Pranešėja Donatella PORZI (IT/Renew E.), Umbrijos regiono tarybos narė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios aplinkybės ir svarbiausi uždaviniai

1.

pabrėžia, kad smurtas dėl lyties yra žiaurus žmogaus teisių pažeidimas ir tai yra visos Europos problema;

2.

nurodo, kad smurtas dėl lyties – tai fizinis ir nefizinis smurtas, nukreiptas prieš asmenį dėl to asmens lyties ir lyties raiškos, arba smurtas, kuris daro neproporcingą poveikį tam tikros lyties asmenims. Nors smurto auka vien dėl savo biologinės ar socialinės lyties gali tapti bet kuris asmuo, itin didelis jo pavojus kyla moterims ir mergaitėms; pabrėžia, kad smurto dėl lyties, įskaitant smurtą prieš moteris, apibrėžimas – sudėtinga užduotis, nes tai labai priklauso nuo kultūrinių, istorinių, religinių ir institucinių veiksnių. Vis dėlto, pagal Stambulo konvenciją sąvoka „smurtas prieš moteris dėl lyties“ įvardijamas smurtas, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys (1);

3.

pažymi, kad ši formuluotė atspindi struktūrinį smurto dėl lyties aspektą, darantį poveikį asmeniniam, profesiniam ir socialiniam gyvenimui, ir suteikia šiam reiškiniui daugialypį atspalvį. Į tokį sudėtingumą galima reaguoti ir tai spręsti tik pripažįstant, kad esama kultūrinių stereotipų, kurie duoda akstiną smurtui rusenti ir įsiplieksti prieš bet kurios lyties asmenis. Taigi būtina imtis veiksmų visais lygmenimis, kovoti su lyčių stereotipais ir juos demaskuoti, siekiant sukurti visuomenę, kurioje smurtas dėl lyties būtų visiškai netoleruojamas;

4.

pabrėžia, jog būtina atsisakyti dalinio požiūrio, kad smurtas dėl lyties yra pavienių nusikalstamų ir (arba) patologinio elgesio visuma, nebesilaikyti šio aiškinimo ir pripažinti, kad priežastis nulemia didžiulis lyčių santykių disbalansas ir žalingos kultūrinės ir socialinės normos, kuriomis toleruojamas ar sumenkinamas smurtas prieš moteris;

5.

primena, kad nors smurtas dėl lyties daro neproporcingą poveikį moterims, yra moterų iš konkrečių bendruomenių, kurios susiduria su didesne rizika, pavyzdžiui, dėl rasės diskriminuojamos moterys, darbo klasės moterys, LGBTQIA+ moterys, neįgalios moterys, institucinės globos įstaigose gyvenančios moterys, migrantės ir dokumentų neturinčios moterys, sekso paslaugas teikiančios moterys, jaunos moterys ir mergaitės ir kt. Todėl siekiant suprasti ir spręsti smurto dėl lyties problemą būtina laikytis sąveikinio požiūrio ir konkrečios rizikos grupėms taikyti specialią apsaugą;

6.

yra pasibaisėjęs tuo, kad trečdalis visų Europos moterų bent kartą per savo suaugusiųjų gyvenimą yra patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą, 20 % jaunų moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą internete, viena iš penkių moterų patyrė persekiojimą, viena iš dvidešimties buvo išžaginta ir daugiau nei viena iš dešimties patyrė seksualinį smurtą, kai nebuvo duotas sutikimas arba buvo panaudota jėga (2);

7.

palankiai vertina tai, kad Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime apie Europos Sąjungos padėtį konkrečiai ir ryžtingai kalbama apie neatidėliotiną būtinybę kovoti su smurtu dėl lyties, aiškiai pabrėžiant pagrindinį principą, kad „ne“ reiškia „ne“. Šis tvirtas pirmininkės įsipareigojimas spręsti tokius svarbius klausimus kaip išžaginimas ir sutikimas parodo, kad ši nuomonė teikiama pačiu laiku ir kad tikrai būtina kuo skubiau imtis ryžtingų veiksmų kovojant su smurtu dėl lyties;

8.

