52023IP0192

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52023IP0192 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52023IP0192

Help

2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022 m. Komisijos ataskaitos dėl Serbijos (2022/2204(INI))

OL C, C/2023/1065, 15.12.2023, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1065/oj (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1065/oj

HTML

PDF - authentic OJ

e-signature

How to verify the authenticity of the Official Journal

oficialusis leidinys
Europos Sąjungos

Seriju C

C/2023/1065

2023 12 15

P9_TA(2023)0192

2022 m. ataskaita dėl Serbijos

2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022 m. Komisijos ataskaitos dėl Serbijos (2022/2204(INI))

(C/2023/1065)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (1), kuris įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d.,

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 27 d. Briuselio susitarimą, 2023 m. kovo 18 d. Ochrido pagrindų susitarimą ir jo įgyvendinimo priedą,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 19 d. Serbijos paraišką dėl narystės ES,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos nuomonę dėl Serbijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje (COM(2011)0668), 2012 m. kovo 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Serbijai šalies kandidatės statusą ir 2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Serbija dėl stojimo į ES,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pateiktas ES Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Sofijos deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Zagrebo deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Tiranos deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą ir 2021 m. liepos 5 d. 8-ąjį Berlyno proceso aukščiausiojo lygio susitikimą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijos aukščiausiojo lygio susitikimą, įskaitant deklaraciją dėl bendros regioninės rinkos ir deklaraciją dėl Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 20 d. Energijos bendrijos sutartį (2) ir į 2006 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą dėl Energijos bendrijos sutarties sudarymo Europos bendrijos vardu (3),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 3 d. Berlyno proceso aukščiausiojo lygio susitikime Vakarų Balkanų klausimais priimtą deklaraciją dėl energetinio saugumo ir žaliosios pertvarkos Vakarų Balkanuose ir susitarimus dėl judėjimo laisvės ir profesinių bei aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 25 d. proceso „Aplinka Europai“ ketvirtojoje ministrų konferencijoje priimtą Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kurią 2005 m. vasario 17 d. ratifikavo Europos Bendrija, ir 2009 m. liepos 31 d. – Serbijos Respublika,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 26 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisės į švarią, sveiką ir tvarią aplinką,

—

atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 10 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamąją nuomonę dėl vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 64/298, kuria pripažįstamas Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonės turinys ir kurioje teigiamai vertinamas ES pasirengimas sudaryti geresnes sąlygas Serbijos ir Kosovo dialogui,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 19 d. pirmąjį susitarimą dėl Serbijos ir Kosovo vyriausybių santykių normalizavimo principų ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. susitarimus, taip pat į vykstantį ES tarpininkaujamą dialogą dėl santykių normalizavimo,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugpjūčio 27 d. Serbijos ir Kosovo vyriausybių susitarimą dėl laisvo judėjimo ir į 2022 m. lapkričio 23 d. susitarimą dėl valstybinio numerio ženklų, taip pat į 2022 m. birželio 21 d. Energetikos susitarimų įgyvendinimo veiksmų planą vykdant ES tarpininkaujamą dialogą,

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl ES tarpininkaujamo Belgrado ir Prištinos dialogo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1529, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III) (4),,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641) ir į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo gairės“ (SWD(2020)0223),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2022 m. balandžio 22 d. Serbijos ekonominių reformų programos (2021–2023 m.) vertinimą (SWD(2021)0096) ir 2022 m. gegužės 24 d. Tarybos priimtas ES ekonominio ir finansinio dialogo su Vakarų Balkanais ir Turkija bendras išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „2022 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2022)0528) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą – 2022 m. ataskaitą dėl Serbijos (SWD(2022)0338),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ (COM(2020)0315),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 22 d. ir gruodžio 14 d. vykusius 12-ąjį ir 13-ąjį ministrų lygmens stojimo į Europos Sąjungą konferencijos su Serbija susitikimus, kurių metu pradėtos derybos dėl ketvirtosios derybų skyrių grupės („Žalioji darbotvarkė ir tvarus sujungiamumas“),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 25 d. Briuselyje įvykusio šeštojo ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžio rezultatus,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 13 d. Tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 10 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 01/2022 „ES parama teisinei valstybei Vakarų Balkanuose: nepaisant pastangų, esminės problemos neišspręstos“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 3 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 09/2021 „Dezinformacija, daranti poveikį ES: pažabota, bet neįveikta“,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Serbijos,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl 2021 m. Komisijos ataskaitos dėl Serbijos (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl bendradarbiavimo kovos su organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose srityje (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl priverčiamojo darbo bendrovės „Linglong“ fabrike ir aplinkos apsaugos protestų Serbijoje (8),,

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją (9),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 23 d. ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Ukrainos, paraiškų dėl Ukrainos, Moldovos Respublikos bei Sakartvelo narystės, Vakarų Balkanų ir išorės santykių,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugpjūčio 19 d. paskelbtą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą dėl 2022 m. balandžio 3 d. Serbijoje įvykusių išankstinių parlamento ir prezidento rinkimų,

—	atsižvelgdamas į penkis Serbijos vertinimo ciklus, atliktus Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 31 d. organizacijos „Transparency International“ paskelbtą 2022 m. pasaulinį korupcijos suvokimo indeksą,

—	atsižvelgdamas į Serbijos Respublikos Nacionalinėje Asamblėjoje vykusio šalių tarpusavio dialogo dėl parlamento rinkimų organizavimo sąlygų gerinimo, kuriam tarpininkavo Europos Parlamentas, išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 23 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujos ES plėtros strategijos (10),

—	atsižvelgdamas į 14-ojo ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdžio, vykusio 2022 m. lapkričio 23–24 d., deklaraciją ir rekomendacijas,

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia valstybe (11),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 28 d. vykusio antrojo Europos Parlamento ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį sušaukė Europos Parlamento pirmininkas ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkai, bendrą deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0172/2023),

A.	kadangi istoriniu požiūriu ES plėtra buvo veiksmingiausia ES užsienio politikos priemonė, viena sėkmingiausių ES politikos krypčių siekiant skatinti ir remti esmines reformas, be kita ko, teisinės valstybės srityje, ir geostrateginė investicija į ilgalaikę taiką, stabilumą ir saugumą visame žemyne;

kadangi Vakarų Balkanų ateitis – Europos Sąjungoje; kadangi naujas plėtros postūmis, kurį lėmė Rytų partnerystės šalių paraiškos dėl narystės ES, paskatino ES paspartinti ilgai uždelstą įsipareigojimų dėl Vakarų Balkanų vykdymą, priimant sprendimus dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios ir šalies kandidatės statuso suteikimo Bosnijai ir Hercegovinai;

C.	kadangi dėl lėtesnės ES plėtros susidarė palankios sąlygos piktavališkų trečiųjų subjektų, visų pirma Rusijos ir Kinijos, veiklai Vakarų Balkanų regione;

kadangi Serbija, kaip šalis kandidatė, turėtų būti vertinama pagal savo nuopelnus, kurie apima pagarbą Europos bendroms teisėms ir vertybėms bei nesvyruojantį įsipareigojimą jų laikytis bei suderinimą su ES užsienio ir saugumo politika vykdant derybų procesą, kuriam pritarė Serbija; kadangi Serbijos kelias siekiant ES narystės priklauso ir nuo santykių normalizavimo su Kosovu;

kadangi norint daryti pažangą įgyvendinant esmines reformas plėtros šalių politiniai lyderiai turi parodyti tikrą politinę valią; kadangi ES ir jos politiniai lyderiai valstybėse narėse ir narystės siekiančiose šalyse turi įrodyti savo tikrą įsipareigojimą (bei tesėti pažadus) plėtrai konkrečiais veiksmais ir pažanga, kad užtikrintų jos tęstinumą, nuoseklumą, patikimumą ir poveikį;

F.	kadangi bėgant laikui valdančioji dauguma nuosekliai mažino tam tikras politines teises ir pilietines laisves darydama spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai, politinei opozicijai ir pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO);

G.	kadangi Serbija yra didžiausia ES pasirengimo narystei paramos Vakarų Balkanuose gavėja, nuo 2014 m. pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP II) gavusi 1,404 mlrd. EUR;

H.	kadangi ES yra didžiausia investuotoja Serbijoje, didžiausia jos prekybos partnerė ir pagrindinė paramos teikėja, 2021 m. suteikusi 1,85 mlrd. EUR tiesioginių investicijų;

I.	kadangi per ateinančius septynerius metus ES, bendradarbiaudama su tarptautinėmis finansų įstaigomis, sutelks iki 30 mlrd. EUR pagal 2020 m. paskelbtą Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą;

J.	kadangi Serbija ratifikavo visas pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas;

K.	kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir vis didesnė Rusijos keliama grėsmė Europos saugumui dar labiau išryškino bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) derinimo svarbą plėtros procese;

L.	kadangi JT Generalinėje Asamblėjoje Serbija balsavo už rezoliucijas, kuriomis smerkiama Rusijos agresija Ukrainoje, kartu rėmė tai, kad būtų paisoma Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pagal tarptautinę teisę;

M.	kadangi po neišprovokuotos ir neteisėtos Rusijos invazijos į Ukrainą Serbija neįvedė sankcijų Rusijai; kadangi Serbijos politikos suderinimo su Europos bendra užsienio ir saugumo politika lygis sumažėjo nuo 64 proc. 2021 m. iki 45 proc. 2022 m.;

kadangi Rusija naudojasi savo įtaka Serbijoje siekdama pabandyti destabilizuoti kaimynines suverenias valstybes, kištis į jų reikalus ir joms grasinti; kadangi Serbija tapo saugiu prieglobsčiu Rusijos įmonėms, pvz., didelėms ryšių ir žiniasklaidos bendrovėms, įskaitant „Russia Today“ (RT); kadangi socialinių tinklų platformos tapo priemonėmis, kuriomis Vakarų Balkanuose skatinami antidemokratiniai politiniai judėjimai;

kadangi, kaip nurodoma organizacijos „Balkan Free Media Initiative“ ataskaitoje, Serbijoje dezinformacija sklinda kur kas greičiau, nei nepriklausomi faktų tikrintojai gali ją dokumentuoti, o tai skatina susiskaidymą ir priešiškumą ES, todėl didėja susirūpinimas dėl saugumo šiame regione; kadangi ši dezinformacija dažnai pradedama melagingu arba klaidinančiu politinio veikėjo pareiškimu, apie kurį tada praneša su valstybe susijusios žiniasklaidos priemonės ir kuriuo vėliau pasidalijama socialiniuose tinkluose;

