Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas

(2022/C 150/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį (1) per du mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS PAKEITIMO PARAIŠKA

Sicilia

PDO-IT-A0801-AM03

Paraiškos pateikimo data: 4.7.2017

1.   Pakeitimui taikomos taisyklės

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnis. Reikšmingas pakeitimas

2.   Pakeitimo aprašymas ir priežastys

2.1.   Vyno (-ų) aprašymas

a)

Kalbant apie specifikacijoje jau nurodytas vyno rūšis, taip pat turi būti gaminamos šie vynų variantai: — „Bianco“, kartu vartojant terminus „Passito“, „Superiore“ ir „Riserva“; — „Rosso“, kartu vartojant terminą „Passito“; — „Inzolia“, kartu vartojant terminus terminais „Vendemmia Tardiva“ (vėlyvo derliaus), „Superiore“ ir „Riserva“; — „Grillo“, kartu vartojant terminus „Vendemmia Tardiva“, „Passito“, „Superiore“, „Riserva“ ir „Grillo Spumante“; — „Chardonnay“, kartu vartojant terminus „Vendemmia Tardiva“, „Passito“, „Superiore“, „Riserva“ ir „Chardonnay Spumante“; — „Catarratto“, kartu vartojant terminus „Vendemmia Tardiva“, „Passito“, „Superiore“, „Riserva“ ir „Catarratto Spumante“; — „Carricante Spumante“; — „Fiano“, kartu vartojant terminą „Riserva“; — „Viognier“, kartu vartojant terminą „Riserva“; — „Sauvignon“, kartu vartojant terminą „Riserva“; — „Pinot Grigio Spumante“; — „Nero d’Avola“, kartu vartojant terminus „Vendemmia Tardiva“, „Passito“, „Riserva“, „Nero d’Avola Rosato“ ir „Nero d’Avola Spumante“; — „Perricone“, kartu vartojant terminus „Vendemmia Tardiva“ ir „Perricone Rosato“; — „Frappato Rosato“ ir „Frappato Spumante“; — „Nerello Mascalese Rosato“ ir „Nerello Mascalese Spumante“; — „Cabernet Franc Rosato“; — „Merlot“, kartu vartojant terminus „Riserva“ ir „Merlot Rosato“; — „Cabernet Sauvignon“, kartu vartojant terminus „Riserva“ ir „Cabernet Sauvignon Rosato“; — „Syrah“, kartu vartojant terminus „Vendemmia Tardiva“, „Passito“, „Riserva“ ir „Syrah Rosato“; — „Pinot Nero“, kartu vartojant terminą „Riserva“, „Pinot Nero Rosato“ ir „Pinot Nero Spumante“.

b)

Įtraukiamos naujos vyno rūšys su nuoroda į vynuogių veisles „Moscato“, „Vermentino“, „Zibibbo“, „Petit Verdot“ ir „Sangiovese“, ir įvairūs vynų variantai: — „Moscato Bianco“, taip pat kartu vartojant terminus „Vendemmia Tardiva“, „Passito“ ir „Moscato Bianco Spumante“; — „Vermentino“; — „Zibibbo“, įskaitant „Zibibbo Spumante“; — „Petit Verdot“, įskaitant kartu vartojant terminą „Riserva“; — „Sangiovese“, įskaitant „Sangiovese Rosato“.

c)

Įtraukiamos naujos vyno rūšys su nuoroda į dvi tos pačios spalvos vynuogių veisles iš tų veislių, kurios jau naudojamos iš vienos vynuogių veislės gaminamo vyno rūšims, išskyrus aromatines vynuogių veisles. Vynui „Sicilia“ taikoma SKVN apima visą regiono vynuogių auginimo vietovę ir ja siekiama nurodyti, kokia svarbi yra visų vynų gamyba, ypač iš vietinių vynuogių veislių, pradedant vietine „Zibibbo“, taip pat jau plačiai auginamų nacionaliniu mastu vertinamų vynuogių veislių, pavyzdžiui, „Moscato“, kurios jau naudojamos kaip pagrindinės veislės gaminant vyną „Spumante Bianco“ – atskirai arba derinant su kitomis veislėmis (iki 50 proc.). Be to įtrauktos vyno rūšys su naujomis nuorodomis į vynuogių veisles „Vermentino“, „Petit Verdot“ ir „Sangiovese“, kurios kelia didelį gamybinį ir komercinį susidomėjimą. Šis sprendimas priimtas po daugelį metų vykdytų intensyvių bandymų, susijusių su daugybe vynuogių veislių, tinkamų auginti Sicilijos regione. Dėl gaminant šiuos vynus pasiekto kokybės lygio, veiklos vykdytojų įgūdžių ir technologijų atnaujinimo, tų vynuogių veislių vertė naudojant jas saugoma kilmės vietos nuoroda žymimiems vynams „Sicilia“ gaminti išaugo – taip sudaroma galimybė rinkai pasiūlyti platų įvairių kategorijų produktų asortimentą. Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.4 skyriumi ir produkto specifikacijos 1, 2 ir 6 straipsniais.