įspėja, kad dėl COVID-19 pandemijos sustiprėjo visų rūšių smurtas prieš moteris ir mergaites (3);

9.

pripažįsta, kad smurtas dėl lyties vyksta ne tik namuose ar viešosiose erdvėse, bet ir skaitmeninėje erdvėje, kurioje dėl nepakankamo reguliavimo ir sistemingo požiūrio smurtas ir grasinimai dėl lyties plinta plačiai;

10.

ragina ypatingą dėmesį skirti migrančių ir pabėgėlių moterų bei jų vaikų apsaugai (be kita ko, Rusijos karo prieš Ukrainą aplinkybėmis), nes ši grupė itin dažnai patiria prievartą, teisių pažeidimus ir įvairių formų smurtą; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti moterims ir mergaitėms, kurios į ES teritoriją atvyko pagal šeimos susijungimo principą. Šios moterys yra ypač pažeidžiamos smurto šeimoje atžvilgiu, nes jų statusas yra glaudžiai susietas su buvimu tame pačiame namų ūkyje kaip ir potencialus smurtautojas;

11.

vis dėlto pabrėžia, kad tik apie trečdalis moterų, patyrusių fizinę ar seksualinę prievartą, kreipiasi į institucijas (4), – dažniausiai dėl nebaudžiamumo, tylėjimo, stigmos, baimės ir gėdos;

12.

įspėja visus sprendimus priimančius asmenis, kad smurtas dėl lyties ne tik kelia didžiulį skausmą jį patyrusiems asmenims ir jų šeimoms, bet ir nulemia dideles socialines ir ekonomines sąnaudas mūsų visuomenei, ir jeigu jo neišnaikinsime, ateityje tai brangiai kainuos, nes smurtas gali tapti ilgalaikis;

13.

pripažįsta Europos Komisijos strategijos „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“, kaip žingsnio pirmyn siekiant išlaisvinti Europos visuomenę nuo smurto dėl lyties, svarbą;

14.

džiaugiasi, kad Taryba pagaliau patvirtino ES prisijungimą prie Stambulo konvencijos. Tai įpareigoja ES veiksmingai formuoti politiką, apimančią smurto dėl lyties prevenciją, nukentėjusiųjų apsaugą ir nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą, ir atveria kelią vietos ir regionų valdžios institucijoms savo bendruomenėse įgyvendinti konkrečias smurto dėl lyties prevencijos priemones;

15.

ragina likusias ES valstybes nares kuo greičiau ratifikuoti Stambulo konvenciją;

16.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje ES lygmeniu (5) ir remia Europos Parlamento plataus užmojo poziciją (6) dėl šio pasiūlymo, įskaitant pasiūlymą dėl naujo 5a straipsnio;

17.

pakartoja, kad smurtas dėl lyties daro poveikį ir asmenims, kurie save identifikuoja ne moterimis, ir pabrėžia, kad nors direktyva pavadinta „smurtas prieš moteris“, ji turėtų būti taikoma ir kitoms lytims;

18.

palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas ir Taryba pripažino vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį; vis dėlto ragina neapsiriboti vien tik koordinavimo vaidmeniu, nes vietos ir regionų valdžios institucijos turi daugybę svertų, kuriais gali užkirsti kelią smurtui dėl lyties, rūpintis nukentėjusiaisiais, šviesti ir didinti informuotumą apie neigiamą smurto dėl lyties poveikį ir galiausiai aktyviai padėti siekti didesnės lyčių lygybės;

19.

ragina visais valdymo lygmenimis imtis efektyvesnių veiksmų ir diegti veiksmingesnes sistemas, kad nusikaltėliai būtų patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir daugiau dėmesio būtų skiriama smurto prevencijai bei pagalbai nukentėjusiesiems. Šiose sistemose turėtų būti taikomi daugiaaspekčiai metodai ir jose turėtų dalyvauti įvairūs suinteresuotieji subjektai;

20.

