EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 07 05

COM(2023) 420 final

2023/0234(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2023) 420 final} - {SWD(2023) 420 final} - {SWD(2023) 421 final} - {SWD(2023) 422 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Europos žaliajame kurse 1 ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plane 2 raginama stiprinti ir spartinti ES ir valstybių narių veiksmus, kad būtų užtikrintas tekstilės ir maisto sektorių aplinkosauginis tvarumas, nes šie sektoriai yra daugiausia išteklių naudojantys sektoriai, darantys didelį neigiamą išorinį poveikį aplinkai, ir juose esantys finansavimo ir technologijų trūkumai trukdo pereiti prie žiedinės ekonomikos ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Maisto ir tekstilės sektoriai yra atitinkamai pirmasis ir ketvirtasis daugiausia išteklių naudojantys sektoriai 3 , kuriuose nevisiškai laikomasi pagrindinių ES atliekų tvarkymo principų, nustatytų atliekų hierarchijoje, pagal kurią pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, o po to – parengimui pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus, šiame pasiūlyme iš dalies pakeisti Atliekų pagrindų direktyvą (APD) 4 daugiausia dėmesio skiriama dviem daug išteklių naudojantiems sektoriams: tekstilės ir maisto, siekiant šių bendrųjų tikslų: 

–mažinti poveikį aplinkai ir klimatui, gerinti aplinkos kokybę ir visuomenės sveikatą, susijusią su tekstilės atliekų tvarkymu pagal atliekų hierarchiją;

–mažinti maisto sistemų poveikį aplinkai ir klimatui, susijusį su maisto atliekų susidarymu. Maisto atliekų susidarymo prevencija taip pat padėtų užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą.

Tekstilės atliekos

Nepaisant to, kad atliekų prevencija yra pagrindinis APD tikslas ir kad nacionaliniu lygmeniu dedamos pastangos ją įgyvendinti, įskaitant privačių subjektų pastangas, bendras atliekų susidarymas ir toliau didėja, o atliekų susidarymas tik santykinai atsiejamas nuo ekonomikos augimo 5 . Tokia tendencija pastebima ir tekstilės atliekų atžvilgiu. Tačiau padėtį dar labiau apsunkina vadinamoji greitoji mada, kuriai būdinga tai, kad rinkai dažniau pateikiamos mados kolekcijos 6 su pigiais gaminiais, kurių kainos nustatomos neatsižvelgiant į išorinį poveikį aplinkai 7 , kurie skatina pirkėjus pirkti impulsyviai ir įsigyti didesnius drabužių kiekius 8 . Dėl didėjančio tekstilės gaminių vartojimo didėja tekstilės atliekų kiekis. Jungtinio tyrimų centro (JRC) atliekamo tyrimo duomenimis, 9 , 2019 m. bendras tekstilės atliekų, apimančių drabužius ir avalynę, namų apyvokos tekstilės gaminius, techninius tekstilės gaminius ir tarp pramoninio ir vartojimo etapų susidariusias atliekas, kiekis sudarė 12,6 mln. tonų (10,9 mln. tonų po vartojimo etapo susidariusių atliekų ir 1,7 mln. tonų tarp pramoninio ir vartojimo etapų susidariusių atliekų). Drabužių ir avalynės atliekos sudarė 5,2 mln. tonų, t. y. 12 kg vienam asmeniui per metus ES.

Jungtinio tyrimų centro (JRC) atlikto tyrimo duomenimis 10 , šiuo metu maždaug 78 proc. po vartojimo etapo susidariusių tekstilės atliekų, apimančių drabužius ir avalynę, namų apyvokos tekstilės gaminius ir techninius tekstilės gaminius, nėra atskirai surenkamos ir patenka į mišrias buitines atliekas, kurios yra deginamos arba šalinamos sąvartynuose. Toks neefektyviai išteklius naudojantis atliekų tvarkymas neatitinka atliekų hierarchijos ir daro žalą aplinkai ES ir trečiosiose šalyse dėl pernelyg didelio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, vandens suvartojimo, taršos ir žemės naudojimo. Iš atskirai surinktų tekstilės atliekų, kurios sudaro tik 22 proc. visų po vartojimo etapo susidariusių tekstilės atliekų, maždaug 32 proc. perdirbama ES (maždaug 20 proc. – už ES ribų), maždaug 8 proc. pakartotinai panaudojama ES (maždaug 38 proc. – už ES ribų), o likusi dalis eksportuojama. 

2025 m. sausio 1 d. įsigalios APD numatytas įpareigojimas atskirai rinkti tekstilės atliekas. Remiantis valstybių narių informacija, manoma, kad atskiro surinkimo sistemos ir rūšiavimo bei perdirbimo infrastruktūra greičiausiai nebus parengtos apdoroti numatomą surinkti papildomą kiekį. Numatoma, kad rūšiavimas bus vykdomas daugumoje valstybių narių, netoli atliekų surinkimo punktų, o didesniu mastu – tose valstybėse narėse, kuriose yra palankios rinkos sąlygos (pvz., mažesnės atliekų tvarkymo sąnaudos, esama infrastruktūra ir įgūdžiai, kuriuos galima tobulinti, arti esantys perdirbimo ir (arba) gamybos centrai ir uostai). Numatoma, kad perdirbimas bus vykdomas ne visose šalyse ir greičiausiai bus atliekamas regionuose, esančiuose netoli tekstilės gamybos centrų ir esamos infrastruktūros bazių.

tekstilės sektoriuje naudojama daug išteklių. Kalbant apie žaliavų ir tekstilės gamybą, didžioji dalis su drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių vartojimu ES susijusio spaudimo ir poveikio patiriama kituose pasaulio regionuose. Tačiau, nors didžioji dalis su ES tekstilės gaminių vartojimu susijusių aplinkai kenkiančių veiksnių pasireiškia trečiosiose šalyse 11 , dėl savo pasaulinio poveikio jie daro įtaką ir ES. EAA apskaičiavo, kad 80 proc. 2020 m. ES suvartotam drabužių, tekstilės gaminių ir avalynės kiekiui pagaminti panaudotų pirminių žaliavų, 88 proc. vandens ir 92 proc. žemės buvo gauta ne iš ES, taip pat už ES ribų buvo išmesta 73 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susijusių su šia gamyba. Pavyzdžiui, išmetamas ŠESD kiekis yra pasaulinis reiškinys ir nėra susietas su konkrečiomis ribomis ar regionais. Be to, tiekimo grandinėje visame pasaulyje dirbo beveik 13 mln. etato ekvivalento darbuotojų 12 . Todėl tekstilės atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas gali padėti sumažinti šio sektoriaus aplinkosauginį pėdsaką. 

Be to, nustatant naujų gaminių kainą neatsižvelgiama į naudotų drabužių ir namų apyvokos tekstilės gaminių atliekų tvarkymo sąnaudas. Vidutiniškai surinkimo ir apdorojimo sąnaudos sudarytų apie 12 centų už vienetą. Tačiau šios sąnaudos skiriasi priklausomai nuo gaminio tipo: tų gaminių, kuriuose naudojami įvairių rūšių tekstilės pluoštai ir papildomi elementai (pvz., sagos ir užtrauktukai), tvarkymas kainuoja daugiau, o tų gaminių, kuriuos sudaro vienos rūšies pluoštai ir kuriuose nėra jokių papildomų elementų, pvz., marškinėlių, tvarkymas kainuoja mažiau. Turint omenyje, kad šiuo metu didelis tekstilės atliekų kiekis šalinamas kaip galutinės atliekos, taip pat neatsižvelgiama į šalinimo sąnaudas ir šalinimo išorinį poveikį aplinkai, įskaitant atliekų deginimo ir šalinimo sąvartynuose metu išmetamus teršalus. Kitas išorinis poveikis – tai tekstilės atliekų, į trečiąsias šalis eksportuojamų imituojant, kad jos skirtos pakartotiniam naudojimui, poveikis aplinkai ir socialinis poveikis, visų pirma eksportuojamų nerūšiuotų tekstilės gaminių, kurių didelė dalis patenka į (nelegalius) sąvartynus. 

Dėl nevienodų tekstilės gaminių ir tekstilės atliekų apibrėžčių patiriama administracinė našta ir atsiranda kliūčių tarpvalstybiniam vežimui. Skirtingos politikos ir reglamentavimo priemonės kiekvienoje valstybėje narėje ir informacijos spragos (pvz., apie žaliavų kokybę) trukdo plėsti perdirbimo pramonę ir didinti pakartotinį naudojimą bei trikdo vienodas bendrosios rinkos sąlygas, be to, dėl skirtingos tekstilės atliekų sudėties tekstilę perdirbti yra sudėtinga. Tai trukdo ne tik pereiti prie žiedinės ekonomikos tekstilės sektoriuje, bet ir kurti kokybiškas darbo vietas ir pridėtinę vertę ES. Dėl nepakankamos rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūros tekstilės gaminiai greičiausiai nebus apdorojami pagal atliekų hierarchiją net ir įsigaliojus įpareigojimui juos rinkti atskirai. Mažos pridėtinės vertės gamyba daugiausia vykdoma trečiosiose šalyse. Importuojamų tekstilės atliekų gamyba ir šalinimas daro didelį neigiamą poveikį visuomenei vietos, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis 13 . 

Todėl konkretūs šio pasiūlymo tikslai, susiję su tekstilės atliekomis, yra pagerinti tekstilės atliekų tvarkymą pagal APD įtvirtintą atliekų hierarchiją 14 , pirmenybę teikiant atliekų prevencijai, parengimui pakartotiniam naudojimui ir tekstilės gaminių perdirbimui, o ne kitoms atliekų naudojimo ir šalinimo galimybėms, ir įgyvendinti principą „teršėjas moka“. Žiedinės ekonomikos veiksmų plane 15 ir ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategijoje (toliau – Tekstilės gaminių strategija) 16  raginama stiprinti ir spartinti ES ir valstybių narių veiksmus, kad būtų užkirstas kelias tekstilės atliekų susidarymui ir pagerintas tekstilės sektoriaus žiediškumas, nes tai yra daug išteklių naudojantis sektorius, darantis didelį neigiamą išorinį poveikį aplinkai, kuriame finansavimo ir technologijų trūkumai trukdo pereiti prie žiedinės ekonomikos.  

Maisto atliekos

Maisto atliekos yra vienas didžiausių neveiksmingumo šaltinių žemės ūkio maisto produktų grandinėje. Pirmiausia jos daro neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui. Maisto vartojimas labiausiai prisideda prie ES vartojimo poveikio aplinkai 17 ir biologinei įvairovei 18 .  

Kai maistas išmetamas, visa su juo susijusi energija ir ištekliai bei jų padariniai aplinkai, pavyzdžiui, išmetamas ŠESD kiekis, kuris kaupiasi maisto grandinėje, vis tiek daro neigiamą poveikį, tačiau neteikia jokios naudos žmonių mitybai. Perdirbtas, transportuotas ir paruoštas maistas, kuris vėliau išmetamas vartojimo etape, daro didesnį poveikį aplinkai nei neperdirbti maisto produktai, kurie prarandami ūkyje. Dėl 2020 m. ES susidariusių 58,5 mln. tonų maisto atliekų 19 buvo išmesta 252 mln. tonų CO2 ekvivalento 20 . Tai sudaro 16 proc. viso ES maisto sistemoje išmetamo ŠESD kiekio poveikio. Maisto atliekos taip pat daro nereikalingą spaudimą ribotiems gamtos ištekliams. Pavyzdžiui, maisto, kuris galiausiai iššvaistomas, gamybai sunaudojamo vandens kiekis gali būti įvertintas 342 mlrd. m3 vandens ekvivalento 21 , o tai sudaro 12 proc. viso ES maisto gamybos ir vartojimo poveikio. Maisto atliekos taip pat lemia 16 proc. žemės naudojimo veiklos poveikio dirvožemiui 22 , o poveikis jūrų eutrofikacijai sudaro 15 proc. viso poveikio 23 , 24 . 

Kalbant apie ekonominius padarinius, su 58,5 mln. tonų maisto atliekų susijusi rinkos vertė siekia 132 mlrd. EUR 25 . Šios sąnaudos apima ne tik maisto tvarkymo subjektų prarastus išteklius kiekviename maisto tiekimo grandinės etape, bet ir nereikalingas namų ūkių išlaidas. Be to, apskaičiuota, kad maisto atliekų surinkimo ir apdorojimo sąnaudos sudaro dar 9,3 mlrd. EUR 26 . 

Maisto švaistymas turi svarbių socialinių padarinių. Dėl to be reikalo eikvojami ištekliai, kuriuos būtų galima panaudoti kitais tikslais. Visų ES namų ūkių išlaidų vidutinė išlaidų maistui (žemės ūkio maisto produktams ir maitinimo paslaugoms) dalis sudaro maždaug 19 proc. 27 . Kai išmetamas žmonėms vartoti tinkamas maistas, užuot perskirsčius jį tiems, kuriems jo reikia, be kita ko, dovanojant maistą, tai taip pat reiškia neišnaudotą galimybę, susijusią su didėjančiomis aprūpinimo maistu saugumo problemomis. Nors Europoje maisto pakankamumas yra užtikrintas, maisto įperkamumas kelia susirūpinimą vis didesniam ES piliečių skaičiui: 32,6 mln. žmonių negali sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies, vištienos ar vegetariško lygiaverčio patiekalo 28 . Galiausiai daugeliui vartotojų maisto švaistymas turi svarbų etinį aspektą 29 . 

Šiomis aplinkybėmis ES ir jos valstybės narės įsipareigojo siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT) 12.3 uždavinio – iki 2030 m. perpus sumažinti vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenimis ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse, įskaitant maisto praradimą po derliaus nuėmimo. 

ES įgyvendino specialų veiksmų planą, skirtą maisto nuostoliams ir švaistymui mažinti, apimantį reglamentavimo ir nereglamentavimo veiksmus, iš pradžių kaip 2015 m. Žiedinės ekonomikos veiksmų plano dalį, o nuo 2020 m. – pagal ES strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ 30 . Tokiu būdu Komisija siekia ne tik nustatyti aiškius įpareigojimus valstybėms narėms dėl maisto atliekų mažinimo, bet ir sukurti politinę aplinką, kuri padėtų valstybėms narėms imtis veiksmingų veiksmų.  

2018 m. persvarstytoje APD reikalaujama, kad valstybės narės parengtų specialias maisto atliekų prevencijos programas, atitinkančias atliekų hierarchiją. Joje reikalaujama, kad valstybės narės mažintų maisto atliekų kiekį kiekviename maisto tiekimo grandinės etape, stebėtų maisto atliekų kiekį ir praneštų apie padarytą pažangą. 2019 m. Komisija priėmė bendrą maisto atliekų kiekio matavimo metodiką 31 , kuria remiamasi vykdant maisto atliekų stebėseną visoje ES.  