2.2.   Vyno (-ų) aprašymas

a)

Vynai buvo aprašyti glausčiau ir paprasčiau, taip pat jie buvo suskirstyti pagal vyno kategorijas, o ne pagal vyno grupes ir (arba) rūšis. Be to, vynų aprašymas dabar išsamesnis ir prie jo pridėtas bendras teiginys, kuriame nurodoma, kad jei atitinkamuose skyriuose nepateikiami jokie skaičiai, vertės iš esmės atitinka atitinkamuose teisės aktuose nustatytas ribas. Apibūdinus naujai įtrauktų vynų savybes, pakeitus daugelio jau įtrauktų vyno rūšių aprašomuosius parametrus ir pertvarkius tekstą pagal vyno kategorijas, galima supaprastinti bendrąjį dokumentą ir pateikti aiškesnį bei glaustesnį vynų, kuriems suteikta SKVN „Sicilia“, savybių aprašymą. Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.4 punktu.

b)

Produkto specifikacijos 6 straipsnio 3 dalis dėl ministerijos įgaliojimų priimti dekretą, kuriuo iš dalies keičiamas bendrasis rūgštingumas ir mažiausias becukrio ekstrakto kiekis, buvo išbraukta. Šis pakeitimas būtinas, nes ši nuostata nebeatitinka ES taisyklių dėl specifikacijų pakeitimų. Šis pakeitimas nesusijęs su bendruoju dokumentu.

2.3.   Iš dviejų vynuogių veislių pagaminti vynai

Iš dviejų vynuogių veislių pagaminto vyno rūšių sąrašas su įvairiais vynuogių veislių deriniais buvo išbrauktas.

Vietoj jo patikslinta, kad vynams „Sicilia“ taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda taip pat gali būti žymimi vynai su nuoroda į dvi tos pačios spalvos vynuogių veisles iš sąrašo, kuris jau pateiktas specifikacijos 1 straipsnyje (jame išvardytos vynuogių veislės, naudojamos iš vienos vynuogių veislės gaminamoms vyno rūšims).

Buvo nuspręsta pakeisti teksto formulavimą, kad jis būtų glaustesnis, ir vengti visų galimų vyno rūšių, gaminamų derinant įvairias vyninių vynuogių veisles, išvardijimo, vietoj jo nurodant galimybę derinti vynuogių veisles, iš kurių leidžiama gaminti vyno rūšis naudojant vieną vynuogių veislę.

Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 1 ir 2 straipsniais, tačiau bendrajam dokumentui poveikio nedaro.

2.4.   „Bianco“ (baltųjų), „Rosso“ (raudonųjų), „Rosato“ (rožinių) ir „Spumante Bianco“ (putojančių baltųjų) vynų veislių bazė

Vynuogių veislių derinys papildytas šiomis vynuogių veislėmis, kurios gaminant vyną turi sudaryti 50 proc.:

—	„Chardonnay“ – „Bianco“ rūšies vynams;

—	„Syrah“ – „Rosso“ ir „Rosato“ rūšių vynams;

—	„Nerello Mascalese“ – „Spumante Bianco“ rūšies vynams.

Po ilgų bandymų buvo užbaigtas formuoti minėtų vyno rūšių pagrindinis veislių derinys, įtraukiant pirmiau minėtas tris veisles, kurios plačiai auginamos visame regione (daugiau nei 11 000 hektarų) ir jau naudojamos vynams iš vienos veislės vynuogių gaminti.

Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 2 straipsniu, tačiau bendrajam dokumentui poveikio nedaro.

2.5.   Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

Į pagrindines vyninių vynuogių veisles įtrauktos naujos vynuogių veislės „Petit Verdot“, „Vermentino“ ir „Sangiovese“.

Šios vynuogių veislės buvo įtrauktos po daugelį metų trukusių intensyvių bandymų, susijusių su daugybe vynuogių veislių, tinkamų auginti Sicilijos regione, ir kurios jau galėtų būti naudojamos vynuogių veislių derinyje, kaip 50 proc. veislės bazės dalis, pagrindiniams baltiesiems, raudoniesiems ir rožiniams vynams gaminti, nenurodant vynuogių veislės. Todėl ketinama didinti šių vynuogių veislių žinomumą taip pat gaminant vynus iš vienos veislės ir iš dviejų veislių vynuogių.

Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.7 skyriumi.

2.6.   Vynuogių auginimo standartai

a)

Į specifikacijos 4 straipsnio 5 dalies lentelę įtrauktas 1 straipsnyje nurodytų naujų įtrauktų vyno rūšių didžiausias gamybos kiekis ir alkoholio koncentracija. Lentelė patikslinta atsižvelgiant į 1 straipsnio pakeitimus. Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.5.2 skyriumi (didžiausia išeiga).

b)

a punkte nurodyta lentelė iš dalies pakeista siekiant atsižvelgti į gaminant šių rūšių vyną naudojamų vynuogių derliaus padidėjimą: „Sicilia Grillo“ rūšies – nuo 13 iki 14 tonų iš hektaro, „Sicilia Nero d’Avola“ rūšies – nuo 12 iki 14 tonų iš hektaro ir „Nero d’Avola Spumante“ rūšies – nuo 13 iki 14 tonų iš hektaro. Derliaus iš hektaro padidėjimas, nors ir mažiau nei 10 proc., yra būtinas siekiant pritaikyti gamybą prie faktinių esamų vynuogynų pajėgumų. Tai darant atsižvelgiama į vietovėje gautą derlių, remiantis atliktų bandymų, susijusių su auginimo metodais ir oro sąlygų svyravimais, rezultatais ir užtikrinama, kad kokybės lygis išliktų toks pat. Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.5.2 skyriumi (didžiausia išeiga).

c)

Specifikacijos 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kalbant apie vynuogių, iš kurių gaminamos SKVN žymimo vyno „Sicilia“ rūšys „Bianco“, „Rosso“, „Rosato“ ir „Spumante“, didžiausią derlingumą iš hektaro ir minimalią natūralią alkoholio koncentraciją tūrio procentais, turi būti daroma nuoroda į kiekvienai naudojamai vynuogių veislei specifikacijoje nustatytas ribas . Po lentelės būtina pridėti šią pastraipą, kad būtų lengviau aiškinti produkto specifikaciją. Šis pakeitimas nesusijęs su bendruoju dokumentu.