Įsipareigojimas siekti narystės ES

palankiai vertina tai, kad narystė ES ir toliau yra Serbijos strateginis tikslas, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad paskirtas naujas Europos integracijos ministras; pabrėžia, kad pažanga teisinės valstybės ir pagrindinių teisių, veikiančių demokratinių institucijų, įsipareigojimo puoselėti bendras Europos teises bei vertybes ir santykių su Kosovu normalizavimo ir deeskalavimo srityje lems stojimo proceso dinamiką, kaip nustatyta derybų programoje; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad vis dar yra svarbus suderinimas su ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), ypač Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą klausimu;

tikisi, kad Serbijoje bus suformuota nauja tvirta derybų dėl stojimo į ES grupė; ragina valdžios institucijas parengti gebėjimų stiprinimo planus siekiant stiprinti Serbijos gebėjimus įgyvendinti stojimo į ES procesą;

apgailestauja dėl to, kad Serbija ir toliau menkai derina savo pozicijas su BUSP: suderinimo lygis sumažėjo nuo 64 proc. 2021 m. iki 45 proc. 2022 m. rugpjūčio mėn., ypač Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste; pabrėžia, kad Serbija yra viena iš vos kelių Europos šalių, nepritarusių ES sankcijomis Rusijai; ragina atitinkamas valdžios institucijas nedviprasmiškai įsipareigoti laikytis tarptautinės teisės ir ES vertybių ir laikytis ES ribojamųjų priemonių, taikomų Rusijai; pakartoja savo poziciją, kad stojimo derybos su Serbija turėtų būti tęsiamos tik tuo atveju, jei šalis sutiks su ES sankcijomis Rusijai ir padarys didelę pažangą vykdydama savo su ES susijusias reformas; primygtinai ragina Serbiją užtikrinti veiksmingą sankcijų, dėl kurių nusprendė ES, taikymą Rusijai ir Baltarusijai ir kovoti su bet kokiu jų apėjimu ar bandymu apeiti;

apgailestauja, kad 2022 m. Komisija pastebėjo, kad pablogėjo padėtis pagal vieną iš derybų skyrių, konkrečiai 31 skyrių dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos; pabrėžia, kad Serbija, kaip šalis kandidatė, turi laikytis ES principų ir politikos ir turi nutraukti bet kokį lygiavimąsi į karą kurstantį autokratinį režimą;

atkreipia dėmesį į Serbijos prisiderinimą prie ES balsuojant už atitinkamas JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas ir Rusijos pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos; teigiamai remia Serbijos paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenumui; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Serbija nuolat neprisijungė prie ES ribojamųjų priemonių ir daugumos Vyriausiojo įgaliotinio Europos Sąjungos vardu pateiktų deklaracijų prieš Rusiją, kuri yra agresorė kare prieš Ukrainą; palankiai vertina tai, kad Serbija prisijungė taikant ES ribojamąsias priemones Baltarusijai dėl jos vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą ir priemones, nukreiptas prieš buvusią Ukrainos vadovybę, taip pat Serbijos pagalbą energetikos srityje, atstatymo pastangas ir veiksmus, kurių imtasi siekiant suteikti Ukrainai humanitarinę pagalbą; tačiau apgailestauja, kad Serbijos vyriausybė dažnai renkasi viešai neskelbti savo sprendimo prisijungti prie šių priemonių;

apgailestauja dėl Serbijos nuolatinių glaudžių santykių ir partnerystės su Rusija, dėl kurių kyla klausimų dėl Serbijos strateginės krypties ir trukdoma ekonominiam bei politiniam vystymuisi; yra susirūpinęs dėl to, kokią įtaką Rusijos pareigūnai daro kai kuriems Serbijos viešųjų institucijų sprendimams; smerkia valstybės pareigūnų ir įtakingų žiniasklaidos atstovų kampanijas, kuriomis siekiama pakenkti integracijos į ES procesui;

labai apgailestauja dėl to, kad kai kurie pagrindiniai Serbijos užsienio politikos elementai prieštarauja ES pozicijoms, įskaitant Serbijos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos 2023–2024 m. konsultacijų plano pasirašymą ir susitikimus su Rusijos vyresniaisiais pareigūnais, įtrauktais į ES sankcijų sąrašą; yra susirūpinęs dėl to, kad Aleksandar Vulin paskirtas Saugumo žvalgybos agentūros direktoriumi, nes jis žinomas dėl prieš ES nukreiptos ir Kremliui palankios retorikos, be to, praeityje jis dalijosi su Rusijos valdžios institucijomis informacija apie Rusijos opozicijos atstovų susitikimus tremtyje, įskaitant tuos, kuriuose dalyvavo Vladimiras Kara-Murza, vėliau Rusijos teismo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme; reiškia susirūpinimą dėl įtarimų, kad Serbijos valdžios institucijos vykdė Rusijos opozicijos narių slaptą pokalbių klausymąsi Belgrade;

pabrėžia, kad bet koks bendradarbiavimas, kuriuo prisidedama prie autoritarinės ir antidemokratinės praktikos Rusijoje arba Serbijoje, pakenktų būsimiems ES ir Serbijos santykiams, ir pabrėžia, kad Serbijos ir ES tarpusavio pasitikėjimas bei nuoširdus Serbijos įsipareigojimas integruotis į ES yra nepaprastai svarbūs atsižvelgiant į tebesitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą; pakartoja savo raginimą Serbijos valdžios institucijoms užtikrinti daugiau skaidrumo dėl vadinamojo Rusijos ir Serbijos humanitarinio centro Nišo mieste vaidmens bei veiklos ir nedelsiant nutraukti bet kokį bendradarbiavimą, visų pirma karinį bendradarbiavimą, su Rusija;

apgailestauja dėl Serbijos bendradarbiavimo su autoritariniu Irano režimu ir dėl aukšto lygio atstovų priėmimo Belgrade tuo pat metu, kai Irano režimas žiauriai malšina masinius savo piliečių protestus; ragina Serbiją įtikinamai atsiriboti nuo antidemokratinių režimų;

10.

primena, kad stojimo į ES procesas visų pirma yra grindžiamas nuoširdžiu šalies kandidatės noru laikytis ES vertybių ir principų; reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu mažėjančios visuomenės paramos Serbijos narystei ES, kuri pasiekė žemiausią nei bet kada iki šiol lygį, ir dėl didėjančios paramos Rusijos režimui, kurią nulėmė ilgalaikė prieš ES nukreipta ir prorusiška politinė retorika, kurią plačiai skleidžia vyriausybės kontroliuojama žiniasklaida bei vyriausybės pareigūnai, taip pat visiškas pareigūnų nesugebėjimas pripažinti Serbijos praeitį ir su ja susitaikyti; smerkia politikų ir valstybės pareigūnų išpuolius prieš ES ir kai kurias valstybes nares, ypač Prancūziją ir Vokietiją; pažymi, kad šis paramos sumažėjimas yra tiesiogiai susijęs su stiprėjančia kitų tarptautinių subjektų įtaka; ragina Serbijos valdžios institucijas skatinti faktais pagrįstas ir atviras diskusijas dėl stojimo į Europos Sąjungą; apgailestauja, kad ES raginimai Serbijai laikytis šalies kandidatės įsipareigojimų aukščiausias pareigas einančių Serbijos pareigūnų pateikiami kaip šantažas; primygtinai ragina Serbijos ir ES pareigūnus pirmenybės tvarka aktyviai informuoti apie ES narystės naudą;

11.

yra susirūpinęs dėl to, kad visuomenės parama narystei ES Serbijoje yra gerokai mažesnė nei likusioje regiono dalyje, be kita ko, tai matyti iš apklausų, rodančių, kad stojimui į Europos Sąjungą gali nepritarti dauguma Serbijos piliečių; apgailestauja, kad daugelis žiniasklaidos priemonių savo pranešimuose labai šališkai laikosi priešiškos ES ir palankios Rusijai pozicijos; vis dar yra susirūpinęs dėl to, kad viešosiomis lėšomis finansuojamos žiniasklaidos priemonės, kuriose dažnai cituojami pareigūnai, prisideda prie prieš ES nukreiptos retorikos skleidimo Serbijoje;

12.

primena, kad ES yra pagrindinė Serbijos politinė ir ekonominė partnerė ir didžiausia paramos teikėja; ragina ES iš naujo apsvarstyti ES teikiamos finansinės paramos Serbijai dydį, jeigu ji toliau rems antidemokratinius režimus ir nederins savo veiksmų su ES ribojamosiomis priemonėmis bei BUSP; ragina Komisiją užtikrinti, kad visos ES išlaidos visiškai atitiktų pačios ES strateginius tikslus ir interesus;

13.

ragina Serbijos vyriausybę, Komisiją, ES valstybes nares ir ES delegaciją Serbijoje vykdyti aktyvesnę ir veiksmingesnę komunikacijos strategiją, kad būtų propaguojamas stojimo į ES ir ES finansuojamų projektų bei reformų vaidmuo ir nauda tarp Serbijos gyventojų, aprėpiant ne tik didžiuosius miestus, ir imtis priemonių, kuriomis būtų kovojama su dezinformacija apie ES; ragina Serbijos politikos lyderius aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti apie Serbijos europinę kryptį ir glaudžius santykius su ES; ragina Nacionalinę Asamblėją remti Serbijos europinę ateitį; pakartoja, kad Europos Parlamentas yra pasirengęs kartu su Serbijos parlamento nariais dalyvauti komunikacijos veikloje, siekiant labiau suartinti ES ir Serbiją;

