Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52022XE2974

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija „Ukraina – nuo pagalbos iki atstatymo. Europos pilietinės visuomenės pasiūlymai“

EESC 2022/02974

OJ C 365, 23.9.2022, p. 1–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2022 9 23   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija „Ukraina – nuo pagalbos iki atstatymo. Europos pilietinės visuomenės pasiūlymai“

(2022/C 365/01)

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 4 dalis

Priimta plenarinėje sesijoje

2022 6 16

Plenarinė sesija Nr.

570

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

206 / 2 / 2

Pagrindinės nuostatos

1.

ES šalies kandidatės statusas Ukrainai. EESRK ragina Europos Vadovų Tarybą 2022 m. birželio 23–24 d. posėdyje suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą. Šalies kandidatės statusas Ukrainai turi būti suteiktas nepakenkiant jau vykstančiam Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES procesui. EESRK pritaria tam, kad būtų įdiegta laipsniškos integracijos etapų sistema, grindžiama acquis communautaire įgyvendinimu.

2.

Europos pilietinė visuomenė solidarizuojasi su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis. Pilietinė visuomenė reagavo greitai ir veiksmingai, o tai lėmė precedento neturintį piliečių susitelkimą. Humanitarinei pagalbai skirtos lėšos turi būti padidintos ir turėtų būti išmokamos tiesiogiai remiant pilietinės visuomenės organizacijas (PVO). Specializuotos NVO kartu su PVO turėtų realiai dalyvauti programuojant ir stebint ES ir nacionalinę humanitarinę pagalbą.

3.

Suteikti pabėgėliams perspektyvą. Komitetas ragina pabėgėliams suteikti tokias pačias teises kaip ir ES piliečiams sveikatos priežiūros ir patekimo į darbo rinką srityse (kvalifikacijų pripažinimas, galimybė naudotis įdarbinimo agentūrų paslaugomis, kalbų kursai, sveikatos priežiūros ir švietimo sistemos), kurios yra labai svarbios siekiant išvengti pabėgėlių skurdo didėjimo. Socialiniai partneriai, pasitelkdami kolektyvines derybas ir ad hoc priemones, gali padėti integruoti darbuotojus ir užkirsti kelią jų išnaudojimui ir socialiniam dempingui. Komitetas ypač pabrėžia PVO vaidmenį apsaugant ir reintegruojant dažnai pamirštamas pažeidžiamas grupes: nelydimus nepilnamečius, atskirtus vaikus ir vaikus iš globos įstaigų, neįgaliuosius, romų mažumų atstovus ir seksualinio smurto aukas.

4.

Atstatymas Siekiant užkirsti kelią visiškam Ukrainos ekonomikos sugriovimui, reikalinga skubi Europos ir tarptautinė finansinė pagalba. Finansinė parama turi būti teikiama siekiant remti MVĮ, Ukrainos ūkininkus kitam derliaus sezonui ir Ukrainos pilietinę visuomenę, įskaitant darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas, kad jos galėtų visapusiškai veikti karo metu. Atstatymo pastangos turi būti grindžiamos inovacijomis. Pilietinės visuomenės organizacijos turi aktyviai dalyvauti siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintos teisinės valstybės reformos, vykdoma kova su korupcija ir žalioji bei skaitmeninė pertvarka.

5.

Ekonominis atotrūkis. Karas neturėtų daryti poveikio žaliosios pertvarkos politikos įgyvendinimui ES. Komitetas ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis reikiamų priemonių, kad būtų pažabota pernelyg didelė spekuliacija biržos prekėmis, padidintas rinkos skaidrumas ir laikinai pašalintos visos žemės ūkio prekių importo kliūtys siekiant sušvelninti maisto kainų krizę. Jis įspėja, kad nei fondo „NextGenerationEU“, jo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo komponento, nei lankstumo pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą nepakanka, kad būtų visiškai patenkinti dėl karo Ukrainoje atsiradę finansiniai poreikiai.

6.

