Pranešėja

Mira-Maria DANISMAN

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2023 1 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2023 10 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 10 25
Plenarinė sesija Nr.	582
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	205 / 0 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Per pastarąsias krizes išryškėjo poreikis stiprinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansinį atsparumą. Dėl staigiai išaugusių energijos kainų, didelės infliacijos ir palūkanų normų bei tiekimo grandinių sutrikimų bankrotų skaičius buvo didžiausias nuo 2015 m. ir itin paveikė labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kurios paprastai turi ribotus rezervus finansiniams sunkumams įveikti ir yra labiau priklausomos nuo išorės finansavimo, ypač banko paskolų.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) reiškia didelį susirūpinimą dėl nedidelių investicijų į labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones rodiklių ir silpnesnių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių gebėjimų finansuoti inovacijas bei žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

1.3.

Griežtėjant finansiniam reguliavimui susiklostė situacija, kai labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės gauti banko kreditą vis dažniau priklauso nuo viešojo subjekto, pavyzdžiui, garantijų institucijos ar skatinamąjį finansavimą teikiančio banko, įsitraukimo. EESRK primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti bendrą visų finansų reguliavimo priemonių poveikį labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių klientams.

1.4.

ES finansavimo priemonės atlieka svarbų vaidmenį remiant labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansinį atsparumą. Reikia užtikrinti, kad pagal programos „InvestEU“ MVĮ liniją būtų skiriama pakankamai lėšų. Be to, labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių veiklai turėtų būti skiriama daugiau ES regioninių lėšų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti ES lėšų, EESRK jau anksčiau siūlė pradėti taikyti vieno lapo paraiškos procesą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (1).

1.5.

Visavertė Europos kapitalo rinkų sąjunga (KRS) suteiktų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms platesnių ir lankstesnių finansavimo galimybių. EESRK apgailestauja dėl nedidelės pažangos šioje srityje ir ragina imtis tolesnių veiksmų kapitalo rinkų sąjungai stiprinti.

1.6.

EESRK palankiai vertina planuojamą Pavėluotų mokėjimų direktyvos peržiūrą ir ragina ES teisės aktų leidėjus užtikrinti, kad ji būtų kuo greičiau priimta. Atliekant direktyvos peržiūrą reikėtų ne tik nustatyti teisingus mokėjimo terminus, bet ir sukurti nepriklausomą ir veiksmingą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemą.

1.7.

Anksti pastebėjus finansinių sunkumų požymius, labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės gali imtis aktyvių rizikos mažinimo priemonių, įgyvendinti apyvartos strategijas ir ieškoti reikiamos mentorystės bei paramos. ES turi skatinti duomenų analize, dirbtiniu intelektu (DI) ir mašinų mokymusi grindžiamų skaitmeninių priemonių kūrimą ir naudojimą, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansinius sunkumus.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad svarbu veiksmingai stebėti, kaip įgyvendinama neseniai priimta Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva. Reikia užtikrinti galimybę naudotis patikimais paramos mechanizmais, pritaikytais konkretiems finansinių sunkumų patiriančių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikiams, neapsiribojant vien informacinėmis interneto svetainėmis.

1.9.

Siekiant padėti verslininkams pasinaudoti antrąja galimybe ir sumažinti su verslo žlugimu susijusią stigmą, EESRK prašo Komisijos nuodugniai įvertinti esamas kliūtis, trukdančias Europos verslininkams pasinaudoti antrąja galimybe žlugus verslui.

1.10.

EESRK pripažįsta, kad reglamentavimo aplinka daro didelę įtaką labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansiniam atsparumui. Jis pritaria Europos Komisijos planui 25 % sumažinti MVĮ pareigas teikti ataskaitas ir siūlo ateityje nustatyti platesnio užmojo tikslus, kuriuos būtų galima reguliariai stebėti ir vertinti. Be to, EESRK reiškia susirūpinimą dėl papildomų reikalavimų laikymosi išlaidų, atsirandančių dėl nacionalinės perteklinio reglamentavimo praktikos, kuri ne tik sudaro naštą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, bet ir sukuria nesąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje.

1.11.

