EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 10 26

COM(2022) 540 final

2022/0344(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, Direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo ir Direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2022) 540 final} - {SWD(2022) 540 final} - {SWD(2022) 543 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

ES vandens srities teisės aktais siekiama bendro visa apimančio tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo bendro toksiškų ir (arba) patvariųjų teršalų poveikio. Ši iniciatyva susijusi su Direktyva 2000/60/EB 1 (Vandens pagrindų direktyva, VPD) ir dviem atskiromis jos direktyvomis, t. y. Direktyva 2006/118/EB 2 (Požeminio vandens direktyva, PVD) ir Direktyva 2008/105/EB 3 (Aplinkos kokybės standartų direktyva, AKSD), kuriose kartu pagrindinis dėmesys skiriamas požeminio ir paviršinio vandens apsaugai 4 . Jomis papildomi kiti atitinkami vandens srities teisės aktai, t. y. Direktyva (ES) 2020/2184 5 (Geriamojo vandens direktyva, GVD), Tarybos direktyva 91/271/EEB 6 (Miesto nuotekų valymo direktyva, MNVD), Direktyva 2008/56/EB 7 (Jūrų strategijos pagrindų direktyva, JSPD), Direktyva 2006/7/EB 8 (Maudyklų vandens direktyva, MVD), Direktyva 2007/60/EB 9 (Potvynių direktyva, PD) ir Tarybos direktyva 91/676/EEB 10 (Nitratų direktyva, ND).

Į šiuos teisės aktus įtraukti teršalų sąrašai ir kokybės standartai, taip pat jų reguliarios peržiūros reikalavimai 11 . VPD 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Komisija reguliariai, bent kas ketverius metus, peržiūrėtų prioritetinių medžiagų, keliančių pavojų vandens aplinkai, t. y. paviršiniams ir požeminiams vandenims, sąrašą. Konkrečiai, kalbant apie paviršinius vandenis, AKSD 8 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų VPD X priedą (prioritetinių medžiagų sąrašą), o dėl požeminio vandens PVD 10 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija kas šešerius metus peržiūrėtų pačios PVD I ir II priedus. Ši peržiūra ir poveikio vertinimas taip pat padeda teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip nurodyta AKSD 8 straipsnyje.

Poreikis atnaujinti sąrašus patvirtintas 2019 m. atlikus tinkamumo patikrinimą 12 , kuriame taip pat padaryta išvada, kad kiti teisės aktų patobulinimai padidintų jų veiksmingumą, efektyvumą ir nuoseklumą. Atsižvelgiant į visa apimantį ES vandens politikos tikslą, bendrieji šios iniciatyvos tikslai yra:

(1)didinti ES piliečių ir natūralių ekosistemų apsaugą pagal Biologinės įvairovės strategiją 13 ir Nulinės taršos veiksmų planą 14 (jie abu įtraukti į Europos žaliąjį kursą 15 );

(2)padidinti teisės aktų veiksmingumą ir sumažinti administracinę naštą, kad ES galėtų greičiau reaguoti į kylančius pavojus.

Cheminių medžiagų ekspozicija per geriamąjį vandenį gali sukelti įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių padarinių sveikatai. Cheminės medžiagos taip pat kelia pavojų vandens aplinkai, todėl keičiasi vyraujančios rūšys ir mažėja arba nyksta biologinė įvairovė. Nustatant ir kontroliuojant vandens telkiniuose esančioms cheminėms medžiagoms taikytinus aplinkos kokybės standartus (AKS), papildomi teisės aktai dėl taršos šaltinių ir teršalų išmetimo būdų, nes prireikus skatinama taikyti griežtesnius gamybos, teršalų išmetimo ar naudojimo standartus ir mažinamos geriamojo vandens valymo išlaidos.

1.atnaujinti paviršinio ir požeminio vandens teršalų sąrašus, įtraukiant ir išbraukiant medžiagas bei atnaujinant galiojančius kokybės standartus;

2.pagerinti cheminių mišinių stebėseną, kad būtų galima geriau įvertinti sudėtinį poveikį ir atsižvelgti į sezoninius teršalų koncentracijos svyravimus;

3.kai tinkama, suderinti, kaip visoje ES sprendžiama paviršinio ir požeminio vandens teršalų problema;

4.užtikrinti, kad teisės aktų sistemą būtų galima greičiau suderinti su mokslinėmis išvadomis, kad būtų galima greičiau reaguoti į vis didesnį susirūpinimą keliančius teršalus;

5.gerinti prieigą prie duomenų, didinti jų skaidrumą ir pakartotinį naudojimą, kad būtų pagerintas reikalavimų laikymasis, sumažinta administracinė našta ir padidintas suderinamumas su platesne ES teisės aktų, kuriais reglamentuojamos cheminės medžiagos, sistema.  

Galutinis iniciatyvos tikslas – nustatyti naujus standartus keliolikai susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų, siekiant spręsti vandens taršos cheminėmis medžiagomis klausimą, palengvinti vykdymo užtikrinimą remiantis supaprastinta ir nuoseklesne teisės aktų sistema, užtikrinti dinamišką ir naujausią informaciją apie vandens būklę, padedant Europos aplinkos agentūrai (EAA), ir sukurti lankstesnę sistemą, skirtą vis didesnį susirūpinimą keliančių teršalų problemai spręsti. Tai būtų grindžiama plačiu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu ir patikima Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) moksline parama, kad būtų užtikrinta kuo didesnė ES teisės aktų dėl cheminių medžiagų sinergija ir nuoseklumas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

·Biologinės įvairovės strategija ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 18 , kuria siekiama iki 2030 m. sumažinti pesticidų naudojimą, trąšų naudojimą, maisto medžiagų praradimą ir antimikrobinių medžiagų pardavimą. Sumažinti pesticidų naudojimą pirmiausia siekiama Komisijos pasiūlymu 19 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/2115. Tam tikrą vaidmenį galėtų atlikti ir būsima Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 20 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką peržiūra;

·ES plastikų strategija 21 ir būsima ES mikroplastiko iniciatyva, kuriomis siekiama įgyvendinti Nulinės taršos veiksmų plano tikslus – iki 2030 m. sumažinti atliekų, plastiko šiukšlių jūroje ir į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį;

·Direktyva (ES) 2019/904 22 (Vienkartinių plastikinių gaminių direktyva – VPGD), kuria siekiama apriboti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą, pavyzdžiui, nustatant atliekų tvarkymo ir šiukšlių surinkimo įpareigojimus gamintojams (įskaitant didesnės gamintojo atsakomybės sistemas);

·Žiedinės ekonomikos veiksmų planas 23 , kuriame visų pirma skelbiamos mikroplastiko kiekio mažinimo priemonės ir Tarybos direktyvos 86/278/EEB 24 (Nuotekų dumblo direktyva – NDD), kuria reglamentuojama žemės ūkyje naudojamo dumblo kokybė, vertinimas;

·Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti 25 , kurioje pripažįstama, kad cheminės medžiagos yra labai svarbios šiuolaikinės visuomenės gerovei, tačiau ja siekiama geriau apsaugoti piliečius ir aplinką nuo jų galimų pavojingų savybių. Strategijoje taip pat nustatytas tikslas pereiti prie principo „viena medžiaga – vienas vertinimas“ taikymo, didinant cheminių medžiagų saugos vertinimų efektyvumą, veiksmingumą, nuoseklumą ir skaidrumą visuose atitinkamuose teisės aktuose. Dėl šios priežasties šiame pasiūlyme ECHA skiriamas pagrindinis vaidmuo – ji turi teikti mokslinę paramą ateityje nustatant vandens teršalus, taip pat siūlant atitinkamus kokybės standartus;2019 m. strateginis požiūris į vaistus aplinkoje 26 (tiesiogiai susijęs su 2013 m. AKSD peržiūra) ir ES vaistų strategija 27 , kuriuose pabrėžiamas taršos vaistų liekanomis poveikis aplinkai ir galimas poveikis sveikatai ir išvardijami įvairūs veiksmai, skirti šioms problemoms spręsti. Tikimasi, kad ateityje peržiūrint teisės aktus dėl žmonėms skirtų vaistų bus imtasi tinkamų tolesnių veiksmų. Be to, įtraukus kelis antimikrobinius vaistus ir sidabrą, šis pasiūlymas dera su ES strategija atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje;

·Europos duomenų strategija 28 , kurioje pabrėžiama, kad viešajame sektoriuje sugeneruotus duomenis turėtų būti galima panaudoti visuomenės labui, kad jais galėtų tinkamai naudotis, pavyzdžiui, tyrėjai, kitos viešosios institucijos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ).