d)

Įterptos keturios pastraipos, kuriose nustatyta, kad šiame regione, apsaugos asociacijos prašymu ir pasikonsultavus su profesinėmis organizacijomis, galima: nustatyti gamybos valdymo priemones, susijusias su įvairiais vynuogių naudojimo būdais ir (arba) tikslais; koreguoti didžiausią naudotinų vynuogių kiekį viename hektare; sumažinti leistiną vynuogių ir vyno išeigą ir ne daugiau kaip 20 proc. padidinti didžiausią išeigą iš hektaro (tą padidinimą galima atidėti derliaus rezervui). Su gamybos valdymu susijusios priemonės patenka į metines gamybos valdymo priemones, atsižvelgiant į oro ir rinkos sąlygas, pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus (Įstatymo Nr. 238/2016 35 ir 39 straipsnius). Šio pakeitimo tikslas nėra galutinai padidinti vynuogių ir vyno išeigą iš hektaro. Veikiau, tais metais, kai oras yra palankus, bet koks ne didesnis kaip 20 proc. vynuogių derliaus iš hektaro perteklius turi būti panaudotas vynams, žymimiems šia nuoroda (kaip jau leidžiama pagal galiojančią specifikaciją), gaminti, jei buvo pateiktas atitinkamų gamintojų prašymas ir, išnagrinėjus oro sąlygas, technines ir (arba) gamybos sąlygas ir vynuogių kokybės sąlygas, priimtas sprendimas regiono lygmeniu. Bet kuriuo atveju pagal pirmiau minėtus nacionalinės teisės aktus ši produkcija (ne daugiau kaip 20 proc.) turi būti laikoma derliaus rezervu, kuris turi būti naudojamas vėlesniais metais, atsižvelgiant į rinkos paklausą. Šis pakeitimas nesusijęs su bendruoju dokumentu.

2.7.   Vyno gamybos standartai. Vynuogių vytinimas ir išeiga

a)

Aprašyti vynuogių vytinimo būdai vyno rūšims, kurioms apibūdinti vartojami tradiciniai terminai „Passito“ ir „Vendemmia Tardiva“. Visų pirma neįtrauktos drėgmės šalinimo sistemos, kuriose naudojama šiluma. Vynuogių vytinimo būdas „Passito“ ir „Vendemmia Tardiva“ rūšių vynams gaminti buvo reglamentuotas taip, kad veiklos vykdytojams būtų suteikta aiškumo. Dėl šio pakeitimo keičiamas produkto specifikacijos 5 straipsnis ir bendrojo dokumento 1.5 skyrius.

b)

Lentelė, kurioje nurodyta išeiga, buvo papildyta ir padidinta didžiausia šių rūšių vyno išeiga (hl/ha): „Grillo“, įskaitant „Riserva“, „Grillo Spumante“, „Nero d’Avola“, įskaitant „Riserva“, „Nero d’Avola Rosato“ ir „Nero d’Avola Spumante“. Lentelė pakoreguota atsižvelgiant į 1 straipsnio pakeitimus. Didžiausia vyno, pagaminto iš vynuogių veislių „Grillo“ ir „Nero d‘Avola“, išeiga iš hektaro yra susijusi su padidėjusiu tų veislių derliumi iš hektaro. Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 5 straipsniu.

2.8.   Vyno gamybos metodai. Perdirbimas į putojantį vyną

Įtraukti „Spumante“ rūšies vyno gamybos metodai. Nurodyta, kad šios rūšies vynas turi būti gaminamas tik natūralios fermentacijos būdu, naudojant „Charmat“ procesą arba tradicinį antrinės fermentacijos butelyje metodą; pastarasis metodas taikomas tik „Bianco“ ir „Rosato“ (rožinio) vyno rūšims.

Kadangi tai yra vynas, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, nurodant gamybos būdą siekiama pabrėžti produkto kokybę.

Nuoroda į šiuos konkrečius vynininkystės metodus pateikiama bendrojo dokumento 1.5 skyriuje.

2.9.   Išpilstymas į butelius nustatytoje geografinėje vietovėje

Įtrauktas reikalavimas išpilstyti į butelius gamybos vietovėje, kuri sutampa su visa Sicilijos regiono administracine teritorija.

Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, šios nuostatos tikslas – apsaugoti SKVN žymimų vynų „Sicilia“ kokybę ir įvaizdį, garantuoti jų kilmę ir užtikrinti atitinkamų patikrinimų veiksmingumą ir savalaikiškumą. Šios sąlygos yra geriau užtikrinamos, jei vynai išpilstomi į butelius gamybos vietovėje, nes visų techninių transportavimo ir išpilstymo taisyklių taikymas ir laikymasis patikėtas ūkiams, esantiems toje vietovėje. Be to, kompetentingos institucijos valdoma tikrinimo sistema, kuri taikoma ekonominės veiklos vykdytojams visuose gamybos etapuose, yra veiksmingesnė nustatytoje vietovėje.