Siekdama padėti valstybėms narėms imtis veiksmų, Komisija nuo 2015 m. ėmėsi iniciatyvų patikslinti ir suderinti atitinkamus teisės aktus (pavyzdžiui, priėmė ES maisto dovanojimo gaires 32 , po to iš dalies pakeitė maisto higienos taisykles, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos saugiai maisto dovanojimo praktikai, taip pat priėmė ES gaires dėl žmonėms vartoti nebetinkamo maisto naudojimo pašarams 33 ). Be to, 2016 m. Komisija įsteigė įvairių suinteresuotųjų šalių platformą – ES maisto nuostolių ir maisto švaistymo prevencijos platformą 34 , kad padėtų visiems dalyviams nustatyti maisto švaistymo prevencijos priemones, dalintis geriausia praktika ir vertinti pažangą. Ji taip pat patvirtino savo siektinus rezultatus (pvz., rekomendacijas dėl veiksmų maisto atliekų prevencijos srityje 35 ) ir rėmė ES lygmeniu vykdomą darbą, kuriuo siekiama pagerinti datos žymėjimo 36   praktiką. Dalintis geriausia praktika ir sprendimais, kaip sumažinti maisto atliekų kiekį visoje ES, taip pat padeda skaitmeninis ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos centras 37 . Įgyvendinant bandomąjį projektą „RESTwithEU“ 38 vertinamos ir rekomenduojamos skaitmeninės priemonės maisto atliekų kiekiui restoranų sektoriuje mažinti. Vartotojų elgsenos pokyčių skatinimo klausimus sprendžia specialus platformos pogrupis, o ES bandomojo projekto – Europos vartotojų maisto atliekų forumo – metu parengtas geriausios praktikos pavyzdžių rinkinys bus paskelbtas iki 2023 m. birželio mėn. pabaigos. Siekdamas sustiprinti maisto atliekų prevencijos įrodymų bazę, Jungtinis tyrimų centras atlieka maisto atliekų prevencijos intervencinių priemonių veiksmingumo vertinimus 39 , remdamasis vertinimo sistema, kuria gali naudotis visi dalyviai. Kvietimai teikti pasiūlymus pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ 40 ir programą „Europos horizontas“ 41 suteikia naujų galimybių vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas, kad būtų sprendžiamos maisto nuostolių ir švaistymo problemos. Kitos maisto atliekų prevencijos finansavimo priemonės – programa LIFE ir INTERREG EUROPE . Pagal Bendrosios rinkos programą Komisija, bendradarbiaudama su Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomąja įstaiga (HADEA), taip pat skiria dotacijas, kad padėtų valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims 42 gerinti maisto atliekų kiekio matavimą ir maisto atliekų kiekio mažinimo veiksmų įgyvendinimą. 

Daugelis maisto tvarkymo subjektų maisto tiekimo grandinėje ėmėsi svarbių veiksmų, kad sumažintų maisto atliekų susidarymą ir padidintų išteklių naudojimo efektyvumą. Pagal ES atsakingos maisto verslo ir rinkodaros praktikos elgesio kodeksą 43 maisto perdirbėjai ir mažmenininkai prisiėmė konkrečius įsipareigojimus mažinti maisto atliekų susidarymą vykdant savo veiklą ir tiekimo grandinėje. 

Nepaisant šių veiksmų ir didėjančio informuotumo apie neigiamą maisto švaistymo poveikį ir padarinius, ES ir valstybių narių lygmeniu prisiimtų politinių įsipareigojimų ir ES priemonių, įgyvendintų nuo 2015 m., kai buvo priimtas Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, maisto atliekų susidarymas nemažėja tiek, kad būtų padaryta didelė pažanga siekiant DVT 12.3 uždavinio. Nepaisant galiojančių APD numatytų teisinių įpareigojimų ir Komisijos vykdomų rėmimo veiksmų, veiksmai, kurių ES valstybėse narėse imtasi buvo nesuderinti ir nepadėjo reikšmingai sumažinti maisto atliekų kiekio.  

Todėl kitas būtinas etapas yra tikslų nustatymas. Konkretūs šio pasiūlymo tikslai yra šie: pirma, valstybėms narėms aiškiai nustatyti atsakomybę už spartesnį maisto atliekų kiekio mažinimą maisto tiekimo grandinėje ir namų ūkiuose jų atitinkamose teritorijose ir taip svariai prisidėti prie DVT 12.3 uždavinio įgyvendinimo; antra, užtikrinti pakankamą ir nuoseklų visų valstybių narių atsaką mažinant maisto atliekų kiekį, atitinkantį pirmaujančių valstybių narių atsaką.

Tai turėtų paskatinti kiekvieną valstybę narę imtis plataus užmojo veiksmų – taikant veiksmingiausias priemones, pritaikytas prie konkrečios nacionalinės situacijos, – kuriais būtų siekiama skatinti vartotojų elgsenos pokyčius ir stiprinti veiksmų koordinavimą tarp visos maisto vertės grandinės dalyvių ir kitų susijusių subjektų (pvz., akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, finansų institucijų, socialinės ekonomikos dalyvių ir kt.).

Be to, po Konferencijos dėl Europos ateities maisto atliekos buvo pasirinktos kaip pirmoji Europos piliečių forumo svarstymų tema. Piliečių forumo rekomendacijomis bus remiamas Komisijos darbas ir jos padės valstybėms narėms rengti nacionalines strategijas bei veiksmų planus, skirtus užkirsti kelią maisto švaistymui.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Ex post vertinimai

Kadangi paskutinis APD pakeitimas buvo atliktas dar tik 2018 m., ex post vertinimas nebuvo atliktas. Dėl to būtų buvę per anksti atlikti naujausių pakeitimų, kurių poveikis dar nėra visiškai išryškėjęs, ex post vertinimą. Be to, APD numatytos konkrečios peržiūros nuostatos dėl konkrečių atliekų srautų, dėl kurių būtų atliekamos dabartinių nuostatų poveikio analizės.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Piliečių forumas 

Vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su Konferencija dėl Europos ateities, Komisija paskelbė apie naujos kartos piliečių forumus, skirtus prieš teikiant tam tikrus svarbius pasiūlymus Europos lygmeniu pasikonsultuoti su atsitiktinai atrinktais piliečiais. Viena iš trijų pirmųjų temų, kurias piliečiai turėjo aptarti, buvo maisto atliekos (kartu su virtualiaisiais pasauliais ir mobilumu mokymosi tikslais), o nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. forumas sušaukė tris sesijas. Nors piliečių forumas nedalyvavo teisės akto pasiūlymo tikslais surengtoje konsultacijų veikloje, piliečių rekomendacijos 60 padės Komisijai vykdyti darbą, susijusį su maisto atliekų prevencija, ir į jas atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Piliečių rekomendacijos taip pat padės valstybėms narėms siekti šiame pasiūlyme nustatytų ES maisto atliekų mažinimo tikslų. 

23-jose pateiktose piliečių rekomendacijose pabrėžiama būtinybė laikytis plataus požiūrio į maisto sistemas, įtraukiant visus subjektus ir stiprinant bendradarbiavimą visoje maisto tiekimo grandinėje. Į šį visapusišką požiūrį taip pat atsižvelgiama trijose forumo rekomendacijose nagrinėjamose temose: 1) „Bendradarbiavimas maisto vertės grandinėje: „Nuo ūkio iki stalo“; 2) „Maisto tvarkymo įmonių iniciatyvos“ ir 3) „Vartotojų elgesio pokyčių skatinimas“.

Piliečių rekomendacijose pateikiamos trys pagrindinės veiksmų kryptys, kurias valstybės narės turi įgyvendinti, kad nacionaliniu lygmeniu sparčiau mažintų maisto atliekų kiekį ir pasiektų būsimus tikslus. ES maisto atliekų prevencijos reglamentavimo sistema, nustatyta APD, ir ES lygmeniu įgyvendinamos rėmimo priemonės taip pat bus grindžiamos rekomendacijomis ir padės valstybėms narėms siekti būsimų tikslų.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija užsakė išorės tyrimą, kuriuo siekta pagrįsti šį 2023 m APD peržiūros politikos galimybių poveikio vertinimą – konkreti sutartis Nr. 090202/2021/861277/ENV.B.3. Jį taip pat padėjo atlikti keli ekspertai ir techninės pagalbos tyrimai, nurodyti poveikio vertinimo priede.

–Jungtinis tyrimų centras teikė labai svarbius mokslinius duomenis – parengė dvi ataskaitas, kuriose pateikta analizė, padėjusi atlikti APD peržiūros poveikio vertinimą, visų pirma dėl galimybės nustatyti maisto atliekų mažinimo tikslus:

–Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras: „Setting the scene for an EU initiative on food waste reduction targets“ (ES iniciatyvos dėl maisto atliekų mažinimo tikslų rengimas), 2023 m. 62 ;

–Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras: „Assessing the economic, social and environmental impacts of food waste reduction targets. A model-based analysis“ (Maisto atliekų mažinimo tikslų ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio poveikio vertinimas. Modeliu pagrįsta analizė), 2023 m. 63 .

–2022 m. spalio 25 d. Eurostatas paskelbė pirmąją specialią statistinę maisto atliekų kiekio Europos Sąjungoje stebėseną, prie kurios pridėti papildomi paaiškinimai apie maisto atliekų kiekio ES duomenis. Duomenų aprašymas ir aiškinimas, taip pat metodika pateikiami Eurostato tinklalapyje „Statistics Explained“, skirtame maisto atliekoms 64 . Duomenys paskutinį kartą atnaujinti 2023 m. kovo mėn.

•Poveikio vertinimas

–1 galimybe remiamas valstybių narių dabartinių nuostatų įgyvendinimas ir vykdymas, t. y. darniau taikomos terminų apibrėžtys, atskiro surinkimo metodai ir atsakomybės už atliekų tvarkymą paskirstymas, priimant neprivalomas gaires, rekomendacijas ir pasinaudojant esamais Komisijos įgaliojimais priimti antrinės teisės aktus, tobulinant dabartines suinteresuotųjų šalių platformas, skirtas gairėms ir keitimuisi geriausia praktika. Šia galimybe sprendžiamos visos problemos priežastys ir siekiama abiejų konkrečių tikslų, nors jos poveikis gali būti mažesnis, nes priemonės būtų tik neprivalomos; 

–pagal 2 galimybę nustatomi papildomi privalomi reglamentavimo reikalavimai, kad būtų pagerintas atliekų tvarkymas pagal atliekų hierarchiją, tikslingai iš dalies pakeičiant APD. Pakeitimų tikslas – nustatyti naujus su veikla susijusius įpareigojimus valstybėms narėms, tekstilės gaminių gamintojams ir atliekų tvarkytojams. Jais būtų patikslintos ir suderintos apibrėžtys ES lygmeniu, patikslinta esamų ataskaitų teikimo įpareigojimų taikymo sritis, siekiant padidinti duomenų patikimumą, patikslinta atskiro surinkimo įpareigojimų taikymo sritis ir nustatyti nauji su veikla susiję įpareigojimai atliekų tvarkytojams, kad būtų užtikrintas atliekų rūšiavimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Pagrindinė šios galimybės priemonė – nustatyti valstybėms narėms įgaliojimus sukurti nacionalines tekstilės gaminiams taikomas DGA sistemas ir suderinti jų taikymo sritį, tikslus ir pagrindines organizacines bei veiklos ypatybes. Šia galimybe sprendžiamos visos problemos priežastys ir siekiama abiejų konkrečių tikslų; 

–3 galimybė – atliekų tvarkymo veiksmingumo tikslų nustatymas ES lygmeniu. Pagal šią galimybę būtų iš dalies pakeista APD, nustatant valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams privalomus atliekų tvarkymo veiksmingumo tikslus, kuriais būtų įgyvendinama atliekų hierarchija. Taikymo sričių ir apibrėžčių suderinimas būtų neatsiejamas nuo tikslų apibrėžimo APD ir vėlesniuose įgyvendinimo aktuose, kuriuose būtų nustatytos išsamesnės kiekvieno tikslo apskaičiavimo metodikos taisyklės. Šia galimybe siekiama abiejų konkrečių tikslų ir sprendžiamos visos problemos priežastys, tačiau ja nebūtų pasiektas toks suderinamumo lygis, koks numatytas pagal 2 galimybę, nes sprendimai dėl priemonių veiksmingumo lygiams pasiekti paliekami valstybių narių diskrecijai. Kadangi dabartiniai duomenys apie susidarančias tekstilės atliekas nėra pakankamai patikimi, iš dalies dėl nevienodo supratimo, ar surinkti tekstilės gaminiai yra atliekos, ir dėl tekstilės gaminių, kuriems taikomas valstybių narių įgyvendinimas, taikymo srities, poveikio vertinime paaiškinamas mechanizmo, pagal kurį ateityje būtų galima nustatyti tikslus, įgyvendinamumas ir šio proceso poveikis (o ne faktiniai tikslų lygiai). Kalbant apie surinkimo tikslo nustatymą, pateikiamas išsamesnis vertinimas, pagrįstas tarpiniu vidutinio užmojo tikslu. 3.6 priemonė yra konkrečiai susijusi su 50 proc. tekstilės gaminių surinkimo tikslo nustatymu. Pasiekus šį tikslą padidėtų tekstilės gaminių atskiro surinkimo lygis, taip padidėtų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo rodikliai ir sumažėtų šalinimo lygis, tačiau taip pat atsirastų administracinė našta, be to, panašų poveikį atskiro surinkimo lygiui gali turėti ir galiojantis 2025 m. atskiro surinkimo įpareigojimas. Be to, prognozuojami lygiai valstybėse narėse yra labai nevienodi, todėl šiame etape gali būti sudėtinga nustatyti tikslą.

–Pirminės gamybos tikslas – tikslo nėra,  

–perdirbimo ir gamybos tikslas – 10 proc.,  

–mažmeninės prekybos ir vartojimo etapų tikslas – 15 proc. 

–Pirminės gamybos tikslas – tikslo nėra,  

–perdirbimo ir gamybos tikslas – 10 proc.,  

–mažmeninės prekybos ir vartojimo etapų tikslas – 30 proc. 

–Pirminės gamybos tikslas – 10 proc.,  

–perdirbimo ir gamybos tikslas – 25 proc.,  

–mažmeninės prekybos ir vartojimo etapų tikslas – 50 proc. 

Kiekybiškai įvertinamas socialinis poveikis yra glaudžiai susijęs su ekonominiu poveikiu ir pasižymi panašiu dėsningumu. Kuo labiau sumažinamas maisto atliekų kiekis, tuo geresni rezultatai pasiekiami įgyvendinant galimybes, kiek tai susiję su maisto įperkamumu ir mažesnėmis namų ūkių išlaidomis. Kita vertus, nuo 1 iki 3 galimybės didėja neigiamas poveikis užimtumui žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, tačiau numatoma, kad jį kompensuos naujo pobūdžio darbo vietos maisto sektoriuje ir nauda kituose ekonomikos sektoriuose.

Numatoma, kad poveikis MVĮ bus nedidelis. Iniciatyva daugiausia dėmesio skiriama maisto atliekų mažinimo tikslų nustatymui valstybėms narėms ir nebus taikoma atskiroms įmonėms. Nors valstybių narių valdžios institucijos greičiausiai bendradarbiaus su visais maisto tiekimo grandinės dalyviais, kol kas šalyse, kuriose imtasi koordinuotų maisto atliekų mažinimo veiksmų, daugiausia dėmesio skiriama didesnėms įmonėms ir savanoriškoms priemonėms, skatinančioms įsitraukti į maisto atliekų prevenciją ir remiamoms valstybės finansavimu. Konsultacijų metu MVĮ nesitikėjo, kad dėl šios iniciatyvos kils tiesioginių problemų, tačiau atsargiai vertino galimus būsimus valstybių narių įgyvendinimo veiksmus.

