EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 11 24

COM(2023) 732 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Inovacijų fondo įgyvendinimas 2022 m.

Turinys

1    ĮVADAS    

2    SVARBIAUSIOS INOVACIJŲ FONDO TARPINĖS REIKŠMĖS 2022 M.    

3    ANTRASIS KVIETIMAS TEIKTI PASIŪLYMUS DĖL DIDELIO MASTO PROJEKTŲ (LSC-2021)    

3.1    Pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateikti projektai    

3.2    Kvietimo teikti pasiūlymus biudžetas ir prašoma finansinė parama    

3.3    Projektų, kuriems skirtos dotacijos, ypatybės    

3.3.1    Sektoriai    

3.3.2    Geografinis paskirstymas    

3.3.3    ŠESD kiekio mažinimo potencialas    

3.3.4    Išbaigtumo lygis    

3.3.5    Inovacijų lygis ir galimybės įgyvendinti plačiau    

4    ANTRASIS KVIETIMAS TEIKTI PASIŪLYMUS DĖL NEDIDELIO MASTO PROJEKTŲ (SSC-2021)    

4.1    Kvietimo teikti pasiūlymus biudžetas ir prašoma finansinė parama    

4.2    Projektų, kuriems skirtos dotacijos, ypatybės    

4.2.1    Sektoriai    

4.2.2    Geografinis paskirstymas    

4.2.3    ŠESD kiekio mažinimo potencialas    

4.2.4    Išbaigtumo lygis    

4.2.5    Inovacijų lygis ir galimybės įgyvendinti plačiau    

5    SUVESTINIAI INOVACIJŲ FONDO REZULTATAI IKI 2022 M. PABAIGOS    

5.1    Pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateikti projektai    

5.2    Kvietimo teikti pasiūlymus biudžetas ir prašoma finansinė parama    

5.3    Projektų, kuriems skirtos dotacijos, ypatybės    

5.3.1    Kategorijos ir sektoriai    

5.3.2    Geografinis paskirstymas    

5.3.3    Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo potencialas    

5.3.4    Išbaigtumo lygis    

5.4    Remiamos novatoriškos technologijos    

5.5    Indėlis siekiant kitų ES politikos tikslų    

5.5.1    Sąveika su kitomis finansavimo priemonėmis    

5.5.2    Dalijimasis žiniomis apie švariomis technologijomis grindžiamus sprendimus    

6    PARAMA MAŽIAU IŠBAIGTŲ PROJEKTŲ VYSTYMUI    

7    IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI    

1ĮVADAS

1.1Inovacijų fondo aplinkybės ir tikslai

Europos Sąjunga (ES) yra įsipareigojusi mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir švelninti klimato kaitos poveikį. 2021 m. buvo patvirtintas Europos klimato teisės aktas 1 , kuris yra viena iš pagrindinių Europos žaliojo kurso įgyvendinimo iniciatyvų ir kuriame nustatyti plataus užmojo tikslai iki 2030 m. tokiose srityse kaip išmetamo ŠESD kiekio mažinimas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų diegimas ir energijos vartojimo efektyvumas. Reglamentu siekiama iki 2050 m. Europos Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Šiam tikslui pasiekti reikės didelių pastangų, įskaitant reguliavimo ir viešojo sektoriaus paramą, kad būtų skatinamos inovacijos ir paspartintas nulinio ir mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamų sprendimų rinkos kūrimas.

Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra ES kovos su klimato kaita politikos kertinis akmuo ir viena pagrindinių priemonių siekiant ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą ŠESD kiekį. 2005 m. sukurta 2 sistema yra pirmoji ir dabar didžiausia pasaulyje anglies dioksido rinka, apimanti apie 40 proc. ES išmetamo ŠESD kiekio. 2018 m. peržiūrėta ATLPS direktyva įsteigtas Inovacijų fondas (IF), kurio pajamos, gautos aukcionuose pardavus 450 mln. apyvartinių taršos leidimų, yra skiriamos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų inovacijoms sektoriuose, kuriems taikoma ES ATLPS, remti. 2019 m., priėmus deleguotąjį reglamentą 3 , IF oficialiai pradėjo savo veiklą, kuria siekiama teikti dotacijas ir įnašus derinimo operacijoms, kad būtų padengtos atitinkamos reikalavimus atitinkančių projektų išlaidos.

IF dabar yra viena didžiausių pasaulyje programų, pagal kurią finansuojami komerciniai parodomieji novatoriškų nulinio ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų projektai ir kurios tikslas – pateikti rinkai pramoninius technologinius sprendimus, kuriais būtų mažinama Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir remti jos perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. IF teikia finansavimą penkiose pagrindinėse srityse: i) intensyviai energiją vartojančių sektorių, ii) atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, iii) anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo, iv) energijos kaupimo ir v) neutralaus poveikio klimatui judumo ir pastatų.

2021 m. liepos mėn. Europos Komisija priėmė peržiūrėtą ES ATLPS direktyvą 4  , kuri yra Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkinio, skirto iki 2030 m. įgyvendinti didesniems ES klimato srities užmojams, dalis. Į priemonių rinkinį buvo įtrauktas nuostatų, kuriomis reglamentuojamas IF, pakeitimas ir trys pagrindiniai aspektai, išdėstyti tolesniuose punktuose.

I)IF skirtas ATLPS leidimų skaičius padidintas nuo 450 mln. iki maždaug 530 mln. Tai reiškia, kad, remiantis skaičiavimais, 2020–2030 m. IF investicijoms skirs apie 40 mlrd. EUR 5 .

II)Išplėsta finansavimo aprėptis tiek pagal sektorius (dabar jie taip pat apima jūrų, aviacijos, pastatų ir kelių transporto sektorius), tiek pagal inovacijų lygį, nes dabar tinkamos finansuoti yra brandesnės technologijos.

III)Naujas paramos mechanizmas, pagal kurį projektai atrenkami
konkurso būdu (t. y. aukcione). Tai suteikia galimybę įgyvendinti paramos sistemas, pavyzdžiui, fiksuotų priemokų sutartis, sutartis dėl kainų skirtumo arba sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumo, padengiant iki 100 proc. atitinkamų jų išlaidų.

1 pav. Pagrindiniai Inovacijų fondo aspektai po ES ATLPS peržiūros

Komisija rengia IF teisinės sistemos 6 pakeitimus, siekdama užtikrinti, kad: i) ji būtų visiškai suderinta su naujausiais ATLPS direktyvos pakeitimais ir ii) būtų remiamasi pirmaisiais įgyvendinimo metais įgyta patirtimi. Galutinę deleguotojo reglamento redakciją planuojama priimti iki 2023 m. pabaigos.

Pagal ES ATLPS direktyvą 7 , ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. ir po to kiekvienais metais Komisija Klimato kaitos komitetui pateikia IF įgyvendinimo ataskaitą.

1.2IF veiklos apžvalga

IF paskirtis – teikti finansinę paramą projektams, kuriais demonstruojamos labai novatoriškos technologijos, procesai ar produktai, suteikiantys daug galimybių sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Ši parama daugiausia teikiama dotacijų forma, nors gali būti ir kitokio pobūdžio, pavyzdžiui, įnašai derinimo operacijoms pagal kitas ES paramos investicijoms priemones arba konsultacijos pagal paramos projektų vystymui (PPV) programą – šios priemonės apibrėžtos Inovacijų fondo deleguotajame akte. IF teikiamomis dotacijomis gali būti padengiama ne daugiau kaip 60 proc. atitinkamų projekto išlaidų 8 , jei jos skiriamos pagal reguliarų kvietimą teikti pasiūlymus, arba iki 100 proc., jei jos skiriamos pagal konkurso mechanizmą. Taip užtikrinamas ir ekonomiškai efektyvus paramos paskirstymas, ir privačių investicijų sutelkimas.

Iki šios 2022 m. ataskaitos ataskaitinio laikotarpio pabaigos IF naudotas pagrindinis sutarčių skyrimo mechanizmas buvo atviras kvietimas teikti pasiūlymus. Šie kvietimai teikti pasiūlymus buvo paskelbti atskirai dėl dviejų kategorijų projektų: projektų, kurių numatomos kapitalo išlaidos mažesnės nei 7,5 mln. EUR (nedidelio masto projektų), ir projektų, kurių numatomos kapitalo išlaidos didesnės nei 7,5 mln. EUR (didelio masto projektų). Neatsižvelgiant į tai, ar projektai yra didelio, ar nedidelio masto, finansavimas skiriamas nediskriminuojant dėl projekte siūlomos technologijos rūšies, jei projektas vykdomas viename iš sektorių, atitinkančių IF reikalavimus.

Pasiūlymai vertinami pagal penkis kriterijus: i) ŠESD išmetimo vengimą, ii) inovacijų lygį, iii) išbaigtumą (brandą) techniniu, finansiniu ir veiklos lygmenimis, iv) masto didinimo galimybes ir v) išlaidų veiksmingumą siekiant išvengti ŠESD išmetimo. IF lėšomis remiami labai novatoriški projektai, kuriais palengvinamas visapusiškas pramonės ekosistemų perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tam, kad būtų svarstoma galimybė finansuoti tam tikrą projektą, juo siūlomas inovacijų lygis turi būti daugiau nei šiek tiek didesnis už naujausias ES technologijas. Paprastai atrenkami tokie projektai, kurie įvertinami kaip labai svarbios arba proveržio inovacijos. Tokie projektai taip pat pasižymi dideliu technologiniu išbaigtumu ir juos galima įgyvendinti daug plačiau, t. y.: i) jais bus galima dar labiau sumažinti ŠESD kiekį, perkeliant atitinkamas technologijas arba jų taikymą į kitas vietas ir sektorius ir ii) vykdant tokius projektus, bendradarbiaus įvairūs regionų ir Europos ekonomikos subjektai. Taigi IF remia labai novatoriškus projektus, padėsiančius Europos pramonės ekosistemoms visapusiškai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

IF pagal savo PPV programą taip pat teikia perspektyviems projektams, kurių dėl nepakankamo išbaigtumo nebuvo galima atrinkti pagal kvietimą teikti pasiūlymus, specialiai pritaikytą paramą dotacijų ir techninės pagalbos forma. PPV tikslas – padėti pagerinti šių nesėkmingų projektų išbaigtumo lygį ir padidinti jų sėkmės galimybes pagal vėlesnius IF kvietimus teikti pasiūlymus.

IF veiklą koordinuoja keturi pagrindiniai subjektai. Kiekvieno iš šių subjektų indėlis aptariamas tolesniuose punktuose.

·Europos Komisijos Klimato politikos generalinis direktoratas yra bendrai atsakingas už IF įgyvendinimą, įskaitant sprendimus dėl finansinės paramos sumos, politikos prioritetų ir esminių kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus elementų. Klimato politikos GD taip pat atsakingas už sprendimų dėl sutarties skyrimo priėmimą.

·Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA) atsakinga už: i) kvietimų teikti pasiūlymus skelbimą, ii) kvietimų teikti pasiūlymus vertinimą, iii) dotacijų susitarimų rengimą ir įforminimą ir iv) projektų įgyvendinimo stebėseną, priežiūrą ir mokėjimus.

·Europos investicijų bankas (EIB) atsakingas už paramos atrinktų projektų vystymui teikimą.

·ES valstybių narių vaidmuo yra itin svarbus siekiant užmegzti ryšius su galimais pareiškėjais jų teritorijoje ir siekiant padėti jiems pateikti paraiškas dėl projektų (pavyzdžiui, taikant paramos sistemas valstybių narių lygmeniu) bei juos įgyvendinti (pavyzdžiui, sudarant palankesnes leidimų suteikimo sąlygas). Europos Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis šiais klausimais: i) dėl finansavimo sprendimų, kuriais nustatomi reguliarūs IF kvietimai teikti pasiūlymus ir ii) dėl dotacijų skyrimo tikslais atrinktų projektų sąrašo.

1.3Inovacijų fondo indėlis siekiant ES politikos tikslų

IF, kurio vienas iš tikslų – remti Europos nulinio ŠESD balanso ir novatoriškų technologijų diegimą, padeda siekti kelių konkrečių politikos tikslų pagal Europos žaliąjį kursą. Tolesniuose punktuose išdėstyti septyni pagrindiniai tikslai, prie kurių prisideda Investicijų fondas.

·Jis prisideda prie ES klimato teisės akto 9 tikslo iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį.

·Jis padeda siekti tikslo plėtoti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą Europoje, kaip nustatyta keliose iniciatyvose, pavyzdžiui: i) iniciatyvoje „REPowerEU“ 10 , pagal kurią iki 2030 m. Europoje turi būti tiekiama 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių iš vidaus gamybos ir dar 10 mln. tonų iš tarptautinio importo, ii) Europos vandenilio strategijoje 11 , kurios tikslas – užtikrinti, kad iki 2050 m. Europoje būtų įrengta 40 mln. tonų vandenilio pagaminančių 40 GW elektrolizerių, iii) Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje 12 , kurios tikslas – užtikrinti, kad iki 2030 m. 42 proc. pramonėje sunaudojamo vandenilio būtų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o iki 2035 m. šis kiekis siektų 60 proc.

·Fondas prisideda prie ES alternatyviųjų degalų plėtojimo tikslų, pavyzdžiui, nustatytų iniciatyvoje „ReFuelEU Aviation“ 13 , iki 2025 m. užtikrinti, kad 2 proc. ES oro uostuose tiekiamų degalų būtų tvarūs aviaciniai degalai (6 proc. 2030 m., 20 proc. 2035 m. ir 70 proc. 2050 m.). Jis taip pat prisideda prie biometano veiksmų plano tikslo iki 2030 m. užtikrinti 35 mlrd. m3 biometano gamybą vidaus rinkoje (t. y. gamybą Europos Sąjungoje).

·Fondas prisideda prie Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje 14 ir iniciatyvoje „REPowerEU“ nustatytų tikslų – iki 2030 m. išplėsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir pasiekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis energijos rūšių derinyje sudarytų 45 proc. (įgyvendinant tokius tikslus kaip iki 2025 m. padvigubinti saulės energijos gamybą, iki 2030 m. įdiegti 600 GW saulės energijos, padvigubinti šilumos siurblių diegimo tempą ir skatinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų integravimą su geoterminės ir saulės energijos ištekliais). Jis taip pat padeda įgyvendinti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją 15 , kuria siekiama iki 2050 m. užtikrinti 300 GW jūros vėjo energijos gamybos ir 40 GW vandenynų energijos gamybos pajėgumų.

·Fondas prisideda prie Baterijų reglamento 16 tikslų – stiprinti ES baterijų vidaus rinkos veikimą (įskaitant pačius gaminius, gamybos ir šalinimo procesus, baterijų atliekas ir perdirbtas medžiagas), kad būtų skatinama žiedinė ekonomika. Jis taip pat padeda siekti Baterijų reglamento tikslo mažinti poveikį aplinkai ir socialinį poveikį visais baterijų gyvavimo ciklo etapais.

·Fondas prisideda prie bendrų Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto 17 tikslų – diegti inovacijas ir didinti nulinio ŠESD balanso technologijų gamybos pajėgumus, kad iki 2030 m. ES įmonės galėtų patenkinti bent 40 proc. šių technologijų diegimo ES poreikių. Jis taip pat prisideda prie tikslo iki 2030 m. pasiekti 50 mln. tonų per metus CO2 saugojimo pajėgumų.

·Nuo 2023 m. IF taip pat aktyviai prisidės prie Europos strateginių technologijų platformos (STEP) 18 , kurios tikslas – užtikrinti esamų ES finansavimo priemonių vykdymą ir kuo geriau jomis pasinaudoti, kad finansinė parama būtų teikiama verslo investicijoms į strategines technologijas. Komisija siūlo 19 padidinti IF 5 mlrd. EUR iš STEP programos. Ši suma bus skirta valstybėse narėse, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES vidurkį, įgyvendinamiems projektams remti. Per atrankos procesą projektams platformoje taip pat suteikiamas suverenumo ženklas. Tai yra naujas ženklas, skirtas padėti projektų rengėjams pritraukti viešąsias ir privačiąsias investicijas ir patvirtinantis jų indėlį siekiant STEP tikslų, neatsižvelgiant į tai, ar projektas galėjo gauti ES finansavimą.

Projektai, kuriems skirtos dotacijos, taip pat duos socialinės ir ekonominės naudos, pavyzdžiui, bus kuriamos kokybiškos darbo vietos vykdant žaliąją pertvarką, remiama vietos ekonomika ir įvairių pramonės šakų bendradarbiavimas siekiant skatinti inovacijas ir tvarumą. Parama vidaus gamybos pajėgumams, susijusiems su naujomis technologijomis, pavyzdžiui, elektrolizeriais ir baterijomis, sustiprins Europos pramoninę bazę ir sukurs masto ekonomiją, dėl kurios šios technologijos taps konkurencingesnės tarptautiniu lygmeniu. Be to, IF taip pat gali padėti spręsti su sąžininga žaliąja pertvarka susijusius socialinius ir darbo rinkos klausimus, remdamas pramonės veiklos pertvarkymą į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir įtraukdamas turimą patirtį į naująją žaliąją ekonomiką.

1.4Sąveika su kitomis ES finansavimo priemonėmis

IF siekia užtikrinti sąveiką ir papildomumą su kitomis paramos investicijoms priemonėmis, pavyzdžiui: i) InvestEU, ii) EIB skolinimo programomis ir iii) kitomis ES finansavimo programomis, pavyzdžiui, programa „Europos horizontas“ arba Europos infrastruktūros tinklų priemone. Išsamesnės informacijos apie iki šiol pasiektą šių priemonių sąveiką ir papildomumą galima rasti šios ataskaitos 5.5.1 skirsnyje.

1.5Dalijimasis žiniomis apie švariomis technologijomis grindžiamus sprendimus

Dalijimasis žiniomis yra viena esminių IF dalių, nes tai padeda atkartoti IF remiamas technologijas ar sprendimus ir sparčiau jiems skverbtis į rinką.

IF deleguotajame reglamente reikalaujama, kad į visas IF paramos paraiškas būtų įtrauktas dalijimosi žiniomis planas, siekiant užtikrinti, kad būtų: i) aktyviai skleidžiamos įgytos žinios, ii) padedama skatinti plėsti veiklą iki komercinės parengties ir iii) spartinamas siūlomų technologijų diegimas ir komercializavimas. Projektų, kuriems teikiama IF parama, interneto svetainėse turėtų būti viešai skelbiama informacija apie projektų rengimą ir įgyvendinimą, taip pat nurodytos projektui skirtos ES lėšos. Taip pat ypač svarbu, kad įgyvendinant projektus būtų kaupiama patirtis, susijusi su sunkumais, su kuriais susiduriama siekiant užbaigti projektų finansavimo formalumus 20 ir pradėti juos įgyvendinti. Tikimasi, kad ši informacija padės užtikrinti pademonstruotų technologijų skverbimąsi į rinką ir sumažinti riziką pereinant prie didelio masto mažo anglies dioksido kiekio produktų gamybos ir naudojimo.

Surinktą su projektais susijusią informaciją Komisija naudoja tolesnei politikai formuoti. Ši informacija taip pat naudojama kitiems IF projektams, pramonės suinteresuotosioms šalims ir būsimiems pareiškėjams remti. CINEA ir dalijimosi žiniomis sistema užtikrinama, kad neskelbtina komercinė informacija išliktų konfidenciali. Dalijimosi žiniomis sistemos veikla apima: i) su IF projektais susijusius uždarus renginius ii) atvirus renginius, skirtus dalytis žiniomis, stiprinti sąveiką su kitais ES finansuojamais projektais ir valstybėmis narėmis bei padėti skleisti sukauptas žinias ir iii) informaciją apie IF projektų portfelį. Išsamesnės informacijos apie iki šiol atliktą dalijimosi žiniomis darbą galima rasti šios ataskaitos 5.1.2 skirsnyje.

1.6Šios ataskaitos tikslas

Pagal ES ATLPS direktyvą 21 , ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. ir po to kiekvienais metais Komisija Klimato kaitos komitetui turi pateikti IF įgyvendinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikta projektų, kuriems skirtas finansavimas, analizė pagal sektorius ir valstybes nares, ir numatomas tų projektų indėlis siekiant ES poveikio klimatui neutralumo tikslo iki 2050 m.

Šios specialiosios ataskaitos tikslas – įvykdyti šį reikalavimą ir pateikti IF įgyvendinimo iki 2022 m. gruodžio 31 d. ataskaitą. Joje pateikiama ši informacija:

(I)bendra svarbiausių tarpinių reikšmių, pasiektų 2022 m. įgyvendinant IF, apžvalga;

(II)2022 m. vykdytų IF kvietimų teikti pasiūlymus įgyvendinimas ir rezultatai;

(III) suvestiniai IF rezultatai nuo jo įgyvendinimo pradžios iki 2022 m. pabaigos;

(IV) PPV įgyvendinimo padėtis iki 2022 m. pabaigos;

(V)pagrindinių tolesnių veiksmų, kuriuos planuojama atlikti 2023 m., apžvalga.

2SVARBIAUSIOS INOVACIJŲ FONDO TARPINĖS REIKŠMĖS 2022 M.

Toliau nurodytos šešios svarbiausios 2022 m. IF pasiektos tarpinės reikšmės.