Tačiau pagal tuos pačius ES teisės aktus ir konkrečius nacionalinės teisės aktus, siekiant apsaugoti nustatytas teises, individualūs leidimai gali būti suteikti asmenims ar įmonėms, kurie tradiciškai išpilstydavo vynus į butelius už nustatytos gamybos vietovės ribų, kartu užtikrinant ribotą skaičių išpilstymo įmonių, įsikūrusių už šios vietovės ribų, kad kompetentinga institucija galėtų veiksmingai planuoti tikrinimą, be kita ko, bendradarbiaudama su kitų šalių tikrinimo institucijomis pagal galiojančias ES taisykles.

Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 5 straipsniu ir bendrojo dokumento 1.9 skyriumi.

2.10.   Ženklinimas ir pateikimas

a)

Atnaujinti nacionalinės teisės referenciniai aktai dėl papildomų vietovių pavadinimų naudojimo nurodant „Vigne“ (vynuogynus); Tai oficialus pakeitimas, padarytas priėmus naujus šios srities nacionalinės teisės aktus (2016 m. gruodžio 12 d. Įstatymas Nr. 238, kuriuo nustatomos vynmedžių auginimo ir vyno gamybos bei prekybos juo taisyklės).

b)	Įtraukta pastraipa dėl draudimo naudoti vynuogių veislės „Zibibbo“ sinonimus vynams „Sicilia Zibibbo“ ir „Sicilia Zibibbo Spumante“. Taip siekiama suteikti daugiau apsaugos pavadinimui „Zibibbo“, o ne jo sinonimams, pavyzdžiui, „Moscato“. Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.9 skyriumi.

2.11.   Pakavimas

Galima naudoti maistui skirtą tarą, kurios tūris yra nuo 2 iki 6 litrų, išskyrus vyno rūšims „Riserva“, „Vendemmia Tardiva“, „Superiore“, „Passito“, „Vigna“ ir „Spumante“.

Siekiama suteikti gamintojams daugiau laisvės naudojant tarą ir jos uždarymo būdus, įskaitant novatoriškus būdus, kad būtų suteikta daugiau galimybių vartotojų poreikiams patenkinti ir taip padidinti SKVN produktų rinkodaros ir pateikimo į įvairias rinkas ES ir tarptautiniu mastu galimybes.

Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.9 skyriumi.

2.12.   Ryšys su geografine vietove

Ryšys su geografine vietove, atsižvelgiant į galiojančius ES teisės aktus, buvo performuluotas, kad būtų atsižvelgta į atitinkamas produktų kategorijas.

Šis pakeitimas susijęs su bendrojo dokumento 1.8 skyriumi.

2.13.   Tikrinimo įstaigos duomenys

Formalus pakeitimas. Atnaujinti su stebėsena susiję nacionalinės teisės referenciniai aktai ir kontrolės įstaigos pavadinimas; įtrauktas patvirtintas kontrolės įstaigos e. pašto adresas.

Atnaujinti būtina dėl pasikeitusio kontrolės įstaigos pavadinimo ir naujų nacionalinės teisės aktų dėl vynmedžių auginimo ir vyno gamybos bei prekybos juo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Produkto pavadinimas

Sicilia

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vyninių vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.	Putojantis vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

6.	Rūšinis aromatinis putojantis vynas

15.	Vytintų vynuogių vynas

16.	Pernokusių vynuogių vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1 kategorija – vynai „Sicilia Bianco“ ir vynai su baltųjų vynuogių veislės nuoroda.

Baltieji vynai, kuriems suteikta SKVN „Sicilia“, įskaitant vyno rūšis „Passito“, „Vendemmia Tardiva“, „Superiore“ ir „Riserva“, gaminami iš tipiškiausių gamybos vietovės veislių, tokių kaip „Inzolia“, „Catarratto“, „Grillo“, „Grecanico“ ir „Chardonnay“, arba jas naudojant vienas, arba maišant, ir jos turi sudaryti bent 50 proc. viso vyno. Siekiant didžiausios šios produkcijos vertės, šios vynuogių veislės, taip pat „Carricante“, „Grecanico“, „Fiano“, „Damaschino“, „Viognier“, „Müller Thurgau“, „Sauvignon Blanc“, „Pinot Grigio“, „Moscato Bianco“, „Vermentino“ ir „Zibibbo“ veislės yra naudojamos iš vienos vynuogių veislės ir iš dviejų vynuogių veislių gaminamo vyno rūšims ir atspindi didelę Sicilijos saloje auginamų vynuogių veislių įvairovę.

Šių vynų spalva yra nuo šiaudų geltonumo iki įvairaus intensyvumo aukso spalvos, kartais turi švelniai žalių atspalvių. „Pinot gris“ vynuogių vynas kartais turi įvairaus intensyvumo rausvų ar vario atspalvių. Aromatas paprastai subtilus, elegantiškas, malonus, intensyvus, savitas, vaisinis ir ilgai išliekantis, kartais su švelniu gėlių ar aromatiniu pokvapiu.

Vynų skonis subalansuotas, savitas, gardus, harmoningas, sodrus ir malonus, pagal cukrų kiekį – sausas arba pusiau sausas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais svyruoja nuo 11,50 proc. (pagrindinių rūšių vynų) iki 12 proc. („Superiore“ rūšies vynų) ir 12,5 proc. („Riserva “ tipo vynų), o „Passito“ ar „Vendemmia Tardiva“ rūšių vynų mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 13 proc.

Bet kokie toliau esančioje lentelėje nenurodyti analitiniai parametrai atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytas ribas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio procentais)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio procentais)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)

1 kategorija – vynai „Sicilia Rosso“, įskaitant vynus su juodųjų vynuogių veislės nuoroda.

