EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 03 12

COM(2024) 126 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Pusiausvyros siekis migracijos srityje: teisingas ir tvirtas požiūris

I.    ĮVADAS

Migracija – iššūkis Europai ir į jį reikia reaguoti Europos mastu. Tai pamoka, kurią Europa išmoko per savo klaidas. 2015 m. pabėgėlių krizė ir kiti iššūkiai, kilę prie įvairių ES išorės sienų, atskleidė pasenusių ir neišsamių ES migracijos ir prieglobsčio teisės aktų trūkumus. Jie taip pat atskleidė, kaip sudėtinga valdyti padėtį, kai valstybės narės patiria skirtingą poveikį ir kai vienos valstybės narės veiksmai turi pasekmių kitoms valstybėms narėms. Be to, šie iššūkiai parodė, kad migracija yra pasaulinis reiškinys, kurį veiksmingai valdyti galime tik derindami veiksmus su savo partneriais visame pasaulyje.

Pradėdama kadenciją U. von der Leyen vadovaujama Komisija išsikėlė tikslą nustatyti naują, tvarią Europos migracijos valdymo sistemą, kurią taikant būtų galima valdyti valstybių narių tarpusavio priklausomybę, užtikrinti tinkamą atsaką ir suteikti europiečiams viltį, kad migracija bus valdoma veiksmingai ir humaniškai, laikantis mūsų vertybių.

Toks ir buvo Migracijos ir prieglobsčio pakto – plataus teisėkūros reformų rinkinio – tikslas. Po ketverių metų Europos Parlamento ir Tarybos pasiektas politinis susitarimas dėl šių reformų sudaro sąlygas teisingai, veiksmingai ir tvariai valdyti migraciją ilguoju laikotarpiu. Pagal šią sistemą kiekviena ES valstybė narė turi galimybę lanksčiai spręsti, kaip įveikti savo iššūkius, tačiau jokia spaudimą patirianti valstybė nepaliekama viena.

Tai labai svarbus žingsnis. Tačiau per pastaruosius ketverius metus ES ir jos valstybėms narėms kilo daug naujų ir pasikartojančių iššūkių. Šiuo laikotarpiu buvo nuolat dedamos pastangos skubiai reaguoti į neatidėliotinus poreikius imantis operatyvinių ir tikslinių veiksmų. Nepaisant nuolatinio ir net augančio spaudimo įvairiuose migracijos maršrutuose, ES sugebėjo pademonstruoti lankstumą, būtiną norint pasipriešinti sudėtingiems iššūkiams ir juos įveikti. Visų pirma ES tvirtai ir vieningai gynė savo išorės sienas nuo Baltarusijos ir Rusijos režimų vykdomo žmonių instrumentalizavimo. Kartu ji laikėsi principinio ir humaniško požiūrio į asmenis, bėgančius nuo Rusijos karo prieš Ukrainą, taip pat priimdama gausiai į valstybes nares evakuojamus Afganistano piliečius ir dėdama nuolatines pastangas juos perkelti į savo teritoriją, ir taip įrodė savo, kaip žemyno, kuriame užtikrinama apsauga tiems, kuriems jos reikia, patikimumą ir ėmėsi pasaulinio masto veikėjo vaidmens.

Šis dvejopas metodas, kurį taikant vykdoma tvari struktūrinė reforma ir kartu imamasi tikslinio operatyvinio atsako, suteikė Europai galimybę užversti praeities susiskaldymo puslapį ir įtvirtinti bendrą požiūrį į migracijos ir sienų valdymą. Ateityje abiejų veiksmų krypčių ir toliau turi būti laikomasi kartu: migracija nėra trumpalaikis reiškinys ir visos aplinkybės rodo, kad ji ir toliau bus labai aktualus klausimas, ateityje dominuosiantis politinėse darbotvarkėse. Gerai valdoma ir tvarkinga teisėta migracija gali tapti galimybe Europos visuomenėms ir ekonomikoms, be kita ko, gali padėti spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, taip pat atgrasyti nuo neteisėtos migracijos.

Nors teisėkūros reformos turės transformacinį poveikį, jo iš karto nepajusime, o sistemos neįmanoma visiškai apsaugoti nuo galimų iššūkių. Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad ES jau įtvirtino dinamišką ir bendrą ES požiūrį į migraciją. Todėl ES valstybės narės, teisingai ir tvirtai veikdamos išvien, dabar yra kaip niekad gerai pasirengusios įveikti nuolat kintančius ir sudėtingus iššūkius.

Šiame komunikate apžvelgiami pastarųjų ketverių metų laimėjimai ir pažanga. Jame nustatomi neatidėliotini prioritetai siekiant įgyvendinti tai, dėl ko susitarta, ir nagrinėjama, kuriose srityse reikia dirbti toliau, siekiant papildyti naująją sistemą.

Istorinis Europos Parlamento ir Tarybos politinis susitarimas dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto iš esmės keičia padėtį. Juo ES bus suteiktas tvirtas teisinis visapusiško ir integruoto migracijos valdymo pagrindas. Vienuolika 1 tarpusavyje susijusių teisės aktų užtikrins kolektyvinį požiūrį į tai, kaip geriau apsaugoti savo išorės sienas, teisingą ir veiksmingesnę solidarumo ir atsakomybės sistemą, taip pat veiksmingas prieglobsčio procedūras, pagal kurias suteikiama geresnė apsauga tiems, kam jos reikia.

1.Paktu įnešimi pokyčiai

Saugesnės išorės sienos

Visi neteisėti migrantai bus registruojami ir bus atliekamas jų tapatybės, saugumo ir sveikatos tikrinimas. Atlikus tikrinimą, tiems asmenims, kuriems apsauga greičiausiai nebus reikalinga, kurie kelia riziką saugumui arba klaidina valdžios institucijas, bus privaloma pasienio procedūra. Bus reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė turėtų pajėgumą priimti tam tikrą skaičių prieglobsčio prašytojų, kol tinkamomis sąlygomis trunka procedūros. Bus taikomos griežtos teisinės apsaugos priemonės, o nelydimiems nepilnamečiams pasienio procedūra nebus taikoma, nebent jie keltų grėsmę saugumui. Visos valstybės narės turės užtikrinti nepriklausomą pagrindinių teisių stebėseną pasienyje.

Apsaugodami išorės sienas, kad galėtume kontroliuoti neteisėtų migrantų atvykimą, apribojame bet kokį tolesnį antrinį judėjimą ir užtikriname vieną iš labiausiai ES piliečių branginamų teisių, t. y. teisę judėti Šengeno erdvėje be kontrolės kertant vidaus sienas. Užtikrindami greitą asmenų, kurie buvo atmesti pagal pasienio procedūrą, grąžinimą, siunčiame aiškią žinią, kad naujoji Europos sistema piktnaudžiavimo netoleruos.

Galiausiai, ES turės specialią teisinę sistemą, skirtą krizinėms situacijoms, įskaitant migrantų instrumentalizavimą, valdyti: nauja teisine priemone bus sukurta stabili ir nuspėjama Sąjungos lygmens krizinių situacijų valdymo sistema, į kurią bus įtrauktas didesnio solidarumo komponentas siekiant užtikrinti, kad būtų tenkinami visi atitinkamos valstybės narės poreikiai. Nukrypti leidžiančios nuostatos, kuriomis siekiama atsižvelgti į konkrečią su instrumentalizavimu susijusią padėtį, suteiks valstybėms narėms patikimų ir tikslinių priemonių išorės sienoms apsaugoti, kartu išsaugant asmenų galimybę gauti prieglobstį ir pagarbą pagrindinėms teisėms.

Greitos ir veiksmingos prieglobsčio ir grąžinimo procedūros ir griežtesnės individualios apsaugos priemonės

Naujosiomis taisyklėmis bus nustatytos veiksmingesnės prieglobsčio suteikimo procedūros: bus taikomi trumpesni terminai ir griežtesnės taisyklės dėl piktnaudžiavimo prašymais ar paskesnių prašymų. ES turės galimybę sudaryti saugių trečiųjų valstybių ir saugių kilmės valstybių sąrašus, kurie bus naudojami kartu su nacionaliniais sąrašais. Šias griežtesnes taisykles atsveria svarbios asmens teisių garantijos, įskaitant nemokamas teisines konsultacijas per visas procedūras, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, be kita ko, nelydimiems nepilnamečiams ir šeimoms su vaikais. Naujais įpareigojimais visuose teisės aktuose bus užtikrinta, kad nelydimiems vaikams būtų greitai paskiriamas atstovas, kuris rūpintųsi jų geriausiais interesais.

Ši nauja taisyklė padidins valstybių narių konvergenciją, susijusią su pabėgėlio statuso suteikimo sąlygomis arba priėmimo sąlygų kokybe. ES masto standartuose dėl priėmimo sąlygų bus numatyta galimybė anksčiau patekti į darbo rinką, geresnės galimybės vaikams migrantams gauti išsilavinimą ir pažeidžiamų asmenų apsauga. Kartu padidės valstybių narių pasirengimas veiksmingai valdyti savo priėmimo sistemas. Taip pat susitarta dėl labiau suderintų bendrų tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijų, kuriais paaiškinamos apsaugos gavėjų teisės ir pareigos. Visateisė ES prieglobsčio agentūra dabar turi naujų priemonių remti valstybių narių pastangoms užtikrinti didesnę prieglobsčio ir priėmimo praktikos konvergenciją. Naujas agentūros stebėsenos mechanizmas leis jai stebėti naujos teisinės sistemos operatyvinį ir techninį taikymą.

Teisinga ir veiksmingesnė solidarumo ir atsakomybės sistema

Pirmą kartą Sąjunga turės nuolatinį solidarumo mechanizmą, kuriuo užtikrinama, kad jokia spaudimą patirianti valstybė narė nebūtų palikta viena ir kad prie to prisidėtų visi. Valstybės narės rems vienos kitas solidariai dalydamosi atvykstančių asmenų priėmimo našta (perkėlimas ar kompensavimas antrinio judėjimo atveju), teikdamos operatyvinę paramą ir finansinius įnašus, be kita ko, projektams trečiosiose valstybėse. Valstybės narės gali pasirinkti, kokiu būdu solidarizuotis su kitomis, remdamosi privaloma paskirstymo schema. Solidarumo įnašai gali būti skiriami valstybėms narėms, į kurias po paieškos ir gelbėjimo operacijų atvyksta daug asmenų.

Buvo sugriežtintos taisyklės, pagal kurias nustatoma, kuri valstybė narė atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą: įtrauktas naujas atsakomybės už diplomus kriterijus ir sugriežtinti su šeima susiję kriterijai. Naujomis pabėgėlio statuso panaikinimo taisyklėmis bus užtikrinta labiau subalansuota atsakomybė už prašymus, kuriuos pagal pasienio procedūrą nagrinėja valstybė narė, į kurią atvykstama pirmiausia. Antrinio judėjimo atveju asmenų perkėlimas atgal į atsakingą valstybę narę taip pat bus veiksmingesnis.

Be to, sistema apims veiksmingas antrinio judėjimo nustatymo ir prevencijos taisykles, pavyzdžiui, tai, kad visos materialinės priėmimo sąlygos bus sudaromos tik atsakingoje valstybėje narėje. Naujosiomis taisyklėmis taip pat apribojama galimybė panaikinti pabėgėlio statusą arba perkelti atsakomybę iš vienos valstybės narės į kitą, taip užkertant kelią prašytojui pasirinkti, kuri valstybė narė bus atsakinga už prašymo nagrinėjimą.

