KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Vaistų priskyrimo retųjų vaistų kategorijai paraiškų formos bei turinio ir retojo vaisto statuso perdavimo kitam rėmėjui gairės

(2022/C 440/02)

ĮVADAS

Šiose gairėse pateikiamos papildomos rekomendacijos dėl informacijos, kurią rėmėjai turi pateikti teikdami paraišką dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai. Gairės apima ir paraiškos formą, ir jos turinį, ir jų turėtų būti laikomasi, nebent būtų nurodytos pagrįstos priežastys nuo jų nukrypti.

Šios gairės turėtų būti skaitomos kartu su esama informacija ir gairėmis dėl paraiškų formos, kurios skelbiamos Europos vaistų agentūros (EMA) svetainėje (1). EMA internetinėse gairėse išsamiai paaiškinami veiksmai, kuriuos reikia atlikti prieš pateikiant paraišką internetu, prisijungus prie EMA platformos IRIS (2).

Kiekviena paraiška dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai turi būti pateikta EMA ir joje turi būti išdėstyta šiose gairėse nurodyta informacija.

Šių gairių G skirsnyje pateikiamos rekomendacijos dėl retojo vaisto statuso perdavimo kitam rėmėjui ir dėl rėmėjo pavadinimo ar adreso keitimo.

H skirsnyje pateikiamos rekomendacijos dėl esamo sprendimo dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai pakeitimo.

TEISINIS PAGRINDAS

Reglamento (EB) Nr. 141/2000 (3) dėl retųjų vaistų 5 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, EMA ir suinteresuotomis šalimis, parengtų išsamias gaires:

—	dėl reikiamos paraiškų dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai formos ir turinio (5 straipsnio 3 dalis) ir

—	dėl paraiškų perduoti retojo vaisto statusą kitam rėmėjui formos ir turinio (5 straipsnio 11 dalis).

To paties reglamento 4 straipsnyje nustatyta, kad viena iš Retųjų vaistų komiteto (COMP) užduočių – padėti Komisijai parengti išsamias gaires. 2000 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 847/2000 (4) išdėstyta, kaip turi būti nustatyti priskyrimo retųjų vaistų kategorijai kriterijai, ir minimos tolesnės pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 5 straipsnio 3 dalį parengtos gairės. 2016 m. lapkričio 18 d. Komisijos pranešime (2016/C 424/03) (5) išdėstyti Komisijos aiškinimai dėl tam tikrų klausimų, susijusių su priskyrimo retųjų vaistų kategorijai ir rinkos išimtinumo nuostatų įgyvendinimu.

APIBRĖŽTYS

Taikomos Direktyvoje 2001/83/EB, Reglamente (EB) Nr. 141/2000 ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 847/2000 nustatytos apibrėžtys.

Šiose gairėse vartojamų papildomų sąvokų apibrėžtys:

(a)	liga – bet koks nukrypimas nuo įprastos kūno struktūros ar funkcijos, pasireiškiantis tam tikrais būdingais požymiais ir simptomais (paprastai tai yra pripažinta atskira liga arba sindromas);

(b)	retoji liga – pirmiau apibrėžta liga, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 141/2000 3 straipsnyje apibrėžtus kriterijus. Taip pat turi būti nurodyta, ar vaistas, dėl kurio pateikta paraiška dėl priskyrimo retųjų vaistų kategorijai, yra skirtas ligai diagnozuoti, gydyti ar jos profilaktikai vykdyti;

(c)

terapinė indikacija – pateikta (-os) svarstyti indikacija (-os), kurią (-ias) numatoma įtraukti į būsimą rinkodaros leidimą (leidimą prekiauti), pagrįsta (-os) rėmėjo lūkesčiais paraiškos dėl priskyrimo retųjų vaistų kategorijai pateikimo metu. Bet kokia būsima terapinė indikacija turi atitikti retųjų ligų kategorijai priskirtos ligos apibrėžtį. Kokia indikacija bus patvirtinta suteikiant rinkodaros leidimą arba kaip ji bus vėliau išplėsta, priklausys nuo kartu su paraiška gauti rinkodaros leidimą pateiktų kokybės, saugumo ir veiksmingumo duomenų vertinimo rezultatų. Ji gali skirtis nuo indikacijos, kuri pateikta svarstyti teikiant paraišką dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai.

PARAIŠKŲ PATEIKIMO TERMINAI

Rėmėjas gali pateikti paraišką dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai bet kuriame vaisto kūrimo etape prieš pateikiant paraišką gauti rinkodaros leidimą. Tačiau, jeigu tas pats rėmėjas jau yra pateikęs paraišką gauti to paties vaisto rinkodaros leidimą kurioje nors ES (6) valstybėje narėje arba pateikęs tokią paraišką Europos vaistų agentūrai pagal centralizuotą procedūrą, tai to vaisto nebegalima priskirti retųjų vaistų kategorijai pagal tą pateiktą svarstyti terapinę indikaciją, kuri nurodyta paraiškoje gauti rinkodaros leidimą, net jei rinkodaros leidimas dar nesuteiktas.

Rėmėjai primygtinai raginami prieš pateikiant paraišką dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai prašyti surengti nemokamą prieš teikiant paraišką rengiamą posėdį su EMA atstovais, ypač jeigu tai yra pirma jų teikiama paraiška dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai.

Siekiant suderinti paraiškų dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai vertinimo laiką su COMP posėdžių laiku, nustatyti paraiškų pateikimo terminai, kurie skelbiami EMA svetainėje.