SKVN žymimi raudonieji vynai „Sicilia“, įskaitant „Passito“, „Vendemmia Tardiva“, „Superiore“ ir „Riserva“ ir rožinius vynus, gaminami iš gamybos vietovėje labiausiai paplitusių vynuogių veislių, pavyzdžiui, „Nero d’Avola“, „Frappato“, „Nerello Mascalese“, „Perricone“ ir „Syrah“. Jos naudojamos vienos arba derinamos su kitų veislių vynuogėmis ir turi sudaryti bent 50 proc. viso vyno. Šių veislių vynuogės taip pat naudojamos vienos veislės vynams gaminti, siekiant kuo labiau pabrėžti šios produkcijos privalumus, kartu su kitais vienos veislės vynuogių vynais, gaminamais iš „Nerello cappuccio“, „Cabernet franc“, „Merlot“, „Cabernet sauvignon“, „Syrah“, „Pinot noir“, „Nocera“, „Mondeuse“, „Carignano“, „Alicante“, „Petit Verdot“ ir „Sangiovese“ veislių vynuogių, atspindinčių saloje augančių vynuogių veislių įvairovę

Šių vynų spalva yra nuo raudonos iki rubino raudonumo, o vynams bręstant, pavyzdžiui, „Riserva“ rūšies, jie įgyja granato atspalvį; rožiniams vynams būdinga įvairaus intensyvumo rožinė spalva, kartais su vario atspalviu.

Aromatas būdingas naudojamoms vynuogių veislėms. Skonis – nuo sauso iki pusiau sauso, o „Passito“ ir „Vendemmia Tardiva“ vynai gali būti saldūs.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais svyruoja nuo 12 proc. (raudonojo ar rožinio vynų rūšių ir vynų su vynuogių veislės nuoroda) iki 13 proc. (kai kurių „Riserva“ rūšies vynų, pavyzdžiui, „Nero d’Avola“), o „Passito“ ir „Vendemmia Tardiva“ vynų mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 13 proc. Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis gali būti nuo 22 g/l (raudonojo vyno) iki 24 g/l („Nero d’Avola“ vyno).

Bet kokie toliau esančioje lentelėje nenurodyti analitiniai parametrai atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytas ribas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio procentais)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio procentais)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)

Kategorijos: 4 kategorija – putojantis vynas, 5 kategorija – rūšinis putojantis vynas, 6 kategorija – rūšinis aromatinis putojantis vynas

Įvairių kategorijų putojančių vynų spalva būna nuo įvairaus intensyvumo šiaudų geltonumo spalvos (baltųjų vynų) iki įvairaus intensyvumo rožinės (rožinių vynų) ir šie vynai pasižymi smulkiais burbuliukais, gėlių ar vaisių aromatais ir gaivumu. Jie yra aromatingi, ypač jei gaminami iš tokių vynuogių veislių, kaip „Zibibbo“ ir „Moscato“. Naudojamos tiek vietinės, tiek tarptautinės baltųjų vynuogių veislės arba juodųjų vynuogių veislės, iš kurių gaminami baltieji arba rožiniai vynai fermentuojant be odelių. Naudojamas „Charmat“ procesas, taip pat tradicinis metodas pagrindinėms baltojo ir rožinio vyno rūšims.

Labiausiai gamybos vietovėje paplitusios vynuogių veislės, pavyzdžiui, „Grillo“, „Chardonnay“, „Catarratto“, „Carricante“, „Grecanico“, „Pinot Grigio“, „Moscato“, „Zibibbo“, „Nero d’Avola“, „Frappato“, „Nerello Mascalese“, „Pinot Nero“ yra arba derinamos tarpusavyje, arba naudojamos vynams iš vienos vynuogių veislės gaminti, kad būtų galima pasiekti didžiausią šių veislių produkcijos vertę, nurodant jas etiketėje. Aromatas būdingas naudojamoms vynuogių veislėms. Putojančių vynų iš vynuogių veislių „Moscato“ ir „Zibibbo“ skonis – nuo natūralaus briuto iki ekstra sauso ir saldaus. Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10,50 proc. – „Moscato“ ir „Zibibbo Spumante“ vynų, 11,50 proc. – visų kitų vyno rūšių, išskyrus tradiciniu būdu pagaminto vyno rūšis, kuriose mažiausia visuminė alkoholio koncentracija turi būti ne mažiau kaip 12 proc. Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 15 g/l.

Bet kokie toliau esančioje lentelėje nenurodyti analitiniai parametrai atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytas ribas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio procentais)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio procentais)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)

Kategorijos: 15 kategorija – vynas iš vytintų vynuogių, 16 kategorija – vynas iš pernokusių vynuogių

Šių kategorijų vynų skonis būna nuo sauso iki saldaus, o spalva – nuo šiaudų geltonumo iki aukso spalvos arba, jei vynai pagaminti iš juodųjų vynuogių, rubino raudonumo ir, jei vynai brandinami, granato atspalvio. Vynai pasižymi ilgai išliekančiu, bet subtiliu aromatu, ypač kai jie gaminami iš tokių aromatinių vynuogių veislių kaip „Moscato“ ir „Zibibbo“, kurioms būdinga puiki rūgštumo ir saldumo pusiausvyra ir, priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislės, vaisių ar gėlių kvapas. Vynuogės po derliaus nuėmimo vytinamos ant demblių, tinklelių, dėžėse ar specialiuose konteineriuose, patalpintuose tinkamoje aplinkoje, arba paliekamos nokti ant vynmedžių. Tai sudaro sąlygas veiksmingai kauptis cukrums ir susidaryti becukriam ekstraktui, kurio pagamintų vynų mažiausias kiekis siekia 28 g/l („Passito Bianco“ vynų) ir 32 g/l („Passito Rosso“ vynų). „Passito Bianco“ rūšies vynų mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 16 proc., iš kurių 11 proc. yra faktinė alkoholio koncentracija, o „Passito Rosso“ rūšies vynų mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 17 proc., iš kurių 12 proc. yra faktinė alkoholio koncentracija.

