a)

supratimą apie bendras Europos vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga (12);

b)

žinių apie Europos integracijos istoriją, ES, jos tikslus ir jos institucijų veikimą, įgijimą, kad visi piliečiai galėtų samprotauti apie jos aktualumą ir pridėtinę vertę ir aktyviai dalyvauti Europos demokratiniuose procesuose;

c)

žinių, įgūdžių ir nuostatų, leidžiančių praktiškai ir aktyviai dalyvauti demokratiniuose procesuose ES (13), įgijimą;

d)

geresnį įvairovės ir europinės bei pasaulinių kultūrinių tapatybių suvokimą.

a)

SKATINTI pilietiškumo ugdymo, grindžiamo pilietiškumo kompetencija ir kitomis kompetencijomis, kaip nacionalinės švietimo ir mokymo politikos, strategijų ir planų dalies, plėtojimą visų lygmenų ir rūšių švietimo ir mokymo, o ypač privalomojo švietimo ir profesinio rengimo ir mokymo, veikloje, taip pat pasitelkiant kitas viešąsias įstaigas, pavyzdžiui, bibliotekas.

b)

GILINTI žinias ir supratimą apie ES, ypač apie jos istoriją, simbolius, tikslus ir veikimą, įskaitant jos sąsajas su valstybių narių demokratiniais procesais, taip pat apie pagrindinius Europos politinį gyvenimą formuojančius klausimus.

c)

REMTI teigiamo ir įtraukaus tapatybės ir bendrystės jausmo stiprinimą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, remiantis bendromis Europos vertybėmis.

d)

DIDINTI INFORMUOTUMĄ apie formaliojo, neformaliojo kultūrinio švietimo ir mokymo ir kultūrinės savišvietos svarbą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyti žinių tiek apie Europos visuomenių įvairovę, tiek apie jų bendras vertybes ir kultūrinius ypatumus.

e)

STIPRINTI svarbiausias sąsajas tarp, viena vertus, švietimo apie bendras Europos vertybes ir demokratinį pilietiškumą ir, kita vertus, švietimo darnaus vystymosi klausimais ir skaitmeninio pilietiškumo ugdymo, sudarant sąlygas Europos besimokantiems asmenims ir piliečiams prisitaikyti prie demokratinės, teisingos, tvarios ir skaitmeninės visuomenės, aktyviai joje dalyvauti ir į įsitraukti į jos veiklą, per visą mokymosi visą gyvenimą procesą.

f)

atsižvelgiant į tokius socialinius iššūkius kaip skaitmeninis saugumas ir privatumas, patyčios kibernetinėje erdvėje, dezinformacija, neapykantą kurstanti retorika ir radikalizacija, DIDINTI veiksmingą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, ypač skaitmeniniuose kontekstuose ir socialiniuose tinkluose, ypatingą dėmesį skiriant kritiniam mąstymui ir etiniam sąmoningumui, siekiant įgalinti žmones priimti informacija pagrįstus sprendimus.

a)

KURTI įtraukties kultūrą taikant mechanizmus, kurie leistų nustatyti atskirties, diskriminacijos ir smurto dėl, pavyzdžiui, kilmės, priklausymo mažumų grupėms, negalios, lyties, seksualinės orientacijos ar kitų asmeninių ar socialinių sąlygų, galimą dinamiką ir imtis dėl to veiksmų.

b)

SKATINTI veiksmus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama į ES naujai atvykstantiems asmenims, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyti pilietiškumo kompetenciją, turint omenyje jų kilmės kultūrinius pagrindus, ir RAGINTI, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, rengti švietimo ir mokymo medžiagą, projektus ir procesus, grindžiamus tarpkultūriniu požiūriu.

a)

PRIPAŽINTI, kad bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis gali padėti stiprinti pilietiškumo kompetencijos ugdymą ir bendrų Europos vertybių įgijimą. Visų pirma, kalbant apie Europos Tarybą, GERIAU PASINAUDOTI Chartija dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir švietimo žmogaus teisių srityje ir Demokratinės kultūros kompetencijos orientaciniais metmenimis ES kontekste. ATSIŽVELGTI Į jos iniciatyvas ir priemones, kuriomis siekiama skatinti demokratiją ir žmogaus teises, gilinti žinias apie mūsų bendrą Europos istoriją ir sąmoningumą apie mūsų Europos visuomenių, kurioms būdingas daugiakultūris aspektas, vienybę (15).

b)

SKATINTI švietimo ir mokymo įstaigų ir visų atitinkamų švietimo subjektų bendradarbiavimą ES lygmeniu keičiantis gerosios praktikos, susijusios su mokymo programų rengimu, taikymu ir vertinimu, pavyzdžiais. APSVARSTYTI GALIMYBĘ bendradarbiauti bendro turinio ir požiūrių klausimais.