Modernizuota bendra duomenų bazė EURODAC padės įgyvendinti naują prieglobsčio, perkėlimo, laikinos apsaugos ir grąžinimo politiką. Duomenų bazė taip pat padės valstybėms narėms nustatyti antrinio judėjimo atvejus ir į juos reaguoti.

2.Praktinis Pakto įgyvendinimas

Ši nauja teisinė sistema bus veiksminga tik tiek, kiek veiksmingas bus jos įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas. Tam reikia į nacionalinę teisę perkelti ir taikyti naujus teisės aktus, taip pat naujos ar modernizuotos infrastruktūros, naujų sistemų ir veiksmingesnio finansinio programavimo. Komisija padės valstybėms narėms pasirengti, skirdama lėšų, atlikdama trūkumų analizę ir stebėseną ir per ES agentūras teikdama tolesnę paramą. Labai svarbu tinkamai pasinaudoti dvejų metų laikotarpiu, likusiu iki Pakto taikymo pradžios.

Komisija pradėjo rengtis Pakto įgyvendinimui ir taikymui. Iki 2024 m. birželio mėn. Komisija pateiks bendrą įgyvendinimo planą, kuriame bus nustatytos ES ir nacionalinių veiksmų gairės, tvarkaraštis ir tarpinės reikšmės. Plane bus nurodytos spragos ir veiklos etapai, būtini siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės įdiegtų reikiamus teisinius ir operatyvinius pajėgumus, kad iki 2026 m. būtų pasirengusios sėkmingai taikyti naujuosius teisės aktus.

Vadovaujantis Paktu, kiekviena valstybė narė šį darbą turi susieti su strateginiu požiūriu į migracijos ir prieglobsčio valdymą nacionaliniu lygmeniu. Visos valstybės narės turės imtis priemonių, kad būtų pasirengusios Paktą įgyvendinti, tačiau joms kylantys iššūkiai nevienodi. Į Komisijos įgyvendinimo planą bus įtrauktos konkrečių šalių trūkumų analizės, kuriomis remdamosi valstybės narės galės rengti savo nacionalinius įgyvendinimo planus. Valstybės narės taip pat turės parengti nacionalines strategijas, kurios bus penkerių metų Europos prieglobsčio ir migracijos valdymo strategijos pagrindas. Tą strategiją Komisija turi parengti per 18 mėnesių nuo naujųjų taisyklių įsigaliojimo.

Vienas iš svarbiausių bendrų ateinančių dvejų metų prioritetų bus veiksmingas sėkmingos pertvarkos įgyvendinimas. ES parama apims Komisijos ir ES agentūrų teikiamą techninę, operatyvinę ir finansinę paramą. Kalbant apie finansavimą pažymėtina, kad Pakto įgyvendinimui remti skirtas didelis paketas ir jį papildantis finansavimas, kurį bus galima gauti atlikus būsimą Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonės (SVVP) programų laikotarpio vidurio peržiūrą, taip pat papildoma 2 mlrd. EUR suma, kuri bus skirta po Daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros.

Europos institucijos ir valstybės narės tuo pat metu ne tik siekė tapti šios naujos teisinės sistemos architektėmis, bet ir sunkiai dirbo kaip ugniagesės, kad įveiktų įvairius naujus ir pasikartojančius iššūkius.

ES išplėtė ne tik priemonių, skirtų atgrasyti nuo neteisėto migrantų judėjimo ir gabenimo ir užkirsti tam kelią, bet ir reagavimo į kintančius migracinio judėjimo modelius, kai jų atsiranda, priemonių asortimentą. Per pastaruosius kelerius metus atlikus tam tikrus patobulinimus ES dabar turi daugiau priemonių ir yra geriau pasirengusi spręsti kasdienio migracijos valdymo klausimus ir atlaikyti išskirtinius ir netikėtus iššūkius.

1.Visą maršrutą apimantis požiūris

Viena iš svarbiausių pastarųjų kelerių metų naujovių – daugiau dėmesio skirti visą maršrutą apimančiam požiūriui, kuriuo siekiama spręsti mišraus pabėgėlių ir migrantų judėjimo klausimus, atsižvelgiant į visą situacijų, kuriose žmonės gali atsidurti, spektrą ir į jas reaguojant kartu su kilmės ir tranzito valstybėmis.

Komisija parengė keturis ES veiksmų planus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama Vakarų Balkanų, centrinės Viduržemio jūros regiono dalies, vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Atlanto vandenyno ir rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutams ir kuriais siekiama nubrėžti bendrų operatyvinių veiksmų tuose maršrutuose kryptį. Veiksmų planuose numatyti įvairūs veiksmai šiandien jau užbaigti arba visapusiškai įgyvendinami. Šis tikslingesnis ir labiau koordinuotas požiūris, pagal kurį taikomos įvairios trumpalaikės ir vidutinės trukmės priemonės, padidino Sąjungos gebėjimą reaguoti ir lankstumą kintančių iššūkių akivaizdoje.

ES veiksmų planais atsižvelgiama į kiekvieno maršruto ypatumus, o ES parama valstybėms narėms, patiriančioms migracijos spaudimą, ir šalims partnerėms, teikiama, be kita ko, per ES agentūras, stiprinama imantis veiksmų neteisėtai ir nesaugiai migracijai mažinti.

Unikali šio metodo pridėtinė vertė – sutelktas dėmesys į prioritetines priemones ir nuolatinis jų vykdymo užtikrinimas, pasinaudojant visomis ES turimomis politikos ir operatyvinėmis priemonėmis.

2.Sustiprintas išorės sienų valdymas

ES stropiai ir nuosekliai dirbo, kad pagerintų savo išorės sienų valdymą. Technologinę pažangą lydėjo ES valstybių narių dalijimosi informacija apie sienų valdymą reforma.

Kad būtų galima geriau suprasti kintančius migracijos ir saugumo iššūkius, kylančius prie sienų, Komisija glaudžiai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis ir agentūromis siekdama padidinti bendrą ES informuotumą apie padėtį. Nuo 2021 m. naudodamosi modernizuota Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) nacionalinės valdžios institucijos gali matyti naujausią ir išsamų padėties prie ES išorės sienų vaizdą. Ji suteikia valstybėms narėms galimybę keistis informacija tarpusavyje, su FRONTEX ir su kaimyninėmis šalimis.

Reaguojant į didėjantį neteisėtai atvykstančių asmenų srautą suintensyvintas darbas pagal Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planą siekiant pagerinti ankstyvą migracijos tendencijų nustatymą ir stebėseną, valstybėms narėms teikiant išsamią susirūpinimą keliančių sričių analizę ir keičiantis su jomis informacija, kad būtų galima numatyti naujus sunkumus prie išorės sienų.

Tačiau visapusiškas ir veiksmingas informavimas apie padėtį aktualus ne tik prie ES išorės sienų. Labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti ir megzti partnerystes su kaimyninėmis šalimis ir šalimis partnerėmis. Per šią kadenciją daug pasiekta: šiuo metu galioja 17 FRONTEX darbo susitarimų ir 5 susitarimai dėl statuso. Į juos sistemingai įtraukiamos pagrindinių teisių apsaugos priemonės. Šiuo metu trečiosiose valstybėse yra daugiau kaip 500 ryšių palaikymo pareigūnų, veikiančių bendrame ES tinkle. Jų vaidmuo – rinkti informaciją, kuri yra būtina siekiant susidaryti bendrą padėties vaizdą Europos lygmeniu, ir ja dalytis.

Naujas sienų valdymo aukso standartas

ES nuolat dėjo pastangas siekdama įdiegti technologiškai pažangiausią sienų valdymo sistemą pasaulyje. Taikant modernizuotą Vizų informacinę sistemą bus pašalintos informacijos saugumo spragos, nes valstybės narės galės geriau keistis informacija. Nuo 2023 m. kovo mėn. atnaujintoje Šengeno informacinėje sistemoje nacionalinėms valdžios institucijoms teikiama išsamesnė ir patikimesnė informacija apie žmones, kad būtų sustiprintas saugumas ir sienų valdymas.

Šiais metais bus žengtas dar vienas svarbus žingsnis: bus pradėta taikyti sąveikumo sistema, kuri sudarys sąlygas sujungti visas pagrindines informacines sistemas. Tai labai svarbu siekiant pašalinti visas esamas spragas, kuriomis gali pasinaudoti nusikaltėliai, besinaudojantys suklastotomis tapatybėmis, kad nebūtų aptikti. Pirmasis komponentas – atvykimo ir išvykimo sistema, kurioje registruojami keliautojai iš trečiųjų valstybių, – bus pradėtas įgyvendinti rudenį. Netrukus po to keliautojams, kuriems netaikomas reikalavimas turėti vizą, bus pradėtas taikyti ETIAS kelionės leidimo reikalavimas. Naudodamiesi šiomis priemonėmis kartu su naująja duomenų baze EURODAC galėsime visapusiškai kontroliuoti, kas atvyksta į ES. Jei bus nustatyta grėsmė saugumui, asmuo bus sulaikytas arba grąžintas į kilmės valstybę.

Didesnis operatyvinis pajėgumas prie išorės sienų

Per pastarąjį dešimtmetį ES išorės sienos palaipsniui stiprinamos dislokuojant ES agentūrų darbuotojus, kad jie padėtų valstybėms narėms. Turėdama didesnius įgaliojimus FRONTEX gali geriau padėti valstybėms narėms valdyti išorės sienas pagal Europos integruoto sienų valdymo strategiją.

Šiuo metu valstybėms narėms vykdyti patikrinimus kertant sieną, grąžinimo operacijas ir sienų stebėjimą padeda 2 650 dislokuotų nuolatinio korpuso sienų ir pakrančių apsaugos pareigūnų. Siekiant užtikrinti, kad agentūra galėtų visapusiškai naudotis savo įgaliojimais, be kita ko, iki 2027 m. nuolatiniame korpuse turėtų 10 000 sienų ir pakrančių apsaugos pareigūnų, ją būtina ir toliau remti. Kad būtų galima tai pasiekti, dabar labai svarbu, kad FRONTEX, valstybės narės ir Komisija įgyvendintų veiksmų planą, pateiktą atlikus Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento vertinimą. Pagrindiniuose atvykimo punktuose dislokuoti tokių ES agentūrų kaip ES prieglobsčio agentūra, Europolas, FRONTEX ir Eurojustas ekspertai padeda nacionalinėms valdžios institucijoms nustatyti į Sąjungą atvykstančių asmenų tapatybę.

Nauji bandomieji projektai, vykdomi prie pagrindinių išorės sienų (Bulgarijos ir Turkijos, Rumunijos ir Serbijos), sustiprino išorės sienų valdymą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir užtikrino greitas prieglobsčio ir grąžinimo procedūras. Jie jau duoda apčiuopiamų rezultatų: pavyzdžiui, Bulgarija padvigubino savo pajėgumą priimti FRONTEX nuolatinio korpuso pareigūnus (jų skaičius padidėjo nuo 124 iki 264). Nuo 2023 m. kovo mėn. taip pat surengta daugiau kaip 400 bendrų Rumunijos ir Serbijos patruliavimo misijų. Jos prisidėjo prie sėkmingo Rumunijos išorės sienos su Serbija valdymo. Pasibaigus pradiniam įgyvendinimo laikotarpiui abu projektai buvo pratęsti (2023 m. kovo–spalio mėn.). Remdamosi šiuo darbu Bulgarija ir Rumunija pereis prie ilgalaikio bendradarbiavimo, kad sustiprintų sienų ir migracijos valdymą, ir šiuo tikslu pasirašė bendradarbiavimo susitarimus. Ši sėkminga patirtis galėtų būti pagrindas platesnės apimties bendradarbiavimo susitarimams, įskaitant regioninio lygmens susitarimus.