1.Dotacijų skyrimas pagal antrąjį kvietimą teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų (LSC-2021). Bendras kvietimo teikti pasiūlymus biudžetas buvo 1,5 mlrd. EUR projektams, kurių kapitalo išlaidos vienam projektui viršija 7,5 mln. EUR. Kvietimas teikti pasiūlymus buvo paskelbtas 2021 m. spalio 26 d., o dotacijos skirtos 2022 m. liepos 11 d.

2.Antrojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų paskelbimas ir dotacijų skyrimas (SCC-2021). Kvietimo teikti pasiūlymus biudžetas buvo 100 mln. EUR projektams, kurių numatomos kapitalo išlaidos vienam projektui yra mažesnės nei 7,5 mln. EUR. Kvietimas teikti pasiūlymus buvo paskelbtas 2022 m. kovo 31 d., o dotacijos skirtos 2022 m. gruodžio 12 d.

3.Trečiojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų (LSC-2022) paskelbimas. Kvietimo teikti pasiūlymus biudžetas buvo 3 mlrd. EUR projektams, kurių numatomos kapitalo išlaidos vienam projektui viršija 7,5 mln. EUR. Jis buvo paskelbtas 2022 m. lapkričio 3 d. Kvietimo teikti pasiūlymus rezultatai buvo paskelbti 2023 m. liepos 13 d. 22 Dotacijų susitarimams rengti buvo atrinktas 41 projektas.

4.Su kiekvienu kvietimu teikti pasiūlymus susijusios komunikacijos ir įsitraukimo veiklos įgyvendinimas. Kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus atveju Komisija ir CINEA surengė specialius internetinius seminarus 23 ir informacines dienas, kurių metu: i) galimiems pareiškėjams buvo išsamiai paaiškinti kvietimo teikti pasiūlymus tekstai, ii) buvo atsakyta į galimų pareiškėjų klausimus ir iii) su galimais pareiškėjais buvo pasidalyta papildomomis paraiškų teikimo gairėmis. Tuo pat metu pradėjo veikti speciali pagalbos tarnybos telefono linija, kuria 2022 m. buvo atsakyta į daugiau kaip 1 100 klausimų (778 klausimus apie kvietimus teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų ir 334 klausimus apie kvietimus teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų).

5.Pirmosios PPV įgyvendinimas ir papildomų galimų paramos gavėjų atranka. Iki 2022 m. pabaigos pagal PPV programą parama buvo pasiūlyta iš viso 40 projektų, pateiktų pagal kvietimus teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų. Iki tos dienos EIB baigė įgyvendinti paramą 19 projektų vystymui, 3 projektų vystymui parama vis dar buvo skiriama, o 15 projektų atveju buvo vykdomos derybos dėl jos gavimo. Trijų projektų atveju PPV atsisakyta.

6.Konkurso mechanizmų pagal IF kūrimo pradžia. 2022 m. taip pat buvo pradėta rengtis naujai konkurso procedūrai (t. y. aukcionams) pagal IF. Buvo atlikti galimo konkurso procedūros ekonominio modelio ir kainų nustatymo mechanizmų tyrimai. Pirmasis bandomasis aukcionas bus pradėtas 2023 m., o atitinkama informacija bus įtraukta į IF 2023 m. metinę ataskaitą. Konkurso procedūra taip pat apims vadinamąjį aukciono kaip paslaugos mechanizmą, suteiksiantį EEE šalims galimybę naudoti savo nacionalinio biudžeto išteklius paramai jų teritorijoje vykdomiems projektams teikti, o konkurencingiausiems projektams nustatyti bus naudojamas ES masto aukcionų mechanizmas.

3ANTRASIS KVIETIMAS TEIKTI PASIŪLYMUS DĖL DIDELIO MASTO PROJEKTŲ (LSC-2021)

3.1Pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateikti projektai

Pagal LSC-2021 pateiktų pasiūlymų pradinis biudžetas buvo 1,5 mlrd. EUR ir šiomis lėšomis buvo siekiama remti projektus, kurių numatomos kapitalo išlaidos viršija 7,5 mln. EUR vienam projektui bet kuriame IF reikalavimus atitinkančiame sektoriuje. Prieš kvietimą teikti pasiūlymus priimtame finansavimo sprendime taip pat buvo nustatyta didžiausia 20 proc. lankstumo nuostata dėl viso biudžeto, jei gautiems pasiūlymams, viršijantiems minimalias ribas, nepakaktų biudžeto. Kvietimas teikti pasiūlymus buvo paskelbtas 2021 m. spalio 26 d., o pasiūlymų pateikimo terminas – 2022 m. kovo 3 d. Vertinimo rezultatai buvo paskelbti 2022 m. liepos 11 d.

Pagal šį kvietimą buvo gauti 139 pasiūlymai, iš kurių 121 (87 proc.) buvo pripažinti priimtinais ir tinkamais vertinti (žr. 2 pav.). Pasiūlymų kokybė buvo aukšta – 48 pasiūlymai atitiko arba viršijo minimalią vertinimo ribą, kad būtų galima svarstyti dėl dotacijos skyrimo. Po to, kai projektai buvo suskirstyti pagal vertinimo balus pagal taikomus dotacijos skyrimo kriterijus ir atsižvelgiant į ribotą turimą biudžetą, buvo atrinkta 16 projektų ir jų atžvilgiu pakviesta rengtis dotacijos skyrimui, o 5 projektai buvo įtraukti į rezervo sąrašą.

2 pav. LSC-2021 vertinimo rezultatai

Dviejų pasiūlymų 24 , kurie buvo atrinkti dotacijų susitarimams rengti, procesas neužbaigtas. Todėl pirmojo pasiūlymo iš rezervo sąrašo 25 atveju buvo pakviesta vesti derybas dėl dotacijų. Iki 2022 m. pabaigos 15 projektų atveju su CINEA buvo pasirašytas dotacijos susitarimas, kad būtų galima pasinaudoti IF parama, o nebaigto projekto iš rezervo sąrašo atveju dotacijos susitarimas dar buvo rengiamas.

Iš visų pagal LSC-2021 gautų pasiūlymų 59 (45 proc. visų gautų pasiūlymų) buvo pateikti pakartotinai – jie jau buvo teikti pagal ankstesnį kvietimą teikti pasiūlymus LSC-2020, įskaitant 3 pasiūlymus, kurie pagal LSC-2020 gavo PPV. Iš 16 galiausiai atrinktų pasiūlymų pagal LSC-2021 9 pasiūlymai buvo iš šių 59 pakartotinių paraiškų. Ši patirtis parodė, kiek projektams gali būti naudinga teikiant paraiškas įgyta patirtis: ji padeda vėliau padidinti jų konkurencingumą, visų pirma šalinant projektų techninio, finansinio ir veiklos išbaigtumo trūkumus. Be to, ši patirtis rodo, kad svarbu parengti PPV programą, kuri padėtų labiau išbaigti projektus. Po LSC-2021 iš 32 projektų, kurie nebuvo atrinkti dėl riboto turimo biudžeto, 18 projektų atveju buvo suteikta galimybė gauti EIB teikiamą PPV.

3.2Kvietimo teikti pasiūlymus biudžetas ir prašoma finansinė parama

Bendra visiems projektams, dėl kurių pateiktos paraiškos pagal antrąjį kvietimą teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų (LSC-2021), prašoma dotacijų suma siekė 11,2 mlrd. EUR. Projektams, kurie buvo įvertinti kaip atitinkantys arba viršijantys minimalios ribos reikalavimus, iš viso prašyta 4,97 mlrd. EUR dotacijų. Šis skaičius gerokai viršijo turimą 1,5 mlrd. EUR biudžetą. Dėl šios priežasties Komisija taikė 20 proc. lankstumo taisyklę, kad šio kvietimo teikti pasiūlymus poveikis būtų kuo didesnis. Lankstumo taisyklė, kaip apibrėžta kiekviename IF finansavimo sprendime, leidžia keisti turimą biudžetą keliais atvejais. Vienas iš tokių atvejų – kai kvietimo teikti pasiūlymus rezultatai yra tokie, kad daug projektų įvertinami kaip atitinkantys arba viršijantys minimalios ribos reikalavimus, tačiau dėl su kvietimu susijusių biudžeto apribojimų ne visi pareiškėjai gali būti kviečiami parengti dotacijos susitarimą. Todėl, nepaisant to, kad buvo taikoma lankstumo taisyklė, pasiūlymai, dėl kurių buvo kviečiama parengti dotacijų susitarimus, sudarė tik 36 proc. (1,78 mlrd. EUR) visos prašomos sumos, nurodytos pasiūlymuose, kurie atitiko arba viršijo vertinimo ribos reikalavimus.

Pagal LSC-2021 galiausiai atrinktų projektų bendros kapitalo išlaidos sudarė 8,47 mlrd. EUR, o didžiausia IF parama tų projektų dotacijoms buvo 1,78 mlrd. EUR. Tai reiškia, kad IF pritraukė kitų investicijų, kurių vertė beveik keturis kartus viršijo paties IF įnašą. Vidutinės kapitalo išlaidos (CAPEX) vienam projektui sudarė 530 mln. EUR, o vidutinė prašomos dotacijos suma vienam projektui buvo apie 111 mln. EUR.

LSC-2021 atskleidė padidėjusį projektų rengėjų susidomėjimą IF, nes vienam projektui buvo skirta daugiau kaip 7,5 mln. EUR. Todėl paaiškėjo, kad tokio tipo kvietimams teikti pasiūlymus skirtas biudžetas yra nepakankamas. Po LSC-2021 iš visos 4,97 mlrd. EUR sumos, prašomos projektams, kurie atitiko arba viršijo minimalios atrankos ribos reikalavimus, 3,2 mlrd. EUR vertės projektų nebuvo galima atrinkti dėl nepakankamo biudžeto. Be to, LSC-2021 parodė, kad konkurencinis kvietimo teikti pasiūlymus pobūdis yra veiksmingas būdas sutelkti privatų finansavimą – IF dotacijos sudaro vidutiniškai 23 proc. projektų kapitalo išlaidų.

3.3Projektų, kuriems skirtos dotacijos, ypatybės

3.3.1Sektoriai

Dotacijų susitarimams rengti galiausiai atrinkti 16 projektų buvo vykdomi aštuoniuose veiklos sektoriuose (žr. 3 pav.). Daugiausia projektų (4 projektai, arba 25 proc. visų atrinktų projektų) buvo vykdomi cemento ir kalkių sektoriuje. Šiems 4 projektams skirta 37 proc. visos paramos dotacijoms (žr. 4 pav.). Atrinkti projektai parodė, kad IF yra svarbus remiant didelio masto iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti pramonės veiklos, pavyzdžiui, cemento gamybos, cheminių ir naftos chemijos procesų, priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti naudoti vandenilį kaip alternatyvųjį švarų kurą. Ypač konkurencinga buvo cemento pramonė, siūlanti patikimus ir ekonomiškai efektyvius sprendimus, kaip sumažinti išmetamą ŠESD kiekį pasitelkiant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas.