·šis pasiūlymas taip pat dera su Konferencijos dėl Europos ateities galutine ataskaita ir joje pateiktomis aiškiomis piliečių rekomendacijomis dėl nulinės taršos apskritai ir ypač pasiūlymais dėl kovos su tarša. Šiomis aplinkybėmis ypač svarbūs šie galutiniai pasiūlymai:

o1.4 pasiūlymas: „Reikšmingai sumažinti cheminių pesticidų ir trąšų naudojimą, atsižvelgiant į esamus tikslus, kartu užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą, ir remti mokslinius tyrimus siekiant sukurti tvaresnes ir gamtines alternatyvas“;

o2.7 pasiūlymas: „Apsaugoti vandens šaltinius ir kovoti su upių ir vandenynų tarša, be kita ko, atliekant mokslinius tyrimus ir kovojant su tarša mikroplastiku“.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

ES paviršiniai ir požeminiai vandens telkiniai teršiami įvairiais teršalais. Tarša sklinda pasroviui ir po žeme, o 60 proc. Europos upių baseinų rajonų yra tarptautiniai (bendri kelioms valstybėms narėms arba valstybei narei ir ES nepriklausančiai valstybei). Dėl šios priežasties valstybės narės turi bendradarbiauti, o ES lygmeniu būtina imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos taršos ir kito tarpvalstybinio poveikio problemos nustatant darniuosius standartus ir kuriant suderintas duomenų rinkimo ir dalijimosi jais sistemas. Nesiimant veiksmų ES lygmeniu, spręsti taršos problemą taptų pernelyg brangu, ypač žemupio valstybėms narėms.

2019 m. atlikus ES vandens srities teisės aktų tinkamumo patikrinimą patvirtinta, kad Vandens pagrindų direktyva ir dviem atskiromis jos direktyvomis paskatinta imtis veiksmų, kuriais siekiama spręsti tarpvalstybinio poveikio vandens ištekliams problemą upių baseinų lygmeniu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, arba tokie veiksmai buvo sustiprinti.

Konkrečiai kalbant apie teršalus, teisės aktuose skiriamos medžiagos, kurios laikomos keliančiomis pavojų ES lygmeniu, ir regioninio ar nacionalinio lygmens susirūpinimą keliančios medžiagos, ir šie klausimai sprendžiami skirtingai. Šia iniciatyva siekiama patobulinti, kaip valstybės narės sprendžia regioninio ir nacionalinio lygmens susirūpinimą keliančių medžiagų klausimą.

Tais atvejais, kai nustatomi ES aplinkos kokybės standartai, ES, remdamasi moksliniais įrodymais, nustato bendrus tikslus, kad būtų pasiektas nulinės taršos užmojis, tačiau valstybėms narėms paliekama galimybė lanksčiai spręsti dėl ekonomiškai efektyviausio būdo, kaip siekti šių tikslų, atsižvelgiant į atitinkamus ES teisės aktus dėl taršos šaltinių. Tokiu būdu (bendri tikslai ir lankstumas juos įgyvendinant) sukuriama sąsaja su ES lygmens teisės aktais, susijusiais su taršos šaltiniais (pavyzdžiui, dėl tausiojo pesticidų naudojimo), ir padedama užtikrinti veiksmingą tuose teisės aktuose nustatytų tikslų įgyvendinimą.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2019 m. užbaigtas ES vandens srities teisės aktų tinkamumo patikrinimas, apimantis VPD, AKSD, PVD ir PD. Atlikus tinkamumo patikrinimą padaryta išvada, kad, nors teisės aktai iš esmės atitinka paskirtį, dar yra ką tobulinti kovojant su chemine tarša. Atlikus tinkamumo patikrinimą nustatyta, kad apskritai yra trys priežastys, dėl kurių siekiant bendrų teisės aktų tikslų padaryta tik nedidelė pažanga:

nepakankamas vandens srities tikslų integravimas į kitas susijusias politikos sritis;

nepakankamos valstybių narių investicijos į su vandeniu susijusius projektus ir programas;

nepakankamos įgyvendinimo pastangos.

Kalbant apie įgyvendinimą, buvo atkreiptas dėmesys į keletą trūkumų, susijusių su chemine tarša: didelė nacionaliniu lygmeniu svarbiems teršalams taikomų kokybės standartų įvairovė, su ataskaitų teikimu susijusi administracinė našta, nepakankamas teikiamos informacijos konkretumas ir savalaikiškumas, daug išteklių ir laiko reikalaujantis teršalų sąrašų atnaujinimo procesas. Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti šiuos trūkumus. Be to, jame atsižvelgiama į atitinkamas išvadas, padarytas 2019 m. atlikus svarbiausių teisės aktų, kuriais reglamentuojamos cheminės medžiagos, tinkamumo patikrinimą 30 , ir į Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti prisiimtus įsipareigojimus. Visų pirma juo žengiamas žingsnis link kompleksiškesnės (mišinių) stebėsenos, pradedant taikyti poveikiu grindžiamus metodus, ir įtraukiamos nuostatos, kuriomis siekiama pagerinti pavojaus ir rizikos vertinimo savalaikiškumą, efektyvumą ir nuoseklumą (pavyzdžiui, sudarant palankesnes sąlygas dalytis duomenimis ir taikant principą „viena medžiaga – vienas vertinimas“).

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas (REFIT)

Poveikio vertinime apsvarstytos supaprastinimo ir naštos mažinimo galimybės. Medžiagų išbraukimas iš paviršinio vandens teršalų sąrašo, kaip ir stebėjimo sąrašo peržiūra kas trejus, o ne dvejus metus ir paviršinio bei požeminio vandens teršalų sąrašų peržiūra priimant deleguotuosius aktus, o ne taikant bendro sprendimo procedūrą, tik šiek tiek sumažina naštą. Sukūrus automatinį duomenų teikimo mechanizmą pagal VPD ir AKSD bei panaikinus tarpinę priemonių programos ataskaitą, teikiamą pagal VPD 15 straipsnio 3 dalį, sumažės valstybėms narėms tenkanti ataskaitų teikimo našta. Patobulinus esamas poveikiu grindžiamų metodų gaires ir parengus suderintą mikroplastikų stebėsenos metodiką, bus supaprastintas valstybių narių darbas šiose srityse.

Rengiant poveikio vertinimą, buvo taikomos pagrindinės poveikio MVĮ tyrimo charakteristikos, o rezultatai nurodyti visų pirma 6 skirsnyje. MVĮ aktyviai gamina ir naudoja atitinkamus teršalus. Pažymėtina, kad tikslus poveikio nustatymas ir kiekybinis įvertinimas paprastai neįmanomas dėl to, kad poveikis priklausys nuo priemonių, kurių valstybės narės imsis teisės aktų tikslams pasiekti.