Palyginus ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį poveikį, taip pat techninį siūlomų galimybių įgyvendinamumą, maisto atliekų srityje tinkamiausia yra 2 galimybė. Numatoma, kad ši galimybė bus veiksminga suteikiant valstybėms narėms stiprią politinę paskatą imtis veiksmų siekiant sumažinti maisto atliekų kiekį nacionaliniu lygmeniu ir pasiekti didelę naudą aplinkai, kartu užtikrinant proporcingumą ir įgyvendinamumą. Todėl nustatant teisiškai privalomus maisto atliekų mažinimo tikslus turėtų būti laikomasi laipsniško požiūrio, pradedant nuo žemesnio lygio nei nustatytas DVT, kad būtų užtikrintas nuoseklus valstybių narių atsakas ir reali pažanga siekiant 12.3 uždavinio. Tarpinė valstybių narių padarytos pažangos peržiūra, grindžiama kasmetine maisto atliekų kiekio stebėsena, suteiktų galimybę pakoreguoti tikslus, kad Sąjungos indėlis būtų padidintas ir dar labiau suderintas su DVT 12.3 uždaviniu, taip pat padėtų nustatyti tolesnės pažangos po 2030 m. kryptį.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2023/0234 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 67 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 68 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos žaliajame kurse ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plane 69 raginama stiprinti ir spartinti Sąjungos ir valstybių narių veiksmus, kad būtų užtikrintas tekstilės ir maisto sektorių aplinkosauginis ir socialinis tvarumas, nes šie sektoriai yra daugiausiai išteklių naudojantys sektoriai, darantys didelį neigiamą išorinį poveikį aplinkai. Šiuose sektoriuose finansavimo ir technologijų trūkumai trukdo pereiti prie žiedinės ekonomikos ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Maisto ir tekstilės sektoriai yra atitinkamai pirmasis ir ketvirtasis daugiausiai išteklių naudojantys sektoriai 70 , juose nevisiškai laikomasi pagrindinių Sąjungos atliekų tvarkymo principų, nustatytų atliekų hierarchijoje, pagal kurią pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, o po to – parengimui pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Šioms problemoms spręsti reikalingi sisteminiai sprendimai, grindžiami gyvavimo ciklo principu;

(2)remiantis ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategija, 71 , siekiant atsisakyti šiuo metu vyraujančio linijinio tekstilės gaminių projektavimo, gamybos, naudojimo ir atsikratymo jais būdo, reikalingi svarbūs pokyčiai, o ypač būtina riboti greitąją madą. Toje strategijoje laikomasi požiūrio, kad svarbu, jog gamintojai būtų atsakingi už atliekas, kurios susidaro dėl jų gaminių, ir numatoma nustatyti suderintas Sąjungos didesnės gamintojo atsakomybės, taikomos tekstilės gaminiams, taisykles bei taikyti ekologinį rinkliavų diferencijavimą. Joje numatyta, kad pagrindinis tokių taisyklių tikslas – sukurti surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo ekonomiką ir skatinti gamintojus užtikrinti, kad jų gaminiai būtų kuriami laikantis žiediškumo principų. Todėl joje numatoma, kad didelė dalis gamintojų įnašų į didesnės gamintojo atsakomybės sistemas turi būti skirta atliekų prevencijos priemonėms ir parengimui pakartotiniam naudojimui. Strategija taip pat remiamas poreikis stiprinti ir taikyti novatoriškesnius tvaraus biologinių išteklių valdymo metodus, kad būtų padidintas maisto atliekų žiediškumas ir jų valorizacija bei pakartotinis biologinių tekstilės gaminių naudojimas;

(3)atsižvelgdamos į neigiamą maisto švaistymo poveikį, valstybės narės įsipareigojo imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama maisto atliekų prevencija ir mažinimas pagal 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma siekti joje nustatyto tikslo iki 2030 m. perpus sumažinti vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir vartojimo lygmenimis ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse, įskaitant maisto praradimą po derliaus nuėmimo. Tomis priemonėmis siekiama maisto atliekų prevencijos ir mažinimo pirminės gamybos, perdirbimo ir gamybos, mažmeninės prekybos ir kitokio maisto paskirstymo etapuose, taip pat restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose;

(4)po Konferencijos dėl Europos ateities Komisija įsipareigojo suteikti galimybę piliečių forumams diskutuoti ir teikti rekomendacijas prieš priimant tam tikrus svarbiausius pasiūlymus. Todėl nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. buvo sušauktas Europos piliečių forumas, kad parengtų rekomendacijų 72 , kaip sustiprinti maisto atliekų mažinimo veiksmus Sąjungoje, sąrašą. Kadangi daugiau nei pusė Sąjungos maisto atliekų susidaro namų ūkiuose, piliečių įžvalgos apie maisto atliekų prevenciją yra ypač svarbios. Piliečiai rekomendavo tris pagrindines veiksmų kryptis, įskaitant bendradarbiavimo maisto vertės grandinėje stiprinimą, maisto verslo iniciatyvas ir vartotojų elgsenos pokyčių skatinimą. Forumo rekomendacijos ir toliau padės įgyvendinti bendrą Komisijos darbo programą, susijusią su maisto atliekų prevencija, ir gali tapti gairėmis, padedančiomis valstybėms narėms siekti maisto atliekų mažinimo tikslų;

(5)pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB 73 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB 74 netaikoma anglies dioksidui, surenkamam ir vežamam geologiškai saugoti ir jau geologiškai saugomam pagal Direktyvos 2006/12/EB reikalavimus. Tačiau ši Direktyvos 2009/31/EB, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/12/EB, nuostata nebuvo įtraukta į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB 75 , kuria panaikinta Direktyva 2006/12/EB. Todėl, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, į šią direktyvą įtraukiami Direktyvos 2009/31/EB pakeitimai, susiję su Direktyvos 2008/98/EB netaikymu anglies dioksidui, surenkamam ir vežamam geologiškai saugoti ir jau geologiškai saugomam;

(6)į Direktyvą 2008/98/EB reikia įtraukti tekstilės gaminių gamintojų, internetinių platformų ir gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų, susijusių su tekstilės gaminiams taikomos didesnės gamintojo atsakomybės įgyvendinimu, apibrėžtis, kad būtų patikslinta šių sąvokų ir susijusių įpareigojimų taikymo sritis;

(7)valstybės narės tam tikru mastu parengė vartotojams ir maisto tvarkymo subjektams skirtą medžiagą ir vykdė kampanijas, susijusias su maisto atliekų prevencija, tačiau jose daugiausia dėmesio skiriama informuotumui didinti, o ne elgsenos pokyčiams skatinti. Siekiant išnaudoti visas maisto atliekų mažinimo galimybes ir užtikrinti ilgalaikę pažangą, reikia parengti elgsenos pokyčius skatinančias intervencines priemones, pritaikyti jas prie konkrečios valstybių narių situacijos ir poreikių ir visiškai integruoti į nacionalines maisto atliekų prevencijos programas. Taip pat reikėtų skirti dėmesio regioniniams žiediniams sprendimams, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, piliečių dalyvavimą ir pritaikymą prie konkrečių regionų, pavyzdžiui, atokiausių regionų ar salų, poreikių;

(8)nepaisant didėjančio informuotumo apie neigiamą maisto švaistymo poveikį ir padarinius, ES ir valstybių narių lygmeniu prisiimtų politinių įsipareigojimų ir Sąjungos priemonių, įgyvendintų nuo 2015 m., kai buvo priimtas Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, maisto atliekų susidarymas nemažėja tiek, kad būtų padaryta didelė pažanga siekiant 12 JT darnaus vystymosi tikslo (DVT) 12.3 uždavinio. Siekiant užtikrinti reikšmingą indėlį siekiant DVT 12.3 uždavinio, priemonės, kurių turi imtis valstybės narės, turėtų būti sustiprintos, kad būtų padaryta pažanga įgyvendinant šią direktyvą ir kitas tinkamas priemones maisto atliekų susidarymui mažinti;

(9)norint pasiekti rezultatų trumpuoju laikotarpiu ir suteikti maisto tvarkymo subjektams, vartotojams ir valdžios institucijoms reikiamą ilgalaikę perspektyvą, reikėtų nustatyti kiekybinius maisto atliekų susidarymo mažinimo tikslus, kuriuos valstybės narės turėtų pasiekti iki 2030 m.;

(10)atsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimą siekti DVT 12.3 uždavinio, maisto atliekų mažinimo tikslų, kuriuos valstybės narės turi pasiekti iki 2030 m., nustatymas turėtų būti stipri politinė paskata imtis veiksmų ir užtikrinti reikšmingą indėlį siekiant visuotinių tikslų. Tačiau, atsižvelgiant į teisiškai privalomą tokių tikslų pobūdį, jie turėtų būti proporcingi ir įgyvendinami ir jais turėtų būti atsižvelgiama į įvairių maisto tiekimo grandinės dalyvių vaidmenį ir pajėgumus (visų pirma labai mažų ir mažųjų įmonių). Todėl nustatant teisiškai privalomus tikslus turėtų būti laikomasi laipsniško požiūrio, pradedant nuo žemesnio lygio nei nustatytas DVT, kad būtų užtikrintas nuoseklus valstybių narių atsakas ir reali pažanga siekiant 12.3 uždavinio;

(11)maisto atliekoms mažinti gamybos ir vartojimo etapuose būtina taikyti skirtingus metodus ir priemones bei įtraukti skirtingas suinteresuotųjų šalių grupes. Todėl vienas tikslas turėtų būti siūlomas perdirbimo ir gamybos etapui, o kitas – mažmeninei prekybai ir kitokiam maisto paskirstymui, restoranams ir maitinimo paslaugų įmonėms bei namų ūkiams;

(12)atsižvelgiant į maisto tiekimo grandinės paskirstymo ir vartojimo etapų tarpusavio priklausomybę, ypač į mažmeninės prekybos praktikos įtaką vartotojų elgsenai ir maisto vartojimo namuose bei maitinimo įstaigose santykį, patartina šiems maisto tiekimo grandinės etapams nustatyti vieną bendrą tikslą. Kiekvienam iš šių etapų nustačius atskirus tikslus, atsirastų nereikalingas sudėtingumas ir būtų apribotas valstybių narių lankstumas sutelkti dėmesį į konkrečias joms rūpimas sritis. Siekiant išvengti, kad dėl bendro tikslo tam tikriems veiklos vykdytojams nebūtų sukurta pernelyg didelė našta, valstybėms narėms bus rekomenduojama atsižvelgti į proporcingumo principą nustatant priemones bendram tikslui pasiekti; 

(13)demografiniai pokyčiai daro didelę įtaką suvartojamo maisto kiekiui ir susidarančioms maisto atliekoms. Todėl bendras maisto atliekų mažinimo tikslas, taikomas mažmeninei prekybai ir kitokiam maisto paskirstymui, restoranams ir maitinimo paslaugų įmonėms bei namų ūkiams, turėtų būti išreikštas procentiniu vienam gyventojui tenkančio maisto atliekų kiekio pokyčiu, kad būtų atsižvelgta į gyventojų skaičiaus pokyčius;

(14)remiantis Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2019/1597 76 nustatyta suderinta metodika, pirmieji metai, kuriais buvo renkami duomenys apie maisto atliekų kiekį, buvo 2020 m. Todėl nustatant maisto atliekų mažinimo tikslus, kaip atskaitos scenarijų reikėtų naudoti 2020 m. Valstybėms narėms, kurios gali įrodyti, kad maisto atliekų kiekio matavimus vykdė prieš 2020 m., taikydamos metodus, atitinkančius Deleguotąjį sprendimą (ES) 2019/1597, turėtų būti leidžiama naudoti ankstesnius atskaitos scenarijus;

(15)siekiant užtikrinti, kad laipsniškas požiūris į visuotinio tikslo įgyvendinimą padėtų įvykdyti užsibrėžtus uždavinius, teisiškai privalomų maisto atliekų mažinimo tikslų lygiai turėtų būti peržiūrėti ir, jei reikia, patikslinti, kad būtų atsižvelgta į valstybių narių ilgainiui padarytą pažangą. Tai leistų prireikus pakoreguoti tikslus, kad būtų padidintas Sąjungos indėlis, tikslai būtų dar labiau suderinti su DVT 12.3 uždaviniu, kuris turi būti pasiektas iki 2030 m., ir kad būtų numatyta tolesnės pažangos kryptis po šios datos;

(16)siekiant užtikrinti geresnį, savalaikiškesnį ir vienodesnį nuostatų, susijusių su maisto atliekų prevencija, įgyvendinimą, numatyti bet kokius įgyvendinimo trūkumus ir sudaryti sąlygas imtis veiksmų anksčiau, nei sueis tikslų įgyvendinimo terminai, 2018 m. įvesta ankstyvojo perspėjimo ataskaitų sistema turėtų būti išplėsta, kad apimtų ir maisto atliekų mažinimo tikslus;

(17)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje nurodytą principą „teršėjas moka“ svarbu, kad gamintojai, pateikiantys Sąjungos rinkai tam tikrus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius, prisiimtų atsakomybę už jų tvarkymą pasibaigus jų gyvavimo ciklui, taip pat pratęstų jų gyvavimo ciklą, tiekdami rinkai pakartotinai naudoti naudotus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius. Siekiant įgyvendinti principą „teršėjas moka“, tikslinga nustatyti tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių tvarkymo įpareigojimus gamintojams, įskaitant bet kurį gamintoją, importuotoją ar platintoją, kurie, nepriklausomai nuo naudojamo pardavimo būdo, kuris be kita ko, gali būti pardavimas pagal nuotolinės prekybos sutartis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES 77 2 straipsnio 7 punkte, pirmą kartą savo vardu arba naudodami savo prekių ženklą profesiniu pagrindu patiekia tuos gaminius rinkai valstybės narės teritorijoje. Į gamintojų, kuriems taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, taikymo sritį neturėtų būti įtrauktos labai mažos įmonės ir savarankiškai dirbantys siuvėjai, gaminantys gaminius pagal individualius užsakymus, atsižvelgiant į mažesnį jų vaidmenį tekstilės rinkoje, taip pat tie, kurie rinkai teikia naudotus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius arba tokius gaminius, pagamintus iš naudotų ar atliekomis tapusių tų gaminių, siekiant Sąjungoje skatinti pakartotinį naudojimą, įskaitant taisymą, atnaujinimą ir kūrybinį perdirbimą, kai pakeičiamos tam tikros pirminio gaminio funkcijos;