Geresnis bendradarbiavimas prie jūrų sienų

Bent nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio tūkstančiai žmonių kasmet kerta Viduržemio jūrą laivais, kad pabandytų gauti prieglobstį Europoje arba į ją migruoti, todėl pastaraisiais metais Viduržemio jūroje žūsta vis daugiau migrantų. Šiai 46 000 km ilgio pakrantei kontroliuoti reikia glaudesnio visų subjektų bendradarbiavimo siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotos gyvybės.

ES valstybės narės vykdo plataus masto gelbėjimo operacijas, kad užkirstų kelią žūtims jūroje. Jas jau daugelį metų papildo įvairios Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomos jūrų operacijos. Tačiau į kai kurias ES pakrantės šalis nepaliaujamai išlaipinamų po nacionalinių ir privačių operacijų išgelbėtų migrantų srautas daro didelį poveikį jų prieglobsčio, migracijos ir sienų valdymo sistemoms.

Suteikti pagalbą visiems nelaimės jūroje ištiktiems asmenims yra tarptautinėje teisėje nustatyta pareiga. Europos Komisija neatlieka oficialaus vaidmens koordinuojant paieškos ir gelbėjimo operacijas arba nustatant saugią asmenų, kuriems teikiama pagalba, išlaipinimo vietą, nes tai priklauso nacionalinei kompetencijai. Tačiau Komisija ir toliau skatina labiau struktūrizuoti bendradarbiavimą šioje srityje, visų pirma pasitelkiant 2021 m. įsteigtą Europos ryšių grupę paieškos ir gelbėjimo klausimais kaip platformą, kurioje ES valstybės narės, Šengeno asocijuotosios šalys ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai galėtų palaikyti struktūrinį dialogą dėl teisinės sistemos įgyvendinimo ir kintančios paieškos ir gelbėjimo praktikos.

Su Viduržemio jūra ribojasi ne tik ES valstybės narės, todėl dedama daugiau pastangų siekiant įpareigoti trečiąsias valstybes Šiaurės Afrikoje prisiimti dalį atsakomybės už tai, kad būtų užkirstas kelias žūtims jūroje. ES lėšomis remiamas ekspertinių žinių ir įrangos teikimas bei mokymų organizavimas, taip pat tokių svarbių įstaigų kaip Jūrų gelbėjimo veiklos koordinavimo centras Libijoje pajėgumų didinimas. Į Libiją buvo pristatyti paieškos ir gelbėjimo laivai, o Tunisui kartu su radarais ir ryšių sistemomis suteikti varikliai ir atsarginės dalys padėjo užtikrinti pakrančių apsaugos pajėgų naudojamų 17 laivų techninę priežiūrą. Suteikiant įrangą rengiami mokymai: jais, be kita ko, atsižvelgiama į Tarptautinės migracijos organizacijos humanitarinio sienų valdymo koncepciją siekiant remti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į sienų valdymą Egipte, o Libijos vidaus reikalų ministerijai ir sienos apsaugos pareigūnams rengiami su žmogaus teisėmis susiję mokymai ir vykdoma stebėsena. Tarp būsimų darbų – mokymų akademijos įsteigimas Libijoje ir Tuniso personalo mokymo programos parengimas. Visos ES finansuojamos su migracija susijusios programos atidžiai stebimos, be kita ko, atliekant išorės vertinimus, o Libijai jau taikoma nepriklausoma stebėsenos sistema bus toliau stiprinama kitose Šiaurės Afrikos šalyse, kad būtų galima prižiūrėti įgyvendinimą, įskaitant žmogaus teisių laikymąsi.

Dauguma ES veiksmų, skirtų jūrų sienų kirtimo problemai spręsti, siekiama užkirsti kelią neteisėtam išvykimui derinant šias priemones: kovą su neteisėtu migrantų gabenimu, pagrindinių neteisėtos migracijos priežasčių kilmės ir tranzito valstybėse šalinimą, plataus masto informavimo kampanijas, kuriomis siekiama informuoti apie mirtiną riziką, kylančią kertant sienas laivais, ir patikimų alternatyvių teisėtos migracijos galimybių numatymą. Nuo neteisėto jūrų sienų kirtimo taip pat labai atgraso patobulinta grąžinimo sistema ir glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis readmisijos srityje.

Prie problemų sprendimo prisidės ir Paktas. Naujaisiais teisės aktais tinkamai atsižvelgiama į po paieškos ir gelbėjimo operacijų atvykstančių asmenų specifiką. Visų pirma naująja solidarumo sistema bus užtikrinta, kad spaudimas, kylantis dėl po paieškos ir gelbėjimo operacijų atvykstančių asmenų, netaptų neproporcinga našta vien Viduržemio jūros regiono valstybėms. Vis dėlto, siekiant reaguoti į sudėtingas Viduržemio jūros regiono realijas, reikia nuolatinių visų subjektų pastangų, kad būtų sumažinta erdvė, kurioje veikia neteisėtai žmones gabenantys asmenys, ir nebūtų be reikalo prarandamos gyvybės.

3.Kova su neteisėtai migrantus gabenančių nusikaltėlių tinklais

Daugiau kaip 90 proc. neteisėtų migrantų į ES atvyksta padedami neteisėtai migrantus gabenančių asmenų. Iš pavojingų kelionių, keliančių grėsmę žmonių gyvybei, nusikalstamos organizacijos gauna didžiulį pelną. Neteisėtiems migrantams tuomet gresia nesaugumas ir tolesnio išnaudojimo rizika. 2023 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkė U. von der Leyen paragino sustiprinti visas ES turimas priemones, kad būtų galima veiksmingai kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu.

2023 m. lapkričio mėn. Kovos su neteisėtu migrantų gabenimu dokumentų rinkinyje 2 Komisija pasiūlė atnaujinti 20 metų senumo teisinę sistemą, apibrėžiant neteisėto migrantų gabenimo nusikaltimą ir padidinant sankcijas. Jos pasiūlymais taip pat būtų sustiprintas Europolo vaidmuo ir agentūrų bendradarbiavimas kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu, todėl pagerėtų neteisėto žmonių gabenimo valdymas Europos Sąjungoje. Sustiprinus Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centrą nuolat dirbti paskirtais ryšių palaikymo pareigūnais, taip pat ir iš Eurojusto, iš esmės padidėtų Europolo pajėgumas remti valstybių narių operacijas ir tyrimus vietoje.

Kartu paskelbtas raginimas sudaryti Pasaulinį kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljansą. Pagrindinės jo darbo kryptys – apsaugoti žmones, kad jie netaptų neteisėto žmonių gabenimo aukomis, stiprinant sienų valdymą, rengiant informavimo kampanijas ir daugiau dėmesio skiriant skaitmeniniams neteisėto migrantų gabenimo aspektams; kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu koordinuojant teisėsaugos veiksmus ir užtikrinti, kad nusikalstamu būdu gautas pelnas būtų konfiskuotas, ir šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis suteikiant geresnes galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, atveriant tvarių ekonominių galimybių ir sukuriant deramų darbo vietų, taip pat suteikiant daugiau teisėtų alternatyvų, kurios sumažintų neteisėto išvykimo paskatas. 2024 m. bus surengti specialūs ekspertų posėdžiai šiais klausimais.

Šis darbas grindžiamas atnaujintu Kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planu (2021–2025 m.), kuriuo atvertos naujos galimybės bendradarbiauti su šalimis partnerėmis šioje srityje pasitelkiant tikslines ir specialiai pritaikytas kovos su neteisėtu migrantų gabenimu operatyvines partnerystes. Jos papildo Europolo operatyvinių darbo grupių jau vykdomą darbą, visų pirma centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute.

Pasitelkdamos tikslines ir specialiai pritaikytas kovos su neteisėtu migrantų gabenimu operatyvines partnerystes su šalimis partnerėmis valstybės narės ir JT agentūros su neteisėtu migrantų gabenimu kovoja svarbiausiose vietose. 2022 m. liepos mėn. užmegzta pirmoji partnerystė su Maroku. Ji atvėrė duris glaudesniam bendradarbiavimui su FRONTEX ir Europolu ir galėtų apimti darbo susitarimą ir ryšių palaikymo pareigūno dislokavimą. Operatyvinė partnerystė su Tunisu, dėl kurios susitarta 2023 m. balandžio mėn., apima derybas dėl darbo susitarimo su Europolu ir tolesnį bendradarbiavimą su CEPOL. Ją papildys 18 mln. EUR vertės programa, skirta kovai su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis Tunise. 2022 m. lapkričio mėn. užmegzta regioninė operatyvinė partnerystė su Vakarų Balkanais, o vėliau 2023 m. birželio mėn. pradėta 36 mln. EUR vertės regioninė kovos su neteisėtu žmonių gabenimu programa. Pagal šią programą dėmesį sutelkiant į paramą teisėsaugos ir teisminiam bendradarbiavimui kovoje su nusikaltėlių tinklais ir naudojantis ES finansavimu bei ES agentūrų praktine patirtimi sienų valdymo pajėgumams didinti, jau padaugėjo tyrimų, areštų ir baudžiamojo persekiojimo atvejų.

Be kovos su neteisėtu migrantų gabenimu operatyvinių partnerysčių, Komisija kovai su neteisėtu migrantų gabenimu Afrikoje ir Azijoje pasitelkia dvišalį ir regioninį operatyvinį bendradarbiavimą. Bendradarbiaujant remiamas teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas, gebėjimų didinimas sausumos ir jūrų sienų valdymo srityje, informavimo ir informuotumo didinimo kampanijos. 2023 m. pavasarį pradėtos ES finansuojamos informavimo kampanijos, kurių tikslas – įspėti migrantus apie pavojus, gresiančius priėmus pagalbą iš neteisėtai žmones gabenančių asmenų. Tos kampanijos skirtos kilmės ir tranzito valstybėms, per kurias eina pagrindiniai migracijos maršrutai, įskaitant Nigeriją, Tunisą, Maroką, Senegalą, Gambiją, Pakistaną ir Iraką.

Neteisėtam migrantų gabenimui dažnai gali būti naudojami įprasti tarptautiniai kelionių maršrutai. 2023 m. birželio mėn. Komisija priėmė priemonių rinkinį, kuriuo sprendžiama komercinių transporto priemonių naudojimo siekiant palengvinti neteisėtą migraciją į ES problema. Jame nustatytas operatyvinių ir diplomatinių priemonių, skirtų kovai su vis dažnesniu nusikaltėlių tinklų, užsiimančių neteisėtu migrantų gabenimu, piktnaudžiavimu komerciniu transportu, rinkinys. Šis priemonių rinkinys buvo aktyvuotas siekiant pasirengti diskusijoms su šalimis partnerėmis (Turkija, Pakistanu), taip prisidedant prie neteisėtai į ES, visų pirma į Kiprą, atvykstančių asmenų skaičiaus mažinimo.

