—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį, ypač į jos 44 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į veiksmų planą „Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis – Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“, kuriam Taryba pritarė 2022 m. kovo 21 d. ir kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. kovo 25 d.,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/509, kuria įsteigiama Europos taikos priemonė (1),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl civilinių Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) pajėgumų nustatymo,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos išvadas dėl integruoto požiūrio į išorės konfliktus ir krizes,

—

atsižvelgdamas į Versalio deklaraciją, priimtą per neoficialų valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą 2022 m. kovo 11 d.,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 24 ir 25 d. bei gegužės 30 ir 31 d. Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į savo 2023 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl 2022 m. metinio pranešimo dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (2),

—

atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutartį,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje dalyvavusių NATO valstybių ir vyriausybių vadovų priimtą Velso aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, ypač į priemones, dėl kurių NATO reagavimo pajėgos (NRF) galėtų reaguoti greičiau ir būtų pajėgesnės,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 29 d. Madride vykusiame NATO susitikime valstybių ir vyriausybių vadovų priimtą Madrido aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją ir visų pirma į šiame susitikime priimtą naująją NATO strateginę koncepciją,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. ir 2018 m. liepos 10 d. pasirašytas bendras deklaracijas dėl ES ir NATO bendradarbiavimo ir 74 pasiūlymus dėl bendrų veiksmų, kuriuos patvirtino ES valstybės narės ir NATO sąjungininkai,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 9 d. ataskaitą dėl galutinių Konferencijos dėl Europos ateities rezultatų,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 15 d. Užsienio reikalų (gynybos) tarybos rezultatus,

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0077/2023),

A.

kadangi nuo 2003 m. ES įgijo didelės patirties vykdant karines operacijas ir civilines misijas taikai, saugumui, stabilumui ir pažangai Europoje ir pasaulyje skatinti, kuri buvo sukaupta 19-oje baigtų ir 18 vykdomų misijų; kadangi šios bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijos ir misijos reguliariai vykdomos kartu su valstybių narių, Jungtinių Tautų, NATO, tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių misijomis ir jas papildo; kadangi daugelis ES valstybių narių taip pat svariai prisideda prie JT vadovaujamų misijų ir operacijų; kadangi vienu metu vienoje konflikto zonoje veikiant keliems subjektams ir vykdant įvairias misijas bei operacijas dar svarbiau koordinuoti ir pasidalyti darbą siekiant padidinti nuoseklumą ir veiksmingumą;

B.

kadangi kilus karui Europos teritorijoje Europos geopolitinė aplinka drastiškai pasikeitė; kadangi saugumo padėtis pasaulyje prastėja ir yra poreikis Sąjungai į krizes reaguoti operatyviau ir patikimiau; kadangi ES jau daugiau kaip 20 metų siekia tapti veiksminga saugumo veikėja ir per įvairias struktūras bei įvairiomis priemonėmis, pvz., Europos gynybos agentūrą, Pajėgumų plėtojimo planą, nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrą (MPCC) ir suderintą metinę peržiūra gynybos srityje, skatina ES valstybių narių bendradarbiavimą, kad padidintų pajėgumus, sąveikumą ir paskatintų ekonomiškai efektyvius sprendimus Europos gynybos srityje; kadangi šių priemonių rezultatai ir veiksmingumas vis dar yra gana riboti; kadangi nuo 2017 m. pradėtu 61-u PESCO projektu nepasiekta apčiuopiamų rezultatų;

C.

kadangi 2022 m. gegužės 18 d. Švedija ir Suomija kartu pateikė prašymus prisijungti prie NATO; kadangi 2022 m. liepos 5 d. NATO sąjungininkės pasirašė Suomijos ir Švedijos prisijungimo protokolus;

D.

kadangi Europa yra taikos ir stabilumo ramstis pasaulyje, ir tam reikalinga tvirta Europos Sąjungos piliečių parama; kadangi atsižvelgiant į tai atsirado poreikis kovoti su priešiškomis dezinformacijos kampanijomis ir aktyviai informuoti Europos Sąjungos piliečius, priimančiųjų šalių vietos gyventojus ir tarptautinę bendruomenę apie dislokuojamų ES greitojo dislokavimo pajėgumo (ES GDP) paskirtį ir tikslus;

E.