(18)esami atskiro tekstilės gaminių surinkimo vykdymo arba tokio vykdymo planavimo, tiek taikant didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, tiek kitus metodus, būdai labai skiriasi vienas nuo kito. Didesnės gamintojo atsakomybės sistemų taikymo atžvilgiu taip pat esama didelių skirtumų, pavyzdžiui, dėl gaminių, kuriems jos būtų taikomos, gamintojų atsakomybės ir valdymo modelių. Todėl Direktyvoje 2008/98/EB nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės taisyklės apskritai turėtų būti taikomos tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojams skirtoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms. Tačiau jos turėtų būti papildytos kitomis konkrečiomis nuostatomis, susijusiomis su tekstilės sektoriaus ypatumais, visų pirma didele mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalimi tarp gamintojų, socialinių įmonių vaidmeniu ir pakartotinio naudojimo svarba didinant tekstilės vertės grandinės tvarumą. Jos taip pat turėtų būti išsamesnės ir labiau suderintos, kad nebūtų sukurta susiskaidžiusi rinka, galinti turėti neigiamą poveikį sektoriui, ypač labai mažoms įmonėms ir MVĮ, surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo srityse, taip pat kad būtų numatytos aiškios paskatos kurti tvarius tekstilės gaminius ir vykdyti tvarią politiką bei sudarytos palankesnės sąlygos antrinių žaliavų rinkose. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę išduoti leidimus kelioms gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, nes tokių gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų konkurencija gali suteikti didesnę naudą vartotojams, paskatinti inovacijas, sumažinti sąnaudas, pagerinti surinkimo lygį ir padidinti gamintojų, norinčių sudaryti sutartis su tokiomis organizacijomis, pasirinkimo galimybes;

(19)namų apyvokos tekstilė ir drabužiai sudaro didžiausią Sąjungoje suvartojamos tekstilės dalį ir labiausiai prisideda prie netvarių perteklinės gamybos ir perteklinio vartojimo modelių. Be to, visos valstybėse narėse veikiančios atskiro surinkimo sistemos visų pirma skirtos namų apyvokos tekstilės gaminiams ir drabužiams, taip pat kitiems vartojimo etapą jau praėjusiems drabužiams ir drabužių priedams bei avalynei, kurie daugiausia sudaryti ne iš tekstilės. Todėl į nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos taikymo sritį turėtų būti įtraukti namų apyvokos tekstilės gaminiai ir kiti drabužiai, drabužių priedai bei avalynė. Siekiant gamintojams užtikrinti teisinį tikrumą dėl gaminių, kuriems taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, į taikymo sritį patenkantys gaminiai turėtų būti identifikuojami pagal Kombinuotosios nomenklatūros kodus, laikantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 78 I priedo;

(20)tekstilės sektoriuje naudojama daug išteklių. Nors tiek žaliavų, tiek tekstilės gamybos srityje didžioji dalis su drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių vartojimu Sąjungoje susijusio spaudimo ir poveikio patiriama trečiosiose šalyse, jie dėl savo visuotinio poveikio klimatui ir aplinkai daro poveikį ir Sąjungai. Todėl tekstilės atliekų prevencija, parengimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas gali padėti sumažinti šio sektoriaus aplinkosauginį pėdsaką pasaulyje, taip pat ir Sąjungoje. Be to, dabartinis neefektyviai išteklius naudojantis tekstilės atliekų tvarkymas neatitinka atliekų hierarchijos ir daro žalą aplinkai tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse, be kita ko, dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų deginant atliekas ir jas šalinant sąvartynuose;

(21)taikant didesnę gamintojo atsakomybę už tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius siekiama užtikrinti aukštą aplinkos ir sveikatos apsaugos lygį Sąjungoje, sukurti surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo, visų pirma uždarojo ciklo pluošto perdirbimo, ekonomiką, taip pat paskatas gamintojams, kad jų gaminiai būtų kuriami laikantis žiediškumo principų. Tekstilės gaminių ir avalynės gamintojai turėtų finansuoti surinkimo, rūšiavimo pakartotiniam naudojimui, parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo išlaidas, taip pat surinktų naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės gaminių ir avalynės, įskaitant neparduotus vartojimo gaminius, laikomus atliekomis, kurie buvo tiekiami valstybių narių teritorijoje įsigaliojus šiai iš dalies keičiančiai direktyvai, perdirbimo bei kitokio apdorojimo išlaidas, užtikrinant, jog didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimai nebūtų taikomi atgaline data ir atitiktų teisinio tikrumo principą. Šie gamintojai taip pat turėtų finansuoti mišrių surinktų komunalinių atliekų sudėties tyrimų, paramos rūšiavimo ir perdirbimo technologijų moksliniams tyrimams ir plėtrai, ataskaitų apie atskirą surinkimą, pakartotinį naudojimą ir kitokį apdorojimą teikimo bei galutinių naudotojų informavimo apie tekstilės gaminių poveikį ir tvarų tvarkymą išlaidas;

(22)gamintojai turėtų būti atsakingi už visų naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimo sistemų sukūrimą ir užtikrinimą, kad jie vėliau būtų rūšiuojami pakartotinai naudoti, parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti, siekiant kuo labiau padidinti dėvėtų drabužių ir avalynės prieinamumą ir sumažinti atliekų, kurios apdorojamos pagal atliekų hierarchiją mažiausiai pageidaujamais būdais, kiekį. Veiksmingiausias būdas gerokai sumažinti tekstilės gaminių poveikį klimatui ir aplinkai yra užtikrinti, kad jie galėtų būti ir būtų naudojami ir pakartotinai naudojami ilgiau. Tai taip pat turėtų sudaryti sąlygas taikyti tvarius ir žiedinius verslo modelius, tokius kaip pakartotinis naudojimas, nuoma ir taisymas, grąžinimo paslaugos ir naudotų daiktų mažmeninė prekyba, kurie padėtų kurti naujas ekologiškas ir kokybiškas darbo vietas, o piliečiams suteiktų galimybių sutaupyti lėšų. Siekiant atsieti tekstilės atliekų susidarymą nuo sektoriaus augimo, labai svarbu nustatyti gamintojų atsakomybę už atliekas, susidarančias dėl jų gaminių. Todėl gamintojai taip pat turėtų būti atsakingi už perdirbimą, visų pirma teikdami pirmenybę uždarojo ciklo pluošto perdirbimo didinimui, ir kitas naudojimo operacijas bei šalinimą;

(23)gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turėtų finansuoti tekstilės perdirbimo, ypač uždarojo ciklo pluošto perdirbimo, kuris suteikia galimybę perdirbti įvairesnes medžiagas ir sukurti žaliavų šaltinį tekstilės gamybai Sąjungoje, didinimą. Taip pat svarbu, kad gamintojai finansiškai remtų mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su automatinio rūšiavimo ir rūšiavimo pagal sudėtį sprendimų, leidžiančių atskirti ir perdirbti mišrias medžiagas bei nukenksminti atliekas, technologine plėtra, kad būtų galima diegti aukštos kokybės uždarojo ciklo pluošto perdirbimo sprendimus ir panaudoti perdirbtą pluoštą. Siekiant palengvinti šios direktyvos reikalavimų laikymąsi, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tekstilės sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, gautų informaciją ir pagalbą, kurios turėtų būti teikiamos kaip rekomendacijos, finansinė parama, galimybė gauti finansavimą, specializuota valdymo ir personalo mokymo medžiaga arba organizacinė ir techninė pagalba. Jei parama finansuojama iš valstybės išteklių, įskaitant atvejus, kai visa parama finansuojama iš valdžios institucijos nustatytų ir iš atitinkamų įmonių surinktų įnašų, ji gali būti valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje; tokiais atvejais valstybės narės privalo užtikrinti atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms. Privačių ir viešųjų investicijų į tekstilės sektoriaus žiediškumą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą telkimas taip pat yra pagrindinis kelių Sąjungos finansavimo programų ir veiksmų planų, pavyzdžiui, Žiediškumo centrų iniciatyvos ir specialių kvietimų teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“, tikslas. Taip pat būtina toliau vertinti galimybę nustatyti Sąjungos tekstilės gaminių perdirbimo tikslus, kad būtų remiama ir skatinama technologinė plėtra ir investicijos į perdirbimo infrastruktūrą, taip pat skatinamas ekologinis projektavimas perdirbamumo tikslais;

(24)nuo 2025 m. sausio 1 d. naudoti ir atliekomis tapę tekstilės, su tekstile susiję ir avalynės gaminiai turėtų būti renkami atskirai nuo kitų atliekų srautų, pavyzdžiui, metalų, popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, medienos ir biologinių atliekų, kad juos būtų galima pakartotinai panaudoti ir kokybiškai perdirbti. Atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir medžiagų nuostolius, atsirandančius dėl to, kad naudoti ir atliekomis tapę tekstilės gaminiai nesurenkami atskirai ir dėl to neapdorojami aplinkai saugiu būdu, naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimo tinklas turėtų apimti visą valstybių narių teritoriją, įskaitant atokiausius regionus, būti arti galutinio naudotojo ir nebūti nukreiptas tik į tas vietoves ir gaminius, kurių atveju surinkimas yra pelningas. Surinkimo tinklas turėtų būti organizuojamas bendradarbiaujant su kitais atliekų tvarkymo ir pakartotinio naudojimo sektoriuose veiklą vykdančiais subjektais, pavyzdžiui, savivaldybėmis ir socialinėmis įmonėmis. Atsižvelgiant į didelę naudą aplinkai ir klimatui, susijusią su pakartotiniu naudojimu, pagrindinis ir antrinis surinkimo tinklo tikslas turėtų būti atitinkamas pakartotinai naudoti ir perdirbti tinkamų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimas. Kadangi vartotojas nėra mokomas atskirti pakartotiniam naudojimui tinkamus gaminius ir perdirbti tinkamus gaminius, surinkimo sistemose, taip pat ir logistikos efektyvumo tikslais, turėtų būti numatyti surinkimo konteineriai, į kuriuos kartu būtų renkami ir naudoti ir atliekomis tapę gaminiai. Aukštas surinkimo lygis skatintų gerus pakartotinio naudojimo rezultatus ir kokybišką perdirbimą tekstilės tiekimo grandinėse, skatintų kokybiškų antrinių žaliavų panaudojimą ir padėtų planuoti investicijas į tekstilės rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūrą. Siekiant patikrinti ir pagerinti surinkimo tinklo ir informavimo kampanijų veiksmingumą, reikėtų reguliariai atlikti surinktų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimus bent NUTS 2 lygmeniu, kad būtų galima nustatyti, kiek jose yra atliekomis tapusios tekstilės ir avalynės. Be to, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turėtų kasmet apskaičiuoti ir viešai skelbti atskiro surinkimo sistemų rezultatų ir pasiekto metinio atskiro surinkimo lygio duomenis;

(25)atsižvelgiant į svarbų socialinių įmonių ir socialinės ekonomikos subjektų vaidmenį esamose tekstilės surinkimo sistemose ir jų potencialą kurti vietinius, tvarius, dalyvaujamuosius ir įtraukius verslo modelius bei kokybiškas darbo vietas Sąjungoje, vadovaujantis ES socialinės ekonomikos veiksmų plano 79 tikslais, įvedant didesnės gamintojo atsakomybės sistemas turėtų būti palaikoma ir remiama socialinių įmonių ir socialinės ekonomikos subjektų, dalyvaujančių naudotų tekstilės gaminių tvarkyme, veikla. Todėl šie subjektai turėtų būti laikomi atskiro surinkimo sistemų partneriais, remiančiais pakartotinio naudojimo ir taisymo masto didinimą ir kuriančiais kokybiškas darbo vietas visiems, ypač pažeidžiamoms grupėms;

(26)gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti informuojant galutinius naudotojus, ypač vartotojus, apie tai, kad naudoti ir atliekomis tapę tekstilės ir avalynės gaminiai turėtų būti renkami atskirai, kad veikia surinkimo sistemos ir kad galutiniai naudotojai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant atliekų prevenciją ir ekologiškai optimalų tekstilės atliekų tvarkymą. Ši informacija turėtų apimti tekstilės ir avalynės gaminių pakartotinio naudojimo priemonių prieinamumą ir tvaraus vartojimo naudą aplinkai bei tekstilės drabužių pramonės poveikį aplinkai, sveikatai ir visuomenei. Galutiniai naudotojai taip pat turėtų būti informuojami apie jų svarbų vaidmenį priimant informacija pagrįstus, atsakingus ir tvarius tekstilės vartojimo sprendimus ir užtikrinant ekologiškai optimalų tekstilės ir avalynės atliekų tvarkymą. Šie informacijos reikalavimai taikomi kartu su reikalavimais dėl informacijos apie tekstilės gaminius teikimo galutiniams naudotojams, nustatytais Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamente 80 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1007/2011 81 . Teikiant informaciją visiems galutiniams naudotojams turėtų būti naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos. Informacija turėtų būti teikiama tiek tradiciniais būdais, kaip antai patalpų ir lauko plakatuose ir per socialinės žiniasklaidos kampanijas, tiek novatoriškesnėmis priemonėmis, kaip antai teikiant elektroninę prieigą prie svetainių per QR kodus;

(27)siekiant padidinti tekstilės gaminių žiediškumą ir aplinkos tvarumą bei sumažinti neigiamą poveikį klimatui ir aplinkai, Reglamente .../... [Leidinių biurui: prašome įrašyti Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamento serijos numerį ir institucijas bei baigti pildyti išnašą] 82  bus nustatyti privalomi tekstilės gaminių ekologinio projektavimo reikalavimai, kuriais, priklausomai nuo to, kas pagal poveikio vertinimą bus naudinga didinant tekstilės tvarumą aplinkos atžvilgiu, bus reglamentuojamas tekstilės gaminių patvarumas, galimumas pakartotinais panaudoti, pataisomumas ir uždarojo ciklo pluošto perdirbimo potencialas, taip pat privalomoji perdirbtojo pluošto dalis tekstilės gaminiuose. Juo taip pat bus reglamentuojamas susirūpinimą keliančių medžiagų buvimas, kad būtų galima kuo labiau sumažinti jų kiekį ir jas kontroliuoti, siekiant sumažinti atliekų susidarymą ir pagerinti perdirbimą, taip pat sintetinių pluoštų patekimo į aplinką prevencija ir mažinimas, kad būtų gerokai sumažintas mikroplastiko atsiskyrimas. Be to, veiksminga ekonominė priemonė, skatinanti kurti tvaresnius tekstilės gaminius ir taip tobulinti žiedinį projektavimą yra didesnės gamintojo atsakomybės rinkliavų diferencijavimas. Siekiant suteikti stiprią paskatą ekologiniam projektavimui ir kartu atsižvelgti į vidaus rinkos tikslus ir tekstilės sektoriaus, kurį daugiausia sudaro MVĮ, sudėtį, būtina suderinti didesnės gamintojo atsakomybės rinkliavų diferencijavimo kriterijus, remiantis svarbiausiais ekologinio projektavimo parametrais, kad tekstilės gaminius būtų galima apdoroti pagal atliekų hierarchiją. Rinkliavų diferencijavimas pagal ekologinio projektavimo kriterijus turėtų būti grindžiamas ekologinio projektavimo reikalavimais ir jų matavimo metodikomis, priimtomis pagal Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentą tekstilės gaminiams arba pagal kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi suderinti tekstilės gaminių tvarumo kriterijai ir jų matavimo metodai, ir tik tais atvejais, kai pastarieji yra priimti. Tikslinga įgalioti Komisiją priimti suderintas rinkliavų diferencijavimo taisykles, siekiant užtikrinti, kad rinkliavų diferencijavimo kriterijai būtų suderinti su tais gaminiams taikomais reikalavimais;