EESRK atkreipia dėmesį į valstybių narių mokesčių teisės aktų ir politikos poveikį labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansiniam atsparumui. Sudėtingos mokesčių sistemos, dideli mokesčių tarifai ir administracinė našta gali kelti sunkumų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ypač toms, kurios turi ribotus išteklius mokesčių planavimui ir mokestinių prievolių vykdymui. Priešingai, mokesčių paskatos ir supaprastinta apmokestinimo tvarka gali palengvinti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančią mokesčių naštą ir prisidėti prie jų finansinio stabilumo.

1.12.

Tiekimo grandinių įvairinimas yra nepaprastai svarbus Europos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansiniam atsparumui. Sumažinta priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar rinkos, padeda joms sumažinti finansinę riziką ir veiksmingiau prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, kainų svyravimų ar tiekimo grandinės sutrikimų. EESRK ragina remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių tarptautinimą ir patekimą į užsienio rinkas, kad įmonės galėtų įvairinti tiekimą, užtikrinti didesnį likvidumą ir dalyvauti pasaulinėje prekyboje.

1.13.

Verslo perdavimas atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant veiklos tęstinumą ir atsparumą. Neseniai priimtoje nuomonėje dėl verslo perdavimo EESRK ragina ES imtis veiksmų verslo perdavimui Europoje palengvinti (2).

2.   Įžanga

2.1.

Labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės sudaro didžiąją daugumą, t. y. apie 99 % įmonių Europoje. Eurostato duomenimis, jos sukuria du trečdalius darbo vietų Europoje ir 2022 m. įnešė 3,9 trilijono eurų į Europos ekonomiką. Tarp labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių dominuoja mažiau nei 10 darbuotojų turinčios labai mažos įmonės, kurios sudaro apie 92 % visų Europos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių. Labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį Europos visuomenėje kurdamos darbo vietas, gamindamos prekes ir teikdamos paslaugas, taip pat kurdamos pridėtinę vertę ekonomikai.

2.2.

Pastaraisiais metais Europos labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės susidūrė su netikėtomis krizėmis, kurios tapo jų finansinio stabilumo išbandymu ir išryškino poreikį stiprinti jų finansinį atsparumą. Baigus taikyti dėl COVID-19 pandemijos sukurtas paramos priemones, staigiai išaugus energijos kainoms, padidėjus infliacijai ir palūkanų normoms bei sutrikus tiekimo grandinėms, bankrotų skaičius pasiekė didžiausią nuo 2015 m. lygį ir itin paveikė labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (3). Palyginti su didesnėmis įmonėmis, labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės paprastai turi ribotus finansinius rezervus finansiniams sunkumams įveikti ir yra labiau priklausomos nuo išorės finansavimo, ypač banko paskolų. EESRK pripažįsta Komisijos pastangas remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones politikos priemonėmis. Neseniai paskelbtame pagalbos MVĮ dokumentų rinkinyje numatytos tokios priemonės kaip tarpvalstybinių mokesčių procedūrų supaprastinimas, griežtesnių mokėjimo sąlygų nustatymas komerciniuose sandoriuose ir ES MVĮ atstovo paskyrimas MVĮ rūpimų klausimų srityje. Šios priemonės padeda iš dalies spręsti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) problemas.

2.3.

Šios nuomonės savo iniciatyva tikslas – išnagrinėti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansinio atsparumo didinimo imantis veiksmų Europos ir valstybių narių lygmenimis strategijas. Nuomonėje bus nagrinėjamos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės gauti finansavimą, pavėluoti mokėjimai, finansinis raštingumas ir finansų valdymas, ankstyvojo perspėjimo priemonės ir antroji galimybė, reguliavimo sistemos poveikis, tiekimo grandinių įvairinimas ir veiklos tęstinumas. Finansinis atsparumas šioje nuomonėje reiškia labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių gebėjimą atlaikyti finansinius sukrėtimus ir sunkumus ir atsigauti po jų. Šioje nuomonėje remiamasi ankstesniu EESRK darbu, susijusiu su labai mažomis, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėms, ir toliau gerinamas supratimas apie jų finansinį atsparumą.

3.   Galimybės gauti finansavimą

3.1.