Reglamentavimo patikros valdybos nuomonė

2022 m. birželio 24 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis. Ji paprašė atlikti pakeitimus, kad visų pirma būtų ištaisyti trys aspektai: 1) laikyta, kad galimybių struktūra pernelyg sudėtinga ir aiškiai neatskleidžia pagrindinių politikos pasirinkimų; 2) manyta, kad poveikis MVĮ ir piliečiams nepakankamai išanalizuotas, o ataskaitoje neįvertintas poveikis atskiroms valstybėms narėms; 3) manyta, kad ataskaitoje neaiškiai nurodytas numatomo poveikio dydis, kritiškai neįvertintas iliustracinių naudos ir sąnaudų įverčių pagrįstumas ir jų svarba iniciatyvai, o galimybių palyginimas nebuvo pagrįstas jų veiksmingumu, efektyvumu ir nuoseklumu.

Todėl politikos galimybės buvo supaprastintos, sumažinant jų skaičių ir jas sujungiant. Visame tekste išsamiau aptartas poveikis MVĮ, taip pat pateikta informacija apie poveikį vartotojams ir valstybėms narėms. Patikslintas sąnaudų ir naudos rodiklių aiškinimas, kad nesusidarytų įspūdis, jog jie gali būti aiškinami kaip susiję tik su šia iniciatyva. Baigtas rengti tekstas apie principo „kiek plius, tiek minus“ taikymą. Galiausiai tekstas papildytas galimybių veiksmingumo, efektyvumo ir nuoseklumo vertinimu.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

JRC teikė vidaus tiriamuosius duomenis, visų pirma susijusius su paviršinio vandens teršalų atranka ir aplinkos kokybės standartų (AKS) nustatymu. Išorės techninius tiriamuosius duomenis, susijusius, be kita ko, su požeminio vandens teršalais, teikė Cheminių medžiagų darbo grupės ir Požeminio vandens darbo grupės ekspertai. Komisijos poveikio vertinimui atlikti buvo naudojamas išorės konsultantų parengtas tyrimas, kuriame, atsižvelgiant į numatomą esamos ir planuojamos ES lygmens politikos poveikį ir suinteresuotųjų subjektų indėlį, buvo apžvelgtas įvairių galimų politikos galimybių poveikis ekonomikai, visuomenei ir aplinkai. Su JRC medžiagų dokumentų rinkiniais, Požeminio vandens darbo grupės ataskaitomis, konsultantų tyrimo ataskaita ir suinteresuotųjų subjektų praktinių seminarų ataskaitomis galima susipažinti CIRCABC 31 .

•Poveikio vertinimas

Siūlomu politikos priemonių rinkiniu užtikrinama, kad teisės aktų pakeitimai išliktų proporcingi, o jų ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė nauda būtų didesnė už atitinkamas sąnaudas ir kad juose daugiausia dėmesio būtų skiriama klausimams, kuriuos geriausia spręsti ES lygmeniu.

Kiekybiškai įvertinti šios iniciatyvos sąnaudas ir ypač naudą yra sunku, nes ji susijusi su kitomis politikos iniciatyvomis (ir nuo jų priklauso) įgyvendinant tam tikras ES masto priemones. Be to, valstybės narės iš esmės gali pasirinkti, kokias priemones įgyvendinti atitikčiai užtikrinti, todėl jos skirsis atsižvelgiant į nacionalines ir (arba) vietos aplinkybes.

Paviršinių vandenų atveju numatomos didelės tiesioginės išlaidos, pavyzdžiui, dėl ibuprofeno, glifosato, PFAS ir bisfenolio A įtraukimo į prioritetinių medžiagų sąrašą, taip pat dėl poliaromatiniams angliavandeniliams (PAA), gyvsidabriui ir nikeliui taikomo AKS pakeitimo. Tikėtina, kad dėl to pramonė patirs produktų kūrimo išlaidų, o šių medžiagų naudotojai, įskaitant žemės ūkio sektorių, patirs jų pakeitimo kitomis medžiagomis išlaidų.

Kalbant apie požeminį vandenį, tikėtina, kad didžiausios išlaidos atsiras dėl PFAS taikomų kokybės standartų įtraukimo. Išlaidos gali būti susijusios su pesticidų ar pramoninių cheminių medžiagų naudojimo apribojimu, pavyzdžiui, užterštų biologinių kietųjų medžiagų tvarkymu ir nuotekų valymo tobulinimu. Tinkamiausių skaitmeninimo, administracinio supaprastinimo ir geresnio rizikos valdymo galimybių išlaidos yra administracinio pobūdžio; iš pradžių jos būtų patiriamos ES lygmeniu ir apskritai būtų nedidelės, galbūt išskyrus automatizuoto duomenų teikimo mechanizmo išlaidas. Dėl neišvengiamos sąveikos ir sinergijos su daugeliu kitų ES politikos sričių, susijusių su tomis pačiomis medžiagomis, išlaidų negalima priskirti vien šiai iniciatyvai. Taršos išlaidos daugiausia internalizuojamos per PITD ir MNVD, būsimą visų PFAS draudimą, išskyrus naudojimą būtiniausioms reikmėms, būsimos mikroplastiko iniciatyvos įgyvendinimą ir kt. Pavyzdžiui, peržiūrėjus MNVD, bus skatinama modernizuoti daugelį miesto nuotekų valymo įrenginių, taip pat bus nustatyta didesnė gamintojo atsakomybė išlaidoms padengti, o tai gerokai sumažins į paviršinius ir požeminius vandenis patenkančių mikroteršalų kiekį.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

(1)Direktyvos 2000/60/EB pakeitimai

1 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalies k punktas, 4 straipsnio 1 dalis, V priedas (1.4.3, 2.3.2 ir 2.4.5 punktai) ir VII priedas (7.7 punktas) iš dalies keičiami, kad būtų atsižvelgta į siūlomą 16 ir 17 straipsnių išbraukimą (žr. toliau).

2 straipsnis dėl sąvokų apibrėžčių iš dalies keičiamas siekiant atnaujinti sąvokų „gera paviršinio vandens cheminė būklė“, „prioritetinės medžiagos“ ir „aplinkos kokybės standartai“ apibrėžtis ir įtraukti sąvokų „prioritetinės pavojingosios medžiagos“ ir „upių baseinų specifiniai teršalai“ apibrėžtis. Šie pakeitimai būtini siekiant: 1) atsižvelgti į pasiūlymą AKS tvirtinti ne pagal bendro sprendimo procedūrą, kaip yra dabar, o deleguotaisiais aktais; 2) išplėsti sąvokos „cheminė būklė“ taikymo sritį, kad ji apimtų ir upių baseinų specifinius teršalus, kurie iki šiol buvo V priede pateiktos ekologinės būklės apibrėžties dalis; 3) sąvokos „aplinkos kokybės standartai“ apibrėžtyje atsižvelgti į galimas ateityje nustatyti poveikiu grindžiamas kritines vertes.

3 straipsnis dėl administracinio koordinavimo upių baseinų rajonuose iš dalies keičiamas siekiant nustatyti, kad išskirtinėmis gamtinės kilmės ar force majeure aplinkybėmis, visų pirma ekstremalių potvynių ir užsitęsusių sausrų arba didelių taršos incidentų atveju, kompetentingos institucijos, kurių kompetencijai priklauso galbūt paveikti vandens telkiniai, įskaitant žemiau pasroviui esančių valstybių narių institucijas, privalo įspėti viena kitą ir bendradarbiauti, kad sumažintų žalą ir pašalintų padarinius.

