įtraukiami 3–11 ir 13 dalyse išdėstyti bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių rangovų ir subrangovų dalyvavimo reikalavimai, nedarant poveikio sąlygoms, dėl kurių susitarta 17 straipsnyje nurodytuose susitarimuose.

3.Bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys rangovai ir subrangovai turi būti įsisteigę ir jų vykdomojo valdymo struktūros turi būti Sąjungoje, EEE nare esančioje ELPA valstybėje arba Ukrainoje. Jų nekontroliuoja trečioji valstybė, kuri nėra nei Ukraina, nei EEE nare esanti ELPA valstybė, nei kitas trečiosios valstybės subjektas, kuris nėra įsisteigęs Sąjungoje, Ukrainoje ar EEE nare esančioje ELPA valstybėje.

4.Nukrypstant nuo 3 dalies, Sąjungoje įsisteigęs ir kitos trečiosios valstybės ar kito trečiosios valstybės subjekto kontroliuojamas teisės subjektas gali dalyvauti bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose, jei buvo atliktas jo tikrinimas, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/452, ir, kai būtina, jam buvo pritaikytos tinkamos švelninimo priemonės, arba jeigu jis suteikia garantijas, kurias patikrino valstybė narė, kurioje yra įsisteigęs bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis rangovas arba subrangovas. Garantijose pateikiami patikinimai, kad bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančio rangovo ar subrangovo dalyvavimas neprieštarauja Sąjungos bei jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, kaip nustatyta bendros užsienio ir saugumo politikos sistemoje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

5.Siekiant užtikrinti suderintą požiūrį visoje Sąjungoje, garantijos, nurodytos 4 dalyje, gali būti grindžiamos Komisijos pateiktu standartizuotu šablonu ir jos yra pasiūlymo specifikacijų dalis. Garantijomis, visų pirma, pagrindžiama, kad bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų tikslais yra nustatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad:

a)bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančio rangovo ar subrangovo kontrolė nebūtų vykdoma tokiu būdu, kuriuo suvaržomas ar apribojamas jo gebėjimas įvykdyti užsakymą bei užtikrinti rezultatus, ir

b)trečiajai valstybei ar trečiosios valstybės subjektui būtų užkirstas kelias susipažinti su įslaptinta informacija, susijusia su bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais, o bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys darbuotojai ar kiti asmenys turėtų valstybės narės pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus išduotus nacionalinius asmens patikimumo patikrinimo pažymėjimus.

6.Bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus vykdanti perkančioji organizacija pateikia Komisijai pranešimą apie taikytas švelninimo priemones, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2019/452, arba apie 4 dalyje nurodytas garantijas. Komisijos prašymu pateikiama tolesnė informacija apie taikomas švelninimo priemones arba garantijas.

7.Bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių rangovų ir subrangovų bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų tikslais naudojami infrastruktūra, įrenginiai, turtas ir ištekliai turi būti valstybės narės, EEE nare esančios ELPA valstybės arba Ukrainos teritorijoje. Jei bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys rangovai ar subrangovai Sąjungos, EEE nare esančios ELPA valstybės ar Ukrainos teritorijoje neturi iškart prieinamų alternatyvų ar tinkamos infrastruktūros, įrenginių, turto ir išteklių, jie gali naudotis savo infrastruktūra, įrenginiais, turtu ir ištekliais, esančiais ar laikomais už tų teritorijų ribų, su sąlyga, kad toks naudojimasis neprieštarauja Sąjungos bei jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams.

8.Sąjungos, EEE narėmis esančių ELPA valstybių arba Ukrainos kilmės komponentų kaina turi būti ne mažesnė nei 65 proc. numatomos galutinio produkto kainos. Joks komponentas negali būti gaunamas iš kitos trečiosios valstybės, kai tai prieštarauja Sąjungos ar jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams.

9.Kalbant apie su antrąja kategorija susijusius gynybos produktus, kaip nurodyta 7 straipsnio 4 dalies a punkto 2 papunktyje, rangovai turi turėti galimybę be trečiųjų valstybių arba trečiųjų valstybių subjektų nustatytų apribojimų nuspręsti dėl perkamo gynybos produkto konstrukcijos apibrėžties, pritaikymo ir raidos, įskaitant teisinius įgaliojimus pakeisti arba išardyti komponentus, kuriems taikomi trečiųjų valstybių arba trečiųjų valstybių subjektų nustatyti apribojimai.

