Bendrojo dokumento, iš dalies pakeisto patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

(2022/C 437/07)

Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

Su šia nereikšmingo pakeitimo paraiška galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje eAmbrosia.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Carne de Cantabria“

ES Nr.: PGI-ES-0185-AM01 – 2021.8.16

SKVN ( ) SGN (X)

1.   Pavadinimas

„Carne de Cantabria“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Tai jautiena, kuri gaunama taikant tradicinius Kantabrijos galvijų šėrimo ir auginimo metodus.

Galvijai, iš kurių gaunama ši mėsa, priklauso Kantabrijos galvijų veislėms (kaštainio rudumo galvijai, kuriems būdingas įdubęs profilis) „Tudanca“, „Monchina“ ir „Asturian“; taip pat veislėms „Parda de Montaña“, „Limousina“, Pirenaica“, „Charolais“, „Blonde d'Aquitaine“, „Fleckvieh“ ir jas kryžminant išvestoms veislėms.

Dėl galvijų mitybos, kuri grindžiama vietinėmis, daugiausia aukštai kalnuose esančių ganyklų žolėmis ir pašarais, kurie daugiausia pagaminti iš natūralių ganyklų žaliavų, paskerdus galvijus ir po to juos išdarinėjus, jų mėsa, kuriai taikoma SGN, pasižymi toliau nurodytomis savybėmis:

a)	Ternera blanca (balta veršiena): galvijų, kuriems skerdimo metu yra ne daugiau kaip 8 mėn., mėsa, šviesiai rausvos arba rausvos spalvos, su tolygiai pasiskirsčiusiais perlamutrinės baltos spalvos riebalais ir tvirtais, šiek tiek drėgnais raumenimis;

b)	Ternera (veršiena): galvijų, kuriems skerdimo metu yra ne daugiau kaip 12 mėn., mėsa, šviesiai rausvos arba rausvos spalvos, su tolygiai pasiskirsčiusiais perlamutrinės baltos spalvos riebalais ir tvirtais, šiek tiek drėgnais raumenimis;

c)	Añojo (vienų metų galvijų mėsa): galvijų, kuriems skerdimo metu yra 12–24 mėn., mėsa, rausvos arba šviesiai raudonos spalvos, su perlamutrinės baltos spalvos riebalais ir tvirtais, šiek tiek drėgnais raumenimis;

d)	Novilla (telyčių mėsa): galvijų, kuriems skerdimo metu yra 24–48 mėn., mėsa, šviesiai raudonos arba raudonos spalvos, su kreminės spalvos riebalais, tvirtais, šiek tiek drėgnais raumenimis ir į raumenis įsiskverbusiais riebalais;

e)	Buey (jaučių mėsa): kastruotų galvijų patinų, kuriems skerdimo metu yra ne mažiau kaip 48 mėn., mėsa, šviesiai raudonos arba raudonos spalvos, su kreminės spalvos riebalais, tvirtais, šiek tiek drėgnais raumenimis ir į raumenis įsiskverbusiais riebalais;

f)	Vaca (karvių mėsa): galvijų patelių, kurioms skerdimo metu yra ne mažiau kaip 48 mėn., mėsa, šviesiai raudonos arba raudonos spalvos, su kreminės spalvos riebalais, tvirtais, šiek tiek drėgnais raumenimis ir į raumenis įsiskverbusiais riebalais.

Skerdenų, kurioms taikoma SGN, klasifikavimas:

Rūšis	Raumeningumo klasės	Riebumo klasė
a) Ternera blanca (balta veršiena) ir Ternera (veršiena) b) Añojo (vienų metų galvijų mėsa) c) Novilla (telyčių mėsa) d) Buey (jaučių mėsa) ir Vaca (karvių mėsa)	S, E, U, R * S, E, U, R * S, E, U, R, O S, E, U, R, O	2–3 (žema riebumo klasė ir vidutinė riebumo klasė) 2–3 (žema riebumo klasė ir vidutinė riebumo klasė) 2–4 (žema riebumo klasė ir aukšta riebumo klasė) 2–4 (žema riebumo klasė ir aukšta riebumo klasė)

*	Dėl morfologinių galvijų veislių „Monchina“ ir „Tudanca“ savybių leidžiama naudoti šių galvijų skerdenas, kurios pagal raumeningumą priklauso O ir P klasei.