14.

susirūpinęs pažymi, kad nuo tada, kai buvo paskelbta Komisijos 2020 m. ataskaita dėl Serbijos, bendra esama padėtis nepagerėjo pagal nė vieną iš 33 derybų skyrių ir kad 2022 m. Komisija nenustatė tinkamos pažangos nė pagal vieną skyrių;

Demokratija ir teisinė valstybė

15.

teigiamai vertina veiksmus, kurių ėmėsi Serbija, siekdama suderinti savo aktus su ES nepriklausančių šalių, kurių piliečiams reikia ES vizų, sąrašu, ir ragina toliau skubiai vykdyti derinimą, visų pirma atsižvelgiant į tas trečiąsias valstybes, kurios kelia neteisėtos migracijos ar saugumo riziką ES; primena, kad toks suderinimas yra nepaprastai svarbus bendriems ES ir Serbijos santykiams, be kita ko, dėl migracijos valdymo ir bevizio režimo tvarumo; pažymi, kad nuo 2022 m. rudens Serbija panaikino bevizį režimą su šešiomis šalimis, įskaitant prioritetines šalis (Indiją, Tunisą, Burundį ir Kubą), dėl to sumažėjo šių šalių piliečių, neteisėtai atvykstančių į ES valstybes nares ir teikiančių prieglobsčio prašymus, skaičius; ragina Serbiją toliau prisidėti prie į ES nukreiptų mišrių migracijos srautų valdymo veiksmingai bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Kosovą ir ES valstybes nares, visapusiškai paisant žmogaus teisių ir tarptautinių standartų;

16.

palankiai vertina tinkamą Serbijos bendradarbiavimą su ES valdant neteisėtą migraciją, įskaitant nuolatinį tinkamą bendradarbiavimą su FRONTEX ir pradėtas derybas dėl platesnio susitarimo sudarymo;

17.

palankiai vertina Serbijos nuolatinį aktyvų dalyvavimą bei teigiamą indėlį pagal BSGP vykdomose ES misijose ir operacijose;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad po 2022 m. sausio mėn. referendumo buvo priimti Serbijos konstitucijos pakeitimai, kuriais siekiama sustiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir padidinti Serbijos teisinės valstybės institucijų skaidrumą ir veiksmingumą; palankiai vertina 2023 m. vasario 9 d. Serbijos Nacionalinės Asamblėjos priimtus naujus teisės aktus dėl teisminių institucijų; pabrėžia, kad reformų procesas turėtų būti tęsiamas priimant susijusius įgyvendinimo teisės aktus pagal geriausią Europos praktiką, visapusiškai įgyvendinant Venecijos komisijos rekomendacijas ir laikantis Konstitucijoje nustatytų terminų; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina glaudžiai įtraukti gyventojus į reformų procesą, kad būtų padidintas jų demokratinis legitimumas; reiškia susirūpinimą dėl „Elektroprivreda Srbije“ bylos, nuo kurios prokurorai buvo nušalinti pradėjus nagrinėti korupcijos bylą;

19.

pažymi, kad, pasak daugelio PVO ir nepriklausomų teisės ekspertų, įstatymuose dėl teisminių institucijų vis dar paliekama galimybė vykdomajai valdžiai daryti nederamą įtaką jų darbui, o Nacionalinėje konvencijoje dėl ES teigiama, kad galbūt nepakankamai atsižvelgta į pilietinės visuomenės nuomonę; ragina Serbijos valdžios institucijas prioriteto tvarka stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumo ir veiksmingumo apsaugos priemones; ragina visapusiškai suderinti teisės aktus su Venecijos komisijos nuomonėmis dėl teisminių institucijų teisės aktų rinkinio ir užtikrinti sprendimų, kuriais būtų pašalinta bet kokia nederama įtaka teisminėms institucijoms, įgyvendinimą; primena Serbijos valdžios institucijoms, kad bus reikalaujama esminės ir konkrečios pažangos, kuri bus vertinama pagal pasiektus rezultatus ir pagal tai, kaip faktiškai įgyvendinamos teisinės valstybės reformos, teisminė praktika, kaip užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms ir generalinės prokuratūros darbas;

20.

palankiai vertina tai, kad po partijų tarpusavio dialogo, kuriam tarpininkavo Europos Parlamentas, buvo patvirtintos priemonės dėl geresnių rinkimų sąlygų prieš 2022 m. balandžio mėn. rinkimus; apgailestaudamas atkreipia dėmesį į lygiagrečiai vykstantį dialogą dėl rinkimų sąlygų „be išorinio tarpininkavimo“, dėl kurio kyla grėsmė, kad bus pakenkta partijų tarpusavio dialogui, kuriam tarpininkavo Europos Parlamentas;

21.

palankiai vertina visų konstruktyvių jėgų, ypač opozicijos, pasirengimą dalyvauti Nacionalinės Asamblėjos darbe ir Nacionalinės Asamblėjos pasirengimą tęsti šį dialogą; remia Europos Parlamento bendrai koordinuojamo parlamentinio dialogo Serbijoje sukūrimą; pabrėžia, kad šiuo dialogu siekiama pagerinti Serbijos Nacionalinės Asamblėjos darbą ir kad visos partijos kviečiamos prisidėti prie šio tikslo;

22.

primena, kad Nacionalinėje Asamblėjoje svarbu laikytis darbo tvarkos taisyklių, be kita ko, laiku organizuoti parlamentines diskusijas ir palaikyti tvarką Asamblėjoje vykstant svarbioms politinėms diskusijoms, įskaitant specialiąją parlamentinę sesiją dėl Kosovo; apgailestauja dėl to, kad parlamentinių diskusijų metu nuolat vartojama (taip pat vyriausybės pareigūnų) provokacinė kalba prieš politinius oponentus, pilietinę visuomenę, žiniasklaidą ir kitų institucijų atstovus; dar kartą ragina naująją Nacionalinę Asamblėją netoleruoti tokios praktikos ir veiksmingai laikytis savo elgesio kodekso; pakartoja, kad svarbu laikytis Asamblėjos procedūrų ir išlaikyti aukščiausiųjų atstovų rūmų reputaciją; ragina Nacionalinės Asamblėjos pirmininką laikytis Asamblėjos procedūrų;

23.

atkreipia dėmesį į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos galutinės ataskaitos išvadas, kuriose teigiama, kad 2022 m. balandžio 3 d. parlamento rinkimuose buvo pateiktos įvairios politinės galimybės, tačiau keletas trūkumų lėmė nevienodas sąlygas, kurios buvo palankios laimėjusiems kandidatams; apgailestauja dėl to, kad visos rinkimų agitacijos kampanijos metu išliko ilgalaikės problemos dėl nesubalansuotų žiniasklaidos pranešimų, spaudimo rinkėjams, įskaitant socialinių išmokų ir subsidijų gavėjus, ir piktnaudžiavimo valstybės tarnyba; apgailestauja dėl rimtų įtarimų dėl manipuliavimo rinkėjų registru ir tinkamo institucijų atsako nebuvimo; reiškia politinį susirūpinimą dėl to, kad prireikė 93 dienų nustatyti pirmalaikių parlamento rinkimų galutinius rezultatus; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas užtikrinti, kad ateityje rinkimų rezultatai būtų nustatomi veiksmingai ir skaidriai;

24.

palankiai vertina rinkimų agitacijos kampanijų finansavimo teisinės sistemos pakeitimus, atsižvelgiant į ankstesnes Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rekomendacijas, ir ragina Serbijos valdžios institucijas, konsultuojantis su ekspertų PVO ir gerokai iš anksto prieš kitus rinkimus, visapusiškai įgyvendinti likusias rekomendacijas, visų pirma dėl konkuruojančių kandidatų galimybių naudotis žiniasklaidos priemonėmis, dėl didesnio kampanijų finansavimo skaidrumo ir atskaitomybės už jį, taip pat dėl priemonių, skirtų kovoti su spaudimu rinkėjams ir piktnaudžiavimu administraciniais ištekliais, siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir bet kokiam sukčiavimui ir užtikrinti demokratinį šalies veikimą;

25.

palankiai vertina visų susijusių politinių veikėjų dalyvavimą pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, nes tai lėmė labiau pliuralistinį parlamentą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad vėluojama galutinai patvirtinti rinkimų rezultatus ir suformuoti naują parlamentą ir vyriausybę, nes tai lėmė pavėluotą svarbių sprendimų priėmimą, be kita ko, dėl su ES susijusių reformų;

26.

palankiai vertina teisingą pirmininko pavaduotojų ir komitetų pirmininkų pareigybių paskirstymą naujojoje Asamblėjoje, nes jis atspindi jos sudėtį; tačiau apgailestauja, kad grįžta nepriimtinos parlamento darbo praktikos, įskaitant tai, kad nevyksta vyriausybės klausimų valandos sesijos, neaptariamos nepriklausomų institucijų ataskaitos ir vis dažniau taikoma skubos tvarką, o tai naikina pažangą, pasiektą pastaraisiais metais vykdant parlamento reformą; reiškia susirūpinimą dėl retkarčiais įkaistančios atmosferos parlamente ir dėl atvejų, kai buvo trukdoma kai kurių parlamento komitetų darbui; ragina taikyti vienodą požiūrį opozicijai priklausantiems parlamento nariams, nuosekliai ir veiksmingai įgyvendinti parlamento elgesio kodeksą ir nešališkai taikyti sankcijas už parlamento narių sąžiningumo pažeidimus;

27.

pakartoja savo raginimą Nacionalinei Asamblėjai vykstant parlamentinėms diskusijoms vengti užgaulių provokacinių kalbų ir kovoti su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir seksizmu moterų atžvilgiu; ragina Serbijos parlamento vadovybę, įskaitant Asamblėjos moterų parlamentinį tinklą, imtis aktyvaus vaidmens šiuo atžvilgiu;