supranta, kad, remiantis RK Socialinės politikos, švietimo, užimtumo, mokslinių tyrimų ir kultūros komisijos (SEDEC) vidaus tyrimu dėl smurto dėl lyties ES teritorijose, išplatintu SEDEC komisijos nariams, vietos ir regionų valdžios institucijos laikosi trejopo požiūrio, ir pagal tai galima numanyti ES geografinį pasiskirstymą: i. vietos ir regionų valdžios institucijos, kurių politinėje ir strateginėje darbotvarkėje kelio smurtui dėl lyties užkirtimas yra labai svarbus klausimas, nes buvo priimti griežti nacionaliniai teisės aktai (kartu įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus), o regionų ir vietos lygmenimis taip pat imamasi papildomų veiksmų vykdant kampanijas ir originalias bei tikslines iniciatyvas; ii. vietos ir regionų valdžios institucijos, kuriose nustatytos teisinės ir praktinės priemonės, ir kurios mano, kad kontroliuoja smurto dėl lyties problemą, todėl smurtas dėl lyties neužima svarbiausios vietos politinėje ir strateginėje darbotvarkėje; iii. vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios nepripažįsta, kad reikia stabdyti smurtą dėl lyties, ir neteikia tam pirmenybės;

Duomenų trūkumas: negalime įvertinti to, ko nežinome, ir negalime kovoti su tuo, ko nežinome

21.

laukia atnaujintų nacionalinių duomenų apie smurtą dėl lyties ir kitų formų tarpasmeninį smurtą, kurie bus paskelbti, kaip numatoma, 2024 m. (7);

22.

pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Italija, reguliariai renka nacionalinius duomenis apie smurtą dėl lyties, tačiau skirtingosešalyse ir kartais net toje pačioje teritorijoje duomenys renkami nevienodai, taigi, sunku apžvelgti padėtį vietoje;

23.

todėl ragina visas valstybes nares rinkti palyginamus, patikimus, aukštos kokybės, suskirstytus duomenis apie smurtą dėl lyties (įskaitant informaciją apie smurtą šeimoje prieš vyrus ir vaikus) ir siūlo atsižvelgti į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) (8) nustatytus intymaus partnerio smurto, išžaginimo ir moterų nužudymo dėl lyties rodiklius, kad duomenis būtų galima palyginti;

24.

supranta, kad renkant duomenis subnacionaliniu lygmeniu susiduriama su kliūtimis; tačiau yra tvirtai įsitikinęs, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms svarbu prisidėti prie nacionalinės apžvalgos rengimo, nes ne tik tarp valstybių narių, bet ir pačiose valstybėse bei regionuose skiriasi smurto dėl lyties atvejų dažnumas, taip pat jo rūšys bei pagrindinės priežastys;

25.

todėl ragina vietos ir regionų valdžios institucijas ir vietos pilietinės visuomenės subjektus geriau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, kad būtų renkami lyginamieji administraciniai ir tyrimais pagrįsti duomenys, ir ragina nacionalinius subjektus sudaryti sąlygas susipažinti su šiais duomenimis, kartu užtikrinant privatumo apsaugą;

26.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad smurto dėl lyties atvejai dažnai laikomi asmenine problema, todėl yra toleruojami ir apie juos nepranešama jokioms institucijoms; taip pat mano, kad svarbu pasinaudoti jau turimais metodais, pavyzdžiui, reguliariai vykdyti gyventojų apklausas siekiant įvertinti padėtį vietoje;

27.

mano, kad siekiant užkirsti kelią smurto veiksmams, nepaprastai svarbu šalinti pagrindines smurto dėl lyties priežastis. Norint sukurti Europos Sąjungą be jokių formų smurto dėl lyties, reikia institucinių ir struktūrinių pokyčių;

Prevencija: priemonės, kuriomis siekiama neatidėliotinų pokyčių

28.

pakartoja, kad miestai ir regionai gali kurti ir diegti išsamias kovos su smurtu dėl lyties sistemas, politiką ir priemones, kuriomis atsižvelgiama į lytį, kai kuriais atvejais bendradarbiaudami su trečiaisiais subjektais, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijomis ir ypač su moterų organizacijomis;

29.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas pripažinti, kad miestų projektavimas ir transporto planavimas yra svarbios priemonės kuriant saugias erdves, galinčias padėti sumažinti išpuolių dėl lyties skaičių mūsų gatvėse, viešajame transporte, mokyklose, darbo vietose, viešuosiuose tualetuose, vandens ir maisto dalijimo vietose, parkuose ir kitose viešosiose erdvėse;

30.

todėl palankiai vertina JT iniciatyvą „Moterims ir mergaitėms saugūs miestai ir saugios viešosios erdvės“ ir ragina daugiau ES miestų pasinaudoti šia sistema ir jos laikytis;

31.