Pilietinės visuomenės vaidmuo. Ilgalaikė EESRK istorija ir ryšiai su Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijomis padeda išlaikyti atvirus kanalus ir sudaryti sąlygas dalyvauti integracijos į ES procese. Komitetas ragina valstybes nares gerokai padidinti Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijoms skirtą organizacinę, finansinę ir gebėjimų stiprinimui skirtą paramą. Jis skatina ES ir Ukrainos jaunimo organizacijų partnerystes ir siūlo surengti renginį, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama jaunimo aktyvumui ir jo vaidmeniui atkuriant Ukrainą ateityje. Pats EESRK įsipareigoja stiprinti bendradarbiavimą ir mainus su Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijomis ir toliau propaguoti ES solidarumą ir dosnumą Ukrainos atžvilgiu. Šiuo tikslu EESRK liepos 19 d. Krokuvoje surengs renginį su Ukrainos ir ES pilietinių visuomenių atstovais.

Kartu EESRK pabrėžia, kad negalima likimo valiai palikti likusių nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų Rusijoje.

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS (EESRK):

1.

 išreiškia savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir pakartoja, kad griežtai smerkia Rusijos Federacijos, vadovaujamos prezidento Vladimiro Putino, inicijuotą nepagrįstą ir neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą ir atkreipia dėmesį į savo ankstesnę rezoliuciją dėl karo Ukrainoje ir jo ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių padarinių (1), priimtą 2022 m. kovo 24 d.;

2.

 pabrėžia, kad šis tragiškas, jau beveik keturis mėnesius Europos teritorijoje vykstantis karas pareikalavo labai daug gyvybių, įskaitant civilių gyventojų, atnešė didžiulius sugriovimus ir netektis, padidino pasaulinį skurdo lygį ir padarė neišmatuojamą socialinę, ekonominę ir ekologinę žalą bei sukėlė beprecedentę pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų bangą; ragina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės normų ir tinkamai fiksuoti, tirti Ukrainos miestuose ir kaimuose okupantų vykdomus karo nusikaltimus ir patraukti už juos atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn;

3.

 ragina visas šalis nedelsiant nutraukti ugnį, pakartoja, kad viršenybę turi imti diplomatija, ir pabrėžia, kad didžiausias prioritetas visais politinių diskusijų lygmenimis turėtų būti vadovautis taikos palaikymo požiūriu ir siekti derybų galimybės, kartu reikalaujant visiškai išvesti Rusijos karines pajėgas iš Ukrainos; primygtinai ragina ES kaip ir nuo pirmosios karo dienos toliau teikti pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms; ragina išsamiai stebėti dėl Rusijos karinės agresijos taikomų sankcijų ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį;

4.

 pažymi, kad karas prie ES rytinės sienos prieštarauja pačiai ES esmei, filosofijai ir tapatybei, ir pabrėžia, kad karo padariniai kelia grėsmę ES vertybėms, ES piliečių ir kitų gyventojų laisvei ir teisėms bei Europos socialinės rinkos ekonomikos modeliui; pabrėžia, kad taika ir gerovė yra pagrindiniai Europos Sąjungos (ES) ramsčiai ir kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) pastaraisiais dešimtmečiais atliko svarbų vaidmenį aktyviai skatindamos taikos kultūrą Europos žemyne, ją palaikydamos ir prie jos prisidėdamos;

5.

 pabrėžia, kad Rusijos Federacija ir jos dabartiniai atstovai turi būti nušalinti nuo tarptautinių institucijų ir organizacijų, pradedant tomis, kurių tikslas – palaikyti taiką, apsaugoti žmogaus teises ir užtikrinti darnų vystymąsi ir saugią aplinką, veiklos;

Dėl humanitarinės padėties

6.

 pažymi, kad nuo tada, kai Rusija pradėjo karą, iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 6,8 mln. žmonių (2) – tai yra sparčiausiai didėjanti pabėgėlių krizė po Antrojo pasaulinio karo; priduria, kad Ukrainos viduje buvo priversti migruoti 8 mln. žmonių (3) ir dėl to apie trečdaliui Ukrainos gyventojų teko palikti savo namus;

7.

 pripažįsta, kad Ukrainos pabėgėlių antplūdis padarė didelį poveikį Europos šalims, visų pirma Lenkijai, Rumunijai, Vengrijai, Čekijai, Slovakijai ir Moldovai (4), ir kad šios šalys, ypač jų pilietinės visuomenės organizacijos, reagavo greitai ir veiksmingai, o tai lėmė precedento neturintį savanorišką piliečių susitelkimą;

8.