(28)siekiant stebėti, ar gamintojai laikosi įpareigojimų, susijusių su jų finansinėmis ir organizacinėmis pareigomis užtikrinti naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, kuriuos jie pirmą kartą patiekia rinkai valstybės narės teritorijoje, tvarkymą, būtina, kad kiekviena valstybė narė sukurtų ir tvarkytų gamintojų registrą ir kad gamintojai būtų įpareigoti jame registruotis. Registracijos reikalavimai ir formatas turėtų būti kuo labiau suderinti visoje Sąjungoje, kad registracija būtų lengvesnė, visų pirma tais atvejais, kai gamintojai tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius pirmą kartą patiekia rinkai skirtingose valstybėse narėse. Registre pateikta informacija turėtų būti prieinama tiems subjektams, kurie dalyvauja tikrinant, ar laikomasi didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimų ir ar užtikrinamas jų vykdymas;

(29)kadangi 99 proc. tekstilės sektoriaus sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, įgyvendinant didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, taikomą tekstilei, su tekstile susijusiems ir avalynės gaminiams, turėtų būti siekiama kuo labiau sumažinti administracinę naštą. Todėl didesnė gamintojo atsakomybė turėtų būti užtikrinama kolektyviai, t. y. atsakomybę gamintojų vardu turėtų prisiimti gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos. Gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms turėtų būti privaloma gauti valstybės narės leidimą ir jos turėtų dokumentais įrodyti, inter alia, kad turi pakankamai finansinių išteklių dėl didesnės gamintojo atsakomybės patiriamoms išlaidoms padengti ir kad jos vykdo tą atsakomybę;

(30)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 83 30 straipsnio 1 dalimi tam tikri interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, siūlančiais tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius Sąjungoje esantiems vartotojams, paslaugų teikėjai, prieš leidžiant gamintojui naudotis platformos paslaugomis, įpareigojami iš to gamintojo gauti tam tikrą identifikacinę informaciją ir gamintojo patvirtinimą, kad jis įsipareigoja siūlyti tik tuos gaminius ar paslaugas, kurie atitinka taikomas Sąjungos teisės taisykles. Siekiant užtikrinti veiksmingą didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimų vykdymą, turėtų būti nurodyta, kad interneto platformų, kurioms taikomas Reglamento (ES) 2022/2065 3 skyriaus 4 skirsnis, paslaugų teikėjai iš tų gamintojų turėtų gauti informaciją apie registraciją tekstilės gamintojų registre, kurį valstybė narė privalo sukurti pagal šią direktyvą, taip pat gamintojo registracijos tame registre numerį (-ius) ir gamintojo patvirtinimą, kad jis įsipareigoja siūlyti tik tuos tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius, kuriems taikomi šioje direktyvoje nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimai. Tokių platformų paslaugų teikėjams taikomos Reglamento (ES) 2022/2065 IV skyriuje nustatytos vykdymo užtikrinimo taisyklės, susijusios su šiomis atsekamumo taisyklėmis;

(31)siekiant užtikrinti, kad tekstilės gaminiai būtų apdorojami pagal Direktyvoje 2008/98/EB nustatytą atliekų hierarchiją, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turėtų užtikrinti, kad visiems atskirai surinktiems tekstilės gaminiams ir avalynei būtų taikomos rūšiavimo operacijos, kurių metu būtų atrenkami abeji gaminiai, tinkami pakartotiniam naudojimui, kuris atitinka gaunančiųjų naudotos tekstilės ir perdirbimo žaliavų rinkų poreikius Sąjungoje ir visame pasaulyje. Atsižvelgiant į didesnę naudą aplinkai, susijusią su tekstilės gaminių gyvavimo ciklo pratęsimu, pagrindinis rūšiavimo operacijų tikslas turėtų būti pakartotinis naudojimas, o po to – rūšiavimas perdirbti, jei gaminiai profesionaliai įvertinami kaip netinkami pakartotinai naudoti. Šiuos rūšiavimo, įskaitant pirminį rūšiavimą, kuris gali būti vykdomas surinkimo punkte, reikalavimus Komisija pirmiausia turėtų parengti kaip dalį suderintų Sąjungos pakartotiniam naudojimui tinkamų tekstilės gaminių ir perdirbtų tekstilės gaminių nelaikymo atliekomis kriterijų. Tokie suderinti kriterijai turėtų užtikrinti surinktų frakcijų, taip pat rūšiuoti, atliekų naudojimo operacijoms ir antrinėms žaliavoms skirtų medžiagų srautų nuoseklumą ir aukštą kokybę tarpvalstybiniu mastu, o tai savo ruožtu turėtų palengvinti pakartotinio naudojimo ir perdirbimo vertės grandinių plėtrą. Dėvėti drabužiai, kuriuos pakartotinio naudojimo veiklos vykdytojai arba socialinės įmonės ir socialinės ekonomikos subjektai surinkimo iš galutinių naudotojų punkte profesionaliai įvertino kaip tinkamus pakartotiniam naudojimui, neturėtų būti laikomi atliekomis. Jei pakartotinis naudojimas ar perdirbimas techniškai neįmanomas, atliekų hierarchija vis tiek turėtų būti taikoma , kai įmanoma vengiant atliekų, visų pirma biologiškai skaidžių tekstilės gaminių, kurie yra išmetamo metano šaltinis, šalinimo sąvartynuose ir išgaunant šiluminę energiją iš atliekų, jei jas tenka deginti;

(32)panaudotų ir atliekomis tapusių tekstilės gaminių eksportas už ES ribų nuolat didėja – eksportas sudaro didžiausią po vartojimo etapo ES susikaupusių tekstilės gaminių pakartotinio naudojimo rinkos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2025 m. įvedus atskirą surinkimą gerokai padaugės surenkamų tekstilės atliekų, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos apsaugą, svarbu stiprinti pastangas kovoti su neteisėtu atliekų, pateikiamų kaip ne atliekos, vežimu į trečiąsias šalis. Remiantis Reglamentu .../... [Leidinių biurui: prašome įrašyti Reglamento dėl atliekų vežimo priėmimo institucijas ir serijos numerį bei baigti pildyti išnašą] 84 ir atsižvelgiant į tikslą užtikrinti tvarų tekstilės gaminių, kurių vartojimo etapas pasibaigęs, tvarkymą ir kovoti su neteisėtu atliekų vežimu, turėtų būti numatyta, kad su visais atskirai surinktais naudotais tekstilės, su tekstile susijusiais ir avalynės gaminiais prieš juos vežant būtų atlikta rūšiavimo operacija. Be to, turėtų būti numatyta, kad visi atskirai surinkti naudoti tekstilės, su tekstile susiję ir avalynės gaminiai būtų laikomi atliekomis ir jiems būtų taikomi Sąjungos atliekų teisės aktai, įskaitant teisės aktus dėl atliekų vežimo, kol juos išrūšiuoja kvalifikuotas rūšiavimo pakartotinai naudoti ir perdirbti veiklos vykdytojas. Rūšiavimas turėtų būti vykdomas pagal suderintus rūšiavimo reikalavimus, kuriais užtikrinama aukštos kokybės pakartotiniam naudojimui tinkama frakcija, atitinkanti ją gaunančių naudotos tekstilės rinkų ES ir pasaulyje poreikius, ir nustatant kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atskirti naudotus gaminius nuo atliekų. Prie naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntų turėtų būti pridedama informacija, įrodanti, kad šie gaminiai yra rūšiavimo arba parengimo pakartotiniam naudojimui operacijos rezultatas ir kad jie yra tinkami pakartotiniam naudojimui;

(33)kad valstybės narės pasiektų šioje direktyvoje nustatytus tikslus, jos turėtų peržiūrėti savo maisto atliekų prevencijos programas, įtraukdamos į jas naujas priemones, kuriose dalyvautų įvairūs viešojo ir privačiojo sektorių partneriai ir būtų numatyti koordinuoti veiksmai, pritaikyti konkrečioms probleminėms sritims, taip pat požiūriams ir elgsenai, dėl kurių švaistomas maistas. Rengdamos šias programas valstybės narės galėtų pasisemti įkvėpimo iš Europos piliečių forumo maisto švaistymo klausimais pateiktų rekomendacijų;

(34)aiški atskaitomybė už maisto atliekų prevencijos priemones ir jų valdymas yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą veiksmų, kuriais siekiama pokyčių ir šioje direktyvoje nustatytų tikslų, koordinavimą. Dėl bendros daugelio valdžios institucijų darbotvarkės ir suinteresuotųjų šalių, dalyvaujančių kovoje su maisto atliekomis valstybėse narėse, įvairovės reikia paskirti kompetentingą instituciją, atsakingą už bendrą veiksmų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu;

(35)siekiant veiksmingiau stebėti gaminių pakartotinį naudojimą, įskaitant tekstilės gaminių pakartotinį naudojimą ir parengimą pakartotiniam naudojimui, be kita ko, atsižvelgiant į galimą veiksmingumo tikslų nustatymą ateityje, reikėtų padidinti informacijos apie komunalinių tekstilės gaminių, kurių vartojimo etapas pasibaigęs, tvarkymą ES lygmeniu detalumą. Pakartotinio naudojimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui duomenys yra pagrindiniai duomenų srautai, skirti atliekų susidarymo atsiejimui nuo ekonomikos augimo ir perėjimo prie tvarios, įtraukios ir žiedinės ekonomikos stebėti. Todėl šiuos duomenų srautus turėtų valdyti Europos aplinkos agentūra;

(36)Direktyvos 2008/98/EB 9 straipsnio 8 dalyje nustatyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bendros metodikos ir minimalių kokybės reikalavimų, taikomų užtikrinant vienodą maisto atliekų kiekio matavimą, turėtų būti perkelti, atlikus nedidelius pakeitimus, į naują straipsnį, kuriame konkrečiai kalbama apie maisto atliekų susidarymo prevenciją;

(37)siekiant suderinti Direktyvoje 2008/98/EB išvardytus Kombinuotosios nomenklatūros kodus su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 1 priede išvardytais kodais, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl Direktyvos 2008/98/EB IVc priedo pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(38)siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2008/98/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl suderinto registravimo registre formos, pagrįstos 22b straipsnio 4 dalyje nustatytais informacijos reikalavimais, rinkliavų diferencijavimo kriterijų, taikomų 22c straipsnio 3 dalies a punkto taikymo tikslais, ir 22c straipsnio 6 dalies c punkte nurodyto atskiro surinkimo lygio apskaičiavimo ir tikrinimo metodikos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 85 ;

(39)todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2008/98/EB;

(40)kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. didinti maisto ir tekstilės atliekų tvarkymo aplinkosauginį tvarumą ir užtikrinti laisvą naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės gaminių judėjimą vidaus rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tuos tikslus galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam subsidiarumo tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Direktyva 2008/98/EB iš dalies keičiama taip:

(1)2 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) į atmosferą pasklindančioms dujinėms išlakoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas bei transportuojamas geologinio saugojimo tikslais ir geologiškai saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB*;

* 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).“;

(2)3 straipsnyje įterpiami šie punktai:

„4b) IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojas – gamintojas, importuotojas, platintojas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus tuos, kurie tiekia naudotus IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius, taip pat IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius, kurie gauti iš rinkoje esančių tokių naudotų gaminių arba tokių gaminių atliekų ar jų dalių, įmones, kuriose dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurių metinė apyvarta ir balansas neviršija 2 mln. EUR, ir savarankiškai dirbančius siuvėjus, kuris, nepriklausomai nuo jo naudojamo pardavimo būdo, kuris, be kita ko, gali būti pardavimas pagal nuotolinės prekybos sutartis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES* 2 straipsnio 7 dalyje:

a) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir gamina IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba užsako kam nors juos jam sukurti bei pagaminti ir savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą pirmą kartą patiekia juos tos valstybės narės teritorijoje;

b) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą perparduoda tos valstybės narės teritorijoje IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius, kuriuos pagamino a punkte nurodytas kitas gamintojas ir ant kurių nenurodomas to gamintojo pavadinimas ar jo naudojamas prekinis pavadinimas ar prekių ženklas;

c) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir toje valstybėje narėje profesiniu pagrindu pirmą kartą patiekia IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius iš kitos valstybės narės arba iš trečiosios šalies arba

d) valstybėje narėje parduoda IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius nuotolinio ryšio priemonėmis tiesiogiai galutiniams naudotojams, įskaitant privačius namų ūkius ir naudotojus, kurie nėra privatūs namų ūkiai, o įsisteigęs yra kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;

4c) tiekimas rinkai – gaminio, skirto platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba nemokamai;

4d) gamintojo atsakomybę perimanti organizacija – juridinis asmuo, finansiniu aspektu arba finansiniu ir operatyviniu aspektais organizuojantis didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimų vykdymą gamintojų vardu;

4e) interneto platforma – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065** 3 straipsnio i punkte apibrėžta interneto platforma;

4f) vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia su jo prekybos veikla, verslu, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais;

* 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

** 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (OL L 277, 2022 10 27, p. 1).“;

(3)9 straipsnio 1 dalies g bei h punktai ir 5, 6 bei 8 dalys išbraukiami;

(4)įterpiamas šis 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Maisto atliekų susidarymo prevencija

1.Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užkirsti kelią maisto atliekų susidarymui pirminės gamybos, perdirbimo bei gamybos ir mažmeninės prekybos bei kitokio maisto skirstymo etapuose, taip pat restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose. Priemonės, be kita ko, yra šios:

(a)kurti ir remti elgsenos pokyčius skatinančias intervencines priemones maisto atliekų kiekiui mažinti ir informavimo kampanijas informuotumui apie maisto atliekų prevenciją didinti;

(b)nustatyti ir šalinti maisto tiekimo grandinės veikimo neefektyvumą ir remti visų jos dalyvių bendradarbiavimą, kartu užtikrinant teisingą prevencinių priemonių sąnaudų ir naudos paskirstymą;

(c)skatinti maisto dovanojimą ir kitokį jo perskirstymą žmonėms vartoti, pirmenybę teikiant žmonių reikmėms, o ne naudojimui gyvūnų pašarams ar pakartotiniam perdirbimui į ne maisto produktus;

(d)remti mokymą ir įgūdžių ugdymą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir socialinės ekonomikos subjektams.

Valstybės narės užtikrina, kad visi atitinkami tiekimo grandinės dalyviai būtų proporcingai jų pajėgumams ir funkcijoms įtraukti į maisto atliekų susidarymo prevenciją maisto tiekimo grandinėje, skiriant ypatingą dėmesį tam, kad būtų išvengta neproporcingo poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

2.Valstybės narės stebi ir vertina savo maisto atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą, įskaitant maisto atliekų kiekio mažinimo tikslų, nurodytų 4 dalyje, laikymąsi, matuodamos maisto atliekų kiekį pagal metodiką, nustatytą pagal 3 dalį.

3.Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis dėl bendros metodikos ir minimaliųjų kokybės reikalavimų, užtikrinančių vienodą maisto atliekų kiekio matavimą, nustatymo.