Rėmėjas gali pateikti paraišką dėl jau patvirtinto vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai, jeigu paraiška susijusi su kita retąja liga, nei nurodyta patvirtintoje terapinėje indikacijoje. Jeigu atitinkamo vaisto jau yra suteiktas ne retojo vaisto rinkodaros leidimas, registruotojas turi pateikti paraišką dėl atskiro registracijos pažymėjimo (joje nurodydamas kitą sugalvotą pavadinimą), kuris apimtų tik retosios ligos indikaciją.

Paraišką dėl to paties vaisto, skirto tai pačiai ar kitai ligai diagnozuoti, gydyti ar jos profilaktikai vykdyti, priskyrimo retųjų vaistų kategorijai gali pateikti daug kaip vienas rėmėjas. Kiekvienas rėmėjas turi užpildyti atskirą paraišką.

KALBA

Visa paraiška turėtų būti pildoma anglų kalba. Esant galimybei, reikėtų pateikti kitomis kalbomis pateiktų bibliografinių nuorodų santrauką anglų kalba.

Teikiant paraišką taip pat visomis oficialiosiomis ES kalbomis ir islandų bei norvegų kalbomis turėtų būti nurodyta ši informacija:

—	veikliosios medžiagos pavadinimas (tarptautinis nepatentuotas pavadinimas (INN), jei toks pavadinimas yra, arba bendrinis pavadinimas);

—	teikiama svarstyti retoji liga.

INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI

Rėmėjas turėtų elektroniniu būdu pasirašyti paraišką, nurodydamas, kad pateikiamuose dokumentuose pateikta išsami ir tiksli informacija. Kartu su paraiška pateikiamas mokslinis dokumentas (A–E dalys) iš esmės turėtų būti palyginti trumpas ir glaustas (ne daugiau kaip 30 puslapių).

Jei siekiama, kad tas pats vaistas būtų priskirtas retųjų vaistų kategorijai pagal daugiau kaip vienos retosios ligos indikaciją, dėl kiekvienos retosios ligos reikėtų pateikti atskiras paraiškas. Šiais tikslais kiekviena skirtinga su ta pačia liga susijusi indikacija, t. y. jos diagnozavimo, gydymo ir profilaktikos indikacijos, vertinamos kaip atskiros retosios ligos ir dėl kiekvienos iš jų turėtų būti teikiamos atskiros paraiškos dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai.

Kiekvienoje paraiškoje dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai turi būti pateiktos išsamios bibliografinės nuorodos, vadovaujantis teisiniais reikalavimais ir EMA svetainėje paskelbtomis rekomendacijomis procedūriniais klausimais.

Būsimi rėmėjai turėtų susipažinti su EMA viešoje interneto svetainėje paskelbtomis rekomendacijomis procedūriniais klausimais ir dėl visų neišspręstų klausimų ar paaiškinimų kreiptis į EMA.

INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI TEIKIANT PARAIŠKĄ

1.    Veikliosios (-iųjų) medžiagos (-ų) pavadinimas (-ai)

Prieš pateikiant paraišką, kiekviena veiklioji medžiaga turėtų būti įregistruota kaip kontroliuojamas terminas atitinkamoje EMA medžiagų duomenų valdymo tarnybos duomenų bazėje, naudojant tos medžiagos rekomenduojamą tarptautinį nepatentuotą pavadinimą (INN) ir, jei aktualu, nurodant jos druskos arba hidrato formą. Jei rekomenduojamo INN nėra, turėtų būti naudojamas pavadinimas pagal Europos farmakopėją arba, jei atitinkamos medžiagos nėra farmakopėjoje, įprastas bendrinis pavadinimas. Nesant bendrinio pavadinimo, reikėtų pateikti tikslų mokslinį pavadinimą. Medžiagos, kurios neturi tikslaus mokslinio pavadinimo, turėtų būti aprašytos nurodant, kaip ir iš ko jos pagamintos, kartu pateikiant visą susijusią išsamią informaciją. Jeigu veiklioji medžiaga yra biologinės kilmės, nurodykite naudojamas ląsteles arba ekspresijos sistemą.

Jeigu veiklioji vaistinė medžiaga yra augalinės kilmės, veikliosios medžiagos deklaracija turėtų atitikti gaires dėl augalinių vaistų kokybės.

2.    Teikiama svarstyti retoji liga

Rėmėjas turėtų pateikti išsamią informaciją apie teikiamą svarstyti retąją ligą, pagal kurios indikaciją prašoma priskirti vaistą retųjų vaistų kategorijai, nurodydamas, ar vaistas yra skirtas ligai diagnozuoti, gydyti ar jos profilaktikai vykdyti. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad teikiama svarstyti retoji liga gali būti platesnės apimties nei teikiama svarstyti terapinė indikacija (žr. pirmiau pateiktas apibrėžtis).

Jei prašoma, kad tas pats vaistas būtų priskirtas retųjų vaistų kategorijai pagal daugiau kaip vienos retosios ligos indikaciją, dėl kiekvienos retosios ligos reikėtų pateikti atskiras paraiškas.

3.    Sugalvotas pavadinimas, stiprumas, farmacinė forma ir vartojimo būdas

Jei įmanoma, reikėtų pateikti išsamią informaciją apie teikiamą svarstyti retojo vaisto sugalvotą pavadinimą, stiprumą (kiekybinę informaciją apie veikliąją vaistinę medžiagą), farmacinę formą ir vartojimo būdą. Vaistų, kurie dar tik pradėti kurti, atveju gali būti neįmanoma pateikti tokios informacijos.

4.    Rėmėjas / kontaktinis asmuo

Prieš teikiant paraišką, rėmėjo vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas ir registruotasis adresas turi būti pateikti kaip kontroliuojamas terminas EMA organizacijų duomenų valdymo tarnybos duomenų bazėje. Pareiškėjai, priklausantys tai pačiai įmonių grupei, laikomi vienu rėmėju.

