EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52022XR5216

Europos regionų komiteto rezoliucija dėl 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų

COR 2022/05216

OJ C 79, 2.3.2023, p. 8–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/8


Europos regionų komiteto rezoliucija dėl 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų

(2023/C 79/02)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

atsižvelgdamas į Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos sprendimo dėl 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų (1),

1.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą 2023-uosius paskelbti Europos įgūdžių metais ir pritaria bendriems pasiūlymo tikslams kaip savalaikiam ir vertingam indėliui stiprinant socialinį, ekonominį ir teritorinį atsparumą, be kita ko, po COVID-19 krizės ir karo Ukrainoje kontekste, ir patenkinti naujų įgūdžių, ypač susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarkomis, poreikį;

2.

rekomenduoja aktyviai įtraukti jaunimą ir jaunimo organizacijas į Europos įgūdžių metų planavimą, įgyvendinimą ir vertinimą, užtikrinant Europos jaunimo metų paveldą ir laikantis jaunimo aspekto integravimo dvasios;

3.

pabrėžia, jog dėl to, kad sunku numatyti būsimas darbo rinkos tendencijas ir paskesnį būtinų švietimo ir mokymo pokyčių tempą, labai svarbu iš esmės pakeisti visų suinteresuotųjų subjektų mąstyseną ir elgseną; atsižvelgdamas į tai, tikisi, kad, bendradarbiaujant su visais valdymo lygmenimis, Europos įgūdžių metai taps proga sukurti gyvybingą ir kūrybišką ekosistemą, kurioje žmonės, ypač jaunimas, galėtų aptarti ir bendrai parengti švietimo ir mokymo priemones, kuriomis būtų siekiama padėti vykdyti šią pertvarką;

4.

pabrėžia, kad Europos įgūdžių metai turėtų būti galimybė investuoti į perspektyvią įgūdžių ugdymo politiką. Kad tai taptų įmanoma, kartu su vis svarbesniu skaitmeniniu profesinio gyvenimo aspektu, reikia keisti įgūdžių paradigmą; todėl pabrėžia, kad vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas reikia skatinti ir propaguoti tinkamus įgūdžius, kartu išsaugant tradicinius įgūdžius ir praktinę patirtį;

5.

tikisi, kad Europos įgūdžių metai paskatins įgyvendinti 2021 m. Europos įgūdžių darbotvarkę ir taps svarbiu žingsniu siekiant Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) veiksmų plane nustatytų pagrindinių ES tikslų, pagal kuriuos kasmet mokyme turi dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. suaugusiųjų, o iki 2030 m. užimtumo lygis turi siekti bent 78 proc., taip pat sudarant sąlygas moterims ir jaunimui (re)integruotis į darbo rinką ir juos remti; taip pat tikisi, kad, suteikiant asmenims paskatų gerinti savo įgūdžius, taigi ir įsidarbinimo galimybes, Europos įgūdžių metai taip pat padės siekti trečiojo pagrindinio ESTR veiksmų plano tikslo, t. y. žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 15 mln.;

6.

tikisi, kad Europos įgūdžių metų įgyvendinimas padės įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT);

7.

tikisi, kad Europos įgūdžių metai bus proga įvertinti įvairiose ES teritorijose padarytą pažangą, susijusią su konkrečiomis priemonės „NextGenerationEU“ nuostatomis pagal jos pavyzdinę perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo iniciatyvą, kartu su švietimo ir mokymo sistemų pritaikymu siekiant remti skaitmeninius įgūdžius ir visų amžiaus grupių profesinį rengimą ir mokymą;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 krizė ir Ukrainoje vykstančio karo padariniai sukėlė didelį nuosmukį švietimo, užimtumo, psichikos sveikatos ir disponuojamųjų pajamų srityse; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos įgūdžių metais skatinti priemones, kuriomis siekiama kovoti su nedarbu, įskaitant ilgalaikį nedarbą ir nepakankamą užimtumą, ir spręsti esmines problemas, susijusias su nesimokančiu, nedirbančiu ir mokymuose nedalyvaujančiu jaunimu, taip pat su perspektyviais įgūdžiais;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad mentorystė gali būti neįkainojama priemonė siekiant sumažinti mokymo ir įgūdžių spragas, taip pat nedarbo lygį ir galiausiai socialinę nelygybę, kartu skatinant kartų solidarumą; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti Europos mentorystės sistemą;