Neteisėtai gabenti žmones taip pat gali būti lengviau, kai jie pirmiausia turi galimybę priartėti prie ES pasinaudodami teisėtais beviziais režimais, taikomais ES kaimyninėse šalyse. Tokias neteisėtai žmones gabenančių asmenų galimybes gali padėti sumažinti vizų politikos suderinimas su ES beviziais režimais. Komisijos ir valstybių narių bendra iniciatyva, kuria pabrėžiamas abipusis vizų politikos suderinimo su ES interesas, 2022 ir 2023 m. davė reikšmingų rezultatų Vakarų Balkanuose. Siekdama dar labiau sumažinti šį pažeidžiamumą, Komisija pasiūlė suteikti daugiau galimybių imtis veiksmų šioje srityje ir tuo tikslu iš dalies pakeisti bevizio režimo sustabdymo mechanizmą, kad į jį kaip naujas bevizio režimo sustabdymo pagrindas būtų įtrauktas vizų politikos suderinimo trūkumas. 

Kad būtų galima įveikti pagrindinius iššūkius, ateinančiais mėnesiais ir metais bus labai svarbu papildyti Komisijos pasiūlytą kovos su neteisėtu žmonių gabenimu teisėkūros priemonių rinkinį. Be kita ko, reikės pasiūlymų, kaip sudaryti sąlygas veiksmingiau persekioti neteisėtai migrantus gabenančius asmenis ir juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Daug dėmesio taip pat bus skiriama kolektyviniams veiksmams, kurių reikės imtis reaguojant į raginimą sudaryti Pasaulinį kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljansą. Planuojama, kad pirmoji teminė ekspertų grupė, įpareigota nagrinėti neteisėto migrantų gabenimo pasitelkiant skaitmenines technologijas klausimus, pradės darbą 2024 m. balandžio mėn. Ji sutelks dėmesį į bendradarbiavimą su internetinių paslaugų teikėjais ir privačiomis bendrovėmis, kad būtų galima spręsti su internetiniais neteisėto migrantų gabenimo aspektais susijusias problemas. Gegužės mėn. Danijoje rengiama konferencija dėl tarpusavio partnerystės ryšių – tai svarbi proga apžvelgti padėtį ir apsvarstyti tolesnius veiksmus. Tvirtesnis praktinis ES agentūrų, valstybių narių teisėsaugos institucijų ir išorės partnerių bendradarbiavimas bus tvirtas pagrindas imtis veiksmų prieš nusikalstamas grupuotes, vykdančias neteisėtą migrantų gabenimą.

4.Ryžtingesni grąžinimo veiksmai

Svarbi ES atsako į neteisėtą migraciją dalis yra veiksmingesnis grąžinimas. Jį užtikrinus taip pat galima sumažinti paskatas asmenims, svarstantiems galimybę atvykti neteisėtai. Nustatyti veiksmingą bendrą ES grąžinimo sistemą yra vienas iš pagrindinių Migracijos ir prieglobsčio pakto tikslų. Jis patvirtinamas ir ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategijoje.

Tam visų pirma reikia, kad valstybės narės turėtų veiksmingas sprendimų grąžinti įgyvendinimo sistemas. ES remia valstybes nares šiame procese teikdama joms finansavimą ir operatyvinę paramą per atitinkamas ES agentūras. Tačiau šiuo metu veiksmingai įgyvendinamas mažiau nei vienas iš penkių sprendimų grąžinti.

Veiksmų grąžinimo srityje stiprinimas ir sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimas

Jau sukurtos ir veikia specialios struktūros, kurių tikslas yra teikti tikslinę paramą valstybėms narėms. ES grąžinimo koordinatorius, glaudžiai bendradarbiaudamas su aukšto lygio tinklu grąžinimo klausimais, siekia pagerinti veiklos rezultatus šioje srityje.

Atsižvelgiant į tai, neseniai parengtose grąžinimo veiksmų gairėse nustatyta lanksti sistema, pagal kurią šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama penkiems pagrindiniams veiksmams: bendriems tapatybės nustatymo veiksmams, kuriuos atlikus padedant FRONTEX išduodami kelionės dokumentai, susiję su septyniomis prioritetinėmis paskirties vietomis (Iraku, Bangladešu, Pakistanu, Tunisu, Nigerija, Senegalu ir Gambija); remiamam savanoriškam grįžimui, tvariai reintegracijai ir bendroms su FRONTEX grąžinimo operacijoms; sprendimų grąžinti priėmimui tuo pačiu metu kaip ir neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio; abipusiam sprendimų grąžinti pripažinimui ir vėlesniam vykdymo užtikrinimui; prioriteto teikimui neteisėtų migrantų, keliančių grėsmę saugumui, grąžinimui.

Kad veiksmų gairės būtų sėkmingai įgyvendintos, būtina keistis gerąja praktika. Šiuo tikslu Kipre, Nyderlanduose ir Belgijoje rengiami specialūs praktiniai seminarai. Pirmą 2024 m. pusmetį kalendoriuje numatyti FRONTEX vadovaujami koordinavimo posėdžiai dėl kiekvienos prioritetinės trečiosios valstybės, rengiami siekiant padėti valstybėms narėms valdyti savo grąžinimo atvejus.

Kita priemonė visos ES veiksmų grąžinimo srityje veiksmingumui padidinti yra sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimas. Atsižvelgdamos į 2023 m. kovo mėn. Komisijos rekomendacijas valstybės narės dažniau naudojasi Šengeno informacinės sistemos perspėjimais dėl grąžinimo: per šešis mėnesius valstybės narės pateikė daugiau kaip 200 000 naujų perspėjimų dėl grąžinimo. Dabar valstybių narių valdžios institucijos gali matyti, ar kitoje valstybėje jau buvo priimtas sprendimas grąžinti jų teritorijoje sulaikytą asmenį, ir naudojantis šia informacija galima paspartinti grąžinimą. Siekiant kuo geriau pasinaudoti šia galimybe, kreipiamasi į ekspertus 3 .

Viena neišnaudota galimybė yra Grąžinimo direktyvos reforma: ji pirmą kartą pasiūlyta 2018 m., tačiau pagal Paktą dėl jos dar nesusitarta. Ši reforma labai pagerintų grąžinimo politikos valdymą. Ji padėtų užkirsti kelią asmenų pasislėpimui bei neleistinam judėjimui ir sumažinti jų mastą, nes būtų nustatyti bendri kiekvieno atvejo vertinimo kriterijai ir numatyta galimybė sulaikyti asmenis viešosios tvarkos ir saugumo sumetimais.

Parama grąžinimui ir reintegracijai

Vykdyti grąžinimo ir reintegracijos operacijas valstybėms narėms padeda tiek ES finansavimas, tiek FRONTEX parama, be kita ko, skatinant migrantus grįžti savanoriškai ir įtraukiant potencialiai grąžintinus asmenis į grąžinimo procesą. Tai apima praktinę pagalbą, pavyzdžiui, skrydžių užsakymą, mokėjimą priverstinio grąžinimo lydintiesiems asmenims ir bendradarbiavimą su Tarptautine migracijos organizacija (TMO) reintegracijos klausimais.

Grąžinimas iš ES remiamas pagal dvišales valstybių narių programas ir FRONTEX teikiant bendras reintegracijos paslaugas: teikiama parama grįžtančių asmenų reintegracijai į daugiau kaip 35 trečiąsias valstybes (artimiausioje ateityje ji bus teikiama maždaug 50 šalių). Nuo 2022 m. balandžio mėn., kai paslaugos pradėtos teikti, parama suteikta daugiau kaip 5 500 paramos gavėjų, o 2023 m. nuveikta dar daugiau. Šiomis paslaugomis pasinaudojo 24 valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys visose į jų taikymo sritį patenkančiose trečiosiose valstybėse. Šalys partnerės palankiai vertina reguliariai teikiamą paramą reintegracijai, ypač priverstinio grąžinimo atvejais. Be to, ji padeda palengvinti grąžinimo operacijų vykdymą ir pripažinimą. Vienas iš pavyzdžių – 13 mln. EUR vertės parama tvariai iš ES grįžusių asmenų reintegracijai Maroke, Egipte ir Tunise, kurią sudaro tiek tiesioginė parama patiems grįžusiems asmenims, tiek struktūrinė parama atsakingoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

Dar vienas svarbus tikslas – palaikyti remiamą savanorišką grįžimą iš šalių partnerių ir tvarią reintegraciją kilmės valstybėse. Nuo 2021 m. asmenų savanoriškam grįžimui iš tranzito valstybių Užsachario Afrikoje ir grįžusių asmenų reintegracijai remti ES skyrė beveik 400 mln. EUR. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. pagal šią programą taikydama savanoriško grįžimo ir didelės apimties reintegracijos priemones ES parėmė daugiau kaip 17 000 migrantų.  Įgyvendinant 68 mln. EUR vertės savanoriško grįžimo iš Šiaurės Afrikos programą 2020–2023 m. per metus grįžusių migrantų skaičius beveik patrigubėjo (ir 2023 m. siekė daugiau kaip 13 000). Prieš grįžimą buvo teikiama reikšminga parama jų apsaugai užtikrinti.

Veiksmingesnis grąžinimas yra vienas iš pagrindinių ES veiksmų plano dėl Vakarų Balkanų ramsčių. Nauja 13 mln. EUR vertės regioninė grąžinimo programa ir toliau padės Vakarų Balkanų partneriams įgyvendinti veiksmingas ir teisėmis grindžiamas grąžinimo valdymo sistemas, apimančias savanorišką grįžimą ir nesavanorišką grąžinimą. Pagal TMO kartu su Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijomis įgyvendinamą bandomąjį projektą taip pat buvo remiamas nesavanoriškas neteisėtų migrantų grąžinimas, visų pirma į Bangladešą ir Turkiją.

5. Reagavimas į neatidėliotinus poreikius ir krizes

ES dėjo daug pastangų greičiau reaguoti į įvairius nenumatytus sunkumus ir krizes, kurių kilo per pastaruosius ketverius metus. Savo atsaku Komisija ne kartą parodė, kaip ES parama gali padėti valstybėms narėms, kurios patiria ypatingą migracijos spaudimą prie išorės sienų arba kenčia nuo itin didelio neteisėtai atvykstančių asmenų skaičiaus šuolio. Derindama savo agentūrų – ES prieglobsčio agentūros, Europolo ir FRONTEX – pagalbą, finansavimą ir operatyvinę paramą, ES gali greitai nukreipti pagalbą konkretiems poreikiams tenkinti.

Tikslinė parama spaudimą patiriančioms valstybėms narėms

Parama Kiprui teikiama remiantis susitarimo memorandumu, dėl kurio su šia valstybe nare susitarta 2022 m. vasario mėn. Šis memorandumas apima visus migracijos valdymo aspektus, be kita ko, didelį finansavimą priėmimo pajėgumams stiprinti. Tai sustiprino Kipro pajėgumus valdyti sienas, padėjo jam visapusiškai pasinaudoti savanoriško solidarumo mechanizmo teikiamomis galimybėmis ir padidino šalies pajėgumus grąžinti asmenis.