Rėmėjas turi būti įsisteigęs ES ir turi pateikti dokumentus, kuriuose būtų nurodytas jo nuolatinis adresas ES.

Sutartinių mokslinių tyrimų organizacija gali būti retojo vaisto rėmėja, jeigu ji yra įsisteigusi ES, kaip reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 141/2000.

Rėmėjas turi nurodyti asmenį, kuris įgaliotas jo vardu bendrauti su EMA vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai procedūros metu. Rėmėjas turėtų pateikti kontaktinius duomenis (telefono numerį ES ir e. pašto adresą), kuriais pacientai, sveikatos specialistai ar kitos suinteresuotosios šalys galėtų pateikti užklausas po vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai. Bendravimo po vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai tikslais rekomenduojama nurodyti ne su konkrečiu asmeniu susijusį e. pašto adresą, o nepersonalizuotą (bendrąjį) įmonės e. pašto adresą.

INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI PARAIŠKOS MOKSLINĖS INFORMACIJOS DALYJE

Kartu su kiekviena paraiška būtina pateikti santrumpų sąrašą. Reikėtų pateikti susijusios mokslinės literatūros apžvalgą, kartu nurodant atitinkamus paskelbtus informacijos šaltinius ir kryžmines nuorodas į juos. Turėtų būti pateikta toliau nurodyta informacija.

A.   Ligos aprašymas

1.    Išsami informacija apie retąją ligą

Reikėtų aiškiai aprašyti ligą, kuriai diagnozuoti, gydyti ar kurios profilaktikai vykdyti tas vaistas yra skirtas. Šis aprašymas turėtų būti pagrįstas paskelbtais informacijos šaltiniais. Turėtų būti pateikta išsami informacija apie ligos priežastis ir simptomus.

Retoji liga gali apimti didesnę populiaciją, palyginti su populiacija, apibrėžta teikiamoje svarstyti terapinėje indikacijoje. Vertinant ligos paplitimą, turėtų būti atsižvelgiama į šią platesnę populiaciją.

Vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai procedūros metu COMP gali iš dalies pakeisti paraiškoje nurodytą retąją ligą. Be to, retųjų ligų kategorijai priskirta liga nedaro poveikio galutinei (-ėms) terapinei (-ėms) indikacijai (-oms), kurią (-ias) bus sutarta įtraukti į rinkodaros leidimo sąlygas.

2.    Medicininis tikėtinumas

Šiame skirsnyje, kuris turi būti pildomas teikiant visas paraiškas, turėtų būti pateiktas išsamus vaisto vartojimo pagal teikiamos svarstyti retosios ligos indikaciją pagrindimas. Jame turėtų būti pateiktas vaisto aprašymas ir aptartas jo veikimo mechanizmas tiek, kiek jis ištirtas. Siekiant pagrįsti vaisto kūrimo pagal teikiamos svarstyti ligos indikaciją loginį pagrindą, paprastai reikia pateikti ikiklinikinių arba preliminarius klinikinių tyrimų duomenis. Svarbu, kad tiek, kiek tai įmanoma, paraiškoje būtų aptarti konkretaus vaisto ikiklinikinių tyrimų naudojant konkrečios paraiškoje nurodytos ligos modelius rezultatai ir (arba) aptarti preliminarūs atitinkama liga sergančių pacientų klinikinių tyrimų duomenys. Į paraišką turėtų būti įtrauktos, jei yra, rėmėjo tyrimų ataskaitos, kuriomis pagrindžiamas vaisto vartojimas pagal paraiškoje nurodytos ligos indikaciją. Teikiant paraišką, turėtų būti nurodytas visų susijusių tyrimų tikslas, metodai, rezultatai ir kt.

Kai teikiama svarstyti retoji liga apima su tam tikra liga susijusios populiacijos pogrupį, šiame skirsnyje turėtų būti paaiškinta, kodėl medicininiu atžvilgiu tikėtina, kad tas vaistas bus vartojamas tik tame populiacijos pogrupyje. Taip pat reikėtų nurodyti metodus arba kriterijus tam populiacijos pogrupiui apibrėžti.

Svarstant, kaip apibrėžti ligą, reikėtų atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus. Šie aspektai visų pirma yra susiję su tuo, kas yra tinkama liga, kokie atitinkama liga sergančių pacientų populiacijos pogrupiai būtų laikomi netinkamais ir kaip tie elementai yra susiję su esamais gydymo būdais, akivaizdžia naujų gydymo būdų nauda ir teikiama svarstyti terapine indikacija.

Bendrieji reikalavimai

Pripažintos atskiros medicininės būklės paprastai laikomos tinkamomis ligomis. Tokios būklės paprastai apibrėžiamos pagal specifines savybes, pvz., patofiziologines, histopatologines, genetinio potipio ir (arba) genomines ir klinikines charakteristikas. Vien tai, kad yra pogrupis pacientų, kuriems atitinkamas vaistas turėtų būti naudingas (kaip apibrėžta teikiamoje svarstyti terapinėje indikacijoje), paprastai nelaikomas priimtinu kriterijumi, pagal kurį būtų galima apibrėžti atskirą ligą.

Pagal charakteristikas, kuriomis apibrėžiama atskira liga, turėtų būti galima nustatyti pacientų grupę, kuriai skirto vaisto sukūrimas yra tikėtinas, atsižvelgiant ligos patogenezę ir farmakodinaminių tyrimų duomenis bei prielaidas. Skirtingi ligos sunkumo lygiai ar skirtingos ligos stadijos paprastai nelaikomi skirtingomis ligomis. Norint, kad liga atitiktų retosios ligos kriterijus, turėtų būti svarstoma platesnė jos sąvoka.