Skerdenos pH vertė turi būti žemesnė kaip 6. Skerdenas reikia vėdinti ne mažiau kaip 24 valandas.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Tais mėnesiais, kai auga žolės, galvijai ganomi tiek žemose pievose, tiek kalnų ganyklose. Žiemą galvijai laikomi tvartuose. Rudenį ir pavasario pradžioje dienos metu galvijai ganosi ganyklose netoli ūkių. Gegužės viduryje jie perkeliami į kalnų ganyklas.

Paprastai veršelius karvės atsiveda ankstyvą pavasarį ir lieka prie jų 5–7 mėnesius, kol yra nujunkomi ir pripratinami prie pašarų (ganant ganyklose arba laikant patalpose ir maitinant džiovintu pašaru). Galutinio galvijų penėjimo etapu į jų pašarus dedama leistinų koncentratų. Turi būti auginami tie galvijai, iš kurių skerdenų gaunama šių rūšių mėsa:

Ternera blanca (balta veršiena) ir Ternera (veršiena)

Nujunkytų galvijų racione ne mažiau kaip 50 proc. turi sudaryti Kantabrijoje užauginti pašarai.

Leistinus natūralius produktus ir koncentratus galima naudoti tiek papildomai šeriant galvijus, tiek jų penėjimo laikotarpiu, kuris negali trukti ilgiau kaip keturis mėnesius.

Añojo (vienų metų galvijų mėsa)

Šiai mėsai gauti naudojami galvijai turi būti šeriami ir auginami tai pat, kaip ir galvijai, iš kurių gaunama Ternera (veršiena).

Galvijų penėjimo laikotarpis negali trukti ilgiau kaip keturis mėnesius.

Novilla (telyčių mėsa)

Šiai mėsai gauti naudojami galvijai jų žindymo laikotarpiu ir po jų nujunkymo laikotarpio turi būti šeriami ir auginami tai pat, kaip ir galvijai, iš kurių gaunama Ternera (veršiena).

Vėliau, priklausomai nuo metų laiko, jie turi būti šeriami ganyklų žole arba konservuotais pašarais. galvijų penėjimo laikotarpis negali trukti ilgiau kaip keturis mėnesius.

Buey (jaučių mėsa) ir Vaca (karvių mėsa)

Šių rūšių mėsai gauti naudojami galvijai turi būti šeriami Kantabrijoje išauginta ganyklų žole arba konservuotais pašarais.

Galvijai turi ganytis pievose ne trumpiau kaip du sezonus, o jų penėjimo laikotarpis negali trukti ilgiau kaip keturis mėnesius.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Gamyba ir perdirbimas.

Gyvuliai, iš kurių gaunama SGN žymima mėsa, turi būti atvesti, auginami ir penimi Kantabrijos autonominėje srityje.

Skerdimo, išdarinėjimo ir išpjaustymo etapai taip pat turi būti atliekami Kantabrijos autonominėje srityje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Visi skerdimui laikomi galvijai turi būti tinkamai identifikuojami. Identifikavimo sistema turi būti suderinta su bet kuriuo iš taikomuose teisės aktuose nustatytų metodų.

Visos skerdenos, kurioms gali būti taikoma SGN, turi būti paženklintos taip, kad būtų galima identifikuoti ir garantuoti jų kilmę. Ženklinama abiejų skerdenos pusių išorinė dalis naudojant identifikacinį ženklą, kuris turi būti pritvirtintas taip, kad kiekvieną skerdenos pusę būtų galima paprastai identifikuoti jas atskyrus. Šiame identifikaciniame ženkle turi būti pateiktas SGN logotipas ir visa informacija, kurios reikia pagal konkrečius teisės aktus.

Mėsa turi būti gabenama tinkamai uždarytose ir nuo išorinio užteršimo apsaugotose pakuotėse. Ant pakuočių turi būti užklijuotos numeruotos etiketės ir (arba) papildomos etiketės, kurios išpjaustymo įmonėse prieš išvežant pakuotes pritvirtinamos pagal atitinkamas taisykles.

Komercinės etiketės, kurios yra unikalios kiekvienai registruotai įmonei, turi būti pateiktos Kantabrijos maisto kokybės tarnybai (isp. Oficina de Calidad Alimentaria – ODECA).

Ant šių etikečių turi būti užrašas „Indicación Geográfica Protegida „Carne de Cantabria““ (Saugoma geografinė nuoroda „Carne de Cantabria“).