Europos Komisija remia Graikijos nacionalinės migracijos valdymo sistemos stiprinimą. Daugiausia dėmesio skiriama priėmimo infrastruktūros gerinimui ir prieglobsčio bei grąžinimo procedūrų veiksmingumo didinimui. Didelė finansinė, operatyvinė ir techninė parama pravertė nacionalinėms valdžios institucijoms šiose srityse – buvo iš esmės pagerinti bendri priėmimo pajėgumai ir sąlygos, supaprastintos prieglobsčio procedūros ir paskatinti perkėlimo bei grąžinimo procesai.

ES suteikė skubią paramą, kai 2023 m. rugsėjo mėn. per 72 valandas į Lampedūzą atvyko beveik 10 000 migrantų. Buvo veiksmingai įgyvendinimas Pirmininkės U. von der Leyen nustatytas 10 punktų planas. Buvo ne tik teikiama finansinė parama, bet ir pasitelkti agentūrų pareigūnai, kurie padėjo registruoti atvykstančius asmenis ir nukreipti juos į atitinkamas institucijas; taip pat skirta papildomų darbuotojų ir stebėjimo išteklių. Patiriamą spaudimą padėjo mažinti ir ES pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju lėšomis finansuojamas oro transportu vykdomas asmenų perkėlimas iš salos. Šį vietoje atliekamą darbą lydėjo sustiprintos pastangos kovoti su neteisėto migrantų gabenimo tinklais, o diplomatiniu bendradarbiavimu su Tunisu ir kilmės šalimis pasiekta, kad neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius netrukus ėmė mažėti.

ES taip pat padėjo Ispanijai – teikė jai finansinę ir operatyvinę paramą, reikalingą siekiant patobulinti sienų valdymą ir sustiprinti priėmimo Kanarų salose ir žemyninėje dalyje infrastruktūrą bei procedūras. Ši parama apima konkrečias FRONTEX bendras operacijas, kuriomis siekiama padėti Ispanijai saugiai ir veiksmingai valdyti savo išorės sienas – tiek jūrų, tiek oro.

Kova su migrantų instrumentalizavimu

Neteisėto migrantų gabenimo maršrutai ir praktika nuolat keičiasi, todėl išorės sienos valdytojai visada turi būti apsirūpinę įranga ir pasirengę valdyti kintančius judėjimo modelius, tačiau pastaraisiais metais ES susidūrė su naujais iššūkiais, susijusiais su vis dažnesniais incidentais, kai migrantai instrumentalizuoti politiniais tikslais.

ES ėmėsi skubių veiksmų, kad apsaugotų tiek susijusius asmenis, tiek Sąjungos išorės sienas. Kai 2021 m. antrąjį pusmetį Baltarusijos režimas ėmė žmones instrumentalizuoti, ES glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos valdžios institucijomis, kad užtikrintų sustiprintą sienų apsaugą ir suteiktų finansavimą prieglobsčio ir priėmimo pajėgumams remti. Suintensyvinti diplomatiniai ryšiai padėjo užkirsti kelią tolesniam asmenų išnaudojimui ir sudarė palankesnes sąlygas oriam jų grąžinimui.

Kad ateityje netektų imtis ad hoc priemonių migrantų instrumentalizavimo atvejais, Pakte pateikiama tokių atvejų apibrėžtis ir nustatoma stabili ES prieglobsčio ir grąžinimo taisyklių sistema, paaiškinanti, kaip valstybės narės galėtų valdyti tokias situacijas visapusiškai laikydamosi ES teisės, pagrindinių teisių ir tarptautinių įsipareigojimų.

Parama asmenims, bėgantiems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą

Kaip vieną iš svarbiausių ES prieglobsčio ir migracijos politikos srities pasiekimų per pastaruosius ketverius metus reikėtų paminėti Laikinosios apsaugos direktyvą, kuri Komisijos pasiūlymu buvo pradėta taikyti 2022 m. kovo mėn. ir iki šiol pasitarnavo daugiau kaip keturiems milijonams asmenų, bėgusiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą. Nepaisant to, kad per trumpą laikotarpį atvyko neregėtai didelis žmonių srautas, ES padėjo užtikrinti, kad tiek į ES bėgantys asmenys, tiek juos priimančios valstybės narės būtų tinkamai remiami. Pagal Laikinosios apsaugos direktyvą nuo karo bėgantiems žmonėms buvo suteiktas būstas ir galimybė patekti į darbo rinką, naudotis medicininės priežiūros ir vaikų švietimo paslaugomis, o tai savo ruožtu padėjo išvengti ir pernelyg didelio spaudimo valstybių narių prieglobsčio sistemoms.

Svarbus vaidmuo siekiant bendrų rezultatų tenka koordinavimo priemonėms, kuriomis susiejamos nacionalinės pastangos. Siekdama padėti valstybėms narėms įgyvendinti Laikinosios apsaugos direktyvą, Komisija įsteigė solidarumo platformą „Ukraina“ 4 , kuri jungia draugėn visus pagrindinius šios srities subjektus. Pasitelkiant šią solidarumo platformą buvo stebima, kokių poreikių kyla iš Ukrainos į ES perkeltiems asmenims, ir remiamas operatyvinio atsako koordinavimas. Be to, Komisija sukūrė Laikinosios apsaugos registracijos platformą, kad valstybės narės galėtų tikruoju laiku keistis informacija apie laikinosios apsaugos gavėjus ir tinkamą apsaugą pagal nacionalinę teisę.

Siekiant paremti valstybių narių ir pilietinės visuomenės, taip pat daugelio bendruomenių ir pavienių europiečių pastangas teikti pagalbą tiems, kuriems jos reikia, buvo labai svarbu greitai pakoreguoti ES finansavimo mastą. 2022 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė imtis sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE), o vėliau jie buvo sustiprinti veiksmais CARE (+), kuriais remiamas apgyvendinimas, sveikatos priežiūra, galimybės įsidarbinti, medicininė, socialinė ir psichologinė pagalba. Šia parama papildoma jau ne vienus metus iš ES lėšų teikiama parama integracijai. Be to, su Ukraina besiribojančioms valstybėms narėms ir Moldovai ES agentūros teikė tiesioginę paramą vietoje. Laikinosios apsaugos režimo taikymą nuspręsta pratęsti iki 2025 m. kovo mėn. – tai liudija tvirtą ES įsipareigojimą remti Ukrainą.

Antrinio judėjimo mažinimas ir solidarizavimasis

Per pastaruosius ketverius metus dėta daug pastangų paremti valstybes nares, kurios patiria spaudimą dėl atvykstančiųjų asmenų srautų prie išorės sienų arba dėl neteisėto judėjimo ES. Kol bus pradėtas įgyvendinti Paktas, ši parama padeda šalinti šiuo metu galiojančios Dublino sistemos trūkumus.

Siekiant paremti valstybes nares, kurios patiria spaudimą (visų pirma – dėl jūra atvykstančių asmenų), buvo sukurtas savanoriškas solidarumo mechanizmas. Šį mechanizmą, padedama Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, koordinuoja Komisija – ji vertina valstybių narių, į kurias atvykstama pirmiausia, poreikius ir stebi, kaip laikomasi įsipareigojimų, prisiimtų tiek dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, tiek dėl finansinio solidarumo. Taikant šį laikiną mechanizmą iki šiol ne tik perkelta daugiau kaip 4 000 asmenų, bet ir įgyta vertingos patirties, kuri galėtų praversti įgyvendinant nuolatinį, struktūrizuotą ir nuspėjamą solidarumo mechanizmą; toks mechanizmas turi būti įdiegtas pagal Paktą, kuriame perkėlimas Europos Sąjungoje numatytas kaip viena iš galimų paramos spaudimą patiriančioms valstybėms narėms formų.

Siekdama padėti spręsti antrinio judėjimo problemą, Komisija pristatė Dublino veiksmų gairių įgyvendinimo gerąją praktiką, kuria remiantis siekiama pagerinti valstybių narių bendravimą, paskatinti jas labiau laikytis ES teisės ir mažinti pasislėpimo riziką. Pagrindinis tikslas – didinti pagal Dublino reglamentą perduodamų asmenų skaičių ir taip apriboti neteisėtą jų judėjimą tarp valstybių narių. Siekiant įgyventi Dublino veiksmų gairėse nustatytus tikslus ir uždavinius būtina, kad valstybės narės toliau šias gaires įgyvendintų prioritetine tvarka ir skirtų reikiamus žmogiškuosius bei finansinius išteklius pagal Dublino reglamentą įsteigtiems padaliniams. Šiose veiksmų gairėse nustatytų priemonių įgyvendinimas tebėra labai svarbus ne tik siekiant įveikti dabartinius iššūkius, bet ir užtikrinti veiksmingą Pakto įgyvendinimą. Komisija toliau padės valstybėms narėms siekti visų Dublino veiksmų gairėse nustatytų tikslų.

Europa – žemynas, kurio istoriją formavo daugybė tautų. Migracija nėra naujas reiškinys ir ji nėra būdinga vien Europai. Migracijos kelias visuomet turi pradžią ir pabaigą, o su daugeliu iššūkių, su kuriais tenka susidurti mums, susiduria ir kitos pasaulio šalys. Europos migracijos politika turi būti visapusiškai integruota į mūsų užsienio politiką. Gerai veikianti migracijos politika naudinga šalims partnerėms, ES ir patiems pabėgėliams bei migrantams.

1.Naujas visapusiška partneryste grindžiamas modelis

Pradėjusi savo darbą U. von der Leyen vadovaujama Komisija įsipareigojo iš naujo peržiūrėti savo prioritetus, visų pirma susijusius su migracijos vieta išorės santykiuose ir kitose politikos srityse, o tuomet – su jos reikšme mūsų bendriems santykiams su konkrečiais partneriais.

Migracija, kaip vienas iš svarbiausių ES prioritetų ir vienas iš partneriams svarbiausių politikos klausimų, yra neatsiejama nuo glaudesnių ES santykių su partneriais visame pasaulyje. Šiuo metu egzistuoja aiškus postūmis megzti tvirtesnes partnerystes su pagrindinėmis trečiosiomis valstybėmis; užmezgus tokias partnerystes bendradarbiavimas migracijos srityje atsidurs greta kitų svarbių interesų.

Migracijos klausimus apimančios visapusiškos partnerystės pasirodė esančios sėkminga priemonė pasiekti abiem pusėms naudingų rezultatų. Šį požiūrį taip pat reikės plėtoti toliau ir taikyti platesniam partnerių ratui. Be to, ES turės galiausiai pereiti prie pragmatiškesnio ir ryžtingesnio būdo užtikrinti, kad mūsų palaikomos partnerystės atspindėtų mūsų pačių interesus, nevengiant naudotis tiek teigiamais, tiek neigiamais svertais.

Pagrindinių priežasčių šalinimas

ES kartu su savo valstybėmis narėmis tebėra didžiausia oficialios paramos vystymuisi teikėja pasaulyje. Pagal ES investicijų strategiją „Global Gateway“, kuria remiamos investicijos į tvarią infrastruktūrą, iki 2027 m. bus sutelkta iki 300 mlrd. EUR jungčių kūrimui skatinti ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai remti. Daugiau kaip pusė šios sumos bus skirta investicijoms Afrikoje, o 77 mlrd. EUR – Rytų partnerystės šalių, pietinių kaimyninių šalių ir Vakarų Balkanų šalių ekonomikos ir investicijų planams įgyvendinti.