Specialiosios nuostatos

(a)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus bendruosius reikalavimus, reikėtų pateikti įtikinamų argumentų, kad būtų įrodytas medicininis tikėtinumas atitinkamo teikiamo svarstyti populiacijos pogrupio atveju, ir loginis pagrindas atmesti didesnę populiaciją. Išskirtinėmis aplinkybėmis tam tikro pacientų, sergančių liga, kuria iš viso serga daugiau kaip 5 asmenys iš 10 000, pogrupio liga gali būti vertinama kaip tinkama liga, jeigu įvertintina (-os) to pogrupio pacientų charakteristika (-os) skiriasi nuo kitų tos populiacijos pacientų charakteristikų ir ta (-os) charakteristika (-os) yra tikėtinai susijusi (-ios) su liga ir jeigu tokios charakteristikos yra būtina vaisto poveikio sąlyga. Visų pirma su šiuo pogrupiu susijęs genetinis potipis (profilis) ir (arba) patofiziologinės charakteristikos turėtų būti glaudžiai susiję su vaisto poveikiu diagnozuojant ir (arba) gydant tą ligą ir (arba) vykdant jos profilaktiką tiek, kad, nesant šių charakteristikų, vaistas būtų neveiksmingas kitiems ta liga sergantiems pacientams.

(b)

Pacientai gali sirgti daugiau nei viena liga. Paprastai būklė, kai sergama dviem ar daugiau gretutinių ligų, nelaikoma tinkama liga. Tačiau tokią būklę būtų galima laikyti priimtina, jei tos gretutinės ligos lemia tam tikrą naują įvertintiną charakteristiką, kuri yra būtina tam, kad pasireikštų vaisto farmakologinis poveikis, ir tam tikriems gydymo rezultatams pasiekti.

(c)	Retais atvejais atskirą ligą galima apibrėžti apibūdinant tam tikrą gydymo metodą. Tai būtų galima taikyti vaistams, kurie naudojami atliekant tam tikras medicinines procedūras, neatsižvelgiant į konkrečią pagrindinę ligą, kuria pacientas serga.

3.    Pagrindimas, kad liga yra pavojinga gyvybei arba sekinanti

a)	Teikiant paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 3 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą pastraipą, turėtų būti paaiškinta, kodėl liga yra pavojinga gyvybei arba lėtinė ir sekinanti, kartu pateikiant nuorodas į mokslinės ar medicininės informacijos šaltinius.

b)	Teikiant paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 3 straipsnio 1 dalies a punkto antrą pastraipą, turėtų būti įrodyta, kad liga yra pavojinga gyvybei ar labai sekinanti arba ji yra sunki ir lėtinė, kartu pateikiant nuorodas į mokslinės ar medicininės informacijos šaltinius.

B.   Ligos (7) paplitimas

Jei siekiama, kad vaistas būtų priskirtas retųjų vaistų kategorijai pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 3 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą pastraipą, informacija apie ligos paplitimą ES turėtų būti pateikta pagal Komisijos reglamente (EB) Nr. 847/2000 nustatytus reikalavimus. Paraiškoje turi būti nurodytas ligos paplitimas (atitinkama liga sergančių asmenų skaičius tam tikru laiko momentu konkrečioje populiacijoje) ES (8) paraiškos dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai pateikimo metu, ir turėtų būti apskaičiuotas paraiškoje dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai nurodytos ligos paplitimas. Apskaičiavimo metodai turėtų būti aiškiai aprašyti.

Prieš pildant šį paraiškos skirsnį, užsakovams rekomenduojama susipažinti su COMP rekomendaciniu dokumentu dėl aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant ligos paplitimą ir pateikiant šiuos duomenis vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai tikslais (9).

1.    Retosios ligos paplitimas ES

1.1.   Informacija apie informacijos šaltinius

Į tokią informaciją reikėtų įtraukti patikimų informacijos šaltinių (įskaitant tokius šaltinius kaip specialistų recenzuoti epidemiologijos ir medicinos srities moksliniai straipsniai, duomenų bazės ir registrai), patvirtinančių, kad liga, dėl kurios vaistas būtų skiriamas, paraiškos pateikimo metu ES sirgo ne daugiau kaip penki asmenys iš 10 000, apžvalgą. Turėtų būti pateikti kuo aiškesni duomenys apie šios ligos paplitimą ES (kuo didesnio skaičiaus valstybių narių duomenys), taip pat pateikta išvada dėl apytikrio paplitimo 10 000 asmenų ES paraiškos dėl priskyrimo pateikimo metu.

Teikiant paraiškas dėl vaistų, skirtų ligai diagnozuoti arba jos profilaktikai vykdyti, ligos paplitimas turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į populiaciją, kuriai tas vaistas turėtų būti skiriamas kasmet.

Rėmėjas turėtų aiškiai paaiškinti, kaip apskaičiuotas apytikris paplitimas, nurodydamas pirminių duomenų ir (arba) informacijos (specialistų recenzuotų straipsnių, duomenų bazių ir registrų) nustatymo ir paplitimo apskaičiavimo metodus ir rezultatus (žr. „Aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant ligos paplitimą ir pateikiant šiuos duomenis vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai tikslais“) (10).