10.Šio straipsnio tikslais terminas „bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys subrangovai“ reiškia bet kurį teisės subjektą, kuris teikia ypatingos svarbos išteklių, turinčių unikalių savybių, būtinų produkto veikimui, ir jam skiriama bent 15 proc. sutarties vertės.

11.Valstybės narės užtikrina, kad vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus, kuriems skiriama parama pagal šią priemonę, į kitų gynybos tikslams skirtų produktų viešųjų pirkimų procedūras ir sutartis būtų įtrauktos tinkamos tinkamumo finansuoti sąlygos, kad būtų apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių saugumo ir gynybos interesai.

12.Valstybės narės 7 straipsnyje nurodytame plane išsamiai aprašo tinkamumo finansuoti sąlygas pagal 3–11 ir 13 dalis, nedarant poveikio sąlygoms, dėl kurių susitarta 17 straipsnyje nurodytuose susitarimuose. Finansinė parama teikiama su sąlyga, kad kartu su pažangos ataskaita pateikiama informacija, išdėstyta 10 straipsnyje nurodytuose veiklos susitarimuose.

13.Valstybės narės gali naudoti pagal priemonę SAFE teikiamą finansinę paramą savo dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose, vykdomose pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 2 arba 3 dalį, finansuoti. Šiuo atveju, nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 2 ir 3 dalių, bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti bet kuriuose viešųjų pirkimų mechanizmuose, nustatytuose Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir jais naudotis.

17 straipsnis
Kitų trečiųjų valstybių subjektų ir produktų dalyvavimo sąlygos

1.Sąjunga gali sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su panašiai mąstančiomis valstybėmis, t. y. stojančiosiomis valstybėmis, valstybėmis kandidatėmis, išskyrus Ukrainą, ir potencialiomis valstybėmis kandidatėmis, ir kitomis trečiosiomis valstybėmis, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo ir gynybos partnerystę (neprivaloma priemonė), kad pagal 16 straipsnyje nurodytas tinkamumo finansuoti sąlygas toms valstybėms ir jų teritorijoms būtų suteikta galimybė įvykdyti buvimo vietos, kilmės ar įsisteigimo vietos kriterijų pagal 2 ir 3 dalis, kai šios valstybės dalyvauja bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose pagal priemonę SAFE.

2.1 dalyje nurodytame dvišaliame ar daugiašaliame susitarime nurodoma, pagal kurias iš 16 straipsnyje nurodytų tinkamumo finansuoti sąlygų gali būti numatyta galimybė jas įvykdyti pagal buvimo vietos, kilmės arba įsisteigimo vietos trečiojoje valstybėje arba trečiosiose valstybėse, kurios yra susitarimo šalys, ir jų teritorijose kriterijų ir kokiomis sąlygomis. Visų pirma, kai tinkama, jame nustatoma:

a)trečiojoje valstybėje įsisteigusių rangovų ir subrangovų dalyvavimo bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose pagal priemonę SAFE sąlygos;

b)taisyklės, susijusios su bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių rangovų ar subrangovų infrastruktūros, įrenginių, turto ir išteklių, kurie naudojami gynybos produktams ar gynybos tikslams skirtiems gynybos produktams, tiekiamiems pagal sutartis, sudarytas vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus pagal priemonę SAFE, gaminti, buvimo vieta;

c)taisyklės, susijusios su trečiosios valstybės kilmės komponentų kaina;

d)taisyklės, susijusios su trečiųjų valstybių arba trečiųjų valstybių subjektų nustatytais apribojimais dėl gynybos produkto, įsigyto naudojant pagal priemonę SAFE skirtą paramą, konstrukcijos apibrėžties, pritaikymo ir raidos.

3.Dvišaliame arba daugiašaliame susitarime:

a)užtikrinama teisinga trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

b)nustatomos trečiosios valstybės Sąjungai teiktino finansinio įnašo sąlygos;

c)nustatomos visos kitos atitinkamos priemonės, kuriomis reglamentuojamas perkamo produkto tiekimo saugumas;

d)prisidedama prie didesnio gynybos sistemų standartizavimo ir didesnio valstybių narių ir šių trečiųjų valstybių pajėgumų sąveikumo.

4.3 dalies b punkte nurodyti įnašai sudaro išorės asignuotąsias pajamas pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį ir naudojami programoms, kuriomis remiama Sąjungos gynybos pramonė, Ukrainos gynybos pramonė ir Ukraina pagal tų programų taisykles.