28.

palankiai vertina paskirtą naująją Serbijos delegaciją ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentiniame komitete; ragina Serbijos parlamento narius ir Europos Parlamento narius tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą;

29.

pažymi, kad per pastaruosius dešimt metų visi Serbijos parlamentai, išskyrus vieną, buvo paleisti anksčiau laiko ir kad tolesni nereikalingi pirmalaikiai rinkimai neprisidėtų prie politinio stabilumo; pabrėžia, kad nuolatiniai pirmalaikiai rinkimai, nuolatinis rinkiminės agitacijos režimas ir ilgai trunkantis vyriausybių formavimas neprisideda prie veiksmingo demokratinio šalies valdymo, bet silpnina parlamentą bei lemia parlamentinės teisėkūros priežiūros ir legitimumo stoką;

30.

atkreipia dėmesį į tam tikrą pažangą kovojant su korupcija; pakartoja savo raginimą Serbijai pasiekti įtikinamų rezultatų didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusiose bylose, įskaitant bylas dėl „Krušik“, „Jovanjica“ ir V. Belivuko; yra susirūpinęs dėl to, kad nuo praėjusių metų ataskaitos šiose bylose padaryta nedidelė pažanga, ir dėl įtarimų, kad Darko Šarić, būdamas kalėjime Serbijoje, vadovavo tarptautinei nusikalstamai organizacijai; pabrėžia, kad reikia daugiau akivaizdžių pastangų ir politinės valios, norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, ypač sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo srityje, ir įtikinamų rezultatų su veiksmingais tyrimais, baudžiamosiomis bylomis ir galutiniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, įskaitant nusikalstamu būdu įgyto turto įšaldymą ir konfiskavimą;

31.

pakartoja savo raginimą siekti teisingumo neteisėto privačios nuosavybės griovimo Belgrado Savamalos kvartale atveju; atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis policininkas prisiėmė visą atsakomybę už bylą; ragina valdžios institucijas visapusiškai ištirti šią bylą ir nedelsiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus atsakingus asmenis; apgailestauja dėl to, kad aukšto rango Serbijos vyriausybės pareigūnai ir toliau viešai menkina ir pašiepia Savamalos bylą, nors su ja susiję teisinės valstybės principo pažeidimai yra rimti;

32.

susirūpinęs pažymi, kad naujasis ombudsmenas buvo perrinktas tik pasibaigus jo penkerių metų kadencijai; apgailestauja, kad Serbijos vyriausybė nepaskyrė asmenų į laisvas vietas Kovos su korupcija taryboje; ragina Serbiją įgyvendinti GRECO penktojo vertinimo etapo rekomendacijas dėl korupcijos prevencijos ir sąžiningumo skatinimo centrinės valdžios institucijose ir teisėsaugos institucijose, visų pirma priimti viešąją korupcijos prevencijos strategiją;

33.

pabrėžia, kad PNPP III numatytas lėšų moduliavimas ar net jų teikimo sustabdymas, jei smarkiai pablogėja padėtis arba nuolat trūksta pažangos pagrindinių rodiklių srityje, įskaitant kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat žiniasklaidos laisvę; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir Vakarų Balkanų šalis sukurti vaisingo Europos prokuratūros ir jos partnerių Vakarų Balkanuose bendradarbiavimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad Europos prokuratūra galėtų veiksmingai naudotis savo kompetencija, susijusia su PNPP III lėšomis Vakarų Balkanų šalyse; pakartoja savo raginimą Komisijai įgyvendinti Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje 01/2022 pateiktas rekomendacijas, visų pirma parengiant PNPP III nuostatų dėl moduliavimo ir (arba) sąlygų taikymo gaires;

34.

ragina valdžios institucijas puoselėti pagrindines Europos vertybes ir principus, demokratijos, pagrindinių teisių, vertybių ir teisinės valstybės viršenybę, įskaitant demokratinių institucijų veikimą ir valdžių atskyrimą, laikantis 2022 m. gruodžio 6 d. Tiranos deklaracijos;

35.

atkreipia dėmesį į priimtą 2021–2025 m. vietos valdžios sistemos reformos programą, kuria siekiama pašalinti vietos valdžios institucijų veiklos trūkumus, ir pabrėžia, kad labai svarbu ją įgyvendinti; apgailestauja, kad vietos valdžios institucijos tebėra silpnos; apgailestauja dėl to, kad vis dar nepriimtas teisės aktas dėl Voivodinos finansavimo išteklių, nors tai yra numatyta pagal Konstituciją;

Pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės

36.

pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms yra esminis demokratijos ir pažangos europiniame kelyje elementas; pažymi, kad reikia praktiškai įgyvendinti tinkamą Serbijos teisinę ir institucinę pagrindinių teisių gynimo sistemą; ragina Serbijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti ir propaguoti žmogaus teises, visų pirma tam tikrų pažeidžiamų grupių atžvilgiu, be kita ko, stiprinant žmogaus teisių institucijas ir tiriant žmogaus teisių pažeidėjus bei vykdant jų baudžiamąjį persekiojimą; ragina Serbiją puoselėti aplinką, kurioje europinės vertybės ir požiūriai galėtų klestėti ir tapti nuosekliomis nuostatomis platesnėje Serbijos visuomenėje ir kuri galėtų padėti įgyvendinti tautos europinius siekius;

37.

kuo griežčiausiai smerkia 2023 m. gegužės mėn. Serbijoje įvykusius masinius šaudymus, gedi ir išreiškia solidarumą su aukų šeimomis ir Serbijos žmonėmis, ragina nuodugniai ištirti visas žudynes ir visapusiškai vykdyti teisingumą;

38.

giria vyriausybę už konstruktyvų viešų konsultacijų su pilietine visuomene ir žmogaus teisių organizacijomis procesą dėl Vidaus reikalų įstatymo projekto atšaukimo 2022 m. gruodžio mėn. sulaukus tvirtos visuomenės reakcijos; pažymi, kad tai buvo antras kartas, kai vyriausybė nustatė labai prieštaringas nuostatas, įskaitant iš Kinijos įsigytų biometrinio veidų atpažinimo kamerų legalizavimą; primygtinai ragina Serbijos vyriausybę paskelbti moratoriumą biometrinių sekimui viešosiose erdvėse ir masiniam piliečių biometrinių duomenų tvarkymui, kol šis klausimas bus suderintas ES lygmeniu;

39.

apgailestauja dėl toliau mažėjančios žiniasklaidos laisvės, neapykantą kurstančių kalbų ir šmeižto kampanijų atvejų ir didėjančio strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) skaičiaus šalyje; pakartoja, kad spaudimas, bauginimas, priekabiavimas, neapykantos kalbos ir išpuoliai prieš aktyvistus, žurnalistus ir žiniasklaidos priemones yra nepriimtini; primygtinai ragina valdžios institucijas ištirti visus tokius nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus prieš tiriamosios žurnalistikos organizaciją KRIK ir dienraštį „Danas“, ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, taip pat sukurti aplinką, kurioje iš tiesų galėtų klestėti saviraiškos laisvė;

40.

atkreipia dėmesį į tebesitęsiantį nebaudžiamumą už Slavko Ćuruvijos nužudymą, išpuolį prieš Milaną Jovanovićių ir prieš televizijos komandą bei žurnalistus, informuojančius apie aplinkosaugos klausimus, taip pat už išpuolius prieš vietos žiniasklaidą; yra susirūpinęs dėl pranešimų apie piktnaudžiavimą viešosiomis lėšomis siekiant įsigyti žiniasklaidos priemonių nuosavybės teisių ir tariamai pasinaudoti jomis kaip priemone užvaldyti žiniasklaidą Serbijoje;

41.

pakartoja, kad žodžio laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo būklė vis dar kelia didelį susirūpinimą, ir šį klausimą būtina spręsti kuo skubiau; šiuo atžvilgiu yra susirūpinęs dėl to, kad nacionalinių televizijos kanalų reportažai ne rinkimų kampanijos laikotarpiu nėra subalansuoti tarp vyriausybės ir opozicijos narių; primygtinai ragina Serbiją gerinti ir ginti žiniasklaidos profesionalumą, įvairovę ir žiniasklaidos pliuralizmą bei remti kokybišką tiriamąją žurnalistiką ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą; ragina užtikrinti didesnį žiniasklaidos viešojo finansavimo skaidrumą ir jo paskirstymą pagal nuopelnus; ragina nedelsiant sustabdyti visas viešąsias lėšas, skirtas dezinformaciją skleidžiančiai žiniasklaidai;

42.

apgailestauja dėl valdančiosios daugumos piktnaudžiavimo žiniasklaida siekiant įgyti nesąžiningą politinį pranašumą, užpulti politinius oponentus ir skleisti dezinformaciją; ragina užtikrinti didesnį žiniasklaidos nuosavybės ir žiniasklaidos finansavimo skaidrumą, įskaitant informacijos apie tai teikimą visuomenei, taip pat sukurti aplinką, kuri leistų nepriklausomai ir tiriamajai žiniasklaidai gauti finansavimą ir saugiai veikti;

43.

smerkia tai, kad Belgrade atidarytas žiniasklaidos priemonės RT (anksčiau – „Russia Today“) biuras ir kad, neskaitant jau vykdomų tarptautinių transliacijų anglų kalba, pradėjo veikti jos internetinė naujienų tarnyba serbų kalba; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir visiškai suderinti savo veiksmus su Tarybos sprendimu dėl „Sputnik“ ir RT transliavimo veiklos sustabdymo; ragina atsisakyti prorusiškų pranešimų visoje žiniasklaidos erdvėje, atsižvelgiant į Serbijos pasiryžimą integruotis į ES;

44.