Nuorodos į medicinos ir epidemiologijos srities mokslinius straipsnius, duomenų bazes, registrus ir kitus informacijos šaltinius, naudotus vertinant ligos paplitimą, turėtų būti pateiktos apibendrintos lentelės forma, joje išdėstant svarbiausią kiekvieno tyrimo informaciją ir rezultatus, pvz., tyrimo populiacijos charakteristikas ir dydį, atvejo apibrėžtį ir t. t. Jei nėra naujausių įrodymais pagrįstų informacijos šaltinių, rėmėjas turėtų aiškiai pagrįsti prielaidą, kad liga paraiškos pateikimo metu atitiks retųjų ligų paplitimo kriterijus. Šiuo tikslu rėmėjas turėtų pristatyti ir aptarti ilgalaikes tendencijas, susijusias su ligos paplitimu arba ilgėjančia ligos trukme dėl gerėjančių gydymo rezultatų.

1.2.   Duomenų bazių informacija apie retąsias ligas

Reikėtų pateikti informaciją iš atitinkamų duomenų šaltinių, įskaitant ES esančias duomenų bazes ir registrus, jei tokių yra. Jei esamos duomenų bazės duomenys susiję su ligos paplitimu vienoje valstybėje narėje, reikėtų paaiškinti, kodėl yra patikima ekstrapoliuoti tuos duomenis kitoms valstybėms narėms, atsižvelgiant į galimus etninius ir kultūrinius skirtumus.

Jeigu, nesant epidemiologinių duomenų ar duomenų bazių ir registrų, esama tik ligos klinikinių atvejų aprašymų, galima nurodyti ES nepriklausančių šalių epidemiologinius duomenis ir duomenų bazes, tačiau reikia pateikti paaiškinimą dėl duomenų ekstrapoliacijos ES populiacijai.

2.    Ligos paplitimas ir sergamumas ES

Kai vaistą prašoma priskirti retųjų vaistų kategorijai pagal 3 straipsnio 1 dalies a punkto antrą pastraipą, rėmėjas informavimo tikslais turėtų pateikti duomenis apie ligos paplitimą ir sergamumą ES tuo metu, kai teikiama paraiška dėl priskyrimo.

C.   Investicijų grąžos potencialas

Teikiant paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 3 straipsnio 1 dalies a punkto antrą pastraipą, t. y. kai be paskatų mažai tikėtina, kad prekiaujant vaistu ES bus gauta pakankama grąža būtinoms investicijoms pateisinti, teikiama informacija turėtų atitikti Komisijos reglamento (EB) Nr. 847/2000 2 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Duomenys apie sąnaudas ir pajamas turėtų būti pateikti nurodant toliau išdėstytas sąnaudų ir pajamų pakategores:

1.	dotacijos ir mokesčių paskatos – ES arba ES nepriklausančiose šalyse gaunamos dotacijos, mokesčių paskatos ar taikomas kitų formų sąnaudų padengimas;

2.

buvusios ir būsimos vaisto kūrimo etapo išlaidos – išsami informacija apie išlaidas, jau patirtas kuriant vaistą, ir visų vaisto kūrimo etapo sąnaudų, kurias rėmėjas tikisi patirti po paraiškos pateikimo, duomenys ir paaiškinimas. Išsami informacija apie ankstesnes išlaidas, be kita ko, turėtų apimti: ikiklinikinius tyrimus, klinikinius tyrimus, farmacinės formos ir sudėties ruošimo tyrimus, stabilumo tyrimus, mokslinių straipsnių paiešką, posėdžius su reguliavimo institucijų atstovais, vaisto tiekimo sąnaudas ir paraiškos rengimą. Reikėtų pateikti informaciją apie kiekvienu atveju atliktų studijų ar tyrimų skaičių, kiekvieno tyrimo ar veiklos trukmę ir laiką, į kiekvieną tyrimą ar veiklą įtrauktų pacientų ar gyvūnų skaičių ir susijusių darbo valandų skaičių. Jeigu vaistas jau įregistruotas pagal vieną indikaciją arba svarstoma jį įregistruoti pagal vieną ar daugiau kitų indikacijų, išlaidų ataskaitoje turėtų būti aiškiai nurodytas ir paaiškintas metodas, pagal kurį vaisto kūrimo etapo išlaidos buvo paskirstytos įvairioms indikacijoms;

3.	gamybos ir rinkodaros išlaidos – nurodomos ir paaiškinamos visos gamybos ir rinkodaros išlaidos, kurias rėmėjas patyrė praeityje ir numato patirti per pirmuosius 10 metų po vaisto registracijos;

4.	numatomos pajamos – pajamų, kurias numatoma gauti iš vaisto pardavimo ES per pirmus 10 metų po vaisto registracijos, įverčiai ir paaiškinimas;

5.	registruotojo apskaitininko pažyma – pasirašytas patvirtinimas, kad visi sąnaudų ir pajamų duomenys buvo apskaičiuoti laikantis visuotinai pripažintos apskaitos praktikos ir kad juos patvirtino ES registruotasis apskaitininkas.

D.   Kiti ligos diagnozavimo, profilaktikos arba gydymo būdai

Pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 847/2000 2 straipsnio 3 dalį rėmėjas privalo įrodyti, kad nėra gero atitinkamos ligos diagnozavimo, profilaktikos ar gydymo būdo arba, jei toks būdas jau yra, kad vaistas bus akivaizdžiai naudingas šia liga sergantiems asmenims.

D. 1 skirsnis (Details of any existing diagnosis, prevention or treatment methods, liet. Išsami informacija apie esamus diagnozavimo, profilaktikos ar gydymo būdus) turi būti pildomas teikiant visas paraiškas. D.2 skirsnis (Justification as to why the methods are not considered satisfactory, liet. Pagrindimas, kodėl atitinkami būdai nelaikomi gerais) ir D.3 skirsnis (Justification of significant benefit, liet. Akivaizdžios naudos pagrindimas) yra tarpusavyje nesuderinami, todėl turėtų būti pildomas tik vienas iš jų.