c)

ĮTRAUKTI įvairius besimokančius asmenis, kurti lengvai skaitomą medžiagą, kuri būtų prieinama pasauliniu mastu, pritaikyti formatus ir turinį skirtingoms grupėms.

d)

SKATINTI savanorišką veiklą ir neformaliojo švietimo ir mokymo ir savišvietos veiklą ugdant kompetencijas, susijusias su bendrų vertybių, solidarumo, socialinio įsipareigojimo ir demokratinio pilietiškumo propagavimu. SKATINTI tokios ugdomosios patirties pripažinimą ir atnaujinimą, pavyzdžiui, pasitelkiant mikrokredencialus.

e)

SUDARYTI PALANKESNES SĄLYGAS skaitmeniniam požiūriui ir SKATINTI informacinio, ugdomojo ir komunikacinio turinio, susijusio su demokratiniu pilietiškumu ir bendromis Europos vertybėmis, kūrimą formatais, pritaikytais naujiems informacinės ir ryšių visuomenės kanalams.

a)

PANAIKINTI visų rūšių diskriminaciją ir segregaciją mokymosi aplinkoje, kad tai būtų saugi ir įtrauki erdvė, kurioje nebūtų jokio smurto ir būtų puoselėjamos pliuralizmo, tolerancijos, pagarbos, teisingumo, solidarumo, sąžiningumo ir lyčių lygybės vertybės.

b)

SKATINTI vaikų ir jaunimo teisę būti išklausytiems ir visapusiškai dalyvauti socialiniame, ugdomajame, kultūriniame, meniniame ir rekreaciniame savo aplinkos gyvenime, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laipsniškai mokytis aktyvaus pilietiškumo.

c)

SKATINTI besimokančių asmenų, mokytojų, instruktorių, ugdytojų, švietimo ir mokymo įstaigų vadovų, tėvų, šeimų ir prižiūrinčiųjų asmenų įsitraukimą į formalių ar neformalių dalyvaujamųjų organų veiklą ir jų tarpusavio bendradarbiavimą bei mainus.

d)

TOLIAU SKATINTI aukštojo mokslo įstaigų, mokyklų, mokymo centrų, jaunimo organizacijų, kultūros įstaigų ir visos bendruomenės bendradarbiavimą, kaip formaliojo, neformaliojo švietimo ir mokymo ir savišvietos sinergijas, laikantis visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamo požiūrio, kad visi mokyklos bendruomenės nariai (16) aktyviai ir bendradarbiaudami dalyvautų ir prisidėtų kuriant pozityvią, saugią ir patikimą erdvę, kurioje būtų skatinama besimokančių asmenų, mokytojų ir ugdytojų gerovė.

e)

TEIKTI tinkamą paramą ir išteklius mokytojams, instruktoriams, ugdytojams, švietimo ir mokymo įstaigų vadovams, tėvams, šeimoms ir prižiūrintiesiems asmenims, kurie atlieka svarbų vaidmenį – padeda besimokantiems asmenims ugdyti kompetencijas, kurių reikia socialiniam ir pilietiniam gyvenimui ir demokratinio pilietiškumo įgyvendinimui.

f)

SKATINTI, kad visais lygmenimis švietimo ir mokymo įstaigų vadovų, mokytojų ir instruktorių pirminio mokymo, darbinio mokymo ir tęstinio profesinio tobulėjimo kontekste būtų įgyjama su bendromis Europos vertybėmis ir demokratiniu pilietiškumu susijusių kompetencijų. DIDINTI šios ugdomosios patirties vertę suteikiant teisę įgyti mokytojo profesiją ir ją plėtojant.

g)

SKATINTI švietimo ir mokymo įstaigų demokratizaciją ir transformaciją, kad jos taptų sektinais pilietiškumo vertybių formavimo pavyzdžius, jų organizaciniuose ir valdymo procesuose skatinant valdymą ir dalyvavimą, pagrįstus bendromis Europos vertybėmis.

a)

APSVARSTYTI GALIMYBĘ kaip sustiprintą ir labiau matomą aspektą tai ĮTRAUKTI į pasiūlymus dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo iki 2025 m. ir dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) antrojo (2026–2030 m.) ciklo.

b)