4.Valstybės narės imasi būtinų ir tinkamų priemonių, kad iki 2030 m. gruodžio 31 d. nacionaliniu lygmeniu pasiektų šiuos maisto atliekų mažinimo tikslus:

(a)palyginti su 2020 m., 10 % sumažinti perdirbimo ir gamybos etape susidarančių maisto atliekų kiekį;

(b)palyginti su 2020 m., 30 % sumažinti bendrą mažmeninės prekybos ir kitokio maisto skirstymo etapuose, restoranuose bei maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekį, tenkantį vienam gyventojui.

5.Jei valstybė narė gali pateikti ankstesnių nei 2020 m. ataskaitinių metų duomenis, surinktus taikant metodus, panašius į Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2019/1597 nustatytą metodiką ir būtiniausius kokybės reikalavimus, užtikrinančius vienodą maisto atliekų kiekio matavimą, gali būti naudojami ankstesni ataskaitiniai metai. Valstybė narė apie ketinimą naudoti ankstesnius ataskaitinius metus per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir pateikia Komisijai duomenis bei jiems rinkti naudojamus matavimo metodus.

6.Jei Komisija mano, kad duomenys neatitinka 5 dalyje nustatytų sąlygų, ji per šešis mėnesius nuo pranešimo, pateikto pagal tą dalį, gavimo priima sprendimą, kuriuo valstybės narės prašoma kaip ataskaitinius metus naudoti ne valstybės narės pasiūlytus, o 2020 arba kitus metus.

7.Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri 4 dalyje nustatytus iki 2030 m. pasiektinus tikslus, kad prireikus juos pakeistų, pakoreguotų ir (arba) išplėstų įtraukdama kitų maisto tiekimo grandinės etapų, taip pat apsvarstytų, ar reikia nustatyti naujų tikslų laikotarpiui po 2030 m. Tuo tikslu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios prireikus pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“;

(5)11 straipsnio 1 dalies trečias sakinys pakeičiamas taip:

„Laikantis 10 straipsnio 2 ir 3 dalių, valstybės narės atskiro surinkimo sistemą įveda bent popieriui, metalui, plastikui ir stiklui.“;

(6)11b straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, Komisija likus ne mažiau kaip trejiems metams iki kiekvieno iš 9a straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalies c, d bei e punktuose ir 3 dalyje nustatytų terminų parengia tuose punktuose bei dalyse nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.“;

(7)įterpiami šie 22a–22d straipsniai:

„22a straipsnis

Didesnės gamintojo atsakomybės sistemos taikymas tekstilės gamybai

1.Laikydamosi 8 ir 8a straipsnių valstybės narės užtikrina, kad gamintojams būtų taikoma didesnė gamintojo atsakomybė už IVc priede išvardytus namų ūkio tekstilės gaminius, drabužius bei drabužių priedus ir tame priede išvardytą avalynę, drabužius bei drabužių priedus (toliau – „tekstilės, su tekstile susiję ir avalynės gaminiai“), kuriuos jie pirmą kartą patiekia rinkai valstybės narės teritorijoje.

2.Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šios direktyvos IVc priedas siekiant jame išvardytus Kombinuotosios nomenklatūros kodus suderinti su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87* 1 priede išvardytais kodais.

3.Valstybės narės aiškiai apibrėžia atitinkamų subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant, stebint ir tikrinant 1 dalyje nurodytą didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, vaidmenis ir atsakomybę.

4.Valstybės narės užtikrina, kad IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojai padengtų šias išlaidas:

(a)naudotų ir atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimo ir paskesnio atliekų tvarkymo, kuris apima:

(1)tų naudotų produktų surinkimą pakartotiniam naudojimui ir atskirą atliekomis tapusių gaminių surinkimą parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti, laikantis 22c ir 22d straipsnių,

(2)1 punkte nurodyto surinkto krovinio vežimą toliau rūšiuoti pakartotiniam naudojimui, parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo operacijoms, laikantis 22d straipsnio;

(3)1 punkte nurodyto surinkto krovinio rūšiavimą, parengimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimą bei kitas naudojimo operacijas ir šalinimą;

(4)1 ir 2 punktuose nurodytą socialinių įmonių ir kitų su atliekų tvarkymu nesusijusių subjektų, kurie yra 22c straipsnio 5 ir 11 dalyse nurodytos surinkimo sistemos dalis, atliekų surinkimą, vežimą ir apdorojimą;

(b)surinktų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimo, atliekamo pagal 22d straipsnio 6 dalį;

(c)informacijos apie tekstilės ir avalynės gaminių tvarų naudojimą, atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, parengimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimą, kitokį naudojimą bei jų šalinimą teikimo pagal 22c straipsnio 13 dalies 14 ir 17 punktus;

(d)duomenų rinkimo ir teikimo kompetentingoms institucijoms pagal 37 straipsnį;

(e)paramos moksliniams tyrimams ir plėtrai, kuriais siekiama tobulinti rūšiavimo ir perdirbimo procesus, visų pirma siekiant didinti uždarojo ciklo pluošto perdirbimo mastą, nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms.

5.Valstybės narės užtikrina, kad IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojai padengtų šio straipsnio 4 dalyje nurodytas išlaidas, susijusias su naudotais ir atliekomis tapusiais IVc priede išvardytais tekstilės, su tekstile susijusiais ir avalynės gaminiais, pristatomais į pagal 22c straipsnio 5 ir 11 punktus įsteigtus surinkimo punktus, kai tokie gaminiai pirmą kartą patiekti rinkai valstybės narės teritorijoje po [Leidinių biurui: prašome įrašyti šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo datą].

6.4 dalyje nurodytos padengtinos išlaidos turi neviršyti išlaidų, būtinų toje dalyje nurodytoms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti, ir yra skaidriai nustatomos tarp atitinkamų subjektų.

7.Siekdamos laikytis Reglamento (ES) 2022/2065 30 straipsnio 1 dalies d ir e punktų, valstybės narės užtikrina, kad į to reglamento 3 skyriaus 4 skirsnio taikymo sritį patenkančių interneto platformų, per kurias vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, siūlančiais IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius Sąjungoje įsikūrusiems vartotojams, paslaugų teikėjai iš gamintojų gautų šią informaciją:

(a)informaciją apie registraciją 22b straipsnyje nurodytame gamintojų registre toje valstybėje narėje, kurioje įsikūręs vartotojas, ir gamintojo registracijos tame registre numerį (-ius);

(b)gamintojo pasitvirtinimą, kuriuo jis įsipareigoja siūlyti tik tokius IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius, dėl kurių valstybėje narėje, kurioje įsikūręs vartotojas, laikomasi šio straipsnio 1 ir 4 dalyse ir 22c straipsnio 1 dalyje nurodytų didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimų.

8.Laikydamosi 8, 8a ir 22a–22d straipsnių valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos būtų nustatytos iki [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – trisdešimt mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo].

22b straipsnis

Tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojų registras

1.Valstybės narės sukuria IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojų registrą, kad galėtų stebėti, kaip tie gamintojai laikosi 22a straipsnio ir 22c straipsnio 1 dalies.

Valstybės narės užtikrina, kad registre būtų pateikiamos nuorodos į kitus nacionalinius registrus, kad būtų lengviau registruoti gamintojus visose valstybėse narėse.

2.Valstybės narės užtikrina, kad iš gamintojų būtų reikalaujama registruotis 1 dalyje nurodytame registre. Tuo tikslu valstybės narės reikalauja, kad gamintojai pateiktų registracijos paraišką kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jie pirmą kartą rinkai patiekia IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius.

3.Valstybės narės leidžia gamintojams savo teritorijoje pirmą kartą patiekti rinkai IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius tik tuo atveju, jei jie arba, įgaliojimo atveju, didesnės gamintojo atsakomybės klausimams jų įgalioti atstovai yra registruoti toje valstybėje narėje.

4.Registracijos paraiškoje, be kita ko, nurodoma ši informacija:

(a)pavadinimai, prekių ženklai ir prekiniai pavadinimai, jei yra, kuriuos gamintojas naudoja savo veiklai toje valstybėje narėje, ir gamintojo adresas, įskaitant pašto kodą ir vietovę, gatvės pavadinimą ir namo numerį, šalį, telefono numerį, taip pat, jei yra, svetainės adresą bei e. pašto adresą ir vieno bendro informacinio punkto pavadinimą;

(b)gamintojo nacionalinis identifikavimo kodas, įskaitant jo prekybos registro numerį ar lygiavertį oficialų registracijos numerį, taip pat Sąjungos ar nacionalinis mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris;

(c)IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, kuriuos gamintojas ketina pirmą kartą patiekti rinkai tos valstybės narės teritorijoje, Kombinuotosios nomenklatūros kodai;

(d)gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos pavadinimas, pašto kodas, vietovė, gatvė ir namo numeris, šalis, telefono numeris, svetainės adresas, e. pašto adresas ir nacionalinis identifikavimo kodas, taip pat jos prekybos registro numeris arba lygiavertis oficialus registracijos numeris, Sąjungos arba nacionalinis mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris ir atstovaujamo gamintojo įgaliojimas;

(e)gamintojo arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos pareiškimas, kad pateikta informacija yra teisinga.

5.Valstybės narės užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatytus įpareigojimus gamintojo vardu galėtų vykdyti gamintojo atsakomybę perimanti organizacija.

Jei gamintojas yra paskyręs gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, ji šiame straipsnyje nustatytus įpareigojimus vykdo mutatis mutandis, jei valstybė narė nenurodo kitaip.

6.Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija:

(a)gautų 2 dalyje nurodytas gamintojų registracijos paraiškas per elektroninę duomenų apdorojimo sistemą; duomenys apie ją pateikiami kompetentingos institucijos svetainėje;

(b)patvirtintų registraciją ir suteiktų registracijos numerį per ne ilgesnį kaip 12 savaičių laikotarpį, kuris prasideda tada, kai pateikiama 4 dalyje nurodyta informacija;

(c)galėtų nustatyti išsamią su registracijos reikalavimais ir procesu susijusią tvarką nepridėdama naujų esminių reikalavimų prie tų, kurie nustatyti 4 dalyje;

(d)iš gamintojų galėtų imti sąnaudomis pagrįstą ir proporcingą mokestį už 2 dalyje nurodytų paraiškų tvarkymą.

7.Kompetentinga institucija gali atsisakyti registruoti gamintoją arba panaikinti jo registraciją, jei nepateikiama 4 dalyje nurodyta informacija ir susiję dokumentiniai įrodymai ar jie yra nepakankami arba jei gamintojas nebeatitinka 4 dalies d punkte nustatytų reikalavimų.

8.Valstybės narės reikalauja, kad gamintojas arba, kai taikoma, gamintojo atsakomybę perimanti organizacija nepagrįstai nedelsdami praneštų kompetentingai institucijai apie visus informacijos, pateiktos registracijos įraše pagal 4 dalies d punktą, pasikeitimus ir apie bet kokį veiklos, susijusios su registracijos įraše nurodytų tekstilės ir avalynės gaminių patiekimu rinkai pirmą kartą valstybės narės teritorijoje, nutraukimą visam laikui. Gamintojas iš gamintojų registro išbraukiamas, jei jis nebeegzistuoja.

9.Jei gamintojų registre saugoma informacija nėra viešai prieinama, valstybė narė užtikrina, kad interneto platformų, per kurias vartotojai gali su gamintojais sudaryti nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjams būtų nemokamai suteikiama prieiga prie registro.

10.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma suderinta registravimo registre forma, grindžiama šio straipsnio 4 dalyje nustatytais informacijos reikalavimais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

22c straipsnis

Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos tekstilės sektoriuje

1.Valstybės narės užtikrina, kad IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojai paskirtų gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, kuri jų vardu vykdytų 22a straipsnyje nustatytus jų didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimus.

2.Valstybės narės reikalauja, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, ketinančios gamintojų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimus pagal 8a straipsnio 3 dalį, 22a, 22b, 22d straipsnius ir šį straipsnį, gautų kompetentingos institucijos leidimą.

3.Valstybės narės reikalauja iš gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų užtikrinti, kad IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojų joms mokami finansiniai įnašai:

(a)būtų grindžiami atitinkamų gaminių svoriu ir IVc priedo 1 dalyje išvardytų tekstilės gaminių atveju būtų diferencijuojami remiantis ekologinio projektavimo reikalavimais, priimtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą.../... [Leidinių biurui: prašome įrašyti Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamento numerį, kai reglamentas bus priimtas]**, kurie yra svarbiausi tekstilės atliekų prevencijai ir tekstilės apdorojimui pagal atliekų hierarchiją, ir atitinkamomis tiems kriterijams skirtomis matavimo metodikomis, priimtomis pagal tą reglamentą arba kitus Sąjungos teisės aktus dėl suderintų tvarumo kriterijų ir matavimo metodų nustatymo tekstilės gaminiams, ir kuriais užtikrinamas didesnis tekstilės gaminių aplinkosauginis tvarumas ir žiediškumas;

(b)būtų pakoreguoti siekiant atsižvelgti į gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų pajamas, gaunamas iš pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui arba iš antrinių žaliavų, gautų iš perdirbtų atliekomis tapusių tekstilės gaminių, vertės;

(c)užtikrintų vienodas sąlygas gamintojams, neatsižvelgiant į jų kilmę ar dydį, neužkraunant neproporcingos naštos IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminius mažais kiekiais gaminantiems gamintojams, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones.

4.Kai tai būtina siekiant išvengti vidaus rinkos iškraipymo ir užtikrinti suderinamumą su ekologinio projektavimo reikalavimais, priimtais pagal Reglamento.../... [Leidinių biurui: prašome įrašyti tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamento numerį, kai reglamentas bus priimtas] 4 straipsnį kartu su 5 straipsniu, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi rinkliavų diferencijavimo kriterijai, taikomi šio straipsnio 3 dalies a punkto taikymo tikslais. Tas įgyvendinimo aktas neturi būti susijęs su tiksliu įnašų dydžio nustatymu ir yra priimamas laikantis šios direktyvos 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos nustatytų naudotų ir atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, sudedamųjų medžiagų, būklės, pavadinimo, prekinio pavadinimo, prekių ženklo ar kilmės, atskiro surinkimo valstybės narės, kurioje jos tuos gaminius patiekia rinkai pirmą kartą, teritorijoje, sistemą. Pagal atskiro surinkimo sistemą:

(a)6 dalies a punkte nurodytiems subjektams siūlomas tokių naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimas ir numatoma būtina praktinė jų surinkimo ir vežimo tvarka, įskaitant nemokamą tinkamų surinkimo ir transportavimo konteinerių tiekimą į susietuosius surinkimo punktus (toliau – susietieji surinkimo punktai);

(b)užtikrinamas nemokamas tokių naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, renkamų susietuosiuose surinkimo punktuose, surinkimas tokiu dažnumu, kuris proporcingas aprėpiamai teritorijai ir tokių naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės ir avalynės gaminių, paprastai renkamų tuose surinkimo punktuose, kiekiui;

(c)užtikrinamas nemokamas socialinių įmonių ir kitų su atliekų tvarkymu nesusijusių subjektų atliekų, susidariusių iš minėtų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, kurios renkamos susietuosiuose surinkimo punktuose, surinkimas.

Bet kokiam gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų veiklos koordinavimui toliau taikomos Sąjungos konkurencijos taisyklės.