Be to, kad šis didelio masto įsipareigojimas dėl ekonominio vystymosi darys bendrą poveikį, ES veiksmai konkrečiai orientuoti į paramą, kuria partneriams siekiama padėti užkirsti kelią neteisėtai migracijai šalinant jos pagrindines priežastis. Prie spaudimo, kuris kyla dėl neteisėtos migracijos, mažinimo gali reikšmingai prisidėti tokie veiksniai kaip tvarios ekonominės galimybės, profesinis rengimas ir mokymas (ypač jaunimo), socialinės paslaugos, parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat didesnės galimybės gauti finansavimą. Mažinti šį spaudimą gali padėti ir diasporos investicijos į kilmės šalis, o perlaidos gali būti naudojamos vystymuisi skatinti. ES bendradarbiauja su partneriais, kad tiek kilmės, tiek tranzito šalyse pašalintų įvairius migraciją ir priverstinį gyventojų perkėlimą skatinančius veiksnius, be kita ko, skurdą ir blogą valdymą, nelaimes, neigiamą klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikį, konfliktus ir nestabilumą.

Bendradarbiavimas vietoje

ES investuoja į įvairius dialogus su partneriais, siekdama padėti trečiosioms valstybėms stiprinti ir (arba) plėtoti jų migracijos ir prieglobsčio politiką bei sistemas, gerinti jų sienų ir migracijos valdymo ir tarptautinės apsaugos teikimo pajėgumus, taip pat tenkinti konkrečius poreikius, pavyzdžiui, užtikrinti veiksmingą reintegraciją po grąžinimo.

Puikus šio visapusiško požiūrio į bendradarbiavimą migracijos srityje atspindys – dialogas migracijos klausimais su prioritetinėmis šalimis partnerėmis. Pavyzdžiui, ES ir Egipto dialogas migracijos klausimais apima sienų valdymą, grąžinimą ir reintegraciją, apsaugą ir darbo jėgos migraciją, o vienas iš svarbių prioritetinių šio dialogo klausimų yra parama Sudano pabėgėliams. 2023 m. lapkričio mėn. įvykusiame antrajame aukšto lygio dialoge migracijos klausimais su Turkija patvirtintas abiejų šalių pasiryžimas stiprinti dvišalį bendradarbiavimą. Labai svarbiu šių šalių bendradarbiavimo elementu išlieka ES ir Turkijos pareiškimo bei ES ir Turkijos readmisijos susitarimo įgyvendinimas: be pabėgėlių iš Sirijos priėmimo, pagrindinės darbo kryptys apima pagalbą, teikiamą siekiant užkirsti kelią neteisėtam atvykimui į šalį ir išvykimui iš jos, taip pat kovą su neteisėto žmonių gabenimo tinklais. Kalbant apie Aziją pažymėtina, kad 2023 m. kovo mėn. Komisija inicijavo du visapusiškus dialogus migracijos ir judumo klausimais su Bangladešu ir Pakistanu. Vykdomas bendradarbiavimas su kitais partneriais, pavyzdžiui, Nigerija, Iraku, Tunisu, Maroku ir Mauritanija, leidžia atsižvelgti į kiekvieno partnerio interesus sprendžiant įvairiausius klausimus.

Gebėjimų stiprinimas Vakarų Balkanuose apima, be kita ko, šalių kandidačių teisėkūros srities pasirengimą vykdyti savo būsimas pareigas, kurios valstybėms narėms tenka migracijos ir prieglobsčio srityje. Kitos svarbios gebėjimų stiprinimo sritys – priėmimo pajėgumai ir ES agentūrų operatyvinė parama ir finansavimas, kuriais Vakarų Balkanų partneriams padedama tobulinti migracijos ir sienų valdymo sistemas. Sudarius naujus susitarimus dėl statuso buvo išplėsta FRONTEX sienos apsaugos pareigūnų dislokavimo ir bendro patruliavimo veikla, siekiant teikti paramą sienų valdymo srityje (žr. toliau).

Galimybė vykdyti šį bendradarbiavimą sudaryta skyrus svarų ES finansavimo įnašą. 10 proc. KVTBP „Globali Europa“ (Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“) programos lėšų skirta su migracija ir priverstiniu perkėlimu susijusiems veiksmams – vykdoma daugiau kaip 190 projektų, kurių vertė siekia apie 5,3 mlrd. EUR. Pavyzdžiui, 2021–2023 m. veiksmams Šiaurės Afrikoje buvo skirta 691 mln. EUR, iš kurių beveik du trečdaliai buvo skirti migracijos ir prieglobsčio administravimui bei valdymui stiprinti. Europos Vadovų Tarybos neseniai priimtas sprendimas toliau didinti finansavimą migracijos sričiai 5 leis dar aktyviau visapusiškai spręsti pietinėse kaimyninėse šalyse kylančias migracijos ir išorės problemas.

Be to, ES finansavimą papildo ir didina ES valstybių narių ir kitų partnerių parama, teikiama pagal Europos komandos iniciatyvas. Įgyvendinant šias iniciatyvas daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams migracijos prioritetams tam tikroje šalyje ar regione, kuriuose koordinuotomis ir nuosekliomis pastangomis gali būti pasiekta pokyčių. 2022 m. gruodžio mėn. buvo politiniu lygmeniu inicijuotos Europos komandos iniciatyvos dėl centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto ir Atlanto bei vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutų, siekiant remti veiklą pagrindiniuose maršrutuose į ES, taip pat nustatyti šios veiklos spragas ir dubliavimąsi, stiprinti koordinavimą vietos lygmeniu ir teikti pirmenybę bendriems veiksmams, taip pat įgyvendinama dar viena Europos komandos iniciatyva, kurios tikslas – spręsti priverstinio Afganistano gyventojų persikėlimo iš vieno regiono į kitą problemą.

Apsaugos rėmimas visame pasaulyje

Dėl konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų, persekiojimo, nelaimių ir klimato kaitos poveikio savo namus kasmet priversti palikti milijonai žmonių. Priverstinai persikėlusių asmenų skaičius 2023 m. pasiekė precedento neturinčias aukštumas. Šiuo metu visame pasaulyje yra 110 mln. priverstinai persikėlusių asmenų. Didžiąją jų dalį priėmė besivystančios šalys ir ES toliau vykdys savo įsipareigojimą teikti pagalbą.

ES ir jos valstybės narės yra pagrindinės paramos pabėgėliams teikėjos pasaulyje – jų įnašas sudaro 42 proc. pasaulinio finansavimo 6 . 2022 m. pabėgėliams ir juos priimantiems asmenims skirtai humanitarinei, vystymosi ir taikos paramai vien ES skyrė 2,4 mlrd. EUR. Per pastaruosius kelerius metus maždaug 80 proc. ES humanitarinės pagalbos biudžeto kasmet skiriama projektams, kuriais visame pasaulyje tenkinami priverstinai persikeliančių asmenų ir juos priimančių bendruomenių poreikiai.

Didelę paramą iš šio biudžeto ES skiria Turkijai. Ši šalis priėmė daugiau kaip 4 mln. pabėgėlių ir dėl Sirijos krizės patyrė didelių iššūkių. Nuo 2011 m. jai skirta 10 mlrd. EUR. Sirijos krizės poveikio sukeltus padarinius ES padėjo šalinti ir Jordanijai, Libanui bei Irakui; ji taip pat atliko svarbų vaidmenį telkdama kitų paramos teikėjų pagalbą.

2021–2023 m. beveik 150 mln. EUR buvo skirta Libijoje, Tunise, Maroke ir Egipte įgyvendinamiems apsaugos srities veiksmams, pavyzdžiui, didesnio prieinamumo ir priežiūros vietos lygmeniu užtikrinimui itin pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusiems migrantams, palankesnių sąlygų naudotis pagrindinėmis paslaugomis sudarymui, pragyvenimo šaltinių gerinimui, o Libijos atveju – sąlygų perkelti registruotus pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus iš sulaikymo centrų į miestus sudarymui.

Be to, nuo 2019 m. ES skyrė didelį, iš viso daugiau kaip 665 mln. EUR vertės, humanitarinį finansavimą Afganistanui, Iranui ir Pakistanui, taip pat įsipareigojo skirti daugiau kaip 400 mln. EUR rohinjų persikėlimo, daugiausia į Bangladešą, problemai spręsti. Humanitarinė ir vystomojo bendradarbiavimo parama taip pat teikiama kitoms priimančiosioms Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims, kuriose didelis persikėlimo mastas, pavyzdžiui, Kolumbijai, Ugandai, Čadui ir Mozambikui.

Daugiašalis bendradarbiavimas

ES toliau vykdo abipusiškai itin naudingą bendradarbiavimą su JT agentūromis. Visus migracijos ir priverstinio persikėlimo aspektus apima daugialypė glaudi partnerystė su Tarptautine migracijos organizacija ir Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru; ši partnerystė dar labiau sustiprėjo dėl būtinybės reaguoti į persikėlimo krizę, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. ES ir jos valstybės narės kartu yra didžiausios paramos Tarptautinei migracijos organizacijai (TMO) teikėjos ir antros pagal dydį paramos Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) teikėjos. Be to, buvo plėtojamas bendradarbiavimas informuotumo apie padėtį ir pasirengimo krizėms klausimais – UNHCR ir TMO prisijungė prie ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo mechanizmo tinklo veiklos. Dėl būtinybės reaguoti į Ukrainos pabėgėlių persikėlimo krizę sustiprėjo ir ES bendradarbiavimas su UNICEF pagalbos vaikams srityje 7 . Paskelbus raginimą sudaryti Pasaulinį kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljansą, glaudų bendradarbiavimą su ES vykdo Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC).

Siekdama paskatinti laikytis visą maršrutą apimančio požiūrio, ES remia įvairius regioninius procesus: Europos ir Afrikos dialogą migracijos ir vystymosi klausimais (Rabato procesą), ES ir Somalio pusiasalio migracijos maršruto iniciatyvą (Chartumo procesą), Šilko kelio valstybių partnerystę migracijos srityje (Budapešto procesą) ir Prahos procesą (jame dalyvauja Vakarų Balkanų šalys, Rytų kaimyninės šalys ir Vidurinės Azijos šalys). Be to, nuo 2018 m. ES remia Niamėjaus procesą Vakarų ir Šiaurės Afrikoje; šio proceso tikslas – užkirsti kelią neteisėtam migrantų gabenimui bei prekybai žmonėmis ir su tuo kovoti.

2023 m. lapkričio mėn. ES ir jos valstybės narės pasirašė naująjį Samoa susitarimą su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narėmis; į šį susitarimą, kuriuo nustatomas teisinis santykių ateinančius dvidešimt metų pagrindas, įtrauktas išsamesnis skirsnis dėl migracijos ir judumo.

Siekiant išspręsti migracijos problemas, su kuriomis susiduria Libija, bendra Afrikos Sąjungos, ES ir JT trišalės darbo grupė tęsia veiklą vietoje. Tarp sutartų prioritetinių uždavinių 8 – pastangos nutraukti savavališko migrantų sulaikymo veiklą Libijoje, sulaikymo alternatyvų plėtojimas ir kova su neteisėtu žmonių gabenimu bei prekyba žmonėmis.