1.    Išsami informacija apie esamus diagnozavimo, profilaktikos ar gydymo būdus

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 847/2000 2 straipsnio 3 dalies a punktą, jeigu rinkoje jau yra vaistų, skirtų retajai ligai diagnozuoti, gydyti ar jos profilaktikai vykdyti, reikėtų pagrįsti, kodėl esami būdai nėra geri arba kodėl naujasis vaistas bus akivaizdžiai naudingas sergantiesiems ta liga.

Šioje paraiškos dalyje rėmėjas turėtų apžvelgti ES taikomus diagnostikos, profilaktikos ar gydymo būdus, pateikdamas nuorodas į mokslinius ir medicinos srities straipsnius arba kitą susijusią informaciją.

Jeigu šiuo metu nėra kitų metodų, tai reikėtų nurodyti.

Paprastai naudojami, bet neįregistruoti diagnostikos, profilaktikos ar gydymo būdai (pvz., chirurgija, spindulinė terapija ar medicinos priemonės) gali būti laikomi gerais, jei konkrečios srities gydytojai praktikai sutaria dėl tokio (-ų) gydymo (-ų) būdo (-ų) vertės arba jei yra tokių diagnostikos, profilaktikos ar gydymo būdų vertę patvirtinančių mokslinių duomenų. Vertinant, ar konkretų diagnostikos, profilaktikos ar gydymo būdą galima laikyti geru, reikėtų atsižvelgti į to būdo taikymo patirtį, dokumentuotus rezultatus ir kitus veiksnius, įskaitant tai, ar tas diagnostikos, profilaktikos ar gydymo būdas yra invazinis, ar ne, ir ar jį taikant pacientą būtina hospitalizuoti.

Prireikus reikėtų apžvelgti:

—	ES rinkoje esančias medicinos priemones (įskaitant aktyviąsias implantuojamąsias medicinos priemones), vadovaujantis atitinkama teisine sistema (11);

—	magistralinius arba aprašinius vaistus, jei jie gerai žinomi ir saugūs, ir tai yra ES įprasta praktika (12);

—	esant galimybei, kitus atitinkamos ligos diagnostikos, profilaktikos arba gydymo būdus, pvz., dietą ar fizines priemones, kurie paprastai taikomi ES.

Apžvalgoje turėtų būti nurodyti moksliniai ir medicinos srities straipsniai arba kita svarbi informacija, pvz., Europos medikų draugijų parengtos klinikinės gairės, jei tokių esama.

Įregistruotų vaistų apžvalga turėti apimti tuos vaistus, kurių rinkodaros leidimas suteiktas pagal nacionalinę procedūrą bent vienoje valstybėje narėje (decentralizuotos ar savitarpio pripažinimo procedūros būdu) arba kurių rinkodaros leidimą suteikė Europos Komisija (centralizuotos procedūros būdu) pagal platesnę ligos indikaciją, apimančią tą liga, su kurią susijusi paraiška, arba pagal tos pačios simptomų grupės indikaciją. Reikėtų pateikti visų atitinkamų įregistruotų vaistų apžvalginę lentelę, kurioje turėtų būti nurodyta:

—	sugalvotas pavadinimas;

—	valstybės narės, kuriose tie vaistai įregistruoti;

—	leidimo turėtojas ir

—	įregistruota indikacija.

Medicinos priemonių atveju reikėtų pateikti pavadinimą ir patvirtintus naudojimo būdus.

2.    Pagrindimas, kodėl apžvelgti diagnostikos, profilaktikos ar gydymo būdai nėra geri

Rėmėjas turėtų pagrįsti, kodėl apžvelgti diagnostikos, profilaktikos ir gydymo būdai nelaikomi gerais. Tai gali būti pagrįsta klinikine informacija arba moksliniais straipsniais.

Jeigu rinkoje jau yra vaistų, įregistruotų pagal teikiamos svarstyti retosios ligos indikaciją, tie vaistai laikomi gerais ligos diagnostikos, profilaktikos ir gydymo būdais, o rėmėjas turi įrodyti savo vaisto akivaizdžią naudą. Esant duomenų, patvirtinančių, kad magistraliniai arba aprašiniai vaistai yra gerai žinomi ir saugūs, ir tai yra ES įprasta praktika, rėmėjas turėtų nurodyti tuos diagnostikos, profilaktikos ir gydymo būdus šiame skirsnyje ir aptarti, kodėl jie nelaikomi gerais būdais. Jei pildomas šis skirsnis, D3 skirsnio (Justification of significant benefit) pildyti nereikia.

3.    Akivaizdžios naudos pagrindimas

Jei jau esama atitinkamos ligos diagnostikos, profilaktikos ar gydymo būdų, rėmėjas turėtų pagrįsti prielaidą, kad vaistas, kurį prašoma priskirti retųjų vaistų kategorijai, bus akivaizdžiai naudingas sergantiesiems ta liga. Pagrindžiant šią prielaidą, reikėtų nurodyti atitinkamus mokslinius straipsnius arba pateikti galutinių ir preliminarių lyginamųjų tyrimų rezultatus. Jeigu pildomas šis skirsnis, D2 skirsnio (Justification as to why methods are not considered satisfactory) pildyti nereikia.