 pabrėžia, kad ES humanitarinės pagalbos lėšos turi būti padidintos ir turėtų būti išmokamos visų pirma regionų ir vietos lygmenimis, tiesiogiai remiant ir įtraukiant PVO, kurios aktyviai dalyvauja pabėgėlių socialinės ir ekonominės integracijos procese;

9.

 ragina valstybes nares, ES regionus ir pilietinės visuomenės organizacijas kuo veiksmingiau ir greičiau pasinaudoti paramos Ukrainos pabėgėliams galimybėmis, kurias suteikia 2022 m. kovo 8 d. Europos Komisijos pasiūlytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE), taip pat REACT-EU reglamento peržiūra, kurią Komisija pasiūlė 2022 m. kovo 23 d.; pabrėžia, kad šią paramą daugiausia turėtų skirstyti pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant specializuotas NVO, ir kad pilietinės visuomenės organizacijos taip pat turėtų tiesiogiai dalyvauti organizuojant ir stebint ES ir nacionalinę humanitarinę pagalbą;

10.

 rekomenduoja, laikantis teisinės valstybės principo, pakeisti sutaupytų 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos ir priemonės REACT-EU lėšų paskirtį, kad jas būtų galima greitai ir lanksčiai nukreipti pabėgėliams remti, ir siūlo šiuo tikslu įsteigti atskirą fondą, jei šiuo metu turimų lėšų nepakaktų pabėgėlių priėmimui, jų socialinei integracijai ir integracijai į darbo rinką, įskaitant priežiūros paslaugas, būstą, maistą, materialinę pagalbą, mokymo programas ir viešąsias užimtumo tarnybas;

11.

 atkreipia dėmesį į tai, kad Europai reaguojant į COVID-19 krizę, Europos piliečiai jautė, kad ES juos saugo ir atveria naujas galimybes, visų pirma sukūrusi SURE programą ir iniciatyvą „NextGenerationEU“ (NGEU); pabrėžia, kad nei NGEU fondo, jo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo komponento, nei lankstumo pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) nepakanka, kad būtų visiškai patenkinti dėl karo Ukrainoje atsiradę finansiniai poreikiai; pažymi, kad, kalbant apie mastą, šios priemonės nebuvo skirtos naujiems iššūkiams, susidariusiems dėl Rusijos agresijos ir invazijos, įveikti ir kartu išlaikyti investicijas į ES programas ir politiką, įskaitant tokius svarbius prioritetus kaip teisinga, žalioji ir skaitmeninė pertvarka;

12.

 pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, kad pagalba greitai ir veiksmingai pasiektų visus nuo karo kenčiančius asmenis, skubiai reikia geriau planuoti ir koordinuoti visų humanitarinės ir medicininės pagalbos srities suinteresuotųjų subjektų veiklą;

13.

 pabrėžia, kad stebėsenos priemonės ir veikla turi būti vykdomos įvairiose srityse, pvz., pagarbos žmogaus teisėms ir karo nusikaltimų dokumentavimo srityse, ir palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė įsteigė Patariamąją grupę žiaurių nusikaltimų klausimais (ACA);

14.

 pabrėžia, kad Ukrainos pabėgėliams turėtų būti suteikta galimybė naudotis viešąja sveikatos priežiūros sistema tomis pačiomis sąlygomis kaip ir ES piliečiams, taip pat turėtų būti užtikrinta galimybė gauti būtiną lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą, skubią kontracepciją ir aborto paslaugas bei akušerinę išžaginimo aukų priežiūrą;

15.

 ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti nelydimų nepilnamečių, atskirtų vaikų ir vaikų iš Ukrainos globos įstaigų padėčiai, užtikrinti, kad būtų patenkinti jų neatidėliotini poreikiai, kad jie būtų tinkamai identifikuojami ir sekami ir kad valstybės narės dalytųsi duomenimis siekdamos juos sugrąžinti jų šeimoms arba vėliau vėl integruoti juos į Ukrainos visuomenę, kartu užtikrinant jų apsaugą nuo prievartos ar prekybos žmonėmis;

16.

 atkreipia dėmesį į pasibaisėtiną neįgaliųjų, kurie bando išvykti iš karo zonų Ukrainoje arba susiduria su dideliais sunkumais kaip pabėgėliai priimančiosiose šalyse, padėtį; primygtinai reikalauja, kad su visais karo pabėgėliais būtų elgiamasi vienodai, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės, pilietybės ar neįgalumo; neįgaliesiems turėtų būti teikiama visapusiška pagalba kuriant savarankišką gyvenimą ir jie neturėtų būti verčiami priimančiosiose šalyse rinktis institucinę priežiūrą;