6.Valstybės narės užtikrina, kad 5 dalyje nurodyta surinkimo sistema:

(a)būtų sudaryta iš surinkimo punktų, kuriuos jų vardu įsteigia gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos ir atliekų tvarkymo subjektai, bendradarbiaudami su vienu ar daugiau iš šių subjektų: socialinėmis įmonėmis ir socialinės ekonomikos subjektais, platintojais, valdžios institucijomis ar trečiosiomis šalimis, jų vardu surenkančiomis naudotus ir atliekomis tapusius IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius, ir kitais savanoriškais surinkimo punktais;

(b)apimtų visą valstybės narės teritoriją, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankumą, numatomą naudotų ir atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės produktų kiekį, prieinamumą ir artimumą galutiniams naudotojams, neapsiribojant tik vietovėmis, kuriose tų gaminių surinkimas ir tolesnis tvarkymas yra pelningas;

(c)nuolat didintų atskiro surinkimo lygį, kol bus pasiekta techninio įmanomumo riba, atsižvelgiant į gerąją patirtį.

7.Valstybės narės užtikrina, kad 6 dalies c punkte nurodytas surinkimo lygis būtų apskaičiuojamas pagal 8 ir 9 dalis.

8.6 dalies c punkte nurodytas atskiro surinkimo lygis apskaičiuojamas kaip procentinis dydis, gaunamas atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, surinktų konkrečiais kalendoriniais metais valstybėje narėje pagal 5 dalį, svorį padalijus iš tokių atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, susikaupusių ir surinktų kaip mišrios komunalinės atliekos, svorio.

9.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma šio straipsnio 6 dalies c punkte nurodyto atskiro surinkimo lygio apskaičiavimo ir tikrinimo metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10.Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms nebūtų leidžiama atsisakyti į pagal 5 dalį sukurtą atskiro surinkimo sistemą priimti socialines įmones ir kitus su pakartotinio naudojimo veikla susijusius subjektus.

11.Nedarant poveikio 5 dalies a ir b punktų ir 6 dalies a punkto taikymui, valstybės narės užtikrina, kad socialinėms įmonėms būtų leidžiama turėti ir naudoti savus atskiro surinkimo punktus ir kad atskiro surinkimo punktų vietose joms būtų taikomos lygiavertės arba lengvatinės sąlygos. Valstybės narės užtikrina, kad iš socialinių įmonių ir socialinės ekonomikos subjektų, kurie yra 6 dalies a punkte nurodytų susietųjų surinkimo punktų tinklo dalis, nebūtų reikalaujama surinktų IVc priede išvardytų naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių perduoti gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai.

12.Valstybės narės užtikrina, kad pagal 5, 6 ir 11 dalis įsteigtiems surinkimo punktams nebūtų taikomi šioje direktyvoje nustatyti registracijos ar leidimo gavimo reikalavimai.

13.Valstybės narės užtikrina, kad, be 8a straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos galutiniams naudotojams, visų pirma vartotojams, teiktų informaciją apie toliau nurodytus aspektus, susijusius su IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, kuriuos gamintojai siūlo valstybės narės teritorijoje, tvariu vartojimu, pakartotiniu naudojimu ir tvarkymu gyvavimo ciklo pabaigoje:

(a)vartotojų indėlį į atliekų prevenciją, įskaitant geriausią patirtį, visų pirma populiarinant tvaraus vartojimo modelius ir skatinant gerą naudojamų produktų priežiūrą;

(b)tekstilės ir avalynės gaminių pakartotinio naudojimo ir taisymo galimybes;

(c)vartotojų indėlį į atskirą naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės ir avalynės gaminių surinkimą;

(d)tekstilės gamybos, visų pirma greitosios mados praktikos ir vartojimo, tekstilės ir avalynės atliekų perdirbimo bei kitokio naudojimo, šalinimo, taip pat netinkamo atsikratymo jomis, pvz., išmetimo bet kur ar į mišrias komunalines atliekas, poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, taip pat socialinėms ir žmogaus teisėms.

14.Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimanti organizacija reguliariai teiktų 13 dalyje nurodytą informaciją ir kad ta informacija būtų atnaujinama ir teikiama šiais būdais:

(a)svetainėse ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis;

(b)skelbiant ją viešosiose erdvėse;

(c)per švietimo programas ir kampanijas;

(d)naudotojams ir vartotojams lengvai suprantama (-omis) kalba (-omis) parengtose gairėse.

15.Kai valstybėje narėje gamintojų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimus leidžiama kelioms gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, valstybės narės užtikrina, kad jos apimtų visą valstybės narės, kurioje taikoma atskiro naudotų ir atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių surinkimo sistema, teritoriją. Valstybė narė paveda kompetentingai institucijai prižiūrėti, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos savo įpareigojimus vykdytų koordinuotai ir laikydamosi Sąjungos konkurencijos taisyklių, arba tai daryti paskiria nepriklausomą trečiąją šalį.

16.Valstybės narės reikalauja, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos užtikrintų savo žinioje esančių su privačia informacija arba informacija, tiesiogiai siejama su konkrečiais gamintojais ar jų įgaliotais atstovais, susijusių duomenų konfidencialumą.

17.Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, be 8a straipsnio 3 dalies e punkte nurodytos informacijos, savo svetainėse skelbtų:

(a)bent kartą per metus, laikydamosi komercinio ir pramoninio konfidencialumo, – informaciją apie rinkai pateiktų gaminių kiekį, naudotų ir atliekomis tapusių IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių, įskaitant neparduotus tokius gaminius, atskiro surinkimo lygį, pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo lygį, atskirai nurodydamos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos pasiektą uždarojo ciklo pluošto perdirbimo lygį, ir kito naudojimo, šalinimo bei eksporto lygį;

(b)informaciją apie atliekų tvarkymo subjektų atrankos pagal 18 dalį procedūrą.

18.Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, neužkraudamos neproporcingos naštos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nustatytų skaidriais sutarties sudarymo kriterijais grindžiamą nediskriminacinę atrankos procedūrą, susijusią su atliekų tvarkymo paslaugų pirkimu iš 6 dalies a punkte nurodytų atliekų tvarkymo subjektų ir iš kitų atliekų tvarkymo subjektų paskesniam atliekų apdorojimui atlikti.

19.Valstybės narės užtikrina, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos reikalautų iš gamintojų kasmet teikti duomenis apie rinkai tiekiamus IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius.

22d straipsnis

Tekstilės atliekų tvarkymas

1.Valstybės narės iki 2025 m. sausio 1 d., laikydamosi 10 straipsnio 2 ir 3 dalių, užtikrina atskirą tekstilės surinkimą pakartotinai naudoti, parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti.

2.Valstybės narės užtikrina, kad tekstilės atliekų surinkimo, pakrovimo ir iškrovimo, transportavimo ir saugojimo infrastruktūra bei operacijos ir kitoks tvarkymas, įskaitant paskesnes rūšiavimo ir apdorojimo operacijas, būtų apsaugoti nuo oro sąlygų ir kitų užtaršos šaltinių, kad būtų išvengta surinktų tekstilės gaminių sugadinimo ir kryžminės užtaršos. Atskirai surinkti naudoti ir atliekomis tapę tekstilės gaminiai tikrinami atskirame surinkimo punkte siekiant nustatyti ir pašalinti nereikalingus objektus bei medžiagas ir medžiagas, kurios yra užtaršos šaltinis.

3.Valstybės narės užtikrina, kad pagal 22c straipsnio 5 dalį atskirai surenkami naudoti ir atliekomis tapę tekstilės, su tekstile susiję ir avalynės gaminiai nuo surinkimo būtų laikomi atliekomis.

Kalbant apie IVc priede nenurodytus tekstilės gaminius ir neparduotus IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ir avalynės gaminius, valstybės narės užtikrina, kad skirtingos tekstilės medžiagų ir tekstilės gaminių frakcijos atliekų susidarymo metu būtų laikomos atskirai, jei toks atskyrimas palengvina tolesnį pakartotinį naudojimą, parengimą pakartotiniam naudojimui arba perdirbimą, įskaitant uždarojo ciklo pluošto perdirbimą, kai tai leidžia technologinė pažanga.

4.Valstybės narės užtikrina, kad su naudotais ir atliekomis tapusiais tekstilės, su tekstile susijusiais ir avalynės gaminiais, atskirai surinktais pagal 22c straipsnio 5 dalį, būtų atliekamos rūšiavimo operacijos siekiant užtikrinti, kad jie būtų apdorojami laikantis 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos atliekų hierarchijos.

5.Valstybės narės užtikrina, kad pagal 22c straipsnio 5 dalį atskirai surinktų naudotų ir atliekomis tapusių tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių rūšiavimo operacijos atitiktų šiuos reikalavimus:

(a)rūšiavimo operacija siekiama atrinkti tekstilės gaminius pakartotiniam naudojimui ir parengimui pakartotiniam naudojimui;

(b)atrenkant tekstilės gaminius pakartotinio naudojimo operacijoms tai daroma laikantis tinkamo detalumo lygio, tiesiogiai pakartotiniam naudojimui tinkamas frakcijas atskiriant nuo tų, kurios pakartotiniam naudojimui turi būti dar ruošiamos, orientuojantis į konkrečią pakartotinio naudojimo rinką ir taikant naujausius su ta gaunančiąja rinka susijusius rūšiavimo kriterijus;

(c)gaminiai, kurie laikomi netinkamais pakartotiniam naudojimui, išrenkami perdirbti ir, jei technologinė pažanga leidžia, visų pirma uždarojo ciklo pluošto perdirbimui.

(d)pakartotiniam naudojimui skirta rūšiavimo ir paskesnių naudojimo operacijų išgava turi atitikti 6 straipsnyje nurodytus nebelaikymo atliekomis kriterijus.

6.Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. ir po to kas penkerius metus valstybės narės atlieka surinktų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimą, kad nustatytų atliekomis tapusių tekstilės gaminių dalį jose. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, remdamosi gauta informacija, galėtų reikalauti, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos imtųsi taisomųjų veiksmų siekdamos padidinti savo surinkimo punktų tinklą, ir vykdytų informavimo kampanijas pagal 22c straipsnio 13 ir 14 dalis.

7.Siekiant atpažinti, ar tai naudoti, ar atliekomis tapę tekstilės gaminiai, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų patikrinti naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntų, dėl kurių kyla įtarimų, kad jose gali būti vežami atliekomis tapę gaminiai, atitiktį 8 ir 9 dalyse nustatytiems naudotų IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntų minimaliesiams reikalavimams, ir atitinkamai tas siuntas stebėti.

8.Valstybės narės užtikrina, kad profesiniu pagrindu ruošiamos naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntos atitiktų 9 dalyje nustatytus minimaliuosius įrašų tvarkymo reikalavimus ir kartu su jomis būtų pateikiama bent ši informacija:

(a)sąskaitos faktūros ir sutarties, susijusios su tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių pardavimu arba nuosavybės teisių į juos perdavimu, kopijos, kuriose nurodyta, kad gaminiai tiesiogiai skirti ir tinkami pakartotiniam naudojimui; 

(b)įrodymas, kad prieš tai atlikta rūšiavimo operacija pagal šį straipsnį ir, jei yra, pagal 6 straipsnio 2 dalį priimtus kriterijus, kuris pateikiamas įrašų kopijų forma ant kiekvieno siuntos ryšulio ir protokolo su visa 9 dalyje nurodyta įrašų informacija forma;

(c)naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių savo žinioje turinčio fizinio arba juridinio asmens, kuris profesiniu pagrindu organizuoja jų transportavimą, deklaracija, kad nė viena siuntoje esanti medžiaga nėra 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos atliekos;  

(d)įrodymas, kad produktai transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo metu gerai apsaugoti nuo žalos, visų pirma, kad jie tinkamai supakuoti, o krovinys reikiamai sukrautas. 

9.Valstybės narės užtikrina, kad naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntos atitiktų šiuos minimaliuosius įrašų tvarkymo reikalavimus:

(a)rūšiavimo arba parengimo pakartotiniam naudojimui operacijų įrašai turi būti tvirtai, bet ne nenuimamai, pritvirtinti ant pakuotės;

b)    įraše pateikiama ši informacija:

(1)ryšulyje esančio (-ių) tekstilės gaminio (-ių) aprašymas, kuriame nurodyta, kiek smulkiai išrūšiuoti gaminiai per rūšiavimo arba rengimo pakartotiniam naudojimui operacijas, pvz., pagal drabužių tipą, dydį, spalvą, naudotojo lytis, sudedamosios medžiagos;

(2)bendrovės, atsakingos už galutinį išrūšiavimą arba parengimą pakartotiniam naudojimui, pavadinimas ir adresas.

10.Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, jog numatytą naudotų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių siuntą sudaro atliekos, padengti tų naudotų gaminių, dėl kurių kilo įtarimas, kad tai atliekos, analizės, tikrinimo ir saugojimo išlaidas galėtų būti reikalaujama iš IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ir avalynės gaminių gamintojų, jų vardu veikiančių trečiųjų šalių arba kitų siuntą paruošusių asmenų.

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

** Reglamentas.../... (OL..., p....) [Leidinių biurui: prašome įrašyti Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamento paskelbimo duomenis]“;

(8)29 straipsnio 2a dalis išbraukiama;

(9)įterpiamas šis 29a straipsnis:

„29a straipsnis

Maisto atliekų prevencijos programos

1.Iki [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – dveji metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] valstybės narės peržiūri ir pakoreguoja savo maisto atliekų prevencijos programas, kad galėtų pasiekti 9a straipsnio 4 dalyje nustatytus tikslus. Į tas programas įtraukiamos bent 9 straipsnio 1 dalyje ir 9a straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės ir atitinkamais atvejais IV ir IVa prieduose išvardytos priemonės.

2.Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už maisto atliekų mažinimo priemonių, įgyvendinamų siekiant 9a straipsnio 4 dalyje nustatyto tikslo, koordinavimą, ir apie tai atitinkamai informuoja Komisiją iki [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Komisija tą informaciją paskelbia atitinkamoje ES svetainėje.“;

(10)37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės Europos aplinkos agentūrai kasmet teikia su 9 straipsnio 4 dalies įgyvendinimu susijusius duomenis ir 22c straipsnio 17 dalies a punkte nurodytus duomenis. Iš valstybių narių nereikalaujama pagal 9 straipsnio 4 dalį teikti kiekybinių duomenų apie tekstilės gaminių pakartotinį naudojimą. Valstybės narės kasmet teikia Komisijai su 9a straipsnio 2 dalies įgyvendinimu susijusius duomenis.“;

(b)7 dalis pakeičiama taip:

„7. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas šio straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų duomenų teikimo forma. Teikdamos su 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktų įgyvendinimu susijusius duomenis, valstybės narės naudoja formą, nustatytą 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime, kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų įgyvendinimo ataskaitų klausimynas. Rengiant duomenų apie maisto atliekas teikimo formą atsižvelgiama į pagal 9a straipsnio 3 dalį parengtą metodiką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šios direktyvos 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(11)38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. 7 straipsnio 1 dalyje, 9a straipsnio 3 dalyje, 11a straipsnio 10 dalyje, 27 straipsnio 1 bei 4 dalyse ir 38 straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 4 d. 22a straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – aštuoniolika mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 1 dalyje, 9a straipsnio 3 dalyje, 11a straipsnio 10 dalyje, 22a straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 1 bei 4 dalyse ir 38 straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

(b)6 dalis pakeičiama taip:

„6. Pagal 7 straipsnio 1 dalį, 9a straipsnio 3 dalį, 11a straipsnio 10 dalį, 22a straipsnio 2 dalį, 27 straipsnio 1 bei 4 dalis ir 38 straipsnio 2 bei 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

(12)įterpiamas IVc priedas, pateiktas šios direktyvos priede.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – aštuoniolika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 86  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2024 iki 2028 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 87

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– EIB ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms arba asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Netaikoma

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Komisijos sprendimo dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto Komisijos skirsnio įgyvendinimo vidaus taisyklių 5 priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

Aplinkos GD išlaidos susijusios su bendro sprendimo procedūra ir įgyvendinimu, taip pat su įvairiais įgyvendinimo aktais, pasiūlytais pagal siūlomus pakeitimus.  