Priskyrimo procedūros metu prielaidą dėl akivaizdžios naudos galima pagrįsti ikiklinikinių arba preliminariais klinikinių tyrimų duomenimis, susijusiais su konkrečiomis ligos aplinkybėmis. Prielaidos dėl galimos naudos turėtų būti patikimos ir, esant galimybei, pagrįstos patikimos farmakologinės praktikos principais. Ikiklinikinių ir preliminarius klinikinių tyrimų duomenis reikėtų pateikti kaip papildomus duomenis. Apskritai, didesnio veiksmingumo ir (arba) geresnių saugumo charakteristikų (t. y. kliniškai svarbaus pranašumo) įrodymą galima laikyti akivaizdžios naudos sąvokos patvirtinimu. Tais atvejais, kai teigiama, kad naujasis vaistas yra akivaizdžiai naudingas pacientų priežiūros atžvilgiu dėl to, kad pakeitus farmacinę formą ir sudėtį bus daug geriau laikomasi gydymo nurodymų, taip pat reikėtų aptarti, kokių rimtų ir dokumentais pagrįstų sunkumų iškilo vartojant esamos farmacinės formos ir sudėties vaistą, bei pateikti duomenis, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad, vartojant teikiamą svarstyti vaistą, tokių sunkumų nebeliks. Visais atvejais COMP nustatys, ar šios prielaidos yra patikimos ir pagrįstos kartu su paraiška pateiktais atitinkamais įrodymais, ar ne.

Kadangi daugelis rėmėjų teikia paraišką dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai ankstyvajame vaisto kūrimo etape, kai neretai dar neturima lyginamųjų tyrimų duomenų, reikėtų parengti kritinę gerų diagnostikos, profilaktikos ar gydymo būdų apžvalgą ir juos palyginti, paaiškinant, kodėl galima daryti atitinkamą prielaidą dėl akivaizdžios naujo vaisto naudos. Apžvelgiant esamus būdus, reikėtų atsižvelgti į jų trūkumus ir keliamą riziką, ir daugiausia dėmesio skirti naudai, kurios tikimasi vartojant teikiamą svarstyti vaistą.

Visi retųjų vaistų kategorijai priskirti vaistai peržiūrimi siekiant įsitikinti, kad jie vis dar atitinka tuos kriterijus, kuriuos jie atitiko prieš suteikiant rinkodaros leidimą patvirtinimo EMA Žmonėms skirtų vaistų komitete procedūros metu. Šiame etape retųjų vaistų kategorijai priskirtų vaistų rėmėjai turės įrodyti akivaizdžią naudą, palyginti su šiuo metu taikomais gerais diagnostikos, profilaktikos ir gydymo būdais, kad išsaugotų suteiktą retojo vaisto statusą. Šiuo tikslu COMP reikalaus pateikti aukštesnio lygio, nei pirminės priskyrimo procedūros metu, duomenų ir (arba) įrodymų, kuriais remiantis būtų galima vaistui toliau taikyti retojo vaisto statusą.

Siekiant užtikrinti, kad retojo vaisto klinikiniai tyrimai būtų atliekami tinkamai, primygtinai rekomenduojama naudotis protokoline pagalba. Protokolinė pagalba taip pat turėtų apimti gaires, kaip įrodyti akivaizdžią vaisto naudą, palyginti su gerais diagnostikos, profilaktikos ar gydymo būdais.

Daugiau informacijos ir pavyzdžių pateikta Komisijos pranešime (2016/C 424/03).

E.   Vaisto kūrimo etapo aprašymas

1.    Informacijos apie vaisto kūrimą santrauka

Pareiškėjas turėtų glaustai aprašyti dabartinį retojo vaisto kūrimo etapą ES, pvz., apibūdinti parengiamuosius mokslinius tyrimus, pateikti glaustą informaciją apie vaisto kūrimą, lentelės forma pateikti ikiklinikinių, klinikinių tyrimų duomenis, informaciją apie galutinį rinkodaros leidimo bylos rengimo etapą. Reikėtų pateikti su retąją liga susijusius teikiamų svarstyti vaisto kūrimo etapo planų duomenis. Turėtų būti pateikta informacija apie siūlomus pakeitimus, susijusius su kitomis indikacijomis. Šią informaciją reikėtų pateikti tyrėjui skirtos brošiūros stiliaus santraukos forma. Išsamių ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų ataskaitų pateikti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai to prašoma.

Šiame skirsnyje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, ar rėmėjas ketina kreiptis į EMA protokolinės pagalbos. Jei žinoma, turėtų būti nurodytos numatomos paraiškų dėl protokolinės pagalbos ir paraiškos gauti rinkodaros leidimą pateikimo datos.

2.    Duomenys apie dabartinį reguliavimo statusą ir prekybos ES ir ES nepriklausančiose šalyse istoriją

Reikėtų apibendrinti informaciją apie vaisto reguliavimo statusą visame pasaulyje, taip pat prekybos tuo vaistu istoriją. Tai turėtų apimti, pvz., klinikinius tyrimus ir paraiškos gauti rinkodaros leidimą statusą, išsamią informaciją apie indikacijas, pagal kurias vaistas yra patvirtintas ES nepriklausančiose šalyse, ankstesnes paraiškas gauti rinkodaros leidimą ir bet kokius nepalankius reguliavimo veiksmus, kurių imtasi prieš atitinkamą vaistą kurioje nors šalyje.

Šiame skirsnyje taip pat turėtų būti pateikta išsami informacija apie tai, ar paraiška dėl retojo vaisto statuso pateikta arba toks statusas yra suteiktas vaistui kitose šalyse. Jei retojo vaisto statusas yra suteiktas kitur, prie paraiškos vertėtų pridėti sprendimo dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai kopiją.

F.   Bibliografiniai šaltiniai

Kartu su paraiška reikėtų pateikti visus paminėtus paskelbtus informacijos šaltinius. Jeigu informacija buvo atsisiųsta arba paimta iš interneto svetainės, reikėtų nurodyti prisijungimo prie svetainės datą.