yra labai susirūpinęs dėl dezinformacijos apie Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą sklaidos; ragina Serbijos valdžios institucijas aktyviai priešintis dezinformacijai ir neprisidėti prie dezinformacijos skleidimo, taip pat kovoti su dažniausiai platinamomis melagingomis naujienomis; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad ES narystės siekiančios Vakarų Balkanų šalys ypač smarkiai kenčia nuo užsienio kišimosi ir dezinformacijos kampanijų, vykdomų iš Rusijos ir Kinijos; nerimauja, kad Vengrija ir Serbija padeda Kinijai ir Rusijai siekti jų geopolitinių tikslų; ragina Serbiją kovoti su dezinformacija, įskaitant manipuliacinius prieš ES nukreiptus naratyvus ir valstybės finansuojamas dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama pakeisti politines nuostatas; ragina ES aktyviau bendradarbiauti su Serbija, siekiant stiprinti demokratinį atsparumą ir kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kibernetinio saugumo, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos ir apsirūpinimo maistu bei energetinio saugumo sritis;

45.

pažymi, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės, ypač vyriausybei artimi privatūs transliuotojai, yra pagrindinis prieš ES nukreiptų ir prorusiškų naratyvų Serbijoje šaltinis ir prisidėjo prie visuomenės paramos Serbijos stojimui į ES mažėjimo; pabrėžia, kad tolerantiškas požiūris į piktavališką išorės įtaką gali turėti rimtų neigiamų pasekmių Serbijos integracijos į ES perspektyvoms; ragina Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) aktyviau kovoti su užsienio jėgų kišimusi ir manipuliavimo informacija grėsmėmis, taip pat dar labiau stengtis stiprinti regiono atsparumą skatinant žiniasklaidos profesionalumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, nes tai taip pat padėtų didinti strateginės komunikacijos apie ES ir Vakarų Balkanų santykius apskritai ir ypač apie plėtros procesą poveikį; ragina Serbijos valdžios institucijas prisijungti prie šių ES dedamų pastangų;

46.

yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie Vagnerio grupės bandymus vykdyti verbavimo kampanijas Serbijoje; atkreipia dėmesį, kad Serbijos baudžiamasis kodeksas draudžia piliečiams dalyvauti užsienio karuose; atkreipia dėmesį į tai, kad Serbijos valdžios institucijos smerkia tokius bandymus, ir ragina Serbijos valdžios institucijas stebėti ir neleisti Serbijos piliečiams prisijungti prie Vagnerio grupės ir dalyvauti Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą;

47.

primygtinai ragina valdžios institucijas spręsti problemą dėl politinio pliuralizmo trūkumo visuomeninio transliuotojo turinyje, taip pat visame žiniasklaidos spektre; apgailestauja, kad pliuralizmas buvo tik rinkimų kampanijos metu; reiškia susirūpinimą dėl to, kad vėluojama įgyvendinti žiniasklaidos strategiją ir susijusį veiksmų planą; ragina juos sparčiai įgyvendinti; primygtinai ragina vyriausybę didinti žiniasklaidos nuosavybės ir finansavimo skaidrumą ir užtikrinti Elektroninės žiniasklaidos reguliavimo institucijos nepriklausomumą; primena, kad žiniasklaidos nuosavybė turėtų būti viešai kontroliuojama, ir ragina atlikti nepriklausomą žiniasklaidos finansavimo tyrimą;

48.

pabrėžia, kad svarbu gerinti Elektroninės žiniasklaidos reguliavimo institucijos veikimą ir nepriklausomumą pagal partijų tarpusavio dialogą; ragina Serbijos Nacionalinę Asamblėją užtikrinti, kad nepriklausomos reguliavimo institucijos būtų įgaliotos veiksmingai vykdyti savo priežiūros funkcijas, remiant ir stebint nepriklausomų reguliavimo institucijų išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimą;

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad Elektroninės žiniasklaidos reguliavimo institucija skyrė keturis nacionalinius dažnius kanalams, kurie anksčiau yra pažeidę žurnalistinius standartus, įskaitant neapykantos kalbos naudojimą ir visuomenės klaidinimą, visų pirma „Happy TV“, nesilaikę Elektroninės žiniasklaidos reguliavimo institucijos įspėjimų ir skleidę dezinformaciją bei palaikę Kremliaus naratyvą apie Rusijos karą Ukrainoje; atkreipia dėmesį į naują atvirą kvietimą teikti paraiškas dėl nacionalinės televizijos dažnių ir licencijų skyrimo ir ragina penktąją licenciją suteikti skaidriai ir nešališkai, nepagrįstai neatidėliojant ir laikantis tarptautinių žiniasklaidos laisvės standartų;

50.

pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl dominuojančios bendrovės „Telekom Srbija“, kurios pagrindinis akcininkas yra valstybė, padėties rinkoje ir dėl įtarimų, kad valdančioji partija ja naudojasi, siekdama padidinti savo įtaką Serbijos žiniasklaidos rinkai; taip pat yra susirūpinęs dėl vienodų konkurencijos sąlygų žiniasklaidos rinkoje; šiomis aplinkybėmis pabrėžia pažangos ES konkurencijos politikos srityje svarbą; nerimauja dėl bendrovei „Telekom Srbija“ skiriamo valstybės finansavimo, nes taip ši bendrovė įgyja nesąžiningą konkurencinį pranašumą ir tai prisideda prie prastėjančios nepriklausomos žiniasklaidos padėties Serbijoje; ragina Komisiją išnagrinėti Europos investicijų banko suteiktą 70 mln. EUR paskolą bendrovei „Telekom Srbija“, atsižvelgiant į tariamą piktnaudžiavimą jos dominuojančia padėtimi rinkoje;

51.

primygtinai ragina Serbiją užtikrinti visišką Elektroninių ryšių ir pašto paslaugų reguliavimo institucijos bei Elektroninės žiniasklaidos reguliavimo institucijos finansinį ir veiklos nepriklausomumą, kad būtų sustiprintos jų galimybės proaktyviai dirbti; ragina Serbiją prisijungti prie ES elektroninių ryšių kodekso, užtikrinti konkurencingumą ir rinkos dalyvių prieigą prie elektroninių ryšių infrastruktūros;

52.

pabrėžia sistemos, pagal kurią PVO galėtų laisvai veikti ir dalyvauti formuojant politiką įtraukiais ir prasmingais būdais, svarbą; giria Nacionalinio konvento, kaip šiuo atžvilgiu veiksmingos priemonės, darbą; palankiai vertina priimtą Nacionalinę strategiją dėl įgalinančios aplinkos pilietinės visuomenės plėtrai ir prie jos pridedamą veiksmų planą strategijai įgyvendinti, kad būtų sukurta palanki aplinka pilietinės visuomenės plėtrai, ir ragina juos nedelsiant įgyvendinti;

53.

palankiai vertina gyvybingą ir pliuralistinę Serbijos pilietinę visuomenę; giria vyriausybę už tai, kad ji priėmė gaires dėl pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus; ragina Serbijos vyriausybę stiprinti valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą ir iš tikrųjų įtraukti pilietinę visuomenę į skaidrų teisėkūros procesą nuo pat ankstyvo etapo;

54.

griežtai smerkia šmeižto kampanijas ir išpuolius prieš pilietinės visuomenės organizacijas, jas vaizduojant kaip valstybės išdavikus ir priešus; be to, apgailestauja dėl prieš politinius oponentus nukreiptų žodinių išpuolių ir šmeižto kampanijų; dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, kad nepasiekta pažangos „List“ byloje, ir ragina Serbijos finansų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos skyriaus administraciją išsamiai paaiškinti šiuos tyrimus ir ištaisyti atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų ir žiniasklaidos priemonių padėtį;

55.

yra susirūpinęs dėl nepagrįstų išpuolių, susijusių su vykstančiomis derybomis dėl šios rezoliucijos;

56.

palankiai vertina tai, kad naujame parlamente labiau atstovaujama tautinėms mažumoms; ragina visus naujai išrinktus parlamento narius užtikrinti, kad būtų apsaugotos tautinių mažumų teisės ir iš tiesų įgyvendinami atitinkami teisės aktai; palankiai vertina tai, kad 2022 m. lapkričio mėn. buvo paskirti iš tautinių mažumų kilę ministrai ir surengti eiliniai rinkimai į tautinių mažumų tarybas;

57.

pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl ekstremistinių grupių smurto, ir ragina Serbijos valdžios institucijas labiau stengtis užtikrinti nediskriminacinį elgesį su etninėmis, religinėmis ir seksualinėmis mažumomis bei kitomis pažeidžiamomis grupėmis, taip pat užtikrinti greitą moterų, etninių mažumų, LGBTIQ bendruomenės, pabėgėlių, priverstinai perkeltų asmenų ir neįgaliųjų diskriminacijos atvejų nagrinėjimą ir nuteisimą už atitinkamus neapykantos nusikaltimus;

58.

ragina Serbijos vyriausybę gerbti tautinių mažumų teises visapusiškai laikantis ES principų ir teisės aktų, taip pat užtikrinti tinkamą jų atitinkamų kalbų vartojimą ir patenkinti jų švietimo poreikius; pažymi, kad reikia daugiau nuveikti aktyviai įgyvendinant kovos su diskriminacija teisės aktus;

59.

ragina Serbiją užtikrinti pagarbą tautinių mažumų teisėms, įskaitant galimybę gauti švietimo, informacijos ir religines paslaugas mažumų kalbomis, taip pat tinkamą atstovavimą viešojo administravimo srityje, kaip numatyta atitinkamuose Europos Sąjungos standartuose; ragina Serbiją saugoti ir populiarinti savo tautinių mažumų kultūros paveldą ir tradicijas, visų pirma, kurti teigiamą aplinką švietimui mažumų kalbomis, ir apgailestauja dėl mažumų teisių pažeidimų šioje srityje; palankiai vertina tai, kad toliau įgyvendinamas Įstatymas dėl paveldėtojų neturinčio žydų turto grąžinimo, taip pat dėl turto grąžinimo bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms;