17.

 pabrėžia, kad dalyvavimas darbo rinkoje atlieka esminį vaidmenį integruojant pabėgėlius ir mažinant skurdo lygį; įspėja, kad iš Ukrainos atvykstantys pabėgėliai gali tapti mažiausiai apsaugoti, gauti mažiausią darbo užmokestį, dirbti darbą, kuriam reikia žemesnės nei jų turima kvalifikacija, ir būti pažeidžiamiausiomis grupėmis darbo rinkoje, be socialinės apsaugos, asociacijų laisvės ar darbuotojų teisių; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia tinkamai spręsti nevienodų darbo sąlygų atvejus ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tokias pačias teises kaip ES piliečiai ir kad jie nebūtų išnaudojami ir nepatirtų socialinio dempingo; ragina parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes strategijas tiems ukrainiečiams, kurie nori likti priimančiojoje šalyje, siekiant juos visapusiškai integruoti į ES darbo rinkas;

18.

 pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį socialiniai partneriai gali atlikti pasitelkdami kolektyvines derybas ir ad hoc priemones bei susitarimus, kuriais siekiama palengvinti iš Ukrainos atvykstančių darbuotojų integraciją į ES darbo rinką; atkreipia dėmesį į tai, kad įdarbinimo agentūros turėtų remti pabėgėlius teikdamos jiems visas savo paslaugas, įskaitant konsultavimą, darbo ieškančių asmenų profilių rengimą, įdarbinimo veiklą ir paramos priemonių pasiūlą, ir ragina valstybes nares sukurti pabėgėliams ir potencialiems jų darbdaviams pritaikytas paslaugas arba jas remti;

19.

 pabrėžia, kad būtina sąlyga siekiant integruoti pabėgėlius iš Ukrainos į priimančiųjų šalių darbo rinką ir išvengti mažų garantijų darbo sąlygų yra kvalifikacijų pripažinimas; primygtinai ragina nustatyti veiksmingas taisykles ir gaires, kad iš Ukrainos bėgantys jaunuoliai galėtų greitai, bet kokybiškai gauti savo kvalifikacijų pripažinimą, mokytis kalbų ir įgyti išsilavinimą bei gauti profesinį mokymą;

20.

 pabrėžia, kad reikia imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad prieglobsčio ES ieškantys suaugusieji ir vaikai galėtų toliau mokytis, ir pabrėžia, kad ypač daug dėmesio turi būti skiriama ne tik kalbos barjero įveikimui, bet ir trauminių simptomų, kurie gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, gydymui;

21.

 pabrėžia, kad pabėgėliams iš Ukrainos turi būti suteikta tokia pati galimybė naudotis socialinės apsaugos sistemomis ir socialinėmis paslaugomis kaip ir ES piliečiams;

Dėl Ukrainos atstatymo ir ES perspektyvos

22.

 palankiai vertina tai, kad sukurta tarptautinė Ukrainos atstatymo platforma, kaip numatyta Komisijos komunikate „Pagalba Ukrainai ir Ukrainos atstatymas“, ir kad ES ėmėsi vadovaujamo vaidmens telkdama tarptautinę pagalbą Ukrainai;

23.

 ragina Europos Sąjungą teikti skubų finansavimą Ukrainos MVĮ, kuriuo pirmiausia būtų siekiama išsaugoti šias MVĮ ir vėliau padėti joms augti. Visiško Ukrainos ekonomikos sunaikinimo prevencija turi būti vienu iš esminių ES pastangų Ukrainoje tikslų;

24.

 pabrėžia, kad Ukrainos atstatymas po karo yra unikali situacija, kuri turėtų paskatinti stipresnės pilietinės visuomenės ir naujos ekonomikos, grindžiamos naujausiomis žaliosiomis ir skaitmeninėmis technologijomis ir taip pat skatinamos inovacijomis, vystymąsi;

25.