18 straipsnis
Pagrindų susitarimų arba sutarčių keitimas

1.Kai bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai remiami pagal priemonę SAFE, 2–4 dalyse numatytos taisyklės taikomos esamam pagrindų susitarimui arba sutarčiai, kurių tikslas – pirkti gynybos produktus, kuriuos bent viena iš dalyvaujančių valstybių narių visiškai arba iš dalies finansuoja pagal priemonę SAFE suteikta paskola ir į kuriuos neįtrauktos taisyklės, kuriomis reglamentuojama galimybė juos iš esmės iš dalies keisti. Taikydama 2 ir 3 dalis, pagrindų susitarimą arba sutartį sudariusi perkančioji organizacija gauna išankstinį įmonės, su kuria ji sudarė pagrindų susitarimą arba sutartį, sutikimą.

2.Valstybės narės perkančioji organizacija gali pakeisti esamą pagrindų susitarimą arba sutartį dėl gynybos produktų, jei tas pagrindų susitarimas sudarytas su įmone, atitinkančia kriterijus, lygiaverčius nustatytiesiems 16 straipsnio 3–11 dalyse, siekdama įtraukti naujas perkančiąsias organizacijas iš bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių valstybių kaip to pagrindų susitarimo ar sutarties šalis. Direktyvos 2009/81/EB 29 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa netaikoma perkančiosioms organizacijoms, kurios iš pradžių nebuvo pagrindų susitarimo šalys.

3.Nukrypstant nuo Direktyvos 2009/81/EB 29 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, valstybės narės perkančioji organizacija gali iš esmės iš dalies pakeisti pagrindų susitarime arba sutartyje nustatytus kiekius, kurių numatoma vertė viršija Direktyvos 2009/81/EB 8 straipsnyje nustatytas ribas, jei tas pagrindų susitarimas arba sutartis yra sudaryti su įmone, atitinkančia kriterijus, lygiaverčius nustatytiesiems šio reglamento 16 straipsnio 3–11 dalyse, ir jei pakeitimas yra tikrai būtinas taikant 2 dalį.

4.Tais atvejais, kai į sutartį įtraukiama nuostata dėl indeksavimo, siekiant apskaičiuoti 3 dalyje nurodytą vertę, atnaujinta vertė yra pamatinė vertė.

5.Perkančioji organizacija, pakeitusi pagrindų susitarimą arba sutartį 2 ar 3 dalyje nurodytais atvejais, tuo tikslu paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Direktyvos 2009/81/EB 32 straipsnį.

6.2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais perkančiosios organizacijos, kurios yra pagrindų susitarimo ar sutarties šalys, taiko lygių teisių ir pareigų principą, visų pirma kiek tai susiję su papildomų perkamų kiekių kaina.

19 straipsnis
Atvejai, kuriais pateisinamas derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą taikymas pagal priemonę SAFE remiamų bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų kontekste

Direktyvos 2009/81/EB 28 straipsnio 1 dalies c punkto tikslais bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai, kuriuose dalyvauja bent viena valstybė narė, gaunanti finansinę paramą pagal priemonę SAFE, laikomi atitinkančiais skubos dėl krizės sąlygą.

20 straipsnis
Laikinas gynybos produktų importo ir tiekimo atleidimas nuo PVM

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 2 straipsnio 1 dalies, šio reglamento tikslu gynybos produktų ar kitų gynybos tikslams skirtų produktų, tiekiamų pagal sutartis, sudarytas vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus pagal priemonę SAFE, tiekimas, įskaitant importą ir tiekimą Sąjungos viduje, pridėtinės vertės mokesčiu laikinai neapmokestinamas.

21 straipsnis
Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos informacijos apsaugos taisyklių taikymas

1.Komisija naudoja saugią keitimosi informacija sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keitimuisi įslaptinta informacija ir neskelbtina informacija tarp Komisijos ir valstybių narių bei, kai tinkama, su rangovais ar kitais galutiniais gavėjais.

2.Komisijai suteikiama galimybė susipažinti su informacija, įskaitant įslaptintą informaciją, kuri yra tikrai būtina mokėjimų vykdymo sąlygoms patikrinti ir patikrinimams, peržiūroms, auditui, tyrimams, taip pat kontrolei, auditui ir ataskaitoms atlikti, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

22 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.Komisija ir valstybės narės gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų atitinkamuose Europos gynybos pramonės investicijų planuose numatytos Sąjungos teikiamos finansinės paramos matomumą, be kita ko, vykdydamos bendrą komunikacijos veiklą su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, kartu deramai atsižvelgdamos į saugumo reikalavimus. Prireikus Komisija gali užtikrinti, kad apie paramą, teikiamą pagal šią priemonę, būtų pranešama ir patvirtinama teiginiu apie finansavimą.