ragina visus RK narius, kurie turi gerosios patirties, pavyzdžiui, užtikrinant, kad miestų šventės būtų saugios, kad viešosios erdvės būtų tinkamai apšviestos, kad viešuoju transportu būtų galima naudotis nakties metu net ir ne tam skirtose stotelėse, kad transporto tinkle būtų tinkamai pažymėti išėjimai iš uždarų erdvių ir daug kitų dalykų, dalytis ta patirtimi ES smurto dėl lyties prevencijos tinkle ir siūlo RK savo žiniatinklio svetainėje sukurti internetinę platformą, kurioje būtų renkami ir pristatomi tokios praktikos pavyzdžiai; ragina valstybes nares ir ES sprendimus priimančius asmenis susipažinti su geriausia praktika vietoje ir į ją atsižvelgti rengiant plataus užmojo teisės aktus;

Švietimas: priemonės, kuriomis siekiama ilgalaikių socialinių pokyčių

32.

pabrėžia, kad ilgalaikius –socialinius pokyčius ir lyčių lygybę galima skatinti vykdant informuotumo didinimo ir švietimo kampanijas, kuriomis siekiama šalinti pagrindines smurto dėl lyties priežastis. Taigi pagrindinis tikslas turėtų būti spręsti lyčių nelygybės, vaidmenų ir galios dinamikos problemas, taip pat šviesti sutikimo davimo klausimu. Šioje srityje esminį vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos ir kiti teritoriniai subjektai (pavyzdžiui, asociacijos, švietimo ir mokymo įstaigos), nes kultūra ir švietimas priklauso jų kompetencijai;

33.

primena, kad remiantis Europos Komisijos viešųjų konsultacijų (2021 m.) (9) duomenimis, dauguma respondentų mano, kad apsaugos nuo seksualinio priekabiavimo spragų atsirado dėl to, kad visuomenė tokio priekabiavimo nelaiko realia problema (66 %);

34.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija 2023 m. kovo 8 d. pradėjo kampaniją, skirtą lyčių stereotipams paneigti; tačiau nėra tikras, kokiu mastu šia kampanija pavyko pasiekti Europos piliečius kaimuose, miestuose ir regionuose; todėl ragina Europos Komisiją į būsimas panašias iniciatyvas įtraukti RK ir pradėti tikslinę kampaniją smurtui dėl lyties sustabdyti;

35.

supranta, kad nors informuotumo didinimo kampanijų vykdoma gana daug, jos dažnai menkai pasiekia tikslines grupes, nes mažai dėmesio skiriama teisei būti apsaugotam nuo smurto (10), todėl ragina kampanijas pritaikyti konkrečiai auditorijai – siekti ne tik informuoti, bet ir padėti keisti požiūrį, kuriuo smurtas dėl lyties laikomas norma ir yra toleruojamas tiek internetinėje erdvėje, tiek ir realiame pasaulyje, siekiant padėti išvengti skaitmeninės atskirties ir skaitmeninio raštingumo skirtumų;

36.

mano, kad tokiomis kampanijomis turėtų būti siekiama ne tik didinti plačiosios visuomenės informuotumą, bet ir ugdyti politinę valią veikti bei rasti išteklių visų formų smurto dėl lyties prevencijai ir jo panaikinimui. Kai kurios smurto dėl lyties rūšys, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimas ir nusikaltimai dėl garbės, yra įsišaknijusios kultūrinėje ir religinėje praktikoje. Patriarchalinis požiūris, lyčių nelygybė ir vyrų dominavimas gali būti laikomi šių papročių dalimi, todėl tokius kultūrinius ir (arba) religinius įsitikinimus ir praktiką reikia keisti;

37.

pabrėžia, kad smurto prevencija – tai ne tik įsikišimas smurto naudojimo atveju, bet visų pirma užtikrinimas, kad tai neįvyktų. Žinios apie lyčių stereotipus, vyraujantį vyriškumą, moterų perspektyvą ir patirtį, prievartinę kontrolę ir smurtą dėl lyties yra svarbus veiksmingos smurto prevencijos darbo pagrindas. Svarbu aiškiau pabrėžti, kad smurto prevencija turi būti nukreipta į vyrus ir juos įtraukti, taip pat skatinti lyčių lygybę ir kovoti su destruktyviais vyriškumo standartais bei stereotipais apie lytį ir seksualumą. Visapusiškos smurto prevencijos pastangos yra nepaprastai svarbios savivaldybėms ir regionams;