3 pav. Projektų skaičius pagal sektorius (LSC-2021)

4 pav. Dotacijų suma (EUR) atrinktiems projektams (LSC-2021)

3.3.2Geografinis paskirstymas

Atrinkti projektai, kuriems skirtos dotacijos, buvo vykdomi devyniose valstybėse narėse, taip pat Norvegijoje ir Islandijoje. Daugiausia atrinktų projektų, kuriems skirtos dotacijos, buvo vykdomi Nyderlanduose ir Vokietijoje (po 3 projektus). Didžiausia biudžeto dalis skirta Nyderlanduose, Vokietijoje ir Lenkijoje vykdomiems projektams – kiekvienai šaliai skirta apie 17 proc. viso numatyto biudžeto, t. y. apie 302 mln. EUR (žr. 5 ir 6 pav.). Šio didelio masto kvietimo teikti pasiūlymus vertinimo metu Vakarų ir Šiaurės Europoje vykdomų projektų rezultatai vis dar buvo geresni, o Vidurio ir Rytų Europoje tinkamumo finansuoti rodikliai buvo prastesni.

5 pav. Reikalavimus atitinkančių, ribą viršijančių ir atrinktų projektų skaičius pagal šalis (LSC-2021)

6 pav. Suteiktų dotacijų suma (EUR) pagal šalis (LSC-2021)

3.3.3ŠESD kiekio mažinimo potencialas

Apskaičiuota, kad bendras absoliutusis ŠESD kiekis, kuris nebuvo išmestas į aplinką vykdant pagal LSC-2021 atrinktus projektus, kuriems buvo skirtos dotacijos, yra 132 mln. tonų CO₂ ekv. per 10 metų, o vidutinis vieno projekto indėlis yra išvengtos 8,2 mln. tonų CO₂ ekv. Daugiausia šį skaičių lėmė cemento ir kalkių sektoriaus projektai (28 proc.), einamosios paros elektros energijos kaupimo projektai (26 proc.) ir chemijos sektoriaus projektai (11 proc.). Didžiausias išlaidų veiksmingumas, atsižvelgiant į dotacijos sumos ir absoliutaus išvengto išmetamo ŠESD kiekio santykį, pasiektas įgyvendinant vienos paros elektros energijos kaupimo projektus, t. y. vidutiniškai už 1 EUR dotacijos išvengta 458 kg CO2 ekv.. Tai rodo didelį šių technologijų poveikį padedant integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją į tinklą.

3.3.4Išbaigtumo lygis

Kaip matyti iš 7 ir 8 pav., visų pagal LSC-2021 atrinktų projektų finansavimo formalumus planuota užbaigti iki 2025 m. antrojo ketvirčio, o projektus planuota pradėti vykdyti iki 2028 m. antrojo ketvirčio. Užbaigti finansavimo formalumus vidutiniškai trunka 22 mėnesius, o pradėti vykdyti projektą – 58 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad IF dalyvaujančių projektų techninis išbaigtumas apskritai yra mažas, o pradėti vykdyti projektą vidutiniškai prireikia beveik 5 metų, tai atitinka remiamų technologijų novatorišką pobūdį. Vieno projekto – „NorthStorPlus“ – finansavimo formalumai jau buvo užbaigti 2022 m. pabaigoje.

7 pav. Numatoma finansavimo formalumų užbaigimo data (LSC-2021)

8 pav. Numatoma vykdymo pradžios data (LSC-2021)

3.3.5Inovacijų lygis ir galimybės įgyvendinti plačiau

Atrinktų pasiūlymų inovacijų lygis buvo labai geras – beveik visi pasiūlymai vertinimo metu pagal šį kriterijų buvo įvertinti 4 balais (iš 5 galimų) arba didesniu balų skaičiumi, o pagal antrinius kriterijus „šiuolaikiškumas“ ir „indėlis į ES politiką“ gavo gerus balus.

IF siekia atrinkti projektus, turinčius techninį ir rinkos potencialą, kad būtų galima: i) juos plačiai taikyti arba atkartoti ir ii) ateityje sumažinti išlaidas. Todėl atliekant vertinimą nustatoma: i) ar pasiūlymus galima įgyvendinti plačiau projekto ir regiono ekonomikos lygmeniu, ii) ar pasiūlymus galima įgyvendinti plačiau sektoriaus ir visos ekonomikos lygmeniu ir iii) dalijimosi žiniomis plano kokybę ir mastą. Kalbant apie šias galimybes įgyvendinti plačiau, visi pagal LSC-2021 atrinkti pasiūlymai gavo nuo 3,5 iki 5 balų (iš 5 galimų), beveik visi gavo 4 balus arba daugiau.

Pagal LSC-2021 atrinkti remtini projektai apima daugelį technologinių inovacijų, kurios ateinančiais metais gali būti labai svarbios mažinant Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pagrindinių technologijų pavyzdžiai: i) jūros vėjo elektrinių plėtra kartu su vandenilį gaminančiais elektrolizeriais, ii) naujoviškų medžiagų (pavyzdžiui, didelio nikelio kiekio ličio jonų baterijų), skirtų elektrocheminei energijai kaupti elektros tinkluose, gamyba, diegimas ir perdirbimas, iii) naujų cheminių procesų kūrimas, siekiant dideliu mastu perdirbti plastiko atliekų srautus arba iv) anglies dioksido surinkimo ir saugojimo metodų taikymas cemento gamybos pramoniniuose procesuose.

4ANTRASIS KVIETIMAS TEIKTI PASIŪLYMUS DĖL NEDIDELIO MASTO PROJEKTŲ (SSC-2021)

SSC-2021, t. y. antrojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų pagal IF, biudžetas buvo 100 mln. EUR ir jis buvo skirtas projektams, kurių numatomos kapitalo išlaidos nesiekia 7,5 mln. EUR vienam projektui bet kuriame sektoriuje, kuriam taikoma ES ATLPS. Jis buvo paskelbtas 2022 m. kovo 31 d., o pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Vertinimo rezultatai paskelbti 2022 m. gruodžio 12 d.

Buvo pateikti 66 pasiūlymai, iš kurių 53 pasiūlymai (80 proc.) buvo pripažinti priimtinais ir atitinkančiais vertinimo reikalavimus. Iš tų 53 pasiūlymų 17 pasiūlymų atitiko arba viršijo minimalios vertinimo ribos reikalavimus, kad juos būtų galima svarstyti skiriant dotaciją. Kadangi turimas biudžetas viršijo bendrą prašomą paramos pasiūlymams sumą, visi 17 pasiūlymų buvo atrinkti dotacijų susitarimams rengti (žr. 9 pav.).

9 pav. Pagal SSC-2021 pateiktų projektų skaičius

4.1Kvietimo teikti pasiūlymus biudžetas ir prašoma finansinė parama

Projektams, dėl kurių pateikta paraiška pagal SSC-2021, iš viso prašyta 302,8 mln. EUR. Projektams, kurie buvo įvertinti kaip atitinkantys arba viršijantys minimalios ribos reikalavimus (visi jie buvo atrinkti dotacijų susitarimams rengti), iš viso prašyta 61,8 mln. EUR paramos dotacijoms, t. y. vidutiniškai 3,64 mln. EUR vienam projektui. Projektų, kuriems galiausiai skirtos dotacijos pagal SSC-2021, kapitalo išlaidos sudarė 115 mln. EUR, t. y. vidutiniškai 6,7 mln. EUR vienam projektui.

4.2Projektų, kuriems skirtos dotacijos, ypatybės

4.2.1Sektoriai

17 projektų, kurie galiausiai buvo atrinkti dotacijų susitarimams rengti, buvo vykdomi 12-oje veiklos sektorių. Kaip matyti 10 ir 11 pav., iš 17 projektų 29 proc. (arba 5 projektai) buvo susiję su stiklu, keramika ir statybinėmis medžiagomis, ir šiems projektams buvo skirta 31 proc. dotacijų biudžeto. Per šį kvietimą teikti pasiūlymus paaiškėjo, kad IF yra viena pagrindinių priemonių remiant mažo masto pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiklą, skatinant itin konkurencingus projektus, kuriais siekiama patobulinti stiklo pramonės krosnis, taikant tokius sprendimus kaip elektrifikacija arba atliekinės šilumos recirkuliacija.

10 pav. Projektų skaičius pagal sektorius (SSC-2021)

11 pav. Dotacijų suma pagal sektorius (SSC-2021)

4.2.2Geografinis paskirstymas

Atrinkti projektai buvo vykdomi dvylikoje valstybių narių. Daugiausia projektų atrinkta Ispanijoje (3 projektai), kuriai taip pat buvo skirta daugiausiai lėšų – 17 proc. viso biudžeto (arba 10,7 mln. EUR). Trijose skirtingose šalyse (Čekijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje) buvo vykdomas vienas projektas, skirtas atsinaujinančiųjų išteklių energijos komponentų gamybai. Pagal šį kvietimą teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų beveik 53 proc. atrinktų pasiūlymų buvo pateikti Pietų, Vidurio ir Rytų Europoje ir tik vienas pasiūlymas – Šiaurės Europoje (Suomijoje). Tokia padėtis skiriasi nuo kvietimo teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų (kuriame dauguma projektų buvo vykdomi Šiaurės ir Vakarų Europoje), taip prisidedant prie geografinio finansavimo paskirstymo pusiausvyros.

12 pav. Projektų skaičius pagal šalis (SSC-2021)

13 pav. Dotacijų suma (EUR) pagal šalis (SSC-2021)

4.2.3ŠESD kiekio mažinimo potencialas

Apskaičiuota, kad bendras išmetamo ŠESD kiekio mažinimo potencialas, susijęs su pagal SSC-2021 atrinktais projektais, kuriems skirtos dotacijos, yra 1,3 mln. tonų CO2 ekv. per 10 metų laikotarpį, o vidutinis vieno projekto indėlis – 79 121 tona CO2 ekv. Daugiausia prie šio skaičiaus prisidėjo stiklo, keramikos, ir statybinių medžiagų sektoriaus projektai (34 proc.) bei cemento ir kalkių sektoriaus projektai (30 proc.). Didžiausias išlaidų veiksmingumas, atsižvelgiant į dotacijos sumos ir absoliutaus išmetamo ŠESD kiekio mažinimo santykį, buvo pasiektas įgyvendinant cemento ir kalkių sektoriaus projektus – už 1 EUR dotacijos išvengta vidutiniškai 92 kg CO2 ekv. Šis veiksmingumas ypač padidėjo keičiant iškastinį kurą cemento krosnyse.