Be pirmiau minėto patikslinimo siekiant atsižvelgti į 16 straipsnio išbraukimą, 4 straipsnis dėl tikslų iš dalies keičiamas siekiant užtikrinti, kad į jo a punkto iv papunktį būtų įtrauktas aiškus įpareigojimas valstybėms narėms nuosekliai mažinti ne tik prioritetinių medžiagų, bet ir upių baseinų specifinių teršalų sukeliamą taršą.

8 straipsnio 3 dalis dėl vandens būklės analizės ir stebėsenos metodų iš dalies keičiama siekiant suderinti komiteto procedūrą su Lisabonos sutartimi, ankstesnę reguliavimo procedūrą su tikrinimu pakeičiant 21 straipsnyje nustatyta nagrinėjimo procedūra. Be to, į tą pačią dalį įtraukiami nauji įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma išsamesnė informacija, susijusi su naujais įpareigojimais EAA teikti stebėsenos duomenis, taip pat reguliariau teikti būklės duomenis pagal naujas 4 ir 5 dalis. Šie pakeitimai visiškai atitinka galiojančius įpareigojimus pagal Direktyvą 2007/2/EB (INSPIRE), kuria valstybės narės įpareigojamos viešai skelbti erdvinių duomenų rinkinius, be kita ko, susijusius su aplinkos stebėsenos įrenginių vieta ir veikimu, susijusiais išmetamųjų teršalų matavimais ir aplinkos terpės (oro, vandens, dirvožemio) būkle. Siekiant sumažinti administracinę naštą, duomenų sklaida taip pat turėtų būti dar labiau supaprastinta pagal ES skaitmeninę strategiją, Direktyvą (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir principą „viena medžiaga – vienas vertinimas“ pagal Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti.

10 straipsnis dėl bendro požiūrio į sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltinius iš dalies keičiamas siekiant atnaujinti nuorodas į įvairias direktyvas dėl sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltinių (po jų panaikinimo ir pakeitimo).

12 straipsnis dėl problemų, kurių negali išspręsti viena valstybė narė, iš dalies keičiamas siekiant sustiprinti ir įforminti valstybių narių bendradarbiavimo procedūrą.

15 straipsnio 3 dalis dėl trejų metų laikotarpio priemonių programų įgyvendinimo pažangos ataskaitos išbraukiama, nes dėl to atsirandanti administracinė našta laikoma neproporcinga, palyginti su geresnės įgyvendinimo kontrolės ir valdymo nauda.

16 ir 17 straipsniai dėl procedūros, pagal kurią Komisija turėjo parengti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl paviršinių ir požeminių vandens telkinių AKS įtraukimo į sąrašą ir nustatymo, išbraukiami, nes jie nebeaktualūs.

18 straipsnio 2 dalies e punktas iš dalies keičiamas atsižvelgiant į siūlomą 16 straipsnio išbraukimą, o 18 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama atsižvelgiant į siūlomą 15 straipsnio 3 dalies išbraukimą.

20 straipsnis dėl techninių adaptacijų iš dalies keičiamas siekiant: 1) dabartinę reguliavimo procedūrą su tikrinimu, taikomą keičiant I ir III priedus, pakeisti deleguotųjų aktų procedūra; 2) dabartinę reguliavimo procedūrą, taikomą priimant II ir V priedų įgyvendinimo gaires priėmimui ir nustatant duomenų perdavimo bei tvarkymo formatus, pakeisti nagrinėjimo procedūra.

Naujame 20a straipsnyje pateikiamos nuostatos, susijusios su deleguotųjų aktų priėmimo procedūra pagal Lisabonos sutartį.

Iš dalies keičiant 21 straipsnį dėl komiteto procedūros, nuoroda į ankstesnį sprendimą dėl komiteto procedūros pakeičiama nuoroda į šiuo metu taikomą Reglamentą dėl komiteto procedūros.

22 straipsnis dėl panaikinimo ir pereinamojo laikotarpio nuostatų iš dalies keičiamas siekiant atnaujinti nuorodas, atsižvelgiant į siūlomus atitinkamų direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB priedų pakeitimus.

Be pirmiau minėtų patikslinimų, kuriais siekiama atsižvelgti į 16 straipsnio išbraukimą, V priedas iš dalies keičiamas siekiant: 1) iš ekologinės būklės apibrėžčių išbraukti upių baseinų specifinius teršalus ir juos įtraukti į cheminės būklės apibrėžtį, siekiant užtikrinti, kad prioritetinių medžiagų ir upių baseinų specifinių teršalų stebėsena būtų vykdoma ne tik tada, kai šie teršalai išleidžiami į vandenį, bet ir tada, kai jie patenka per orą; 2) suteikti Komisijai įgaliojimus deleguotaisiais aktais patvirtinti bendro kalibravimo rezultatus; 3) sudaryti sąlygas valstybėms narėms naudotis naujais stebėsenos metodais, įskaitant Žemės stebėjimą ir nuotolinį stebėjimą.

VIII priedas dėl orientacinio pagrindinių teršalų sąrašo iš dalies keičiamas įtraukiant mikroplastikus ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genus.

X priedas išbraukiamas, nes jame pateiktą sąrašą pakeičia Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalies sąrašas.

(2)Požeminio vandens direktyvos 2006/118/EB (PVD) pakeitimai

Pavadinimas iš dalies keičiamas siekiant paaiškinti, kad ši direktyva susijusi tik su tarša, o ne su kiekybine požeminio vandens būkle.

1 straipsnis dėl direktyvos tikslo iš dalies keičiamas siekiant išbraukti nuorodą į VPD 17 straipsnį, nes jis buvo pačios PVD priėmimo pagrindas ir todėl yra nebeaktualus.

2 straipsnis dėl sąvokų apibrėžčių iš dalies keičiamas siekiant įtraukti ES lygmeniu nustatytas ribines vertes, kartu su valstybių narių lygmeniu nustatytomis ribinėmis vertėmis.

3 straipsnis dėl požeminio vandens cheminės būklės vertinimo kriterijų iš dalies keičiamas siekiant atsižvelgti į naują ES lygmeniu nustatytų ribinių verčių apibrėžtį.

4 straipsnis dėl požeminio vandens cheminės būklės vertinimo tvarkos iš dalies keičiamas dėl tos pačios priežasties, kaip ir 3 straipsnis.

Įterpiamas naujas 6a straipsnis, kad požeminiams vandens telkiniams taikomas stebėjimo sąrašo mechanizmas taptų privalomas, laikantis AKSD 8b straipsnio nuostatos. Šiuo mechanizmu nustatomas trejų metų procesas, pagal kurį Komisija, padedama ECHA ir glaudžiai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, nustato prioritetines medžiagas, kurių stebėsena požeminiame vandenyje turi būti vykdoma. Gauta informacija bus panaudota kas šešerius metus peržiūrint kokybės standartus, kad jie būtų įtraukti į I priedą. Ši nuostata taip pat apima ECHA pareigą viešai skelbti pagal stebėjimo sąrašą parengtas mokslines ataskaitas.

8 straipsnis dėl techninių adaptacijų iš dalies keičiamas siekiant: 1) įgyvendinimo aktų procedūrą pakeisti deleguotaisiais aktais, kuriais prie mokslo ir technikos pažangos pritaikomos II priedo A ir C dalys, taip pat III ir IV priedai; 2) suteikti Komisijai įgaliojimus deleguotaisiais aktais įtraukti naujus požeminio vandens teršalus į I priedą ir jiems nustatyti naujus ES masto kokybės standartus, taip pat į II priedo B dalį įtraukti teršalus, dėl kurių valstybės narės turi apsvarstyti galimybę nustatyti nacionalines ribines vertes; 3) suteikti Komisijai įgaliojimus deleguotaisiais aktais prireikus ES lygmeniu nustatyti ribines vertes ir tiems teršalams ar teršalų grupėms, kurie nekelia ES masto susirūpinimo, kad būtų pagerintas žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis ir užtikrintas labiau suderintas įgyvendinimas; 4) paaiškinti pagrindinį ECHA vaidmenį šioje sistemoje ir ECHA pareigą viešai skelbti mokslines ataskaitas, susijusias su galimais pakeitimais.