Bet kokie toliau esančioje lentelėje nenurodyti analitiniai parametrai atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytas ribas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio procentais)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio procentais)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)

5.   Vyno gamybos praktika

a.   Pagrindiniai vynininkystės metodai

Perdirbimo į putojantį vyną metodai

Specifinis vynininkystės metodas

„Spumante“ rūšies vynas turi būti gaminamas tik natūralios fermentacijos būdu, naudojant „Charmat“ procesą arba tradicinį antrinės fermentacijos butelyje metodą; pastarasis metodas taikomas tik „Bianco“ ir „Rosato / Rosé“ rūšims.

Vynuogių vytinimas

Specifinis vynininkystės metodas

„Vendemmia Tardiva“ ir „Passito“ rūšių vynas turi būti gaminamas paliekant vynuoges vysti ant augalo arba, nuėmus derlių, jas vytinti ant demblių, tinklelių, dėžėse ar specialiose talpyklose tinkamoje aplinkoje. Tai galima padaryti naudojant aplinkos kondicionavimo sistemas, jei jos veikia esant temperatūrai, panašiai į tradicinių vynuogių vytinimo procesų temperatūrą, išskyrus visas drėgmės šalinimo sistemas, kurios veikia naudojant šilumą.

b.   Didžiausias gamybos kiekis

„Sicilia Bianco“ rūšies, įskaitant „Riserva“ ir „Sicilia“ rūšis, nurodant baltųjų vynuogių veislę, įskaitant „Riserva“ rūšį

13 000 kg vynuogių iš hektaro

„Sicilia Spumante Bianco“ rūšies, įskaitant baltųjų vynuogių veislės nuorodą

13 000 kg vynuogių iš hektaro

„Sicilia Grillo“ rūšies, įskaitant „Spumante“ ir „Riserva“, ir „Sicilia Nero d‘Avola“ rūšies, įskaitant „Riserva“, „Rosato“ ir „Spumante“

14 000 kg vynuogių iš hektaro

„Sicilia Spumante“ rūšies su nuoroda į vynuogių veisles „Frappato“, „Nerello Mascalese“ ir „Pinot Nero“

13 000 kg vynuogių iš hektaro

„Sicilia Bianco Superiore“ rūšies ir su nuoroda į baltųjų vynuogių veislę, kartu vartojant terminą „Superiore“

10 000 kg vynuogių iš hektaro

„Sicilia Rosso“ rūšies, „Rosato“ ir „Riserva“, įskaitant juodųjų vynuogių veislės nuorodą

12 000 kg vynuogių iš hektaro

„Sicilia Bianco“ ir „Rosso“ rūšies, kartu vartojant terminą „Passito“ arba „Vendemmia Tardiva“, įskaitant baltųjų arba juodųjų vynuogių veislės nuorodą

8 000 kg vynuogių iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimam vynui „Sicilia“ gaminti naudojamų vynuogių auginimo vietovė apima visą Sicilijos regiono administracinę teritoriją.

7.   Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Vermentino B.“

„Zibibbo B.“

„Alikante N.“

„Frappato N.“

„Müller Thurgau B.“

„Nerello Cappuccio N.“

„Perricone N.“

„Pinot Nero N.“

„Sangiovese N.“

„Sauvignon B.“

„Syrah N.“

„Viognier B.“

„Cabernet Franc N“.– „Cabernet“

„Cabernet Sauvignon N“.– „Cabernet“

„Calabrese N.“ – „Nero d’Avola N.“

„Carignano N.“

„Carricante B.“

„Ansonica B.“ – „Inzolia“

„Petit Verdot N“

„Merlot N.“

„Mondeuse N.“

„Moscato Bianco B.“ – „Moscato“

„Nerello Mascalese N.“

„Nocera N.“

„Grecanico Dorato B.“ – „Grecanico“

„Grillo B.“

„Catarratto Bianco Comune B.“ – „Catarratto“

„Catarratto Bianco Lucido B.“ – „Catarratto“

„Chardonnay B.“

„Damaschino B.“

„Fiano B.“

„Pinot Grigio“ – „Pinot“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Ryšys su aplinka

Nustatytų ribų geografinė vietovė apima visą Sicilijos regiono administracinę teritoriją.

Sicilija, kaip liudija archeologiniai radiniai ir daugybė literatūros kūrinių graikų ir lotynų kalbomis, kuriuose minimi garsūs sicilietiški vynai, yra vienas seniausių pasaulyje vynininkystės regionų. Apie jau nuo finikiečių laikų (IX–IV a. prieš Kr.) vykusią prekybą aliejumi ir vynu byloja randamos amforos, kuriose šie produktai buvo gabenami, ir kiti keramikos radiniai. Dideli vynuogynai klestėjo graikų įsikūrimo šioje teritorijoje laikais (VIII–III a. prieš Kr.), kai graikai pradėjo auginti įvairias vynuogių veisles, tokias kaip „Grecanico“, kuri auginama iki šiol. Be to, patvirtinta, kad romėnų laikais (III a. prieš Kr. – V a. po Kr.) ir ypač valdant Julijui Cezariui Sicilijos vynas buvo žinomas Galijoje.