60.

dar kartą ragina atlikti nepriklausomą ir išsamų tyrimą dėl įtarimų dėl piktnaudžiavimo įstatymu dėl piliečių gyvenamosios vietos ir centrinėje ir pietinėje Serbijoje gyvenančių albanų etninės kilmės piliečių gyvenamosios vietos adresų pripažinimo „neaktyviais“ ir ragina Serbijos valdžios institucijas liautis vykdžius bet kokią diskriminacinę praktiką ir tikslinius veiksmus;

61.

ragina Serbiją labiau įsipareigoti saugoti ir remti kultūros paveldą; yra susirūpinęs dėl netinkamų ir netvarių plėtros projektų, kurie daro poveikį saugomam Belgrado tvirtovės ansambliui, jau įtrauktam į „Europa Nostra“ kultūros paveldo vietovių, kurioms kyla didžiausias pavojus, sąrašą, ir ragina vyriausybę skubiai užtikrinti jo visapusišką apsaugą;

62.

palankiai vertina priimtą Nacionalinę lyčių lygybės strategiją ir Diskriminacijos prevencijos ir apsaugos nuo jos strategiją, bet pažymi, kad reikėtų papildomai spręsti problemą dėl diskriminacijos ir smurto dėl lyties, įskaitant žodinį smurtą Nacionalinėje Asamblėjoje; ragina vyriausybę priimti jau seniai laukiamą veiksmų planą ir finansavimą strategijai, susijusiai su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje; primygtinai ragina Serbiją skirti vyriausybės lyčių lygybės institucijos narius remiantis patikimais rezultatais praeityje;

63.

ragina užtikrinti visapusiškesnį atsaką į visą smurtą prieš moteris, kuris yra apibrėžtas Stambulo konvencijoje;

64.

palankiai vertina tai, kad buvo organizuotos pirmosios pietryčių Europoje eitynės „EuroPride“, vykusios Belgrade; tačiau apgailestauja dėl prieštaringų ir neaiškių Serbijos valdžios institucijų pranešimų, įskaitant pradinį eitynių uždraudimą; smerkia kai kurių vyriausybės narių ir kai kurių vyriausybę palaikančios žiniasklaidos priemonių vykdomą eitynių „EuroPride“ organizatorių ir dalyvių juodinimą; smerkia visus žodinius išpuolius ir grasinimus eitynių „EuroPride“ organizatoriams ir dalyviams kelias savaites prieš renginį; susirūpinęs pažymi, kad neapykantos retorikos, grasinimų LGBTIQ bendruomenės nariams ir išpuolių prieš juos tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas už juos dažnai yra nepakankami, ir ragina imtis griežtesnių kovos su neapykantos nusikaltimais prieš LGBTIQ asmenis priemonių; ragina parlamentui pateikti teisės akto dėl tos pačios lyties asmenų sąjungos projektą;

65.

dar kartą ragina labiau stengtis suteikti mažumų grupėms lygias galimybes ir užtikrinti, kad LGBTIQ asmenų teisės būtų geriau apsaugotos; ragina vyriausybę remti 2023 m. eitynes „Belgrade Pride“ ir užtikrinti sklandų visų būsimų tokių renginių Belgrade planavimą ir organizavimą, taip pat jų dalyvių saugumą ir gerovę;

66.

atkreipia dėmesį į tai, kad Serbija turi labiau stengtis panaikinti prekybą žmonėmis; primygtinai ragina vyriausybę priimti 2021–2022 m. nacionalinį veiksmų planą dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir mažinimo strategijos įgyvendinimo; pakartoja, kad Serbija privalo labiau derinti savo teisės aktus su ES darbo teisės aktais, be kita ko, atsižvelgiant į tariamą priverčiamąjį darbą ir žmogaus teisių pažeidimus bei prekybą žmonėmis Kinijos gamykloje „Linglong“;

67.

palankiai vertina tai, kad priimtas naujas bendrasis protokolas dėl vaikų apsaugos nuo prievartos ir nepriežiūros; ragina Serbiją pagerinti visų vaikų, visų pirma, priklausančių pažeidžiamoms grupėms ir neįgalių vaikų, padėtį; ragina priimti nacionalinį vaiko teisių veiksmų planą, nes ankstesnis veiksmų planas baigė galioti 2015 m., ir iš dalies pakeisti Šeimos įstatymą, kad būtų aiškiai uždrausta fizinė bausmė vaikams šeimoje ir uždrausta vaikų santuoka;

68.

yra susirūpinęs dėl vaikų teisių pažeidimų didelėse neįgalių vaikų įstaigose, nepaisant to, kad įstaigose priežiūros paslaugos teikiamos palyginti nedideliam vaikų skaičiui; smerkia tai, kad globos įstaigose gyvenančios neįgalios moterys toliau patiria tam tikrų formų smurtą; palankiai vertina tai, kad 2022 m. sausio mėn. Serbija priėmė deinstitucionalizavimo strategiją, ir ragina skubiai ją įgyvendinti ir užbaigti deinstitucionalizavimą;

69.

palankiai vertina tai, kad Serbija priėmė Įstatymą dėl laikinos socialinės rūpybos teikimo rezidentams ir taip dar labiau suderino savo teisės aktus su JT neįgaliųjų teisių konvencija;

70.

palankiai vertina tai, kad priimtos naujos kovos su diskriminacija ir romų įtraukties strategijos, taip pat veiksmų planai dėl lyčių lygybės ir romų įtraukties, ir ragina jas veiksmingai įgyvendinti; apgailestauja dėl pažeidžiamų grupių, ypač romų bendruomenės, pilietinių teisių instrumentalizavimo ir pažeidimų priešrinkiminiu laikotarpiu ir per rinkimus;

Susitaikymas ir geri kaimyniniai santykiai

71.

pakartoja, kad geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas ir toliau yra pagrindiniai plėtros proceso elementai; atkreipia dėmesį į Serbijos dalyvavimą regioninio bendradarbiavimo iniciatyvose ir pastangas gerinti kaimyninius santykius; reiškia susirūpinimą dėl neįtraukių regioninių iniciatyvų, pvz., Atvirųjų Balkanų iniciatyvos; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti dvišalius susitarimus ir išspręsti neišspręstus dvišalius klausimus, ir ragina Serbiją dėti daugiau pastangų stengiantis susitaikyti ir priimti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų aktyviai prisidedama prie neišspręstų dvišalių klausimų sprendimo; griežtai smerkia plačiai paplitusį viešą tarptautinių nuosprendžių už karo nusikaltimus neigimą ir pabrėžia, kad nėra vietos neigti genocidą, įskaitant genocido Srebrenicoje neigimą ar karo nusikaltėlių šlovinimą šalyje kandidatėje, ir pabrėžia, kad tokia praktika neatitinka pažangos kelyje į Europą; apgailestauja dėl to, kad kelios Serbijos politinės partijos, taip pat ir ministerijų lygmeniu, toliau teikia paramą nuteistiems karo nusikaltėliams, pvz., Veselinui Šljivančaninui, Dragoljubui Ojdanićiui ir Nikola Šainovićiui, kurie palaiko glaudžius santykius su Serbijos valdančiosiomis partijomis, ir suteikia jiems viešąją erdvę;

72.

palankiai vertina tai, kad Serbija dalyvavo 2022 m. spalio 6 d. Prahoje vykusiame Europos politinės bendrijos steigiamajame aukščiausiojo lygio susitikime; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Serbijai nepakankamai atstovaujama Krymo platformoje;

73.

pabrėžia regioninio bendradarbiavimo karo nusikaltimų ir dingusių asmenų srityje svarbą ir primygtinai ragina Serbiją spręsti dingusių asmenų klausimą ir pasiekti įtikinamų rezultatų vykdant karo nusikaltimų vykdytojų baudžiamąjį persekiojimą, grąžinant pavogtas kultūros vertybes ir nustatant masines kapavietes, taip pat įgyvendinti naują nacionalinę baudžiamojo persekiojimo už karo nusikaltimus strategiją; ragina Serbijos valdžios institucijas užtikrinti teisingumą aukoms pripažįstant ir gerbiant teismo nuosprendžius dėl karo nusikaltimų, kovojant su nebaudžiamumu už karo metu įvykdytus nusikaltimus; palankiai vertina per Belgrado ir Prištinos dialogą 2023 m. gegužės 2 d. priimtą deklaraciją dėl be žinios dingusių asmenų ir ragina ją įgyvendinti; ragina, teikiant ataskaitas dėl įgyvendinimo, užtikrinti skaidrumą ir įtraukumą; ragina laikytis nusistovėjusios tarptautinės teisės praktikos ir taisyklių, be kita ko, bandant Serbijos teismams suteikti visuotinę jurisdikciją nagrinėti karo nusikaltimus buvusios Jugoslavijos teritorijoje;

74.

dar kartą reiškia paramą iniciatyvai įsteigti regioninę komisiją, kuriai būtų pavesta nustatyti faktus apie karo nusikaltimus ir kitus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, padarytus buvusios Jugoslavijos teritorijoje (RECOM);

75.

pakartoja, kad Serbija privalo gerbti visų kaimyninių šalių vientisumą ir suverenitetą ir susilaikyti nuo įtakos jų vidaus politikai; griežtai smerkia tai, kad Serbijos aukšto rango vyriausybės pareigūnai ne kartą dalyvavo neteisėtose Serbų Respublikos dienos šventėse Bosnijoje ir Hercegovinoje, siekiant pakenkti šalies valstybingumui;

76.

ragina Belgrado valdžios institucijas sekti teigiamu Serbijos kaimyninių šalių, kurios yra ES narės, pavyzdžiu ir atkreipia dėmesį į šių tautų pasiektą pažangą tapus Sąjungos narėmis, nes taip gali būti skatinamas glaudesnis bendradarbiavimas; palankiai vertina pastarojo meto Serbijos ir Kroatijos dvišalių santykių pažangą ir tai, kad paskirtas už žmogaus ir mažumų teises bei socialinį dialogą atsakingas ministras priklauso kroatų mažumai;