4.2.4Išbaigtumo lygis

Visų pagal SSC-2021 atrinktų projektų finansavimo formalumus planuojama užbaigti iki 2025 m. trečiojo ketvirčio, o projektus planuojama pradėti vykdyti iki 2028 m. pradžios. Be to, iki 2024 m. pabaigos bus užbaigti 88 proc. projektų finansavimo formalumai, o 76 proc. projektų bus pradėti vykdyti iki 2025 m. pabaigos, t. y. greičiau nei didelio masto projektai, nes mažesnius projektus lengviau įgyvendinti.

14 pav. Planuojama pagal SSC-2021 atrinktų projektų finansavimo formalumų užbaigimo data

15 pav. Numatoma pagal SSC-2021 atrinktų projektų vykdymo pradžios data

4.2.5Inovacijų lygis ir galimybės įgyvendinti plačiau

Pagal SSC-2021 atrinktų pasiūlymų inovacijų lygis buvo labai geras – daugiau kaip 50 proc. pasiūlymų pagal šį kriterijų surinko 12 balų arba daugiau (iš 15 galimų).

Kalbant apie šias galimybes įgyvendinti plačiau, daugiau kaip 70 proc. pagal SSC-2021 atrinktų pasiūlymų surinko aukštus balus – daugiau kaip 12 balų (iš 15). Paskelbus šį kvietimą teikti pasiūlymus, buvo įgyvendinti įvairūs projektai, kuriais remiamos tokios sritys kaip daug energijos suvartojančių pramonės sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos kaupimo sprendimų tobulinimas arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo išplėtimas. Pavyzdžiui, IF rems projektus, kuriais siekiama: i) derinti saulės energijos gamybą su žemės ūkio veikla, ii) skatinti vandenilio kuru arba vėjo energija grindžiamus judumo laivybos srityje sprendimus ir iii) plėtoti centralizuoto šilumos tiekimo įrenginius, kuriuose naudojama geoterminė energija. Pramonės sektoriuje pagal šį kvietimą teikiamais projektais bus kuriami tokie sprendimai, kaip: i) elektrinės krosnys stiklo gamybos pramonėje, ii) anglies dioksido šalinimas iš surenkamųjų statybinių medžiagų arba iii) alternatyviųjų degalų (pavyzdžiui, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba biodegalų) ir šilumos siurblių įtraukimas į įvairius pramoninius procesus. Kalbant apie energijos kaupimo sprendimus, pagal SSC-2021 projektus bus plėtojami tokie sprendimai, kaip patobulintos energetinių paslaugų sistemos arba naujos elektrinių transporto priemonių akumuliatorių aušinimo technologijos, kuriomis sumažinamas energijos kaupimo sistemų svoris.

5SUVESTINIAI INOVACIJŲ FONDO REZULTATAI IKI 2022 M. PABAIGOS

Pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus IF paskelbė 2020 m. liepos 3 d. (pirmasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų), o antrąjį – 2020 m. gruodžio 1 d. (pirmasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų). Iki 2022 m. pabaigos buvo paskelbti trys papildomi kvietimai: antrasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų (2022 m. kovo 31 d.), antrasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų (2022 m. spalio 26 d.) ir trečiasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų (2022 m. lapkričio 3 d.).

5.1Pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateikti projektai

Nuo kvietimo paskelbimo iki 2022 m. pabaigos IF iš viso gavo 748 pasiūlymus dėl didelio ir nedidelio masto projektų, iš kurių 70 projektų buvo iš anksto atrinkti dotacijos susitarimui sudaryti. Kaip matyti iš 16 pav., dalyvavimas kvietimuose teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų skyrėsi nuo dalyvavimo kvietimuose teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų. Kvietimai teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų iš pradžių sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau nuo pirmojo iki antrojo kvietimo teikti pasiūlymus dalyvių skaičius sumažėjo 70 proc. Viena priežasčių, dėl kurių galėjo sumažėti susidomėjimas kvietimais teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų, yra nedidelės reikalaujamos didžiausios kapitalo išlaidos, t. y. tik 7,5 mln. EUR. Tokio dydžio projektai dažnai gali gauti nacionalinį finansavimą, jų konkurencija mažesnė, o paraiškų teikimo procedūros paprastesnės. Panašaus modelio buvo ir kvietimas teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų, kuris iš pradžių taip pat sulaukė didelio susidomėjimo. Tačiau nuo pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų iki antrojo tokio kvietimo dalyvių skaičius sumažėjo tik 55 proc. 26 Šiuo atveju pasiūlymų skaičiaus sumažėjimo priežastys gali būti susijusios su labai dideliu 2020 m. paskelbto pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų (LSC-2020) paraiškų skaičiumi ir (arba) labai mažu sėkmingų paraiškų skaičiumi, o tai galėjo atgrasyti pareiškėjus nuo paraiškų teikimo kitais metais. Taip pat reikėtų pažymėti, kad per pirmąjį 2020 m. kvietimą teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų buvo įgyvendintas dviejų etapų atrankos procesas; iš pradžių buvo „susidomėjimo pareiškimo“ etapas, po to – išsamus „kvietimo teikti pasiūlymus“ etapas. Po pirmojo etapo nustatyta, kad 117 pasiūlymų atitiko arba viršijo ribinės vertės kriterijus, o 70 iš šių pasiūlymų rengėjų buvo pakviesti dalyvauti antrajame etape, laikantis kvietimo teikti pasiūlymus nuostatų. Antrajame etape ribinės vertės kriterijus viršijo 48 pasiūlymai, iš kurių 7 galiausiai buvo atrinkti dotacijos susitarimui rengti. Ši schema atitinka IF deleguotojo akto 12 straipsnį. Tačiau šis dviejų etapų metodas nulėmė didelę administracinę naštą ir be reikalo pailgino vertinimo laikotarpį, be to, jis galėjo atgrasyti pareiškėjus nuo paraiškų teikimo kitais metais. Paaiškėjo, kad LSC-2021 vieno etapo procedūra buvo paprastesnė.

Pagal kvietimus teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų pateikti pasiūlymai, kurie galiausiai buvo atrinkti dotacijų susitarimams rengti, sudarė tik 25 proc. pasiūlymų, kurie buvo pripažinti tinkamais vertinti, ir 89 proc. tų pasiūlymų, kurie buvo įvertinti kaip viršijantys minimalią ribą, kad juos būtų galima vertinti.

Pagal kvietimus teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų pateikti pasiūlymai, kurie galiausiai buvo atrinkti dotacijų susitarimams rengti, vidutiniškai sudarė 15 proc. pasiūlymų, kurie buvo pripažinti tinkamais vertinti, ir 46 proc. tų pasiūlymų, kurie buvo įvertinti kaip viršijantys mažiausios ribos reikalavimus, kad juos būtų galima svarstyti dėl dotacijos skyrimo.

16 pav. Inovacijų fondo kvietimuose teikti pasiūlymus nurodytų projektų skaičius (2022 m. gruodžio mėn.)

5.2Kvietimo teikti pasiūlymus biudžetas ir prašoma finansinė parama

Pagal keturis IF kvietimus teikti pasiūlymus atrinktų projektų bendra numatoma kapitalo išlaidų suma sudarė 13,5 mlrd. EUR. Bendra didžiausia IF parama šiems atrinktiems projektams buvo 3,1 mlrd. EUR dotacijų, t. y. vidutiniškai 23 proc. paramos dotacijoms visų projektų kapitalo išlaidoms padengti 27 . Tai taip pat reiškia, kad IF šiuo metu padeda sutelkti 10,4 mlrd. EUR iš kitų investicijų šaltinių – kaip matyti iš 18 pav., šis skaičius didėjo su kiekvienu kvietimu teikti pasiūlymus.

Bendras turimas keturių kvietimų teikti pasiūlymus, kurie buvo užbaigti iki 2022 m. gruodžio mėn. pabaigos, biudžetas sudarė 2,7 mlrd. EUR. Dėl pernelyg didelio pateiktų pasiūlymų skaičiaus, visų pirma pagal kvietimus teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų, finansiniuose sprendimuose nustatyta lankstumo taisyklė 28 buvo taikoma trims kvietimams teikti pasiūlymus (SSC-2020, LSC-2020 ir LSC-2021). Dėl šio lankstumo taisyklės taikymo pradinis biudžetas vidutiniškai padidėjo 16 proc., taigi bendras biudžetas padidėjo 3,14 mlrd. EUR, kaip matyti iš 17 pav. Nepaisant šio padidėjusio trijų kvietimų teikti pasiūlymus biudžeto, vieno kvietimo teikti pasiūlymus – SSC-2021 – atveju atrinktų projektų biudžetas buvo 37 proc. mažesnis už visą kvietimo teikti pasiūlymus biudžetą.

17 pav. Turimo biudžeto ir Inovacijų fondo atrinktiems projektams prašomų dotacijų palyginimas

18 pav. Inovacijų fondo atrinktų projektų kapitalo išlaidų ir didžiausios prašomos dotacijos sumos palyginimas

5.3Projektų, kuriems skirtos dotacijos, ypatybės

5.3.1Kategorijos ir sektoriai

Kiekvieną iš pirmųjų keturių kvietimų teikti pasiūlymus IF surengė „technologiškai neutraliu“ būdu (t. y. IF neteikė pirmenybės jokiai konkrečiai technologijai) pagal kategorijas, atitinkančias IF paramos skyrimo reikalavimus: i) atsinaujinančiųjų išteklių energija, ii) energijos kaupimas, iii) intensyviai energiją vartojantys sektoriai ir iv) anglies dioksido surinkimas ir geologinis saugojimas ir (arba) naudojimas.

Pagal visus keturis kvietimus teikti pasiūlymus daugiausia pasiūlymų buvo atrinkta dviejose kategorijose: daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai (38 pasiūlymai) ir atsinaujinančiųjų išteklių energija (14 pasiūlymų). Tačiau, nors pirmajai kategorijai taip pat tenka didžiausia visos atrinktų projektų dotacijų sumos dalis (48 proc. arba 1,5 mlrd. EUR, kaip matyti iš 20 pav.), anglies dioksido surinkimo ir saugojimo kategorijai pagal pasiūlymų skaičių skiriama daugiausia biudžeto lėšų – 35 proc. biudžeto, nors buvo pateikti tik 6 pasiūlymai.