TOLIAU SKATINTI gerosios praktikos pavyzdžių sklaidą ir keitimąsi jais, tarpusavio mokymosi veiklą ir informavimą apie priemones, kuriomis puoselėjamas bendrų vertybių, priklausymo ES jausmo ir pilietiškumo kompetencijos ugdymas ir gerinama pilietiškumo ugdymo kokybė visose valstybėse narėse, be kita ko, naudojant skaitmenines technologijas. Nuolat STIPRINTI tinklaveiką, bendradarbiavimą ir mokslinius tyrimus, siekiant sukaupti geriausių įrodymų ir informacijos ir dalytis geriausia švietimo praktika šioje srityje.

c)

Su bendromis vertybėmis ir demokratiniu pilietiškumu susijusiose srityse, visų pirma į vaikus ir jaunimą orientuotose srityse, STIPRINTI politikos sinergijas ir koordinavimą, kad būtų didinamas jos sisteminis poveikis.

d)

PABRĖŽTI, kad svarbu pripažinti bendrų Europos vertybių, demokratinio pilietiškumo ir žinių apie Europos Sąjungą ir jos demokratinius procesus srityje vykdomų nacionalinių ir tarpvalstybinių veiksmų, šios srities švietimo ir mokymo projektų ir joje veikiančių įkvėpėjų vaidmenį, pavyzdžiui, pasitelkiant ženklo, emblemos ir kitas atitinkamas iniciatyvas, taptų svarbesnis.

e)

SKATINTI organizuoti bendrus ir simbolinius šventinius renginius, konkursus, simuliacinius žaidimus ir iniciatyvas, leidžiančius patirti, kaip veikia demokratija, ir priartinti Europos Sąjungos realybę prie švietimo bendruomenės (17) tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu.

a)

SKATINTI visos Europos švietimo bendruomenės – moksleivių, studentų, stažuotojų, mokytojų, švietimo specialistų, savanorių ir vadovų – judumą, porinius projektus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą visų lygmenų ir rūšių švietimo ir mokymo veikloje. PABRĖŽTI judumo ir mainų potencialą mokymo veikloje, skirtoje kultūrų dialogui, aktyviam pilietiškumui, bendrų vertybių propagavimui ir priklausymo Europos Sąjungai jausmo ugdymui, taip pat veikloje, kuria stiprinamas švietimo europinis aspektas ir kuri leidžia intensyviau ir labiau tiesiogiai patirti, ką reiškia būti europiečiu.

b)

STIPRINTI valstybių narių kalbų (įskaitant regionines ir mažumų kalbas) ir kultūrų mokymąsi ir pažinimą, kai tinkama, formaliojo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos aplinkoje (19), siekiant skatinti visų įvairiausios tapatybės europiečių tarpusavio supratimą ir vienybę, taip pat pilietiškumo kompetencijos ugdymą.

a)

Visų lygmenų ir rūšių švietimo ir mokymo veikloje, kai tinkama, SEMTIS ĮKVĖPIMO iš europinės integracijos laimėjimų, kurių pasiekta kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę ir diegiant Europos strategiją, kuria aukštojo mokslo institucijoms suteikiama galių (20), pavyzdžiui, iš Europos universitetų aljansų arba, profesinio rengimo ir mokymo sektoriuje, – profesinės kompetencijos centrų, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas ir daroma didesnė pažanga kuriant Europos švietimo erdvę, kurios pamatas – mūsų bendros Europos vertybės.

b)

TĘSTI BENDRADARBIAVIMĄ, kad būtų toliau plėtojamos griežtesnės kokybės užtikrinimo sistemos, siekiant stiprinti bendrus kokybės standartus, skaidrumą, pripažinimą ir judumą Europos švietimo erdvėje ir Europos aukštojo mokslo erdvėje, taip pat siekiant prisidėti prie darnesnės Europos kūrimo.

c)

TOLIAU palaipsniui PLĖSTI ir STIPRINTI šį vertybėmis grindžiamą bendradarbiavimą ne tik su šalimis kandidatėmis partnerėmis, bet ir su trečiosiomis šalimis, ypač su Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiomis šalimis, kad būtų skatinami ryšiai ir stiprinamos švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų sistemos visame pasaulyje. Visu tuo bus prisidedama prie žinių apie Europos Sąjungą gilinimo, propaguojamos bendros Sąjungos ir jos valstybių narių vertybės, sudaromos palankesnės sąlygos tarptautiniam politiniam dialogui ir Europos diplomatijai, taip pat skatinamas demokratinio pilietiškumo plėtojimas.

a)

Atsižvelgiant į jau turimus arba netrukus atsirasiančius palyginamus tarptautinius duomenų šaltinius, PASINAUDOTI Nuolatinės rodiklių ir lyginamųjų standartų grupės ekspertinėmis žiniomis siekiant parengti patobulintą kiekybinių ir kokybinių pilietiškumo kompetencijos ES rodiklių metodiką, kuri apimtų ir jau taikomus, ir dar rengiamus tokius rodiklius.