38.

mano, kad užtikrinus tolygesnį vyrų ir visoms įvairovės grupėms priklausančių moterų atstovavimą politikoje būtų gerokai sustiprinta politinė valia efektyviai panaikinti smurtą dėl lyties;

39.

pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pasisakymų, turinio ir diskursų, kuriais viešojoje erdvėje kurstomi lyčių stereotipai, pateisinamas smurtas dėl lyties, racionalizuojami, pateisinami arba remiami smurto dėl lyties veiksmai ar skriaudimas, nutraukimui;

40.

yra įsitikinęs, kad svarbu dirbti su vaikais ir jaunimu, kad per švietimą būtų keičiamas požiūris ir kvestionuojami lyčių stereotipai; todėl ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, turinčias atitinkamą kompetenciją, apsvarstyti galimybę mokyklose pradėti vykdyti kampanijas ir dėstyti atitinkamus dalykus, kaip rodo Briuselio regiono pavyzdys;

41.

ragina subjektus, dalyvaujančius švietimo ir (arba) informuotumo apie smurtą dėl lyties didinimo veikloje, naudotis visais galimais kanalais, įskaitant socialines medijas, kad būtų galima pasiekti jaunimą, ir galbūt šiai idėjai paremti taip pat rasti jaunimo mėgstamų visuomenės veikėjų;

42.

siekiant užkirsti kelią smurtui šeimoje, pataria tokiose kampanijose daugiausia dėmesio skirti šeimoje smurtaujančių asmenų sustabdymui. Kampanijomis turi būti siekiama pakeisti destruktyvius vyriškumo standartus, kurie duoda akstiną smurtui ir prievartai. Jos taip pat turi skatinti žmones prabilti, jei jie tampa smurto ir prievartos liudininkais. Labai svarbu pabrėžti, kad smurtas dėl lyties nėra asmeninis reikalas, ir kad būtina skleisti informaciją apie turimas teises ir esamus pagalbos išteklius tiek smurto aukoms, tiek potencialiems kaltininkams;

43.

yra labai susirūpinęs dėl to, ką pornografijos pramonė perteikia jaunimui destruktyvias vyriškumo normas, šiurkščią seksualinę prievartą ir moterų bei mergaičių žeminimą, ir taip pat dėl to, kad pornografinis turinys yra lengvai prieinamas nepilnamečiams. Kovojant su smurtu dėl lyties, labai svarbu vaikams užtikrinti aplinką be pornografijos ir užkirsti kelią pornografijos sklaidai;

44.

ragina informuotumo apie smurtą dėl lyties didinimą pripažinti veiksminga priemone prieš nepakankamą pranešimą arba nepranešimą apie tokio smurto atvejus, nes iš naujausių duomenų (11) matyti, kad tokios iniciatyvos kaip #MeToo judėjimas paskatina apie tai prabilti;

45.

palankiai vertina informuotumo didinimo kampanijas, pavyzdžiui, #SAFEPlace4Women (12), kuriomis valdžios institucijos raginamos savo miestus ir regionus paskelbti saugiomis erdvėmis moterims, ir ragina visus RK narius prisidėti prie šios ar panašių iniciatyvų;

Neatidėliotina apsauga nukentėjusiesiems: kai prevencija ir švietimas nepadeda

46.

pabrėžia, kad nuo smurto dėl lyties nukentėjusių asmenų atžvilgiu visais valdžios lygmenimis reikia stiprinti į nukentėjusiuosius ir jų teises orientuotą požiūrį; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai mokyti specialistus, kurie dažniausiai būna pirmieji kontaktiniai asmenys, su kuriais susisiekia smurto dėl lyties aukos, pavyzdžiui, policijos pareigūnus, gydytojus ir socialinius darbuotojus, siekiant užtikrinti, kad aukos jaustųsi saugios, gerbiamos, apsaugotos ir išvengtų pakartotinio traumavimo; be to, pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai yra pirmoji instancija, reaguojanti į nukentėjusiųjų poreikius, ir užtikrinanti, kad jais rūpintųsi vietos socialinės, medicinos ir psichikos sveikatos priežiūros tarnybos ir kad teisėsaugos institucijos juos apsaugotų;

47.