19 pav. Pagal IF kvietimus teikti pasiūlymus atrinktų projektų skaičius pagal sektorius

20 pav. Pagal IF kvietimus teikti pasiūlymus atrinktų projektų skaičius pagal šalis

Vertinant pagal sektorius, kaip matyti iš 21 pav., daugiausia projektų atrinkta vandenilio sektoriuje (10 projektų) ir stiklo, keramikos ir kitų statybinių medžiagų sektoriuje (7 projektai). Tačiau, vertinant iki 2022 m. gruodžio mėn. pabaigos sukauptą skirtą finansinę paramą dotacijoms (žr. 22 pav.), pirmauja cemento ir kalkių sektorius (810,7 mln. EUR), po jo rikiuojasi vandenilio sektorius (411,1 mln. EUR). Taip yra daugiausia dėl to, kad didžioji dalis cemento ir kalkių pramonės išmetamų teršalų susidaro dėl krosnyje vykstančių cheminių reakcijų, o labiausiai paplitęs technologinis šių teršalų mažinimo būdas yra daug investicijų reikalaujantis anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sprendimas, kuriam vis dar reikia didelių investicijų.

 21 pav. Pagal IF kvietimus teikti pasiūlymus atrinktų projektų skaičius pagal sektorius

22 pav. Pagal IF kvietimus teikti pasiūlymus atrinktų projektų skaičius pagal šalis

5.3.2Geografinis paskirstymas

Vienas iš IF tikslų – pasiekti geografinę ir sektorių pusiausvyrą. Rengiant šią ataskaitą atrinkti projektai buvo vykdomi 20 iš 30 reikalavimus atitinkančių šalių (ES valstybėse narėse ir EEE šalyse) 29 . Tačiau Rytų ir Vidurio Europos projektų atrinkta proporcingai mažiau.

Iki 2022 m. pabaigos daugiausia IF atrinktų projektų įgyvendino Ispanija (11 projektų), Prancūzija (10 projektų) ir Švedija (7 projektai). Vertinant nuo pat IF įkūrimo iš IF dotacijų biudžeto skirtą bendrą finansavimą, padėtis keičiasi: pirmauja Švedija (511 mln. EUR), po jos rikiuojasi Prancūzija (368,8 mln. EUR) ir Belgija (361,3 mln. EUR).

23 pav. Pagal IF kvietimus teikti pasiūlymus atrinktų projektų skaičius pagal šalis

24 pav. Pagal IF kvietimus teikti pasiūlymus atrinktiems projektams skirta dotacijų suma (EUR)

Geografinę pusiausvyrą skirstant IF lėšas atrinktiems projektams taip pat galima įvertinti atsižvelgiant į kiekvienos šalies BVP dalį EEE. Pagal šį rodiklį 25 pav. matyti, kad 2022 m. pabaigoje tokioms šalims kaip Vokietija, Prancūzija, Italija ar Ispanija vis dar buvo nepakankamai atstovaujama, nepaisant absoliučios šioms šalims skirtos dotacijų sumos. Kita vertus, Švedijos, Belgijos, Bulgarijos, Nyderlandų ir Suomijos BVP santykis yra pernelyg didelis, palyginti su lėšų, kurias jos gavo IF dotacijomis, suma.

25 pav. Geografinis pasiskirstymas. BVP dalis (EEE), palyginti su IF lėšų dalimi (2021 m. duomenys)

5.3.3Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo potencialas 

IF remia projektus, kuriuos vykdant galima smarkiai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir prisidėti prie ES poveikio klimatui neutralumo. Planuojama, kad įgyvendinant visus 70 projektų, atrinktų iki 2022 m. pabaigos, per 10 metų ŠESD kiekis iš viso sumažės apie 215 mln. tonų CO2 ekv. Galima palyginti, kad tai sudaro maždaug 7 proc. viso 2022 m. Europos Sąjungoje išmesto ŠESD kiekio. Planuojamas vidutinis vieno projekto nulemtas išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas yra 9,6 mln. tonų CO₂, jei tai didelio masto projektas, ir 115 312 tonų CO₂ ekv., jei tai nedidelio masto projektas. Pinigine verte tai galima išreikšti taip: už kiekvieną IF suteiktos paramos eurą per 10 metų bus išvengta vidutiniškai 70 kg CO₂ ekv. Apie pirmąjį faktinį išvengtą išmetamųjų teršalų kiekį bus pranešta 2023 m. pagal pirmuosius projektus, kurie pagal SSC-2020 pradėti vykdyti 2022 m. pabaigoje.

26 pav. Bendras ŠESD kiekis, kurio numatyta išvengti įgyvendinant atrinktus projektus per dešimties metų įgyvendinimo laikotarpį

Apskritai ekonomiškai efektyviausi išmetamo ŠESD kiekio mažinimo projektai yra einamosios paros energijos kaupimo sektoriaus projektai – vidutiniškai 100 kg CO2 ekv./EUR kapitalo išlaidų ir 147 kg CO2 ekv./EUR gautos IF dotacijos. Toks efektyvumo lygis pasiekiamas pasitelkus technologinius sprendimus, pavyzdžiui, naudojamus projekte „NorthStorePlus“, pagal kurį bus pagaminta 6 GW ličio jonų baterijų, skirtų paslaugoms elektros tinklui teikti (įrengiant dvi specialias gamyklas – Švedijoje ir Lenkijoje). Įgyvendinant projektą bus sukurta didelio nikelio kiekio pagrindu pagaminta elementų baterija, kuri iš pradžių buvo skirta automobilių sektoriui, nors ir yra didesnio energijos tankio.

5.3.4Išbaigtumo lygis

Pagal IF kvietimus teikti pasiūlymus remiami švarių technologijų projektai, pasižymintys dideliu finansiniu ir verslo išbaigtumu, patikimai įrodant, kad šie projektai gali būti įgyvendinti trumpuoju laikotarpiu. Projektai vertinami atsižvelgiant į tikimybę užtikrinti dvi pagrindines tarpines reikšmes: i) finansavimo formalumų užbaigimą ne vėliau kaip per 4 metus nuo dotacijos susitarimo pasirašymo ir ii) vykdymo pradžią.

Iki 2022 m. vidutinis finansavimo formalumų užbaigimo laikas nuo atrinktų projektų įgyvendinimo pradžios buvo 23 mėnesiai didelio masto projektų atveju ir 16 mėnesių nedidelio masto projektų atveju, o laikas, kurio reikia, kad projektą būtų galima pradėti vykdyti – 53 mėnesiai didelio masto projektų ir 31 mėnuo nedidelio masto projektų atveju, kaip matyti 26 ir 27 pav. Šiuos ilgesnius terminus, kurių reikia didesniems projektams įgyvendinti, lemia didesnis projektų sudėtingumas.

Tuo metu, kai buvo rengiama ši ataskaita: i) 77 proc. projektų finansavimo formalumus numatyta užbaigti iki 2024 m. antrojo ketvirčio, ii) numatyta, kad 84 proc. projektų bus pradėti vykdyti iki 2027 m. pradžios ir iii) buvo tikimasi, kad visi projektai bus pradėti vykdyti iki 2028 m. pabaigos. Taip ne tik bus užtikrintas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas iki dešimtmečio pabaigos, bet ir parodyta, kad įvairiomis priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijomis galima prisidėti prie Europos ekonomikos energetikos ir pramonės sektorių pertvarkos.

27 pav. Planuojama atrinktų projektų finansavimo formalumų užbaigimo data

28 pav. Planuojama atrinktų projektų vykdymo pradžios data

Tam tikrais atvejais gali pakakti vien IF paramos, kad projektai būtų įgyvendinti laiku. Tai visų pirma pasakytina apie atvejus, kai tikimasi, kad vykdant projektus: i) bus gauta pakankamai pajamų (taip pat ir po laikotarpio, kuris laikomas atitinkamu sąnaudų apskaičiavimo laikotarpiu), ii) bus sukurta sąveika su kita projektų koordinatorių veikla arba iii) bus pritrauktas privatus išorės finansavimas. Kai kuriais atvejais gali tekti projektams užtikrinti kitą viešąjį finansavimą, pavyzdžiui, valstybės pagalbą arba paramą pagal kitas ES finansavimo programas, kuri nėra valstybės pagalba (kartu laikoma „viešąja parama“). Kadangi pagal IF reguliariai skelbiamus kvietimus teikti pasiūlymus galima sumuoti su valstybės pagalba, iš viso 13 projektų, atrinktų pagal LSC-2020 ir LSC-2021, atveju buvo nuspręsta pasinaudoti šiuo papildomu finansavimo šaltiniu.

5.4Remiamos novatoriškos technologijos

Projektai, atrinkti IF paramai gauti, apima įvairias technologines inovacijas, kurios artimiausiais metais bus labai svarbios Europos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui. Kaip paaiškinta pirmiau, remiami projektai skirstomi į keturias kategorijas ir 19 sektorių. Kai kurios susijusios technologijos, kurioms teikiama parama, išdėstytos tolesniuose punktuose.

·Atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje: IF aktyviai remia projektus saulės, vėjo ir geoterminės energijos sektoriuose. Nors saulės fotovoltinės energijos gamybą jau galima laikyti išbaigta technologija, vis dar reikia didinti jos gamybos procesų efektyvumą ir konkurencingumą Europoje. Pavyzdžiui, pagal projektą TANGO bus sukurta viena didžiausių saulės baterijų gamyklų Europoje, kasmet pagaminsianti 3 GW dvipusių plokščių. Šios plokštės bus gaminamos naudojant įvairialytės sandūros technologiją, kuri padidina efektyvumą ir patvarumą, palyginti su labiau tradicinėmis technologijomis. Pagal kitą projektą – HELEXIO – bus plėtojami lengvesnių saulės baterijų konstrukcijų, apimančių ilgesnius modulius, gamybos procesai, kad plokštes būtų lengviau montuoti ant įvairesnių pastatų stogų. Kalbant apie vėjo energiją, vienas iš IF remiamų projektų yra naujos kartos jūros vėjo jėgainių plėtra pagal projektą N2OWF. Šis projektas gali padėti 40 proc. sumažinti būtinų vėjo jėgainių skaičių, palyginti su įprastinėmis technologijomis. Dar viena IF finansuojama sritis – geoterminė energija. Tai palyginti neišnaudotas išteklius, kurį galima panaudoti bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai. Geoterminės energijos potencialą galima padidinti išnaudojant geoterminiuose skysčiuose ištirpusių suslėgtų dujų galimybes (pavyzdžiui, įgyvendinant IF finansuojamą projektą „CCGeo“) arba kuriant gilius uždarus ciklus, kurie padėtų įveikti daugelį šios technologijos geografinių apribojimų (pavyzdžiui, įgyvendinant IF finansuojamą projektą „EavorLoop“). IF taip pat remia šildymo ir vėsinimo sistemų plėtrą, pavyzdžiui, pagal projektą DMC, kurį vykdant bus statoma saulės šiluminė šildymo jėgainė, šilumos siurbliai ir saugykla, skirti tiekti šilumai iš atsinaujinančiųjų išteklių daug energijos reikalaujančiam salyklo gamybos procesui.