Nors pagal Koraną buvo draudžiama gerti alkoholį, musulmonų valdymo laikais (827–1061 m.) buvo auginamos valgomosios vynuogės, o vynuogių veislė „Zebib“ (dabar „Zibibbo“ arba „Moscato di Alessandria“), atvežta iš Afrikos Zebibo kyšulio, esančio priešais Pantelerijos salą, buvo pradėta auginti šioje saloje.

Ryšys tarp nustatytos geografinės vietovės ir SKVN „Sicilia“ yra pagrįstas specifinėmis šios vietovės dirvožemio, klimato ir kraštovaizdžio ypatybėmis.

Šiaurinė Sicilijos dalis yra daugiausia kalnuota, o centrinė, pietinė ir pietvakarinė dalys – kalvotos. Pietrytinė vietovės dalis yra tipiška plynaukštė, o rytinė Sicilija – vulkaninė. Lygumos daugiausia plyti pakrančių zonose.

Tačiau dauguma vynuogynų yra kalvotose vietovėse, kurios pagal atodangą ir vietą yra ypač tinkamos vynmedžiams auginti. Tai yra labai saulėta, pakankamai vėjuota aplinka, kuri suteikia augalams optimalias augimo sąlygas, užtikrina vynuogių sveikatą ir sudaro sąlygas gaminti aukštos kokybės vynus. Taigi saulėtas, tačiau vėjuotas Viduržemio jūros klimatas, pasižymintis karštomis, sausomis vasaromis, skatina labai gerą vynuogių sunokimą, cukrų kaupimąsi ir ekstraktų koncentraciją, o temperatūros svyravimai ir kokybiškas dirvožemis, kuriame gausu mineralų, suteikia vynuogėms gaivumo ir rūgštumo poskonį. Dėl visų šių veiksnių gaminami įvairių kategorijų vynai, kurie visada yra intensyvūs, bet subalansuoti ir harmoningi.

Vynmedžių formavimo metodai daugiausia yra tradiciniai, jie nėra plačiai taikomi ir skiriasi įvairiose salos vynuogių auginimo vietose – nuo tradicinio „alberello“ metodo (krūmo forma), vis dar naudojamo Trapanio provincijos pakrantės zonose, iki įprastesnio žemos gyvasienės metodo, naudojant nuolatines arba atnaujinamas užkardas, arba ekspansyvių metodų, taikomų daugelyje derlingų salos vidaus slėnių.

Didelėje vynui „Sicilia“ taikomos SKVN teritorijoje sudaromos sąlygos gaminti vynus tiek iš vietinių, tiek iš nevietinių ar tarptautinių vynuogių veislių, o tai reiškia, kad rinkai galima pasiūlyti platų įvairių kategorijų vyno produktų asortimentą.

1 kategorija – vynas

Ši kategorija apima daug vynų rūšių:

raudonuosius, rožinius ir baltuosius vynus, įskaitant „Passito“, „Vendemmia Tardiva“ ir „Riserva“ vynus. Naudojamos tiek labai vertinamos vietinės vynuogių veislės, tokios kaip „Inzolia“, „Catarratto“ ir „Grillo“ (pastaroji yra išvesta sukryžminus „Catarratto“ ir „Zibibbo“ veisles), tiek nevietinės veislės, tokios kaip „Chardonnay“, „Müller Thurgau“ ir „Sauvignon“. Be to, raudonųjų vynų gamybos srityje Sicilijoje pagamintas vynas yra vienas iš žinomiausių dėl vynų, pagamintų iš vietinių vynuogių veislių, ypač „Nero d’Avola“, kartu su „Frappato“ ir „Nerello Mascalese“, ir nevietinių veislių „Cabernet Sauvignon“, „Merlot“ ir „Syrah“. Neabejotinai čia svarbiausias vaidmuo tenka veislės „Nero d‘Avola“ vynuogėms, kurios, net ir derinamos su kitų veislių vynuogėmis, gali lemti ir išryškinti Sicilijos vyno originalumą ne vien dėl savo spalvos, bet ir dėl to, kad jos suteikia vynui tipines savybes, susijusias su Viduržemio jūros regiono aromatais ir skoniais.

Kalbant apie analitines ir juslines savybes, visiems šių rūšių vynams būdingos subalansuotos cheminės ir fizinės savybės, padedančios sukurti subalansuotą vyno skonį. Visų rūšių vynai pasižymi maloniu, harmoningu, savitu ir subtiliu aromatu, kartais su vaisių, gėlių ir augalų pokvapiais, būdingais jiems gaminti naudojamų vynuogių veislėms.

Baltųjų vynų spalva yra įvairaus intensyvumo šiaudų geltonumo arba sodri geltona, o raudonųjų – įvairaus intensyvumo rubino raudonumo, su galimais violetiniais atspalviais, o vynams bręstant atsiranda granato atspalvis. Visi šie vynai subalansuoti, geros struktūros, turintys tinkamą alkoholio kiekį. Daugybės dokumentų patvirtinta tūkstantmečius trukusi šios vietovės vynuogių auginimo istorija yra svarbiausias glaudaus žmogiškųjų veiksnių ir ypatingų SKVN „Sicilia“ vynų savybių ir kokybės ryšio ir sąveikos įrodymas. Šioje konkrečioje vietovėje žmonės per šimtmečius perdavė vieni kitiems tradicinius vynmedžių auginimo ir vynininkystės metodus, kurie šiais laikais buvo tobulinami ir gryninami, pasitelkiant neginčijamą mokslo ir technologijų pažangą. Dėl to SKVN žymimi vynai „Sicilia“ pelnė gerą vardą.