b)

Į būsimus Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenius kartu su atnaujinta informacija apie nacionalines politikos priemones ĮTRAUKTI pilietiškumo kompetencijos, kaip vienos iš nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų bendrųjų kompetencijų, ugdymo stebėsenos rezultatus, jeigu turima naujų duomenų ir kitų įrodymų.

a)

Reguliariai RENGTI daugiau palyginamųjų ir įrodymais grindžiamų tyrimų, ataskaitų ir mokslinių tyrimų, kad būtų gilinamos žinios apie tai, kas daroma švietimo ir mokymo sistemose siekiant plėtoti pilietiškumo kompetenciją ir apie jos poveikį mokymosi rezultatams, bendrų Europos vertybių, demokratinio pilietiškumo ir žinių apie ES propagavimui (21). Todėl, be kita ko:

b)

Remiantis Lygybės ir vertybių švietimo ir mokymo sektoriuose darbo grupės darbo rezultatais, bendradarbiaujant su Europos Taryba ir kaip pagrindu naudojantis jos Kompetencijų demokratinei kultūrai modeliu, APSVARSTYTI galimybę PARENGTI konkrečią, papildomą kompetencijų sistemą, skirtą aktyvaus ir demokratinio pilietiškumo ugdymui, pritaikytą prie ES konteksto ir skirtą besimokantiesiems ir pedagogams. Tai taip pat leistų vertinti kompetencijas panašiai kaip ir pagal kitas esamas ES sistemas (22), siekiant sinergijų su jomis.

c)

Kad būtų gerinama demokratinio pilietiškumo ugdymo pasiūla ir kokybė visose valstybėse narėse, RENGTI gaires dėl metodikos, turinio ir mokytojų rengimo, kurios taptų orientaciniu pagrindu politikos formuotojams.

d)

Kaip savanorišką galimybę valstybėms narėms SKATINTI rengti konkrečius mokymo modelius demokratinio pilietiškumo ugdymo ES klausimais mokytojams, instruktoriams ir vadovams, taip pat politikos formuotojams, grindžiamus bendromis Europos vertybėmis, demokratiniu pilietiškumu, ES pilietiškumo kompetencija ir kitomis susijusiomis bendrosiomis kompetencijomis, visų pirma pasitelkiant atitinkamas ES programas (23) ir interneto platformas, tokias kaip Europos mokyklinio ugdymo platforma.

a)

Įgyvendinant šiuos veiksmus, AKCENTUOTI poreikį daugiau sužinoti apie ES, jos tikslus, demokratinius procesus ir veikimą, taip pat apie jos teikiamą pridėtinę vertę. Šiuo tikslu, be kita ko, APSVARSTYTI GALIMYBĘ prieš sudarant judumo mokymosi tikslais ar bendradarbiavimo partnerystes arba jų įgyvendinimo metu ĮTRAUKTI geresnes žinias apie ES ir bendras Europos vertybes užtikrinančias priemones, tokias kaip mokymo moduliai, pritaikyti dalyvio amžiui ir profiliui. Reikėtų deramai stengtis, kad nebūtų sukurta kliūčių dalyvauti programoje.

b)

AKCENTUOTI pilietiškumo ugdymą ir bendras Europos vertybes mokymo moduliuose ir mokymo veikloje pagal iniciatyvą „Erasmus+“ mokytojų akademijos.

c)

TOLIAU STIPRINTI visų ES lygmens iniciatyvų, kuriomis padedama stiprinti bendras Europos vertybes ir ES demokratinį pilietiškumą ir kurti tikrus sąveikos tinklus, turinčius pajėgumų įtraukti švietimo ir mokymo bendruomenę į bendrą ES kūrimą, tokius kaip „eTwinning“ ir Europos mokyklinio ugdymo platforma, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma (EPALE), „Jean Monnet“ veiksmai, Europos universitetų aljansas ar profesinės kompetencijos centrai, koordinavimą, matomumą ir sklaidą.

d)

TOLIAU ŠALINTI biurokratines kliūtis ir PALENGVINTI dalyvavimą programoje, atsižvelgiant į konkrečias mažų įstaigų ir įstaigų, veikiančių kaimo, nuošaliose, periferinėse bei mažiau išsivysčiusiose vietovėse ir atokiausiuose regionuose arba nepalankioje aplinkoje, aplinkybes.

e)

TĘSTI programos veiksmų SUSIEJIMĄ su kitomis iniciatyvomis pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą (25) arba Europos solidarumo korpuso programą (26).