COVID-19 pandemija labai paveikė labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansinę padėtį. Daugelyje įmonių sumažėjo paklausa iš klientų, todėl sumažėjo pajamos ir pinigų srautai. Dėl vėluojančių klientų mokėjimų susidarė likvidumo trūkumas, todėl labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms buvo sunku įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Be to, padidėjus kainoms ir sutrikus tiekimo grandinėms, jų finansiniai rezervai patyrė papildomą spaudimą. Todėl šiuo sudėtingu laikotarpiu daugelis labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių susidūrė su didesnio įsiskolinimo ir finansiniu netikrumo problemomis. Nors bankų skolinimas ir Vyriausybės įsikišimas galėjo šiek tiek padėti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, EBPO duomenimis, sumažėjo kitų finansavimo šaltinių, visų pirma ankstyvojo etapo nuosavo kapitalo (4). Daugelis labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių vis dar patiria skolų naštą, nes jos toliau grąžina paskolas, kurias paėmė pandemijos sukeltiems finansiniams sunkumams įveikti.

3.2.

Nuo pandemijos ir karo Ukrainoje pradžios, labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės visame pasaulyje susidūrė su dideliais finansiniais iššūkiais, be kita ko, dėl didelės infliacijos ir keletą kartų iš eilės pakeltų palūkanų normų (5). Dėl šių veiksnių buvo sugriežtintos finansinės sąlygos, todėl labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms tapo sunkiau ir brangiau gauti finansavimą. Be to, prie sunkumų prisidėjo blogėjančios galimybės patekti į akcijų rinkas, nes investuotojai labiau linkę rinktis mažesnės rizikos investicijas.

3.3.

Nors EESRK pritaria Europos institucijų ketinimui didinti finansų sistemos atsparumą ir tvarumą, susirūpinimą kelia galimas neigiamas griežtesnio reguliavimo poveikis labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybėms gauti banko kreditą, dėl kurio labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės gauti finansavimą vis dažniau priklauso nuo viešojo subjekto, pavyzdžiui, garantijų institucijų vystomąjį ar skatinamąjį finansavimą teikiančių bankų, įsitraukimo. Pripažindamas svarbų plėtros bankų vaidmenį labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimui, EESRK ragina Komisiją atidžiai stebėti bendrą visų finansų reguliavimo priemonių poveikį labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių klientams. EESRK taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl žemų investicijų į labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones rodiklių ir silpnesnių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių gebėjimų finansuoti inovacijas ir dvejopą pertvarką ir pabrėžia, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir toliau turi turėti galimybę gauti finansavimą priimtinomis kainomis.

3.4.

Alternatyvaus finansavimo priemonės, pavyzdžiui, sutelktinis finansavimas ir neformalūs investuotojai, yra viena iš galimybių labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms sunku gauti finansavimą iš tradicinių skolintojų. ES gali sudaryti geresnes sąlygas alternatyviam finansavimui sukurdama palankią reguliavimo sistemą, skatindama dalijimąsi duomenimis ir atvirosios bankininkystės iniciatyvas bei investuodama į tikslines finansinio švietimo programas, skirtas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be to, rizikos kapitalo, akcijų ir obligacijų rinkos turėtų būti plėtojamos taip, kad taptų patrauklesnės labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

3.5.

Pati ES taip pat atlieka svarbų vaidmenį pasitelkiant finansavimo priemones stiprindama labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansinį atsparumą. Šiomis priemonėmis labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteikiama galimybė gauti kapitalo, kurį gali būti sunku gauti iš tradicinių šaltinių, ir užtikrinamos priemonės, padedančios sumažinti numanomą skolinimo riziką. Reikia užtikrinti, kad pagal programos „InvestEU“ MVĮ liniją labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių rėmimui būtų skiriama pakankamai lėšų. Kalbant apie Europos inovacijų tarybą (EIC), EESRK pritaria Europos Parlamento raginimui (6), kad Europos Komisija padidintų MVĮ dalyvavimą EIC ir sukurtų mažosioms ir labai mažoms įmonėms prieinamesnes finansavimo priemones. EESRK taip pat mano, kad labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių veiklai turėtų būti skiriama daugiau ES regioninių lėšų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti ES lėšų, EESRK jau anksčiau siūlė pradėti taikyti vieno lapo paraiškos procesą MVĮ (7).

3.6.

Galiausiai, visavertė Europos kapitalo rinkų sąjunga (KRS) suteiktų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms platesnio ir lankstesnio finansavimo galimybių. EESRK apgailestauja dėl nedidelės pažangos šioje srityje ir ragina imtis tolesnių veiksmų kapitalo rinkų sąjungai stiprinti.

4.   Kova su pavėluotais mokėjimais

4.1.