 vis dėlto primygtinai tvirtina, kad teisinės valstybės reformoms, kovai su korupcija ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai skiriamas dėmesys negali būti pasiektas be tikro pilietinės visuomenės dalyvavimo, ir ragina PVO aktyviai dalyvauti atstatymo veikloje, įskaitant Ukrainos atkūrimo mechanizmo planavimą ir įgyvendinimą, nes jos geriausiai gali išreikšti Ukrainos piliečių poreikius ir padėti vykdyti tolesnę veiklą, susijusią su pažanga vykdant atstatymą ir derinimu su ES teisės aktais;

26.

 pabrėžia, kad konfliktas ir jo padariniai turėtų ne pakenkti žaliosios pertvarkos politikai ES, o greičiau paspartinti jos įgyvendinimą;

27.

 ragina Tarybą ir Parlamentą apsvarstyti galimybę naudoti dujų saugyklas kaimyninėse trečiosiose šalyse, nes tai suteiks pridėtinės vertės užtikrinant tiekimo saugumą, ypač Ukrainoje;

28.

 atkreipia dėmesį į pasaulinę maisto kainų krizę, kuri paaštrėjo dėl Ukrainos karo, ir ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis reikiamų veiksmų, kad būtų sustabdyta pernelyg didelė spekuliacija biržos prekėmis ir padidintas rinkos skaidrumas;

29.

 pabrėžia, kad jau dabar reikia imtis priemonių siekiant paremti Ukrainos ūkininkus kitą derliaus sezoną; be to, ragina nedelsiant laikinai panaikinti visas administracines ir fizines kliūtis žemės ūkio prekių judėjimui, siekiant greitai padidinti importo į ES vidaus rinką ir į kitas pasaulio dalis, pvz., į Afriką, apimtį sektoriuose, kurių produktus Ukraina vis dar gali eksportuoti; ragina nedelsiant atidaryti Ukrainos uostus ir prižiūrint JT išminuoti teritoriją, kad būtų galima eksportuoti žemės ūkio produktus, pvz., kukurūzus, saulėgrąžų aliejų, saulėgrąžų sėklas, sojas ir medų;

30.

 ragina Europos Vadovų Tarybą 2022 m. birželio mėn. posėdyje suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą;

31.

 remia Ukrainos stojimą į ES, remiantis nuopelnais ir laikantis sutartų stojimo į ES standartų, nepakenkiant jau vykstančiam Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES procesui (5); ragina ateinančiais metais atitinkamai pritaikyti sanglaudos politiką ir jos finansines priemones, kad būtų galima spręsti šalies atstatymo po karo problemas; ragina atlikti išsamią Ukrainos integravimo į bendrąją rinką ekonominio ir socialinio potencialo analizę;

32.

 ES, išlaikydama narystės standartus, gali nustatyti laipsniškus veiksmus, kuriais būtų įgyvendintas acquis communautaire; pabrėžia, kad bet kokios karinės agresijos akivaizdoje ES valstybės narės turi išlaikyti vieningą požiūrį dėl plėtros politikos; ragina ieškoti kitų būdų, kaip ES nepriklausančios valstybės narės galėtų prisijungti prie Europos ekonominės, socialinės ir saugumo struktūros; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tokios partnerystės ar asociacijos neturėtų būti laikomos narystės ES alternatyva;

Dėl paramos pilietinės visuomenės organizacijoms

33.

 pabrėžia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vaidmenį palaikant ryšius su Ukrainos PVO ir išlaikant atvirus kanalus dėl ilgos ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės dvišalių ryšių istorijos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia nusistovėjusių mechanizmų, visų pirma ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės platformos ir ES bei Ukrainos vidaus patariamųjų grupių, įsteigtų pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą, pasiekimus; ragina ES remti Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą ES pilietinės visuomenės organizacijų tinkluose;

34.

 pabrėžia, kad reikia pradėti Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimo procesą, kad jos galėtų dalyvauti integracijos į ES procese ir jį formuoti bei stebėti;

35.

 pabrėžia, kad reikia didinti paramą Ukrainos pilietinei visuomenei, įskaitant darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas, naudojant tikslines ES lėšas, kad jos galėtų visapusiškai veikti karo metu; įspėja dėl bandymų pasinaudoti karu siekiant pateisinti veiksmus, kuriais siekiama sumažinti darbuotojų teisių apsaugos ir socialinės apsaugos lygį, nes tai paaštrins neigiamus ekonominius ir socialinius karo padarinius;