ragina RK, jo už Europos reikalus atsakingų regionų ir vietos tarybų narių tinklą ir jaunuosius išrinktus politikus žengti dar vieną žingsnį pirmyn ir prisijungti prie Europos moterų ir vyrų lygybės vietos gyvenime chartijos (13), kuri jau subūrė didele įvairove pasižyminčią daugiau kaip 2 000 vietos ir regionų valdžios institucijų iš visos Europos grupę;

48.

primena, kad, remiantis Europos Komisijos viešųjų konsultacijų (2021 m.) dėl Direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje rezultatais, 60 % respondentų nurodė, kad nukentėjusiuosius būtina geriau informuoti apie jų teises, tarnybas, į kurias jie gali kreiptis, ir tolesnius veiksmus, susijusius su jų skundais, taip pat, kad informacija teikta nepakankamai greitai (43 %), ją buvo sunku rasti (42 %), ji buvo nenuosekli ir išsklaidyta įvairiuose šaltiniuose (42 %); be to, 41 % respondentų nurodė, kad nukentėjusieji informaciją apie paramos paslaugas ne visada gauna laiku ir jiems suprantama kalba;

49.

primena, kad Europos Parlamento tyrimo (14) duomenimis, informuotumas apie paramos paslaugas nukentėjusiesiems nuo smurto dėl lyties arba smurto šeimoje valstybėse narėse skiriasi, ir mažiausiai apie tokias paslaugas yra girdėję Rytų Europos piliečiai;

50.

ragina visas regionų valdžios institucijas įdiegti prieinamas, į nukentėjusiuosius orientuotas pranešimo sistemas, pavyzdžiui, numatyti pagalbos linijas ir konfidencialius konsultantus, taip pat sukurti daugiakalbes informacines platformas ir medžiagą (skaitmeninę ir fizinę), kad potencialiai galintys nukentėti asmenys galėtų lengvai ir greitai gauti informaciją apie savo teises ir galimą apsaugą bei pagalbą, taip pat užtikrinti, kad visoje teritorijoje būtų vienoda prieiga ir imamasi vienodų intervencinių veiksmų. Puikių tokių platformų pavyzdžių galima rasti, pavyzdžiui, Bavarijoje ir Baskų krašte;

51.

kviečia vietos ir regionų valdžios institucijas apsvarstyti galimybę sukurti moterims ir vaikams skirtą pagalbos nukentėjusiesiems nuo neapykantos nusikaltimų sistemą, sekant Toskanos pavyzdžiu. „Code Pink“ – tai regioninis tinklas, užtikrinantis nukentėjusiųjų priėmimo, priežiūros ir apsaugos atsižvelgiant į lytį sistemą, pagal kurią visos Toskanos sveikatos priežiūros tarnybos palaiko ryšius su prokuratūra, teisėsaugos institucijomis ir asociacijomis. Taip aukos patenka į sistemą, joms suteikiama medicininė priežiūra, skubiai reikalinga pastogė, teikiamos konsultacijos ir rekomendacijos, kaip faktiškai ir praktiškai pasitraukti iš aplinkos, kur esama smurto;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia intervencinių programų, skirtų nusikaltimus padariusiems kaltininkams ir tiems, kurie baiminasi, kad gali įvykdyti nusikaltimą, siekiant kuo labiau sumažinti smurto prieš moteris nusikaltimų recidyvo riziką; šiuo atžvilgiu taip pat pabrėžia turimų ir prieinamų psichikos sveikatos išteklių svarbą, kad asmenys galėtų patys tirti ir šalinti savo gilumines problemas, kurios juos gali skatinti smurtauti;

53.

todėl ragina valstybes nares bei vietos ir regionų valdžios institucijas investuoti į sistemingą ankstyvąją intervenciją, prevenciją ir mokymo programas su nukentėjusiaisiais dirbantiems specialistams, ypač policijos ir medicinos darbuotojams, kuriomis atsižvelgiama į lytį, kad specialistai suprastų smurtą iš lyčių perspektyvos, nesumenkintų to, kas pranešama, ir galėtų greitai ir tinkamai rasti sprendimą susidariusioje situacijoje;

54.

mano, kad tikrai reikia diferencijuoti veikėjų, dalyvaujančių prevenciniame, priežiūros ir vykdymo etapuose, mokymą;

55.