Paraiškoje pateikiant kryžmines nuorodas į paskelbtus mokslinius straipsnius, rekomenduojama nurodyti pagrindinį autorių ir metus, pvz., (Smith et al, 2002).

G.   Retojo vaisto statuso perdavimas kitam rėmėjui ir rėmėjo pavadinimo arba adreso keitimas

1.    Retojo vaisto statuso perdavimas kitam rėmėjui

Retojo vaisto statusą galima perduoti kitam rėmėjui pagal Reglamento (EB) Nr. 141/2000 5 straipsnio 11 dalį.

Kai teikiama paraiška gauti rinkodaros leidimą, pareiškėjas ir retojo vaisto rėmėjas turi būti tas pats subjektas, kad būtų galima pasinaudoti retiesiems vaistams taikoma mokesčio lengvata. Šiuo tikslu, jei būtina, rėmėjas gali prašyti perduoti retojo vaisto statusą prieš pateikiant paraišką gauti registracijos pažymėjimą. Ir pareiškėjas, ir rėmėjas turi būti įsisteigę ES.

Teikdamas paraišką dėl retojo vaisto statuso perdavimo, esamas rėmėjas turėtų vadovautis EMA svetainėje pateiktomis procedūrinėmis gairėmis. Jei paraiškoje bus pateikta ne visa informacija arba ji bus neteisingai užpildyta, EMA negalės pateikti nuomonės dėl retojo vaisto statuso perdavimo.

Per 30 dienų nuo prašymo pateikimo EMA nusiųs savo nuomonę dabartiniam rėmėjui ir Komisijai.

Jei Komisija pritars perdavimui, ji iš dalies pakeis sprendimą dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai. Perdavimas įsigalioja nuo tos dienos, kai Komisija praneša apie iš dalies pakeistą sprendimą. Komisija taip pat paskelbs sprendimą Bendrijos retųjų vaistų registre (13).

2.    Rėmėjo vardo, pavardės ar pavadinimo arba jo adreso keitimas

Norint pakeisti esamo rėmėjo vardą, pavardę ar pavadinimą arba jo adresą, nereikia priimti naujo teisės akto, bet tik jeigu rėmėju lieka tas pats asmuo arba juridinis subjektas.

Rėmėjas turėtų pateikti prašymą vadovaudamasis EMA svetainėje pateiktomis procedūrinėmis gairėmis. Visų pirma rėmėjas iš pradžių turi iš dalies pakeisti atitinkamus duomenis kontroliuojamų terminų sąraše EMA organizacijų duomenų valdymo tarnybos duomenų bazėje.

Šią informaciją saugo EMA ir Europos Komisija. Vardo, pavardės ar pavadinimo pakeitimai užregistruojami Bendrijos retųjų vaistų registre.

H.   Esamo sprendimo dėl priskyrimo keitimas

Išimtiniais atvejais priskirtoji liga gali būti pakeista pagal Komisijos pranešimą 2016/C 424/03. Vaisto kūrimo etape gali pasikeisti ligos klasifikacija ir gali prireikti pakeisti priskirtąją ligą, kad ji geriau atitiktų indikaciją, kurią rėmėjas ketina prašyti patvirtinti suteikiant rinkodaros leidimą. Ši pakeitimo procedūra taikoma tik ligos klasifikacijos pokyčių atveju. Jos negalima taikyti siekiant išplėsti arba susiaurinti retosios ligos indikaciją rėmėjo prašymu. Šiuo tikslu rėmėjas, prieš teikdamas paraišką gauti rinkodaros leidimą, turėtų pateikti patikslintą paraišką dėl vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai. Rėmėjas turėtų atitinkamai atnaujinti visus susijusius skirsnius, pvz., duomenis apie ligos paplitimą. Rėmėjas turėtų pateikti su esamu statusu susijusią nuorodą I.1.3 skirsnyje.

Šios procedūros negalima taikyti jokiems kitiems pakeitimams (pvz., naujai druskai ar naujam INN), kurie neturi įtakos ligai. Šiuo tikslu būtina pateikti naują paraišką.

Prašymas iš dalies pakeisti esamą priskirtąją ligą vertinamas taip pat, kaip ir naujas prašymas dėl priskyrimo. Pareiškėjas turės įrodyti, kad tebėra tenkinami visi priskyrimo kriterijai. Retųjų vaistų komitetui pritarus daliniam paraiškos pakeitimui, Komisija priims naują sprendimą, o pradinis sprendimas bus automatiškai panaikintas.

---

(1)  https://www.ema.europa.eu/en

(2)  https://iris.ema.europa.eu/

(3)  OL L 18, 2000 1 22, p. 1.

(4)  OL L 103, 2000 4 28, p. 5.

(5)  OL C 424, 2016 11 16, p. 3.

(6)  Nuoroda į ES apima ES valstybes nares ir Islandiją, Lichtenšteiną bei Norvegiją.

(7)  Reglamente vartojamas terminas „liga“ (angl. condition).

(8)  Vaisto priskyrimo retųjų vaistų kategorijai tikslais skaičiuojant ES sergančių asmenų skaičių, turėtų būti imamas bendras ES valstybių narių ir Islandijos, Lichtenšteino bei Norvegijos gyventojų skaičius.

(9)  Points to consider on the estimation and reporting on the prevalence of a condition for the purpose of orphan designation, 2019 m. birželio 20 d., EMA/COMP/436/01 Rev. 1.

(10)  Žr. 7 išnašą.

(11)  2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (OL L 117, 2017 5 5, p. 1).

(12)  Žr. 2016 m. lapkričio 18 d. Komisijos pranešimą (2016/C 424/03).

(13)  https://ec.europa.eu/health/documents/community-register/html/index_en.htm