77.

ragina užtikrinti istorinį susitaikymą ir įveikti diskriminaciją ir išankstinius nusistatymus iš komunistinės praeities; dar kartą ragina valdžios institucijas spręsti buvusių komunistų slaptųjų tarnybų palikimą viešai paskelbiant jų bylas, visų pirma, buvusiosios Jugoslavijos slaptosios tarnybos (UDBA) ir Jugoslavijos liaudies armijos kontržvalgybos tarnybos (KOS) bylas; ragina grąžinti šiuos archyvus atitinkamoms teisę perėmusių šalių vyriausybėms, jei jos to paprašytų;

78.

pakartoja, kad visapusiškai palaiko ES specialųjį įgaliotinį Belgrado ir Prištinos dialogo klausimais Miroslavą Lajčáką; ragina Kosovą ir Serbiją gera valia ir siekiant kompromiso nedelsiant pradėti šį dialogą, kad būtų pasiektas išsamus, teisiškai privalomas susitarimas, grindžiamas abipusio pripažinimo principu, dėl jų santykių normalizavimo pagal tarptautinę teisę; ragina abi šalis gera valia ir laiku visapusiškai įgyvendinti visus susijusius susitarimus, įskaitant savivaldybių, kuriose dauguma gyventojų yra serbai, asociacijos ir (arba) bendrijos įsteigimą; mano, kad pasiekus galutinį ir visapusišką susitarimą sustiprės bendradarbiavimas ir padidės stabilumas bei gerovė platesniame regione;

79.

ragina abi šalis parodyti valią ir pasirengti priimti reikalingus sprendimus, kurie užtikrintų pažangą vykdant dialogą ir jų visuomenių sutaikymą; pabrėžia, kad dėl dabartinės geopolitinės aplinkos dar būtiniau atsikratyti praeities paveldo ir vesti svarias derybas;

80.

pabrėžia, kad santykių normalizavimas yra prioritetas ir būtina abiejų šalių stojimo į ES sąlyga; pripažįsta, kad abi šalys labiau stengiasi, ir primygtinai ragina Serbijos ir Kosovo vyriausybes susilaikyti nuo visų veiksmų, kurie galėtų pakenkti šalių tarpusavio pasitikėjimui ir sukelti pavojų konstruktyviam tolesniam dialogui; primena, kad susilaikymas nuo kariaujančiųjų retorikos ir agresyvios užsienio politikos kaimyninių šalių atžvilgiu yra būtina regioninių santykių normalizavimo sąlyga;

81.

atkreipia dėmesį į kai kuriuos abiejų šalių siunčiamus teigiamus signalus dėl įtampos mažinimo; palankiai vertina teigiamus veiksmus siekiant priimti ES pasiūlymą – tai yra geras pagrindas Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimui skatinti; primygtinai ragina Serbiją netrukdyti Kosovui tapti nuolatiniu nariu tarptautinėse organizacijose ir ragina abi šalis pritarti ES pasiūlymui ir dėti visas pastangas, kad galiausiai būtų rastas tvarus ilgalaikis sprendimas; atsižvelgdamas į tai, labai apgailestauja dėl Serbijos balsavimo Europos Tarybos Ministrų komitete prieš sprendimą, susijusį su Kosovo paraiška dėl narystės, pažeidžiant 2023 m. kovo 18 d. Ochrido susitarimą, taip pat dėl Kosovo vietos rinkimų šiaurinėse savivaldybėse boikoto 2023 m. balandžio 23 d., kurį organizavo Belgradas, ir dėl serbų opozicijos politikų bauginimo šiame kontekste; dar kartą ragina gerinti dialogo proceso kokybę užtikrinant visų visuomenės narių įtraukimą ir moterų dalyvavimą, taip pat didinant skaidrumą visuomenei ir svariai įtraukiant pilietinę visuomenę;

82.

kuo griežčiausiai smerkia visus veiksmus, kurie kelia pavojų stabilumui ir kelia grėsmę susitaikymo procesui; yra labai susirūpinęs dėl įtampos Šiaurės Kosove ir jokiais būdais nepateisinamų šaudynių stačiatikių Kalėdų išvakarėse bei dėl kelių kitų Kosove prieš serbus įvykdytų smurtinių incidentų; smerkia tai, kad 2022 m. gruodžio mėn. Merdaro perėjimo punkte savavališkai sulaikyta Kosovo serbų politikė Rada Trajković; ragina skaidriai ir išsamiai ištirti šiuos incidentus ir patraukti kaltininkus atsakomybėn; primena, kad visiems Kosovo žmonėms tenka bendra atsakomybė už taiką ir teisinę valstybę; yra susirūpinęs dėl organizuoto nusikalstamumo grupuočių, veikiančių šiaurinėje Kosovo dalyje, vaidmens ir tariamų jų ryšių su Serbijos valstybinėmis struktūromis; pabrėžia, kad negebėjimas veiksmingai panaikinti Serbijos ir Kosovo santykiuose tvyrančios įtampos didina regiono destabilizavimo riziką; palankiai vertina Serbijos įsipareigojimą siekti normalizavimo proceso;

83.

ragina derybų šalis atkurti visapusišką visų institucijų veikimą ir sudaryti sąlygas vykdant šį dialogą pasiektiems susitarimams įgyvendinti; ragina Serbijos valdžios institucijas dalyvauti konstruktyviame ir pagarbiame dialoge su partneriais iš Kosovo;

84.

ragina Serbijos ir Kosovo valdžios institucijas skatinti vietos bendruomenių žmonių tarpusavio santykius, taip siekiant sustiprinti dialogą ir susitaikymą, be kita ko, nevyriausybiniu lygmeniu; todėl teigiamai vertina kultūros ir jaunimo iniciatyvas, pvz., kasmetinį tarpvalstybinį meno festivalį „Mirëdita, Dobar Dan“, kuriomis skatinamas Kosovo ir Serbijos menininkų ir aktyvistų bendradarbiavimas; palankiai vertina nuolatinį pilietinės visuomenės organizacijų darbą suburiant jaunimą, aktyvistus, jaunus politinius lyderius ir žurnalistus, taip grindžiant kelią dviejų visuomenių ilgalaikiam susitaikymui ir geresniam tarpusavio supratimui; ragina tiek Kosovo, tiek Serbijos vyriausybes daugiau investuoti į kalbų kursus ir kultūrinio turinio vertimą – tai padės Serbijos ir Albanijos bendruomenėms suartėti; smerkia tai, kad Rusija, naudodamasi kultūriniu, etniniu ir religiniu susiskaldymu ir destabilizuodama demokratines jėgas, vis stengiasi daryti įtaką Vakarų Balkanams;

85.

palankiai vertina neseniai sudarytus susitarimus vykstant Berlyno procesui dėl judėjimo laisvės turint asmens tapatybės korteles, dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo ir medicinos gydytojų, odontologų ir architektų profesinių kvalifikacijų pripažinimo; ragina Serbijos parlamentą kuo greičiau ratifikuoti šiuos susitarimus ir ragina juos greitai įgyvendinti;

86.

pabrėžia, kad reikia stiprinti ir užtikrinti sąveiką tarp ES iniciatyvų šiame regione, pvz., ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR), taip pat kitų daugiašalių iniciatyvų, pvz., Adrijos ir Jonijos jūros iniciatyva (AII)), Vidurio Europos iniciatyva (CEI) ir Berlyno procesas;

Socialinės ir ekonominės reformos

87.

palankiai vertina tolesnę Serbijos pažangą plėtojant veikiančią rinkos ekonomiką ir pritraukiant svarias tiesiogines užsienio investicijas, tačiau pabrėžia, kad šalies ekonomikai trukdo ilgalaikiai struktūriniai sunkumai, įskaitant teisinės valstybės trūkumus; pakartoja, kad reformos pagrindinėse srityse, taip pat pastangos kovoti su korupcija, didinti skaidrumą, stiprinti institucijas ir socialinį dialogą tebėra itin svarbios ekonominei plėtrai;

88.

pabrėžia, kad visoms investicijoms reikia laikytis aplinkosaugos, darbo ir socialinių standartų; ragina Serbiją geriau suderinti teisės aktus su ES darbo teise;

89.

palankiai vertina 2023 m. spalio 1 d. Tiranos aukščiausiojo lygio susitikimo susitarimą dėl ES ir Vakarų Balkanų tarptinklinio ryšio tarifų mažinimo, siekiant vėliau juos visiškai panaikinti; ragina valdžios institucijas, privačius subjektus ir visus suinteresuotuosius subjektus siekti sutartų tikslų, kad būtų gerokai sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčiai už keitimąsi duomenimis;

90.

ragina Serbijos valdžios institucijas imtis priemonių siekiant kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir emigracija, visų pirma, investuojant į švietimą ir sveikatos priežiūrą, taip pat decentralizuojant šalį per investicijas į vidutinio dydžio miestus;

91.

atkreipia dėmesį į 2022 m. gyventojų surašymo rezultatus, iš kurių matyti, kad nuo 2011 m. gyventojų skaičius sumažėjo 495 975; palankiai vertina mažumų vadovų paskatas dalyvauti surašyme; ragina valdžios institucijas, atsižvelgiant į surašymo rezultatus, paskirstyti teises atitinkamų mažumų bendruomenėms; palankiai vertina tai, kad įsteigta Šeimos gerovės ir demografijos ministerija;

92.

ragina Serbiją užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai finansinių ir institucinių išteklių socialinei ir užimtumo politikai; susirūpinęs pažymi, jog reikia papildomų pastangų pasienio regionų socialinės ir ekonominės plėtros srityje, kad būtų išvengta gyventojų skaičiaus mažėjimo; primena, kad šiam tikslui būtų galima panaudoti PNPP III tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas;

93.