Įterpiamas naujas 8a straipsnis siekiant įtraukti nuostatas, susijusias su deleguotųjų aktų priėmimo procedūra pagal Lisabonos sutartį.

9 straipsnis dėl komiteto procedūros iš dalies keičiamas vietoj ankstesnio Sprendimo dėl komiteto procedūros nurodant naujesnį Reglamentą dėl komiteto procedūros.

10 straipsnis dėl I ir II priedų peržiūros taikant bendro sprendimo procedūrą išbraukiamas, kad būtų atsižvelgta į naują deleguotųjų aktų procedūrą, nustatytą 8 ir 8a straipsniuose.

I priedas dėl požeminio vandens teršalams taikomų ES masto kokybės standartų iš dalies keičiamas įtraukiant naujus požeminio vandens teršalus ir susijusius kokybės standartus , taikomus kai kurioms perfluoralkilintoms ir polifluoralkilintoms medžiagoms (PFAS), vaistams ir pesticidų nereikšmingiems metabolitams.

II priedas dėl požeminio vandens teršalų nacionalinių ribinių verčių iš dalies keičiamas siekiant: 1) įtraukti vaistinę medžiagą primidoną į sintetinių medžiagų, dėl kurių valstybės narės svarsto galimybę nustatyti nacionalines ribines vertes, sąrašą; 2) paaiškinti, kad jo B ir C dalys susijusios tik su ribinių verčių nustatymo nacionaliniu lygmeniu mechanizmu; 3) užtikrinti, kad valstybės narės informuotų ECHA ir ji galėtų tą informaciją paskelbti viešai, ir 4) pridėti naują D dalį, į kurią būtų įtrauktos suderintos ribinės vertės, taikomos medžiagų grupės, kurią sudaro trichloretilenas ir tetrachloretilenas, suminei koncentracijai.

III priedas dėl požeminio vandens cheminės būklės vertinimo ir IV priedas dėl reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymo ir mažinimo iš dalies keičiami siekiant atsižvelgti į naują ES lygmeniu nustatytų ribinių verčių sąvoką.

(3)Aplinkos kokybės standartų direktyvos 2008/105/EB (AKSD) pakeitimai

Pavadinimas iš dalies keičiamas siekiant paaiškinti, kad direktyva susijusi su paviršinių vandenų tarša.

3 straipsnis dėl aplinkos kokybės standartų iš dalies keičiamas siekiant patikslinti naujų ir peržiūrėtų AKS taikymo datas. 2 dalyje nustatyti stebėsenos biotoje ir 6 dalyje nustatyti ilgalaikių tendencijų vertinimo įpareigojimai taip pat supaprastinami, priede patikslinant jų taikymo sritį. 7 dalis išbraukiama siekiant atsižvelgti į siūlomą bendro sprendimo procedūros pakeitimą deleguotųjų aktų, kuriais keičiamas prioritetinių medžiagų sąrašas, procedūra.

5 straipsnis dėl išmetamųjų teršalų aprašų iš dalies keičiamas siekiant supaprastinti pareigą teikti ataskaitas ir, kai įmanoma, suderinti ją su pareiga pagal ES teisės aktus, kuriais siekiama spręsti didelių pramonės įrenginių išmetamų teršalų problemą (šiuo metu peržiūrimi) ir sudaryti sąlygas supaprastintai teikti ataskaitas Pramoninių išmetamųjų teršalų portalui, o išsamią informaciją ateityje nustatyti įgyvendinimo aktu. Todėl ataskaitos pagal upių baseinų valdymo planus ir toliau bus taikomos tik pasklidiesiems išmetamiesiems teršalams.

7a straipsnis dėl įvairių ES cheminių medžiagų teisės aktų suderinimo iš dalies keičiamas siekiant įtraukti nuorodą į ES vaistų teisės aktus ir atsižvelgti į siūlomą bendro sprendimo procedūros pakeitimą deleguotųjų aktų dėl AKS atnaujinimo arba naujų AKS nustatymo procedūra.

8 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant: 1) suteikti Europos Komisijai deleguotuosius įgaliojimus kas šešerius metus peržiūrėti I priedą, kad būtų galima apsvarstyti galimybę įtraukti naujas prioritetines medžiagas ir susijusius AKS, remiantis ECHA pateikta informacija; 2) suteikti Komisijai deleguotuosius įgaliojimus reguliariai peržiūrėti upių baseinų specifinių teršalų kategorijų, kurios dabar įtrauktos į naujojo II priedo B dalį, sąrašą (šiuo tikslu šis II priedas pakeičia VPD 1.2.6 punktą ir VIII priedą, kurie bus atitinkamai pakeisti, kad upių baseinų specifiniai teršalai būtų išbraukti iš ekologinės būklės apibrėžties ir būtų įtraukti į cheminei būklei taikomą tvarką); 3) suteikti Komisijai deleguotuosius įgaliojimus prireikus priimti ES masto AKS, taikomus upių baseinų specifiniams teršalams, ir juos įtraukti į II priedo C dalį (pasiūlymu C dalyje išvardytos keturios prioritetinės medžiagos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į I priedą, tačiau buvo išbrauktos iš jo sąrašo, nes nebelaikomos keliančiomis susirūpinimą ES mastu); 4) paaiškinti pagrindinį ECHA vaidmenį rengiant AKS, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, ir jos pareigą viešai skelbti mokslines ataskaitas, susijusias su priedų keitimu.

8a straipsnis iš dalies keičiamas siekiant: 1) supaprastinti būdą, kuriuo valstybės narės gali pateikti informaciją apie cheminę būklę pagal visureses PBT atskirai nuo bendros cheminės būklės; 2) leisti valstybėms narėms vykdyti ne tokią intensyvią kai kurių medžiagų stebėseną; 3) reikalauti, kad valstybės narės vykdytų poveikiu grindžiamą stebėseną estrogeninių hormonų kiekiui vandens telkiniuose įvertinti, kad ateityje būtų galima nustatyti poveikiu grindžiamas kritines vertes.

8b straipsnis iš dalies keičiamas siekiant: 1) patobulinti stebėjimo sąrašo mechanizmo stebėsenos ir peržiūros ciklą, vietoj dabartinio dvejų metų ciklo nustatant trejų metų ciklą. Tai suteiks daugiau laiko apdoroti duomenis prieš peržiūrint sąrašą, kartu siūloma pratęsti stebėsenos ciklą nuo 12 iki 24 mėnesių, kad būtų galima geriau atsižvelgti į skirtingą sezoninių išmetamųjų teršalų (pavyzdžiui, pesticidų ir (arba) biocidinių produktų) dažnumą; 2) leisti įtraukti mikroplastiką ir pasirinktus atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genus į kitą stebėjimo sąrašą, jei bus nustatyti tinkami stebėsenos ir analizės metodai, remiantis ECHA pateikta informacija.