36.

 atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka Europos pilietinės visuomenės organizacijos, ieškančios taikos palaikymo sprendimų ir sprendžiančios įvairius su Ukrainos krizės padariniais susijusius klausimus socialiniu, humanitariniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, taip pat pabrėžia, kad svarbu joms teikti visapusišką paramą ir pagalbą pagal specialiai šiam tikslui skirtas ES finansuojamas programas;

37.

 palankiai vertina atitinkamų valdžios institucijų teikiamą pagalbą viršijantį ES valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų indėlį teikiant paramą Ukrainos pabėgėliams ir ragina valstybes nares gerokai padidinti savo organizacinę ir finansinę paramą šioms organizacijoms, be kita ko, naudojantis ES lėšomis;

38.

 rekomenduoja įtraukti Ukrainos jaunuolius į ES universitetų mainų programas ir pabrėžia, kad svarbu sutelkti jaunus europiečius, kurie remia Europos vertybes, ir stiprinti jų gebėjimus; skatina ES ir Ukrainos nacionalinių jaunimo tarybų partnerystes, taip pat ES ir Ukrainos jaunuolių bei jaunimo organizacijų mainus; bendradarbiaudami jie galėtų surengti renginį, skirtą jaunimo aktyvumui ir jo vaidmeniui atkuriant Ukrainą ateityje;

39.

 ragina remti maisto bankus, kurie atlieka esminį vaidmenį įveikiant sunkumus ir kliūtis, su kuriais susiduriama pristatant dovanotų maisto produktų siuntas, nes pagalba maistu tapo itin svarbi siekiant patenkinti neatidėliotinus Ukrainos gyventojų ir pabėgėlių iš Ukrainos poreikius;

40.

 pabrėžia, kad reikia toliau teikti tarptautinę paramą Ukrainos ir kitų šalių pilietinės visuomenės organizacijoms, kovojančioms už aplinkos apsaugą, ir pripažįsta, kad konfliktas turės didelį poveikį aplinkai;

41.

 pabrėžia, kad reikia didinti paramą nepriklausomai kokybiškai žiniasklaidai ir faktų tikrintojams, be kita ko, ES kaimyninėse šalyse, nes jie yra labai svarbūs didinant atsparumą propagandai ir dezinformacijai; ragina ES įgyvendinti ryžtingesnę prieš propagandą nukreiptą kampaniją, ypač trečiosiose šalyse Afrikoje ir Azijoje, siekiant kovoti su dezinformacijos karu;

42.

 yra labai susirūpinęs dėl nepriklausomos pilietinės visuomenės padėties Rusijoje, taip pat dėl žiniasklaidos ir žurnalistų, teikiančių alternatyvius informacijos šaltinius Rusijos piliečiams, siekiant kovoti su Rusijos propaganda; ragina ES remti PVO ir asmenis, kurie nori tęsti savo veiklą Rusijoje, ir išduoti humanitarines vizas pilietinės visuomenės aktyvistams, norintiems išvykti iš šalies; atkreipia dėmesį į tai, kad daug Rusijos organizacijų padeda Rusijos viduje perkeltiems ukrainiečiams patekti į ES arba vakarines Ukrainos dalis ir kad šioms organizacijoms reikia specialios paramos, kad jos galėtų gauti vizas Ukrainos pabėgėliams, norintiems išvykti iš Rusijos;

43.

 įsipareigoja stiprinti bendradarbiavimą ir mainus su Ukrainos PVO, toliau skatinti išlaikyti ES solidarumą ir dosnumą Ukrainos atžvilgiu ir yra pasirengęs teikti ES ir Ukrainos valdžios institucijoms savo ekspertines žinias apie socialinio ir pilietinio dialogo stiprinimą. Šiuo tikslu EESRK liepos 19 d. Krokuvoje surengs renginį su Ukrainos ir ES pilietinių visuomenių atstovais.

Briuselis, 2022 m. birželio 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1)  OL C 290, 2022 7 29, p. 1.

(2)  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), gegužės 31 d. duomenys.

(3)  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), gegužės 23 d. duomenys.

(4)  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), gegužės 31 d. duomenys.

(5)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija dėl karo Ukrainoje ir jo ekonominių, socialinių bei aplinkosauginių padarinių (OL C 290, 2022 7 29, p. 1).

Top