kadangi ES GDP yra pagrindinis Europos Sąjungos strateginio savarankiškumo elementas ir turėtų gerokai pagerinti mūsų saugumo ir gynybos pajėgumus, kad jie galėtų veikti už ES teritorijos ribų; kadangi sukūrus ES GDP turėtų būti sukurta nauja saugumo sinergija ir sustiprinti operatyviniai pajėgumai, be kita ko, palaikant santykius su mūsų partneriais;

F.

kadangi BSGP misijos ir operacijos reguliariai priklauso nuo gero ES integruoto požiūrio įgyvendinimo, veiksmingo tarptautinių partnerių misijų vykdymo, patikimo bendradarbiavimo, savalaikio keitimosi informacija, taip pat nuo lojalios priimančiosios šalies institucinės ir visuomeninės paramos, atsakomybės, pagarbos tarptautinei žmogaus teisių teisei, tarptautinei humanitarinei teisei ir demokratiniams bei skaidrumo standartams, taip pat nuo valstybių narių politinės valios užtikrinti pakankamus personalo ir finansinius išteklius; kadangi dėl kurio nors iš šių komponentų nebuvimo gali kilti pavojus sėkmingam BSGP misijos įgaliojimų įgyvendinimui ir galiausiai gali būti išvestos ES vadovaujamos pajėgos; kadangi įgaliojimuose turi būti nustatyti aiškiai apibrėžti ES misijų ir operacijų tikslai, įskaitant jų įgyvendinimo tvarkaraštį, bei išsami atsitraukimo strategija;

G.

kadangi, atsižvelgiant į naujausią patirtį Sahelio regione, būtina pasimokyti ir siekiant tikro žmogiškojo saugumo požiūrio didžiausią dėmesį skirti vietos gyventojų saugumo interesams;

H.

kadangi dėl pirmalaikio BSGP misijų nutraukimo priimančiosios šalys ir jų valdžios institucijos gali likti per silpnos, kad apsaugotų savo gyventojus, taip sukuriant galios vakuumą, kurį gali išnaudoti kiti valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, įskaitant teroristus ir ekstremistus, įskaitant tuos, kuriuos remia mūsų pasauliniai konkurentai;

I.

kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, rengdamos, vykdydamos ir palaikydamos BSGP misijas ir operacijas, turėtų siekti koordinuoti veiksmus su bendraminčiais partneriais; kadangi Sąjunga turėtų būti pajėgi greitai dislokuoti daugiatautes, daugialypes pajėgas, prireikus jas skubiai sustiprinti ir išlaikyti jas tiek, kiek reikia, koordinuojant veiksmus su bendraminčiais partneriais, bet nepriklausomai nuo trečiųjų šalių paramos;

J.

kadangi BSGP misijos vykdomos naudojant valstybių narių suteiktus žmogiškuosius išteklius bei pajėgumus ir priklauso nuo pakankamų pajėgų ir įrangos tiekimo; kadangi valstybės narės dažnai nesuteikia pakankamai pajėgų ir įrangos BSGP misijoms, taip sumažindamos jų veiksmingumą; kadangi valstybių narių pajėgumai naudojami nacionaliniais tikslais ir jų indėliui į kolektyvinę gynybą ir misijas užsienyje; kadangi prie BSGP misijų prisidėjo ir šalys kandidatės bei asocijuotosios šalys;

K.

kadangi kolektyvinės gynybos srityje daugelis valstybių narių koordinuoja savo pastangas ir dislokuoja savo pajėgas NATO sistemoje; kadangi daugelis valstybių narių taip pat prisideda prie misijų už ES ribų pagal BSGP;

L.

kadangi pajėgumų kūrimui ir jų pritaikymui prie karinių poreikių reikia bendros strateginės kultūros ir grėsmių suvokimo, taip pat reikia ieškoti sprendimų ir juos derinti su doktrina ir koncepcijomis, pajėgų organizavimu ir struktūra, reguliariu individualiu, kolektyviniu ir daugiašaliu mokymu, tinkama logistika, gynybos reikmenų plėtojimu, viešaisiais pirkimais ir gyvavimo ciklo valdymu, karinės vadovybės plėtojimu, personalo įdarbinimu ir plėtojimu, gynybos infrastruktūra, įrenginiais ir infrastruktūra, sąveikumu ir standartizavimu;