10.

pabrėžia, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema, be kita ko, atokiose ar retai apgyvendintose vietovėse gyvenančiose bendruomenėse, turėtų būti sprendžiama keliant kvalifikaciją ir persikvalifikuojant, mokantis visą gyvenimą, skatinant skaitmeninį švietimą, mokymą ir investuojant į naujas technologijas; mano, kad įtraukus pagrindinius įgūdžius, kurie yra universalūs ir papildo žaliuosius ir kitus gyvenimo įgūdžius, į visas mokymo ir profesinio rengimo ir mokymo programas bus užtikrintas didesnis socialinis atsparumas ir įsidarbinamumas visą gyvenimą ir įgalėta darbo jėga, kuri jaus, kad gali prasmingai prisidėti prie žaliosios pertvarkos;

11.

taip pat įspėja, kad norint įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, būtina investuoti į viešajame sektoriuje dirbančių asmenų gebėjimų stiprinimą;

12.

primena, kad, laikantis subsidiarumo principo ir vykdant daugiapakopį valdymą, daugumoje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka didžiausia atsakomybė už švietimo ir mokymo politiką, taip pat jos atlieka strateginį vaidmenį užimtumo politikos srityse; todėl pabrėžia, kad miestai ir regionai yra valdymo lygmuo, kuriame švietimo ir mokymo įstaigų bei darbo rinkos veiklos ryšiai yra stipriausi, todėl jie turėtų būti finansuojami, įgyvendinami ir nuolat palaikomi;

13.

pabrėžia ne tik svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, bet ir tai, kad kiti subjektai, įskaitant privatųjį sektorių ir trečiojo sektoriaus institucijas, turėtų dalyvauti įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti žmonių (re)integraciją į darbo rinką; mano, kad įgūdžių ir mokymo sistemos turėtų geriau suderinti skirtingų kartų kompetencijas su sparčiai kintančiais darbo rinkos poreikiais;

14.

ragina imtis reikiamų priemonių siekiant labiau pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytus įgūdžius ir užtikrinti, kad šie įgūdžiai galėtų būti patvirtinti pradedant formalųjį švietimą arba darbą arba į juos sugrįžtant, ir taip pat skatinti universaliuosius įgūdžius, kurie atitiktų besikeičiantį užimtumo pobūdį, bei skatinti kalbų mokėjimą;

15.

pažymi, kad įgūdžių įgijimo ir perkvalifikavimo mastas visoje Sąjungoje labai skiriasi, todėl Europos regionuose atsiranda įgūdžių spragų bei įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties; atsižvelgdamas į tai, prašo Europos Komisijos labiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir visus susijusius subjektus, nes universalaus sprendimo principas nėra veiksmingas;

16.

pabrėžia, kad būtinas nuolatinis Europos, nacionalinių, regioninių ir vietos partnerių dialogas siekiant nustatyti konkrečius vietos ir regionų poreikius, susijusius su įgūdžiais; pakartoja savo reikalavimą, kad stebint ir vertinant Europos įgūdžių metų įgyvendinimo pažangą daugiau dėmesio būtų skiriama teritoriniam aspektui;

17.

pripažįsta didesnį galimą ES sanglaudos politikos poveikį įgūdžiams, visų pirma pasitelkiant Europos socialinį fondą (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), padedant nustatyti ir stiprinti strategines veiklos sritis, skatinti socialinę sanglaudą, padėti visiems piliečiams išnaudoti savo potencialą ir patenkinti profesinius lūkesčius bei apskritai užtikrinti ilgalaikį teigiamą poveikį ES konkurencingumui;

18.