4 kategorija – putojantis vynas, 5 kategorija – rūšinis putojantis vynas, 6 kategorija – rūšinis aromatinis putojantis vynas

Baltiesiems putojantiems vynams būdinga įvairaus intensyvumo šiaudų geltonumo spalva, rožiniams – įvairaus intensyvumo rožinė (iš vynuogių veislės „Pinot Grigio“ pagamintų vynų spalva gali būti su vario atspalviu), burbuliukai smulkūs, vynai pasižymi gėlių ir vaisių kvapais bei gaivumu, kurį lemia geros kokybės gausus mineralų dirvožemis, Viduržemio jūros klimatas ir temperatūros svyravimai. Jie yra aromatingi, ypač jei gaminami iš tokių vynuogių veislių, kaip „Zibibbo“ ir „Moscato“. Naudojamos ir vietinės, ir tarptautinės vynuogių veislės. „Charmat“ procesas taikomas tada, jei etiketėje nurodoma vynuogių veislė, o „Bianco“ ir „Rosato“ vyno rūšims pagaminti gali būti taikomas tradicinis antrinės fermentacijos buteliuose metodas.

Kategorijos: 15 kategorija – vynas iš vytintų vynuogių, 16 kategorija – vynas iš pernokusių vynuogių

Saulėtas Viduržemio jūros klimatas, pasižymintis karštomis, sausomis vasaromis, vėjais ir temperatūros svyravimais, sudaro sąlygas vynuogėms labai gerai sunokti ir išlikti sveikoms. Vynuogės po derliaus nuėmimo vytinamos ant demblių, tinklelių, dėžėse ar specialiuose konteineriuose, patalpintuose tinkamoje aplinkoje, arba paliekamos nokti ant vynmedžių. Tai sudaro sąlygas veiksmingai kauptis cukrums ir susidaryti becukriam ekstraktui. Vynai yra kvapnūs, ypač kai jiems pagaminti naudojamos aromatinės vynuogių veislės, pavyzdžiui, „Moscato“ ir „Zibibbo“. Jų skonis gali būti nuo sauso iki saldaus, spalva – nuo šiaudų geltonumo iki aukso, kartais su gintariniais atspalviais, o aromatas – ilgai išliekantis, tačiau subtilus. Jiems būdinga puiki rūgštumo ir saldumo pusiausvyra ir, priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislės, vaisių ar gėlių pokvapis.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos

Išpilstymas į butelius nustatytoje geografinėje vietovėje.

Teisinis pagrindas:

nustatyta nacionalinės teisės aktuose

Kitos sąlygos:

išpilstymas į butelius nustatytoje geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas:

vynai turi būti išpilstomi į butelius Sicilijos regiono administracinėje teritorijoje.

Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, šios nuostatos tikslas – apsaugoti SKVN žymimų vynų „Sicilia“ kokybę ir įvaizdį, garantuoti jų kilmę ir užtikrinti atitinkamų patikrinimų veiksmingumą ir savalaikiškumą. Šios sąlygos yra geriau užtikrinamos, jei vynai išpilstomi į butelius gamybos vietovėje, nes visų techninių transportavimo ir išpilstymo taisyklių taikymas ir laikymasis patikėtas ūkiams, esantiems toje vietovėje.

Be to, kompetentingos institucijos valdoma tikrinimo sistema, kuri taikoma ekonominės veiklos vykdytojams visuose gamybos etapuose, yra veiksmingesnė nustatytoje vietovėje.

Tačiau pagal tuos pačius ES teisės aktus ir konkrečius nacionalinės teisės aktus, siekiant apsaugoti nustatytas teises, individualūs leidimai gali būti suteikti asmenims ar įmonėms, kurie tradiciškai išpilstydavo vynus į butelius už nustatytos gamybos vietovės ribų, kartu užtikrinant ribotą skaičių išpilstymo įmonių, įsikūrusių už šios vietovės ribų, kad kompetentinga institucija galėtų veiksmingai planuoti tikrinimą, be kita ko, bendradarbiaudama su kitų šalių tikrinimo institucijomis pagal galiojančias ES taisykles.

Ženklinimas. Vynuogių veislės nuoroda

Teisinis pagrindas:

nustatyta nacionalinės teisės aktuose

Kitos sąlygos:

papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas:

ženklinant ir pateikiant vartoti vynus „Sicilia Zibibbo“ ir „Sicilia Zibibbo Spumante“ draudžiama naudoti oficialiai pripažintus vynuogių veislės „Zibibbo“ sinonimus.

Pakavimas

Teisinis pagrindas:

nustatyta nacionalinės teisės aktuose

Kitos sąlygos:

papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

saugoma kilmės vietos nuoroda žymimi vynai „Sicilia“ turi būti pateikiami vartoti stiklinėje taroje, kurios nominali talpa ne didesnė kaip 3 litrai. Šis apribojimas netaikomas tradiciniams Bordo, Burgundijos ir siauresnės formos buteliams (angl. hock bottles), kurių didžiausia talpa gali būti 18 litrų.

Be to, galima naudoti ne mažesnės kaip 2 ir ne didesnės kaip 6 litrų talpos maistui skirtą tarą, išskyrus vyno rūšims „Riserva“, „Vendemmia Tardiva“, „Superiore“, „Passito“, „Vigna“ ir „Spumante“.

Gali būti naudojami pagal ES ir nacionalinės teisės aktus leidžiami butelių uždarymo metodai, išskyrus apspaudžiamus metalinius dangtelius.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/14441

---

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.