ES kartu su tarptautiniais partneriais remia 2023 m. liepos mėn. inicijuotą Romos veiksmų planą dėl vystymosi ir migracijos Viduržemio jūros regione, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje ir tebevykstantį Romos procesą, kuriuo siekiama įtvirtinti visapusišką požiūrį į kovą su neteisėta migracija – nuo ekonominių investicijų iki teisėtų atvykimo būdų, nuo apsaugos iki kovos su neteisėtu žmonių gabenimu priemonių.

2.Teisėtų atvykimo būdų kaip alternatyvos neteisėtai migracijai skatinimas

Bendradarbiavimas teisėtos migracijos srityje yra vienas iš konkretiems poreikiams pritaikytų abipusiškai naudingų partnerysčių, kurios gali padėti spręsti bendras problemas ir veiksmingai įgyvendinti įsipareigojimus dėl readmisijos, elementų.

Talentų partnerystė

Pakte paskelbta talentų partneryste skatinami teisėti atvykimo į ES būdai ir kartu šalys partnerės strategiškai įtraukiamos į migracijos valdymo procesą, visų pirma joms padedama mažinti neteisėtos migracijos mastą ir jos skatinamos bendradarbiauti grąžinimo ir readmisijos srityje. Įgyvendinti šią partnerystę padeda ne tik finansavimas ir gebėjimų stiprinimo pagalba, teikiama tokiose srityse kaip darbo rinkos informacijos rinkimas ir įgūdžių ugdymas, darbo jėgos migracijos valdymo stiprinimas, profesinis rengimas ir mokymas, bet ir Komisijos programos, pagal kurias šalių partnerių piliečiai gali studijuoti, mokytis ar dirbti ES. Kiekviena šių partnerysčių yra priderinta prie ES, valstybių narių ir šalių partnerių nustatytų prioritetų. Siekiant visapusiškai išnaudoti šios priemonės potencialą svarbus vaidmuo teks valstybių narių dalyvavimui ES lygmeniu, kad bendradarbiavimas darbo jėgos migracijos srityje galėtų padaryti kuo didesnį poveikį readmisijai.

Talentų partnerystę Komisija visų pirma užmezgė su Maroku, Tunisu, Egiptu, Pakistanu ir Bangladešu. Jei pavyks pagerinti bendradarbiavimą įvairiais migracijos klausimais su Nigerija ir Senegalu, tokią partnerystę numatyta užmegzti ir su šiomis šalimis. 2023 m. įvyko pirmosios talentų partnerystės apskritojo stalo diskusijos su kiekviena šalimi partnere, o 2024 m. pirmąjį pusmetį organizuojamas naujas apskritojo stalo diskusijų raundas.

Talentų pritraukimas

ES ekonomikos augimą stabdo didelis darbo jėgos trūkumas, neigiamai atsiliepiantis daugeliui sektorių visose valstybėse narėse. Nors pirmenybė teikiama priemonėms, kuriomis siekiama kuo labiau padidinti ES vidaus darbo jėgos potencialą, problemos sprendimas neatsiejamas nuo darbo jėgos migracijos. Kad išliktų konkurencinga, ES turi pritraukti įgūdžių ir talentų kuo geriau išnaudodama jau įgyvendinamas priemones, įskaitant peržiūrėtą ES mėlynosios kortelės direktyvą ir Vieno leidimo direktyvą. Reikės toliau tęsti darbus, būtinus Direktyvos dėl ilgalaikių gyventojų statuso reformai užbaigti, kad supaprastinus procedūras būtų lengviau įgyti ilgalaikio gyventojo statusą. 2023 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė sudaryti ES specialistų rezervą – pirmąją ES masto platformą, kuri palengvintų tarptautinį įdarbinimą sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos. Šios platformos ir integracijos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad migrantai darbo rinkoje galėtų atskleisti visą savo potencialą, plėtojimas bus svarbiausias artimiausio laikotarpio veiklos uždavinys.

Indėlis į pasaulines perkėlimo pastangas

Pagal perkėlimo į ES programas pažeidžiamiausiems pabėgėliams buvo sudarytos sąlygos pasiekti Europą išvengiant nusikalstamų neteisėto žmonių gabenimo tinklų ir kelionės gyvybei pavojingais maršrutais. ES pasiryžusi ir toliau užtikrinti saugius ir teisėtus atvykimo būdus tiems, kuriems reikia apsaugos. Sukūrus Pakte numatytą naująją perkėlimo į ES sistemą, ES disponuos nuolatine sistema, kuri padės įtvirtinti jos indėlį į pasaulines perkėlimo pastangas. Pagal perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programą valstybės narės įsipareigojo 2024–2025 m. priimti daugiau kaip 60 000 asmenų. Per pastaruosius trejus metus ES skyrė daugiau kaip 318 mln. EUR valstybėms narėms remti. Be to, ES toliau remia žmonių humanitarinį evakavimą pagal skubaus tranzito mechanizmus iš Libijos į Nigerį ir Ruandą, siekiant vykdyti tolesnį jų perkėlimą ir padėti pažeidžiamiausiems asmenims ištrūkti iš beviltiškos padėties.

3.Naudojimasis kolektyvine įtaka readmisijos tikslais

Kad grąžinimo ir readmisijos procesas vyktų veiksmingai, kilmės šalys turi bendradarbiauti nustatydamos savo piliečių tapatybę, išduoti kelionės dokumentus ir sutikti su grąžinimo operacijomis. Tokia pareiga nustatyta pagal tarptautinę teisę, taip pat pagal daugelį daugiašalių dokumentų ir dvišalių readmisijos susitarimų bei nuostatų. Vis dėlto praktikoje bendradarbiavimas dažnai būna nepakankamas, jį būtina strategiškai remti dalyvavimu visais lygmenimis vadovaujantis Europos komandos principu ir strategiškai naudojantis visomis atitinkamomis politikos priemonėmis bei įrankiais.

Komisija ir EIVT ėmė aktyviau naudotis diplomatinėmis priemonėmis ir ES kolektyvine įtaka, kad paskatintų ES politikos priemonėmis remti veiksmus grąžinimo ir readmisijos srityje. Naujų priemonių bendradarbiavimui šioje srityje skatinti suteikė vizų politika.

Pagal Vizų kodekso 25a straipsnį, Komisija reguliariai vertina bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis readmisijos srityje ir teikia apie tai ataskaitas Tarybai. Jei Komisija mano, kad bendradarbiavimas readmisijos srityje su atitinkama trečiąja valstybe yra nepakankamas, atsižvelgdama į bendrus Sąjungos santykius su ta valstybe ji gali pasiūlyti ribojamąsias vizų režimo priemones. Šis procesas padėjo nustatyti ir spręsti šios srities problemas, paskatino glaudesnį dialogą readmisijos klausimais su keliais partneriais, taip pat padėjo pagerinti dialogą ir bendradarbiavimą su tam tikrais partneriais, įskaitant Iraką, Bangladešą ir Gambiją. 2023 m. liepos mėn. buvo pateikta ketvirtoji ataskaita ir priimtas naujas pasiūlymas dėl ribojamųjų vizų režimo priemonių nustatymo Etiopijai kartu su pasiūlymu iš dalies panaikinti Gambijai taikomas ribojamąsias priemones.

25a straipsnyje nustatytas mechanizmas galioja tik šalims, kurių piliečiams taikomas reikalavimas turėti vizą. Apsaugos nuo piktnaudžiavimo beviziu režimu, kuris gali paskatinti neteisėtą migraciją, funkciją 64 šalių, kurioms ES taiko bevizį režimą, atžvilgiu atlieka bevizio režimo sustabdymo mechanizmas. Šis mechanizmas gali būti stipri atgrasanti priemonė, tačiau kol kas jis buvo aktyvuotas tik kartą. Siekiant supaprastinti naudojimąsi šiuo mechanizmu ir spręsti įvairesnes piktnaudžiavimo beviziu režimu problemas, susijusias su, pavyzdžiui, neteisėtai atvykstančių asmenų skaičiaus augimu dėl nepakankamo suderinimo su ES vizų politika, šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, pilietybės suteikimo investuotojams programomis arba hibridinėmis grėsmėmis, kaip antai valstybės remiamu migrantų instrumentalizavimu, bus labai svarbu užbaigti šio mechanizmo reformą. Įgyvendinant šią reformą taip pat nustatytos griežtesnės taisyklės dėl piktnaudžiavimo, susijusio su nepagrįstais prieglobsčio prašymais (2023 m. 23 proc. visų prieglobsčio prašymų ES pateikė šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiai).

Dar viena galima bendradarbiavimo grąžinimo ir readmisijos srityje užtikrinimo priemonė galėtų būti peržiūrėta bendroji lengvatų sistema (BLS reglamentas). Komisija pasiūlė į šį reglamentą įtraukti naują nuostatą, kuria būtų nustatytas naujas kriterijus, susijęs su dideliais įsipareigojimo priimti atgal savo piliečius vykdymo trūkumais – remdamasi šiuo kriterijumi ES galėtų panaikinti vienašališkai taikomą lengvatinį muitų tarifų režimą. Šis kriterijus pasitarnautų kaip papildoma paskata trečiosioms valstybėms laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir gerinti migracijos valdymą. Dėl šio reglamento šiuo metu vyksta derybos.

ES inicijuoti santykių su trečiosiomis valstybėmis modelio pakeitimai jau duoda gerų rezultatų. Šio modelio tobulinimas ir ateityje išliks vienu iš pagrindinių ES veiklos uždavinių. Teigiamas paskatas – be kita ko, prekybos, vystymosi ir teisėtos migracijos srityse, – būtina taikyti strategiškai ir nuosekliai, kad jų teigiama dinamika praverstų bendradarbiavimo readmisijos srityje tikslais.

Svarbiausia pasitikėjimo ES ir nacionaline migracijos politika sąlyga – nuoseklus jos įgyvendinimas, o tuo tikslu būtina, kad ES agentūros aktyviau vykdytų stebėseną ir teiktų operatyvinę paramą. Per pastarąjį dešimtmetį ES sienų ir migracijos valdymo agentūrų įgaliojimai buvo išplėsti ir į juos įtraukta daugiau veiklos sričių, tad šios agentūros galėjo teikti daugiau paramos valstybėms narėms ir skirti darbuotojų bei specialistų užduotims tokiose srityse kaip sienų kontrolė, grąžinimas ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vykdyti.

FRONTEX

Naudodamasi išplėstais įgaliojimais, FRONTEX valstybėms narėms ėmė teikti daugiau paramos, susijusios su išorės sienų valdymu, paslaugų, informacijos, įrangos teikimu ir prieigos prie priemonių ir ekspertinių žinių, kurios padeda valstybėms narėms spręsti migracijos problemas, suteikimu. Kaip nurodyta pirmiau, šie išplėsti įgaliojimai reiškia ir svarbesnį vaidmenį grąžinimo srityje. Palaipsniui formuojant nuolatinį korpusą artėjama prie tikslo 2027 m. turėti 10 000 pareigūnų, kurie būtų visapusiškai aprūpinti ir parengti teikti didelio masto paramą sienų kontrolės ir grąžinimo srityje. Tačiau šio tikslo įgyvendinimas iš dalies priklausys nuo to, ar valstybės narės įvykdys savo įsipareigojimus skirti personalo – tiek ilgam laikotarpiui deleguotų, tiek trumpalaikėms misijoms skirtų darbuotojų.