M.

kadangi bendrų viešųjų pirkimų iniciatyvos labai svarbios užtikrinant ES strateginį savarankiškumą šiuo metu nestabilioje regiono ir tarptautinėje aplinkoje;

N.

kadangi valstybės narės turėtų spręsti strateginių įgalinančių priemonių trūkumo problemą ir įsipareigoti iki 2025 m. iš esmės sumažinti kritines spragas, visų pirma susijusias su ES GDP;

O.

kadangi pratybos turėtų būti pritaikytos prie dabartinės grėsmių padėties ir galimų ES GDP dislokavimo scenarijų; kadangi, remiantis bendro pajėgų rinkinio principu, suvienodinus mokymo ir sertifikavimo standartus galima pagerinti esamų ES valstybių narių pajėgų sąveikumą; kadangi siekiant bendrai mokyti ES GDP civilinius ir karinius pareigūnus, reikia pažangiai pritaikyti Europos saugumo ir gynybos koledžo, įsteigto Bendraisiais veiksmais Nr. 2008/550/BUSP, mokymus ir pratybas;

P.

kadangi Strateginis kelrodis buvo priimtas 2022 m. kovo 21 d., netrukus po to, kai prasidėjo Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jame išdėstyti ES lygmens veiksmai daugelyje šių sričių;

Q.

kadangi priimdamos Strateginį kelrodį valstybės narės susitarė, kad jos turi galėti kolektyviai reaguoti į gresiančius pavojus arba greitai reaguoti į krizines už Sąjungos ribų bet kuriuo konflikto ciklo etapu, ir plėtoti greitojo reagavimo pajėgumus, kurie leistų ES skubiai dislokuoti modulines pajėgas, įskaitant sausumos, oro ir jūros komponentus, taip pat būtinus strateginius išteklius;

R.

kadangi Strateginiame kelrodyje siūloma, kad „norint stiprinti mūsų gynybos pajėgumus, taip pat aprūpinti valstybių narių pajėgas, kad jos būtų pasirengusios būsimiems mūšio laukams, būtina reikšmingai padidinti ir išnaudoti visą ES finansavimo priemonių, visų pirma Europos gynybos fondo, potencialą“;

S.

kadangi Europos gynybos fondas (EGF) yra jau naudojama ES priemonė, skirta kariniams pajėgumams gerinti ir apima pramoninės bazės konkurencingumo stiprinimą;

T.

kadangi EGF ir ETP jau buvo naudojami; kadangi EGF yra priemonė, skirta kariniams pajėgumams gerinti, o ETP yra sukurta siekiant skatinti operatyvinę paramą, bendradarbiavimą ir naštos pasidalijimą užsienyje;

U.

kadangi siūlomais Europos gynybos pramonės stiprinimo bendro viešojo pirkimo aktu (EDIRPA) ir Europos investicijų į gynybą programos (EDIP) reglamentais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos bendriems viešiesiems pirkimams, kuriuose dalyvauja ES valstybės narė, ir sukurtas tikras bendradarbiavimas, taip sustipinant nacionalinių ginkluotųjų pajėgų sąveikumą;

V.

kadangi absoliučiai būtina iš naujo įvertinti ir tinkamai padidinti ETP biudžetą, kad būtų užtikrintas tinkamas ir savalaikis ES GDP finansavimas bet kokiu įsivaizduojamu scenarijumi; kadangi taip didinant finansavimą reikėtų atsižvelgti į poreikį bendrai finansuoti karinę paramą Ukrainai, ir todėl jis turėtų būti padidintas tiek, kad iš ETP biudžeto būtų galima kompensuoti jos suplanuotos veiklos išlaidas ir ES GDP veiklos išlaidas; kadangi jau panaudota daugiau kaip 50 proc. 2021–2027 m. Europos taikos priemonės pradinio biudžeto;

W.

kadangi reikia apsvarstyti, kokios išlaidos, susijusios su greitojo dislokavimo pajėgumais, gali būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto pagal ES sutarties 44 straipsnį;

X.

kadangi ES GDP yra būtini BSGP, nes tai vieninteliai kariniai pajėgumai, esantys parengtyje galimoms operacijoms, kurie prisideda prie valstybių narių ginkluotųjų pajėgų veiksmingumo didinimo;