yra susirūpinęs dėl visų kenkėjiškų trečiųjų šalių, be kita ko, Rusijos, investicijų į Serbijos strateginius sektorius, ypač energetikos sektorių, ir pastarojo meto Kinijos investicijų ir šių šalių augančios įtakos politiniams, ekonominiams ir aplinkosaugos procesams regione, taip pat dėl to, kad daug projektų vykdomi netaikant įprastos viešųjų pirkimų sistemos, pasitelkiant tarpvyriausybinius susitarimus; atkreipia dėmesį į didėjančią Kinijos investicijų dalį tarp visų investicijų Serbijoje, didėjantį importą iš Kinijos, taip pat numatomą laisvosios prekybos susitarimą su Kiniją;

94.

apgailestauja, kad užsienio subjektai, visų pirma, Kinijos įmonės, galėjo pelnytis iš žemesnių socialinių ir aplinkosauginių standartų, taip kenkiant vietos gyventojų saugumui; reiškia susirūpinimą dėl didėjančios Serbijos priklausomybės nuo Kinijos gynybos įrangos ir technologijų, įskaitant masinio sekimo sistemą Belgrade, kurią teikia bendrovė „Huawei“, ir paskolų, kurias Serbija turės grąžinti Kinijai, mastą; ragina Komisiją, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką ir Vakarų Balkanų investicijų programos įgyvendinimo partnerius įgyvendinti reikiamas apsaugos priemones, kuriomis Kinijos įmonėms nebūtų leidžiama apeiti sąžiningos konkurencijos taisyklių ir aplinkos ir darbo standartų, taip pat įgyvendinti ES ar Europos investicijų banko remiamus projektus; ragina ES ir Serbijos valdžios institucijas visapusiškai pasinaudoti Sąjungos Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planu, kad būtų pateikta tvari alternatyva Kinijos investicijoms;

95.

primena, kad ES yra pagrindinė ES prekybos partnerė ir kad visais projektais, neatsižvelgiant į jų kilmę, turėtų būti remiamos Serbijos pastangos prisijungti prie ES ir laikomasi Europos Sąjungos politikos ir taisyklių, susijusių su viešaisiais pirkimais, konkurencija, aplinka, įskaitant poveikio aplinkai vertinimus, energetika ir transportu; ragina Serbiją dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurta Vakarų Balkanų bendra regioninė rinka, grindžiama ES taisyklėmis, nes tai yra Serbijos pasirengimo laikytis ES vidaus rinkos reikalavimų dalis;

96.

primena, kad šaliai teikiama didelė ES pagalba, visų pirma pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas stiprinti strateginę komunikaciją ir didinti ES finansavimo matomumą; ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti, kaip Serbijos valdžios institucijos ir kiti paramos gavėjai naudoja ES finansinę pagalbą, taip pat ragina užtikrinti, kad visos ES išlaidos atitiktų pačios ES strateginius tikslus ir interesus, taip pat daugiau dėmesio skirti paramai Serbijos pilietinės visuomenės organizacijoms ir nepriklausomai kokybiškai žiniasklaidai;

97.

primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas stiprinti strateginę komunikaciją, susijusią su stojimu į ES, ir primena, kad Serbijos valdžios institucijos turėtų veikti laikydamosi Brdo ir Tiranos aukščiausiojo lygio susitikimų deklaracijų, kuriose raginta užtikrinti pliuralistinę žiniasklaidą, kaip itin svarbų bet kokios demokratinės sistemos, kuri taip pat tiksliai atspindėtų ES paramą Serbijai ir padidintų ES finansavimo matomumą, komponentą; ragina EIVT stiprinti savo darbą strateginės komunikacijos srityje ir įtaką regione sukuriant regiono strateginės komunikacijos punktą, kuris padėtų Serbijai kovoti su užsienio jėgų kišimusi ir manipuliavimu informacija, taip pat su dezinformacija, kuria siekiama pakenkti regiono stabilumui, demokratiniams procesams ir narystės ES perspektyvai;

Energetika, aplinka, darnus vystymasis ir junglumas

98.

palankiai vertina Komisijos paramos energetikai vieno milijardo eurų ES subsidijų paketą, skirtą padėti Vakarų Balkanams įveikti energetikos krizę ir kurti atsparias ir aplinką tausojančias energetikos sistemas; palankiai vertina tai, kad pasirašyta 165 mln. EUR parama biudžetui, skirta kovai su energetikos krize Serbijoje; pabrėžia, jog svarbu, kad paramos energetikai paketo lėšomis būtų siekiama remti Serbijos perėjimą prie efektyviai energiją vartojančios ir atsinaujinančiąja energija grindžiamos ekonomikos; ragina Serbijos valdžios institucijas parengti patikimą šalies priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro ir Kinijos investicijų į energetikos sektorių mažinimo ir aplinką tausojančių energetikos sistemų kūrimo planą, laikantis plano „REPowerEU“;

99.

palankiai vertina tai, jog paskelbta, kad nauja energetikos politika, aplinkos apsauga ir klimato kaita patenka tarp penkių vyriausybės prioritetų; dar kartą ragina vyriausybę sparčiai priimti integruotą nacionalinį energetikos ir klimato planą ir nustatyti plataus užmojo klimato ir laipsniško anglių atsisakymo tikslus, laikantis ES poveikio klimatui neutralumo tikslų ir Paryžiaus susitarimo; ragina Serbijos vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad klimato kaitos klausimas būtų įtrauktas į kitų sektorių politiką ir strategijas;

100.

palankiai vertina tai, kad pradėta tiesti dujotiekio tarp Serbijos ir Bulgarijos jungtis, taip pat palankiai vertina priemones siekti padidinti Serbijos energetinį saugumą ir sudaryti sąlygas įvairinti Serbijos dujų rinką; palankiai vertina neseniai pasirašytą susitarimą dėl Balkanų elektros energijos koridoriaus Serbijoje, nes šis projektas atspindi ES pastangas didinti energetinį saugumą Vakarų Balkanuose ir yra iš dalies finansuojamas pagal Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą;

101.

apgailestauja dėl to, jog Serbija nesiima veiksmų siekiant atskirti savo dujų perdavimo operatorius, kad trečiosioms šalims būtų suteikta prieiga prie Horgos jungiamojo dujotiekio, nepaisant įsipareigojimų pagal Energijos bendriją, ir dėl to, kad trūksta įsipareigojimo spręsti korupcijos ir teisinės valstybės problemas aplinkos srityje; ragina Serbijos valdžios institucijas suderinti Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą su 2014 m. Poveikio aplinkai vertinimo direktyva (12); reiškia susirūpinimą dėl to, kad nesukurta tinkama teisinė poveikio aplinkai vertinimo sistema, ir primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas užkirsti kelią neleistinai praktikai išduoti statybos leidimus neatlikus išankstinio poveikio aplinkai vertinimo;

102.

reiškia susirūpinimą dėl nuolatinės oro taršos; palankiai vertina naują planą dėl apsaugos nuo oro taršos ir pakartoja savo raginimą Serbijos valdžios institucijoms skubiai imtis įgyvendinti tuos planus; pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad kelios Serbijos vietovės dažnai įtraukiamos į labiausiai užterštų oro kokybės požiūriu pasaulio teritorijų sąrašą, ypač didžiuosiuose miestuose ir pramoninėse zonose, pvz., Belgrade, Smederevo, Boro ir Kolubaros bei Tamnavos slėniuose; primygtinai ragina valdžios institucijas nedelsiant imtis priemonių oro kokybei gerinti, visų pirma, didžiuosiuose miestuose ir pramoninėse vietovėse; pabrėžia, kad iškastinis kuras neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikoje yra nereikalingas, ir palankiai vertina tai, kad pranešta apie pastangas įvairinti energijos rūšių derinį, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir energetinę nepriklausomybę; pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl Kinijos finansuojamų akmens anglimis kūrenamų elektrinių projektų ir jų poveikio aplinkai ir oro kokybei;

103.

ragina Serbijos valdžios institucijas spręsti visus teisėtus susirūpinimą keliančius klausimus, išreikštus protestuose aplinkosaugos klausimais, ir susirūpinimą keliančius klausimus dėl Serbijos subjektų ir Kinijos įmonių vykdomų naujos infrastruktūros statybos ir projektų Serbijoje poveikio aplinkai, nes tai taip pat sukuria strateginę priklausomybę; ragina Serbijos valdžios institucijas didinti tokių projektų skaidrumą ir gerinti poveikio aplinkai vertinimus; ragina valdžios institucijas, atsižvelgiant į 2022 m. netoli Piroto įvykusią traukinių avariją, užtikrinti saugų visų pavojingų medžiagų gabenimą;

104.

ragina vyriausybę toliau stengtis priimti priemones dėl upių taršos ir toliau derinti savo teisės aktus su ES acquis dėl vandens kokybės ir gamtos apsaugos; palankiai vertina tai, kad sukurtas specialusis policijos padalinys, skirtas nusikaltimams aplinkai, ir tuo pat metu ragina didinti jo išteklius ir pajėgumus; pakartoja, jog apgailestauja dėl to, kad nesiimama veiksmų dėl regione veikiančių kasyklų keliamos kelių upių taršos ir žalingo poveikio vietos gyventojų sveikatai ir aplinkai;

o o

105.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui, Komisijai, Komisijos Pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Serbijos Prezidentui, vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai.

(1) OL L 278, 2013 10 18, p. 16.

(2) OL L 198, 2006 7 20, p. 18.

(3) OL L 198, 2006 7 20, p. 15.

(4) OL L 330, 2021 9 20, p. 1.

(5) OL C 362, 2021 9 8, p. 129.

(6) OL C 47, 2023 2 7, p. 102.

(7) OL C 251, 2022 6 30, p. 87.

(8) OL C 251, 2022 6 30, p. 124.

(9) OL C 347, 2022 9 9, p. 61.

(10) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0406.

(11) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0405.

(12) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1).

ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1065/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)

Top

Choose the experimental features you want to try