·Kalbant apie daug energijos suvartojančius pramonės sektorius, įgyvendinant projektus rengiamos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijos, kurios daugiausia grindžiamos: i) iškastinio kuro pakeitimu atsinaujinančiųjų išteklių kuru arba elektrifikavimu ir ii) anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų integravimu į gamybos procesus. Pavyzdžiui, įgyvendinant projektą CLYNGAS, cemento gamybos pramonėje bus naudojamas sintetinis kuras iš atliekų, o įgyvendinant projektą C2B bus pademonstruotos cemento gamybos metu išmetamų teršalų surinkimo galimybės, kad jie būtų naudojami kaip žaliava kitoje gamybos veikloje. IF taip pat remia naujų tvarių medžiagų kūrimą ir perdirbimo procesus, pavyzdžiui, įgyvendinant projektą TLP, kurio metu bus demonstruojama iš lignino gaminama biologiškai skaidi biomedžiaga, kuri gali būti naudojama biokompozituose pakuočių plėvelėms gaminti ir taip pakeisti tradicinius iškastinio kuro pagrindu pagamintus plastikus. Kitas IF remiamas projektas šioje srityje – PULSE, pagal kurį bus diegiamos patobulintos plastiko cheminių medžiagų perdirbimo technologijos.

·Kalbant apie energijos kaupimą, energijos kaupimas, ypač naudojant elektrochemines technologijas, padės integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos technologijas į elektros tinklus ir kartu užtikrins sistemos lankstumą. IF remia patobulintų medžiagų gamybą ir diegimą energijos kaupimo įrenginiuose, pavyzdžiui, didelio nikelio kiekio ličio jonų baterijose, kurios bus plėtojamos įgyvendinant projektą „NorthStorePlus“. IF taip pat rems baterijų žiedinę ekonomiką, pavyzdžiui, įgyvendinant projektą „CarBatteryReFactory“, kurio metu bus ieškoma sprendimų, kaip palengvinti elektrinių transporto priemonių baterijų antrinį naudojimą.

·Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo srityje, IF remia didelio masto anglies dioksido saugojimo projektus. Pavyzdžiui, projektas KAIROS-AT-C bus pirmasis Europos projektas, kuriame kriogeninis anglies dioksido surinkimas iš įvairių pramoninių šaltinių bus sujungtas su suskystinimu, laivyba ir nuolatiniu povandeniniu CO2 saugojimu. Kiti projektai, pavyzdžiui, GO4ECOPANET ir CALCC, taip pat pademonstruos, kaip dideliu mastu surinkti ir geologiniu būdu saugoti CO2, išmetamą tokiose pramonės šakose kaip cemento ir kalkių gamyba.

5.5Indėlis siekiant kitų ES politikos tikslų

IF jau prisidėjo prie konkrečių Europos žaliojo kurso politikos tikslų įgyvendinimo, remdamas įvairius projektus. Kai kurie iš jų išdėstyti toliau pateiktuose punktuose.

·Tikimasi, kad iki 2022 m. pabaigos jau atrinkti IF projektai per pirmuosius 10 veiklos metų padės išvengti 215 mln. tonų išmetamo CO2 ekv. ir taip prisidės prie Klimato teisės akte 30 nustatytų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų.

·IF skyrė 411 mln. EUR dešimčiai projektų, susijusių su vandenilio gamyba ir naudojimu, finansuoti. Taip prisidedama prie ES tikslų diegti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kaip nustatyta tokiose iniciatyvose kaip „REPowerEU“, Europos vandenilio strategija ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva.

·IF skyrė 10,8 mln. EUR dotacijų trims projektams, susijusiems su biodegalais ir biologinio perdirbimo įrenginiais, taip prisidėdamas prie iniciatyvoje „ReFuelEU“ ir biometano veiksmų plane nustatytų tikslų plėtoti alternatyviuosius degalus.

·IF iš viso skyrė 330 mln. EUR dešimčiai projektų, tiesiogiai susijusių su saulės, vėjo ir geotermine energija. Šia parama IF tiesiogiai prisideda prie Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ir „REPowerEU“ tikslų, susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir ES jūrų energetikos strategijos plėtojimu 31 .

·IF skyrė 89 mln. EUR dotacijų penkiems projektams, susijusiems su einamosios paros elektros energijos kaupimu, taip padėdamas siekti Baterijų reglamente nustatytų tikslų skatinti vidaus žiedinę baterijų ekonomiką.

·IF skyrė 71 mln. EUR dviem projektams, susijusiems su atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos komponentais arba energijos kaupimu, finansuoti. Jis taip pat skyrė 1,08 mlrd. EUR šešiems projektams, susijusiems su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu, ir investavo 1,45 mlrd. EUR į 38 projektus, susijusius su daug energijos suvartojančiais pramonės sektoriais. Taip IF jau padeda siekti bendrų Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto ir jo komunikato tikslų 32 .

5.5.1Sąveika su kitomis finansavimo priemonėmis

Kaip minėta šios ataskaitos pradžioje, IF siekia užtikrinti sąveiką ir papildomumą su kitomis paramos investicijoms priemonėmis. Iki 2022 m. pabaigos IF vykdė specialią veiklą, skirtą sąveikai su programa „Europos horizontas“ ir Europos investicijų banku skatinti.

ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (t. y. programos „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“) ir IF gali sąveikauti. Siekiant padėti pasiekti šią sąveiką, imtasi kelių veiksmų. Pavyzdžiui, į kai kurias atitinkamas programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programos temas (visų pirma 4 ir 5 veiksmų grupėse) buvo įtrauktas standartinis sakinys, kuriuo pareiškėjai skatinami į savo pasiūlymus įtraukti verslo scenarijų strategiją ir galimybių studiją, kurios vėliau galėtų sudaryti sąlygas galimoms būsimoms IF skirtoms paraiškoms. Be to, į tos pačios darbo programos 5 veiksmų grupę buvo įtraukta speciali „koordinavimo ir paramos veikla“, kurios tikslas – skatinti keturių konsorciumų, sudarytų iš programos „Horizontas 2020“ paramos gavėjų, keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais ir padėti šiems konsorciumams parengti aukštos kokybės IF skirtas paraiškas. Be to, 2022 m. IF surengė specialų virtualų praktinį seminarą, kuriuo siekta: i) informuoti išbaigtų programos „Horizontas 2020“ projektų dalyvius apie temines sritis, kurioms taikomas IF, ir IF teikiamas finansavimo galimybes ir ii) sudaryti sąlygas įgyvendinant projektus su galimais būsimais pareiškėjais dalytis patirtimi, įgyta per IF paraiškų teikimo procesą, ir dalytis visomis kliūtimis, su kuriomis jie galėjo susidurti diegdami savo technologinius sprendimus.

Įgyvendinant IF ir programą „Europos horizontas“, taip pat bendradarbiaujama su Europos investicijų banku, taikant mišrias finansines priemones pagal ES ir „Catalyst“ partnerystę. Ši partnerystė suvienijo Europos Komisiją, Europos investicijų banką ir „ Breakthrough Energy Catalyst “ (BEC). ES ir „Catalyst“ partnerystė pradėta įgyvendinti 2021 m. Glazge vykusioje COP26, siekiant 2022–2026 m. Europoje sutelkti 820 mln. EUR investicijų į ypatingos svarbos klimato technologijas. Įgyvendinant partnerystę daugiausia dėmesio bus skiriama švariojo vandenilio, tvarių aviacinių degalų, tiesioginio anglies dioksido surinkimo iš oro, ilgalaikio energijos saugojimo ir pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sritims. Iš viso IF prie partnerystės prisidės iki 220 mln. EUR, o pagal programą „Europos horizontas“ bus skirta iki 200 mln. EUR. 2022 m. pradžioje BEC, bendradarbiaudama su Europos Sąjunga, paskelbė pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus. Šis pirmasis kvietimas nesulaukė pakankamo projektų rengėjų susidomėjimo, todėl 2023 m. pradžioje platforma buvo atnaujinta, numatant lankstesnes finansavimo schemas pažangiems technologiniams etapams (demonstraciniams ir pirmiesiems tokio pobūdžio projektams) ir išplečiant partnerystės sektorių aprėptį.

5.5.2Dalijimasis žiniomis apie švariomis technologijomis grindžiamus sprendimus

Dalijimasis žiniomis yra viena esminių IF dalių, nes tai padeda atkartoti IF remiamas technologijas ar sprendimus ir sparčiau jiems skverbtis į rinką.

2022 m. pagal remiamus projektus buvo pateiktos pirmosios dalijimosi žiniomis ataskaitos. Tuo tarpu Europos Komisija kartu su CINEA dėjo daug pastangų, kad 2022 m. įgyvendinant projektus sukauptos žinios būtų perduotos ir paskleistos. 2022 m. IF surengė vieną uždarą renginį – „Pagrindinės problemos siekiant užbaigti finansavimo formalumus ir šių problemų sprendimo būdai“ (2022 m. rugsėjo mėn.). Šiame renginyje aptarti tokie klausimai kaip finansavimo užtikrinimo sunkumai, reglamentavimo sistemų ir leidimų išdavimo procesų poveikis ir netikrumas rinkoje.

Be to, 2022 m. Komisija organizavo reguliarius IF ekspertų grupės posėdžius, kuriuose kartu su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais aptarė IF įgyvendinimą ir būsimas kryptis. Be to, Klimato politikos GD ir (arba) CINEA dalyvavo daugiau kaip 50-yje trečiųjų šalių organizuotų renginių, skirtų žinioms apie IF gilinti ir informuotumui apie jį didinti. Renginio metu atlikto IF projektų tyrimo duomenimis, pagrindiniai veiksniai, lemiantys, ar bus užbaigti projektų finansavimo formalumai, yra šie (mažėjančia tvarka pagal svarbą): i) sunkumai, su kuriais susiduriama sudarant sutartis su tiekėjais ir užsakovais, ii) netikėtai padidėjusios kapitalo išlaidos, iii) vėlavimas pristatyti įrangą ar žaliavas ir iv) leidimų išdavimo ir vyriausybės patvirtinimo procedūros.

6PARAMA MAŽIAU IŠBAIGTŲ PROJEKTŲ VYSTYMUI

Paramos projektų vystymui (PPV) 33 programa yra IF dalis, skirta kai kurių atrinktų projektų išbaigtumui didinti, pasitelkiant aukštos kokybės technines ir finansines konsultacijas, kurias teikia Europos investicijų bankas (EIB) 34 . Parama yra pritaikyta prie kiekvieno projekto poreikių, kad būsimuose IF kvietimuose teikti pasiūlymus jie taptų konkurencingesni išbaigtumo požiūriu. PPV taip pat gali padėti įgyvendinti IF įsipareigojimą užtikrinti geresnę geografinę pusiausvyrą skirstant IF paramą.