prašo RK narių rodyti pavyzdį ir didinti viešojo administravimo institucijų informuotumą apie lyčių lygybę ir lyčiai atžvalgius įgūdžius;

56.

tačiau įspėja, kad taip pat reikia užtikrinti tokių mokymo kursų dalyvių lyčių pusiausvyrą, nes kai kurios esamos iniciatyvos rodo, kad šiuo metu kursuose daugiausia dalyvauja moterys;

57.

ragina valstybes nares bei vietos ir regionų valdžios institucijas atsižvelgti į tam tikrų regionų, pavyzdžiui, Katalonijos, pavyzdį ir steigti specialius policijos padalinius ir specializuotus teismus, veikiančius smurto dėl lyties srityje;

Projektų, kuriais kovojama su smurtu dėl lyties, finansavimas ir sklaida

58.

palankiai vertina pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą iniciatyvai „Daphne“ skiriamą finansavimą kovai su smurtu dėl lyties ir smurtu prieš vaikus; tačiau supranta, kad „Daphne“ finansavimas paramos gavėjams geografiškai paskirstomas netolygiai, nes Vidurio ir Rytų Europos regionui ypač trūksta iniciatyvų, kurioms galėtų būti panaudotos tokios ES lėšos (15);

59.

ragina Europos Komisiją geriau informuoti RK narius apie programą „Daphne“, padėti tokiam finansavimui pasiekti vietos ir regionų valdžios institucijas ir pasinaudoti jomis kaip sklaidos platforma, kad būtų galima informuoti ir kitus vietos subjektus;

60.

ragina Europos Komisiją skubiai suformuoti ES tinklą, skirtą smurto dėl lyties ir smurto šeimoje prevencijai, įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas, taip pat sudarant sąlygas keistis gerąja praktika, susijusia su prevencijos, švietimo ir mokymo iniciatyvomis, ir kartu parengti vadovą apie esamas ES finansavimo priemones;

61.

primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares daugiametėje finansinėje programoje ir rengiant nacionalinius biudžetus užtikrinti, kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą, nes tai yra būdas lyčių lygybei didinti biudžeto priemonėmis, kurios gali padėti panaikinti lyčių nelygybę; taip pat skirti pakankamus ilgalaikius, tvarius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad visų formų smurtui dėl lyties būtų tinkamai užkirstas kelias ir su juo kovojama.

---

(1)  Europos Tarybos Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (CETS Nr. 210, https://rm.coe.int/168008482e).

(2)  http://fra.europa.eu/en/publication/2014/vaw-survey-main-results.

(3)  PSO įspėja, kad Europoje daugėja smurto šeimoje atvejų (https://unric.org/en/who-warns-of-surge-of-domestic-violence-as-covid-19-cases-decrease-in-europe/).

(4)  Smurto dėl lyties panaikinimas (https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/policies/justice-and-fundamental-rights/gender-equality/gender-based-violence/ending-gender-based-violence_en).

(5)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (COM(2022) 105 final).

(6)  Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje, Europos Parlamentas, A9-0234/2023 (https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-9-2023-0234_LT.html).

(7)  Smurtas dėl lyties: tikslių duomenų rinkimas – Eurostato naujienos – Eurostatas (https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/wdn-20211004-1).

(8)  https://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/mh0221655ena_002.pdf.

(9)  Žr. Europos Komisijos atviras viešąsias konsultacijas (2021 m.) dėl pirmiau minėto pasiūlymo COM(2022) 105 final.

(10)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje, COM(2022) 105 final – 2022/0066 (COD)).

(11)   The Silenced Women: What works in encouraging women to report cases of gender-based violence? (https://blogs.worldbank.org/developmenttalk/silenced-women-what-works-encouraging-women-report-cases-gender-based-violence).

(12)  https://pes.cor.europa.eu/sites/default/files/Resolution_Safe%20Place%20For%20Women%20LT.docx.

(13)  Chartijos tekstas – Europos chartijos observatorija (https://charter-equality.eu/the-charter/lobservatoire-europeen-en.html).

(14)  Programos „Daphne“ ir kitų fondų, skirtų kovai su smurtu prieš moteris ir mergaites, įgyvendinimas, EP (2019 m.).

(15)  Programos „Daphne“ ir kitų fondų, skirtų kovai su smurtu prieš moteris ir mergaites, įgyvendinimas, EP (2019 m.).