2.Finansinę paramą pagal priemonę SAFE gaunančios valstybės narės užtikrina Sąjungos finansinės paramos matomumą, kartu tinkamai atsižvelgdamos į saugumo reikalavimus, be kita ko, kai taikytina, pateikdamos Sąjungos emblemą ir tinkamą teiginį apie finansavimą „remiama Europos Sąjungos – SAFE“, visų pirma viešindamos bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus ir jų rezultatus, teikdamos nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairioms auditorijoms, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

3.Komisija vykdo informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su priemone, su remiantis priemone vykdytais veiksmais ir pasiektais rezultatais. Kai tinkama, Komisija apie savo veiksmus informuoja Europos Parlamento atstovybės biurus ir juos įtraukia į tuos veiksmus.

23 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradžios tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendimai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 12  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradžios tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

–    galioja nuo 2025 [MM DD] iki 2030 [12 31],

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 13   

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (decentralizuotų agentūrų atveju nepildoma)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai

3.2.3.3.Iš viso asignavimų

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentų vienetais 20

Etato ekvivalentų skaičius čia yra papildomų išteklių poreikis, kad būtų galima valdyti Gynybos pramonės ir kosmoso GD ir Biudžeto GD veiklą.

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Privaloma: su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų pagal pasiūlymą (iniciatyvą) geriausias įvertis turėtų būti pateiktas tolesnėje lentelėje.

Išimties tvarka, kai tai reikalinga pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti, asignavimai pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti pateikti tam skirtoje eilutėje.

Asignavimai pagal 1–6 išlaidų kategorijas turėtų būti nurodyti kaip „Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms“. Šios išlaidos parodo veiklos biudžetą, naudojamą su iniciatyvos įgyvendinimu tiesiogiai susijusioms IT platformoms ar priemonėms pakartotinai naudoti, pirkti ir (arba) sukurti ir susijusioms investicijoms (pvz., licencijoms, tyrimams, duomenų saugojimui ir kt.). Šioje lentelėje pateikta informacija turėtų atitikti 4 skirsnyje „Skaitmeniniai aspektai“ pateiktus duomenis.

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.    Numatomas poveikis pajamoms 

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

4.Skaitmeniniai aspektai

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

4.2.Duomenys

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

4.4.Sąveikumo vertinimas

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

(1)     Reglamentas (ES) 2023/2418 – LT – EUR-Lex .

(2)     Reglamentas (ES) 2023/1525 –LT – EUR-Lex .

(3)    Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos gynybos pramonės strategija. Užtikrinti ES parengtį, grindžiamą reaguojančia ir atsparia Europos gynybos pramone“.

(4)    „The future of European competitiveness“. Mario Draghi pranešimas, 2024 m. rugsėjo mėn.

(5)    2020 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo.

(6)    https://www.consilium.europa.eu/media/54773/20220311-versailles-declaration-en.pdf.

(7)    https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-7371-2022-INIT/lt/pdf.

(8)    Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų, JOIN(2022) 24 final, 2022 m. gegužės 18 d.

(9)    2023 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1525 dėl paramos šaudmenų gamybai (ASAP) (OL L 185, 2023 7 24, p. 7, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1525/oj).

(10)    2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2418, kuriuo nustatoma priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA), OL L, 2023/2418, 2023 10 26.

(11)    2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/2315, kuriuo nustatomas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir nustatomas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas, (OL L 331, 2017 12 14, p. 57, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2017/2315/oj).

(12)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(13)    Informacija apie biudžeto vykdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(14)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(15)    ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

(16)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(17)    Reikiami asignavimai turėtų būti nustatomi remiantis atitinkamame tinklalapyje „BUDGpedia“ pateiktais metinių vidutinių išlaidų duomenimis.

(18)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(19)    Apibūdinta 1.3.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)“.

(20)    Lentelėje nurodykite, kiek etato ekvivalentų iš nurodyto skaičiaus jau paskirti veiksmui valdyti ir (arba) kuriuos galima perskirstyti jūsų generaliniame direktorate ir kokie yra jūsų grynieji poreikiai.