ES Pavėluotų mokėjimų direktyva (8) nustatoma teisinė sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad įmonės laiku gautų užmokestį už savo prekes ir paslaugas. ES taisyklės dėl pavėluotų mokėjimų pagerino padėtį šioje srityje, tačiau daugiau nei 60 % ES įmonių vis dar laiku nesulaukia mokėjimų, o labiausiai nuo to kenčia mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), be kita ko, kai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

4.2.

Greito mokėjimo kultūra gali sustiprinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansinį atsparumą ir padėti išvengti nereikalingų bankrotų. Todėl EESRK palankiai vertina šiuo metu vykstančią Pavėluotų mokėjimų direktyvos peržiūrą ir ragina ES teisės aktų leidėjus skubiai priimti pasiūlymą iki dabartinės politinės kadencijos pabaigos.

4.3.

EESRK mano, kad atliekant peržiūrą reikėtų ne tik nustatyti teisingus mokėjimo terminus, bet ir sukurti nepriklausomą ir veiksmingą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemą. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė paskirtų atsakingą instituciją, kuri galėtų prižiūrėti, kaip laikomasi reikalavimų, ir įsikišti mažųjų įmonių ar jų organizacijų prašymu. Be to, institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti sankcijas, kai nesilaikoma reikalavimų.

4.4.

Be to, EESRK ragina MVĮ skirti skubius mokėjimus iš Europos projektų finansavimo ir siūlo joms taikyti pavėluoto mokėjimo taisykles.

5.   Finansinio raštingumo ir finansų valdymo stiprinimas

5.1.

Finansų valdymo įgūdžiai labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse skiriasi: kai kurios iš jų turi gerų finansinių įgūdžių, o kitoms gali trūkti reikiamų finansų valdymo žinių ir patirties, todėl gali kilti sunkumų sudarant biudžetą, valdant pinigų srautus, atliekant finansinę analizę ir ieškant tinkamų finansavimo galimybių. Gerinant labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansinį raštingumą ir įgūdžius sudaromos sąlygos veiksmingam finansų valdymui, pagerėja jų galimybės gauti finansavimą ir jos tampa atsparesnės krizėms.

5.2.

EESRK tvirtai pasisako už verslumo ugdymo integravimą į visus švietimo lygmenis, pabrėždamas, kad svarbu suteikti asmenims verslumui reikalingų įgūdžių. Be to, verslininkams reikia prieinamų ir lengvai pasiekiamų finansinių konsultacijų paslaugų, kurios padėtų nuo pat pradžių kurti finansiškai atsparius verslo modelius. Verslo organizacijoms tenka nepaprastai svarbus vaidmuo gerinant labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių savininkų finansinį raštingumą, todėl svarbu, kad ES ir valstybės narės remtų šias organizacijas.

5.3.

ES turėtų investuoti į mokymo programas, kuriomis gerinami labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansų valdymo ir investavimo įgūdžiai. Pavyzdžiui, platformos „Entrepreneurship4all“ tikslas – didinti sėkmingų verslininkų skaičių Europoje pasitelkiant skaitmeninį švietimą ir mokymą, taip pat organizuojant verslininkų finansinio raštingumo mokymus. ES taip pat gali sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansinių žinių ir patarimų, pavyzdžiui, pasitelkiant mentorystės programas arba tinklaveikos platformas, jungiančias labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones su patyrusiais specialistais. Svarbu, kad verslininkai galėtų naudotis šiomis paramos priemonėmis savo gimtąja kalba.

6.   Investavimas į ankstyvojo perspėjimo priemones ir antroji galimybė

6.1.

Ankstyvas finansinių sunkumų nustatymas yra nepaprastai svarbus siekiant padidinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansinį atsparumą. Anksti pastebėjus finansinių sunkumų požymius, labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės gali imtis aktyvių rizikos mažinimo priemonių, įgyvendinti apyvartos strategijas ir ieškoti reikiamos mentorystės bei paramos. Ankstyvojo perspėjimo sistemos leidžia įmonėms laiku priimti sprendimus, pavyzdžiui, koreguoti savo veiklą, ieškoti papildomo finansavimo ar įgyvendinti sąnaudų mažinimo priemones, kurios gali padėti išvengti nemokumo ir užtikrinti ilgalaikį įmonės gyvybingumą.

6.2.