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima visą Kantabrijos autonominės srities teritoriją.

5.   Ryšys su geografine vietove

Pagrindinis ryšys tarp produkto „Carne de Cantabria“ ir SGN geografinės vietovės yra specifinės mėsos savybės, kurias nulemia galvijų mityba ir tai, kaip auginamos jų bandos.

Galvijų mitybai naudojama ganyklų žolė ir pašarai bei sezoninis bandų auginimas turi poveikį kiekvienos 3.2 punkte nurodytos galvijų rūšies riebalų ir raumenų sudėčiai.

Dėl Kantabrijos regiono klimato ir reljefo šioje vietovėje plyti didžiulės ganyklos, be to, su šia vietove glaudžiai siejamos gyvulininkystės tradicijos.

Ganyklose auga prie vietovės klimato ir dirvožemio savybių natūraliai prisitaikę augalai. Vienos ganyklos yra būdingos kalnų regionams, kitose vyksta miško ar krūmynų virsmo natūraliomis pievomis procesai.

Žemumose ganyklas paprastai sudaro žolės, ankštiniai ir kiti augalai, iš kurių labiausiai paplitę yra šie:

—	paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata);

—	eraičinai (Festuca pratensis, F. rubra);

—	daugiametė svidrė (Lolium perenne);

—	dobilai (Trifolium pratense, T. repens, T. incarnatum);

—	paprastasis garždenis (Lotus corniculatus);

—	apyninė liucerna (Medicago lupulina);

—	gysločiai (Plantago lanceolata, P. media);

—	paprastoji morka (Daucus carota).

Atlanto vandenyno klimatas (gausūs ir dažni krituliai), apsauginis kalnų poveikis (skatinantis kondensaciją ir palaikantis neaukštą temperatūrą) ir dirvožemio savybės – visa tai lemia, kad Kantabrijos regionas puikiai tinka ganykloms, taigi ir ekstensyviajai galvijininkystei.

Veislės, iš kurių gali būti gaunama SGN žymima mėsa, yra puikiai prisitaikiusios prie auginimo vietovės, todėl užtikrinama aplinkai nekenksminga gyvulių ir aplinkos pusiausvyra.

Gyvulių auginimo sistema ir šėrimo režimas, grindžiamas ganymu ganyklose žolės augimo sezono metu ir šėrimu konservuotais pašarais, daugiausia iš natūralių pievų, žiemą, yra veiksniai, lemiantys produkto savybes, susijusias su riebalų pasiskirstymu ir raumenų struktūra. Šis aukščiausios kokybės pašaras lengvai virškinamas, todėl jis yra labai maistingas ir vertingas.

Produktui „Carne de Cantabria“ gaminti skirti galvijai šeriami taikant ekstensyviosios gyvulių auginimo sistemos metodus ir praktiką, pagrįstą gamtos išteklių naudojimu, tiek sėslioms, tiek sezoniškai perginamoms galvijų bandoms.

Apie tokią praktiką nuo seniausių laikų rašoma daugybėje oficialių dokumentų, kuriuose minimi su ganyklų valdymu susiję dovanojimai, susitarimai, sutartys, teisiniai procesai ir nutarimai. Dar devintame amžiuje rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad Kantabrijos Jermo Švč. Mergelės Marijos vienuolynas dovanojo dideles pievas Ovjedo katedrai galvijams ganyti.

Kantabrijos, kaip gyvulių auginimo regiono, gerą vardą taip pat patvirtina daugybė nuo viduramžių vietiniuose miestuose rengiamų galvijų mugių. Viena seniausių mugių – Poteso galvijų mugė, kurią 1379 m. leido rengti Kastilijos karalius Jonas I. Svarbiausias regione yra Torelavegos galvijų turgus, kurį 1767 m. sausio 1 d. karališkuoju dekretu patvirtino karalius Karolis III.

Produkto „Carne de Cantabria“ gerą vardą patvirtino neseniai atlikta apklausa, kuri parodė, kad šį produktą žino 90,4 proc. regiono gyventojų.

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

https://www.alimentosdecantabria.com/documents/3177683/13022902/3-+Pliego+definitivo+rev.03.pdf/8cc857bb-4f85-f04e-ee3f-5cd8affc38b0?t=1614082672359

---

(1)  OL L 179, 2014 6 19, p. 17.