Y.

kadangi kovinių grupių koncepcija padėjo plėtoti daugiašalį bendradarbiavimą gynybos srityje ir sąveikumą, taip pat karinių pajėgų transformaciją siekiant greito dislokavimo ir jų modernizavimo;

Z.

kadangi problemos, susijusios su sprendimų priėmimu ir politine valia, struktūriškai trukdė ES kovinių grupių dislokavimui nuo pat jų sukūrimo 2007 m. ir dėl to jos niekaip taip ir nebuvo panaudotos;

AA.

kadangi apskritai valstybės narės per daug metų nesutelkė pakankamos politinės valios, kad svarbios priemonės, kaip antai, kovinės grupės, taptų patikimais ir tinkamai veikiančiais pajėgumais;

AB.

kadangi tais atvejais, kai ES kovinės grupės nebuvo dislokuojamos, atskiros ES valstybės narės vietoj to kartais veikė ne pagal ES sistemą, o pačios arba su kitomis ES ar ES nepriklausančiomis valstybėmis, neišvengiamai varžydamos, jei ne pakenkdamos, ES pareikštam integracijos siekiui visose politikos priemonėse, institucijose ir su visais subjektais, įgyvendinant bendrus interesus ir vertybes, be kita ko, užsienio politikoje; kadangi šiais atvejais Parlamentas negalėjo vykdyti nei oficialios, nei neformalios demokratinės priežiūros;

AC.

kadangi kovinėms grupėms taikomas finansavimo principas, kad kiekvienas padengia savo išlaidas, neskatina pajėgomis prisidedančiųjų valstybių narių jas realiai dislokuoti budėjimo laikotarpiu; kadangi tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios valstybės narės nenori prisidėti prie karinių pajėgų;

AD.

kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Europos Vadovų Taryba oficialiai pripažino, kad kovinių grupių bendro finansavimo trūkumas yra didžiausia kliūtis; kadangi iš įrodymų ir ankstesnių pavyzdžių galima spręsti, kad atrodė daug lengviau priimti sprendimą, kai nebuvo papildomų išlaidų dalyvaujančioms šalims;

AE.

kadangi kiekvieną kartą, kai buvo diskutuojama apie kovinių grupių panaudojimą, susitarimas nebuvo pasiektas, o taip buvo įtvirtintas neigiamas precedentas, silpninantis solidarumo ir bendradarbiavimo dvasią;

AF.

kadangi pirmieji kovinių grupių gyvavimo metai pasižymėjo BSGP silpnėjimu, visų pirma po 2008 m. finansų krizės sumažinus finansavimą gynybai;

AG.

kadangi faktinė valstybių narių tarpusavio konvergencija kalbant apie svarbiausias grėsmes, kurios kyla Europos Sąjungai, ir poreikį galėti greitai į jas reaguoti, buvo labai ribota; kadangi įgyvendinant Strateginį kelrodį padaryta didelė pažanga šioje srityje atlikus bendrą grėsmių analizę;

AH.

kadangi visapusiškas požiūris yra būtina sąlyga siekiant tvarių rezultatų stiprinant saugumą ir stabilumą konflikto zonose; kadangi pagal integruotą ES požiūrį įvairiais konflikto etapais turi būti darniai naudojamos skirtingos priemonės; kadangi taikant integruotą požiūrį taip pat siekiama pirmenybę teikti prevencijai ir vietos gyventojų žmogiškajam saugumui;

AI.

kadangi NATO tebėra pagrindinė institucinė euroatlantinio saugumo sistema;

AJ.

kadangi Europos Sąjunga turi skubiai prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačios saugumą ir tuo tikslu veiktų savo kaimynystėje ir už jos ribų; kadangi, kad pasiektų šį tikslą, ES turi gerinti savo saugumo ir gynybos pajėgumus siekdama užtikrinti savo strateginį savarankiškumą ir gebėjimą apginti savo vertybes ir interesus;

AK.

kadangi 2022 m. lapkričio 14 d. Taryba priėmė išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo (MTS), kurių 7 ir 14 dalyse aiškiai pabrėžiama prasmingo moterų vadovavimo visame konflikto cikle ir MTS darbotvarkės įgyvendinimo BSGP misijose ir operacijose svarba;