Naujame 8d straipsnyje valstybės narės įpareigojamos nustatyti AKS upių baseinų specifiniams teršalams, išvardytiems naujojo II priedo A dalyje. Taip pakeičiamas šiuo metu VPD V priedo 1.2.6 punkte suformuluotas įpareigojimas, atsižvelgiant į pasiūlymą užtikrinti, kad upių baseinų specifiniai teršalai būtų įtraukti į cheminės, o ne į ekologinės paviršinių vandens telkinių būklės vertinimą. Šia nuostata taip pat siekiama užtikrinti, kad tais atvejais, kai upių baseinų specifiniams teršalams yra nustatyti ES masto AKS, jie būtų viršesni už nacionaliniu lygmeniu nustatytus AKS. Galiausiai šiuo pakeitimu valstybės narės įpareigojamos informuoti ECHA, kad ši galėtų paviešinti bet kokius ketinimus, susijusius su teršalų įtraukimu į sąrašą ir (arba) AKS nustatymu, kad būtų padidintas skaidrumas ir sinergija.

10 straipsnis, kuriame paaiškinama, kad VPD X priedas turi būti pakeistas Direktyvos 2008/105/EB II priede pateiktu tekstu, išbraukiamas, nes Direktyvos 2008/105/EB II priedo nebuvo, o X priedas išbraukiamas, nes į Direktyvą 2008/105/EB buvo įtraukta deleguotųjų aktų dėl prioritetinių medžiagų sąrašo pritaikymo ir atitinkamų AKS nustatymo procedūra.

I priedo antraštė pakeičiama, kad būtų išbraukta pasenusi sąvoka „kiti teršalai“, nes ji buvo susijusi su medžiagomis, kurioms iki AKSD priėmimo buvo taikomi kiti teisės aktai; nebereikia daryti skirties tarp prioritetinių medžiagų ir kitų teršalų. A dalį, kurioje išvardytos medžiagos ir joms taikomi AKS, pakeičia naujas priedas, kuriame dabar į prioritetinių medžiagų sąrašą įtraukiamos 23 papildomos medžiagos: vaistai, pramoninės medžiagos, pesticidai ir metalai. Priede taip pat nurodomos pavojingosios medžiagos, t. y. visuresės PBT, taip pat medžiagos, kurias reikia įvertinti ilguoju laikotarpiu.

Įterpiamas naujas II priedas, kurio A dalyje pateikiamas orientacinis upių baseinų specifinių teršalų, dėl kurių valstybės narės turi apsvarstyti galimybę nustatyti AKS ir juos taikyti, jei jie kelia susirūpinimą, sąrašas. B dalyje pateikiami bendrieji principai ir tam skirtos gairės, o C dalyje – suderintų AKS, taikomų upių baseinų specifiniams teršalams, saugykla. Ji bus pritaikyta ateityje priimant deleguotuosius aktus, kuriais Komisija nustatys suderintus AKS tam tikriems kitiems upių baseinų specifiniams teršalams, jeigu tai bus būtina siekiant užtikrinti pakankamą ir suderintą aplinkos apsaugą, taip pat ir tiems teršalams, kurie nekelia arba dar nekelia susirūpinimo ES mastu.

2022/0344 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, Direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo ir Direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 33 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 34 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)paviršinio ir požeminio vandens cheminė tarša kelia grėsmę vandens aplinkai, jos padariniai gali būti ūmus ir lėtinis toksinis poveikis vandens organizmams, teršalų kaupimasis ekosistemoje ir buveinių bei biologinės įvairovės nykimas, taip pat pavojus žmonių sveikatai. Aplinkos kokybės standartų nustatymas padeda įgyvendinti nulinės taršos užmojį siekiant aplinkos be toksiškų medžiagų tikslo;

(2)remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalies antru sakiniu, Sąjungos aplinkos politika turi būti grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turi būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad ją turi atlyginti teršėjas;

(3)Europos žaliasis kursas 35 yra Sąjungos strategija, kuria siekiama iki 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui, švarią ir žiedinę ekonomiką, optimizuojant išteklių valdymą ir kartu kuo labiau sumažinant taršą. Europos žaliojo kurso komunikate nurodyti taršos aspektai konkrečiai nagrinėjami ES cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti 36 ir Nulinės taršos veiksmų plane 37 . Kitos itin svarbios ir viena kitą papildančios politikos priemonės yra 2018 m. ES plastikų strategija 38 , 2021 m. ES vaistų strategija 39 , Biologinės įvairovės strategija 40 , strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 41 , ES 2030 m. dirvožemio strategija 42 , ES skaitmeninė strategija 43 ir ES duomenų strategija 44 ;

(4)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB 45 nustatyta vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų, pakrantės vandenų ir požeminio vandens apsaugos sistema. Pagal tą sistemą nustatomos prioritetinės medžiagos iš tų medžiagų, kurios Sąjungos lygmeniu kelia didelį pavojų vandens aplinkai arba per ją. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/105/EB 46 nustatyti Sąjungos masto aplinkos kokybės standartai (AKS), taikomi 45 prioritetinėms medžiagoms, išvardytoms Direktyvos 2000/60/EB X priede, ir aštuoniems kitiems teršalams, kurie Sąjungos lygmeniu jau buvo reglamentuojami iki X priedo nustatymo Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2455/2001/EB 47 . Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/118/EB 48 nustatyti Sąjungos masto požeminio vandens kokybės standartai, taikomi nitratams ir pesticidų veikliosioms medžiagoms, ir kitų požeminio vandens teršalų nacionalinių ribinių verčių nustatymo kriterijai. Joje taip pat sudarytas minimalus 12 teršalų ir jų rodiklių, dėl kurių valstybės narės turi apsvarstyti galimybę nustatyti tokias nacionalines ribines vertes, sąrašas. Požeminio vandens kokybės standartai nustatyti Direktyvos 2006/118/EB I priede;

(5)medžiagas įtraukti į Direktyvos 2000/60/EB X priedą arba į Direktyvos 2006/118/EB I ar II priedą svarstoma remiantis rizikos, kurią jos kelia žmonėms ir vandens aplinkai, vertinimu. Pagrindiniai to vertinimo elementai yra žinios apie medžiagų koncentraciją aplinkoje, įskaitant pagal stebėjimo sąrašą vykdomos stebėsenos metu surinktą informaciją, ir apie medžiagų (eko)toksikologiją, taip pat apie jų patvarumą, bioakumuliaciją, kancerogeniškumą, mutageniškumą, toksinį poveikį reprodukcijai ir endokrininės sistemos ardymo potencialą;

(6)Komisija atliko Direktyvos 2000/60/EB X priede pateikto prioritetinių medžiagų sąrašo peržiūrą pagal tos direktyvos 16 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 2008/105/EB 8 straipsnį, taip pat Direktyvos 2006/118/EB I ir II prieduose pateiktų medžiagų sąrašų peržiūrą pagal tos direktyvos 10 straipsnį ir, atsižvelgdama į naujas mokslo žinias, padarė išvadą, kad tikslinga iš dalies pakeisti tuos sąrašus įtraukiant naujų medžiagų, nustatant toms naujoms įtrauktoms medžiagoms taikomus AKS arba požeminio vandens kokybės standartus, peržiūrint kai kurioms esamoms medžiagoms taikomus AKS atsižvelgiant į mokslo pažangą ir nustatant kai kurioms esamoms ir naujoms įtrauktoms medžiagoms taikomus biotos AKS. Ji taip pat nustatė, kurios papildomos medžiagos gali kauptis nuosėdose ar biotoje, ir paaiškino, kad tokių medžiagų tendencijos turėtų būti stebimos nuosėdose arba biotoje. Medžiagų sąrašų peržiūra buvo paremta išsamiomis konsultacijomis su Komisijos tarnybų, valstybių narių, suinteresuotųjų subjektų grupių ir Pavojų sveikatai ir aplinkai ir atsirandančių pavojų mokslinio komiteto ekspertais;