FRONTEX taip pat padidino savo gebėjimą lanksčiai reaguoti į netikėtai kylančius poreikius ir hibridines grėsmes, kaip matyti iš greito šios agentūros atsako Suomijoje 2023 m. pabaigoje. FRONTEX ne tik teikia operatyvinę paramą, bet atlieka ir svarbų vaidmenį Europos integruoto sienų valdymo procese.

Be to, FRONTEX remia trečiųjų šalių partnerių gebėjimų stiprinimą ir sienų valdymą. ES ir trečiųjų valstybių naujos kartos susitarimai dėl statuso suteikia galimybę vykdomuosius įgaliojimus turinčius FRONTEX nuolatinio korpuso pareigūnus dislokuoti tarp dviejų ES nepriklausančių šalių, kad būtų galima bendrai vykdyti oro, jūrų ir sausumos sienų kontrolę. Tokius susitarimus ES iki šiol pasirašė su Albanija, Moldova, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija. Netrukus turėtų būti pasirašytas susitarimas su Serbija, o vasario 12 d. oficialiai susitarta pradėti derybas su Bosnija ir Hercegovina.

FRONTEX taip pat yra sudariusi darbo susitarimus, kuriais sudaromos sąlygos bendradarbiauti su trečiųjų valstybių valdžios institucijomis keitimosi informacija, gebėjimų stiprinimo ir rizikos analizės srityse. Tokie susitarimai šiuo metu sudaryti su Albanija, Gruzija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovu 9*, Šiaurės Makedonija, Azerbaidžanu, Turkija, Armėnija, Nigerija, Žaliuoju Kyšuliu, Kanada, Juodkalnija, JAV, Moldova, Ukraina ir Jungtine Karalyste 10 . Šiuo metu agentūra vykdo derybas dėl kitų 16-os darbo susitarimų, be kita ko, su Šiaurės ir Vakarų Afrikos šalimis partnerėmis, taip pat atnaujina galiojančius susitarimus su kitais partneriais.

Kad galėtų vykdyti visas šias naujas užduotis, FRONTEX priėmė ir įgyvendino Pagrindinių teisių strategiją, kuria užtikrinama, kad agentūra laikytųsi ES ir tarptautinės teisės, įskaitant negrąžinimo principą.

ES prieglobsčio agentūra

2022 m. sausio mėn. Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) tapo ES prieglobsčio agentūra (EUAA) – visateise agentūra, turinčia daugiau priemonių, skirtų padėti valstybėms narėms prieglobsčio ir priėmimo valdymo srityje. Pagal stebėsenos mechanizmą, kurio metodika buvo parengta 2023 m., bus stebimas operatyvinis ir techninis ES teisinių prievolių vykdymas ir taip prisidedama prie labiau suderintos ES prieglobsčio sistemos. EUAA ne tik tiesiogiai padeda valstybėms narėms šioje srityje vykdyti veiklą – veiklos standartų ir gairių taikymu ir mokymų rengimu siekiant suderinti valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo praktiką ji skatina didesnę konvergenciją ir padeda mažinti antrinį judėjimą.

EUAA padėjo Komisijai remti migracijos spaudimą patiriančių valstybių narių pastangas kurti tvirtą prieglobsčio valdymo sistemą, teikdama jų prieglobsčio ir priėmimo sistemoms operatyvinę ir techninę pagalbą.

Be to, kai kurioms trečiosioms valstybėms, daugiausia – šalims kandidatėms, EUAA teikia gebėjimų stiprinimo paramą. Pažymėtina, kad agentūra su visais Vakarų Balkanų partneriais susitarė dėl dvišalių veiksmų gairių, kurios turi padėti jiems suderinti savo teisės aktus su ES acquis ir yra pritaikytos konkretiems vietos poreikiams.

Europolas

Darbuotojų dislokavimas valstybėse narėse ir šalyse partnerėse – vienas iš pagrindinių Europolo veiklos, kuria siekiama palengvinti dalijimąsi informacija ir remti tyrimus, elementų. Ekspertai ir kviestiniai pareigūnai siunčiami, be kita ko, teikti paramą 12-os valstybių narių ir šalių partnerių teisėsaugos institucijoms. Savo operatyvinės veiklos srityje Europolas kuria tinklą, grindžiamą 20 susitarimų, pagal kuriuos su trečiosiomis valstybėmis leidžiama keistis asmens duomenimis, susijusiais su sunkių formų organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu 11 . Šie susitarimai bus labai svarbūs, kad Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras galėtų veiksmingai vykdyti naujus neteisėto migrantų gabenimo srities įgaliojimus.

eu-LISA

Eu-LISA – tai ES agentūra, atsakinga už įvairias pagrindines IT sistemas, kurios naudojamos ES teisingumo ir vidaus reikalų politikos srityse. Šiai agentūrai teks svarbus vaidmuo taikant esmines sienų valdymo IT priemones (jos jau yra arba netrukus bus naudojamos) ir užtikrinant tų priemonių sąveikumą. Jai pavyko sukurti ES ir nacionalinio lygmens sistemų tinklą, kuris leidžia susidaryti išsamų vaizdą apie atvykstančiuosius į ES.

Eurojustas

Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra Eurojustas yra vienas iš pagrindinių subjektų, vykdančių kovą su neteisėtu migrantų gabenimu. Eurojustas padeda nagrinėti sudėtingas tarpvalstybines bylas, dėl kurių būtina vykdyti teisminį koordinavimą, ir teikia paramą jungtinėms tyrimo grupėms, persekiojančioms neteisėtai migrantus gabenančius nusikaltėlius, taip pat organizuoja tikslinės kovos su neteisėtu migrantų gabenimu grupės veiklą, suburdama draugėn valstybių narių teisminius subjektus, kad jie analizuotų besikeičiančią organizuotų nusikalstamų grupių šioje srityje taikomą taktiką ir dalytųsi geriausia šių bylų tyrimo ir jose vykdomo baudžiamojo persekiojimo praktika.

Dirbdama išvien ES įrodė, kad ji pajėgi įgyvendinti ir įgyvendins išties bendrą migracijos ir prieglobsčio politiką. Naujajame Migracijos ir prieglobsčio pakte nustatytas visapusiškas metodas, kaip užtikrinti sąžiningą, veiksmingą ir tvarų migracijos valdymą Europoje. Tai – novatoriškiausia bendra ES migracijos ir sienų valdymo taisyklių peržiūra nuo pat Šengeno erdvės ir bendrosios rinkos sukūrimo. Būtent tai ištisoms europiečių kartoms leis toliau naudotis šiomis tik Europoje užtikrinamomis unikaliomis laisvėmis.

Ateityje turėsime nepaliaudami akcentuoti įgyvendinimą, kad užtikrintume, jog visos valstybės narės turėtų gerai parengtą sistemą, be kurios neįmanoma puoselėti tarpusavio pasitikėjimo, būtino, kad būtų galima laikytis Pakte nustatyto naujojo pusiausvyra grindžiamo požiūrio. Komisija vadovaus šios srities kolektyviniam darbui, pradedant bendro įgyvendinimo plano parengimu, ir kiekviename žingsnyje teiks valstybėms narėms finansinę, techninę ir operatyvinę paramą, be kita ko, per ES agentūras. Be to, būtina tęsti darbus siekiant papildyti šį teisėkūros priemonių rinkinį trūkstamais elementais, susijusiais su grąžinimu ir ilgalaikiais gyventojais, taip pat papildomomis iniciatyvomis, susijusiomis su kova su neteisėtu žmonių gabenimu, komercinėmis transporto priemonėmis ir vizomis.

Pakto įgyvendinimas lems esminius Europos migracijos valdymo pokyčius, tačiau jis negali veikti vakuume. Siekdama sėkmingai jį įgyvendinti, Europa visada turės remtis dvejopu požiūriu, t. y. įgyvendinti struktūrinę reformą ir dėti nuolatines pastangas užtikrinti kasdienį smarkaus spaudimo ir krizių valdymą. Komisija, kaip ir ankstesniais metais, toliau vykdys operatyvinius veiksmus, kad pagerintų ES atsaką į bendrus iššūkius, užtikrindama, kad krizės būtų įveikiamos greitai. Naudodama turimus finansinius išteklius ir padedama ES agentūrų, ji teiks valstybėms narėms visapusišką paramą, o migrantams užtikrins teisingumą.

Galiausiai, reikės be atvangos ieškoti būdų, kaip spręsti naujas ir senas problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės. Visos ES valstybės narės turės toliau ieškoti būdų, kaip praktiškai spręsti tam tikrus sudėtingesnius su migracija susijusius klausimus, suvokdamos, kad už gyvybei pavojingų kelionių prevenciją atsako ne tik jos, bet ir kitos pasaulio šalys. To sėkmė iš esmės priklausys nuo migracijos politikos išorės aspekto, todėl reikės be paliovos dėti pastangas, kad migracija taptų vienu iš abipusiškai naudingų partnerysčių prioritetų.

Veiksmus grįsdama savo vertybėmis ir teisingai bei tvirtai veikdama išvien ES įrodė, kad migracijos srities tikslus ji pajėgi pasiekti. Tai pagrindiniai orientyrai, kur link turėtume eiti ir ateityje.

(1)

     Tikrinimo reglamentas ir dalinio pakeitimo reglamentas, kuriuo siekiama palengvinti tikrinimą (ECRIS-TCN), Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas, Prieglobsčio procedūros reglamentas (grąžinimo pasienyje procedūra perkelta į atskirą teisės aktą), Reglamentas dėl krizinių situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje (įtrauktos nuostatos dėl instrumentalizavimo), EURODAC reglamentas, Priėmimo sąlygų direktyva, Priskyrimo reglamentas, Perkėlimo į ES sistemos reglamentas, Reglamentas, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra, Vieno leidimo direktyva, Mėlynosios kortelės direktyva.

(2)

Apibendrintame dokumente „ES stiprina kovą su neteisėtu migrantų gabenimu (europa.eu)“ .

(3)

     2024 m. kovo 7 d. įvyko grąžinimo ir Šengeno informacinės sistemos (SIS) ekspertų posėdis, kurio tikslas – pagerinti praktinį bendradarbiavimą ir visapusiškai išnaudoti SIS perspėjimų dėl grąžinimo potencialą, kad grąžinimo procesas būtų veiksmingesnis.

(4)

     Šios platformos veikloje dalyvauja valstybės narės, Šengeno asocijuotosios šalys, Europos išorės veiksmų tarnyba, ES prieglobsčio agentūra, FRONTEX ir Europolas, Tarptautinė migracijos organizacija ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), taip pat Ukraina, Moldova ir tarptautiniai partneriai, visų pirma Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Jungtinė Karalystė.

(5)

     2024 m. vasario 1 d. neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas.

(6)

     EBPO Paramos vystymuisi komiteto 2022 m. tyrimas.

(7)

Kitos JT agentūros, pavyzdžiui, Tarptautinė darbo organizacija (TDO), Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacija (UNIDO) ir Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuras (UNOPS), ES finansuojamas programas įgyvendina vietoje.

(8)

      EU, AU and UN push for urgent action to address the pressing needs of migrants and refugees in Libya - European Commission (europa.eu)

(9)

*     Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(10)

     Veikla, numatyta pagal susitarimus su Rusija ir Baltarusija, buvo sustabdyta.

(11)

     Europolas taip pat yra sudaręs 16 darbo ir strateginių susitarimų, kuriais užtikrinamas struktūrizuotas bendradarbiavimas nesikeičiant asmens duomenimis.