AL.

kadangi bendrose deklaracijose dėl ES ir NATO bendradarbiavimo turėtų būti apibrėžtos bendradarbiavimo ir koordinavimo sritys, nustatytos užduotys, kurios turi būti įvykdytos kiekvienoje sistemoje, ir prie jų turėtų būti pridėti jų įgyvendinimo planai;

AM.

kadangi Strateginiame kelrodyje nustatytos aiškios gairės, kaip įgyvendinti ES lygmens veiksmus, visų pirma pertvarkyti ES kovinių grupių sistemą, sukurti lengviau pritaikomus ir lankstesnius greitojo dislokavimo ES GDP, remiantis iš esmės pakeistomis ES kovinėmis grupėmis, ir sudaryti sąlygas patikėti konkrečių užduočių įgyvendinimą valstybių narių grupei Sąjungos sistemoje pagal ES sutarties 42 straipsnio 5 dalį ir 44 straipsnį;

AN.

kadangi ES GDP yra pagrindinis Strateginio kelrodžio rezultatas, todėl jie turėtų būti skubiai įgyvendinami ir ES valstybės narės turėtų tam skirti būtino lygio svarbą; kadangi tam, kad ES GDP galėtų veikti visu pajėgumu, jie turėtų įveikti kliūtis, su kuriomis praeityje susidūrė kovinės grupės, ir nekartoti tų pačių klaidų;

AO.

kadangi, kaip nurodyta Strateginiame kelrodyje, ES GDP turėtų būti grindžiami iš anksto apibrėžtais veiklos scenarijais ir praktine ES GDP įdarbinimo patirtimi ir turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į Strateginio kelrodžio gaires;

AP.

kadangi ES sutarties 44 straipsnis niekada nebuvo naudotas ir nėra tiksliai aišku, kaip jis veiktų praktikoje;

AQ.

kadangi ES sutarties 44 straipsnyje numatytos galimybės ES sistemoje greičiau ir lanksčiau reaguoti į įvairias krizes, siekiant apsaugoti Sąjungos vertybes ir interesus: kadangi po to, kai Taryba (atstovaujanti 27 valstybėms narėms) nusprendė pagal ES sutarties 44 straipsnį suburti valstybių narių grupę, šiai grupei priklausančios valstybės narės gali naudotis savo sprendimų priėmimo autonomija ir vetuoti bet kokius kitus Tarybos sprendimus;

AR.

kadangi galima ES sutarties 44 straipsnio įgyvendinimas, taip pat ES GDP sukūrimas ir veikimas turėtų būti laikomi svarbiais BSGP aspektais, dėl kurių Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai turi reguliariai konsultuotis su Parlamentu;

AS.

kadangi pagal ES sutarties 41 straipsnį ir remiantis Europos saugumo ir gynybos koledžo patirtimi ES GDP administracinės išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, išskyrus išlaidas, kurios padengiamos pagal ETP, paliekant galimybę dalyvaujančioms valstybėms nemokamai skirti įnašus ES GDP;

AT.

kadangi Petersbergo uždaviniai apima humanitarines ir gelbėjimo užduotis, konfliktų prevenciją ir taikos palaikymą, kovinių pajėgų užduotis krizių valdymo srityje, įskaitant taikdarystę, bendras nusiginklavimo operacijas, karines konsultacijas ir pagalbos užduotis bei stabilizavimo po konflikto užduotis;

AU.

kadangi dėl to reikėtų išplėsti ES GDP misijų už Sąjungos ribų bendrųjų sąnaudų aprėptį; kadangi, atsižvelgiant į tai, gali būti būtina atnaujinti ES antrinės teisės aktus arba pasiūlyti naujus Sąjungos teisės aktus, kad būtų atsižvelgta į visa tai, kas išdėstyta pirmiau;

AV.

kadangi pagal Strateginį kelrodį MPCC yra tinkamiausia ES GRP vadovavimo ir kontrolės struktūra kariniu-strateginiu lygmeniu ir turėtų kuo greičiau būti pajėgi veikti visu pajėgumu, kaip numatyta 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadose, kuriose šiam tikslui nustatytas 2020 m. terminas;

AW.

kadangi atitinkami Sąjungos aktai turėtų būti atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į visa tai, kas išdėstyta pirmiau;