(7)siekiant veiksmingai kovoti su dauguma teršalų per visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant, kai tinkama, cheminės medžiagos kūrimą, autorizaciją ar patvirtinimą, išmetamųjų teršalų kontrolę gamybos ir naudojimo ar kitų procesų metu ir atliekų tvarkymą, kovos su tarša priemones būtina taikyti jos šaltinyje, kartu taikant taršos šalinimo baigiamajame etape sprendimus. Todėl nustatomi nauji arba griežtesni vandens telkinių kokybės standartai papildo kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais viename ar keliuose iš šių etapų sprendžiama arba galėtų būti sprendžiama taršos problema, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 49 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 50 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 51 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6 52 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB 53 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB 54 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES 55 ir Tarybos direktyvą 91/271/EEB 56 , ir yra su jais suderinami;

(8)iš naujų mokslo žinių matyti, kad didelį pavojų kelia ne tik jau reglamentuojami, bet ir keli kiti vandens telkiniuose aptinkami teršalai. Vykdant savanorišką perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) ir vaistų stebėseną nustatyta konkreti požeminio vandens problema. PFAS aptikta daugiau kaip 70 proc. Sąjungos požeminio vandens matavimo vietų, daugelyje vietų akivaizdžiai viršijamos esamos nacionalinės ribos, taip pat plačiai aptinkama vaistinių medžiagų. Paviršiniuose vandenyse esanti perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai jau įtraukti į prioritetinių medžiagų sąrašą, tačiau dabar pripažįstama, kad kitos PFAS taip pat kelia pavojų. Vykdant stebėseną pagal stebėjimo sąrašą, remiantis Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsniu, patvirtinta, kad kelios vaistinės medžiagos kelia pavojų paviršiniams vandenims ir todėl turėtų būti įtrauktos į prioritetinių medžiagų sąrašą;

(9)Direktyva 2000/60/EB reikalaujama, kad valstybės narė nustatytų vandens telkinius, naudojamus žmonėms vartoti skirtam vandeniui išgauti, vykdytų jų stebėseną ir imtųsi būtinų priemonių, padedančių išvengti jų kokybės prastėjimo, kad ruošiant vandenį, kuris būtų tinkamas vartoti žmonėms, jį reikėtų mažiau valyti. Šiomis aplinkybėmis nustatyta, kad mikroplastikas gali kelti pavojų žmonių sveikatai, tačiau reikia daugiau stebėsenos duomenų, kad būtų galima patvirtinti, jog reikia nustatyti aplinkos kokybės standartą, taikomą mikroplastikui paviršiniame ir požeminiame vandenyje. Todėl mikroplastikas turėtų būti įtrauktas į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus ir , kai tik Komisija nustatys tinkamus stebėsenos metodus, turėtų būti stebimas. Šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į mikroplastiko geriamajame vandenyje keliamos rizikos stebėsenos ir vertinimo metodikas, parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/2184 57 ;

(10)išreikštas susirūpinimas dėl pavojaus, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali formuotis dėl to, kad vandens aplinkoje yra antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genų, tačiau buvo vykdoma nepakankama stebėsena. Atitinkami atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genai taip pat turėtų būti įtraukti į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus ir, kai tik bus sukurti tinkami stebėsenos metodai, turėtų būti stebimi. Tai atitinka Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą, kurį Komisija priėmė 2017 m. birželio mėn., ir ES vaistų strategiją, kurioje taip pat sprendžiamas šis klausimas;

(11)atsižvelgiant į didėjantį informuotumą apie mišinių svarbą, taigi ir poveikiu grindžiamos stebėsenos svarbą nustatant cheminę būklę ir į tai, kad jau taikomi pakankamai patikimi poveikiu grindžiami estrogeninių medžiagų stebėsenos metodai, valstybės narės turėtų taikyti tokius metodus, kad įvertintų bendrą estrogeninių medžiagų poveikį paviršiniuose vandenyse per ne trumpesnį kaip dvejų metų laikotarpį. Tai leis poveikiu grindžiamus rezultatus palyginti su rezultatais, gautais taikant tradicinius trijų Direktyvos 2008/105/EB I priede išvardytų estrogeninių medžiagų stebėsenos metodus. Šis palyginimas bus naudojamas siekiant įvertinti, ar poveikiu grindžiami stebėsenos metodai gali būti taikomi kaip patikimi tikrinimo metodai. Tokių tikrinimo metodų taikymo privalumas būtų tas, kad būtų galima aprėpti ne tik Direktyvos 2008/105/EB I priede išvardytų medžiagų, bet ir visų panašų poveikį turinčių estrogeninių medžiagų poveikį. Direktyvoje 2000/60/EB pateikta AKS apibrėžtis turėtų būti pakeista siekiant užtikrinti, kad ateityje ji taip pat galėtų apimti kritines vertes, kurios gali būti nustatytos poveikiu grindžiamos stebėsenos rezultatams įvertinti;

(12)atlikus Sąjungos vandens srities teisės aktų vertinimą 58 (toliau – vertinimas) padaryta išvada, kad teršalų, darančių poveikį paviršiniam ir požeminiam vandeniui, nustatymo ir įtraukimo į sąrašus, taip pat jiems taikomų kokybės standartų nustatymo arba peržiūros atsižvelgiant į naujas mokslo žinias procesas galėtų būti paspartintas. Jei šios užduotys būtų vykdomos Komisijos, o ne pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kaip šiuo metu numatyta Direktyvos 2000/60/EB 16 ir 17 straipsniuose ir Direktyvos 2006/118/EB 10 straipsnyje, būtų galima pagerinti paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašo mechanizmų veikimą, visų pirma įtraukimo į sąrašą laiko ir sekos, stebėsenos ir rezultatų vertinimo požiūriu, būtų galima sustiprinti stebėjimo sąrašo mechanizmo ir teršalų sąrašų peržiūros sąsajas, o keičiant teršalų sąrašus būtų galima greičiau atsižvelgti į mokslo pažangą. Todėl, atsižvelgiant į poreikį nedelsiant iš dalies pakeisti teršalų sąrašus ir jiems taikomus AKS pagal naujas mokslo ir technikos žinias, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Direktyvos 2008/105/EB I priedas, t. y. to priedo A dalyje pateiktas prioritetinių medžiagų sąrašas ir atitinkami AKS, ir iš dalies keičiamas Direktyvos 2006/118/EB I priedas, t. y. tame priede pateiktas požeminio vandens teršalų sąrašas ir kokybės standartai. Šiomis aplinkybėmis Komisija turėtų atsižvelgti į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašuose esančių medžiagų stebėsenos rezultatus. Todėl Direktyvos 2000/60/EB 16 ir 17 straipsniai ir tos direktyvos X priedas, taip pat Direktyvos 2006/118/EB 10 straipsnis turėtų būti išbraukti;

(13)vertinime taip pat padaryta išvada, kad nacionaliniu lygmeniu nustatytų kokybės standartų ir ribinių verčių, taikomų atitinkamai upių baseinų specifiniams teršalams ir požeminio vandens teršalams, skirtumai valstybėse narėse yra pernelyg dideli. Iki šiol upių baseinų specifiniams teršalams, kurie nėra laikomi prioritetinėmis medžiagomis pagal Direktyvą 2000/60/EB, buvo taikomi nacionaliniai AKS ir jie buvo laikomi fiziniais ir cheminiais kokybės elementais, kuriais grindžiamas paviršinių vandenų ekologinės būklės vertinimas. Kalbant apie požeminį vandenį, valstybės narės taip pat galėjo nustatyti savo ribines vertes, net ir dirbtinėms sintetinėms medžiagoms. Dėl tokio lankstumo vandens telkinių būklės palyginamumas tarp valstybių narių ir aplinkos apsauga nėra optimalūs. Todėl būtina nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų galima Sąjungos lygmeniu susitarti dėl AKS ir ribinių verčių, kurie turi būti taikomi toms medžiagoms, jei jos laikomos keliančiomis nacionalinį susirūpinimą, ir sukurti taikytinų AKS ir ribinių verčių saugyklas;