PPV gali būti teikiama tiek didelio masto, tiek nedidelio masto projektams – pagal kiekvieną kvietimą teikti pasiūlymus iki 20 pasiūlymų, kuriems dotacija neskiriama, siūloma tokia parama. Po pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus, t. y. LSC-2020, parama pagal PPV programą buvo pasiūlyta 22 projektams, o 19 projektų galiausiai gavo PPV. Po LSC-2021 parama buvo pasiūlyta 18 papildomų projektų. Iki 2022 m. pabaigos pagal EIB įgyvendinamą PPV programą iš viso suteikta 2,5 mln. EUR vertės konsultavimo paslaugų 22 projektams: PPV programa buvo visiškai užbaigta 19 projektų ir vis dar vykdoma 3 projektų atveju. Tuo metu, kai buvo rengiama ši ataskaita, EIB vis dar vykdė derybas dėl PPV susitarimo su 15 papildomų projektų rengėjų (žr. 29 ir 30 pav.). Iš 19 projektų, kurių visas PPV procesas buvo užbaigtas iki 2022 m. pabaigos, 18 projektų buvo pakartotinai teikiami pagal vieną iš 2022 m. paskelbtų IF kvietimų teikti pasiūlymus, o dviejų iš jų rengėjai jau buvo pakviesti 2022 m. pasirašyti dotacijos susitarimą. Kadangi dėl daugumos projektų, kuriems skirta PPV, nuspręsta vėl teikti paraišką pagal LSC-2022, rezultatai bus įvertinti 2023 m. IF ataskaitoje.

29 pav. Projektų, kuriems teikiama PPV, skaičius pagal sektorius iki 2022 m. gruodžio mėn.

30 pav. Projektų, kuriems teikiama PPV, skaičius pagal šalis iki 2022 m. gruodžio mėn.

7IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

IF tapo svarbia priemone siekiant iki 2050 m. Europos Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, remdamas poveikio klimatui neutralizavimo užmojus ir novatoriškas technologijas. Iki 2022 m. pabaigos 70 projektų, atrinktų IF paramai gauti, apėmė 19 sektorių, priskiriamų daug energijos suvartojančių pramonės sektorių, energijos kaupimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo kategorijoms. Šiais projektais per 10 vykdymo metų siekiama išvengti 215 mln. tonų CO2 ekv. Galima palyginti, kad tai sudaro maždaug 7 proc. viso 2022 m. Europos Sąjungoje išmesto ŠESD kiekio.

Paraiškų pagal LSC-2021 buvo gauta labai daug: iš biudžeto buvo galima padengti tik 36 proc. visos dotacijų sumos, prašytos pasiūlymams, kurie atitiko minimalią ribą. Tačiau atrodo, kad susidomėjimas kvietimu teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų gerokai sumažėjo: pagal SSC-2021 buvo pateikti 66 pasiūlymai, palyginti su 232 pasiūlymais, pateiktais pagal SSC-2020. Todėl visi reikalavimus atitinkantys pasiūlymai, kurie atitiko arba viršijo SSC-2021 reitingavimo ribos reikalavimus (jų buvo 17), buvo atrinkti dotacijų susitarimams rengti, o 38 proc. kvietime numatyto biudžeto liko nepaskirstyta. Viena iš priežasčių, dėl kurių sumažėjo susidomėjimas nedidelio masto projektais, gali būti pernelyg maža teikiamų projektų kapitalo išlaidų riba (7,5 mln. EUR). Paaiškėjo, kad tai nėra pakankamai patrauklu, atsižvelgiant į daugybę nacionalinių finansavimo programų, pagal kurias galima gauti tokio lygio paramą.

PPV programa pradėta vykdyti 2021 m., o iki 2022 m. pabaigos visa PPV iš EIB programa iki galo pasinaudojo 19 projektų. Kalbant apie šiuos remiamus projektus, dėl 18 projektų (visi jie buvo atmesti pagal ankstesnius kvietimus teikti pasiūlymus) pateiktos pakartotinės paraiškos pagal 2022 m. paskelbtus kvietimus, o 2 iš šių 18 projektų rengėjų jau buvo pakviesti pasirašyti dotacijos susitarimą pagal SSC-2021 (dėl daugumos kitų projektų pateiktos pakartotinės paraiškos pagal LSC-2022 – jo rezultatai bus įvertinti kitų metų ataskaitoje).

Šios ataskaitos paskelbimo metu IF jau ėmėsi tam tikrų tolesnių veiksmų ir apie juos bus išsamiau pranešta 2023 m. IF metinėje ataskaitoje:

·Trečiasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl didelio masto projektų (LSC-2022) buvo paskelbtas 2022 m. lapkričio 3 d. ir užbaigtas 2023 m. kovo mėn. Pagal kvietimą gauti 239 pasiūlymai – 41 pasiūlymo rengėjai buvo pakviesti pasirengti sudaryti dotacijos susitarimą. Bendra pagal šį kvietimą teikti pasiūlymus skiriamų dotacijų suma viršija 3,6 mlrd. EUR ir šiomis dotacijomis bus remiami projektai, kuriais siekiama pateikti rinkai novatoriškas technologijas daug energijos suvartojančių pramonės sektorių, vandenilio, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos kaupimo bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos komponentų srityse. Sprendimą dėl dotacijų skyrimo pagal trečiąjį kvietimą teikti pasiūlymus dėl nedidelio masto projektų numatoma priimti iki 2023 m. pabaigos. Išsamesnė informacija apie šiuos kvietimus teikti pasiūlymus bus pateikta 2023 m. IF metinėje ataskaitoje. Be to, iki 2023 m. pradžios trims papildomiems projektams, pateiktiems pagal SSC-2021, pasiūlyta PPV.

·2023 m. bus įgyvendintas naujas projektų atrankos taikant konkurso procedūrą mechanizmas. Pirmasis bandomasis aukcionas pagal IF bus organizuojamas per Europos vandenilio banką, skirtą vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vidaus gamybai. Konkurso procedūra taip pat apims vadinamąjį aukciono kaip paslaugos mechanizmą, suteiksiantį EEE šalims galimybę naudoti savo nacionalinius biudžetus paramai jų teritorijoje vykdomiems projektams teikti ir tuo pat metu remtis ES masto aukcionų mechanizmu konkurencingiausiems projektams nustatyti.

·Iki 2023 m. pabaigos bus paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus, apimantis mažų, vidutinių ir didelių projektų linijas ir konkrečias gamybos ir bandomųjų projektų linijas. Dotacijos pagal kvietimą bus skirtos 2024 m.

·Siekiant suderinti IF veiklą su peržiūrėta ATLPS direktyva, kuria išplėsti IF remiami sektoriai (šiuo metu taip pat apima jūrų, aviacijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir sausumos transporto sektorius), priimtas peržiūrėtas IF deleguotasis aktas.

(1)

2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), skelbiamas adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021R1119 .

(2)

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, skelbiama adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32003L0087 .

(3)

2019 m. vasario 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/856, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl Inovacijų fondo veiklos, skelbiamas adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32019R0856 .  

(4)

COM(2021) 551.

(5)

Apskaičiuota remiantis 75 EUR už toną anglies dioksido kainos įverčiu, atsižvelgiant į rinkos svyravimus.

(6)

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/856.

(7)

Direktyvos 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais 2023 m., 10a straipsnio 8 dalis.

(8)

Atitinkamos išlaidos – skirtumas, nustatytas palyginus kapitalo išlaidų ir grynąja dabartine verte išreikštų per 10 metų nuo projekto veiklos pradžios patirsimų veiklos išlaidų ir gausimos veiklos naudos tiksliausią įvertį su tų pačių skaičiavimų, susijusių su įprasta gamyba, kurios metu užtikrinami tokie pat veiksmingos atitinkamo galutinio produkto gamybos pajėgumai, rezultatu.

(9)

Reglamentas (ES) 2021/1110.

(10)

Reglamentas (ES) 2023/435.

(11)

COM(2020) 301.

(12)

COM(2021) 148.

(13)

COM(2021) 561.

(14)

Direktyva 2018/2001/ES.

(15)

COM(2020) 741.

(16)

COM(2020) 798.

(17)

COM(2023) 161.

(18)

COM(2023) 335.

(19)

COM(2023) 335 final.

(20)

Projekto plėtojimo ciklo momentas, kai pasirašyti visi projekto ir finansavimo susitarimai ir įvykdytos visos juose nustatytos būtinos sąlygos.

(21)

Direktyvos 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais 2023 m., 10a straipsnio 8 dalis.

(22)

Žr. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_23_3787  

(23)

  Didelio masto projektai (europa.eu) ir nedidelio masto projektai (europa.eu) pagal internetinius seminarus.

(24)

Projektai: i) RISE (pareiškėjo prašymu) ir ii) „IONFibre“ (CINEA prašymu, nes pareiškėjas pasiūlė pakeitimus, dėl kurių būtų suabejota vertinimo rezultatais).

(25)

Projektas EAVORLOOP.

(26)

LSC-2020 buvo organizuotas dviem etapais. Pirmajame etape buvo pareikštas susidomėjimas ir 70 geriausiai įvertintų pasiūlymų rengėjų buvo pakviesti dalyvauti antrajame etape. Antrajame etape buvo atliktas išsamus paraiškų teikimo ir vertinimo procesas. LSC-2020 atveju iš 311 pasiūlymų, pateiktų pirmajame etape, 117 pasiūlymų buvo pripažinti tinkamais antrajam etapui. Vadovaujantis kvietimo teikti pasiūlymus teksto nuostatomis, 70 pasiūlymų rengėjų buvo pakviesti dalyvauti antrajame etape. Antrajame etape buvo gauti ir įvertinti 66 pasiūlymai.

(27)

IF dotacija apima ir kapitalo, ir veiklos išlaidas, todėl šie skaičiai yra orientaciniai.

(28)

  https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021-2027/innovfund/wp-call/wp_innovfund-2020_en.pdf .

(29)

Du projektai vykdomi keliose šalyse: „NorthFlex“ Lenkijoje ir Švedijoje bei „Listlawelbattcool“ Čekijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

(30)

2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), skelbiamas adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021R1119.

(31)

COM(2020) 741.

(32)

COM(2023) 62.

(33)

  https://ec.europa.eu/clima/eu-action/funding-climate-action/innovation-fund/project-development-assistance_en .

(34)

2021 m. balandžio mėn. Europos Komisija ir Europos investicijų bankas pasirašė susitarimą dėl įnašo dėl PPV teikimo.