mano, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį Europos įgūdžių metų poveikį ir pripažįstant tarpsektorinį įgūdžių politikos pobūdį, papildomas Europos įgūdžių metų tikslas turėtų būti kuo labiau sumažinti protų nutekėjimą ir optimizuoti protų pritraukimą, kad būtų prisidedama prie didesnės teritorinės sanglaudos; taip pat primena, kad reikia sukurti papildomų būdų, kaip pritraukti darbo jėgą iš trečiųjų šalių, kad būtų užpildytos laisvos darbo vietos tuose sektoriuose, kuriuose to reikia, pavyzdžiui, priežiūros ir sveikatos, ir specialistus ir labai reikalingų įgūdžių turinčius asmenis, nes tai būtina, kad Europa išliktų konkurencinga;

19.

palankiai vertina įtraukumui teikiamą svarbą ir pripažįsta, kad Europos įgūdžių metų tikslus bus galima pasiekti tik atsižvelgus į visų žmonių įvairovės poreikius ir siekius. Tai apimtų kaimo, atokius ir mažiau išsivysčiusius regionus, užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

20.

palankiai vertina pasiūlymą surengti nacionalinių koordinatorių posėdžius siekiant organizuoti Europos įgūdžių metų veiklą, kartu užtikrinant, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų pareikšti savo nuomonę rengiant, įgyvendinant ir vertinant Europos įgūdžių metus; siūlo į nacionalinių koordinatorių posėdžius kaip stebėtoją įtraukti RK;

21.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė gauti finansavimą, skirtą vietos ir regionų įgūdžių ugdymo iniciatyvoms remti visais 2023 m. ir vėliau;

22.

ragina įtraukti verslininkus ir savarankiškai dirbančius asmenis į kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo iniciatyvas, nes jie atlieka svarbų vaidmenį skatinant inovacijas, kuriant darbo vietas ir prisidedant prie tvaraus augimo;

23.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su švietimo įstaigomis ir pramonės atstovais, siekiant padėti nustatyti vietos ir regionų darbo rinkos poreikius ir prisidėti prie jų tenkinimo, taip didinant jaunimo galimybes įgyti įgūdžių, kurie padėtų užimti deramas ir perspektyvias darbo vietas;

24.

pabrėžia, kad dėl pandemijos ir skaitmeninės bei žaliosios pertvarkų kintančios darbo rinkos sąlygos visų pirma paveikė moteris. Todėl lyčių lygybės aspekto įtraukimas į šią dvejopą pertvarką, perspektyvių įgūdžių skatinimas ir galimybė įgyti skaitmeninių įgūdžių turėtų būti neatsiejami pastangų užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą. Be to, rengiant ir įgyvendinant mokymo programas reikia atsižvelgti į lyčių aspektą ir spręsti šališkumo lyčių atžvilgiu klausimą;

25.

tikisi, kad Europos įgūdžių metai padės sparčiau įgyvendinti Europos švietimo erdvę, kad visiems būtų užtikrintas aukštos kokybės švietimas; ES turėtų stiprinti piliečių poreikiais grindžiamą bendradarbiavimą tarp švietimo ir mokymo sistemų ir įvairių mokymo programų, taip pat darbo rinkos reikalavimus;

26.

ragina Europos įgūdžių metais skirti deramą dėmesį pilietiškumo įgūdžiams pasitelkiant tinkamą pilietinį ugdymą, siekiant įgalinti visų amžiaus grupių žmones būti arba tapti aktyviais piliečiais, visapusiškai dalyvauti demokratiniame gyvenime ir būti atspariems žiniasklaidos manipuliavimui, dezinformacijai ir neapykantą kurstančioms kalboms, be kita ko, internete;

27.

pabrėžia, kad reikia skubiai imtis reformų veiksmų, kad profesinis rengimas ir mokymas ir pameistrystė atitiktų būsimus iššūkius, kaip nurodyta pasiūlyme dėl Europos įgūdžių metų. Reikia skatinti regionines ekosistemas ir vieno langelio principu veikiančius centrus, kad būtų sudarytos geresnės galimybės gauti kokybišką profesinį rengimą ir mokymą. Stiprinant tokias ekosistemas galima užtikrinti būtiną sėkmingų politikos iniciatyvų tęstinumą ir sukurti tvirtesnes sąsajas su pagal ESF+ programą teikiama finansine parama;