Esami darbuotojai (0,75 etato ekvivalento, AD) bus pilnutinai įdarbinti deryboms dėl iš dalies pakeistos direktyvos ir bendram jos įgyvendinimui, taip pat įvairiems parengiamiesiems darbams ir įgyvendinimo aktų rengimui laikantis pakeitime pasiūlytų terminų. Pastarajam poreikiui reikės 0,33 etato ekvivalento (AD). 

Reikalingi 3 papildomi darbuotojai pagal sutartis (3 sutartininkai) techniniam darbui atlikti, įskaitant: 

– įgyvendinimo aktai, kuriais nustatoma suderinta registravimo registre forma; 

– galimi deleguotieji aktai, kuriais iš dalies keičiami IVc priede išvardyti Kombinuotosios nomenklatūros kodai, siekiant juos suderinti su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 1 priede išvardytais kodais ir užtikrinti teisinį tikrumą dėl produktų, kuriems taikoma didesnė gamintojo atsakomybė; 

– galimas įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatomi kriterijai, pagal kuriuos gamintojai moka finansinius įnašus gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms; 

– įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatoma atskiro surinkimo lygio apskaičiavimo ir tikrinimo metodika; 

– pagal šio straipsnio 37 dalį priimti įgyvendinimo aktai, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodytų duomenų teikimo forma, siekiant juos pritaikyti prie to straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. 

Sveikatos ir maisto saugos GD išlaidos susijusios su bendro sprendimo procedūra ir veiklos rezultatų stebėsena visose valstybėse narėse. Jos atspindi esamus darbuotojus (AD).

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) 

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio žmogiškiesiems ištekliams ir administraciniams asignavimams santrauka

Numatomi Komisijos administracinių asignavimų poreikiai

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)  

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.3.Numatomi Komisijos žmogiškųjų išteklių poreikiai 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.  

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip: 

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

    nuosaviems ištekliams

    kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(2)    Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos, COM(2020) 98 final, 2020 3 11.

(3)     EU Transition Pathways (europa.eu) .

(4)    OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(5)    European Environment Agency, Waste prevention in Europe, 2021,  Waste prevention in Europe — European Environment Agency (europa.eu)

(6)    Lai, O., What is fast fashion, Earth.org, 2021,  https://earth.org/what-is-fast-fashion

(7)    Praktinis seminaras su suinteresuotosiomis šalimis.

(8)    Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras, 2021 m.,  https://data.europa.eu/doi/10.2760/858144 .

(9)    European Commission, Joint Research Centre. Techno-scientific assessment of the management options for used and waste textiles. 2023 (rengiama).

(10)    European Commission, Joint Research Centre. Techno-scientific assessment of the management options for used and waste textiles. 2023 (rengiama).

(11)    Europos aplinkos agentūra, 2019 m.

(12)    EAA. Tekstilė ir aplinka. Projektavimo svarba Europos žiedinėje ekonomikoje (2022). Pateikiama adresu https://www.eea.europa.eu/publications/textiles-and-the-environment-the.

(13)    Ellen Mac Arthur Foundation, 2017, https://ellenmacarthurfoundation.org/a-new-textiles-economy.

(14)    Atliekų hierarchija yra pagrindinė APD koncepcija, kuria nustatoma atliekų tvarkymo ir šalinimo tvarka: pirmiausia – prevencija (įskaitant pakartotinį naudojimą), po to – atliekų tvarkymo operacijos: atliekų parengimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas, naudojimas ir galiausiai šalinimas. Ši koncepcija įgyvendinama nustatant konkrečias taisykles ir veiksmingumo tikslus, pavyzdžiui, nustatant atskiro surinkimo įpareigojimus ir prevencijos, perdirbimo ar nukreipimo nuo sąvartynų tikslus.

(15)    COM(2020) 98 final.

(16)    COM(2022) 141 final.

(17)    Sanye Mengual, E. and Sala, S., 2023. Consumption Footprint and Domestic Footprint: Assessing the environmental impacts of EU consumption and production. 

(18)    Sanyé-Mengual, E., Biganzoli, F., Valente, A., Pfister, S., & Sala, S. (2023). What are the main environmental impacts and products contributing to the biodiversity footprint of EU consumption? A comparison of life cycle impact assessment methods and models.

(19)     https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/env_wasfw/default/table?lang=en

(20)    Apskaičiuota pagal vartojimo poveikio metodiką, pateiktą: European Commission, Joint Research Centre, Sanyé Mengual, E., Sala, S., Consumption footprint and domestic footprint: assessing the environmental impacts of EU consumption and production: life cycle assessment to support the European Green Deal, Publications Office of the European Union, 2023, https://data.europa.eu/doi/10.2760/218540.

(21)    Vieną pasaulio m3 ekvivalentą sudaro vidutiniškai pasaulyje suvartojamas kubinis metras. Vidurkis reiškia svertinį suvartojimo vidurkį, taigi nurodo vietas, kuriose šiuo metu vartojamas vanduo.

(22)    Įvertinta atsižvelgiant į poveikį keturioms dirvožemio savybėms: biologinei įvairovei, atsparumui erozijai, požeminio vandens regeneracijai ir mechaniniam filtravimui, kaip pateikta: De Laurentiis, V., Secchi, M., Bos, U., Horn, R., Laurent, A. and Sala, S., Soil quality index: Exploring options for a comprehensive assessment of land use impacts in LCA, Journal of Cleaner Production, 215, pp.63-74, 2019.

(23)    Vartojimo pėdsakas apima 16 aplinkosauginio pėdsako poveikio kategorijų (Europos Komisija, 2021), įskaitant gėlo vandens eutrofikaciją, kurią daugiausia lemia išmetamas fosforas.

(24)    OL L 471, 2021 12 30, p. 1–396.

(25)    Eurostatas, 2022 m. (žr. 92 pastabą, p. 32).

(26)    Manfredi, S., & Cristobal, J., Towards more sustainable management of European food waste: Methodological approach and numerical application. Waste Management and Research, 34(9), 957–968, 2016, https://doi.org/10.1177/0734242X16652965.

(27)    European Commission, Directorate-General for Agriculture and Rural Development, EU agricultural outlook for markets, income and environment 2022-2032, Publications Office of the European Union, 2023, p. 43. https://data.europa.eu/doi/10.2762/29222. Pastaba: labai nedideli skirtumai (mažiau nei 1 proc.), nes šiek tiek skiriasi naudojamas MAGNET atskaitos scenarijus.

(28)    Eurostatas, 2022 m. spalio mėn. Living conditions in Europe - material deprivation and economic strain - Statistics Explained.

(29)    Poreikis užtikrinti maisto prieinamumą ir solidarumą maisto tiekimo grandinėje taip pat pabrėžiamas Europos piliečių forumo maisto švaistymo klausimais rekomendacijose. Visos rekomendacijos pateikiamos poveikio vertinimo ataskaitos 16 priede.

(30)    COM(2020) 381 final.

(31)    OL L 248, 2019 9 27, p. 77–85.

(32)    OL C 361, 2017 10 25, p. 1–29.

(33)    OL C 133, 2018 4 16, p. 2–18.

(34)    https://food.ec.europa.eu/safety/food-waste/eu-actions-against-food-waste/eu-platform-food-losses-and-food-waste_en

(35)    https://food.ec.europa.eu/system/files/2021-05/fs_eu-actions_action_platform_key-rcmnd_en.pdf

(36)    https://ec.europa.eu/food/safety/food_waste/eu_actions/date_marking_en

(37)    https://ec.europa.eu/food/safety/food_waste/eu-food-loss-waste-prevention-hub/eu-member-state-page/show/FI

(38)    https://restwith.eu/

(39)    European Commission, Joint Research Centre, Caldeira, C., Sala, S., De Laurentiis, V., Assessment of food waste prevention actions. Development of an evaluation framework to assess the performance of food waste prevention actions, Publications Office, 2019. 

(40)    Žr. projektus  CHORIZO  ir  „ToNoWaste“ .

(41)    Žr. projektus  FOLOU  ir  WASTELESS .

(42)    Pavyzdys:  HADEA 2022 kvietimas teikti pasiūlymus, siekiant padėti suinteresuotosioms šalims imtis veiksmų kovojant su maisto atliekomis .

(43)    European Commission, Food Safety, EU Code of Conduct on Responsible Food Business and Marketing Practices, 2021

(44)    COM(2022) 66 final.

(45)    COM(2021) 709 final.

(46)    COM(2022) 142 final.

(47)    OL L 272, 2011 10 18, p. 1.

(48)    OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(49)    COM(2020) 562 final.

(50)    COM(2012) 060 final.

(51)    https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/404a8144-8892-11ec-8c40-01aa75ed71a1

(52)     https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-15441-2022-INIT/lt/pdf

(53)    SWD(2023)4 final, Drivers of food security.

(54)    OL C 326, 2012 10 26, p. 47. 

(55)    Europos Komisija, išsakykite savo nuomonę, paskelbtos iniciatyvos, Atliekų tvarkymo poveikis aplinkai. ES atliekų tvarkymo sistemos peržiūra, https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13225-Atlieku-tvarkymo-poveikis-aplinkai-ES-atlieku-tvarkymo-sistemos-perziura_lt .

(56)    Europos Komisija, išsakykite savo nuomonę, paskelbtos iniciatyvos, Maisto švaistymo mažinimo tikslai, https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13223-Maisto-svaistymo-mazinimo-tikslai_lt .

(57)    Tinklalapyje „Atliekų tvarkymo poveikis aplinkai. ES atliekų tvarkymo sistemos peržiūra“ (europa.eu)  nurodyta 198, nes vienas iš jų pasikartoja iš EEĮA forumo.

(58)    Visi gauti atsakymai buvo laikomi tinkamais. 

(59)    Manoma, kad didelis Belgijoje įsikūrusių respondentų skaičius yra susijęs su tuo, kad Briuselyje veikia daug organizacijų, atstovaujančių įvairioms interesų grupėms ES institucijose, pavyzdžiui, pramonės asociacijos, nevyriausybinės ir vartotojų organizacijos ir kt.

(60)    Europos piliečių forumas maisto švaistymo klausimais, Galutinės rekomendacijos , 2023 m. vasario mėn.

(61)     European Commission, Joint Research Centre. Circular economy perspectives in the EU Textile sector, 2021 ir European Commission, Joint Research Centre. Techno-scientific assessment of the management options for used and waste textiles. 2023 (rengiama).

(62)    De Laurentiis, V, Mancini, L, Casonato, C, Boysen-Urban, K, De Jong, B, M’Barek, R, Sanyé Mengual, E, Sala, S. Setting the scene for an EU initiative on food waste reduction targets. Publication Office of the European Union, Luxembourg, 2023, doi: 10.2760/13859, JRC133967.

(63)    De Jong B, Boysen-Urban K, De Laurentiis V, Philippidis G, Bartelings  H, Mancini L, Biganzoli F, Sanyé Mengual E, Sala S, Lasarte-López J, Rokicki B, M’barek R. Assessing the economic, social and environmental impacts of food waste reduction targets. A model-based analysis. Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2023, doi:10.2760/77251, JRC133971.

(64)     https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Food_waste_and_food_waste_prevention_-_estimates . Duomenų bazė Eurostato interneto svetainėje žymima kodu ( env_wasfw ).

(65)    Žiedinės ekonomikos poveikio konkurencingumui kanalus žr. Flachenecker, F. (2018) The causal impact of material productivity on macroeconomic competitiveness in the EU. Environmental Economics and Policy Studies 20, 17–46. https://doi.org/10.1007/s10018-016-0180-3 and Flachenecker, F., Kornejew, M. (2019) The causal impact of material productivity on microeconomic competitiveness and environmental performance in the EU. Environmental Economics and Policy Studies 21, 87–122. https://doi.org/10.1007/s10018-018-0223-z

(66)    COM(2014)0397 final.

(67)    OL C , , p. .

(68)    OL C , , p. .

(69)    COM(2020) 98 final, 2020 m. kovo 11 d.

(70)    EU Transition Pathways (europa.eu).

(71)    COM(2022) 141 final, 2022 m. kovo 30 d.

(72)    Visas rekomendacijų sąrašas pateiktas poveikio vertinimo ataskaitos 16 priede.

(73)    OL L 140, 2009 6 5, p. 114.

(74)    OL L 114, 2006 4 27, p. 9.

(75)    OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(76)    2019 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/1597, kuriuo, siekiant vienodo maisto atliekų kiekio matavimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB papildoma nuostatomis dėl bendros metodikos ir būtiniausių kokybės reikalavimų (OL L 248, 2019 9 27, p. 77).

(77)    2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(78)    OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(79)    2021 m. gruodžio 9 d. COM(2021) 778 final.

(80)    Leidinių biurui: prašome įrašyti nuorodos numerį, kai dokumentas bus priimtas.

(81)    2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1007/2011 dėl tekstilės pluoštų pavadinimų ir susijusio tekstilės gaminių pluoštų sudėties ženklinimo ir žymėjimo, kuriuo panaikinamos Tarybos direktyva 73/44/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/73/EB bei 2008/121/EB (OL L 272, 2011 10 18, p. 1).

(82)    Leidinių biurui: prašome įrašyti nuorodos numerį, kai dokumentas bus priimtas.

(83)    OL L 277, 2022 10 27, p. 1.

(84)    Leidinių biurui: prašome įrašyti nuorodos numerį, kai dokumentas bus priimtas.

(85)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 02 28, p. 13).

(86)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(87)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx

(88)     DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(89)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(90)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(91)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(92)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(93)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(94)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(95)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(96)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 07 05

COM(2023) 420 final

PRIEDAS

prie

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų

{SEC(2023) 420 final} - {SWD(2023) 420 final} - {SWD(2023) 421 final} - {SWD(2023) 422 final}

IVc PRIEDAS

Gaminiai, dėl kurių taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, kiek tai susiję su tekstilės, su tekstile susijusiais ir avalynės gaminiais 

1 dalis

Namų apyvokos tekstilės gaminiai ir tekstilės drabužiai bei drabužių priedai, kuriems taikomas 22a straipsnis

2 dalis

Avalynė ir drabužiai bei drabužių priedai, kurie daugiausia sudaryti ne iš tekstilės, kuriai taikomas 22a straipsnis