ES ėmėsi aktyvių veiksmų, kad paskatintų ankstyvą finansinių sunkumų nustatymą ir palengvintų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesus. Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva (9) siekiama nustatyti supaprastintas ir veiksmingas ankstyvo restruktūrizavimo procedūras ir suteikti antrąją galimybę finansinių sunkumų patiriantiems verslininkams. Valstybės narės privalo suteikti galimybę naudotis paramos mechanizmais, padedančiais finansinius sunkumus patiriančioms įmonėms, pavyzdžiui, paramos programomis, parengtomis pagal projektą „Early Warning Europe“ (10). EESRK ragina veiksmingai stebėti, kaip įgyvendinama direktyva, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti finansinius sunkumus patiriančioms labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms galimybę naudotis patikimais paramos mechanizmais, neapsiribojant vien informacinėmis interneto svetainėmis.

6.3.

ES turi skatinti duomenų analize, dirbtiniu intelektu (DI) ir mašinų mokymusi grindžiamų skaitmeninių priemonių kūrimą ir naudojimą, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansinius sunkumus. Šios priemonės gali suteikti galimybę vykdyti stebėseną tikruoju laiku, nustatyti riziką ir laiku įspėti, kad būtų galima imtis aktyvių intervencinių veiksmų ir užkirsti kelią finansiniams sunkumams ir juos sušvelninti, taip stiprinant įmonių finansinį atsparumą.

6.4.

Kai labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių savininkams sudaromos sąlygos atsigauti po finansinių sunkumų ar verslo žlugimo ir pasinaudoti antrąja galimybe kaip verslininkai, labiau tikėtina, kad jiems pasiseks ir jie parodys didesnį atsparumą. Antroji galimybė leidžia verslininkams pasimokyti iš praeities klaidų, pritaikyti naujai įgytas žinias ir patirtį, taip pat spręsti ateities problemas su didesniu pasitikėjimu ir gebėjimu prisitaikyti. Kuriant aplinką, kurioje remiama ir skatinama antroji galimybė Europoje, labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti iš ankstesnės patirties pasimokiusių verslininkų atsparumo ir augimo potencialu.

6.5.

EESRK prašo Komisijos nuodugniai įvertinti esamas kliūtis, trukdančias Europos verslininkams pasinaudoti antrąja galimybe žlugus verslui. Šios teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios kliūtys gali trukdyti sąžiningiems verslininkams pradėti naują verslą. Vienos tokių kliūčių gali būti, pavyzdžiui, sunkumai atidaryti banko sąskaitą arba gauti reikiamą draudimą. Nors kliūtys gali skirtis įvairiose valstybėse narėse ir verslo kultūrose, išsamus jų nustatymas leistų surasti geriausią praktiką ir parengti bendrus sprendimus bendroms problemoms spręsti. EESRK mano, kad ES turi imtis aktyvaus vaidmens siekiant sumažinti su verslo žlugimu susijusią stigmą ir kuriant verslininkams palankią aplinką.

7.   Reguliavimo sistema ir apmokestinimas

7.1.

EESRK pripažįsta, kad reglamentavimo aplinka daro didelę įtaką labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansiniam atsparumui, atsižvelgiant į galimą reikalavimų laikymosi išlaidų naštą jų ribotiems ištekliams, kuri gali sumažinti šių įmonių galimybes investuoti į augimą ir inovacijas. EESRK pritaria Europos Komisijos planui 25 % sumažinti MVĮ pareigas teikti ataskaitas ir siūlo ateityje nustatyti platesnio užmojo tikslus, kuriuos būtų galima reguliariai stebėti ir vertinti. Be to, EESRK reiškia susirūpinimą dėl papildomų reikalavimų laikymosi išlaidų, atsirandančių dėl nacionalinės perteklinio reglamentavimo praktikos, kuri ne tik sudaro naštą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, bet ir sukuria nesąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje.

7.2.

Leidimų ir licencijų išdavimo procedūrų racionalizavimas ir supaprastinimas gali padidinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansinį atsparumą – nes taip sumažinama administracinė našta, sudaromos palankesnės sąlygos greičiau įsteigti įmonę – ir remiama jų plėtra. Todėl EESRK pabrėžia, kad reikia supaprastinti reguliavimą ir paspartinti leidimų investicijoms ir kitai verslo veiklai išdavimo procesus.

7.3.