28.

pabrėžia, kad švietimas, mokymas bei profesinis rengimas ir mokymas turėtų būti nuolat atnaujinami ir grindžiami perspektyviu įgūdžių ugdymu. Vietos ir regionų valdžios institucijos vietos ir regionų lygmenimis gali padėti kurti stebėsenos sistemas, taip pat planavimo ir gebėjimų atitikties mechanizmus; šiuo atžvilgiu mano, kad tęstinis mokymas bei profesinis rengimas ir mokymas tampa atsparūs, nes yra integruojami į ekonomikos, pramonės ir inovacijų strategijas, įskaitant susijusias su tvariu atsigavimu, žaliąja ir skaitmenine pertvarkomis, taip pat pažangiąja specializacija;

29.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog vykdant žaliąją pertvarką ir tvyrant kintančiai energetikos krizei reikia skubiai didinti pastatų energinį naudingumą, labai svarbu sutelkti dėmesį į šiuo metu statybos sektoriuje dirbančių darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad perėjimas prie visai netaršių ir suskaitmenintų transporto priemonių turės didelį poveikį regioninėms automobilių ekosistemoms ir socialinėms bei ekonominėms struktūroms; taip pat pabrėžia, kad kelių transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turės didelį poveikį specializuotai automobilių ir tiekimo pramonės sektorių darbo jėgai, todėl iki 2030 m. reikia skubiai kelti 2,4 mln. darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti. Todėl Komitetas ragina sukurti Europos sistemą, pagal kurią būtų galima numatyti ir valdyti pokyčius šiame sektoriuje, siekiant užtikrinti teisingą ir sąžiningą pertvarką regionuose, kuriuose veikia automobilių ir tiekimo pramonė. Regioniniai pertvarkos planai turi būti rengiami glaudžiai bendradarbiaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms;

31.

pažymi, kad, nors dėl didėjančio geležinkelių sektoriaus skaitmeninimo ir automatizavimo didės IRT ir kibernetinio saugumo specialistų paklausa, reikia veiksmingai spręsti esamo didelio įgūdžių trūkumo ir kintančių įgūdžių reikalavimų klausimus, inter alia, taikant struktūrines geležinkelių sektoriaus stažuotojų programas ir skatinant švietimą geležinkelių sektoriaus profesijų srityje;

32.

primena, kad profesinio meistriškumo centrai, kurdami įgūdžių ekosistemas, skatina investicijas į vietos verslą. Jie remia tvarų atsigavimą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, regionines ir technologines inovacijas, skirtas MVĮ; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu į profesinio meistriškumo centrų veiklą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas kaip minėtų ekosistemų skleidėjus;

33.

pabrėžia, kad reikia didinti profesinio rengimo ir mokymo lankstumą reaguojant į sparčius visuomeninius ir darbo rinkos pokyčius, siekiant paspartinti profesinio rengimo ir mokymo skaitmeninimą, taikyti šiuolaikiškus ir novatoriškus mokymosi metodus ir daugiau investuoti į mokytojų ir instruktorių įgūdžius ir kompetencijas; pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą bei mokymą, ypač po COVID-19 krizės, kuri eksponentiškai paspartino ne tik skaitmeninę pertvarką švietimo srityje, bet ir darbo modelių pokyčius, taip pat atsižvelgiant į bendrą Europos lygmens įgūdžių politiką;

34.

tikisi, kad Sprendimas dėl 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų bus priimtas greitai, kad būtų galima pradėti vykdyti veiklą jau 2023 m. pradžioje;

35.

atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, įsipareigoja prisidėti prie Europos įgūdžių metų tikslų įgyvendinimo, taip pat ir įgyvendinant Komiteto parengtą šiems metams skirtą veiksmų planą;

36.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai ir pirmininkausiančiai Ispanijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

Briuselis, 2022 m. gruodžio 1 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  (COM(2022) 526 final).


Top