EESRK atkreipia dėmesį į valstybių narių mokesčių teisės aktų ir politikos poveikį labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansiniam atsparumui. Sudėtingos mokesčių sistemos, dideli mokesčių tarifai ir administracinė našta gali kelti sunkumų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ypač toms, kurios turi ribotus išteklius mokesčių planavimui ir mokestinių prievolių vykdymui. Priešingai, mokesčių paskatos ir supaprastinta apmokestinimo tvarka gali palengvinti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančią mokesčių naštą ir prisidėti prie jų finansinio stabilumo. Kadangi mokesčių administratoriai dažnai veikia kaip labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių kreditoriai, jiems tenka nepaprastai svarbus vaidmuo stiprinant šių įmonių finansinį atsparumą. Tai galima pasiekti tokiomis priemonėmis kaip mokesčių atidėjimas, paramos reikalavimų laikymuisi teikimas, apmokestinimo procesų supaprastinimas ir skaitmeninimas. Šios priemonės gali padėti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms veiksmingiau valdyti savo mokestines prievoles ir pagerinti jų bendrą finansinę gerovę.

8.   Tiekimo grandinių įvairinimas ir veiklos tęstinumo užtikrinimas

8.1.

Tiekimo grandinių įvairinimas yra nepaprastai svarbus Europos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansiniam atsparumui. Sumažinta priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar rinkos, padeda joms sumažinti finansinę riziką ir veiksmingiau prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, kainų svyravimų ar tiekimo grandinės sutrikimų.

8.2.

Tačiau dėl ribotų gebėjimų, žinių ir išteklių labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės susiduria su atitinkamais sunkumais kuriant diversifikuotas tiekimo grandines. Be to, labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės dažnai turi mažiau derybinių galių sudarant tiekimo sutartis nei didelės įmonės, o tai dar labiau apsunkina jų gebėjimą ieškoti tiekimo grandinės susitarimų ir dėl jų derėtis. EESRK ragina remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių tarptautinimą ir patekimą į užsienio rinkas, kad šios įmonės galėtų įvairinti tiekimą, užtikrinti didesnį likvidumą ir dalyvauti pasaulinėje prekyboje.

8.3.

Verslo perdavimas atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant veiklos tęstinumą ir atsparumą. Perduodant verslą naujam savininkui ar vadovybei, išlaikoma verslo veikla, išsaugomos darbo vietos, palaikomi santykiai su klientais, tiekėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, taip sumažinant trikdžius ir išsaugant verslo vertę. Neseniai priimtoje nuomonėje dėl verslo perdavimo EESRK ragina ES imtis veiksmų siekiant palengvinti verslo perdavimą Europoje (11).

---

(1)   OL C 194, 2022 5 12, p. 7.

(2)   OL C 486, 2022 12 21, p. 9.

(3)  Eurostato duomenys apie įmonių registraciją ir bankrotus 2022 m., https://ec.europa.eu/eurostat/en/web/products-eurostat-news/w/DDN-20220217-2.

(4)  EBPO (2020 m.), „COVID-19 poveikis MVĮ finansavimui. EBPO MVĮ ir verslininkų finansavimo rezultatų suvestinės specialus leidinys“ (angl. The impact of COVID-19 on SME financing: A special edition of the OECD Financing SMEs and Entrepreneurs Scoreboard), OECD SME and Entrepreneurship Papers, Nr. 22, OECD Publishing, Paryžius, https://doi.org/10.1787/ecd81a65-en.

(5)  Žr., pvz., EBPO (2023 m.), „EBPO MVĮ ir verslininkų finansavimo rezultatų suvestinė. 2023 m. svarbiausi įvykiai“ (angl. „OECD Financing SMEs and Entrepreneurs Scoreboard: 2023 Highlights“), OECD SME and Entrepreneurship Papers, Nr. 36, „OECD Publishing“, Paryžius, https://doi.org/10.1787/a8d13e55-en.

(6)  EP 2022/2063/(NI).

(7)   OL C 194, 2022 5 12, p. 7.

(8)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL L 48, 2011 2 23, p. 1).

(9)   2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva) (OL L 172, 2019 6 26, p. 18).

(10)  Įgyvendinant projektą „Early Warning Europe“ pradėjo veikti nacionaliniai konsultavimo ir paramos tinklai sunkumus patiriančioms įmonėms, žr. https://www.earlywarningeurope.eu/.

(11)   OL C 486, 2022 12 21, p. 9.