(14)be to, upių baseinų specifinių teršalų įtraukimas į paviršinių vandenų cheminės būklės apibrėžtį užtikrina labiau koordinuotą, nuoseklesnį ir skaidresnį požiūrį į paviršinių vandens telkinių cheminės būklės stebėseną ir vertinimą bei susijusios informacijos teikimą visuomenei. Tai taip pat padeda tikslingiau nustatyti ir įgyvendinti priemones, kuriomis visi su cheminėmis medžiagomis susiję klausimai būtų sprendžiami kompleksiškiau, veiksmingiau ir efektyviau. Todėl reikėtų keisti sąvokų „ekologinė būklė“ ir „cheminė būklė“ apibrėžtis ir išplėsti sąvokos „cheminė būklė“ taikymo sritį, kad ji apimtų ir upių baseinų specifinius teršalus, kurie iki šiol buvo įtraukti į Direktyvos 2000/60/EB V priede pateiktą ekologinės būklės apibrėžtį. Todėl į Direktyvą 2008/105/EB turėtų būti įtraukta AKS, taikomų upių baseinų specifiniams teršalams, sąvoka ir susijusios procedūros;

(15)siekiant užtikrinti suderintą požiūrį ir vienodas sąlygas Sąjungoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama Direktyvos 2006/118/EB II priedo B dalis, pritaikant teršalų, dėl kurių valstybės narės turi apsvarstyti galimybę nustatyti nacionalines ribines vertes, sąrašą;

(16)atsižvelgiant į poreikį greitai prisitaikyti prie mokslo ir technikos žinių ir užtikrinti suderintą požiūrį ir vienodas sąlygas Sąjungoje, kiek tai susiję su upių baseinų specifiniais teršalais, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais pritaikomas Direktyvos 2008/105/EB II priedas atsižvelgiant į to priedo A dalyje nustatytų teršalų kategorijų sąrašą ir pritaikoma II priedo C dalis, atsižvelgiant į suderintus AKS, taikomus upių baseinų specifiniams teršalams ar jų grupėms. Valstybės narės turėtų taikyti tuos suderintus AKS vertindamos savo paviršinių vandens telkinių būklę, kai nustatomas tų teršalų keliamas pavojus;

(17)peržiūrėjus Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje pateiktą prioritetinių medžiagų sąrašą padaryta išvada, kad kelios prioritetinės medžiagos nebekelia Sąjungos masto susirūpinimo ir todėl nebeturėtų būti įtrauktos į tos direktyvos I priedo A dalį. Todėl tos medžiagos turėtų būti laikomos upių baseinų specifiniais teršalais ir įtrauktos į Direktyvos 2008/105/EB II priedo C dalį kartu su atitinkamais AKS. Atsižvelgiant į tai, kad tie teršalai nebelaikomi Sąjungos masto susirūpinimą keliančiais teršalais, AKS reikia taikyti tik tais atvejais, kai tie teršalai vis dar galėtų kelti susirūpinimą nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu;

(18)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir galimybę palyginti vandens telkinių būklę valstybėse narėse, reikia suderinti kai kurių požeminio vandens teršalų nacionalines ribines vertes. Todėl suderintų nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens požeminio vandens teršalų ribinių verčių saugykla turėtų būti įtraukta į Direktyvos 2006/118/EB II priedą kaip nauja D dalis. Toje saugykloje nustatytos suderintos ribinės vertės turi būti taikomos tik tose valstybėse narėse, kuriose teršalai, kuriems taikomos tos ribinės vertės, daro poveikį požeminio vandens būklei. Teikia suderinti dviejų sintetinių teršalų trichloretileno ir tetrachloretileno suminiam kiekiui taikomas nacionalines ribines vertes, nes ne visos valstybės narės, kuriose šie teršalai yra reikšmingi, taiko šių teršalų suminio kiekio ribinę vertę, o nustatytos nacionalinės ribinės vertės nėra vienodos. Suderinta ribinė vertė turėtų atitikti parametrinę vertę, nustatytą tų teršalų suminiam kiekiui geriamajame vandenyje pagal Direktyvą (ES) 2020/2184;

(19)siekiant užtikrinti suderintą požiūrį ir vienodas sąlygas Sąjungoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama Direktyvos 2006/118/EB II priedo D dalis, kad suderintų ribinių verčių saugykla, susijusi su įtrauktais teršalais ir suderintomis ribinėmis vertėmis, būtų pritaikyta prie technikos ir mokslo pažangos;

(20)visos Direktyvos 2006/118/EB nuostatos, susijusios su požeminio vandens cheminės būklės vertinimu, be tos direktyvos I priede nustatytų kokybės standartų ir nacionalinių ribinių verčių, nustatytų pagal tos direktyvos II priedo A dalyje pateiktą metodiką, turėtų būti pritaikytos prie tos direktyvos II priedo D dalyje nustatytų suderintų ribinių verčių trečiosios kategorijos įtraukimo;

(21)siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų sprendimų priėmimą ir sukurti sinergiją su darbu, atliekamu pagal kitus Sąjungos teisės aktus dėl cheminių medžiagų, Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) turėtų būti suteiktas nuolatinis ir aiškiai apibrėžtas vaidmuo nustatant medžiagų įtraukimo į stebėjimo sąrašus ir į Direktyvos 2008/105/EB I ir II prieduose ir Direktyvos 2006/118/EB I ir II prieduose pateiktus medžiagų sąrašus prioritetus ir nustatant tinkamus moksliškai pagrįstus kokybės standartus. ECHA Rizikos vertinimo komitetas (RAC) ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas (SEAC) turėtų padėti atlikti tam tikras ECHA pavestas užduotis teikdami nuomones. ECHA taip pat turėtų užtikrinti geresnį įvairių aplinkos teisės aktų koordinavimą, didindama skaidrumą, susijusį su į stebėjimo sąrašą įtrauktais teršalais arba su Sąjungos masto ar nacionalinių AKS arba ribinių verčių nustatymu, viešai skelbdama atitinkamas mokslines ataskaitas;

(22)atlikus vertinimą, padaryta išvada, kad, siekiant skatinti geresnį Sąjungos vandens teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, būtina dažniau ir paprasčiau teikti elektronines ataskaitas. Atsižvelgdama į savo užduotį reguliariau stebėti taršos būklę, kaip aprašyta Nulinės taršos veiksmų plane, Europos aplinkos agentūra (EAA) turėtų valstybėms narėms sudaryti palankesnes sąlygas teikti tokias dažnesnes ir paprastesnes ataskaitas. Svarbu, kad aplinkosauginė informacija apie Sąjungos paviršinio ir požeminio vandens būklę būtų laiku prieinama visuomenei ir Komisijai. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, naudodamosi automatizuoto ataskaitų ir duomenų teikimo mechanizmais, pasitelkdamos programų sąsają arba lygiaverčius mechanizmus, teiktų Komisijai ir EAA pagal Direktyvą 2000/60/EB surinktus stebėsenos duomenis. Tikimasi, kad administracinė našta bus nedidelė, nes valstybės narės jau privalo viešai skelbti erdvinių duomenų temas, patenkančias į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB 59 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1024 60 taikymo sritį. Šios erdvinių duomenų temos apima aplinkos stebėsenos priemonių vietą ir veikimą, susijusius išmetamųjų teršalų matavimus ir aplinkos terpių būklę;

(23)geriau integruojant EAA pagal Sąjungos vandens srities teisės aktus teikiamų duomenų srautus ir visų pirma išmetamųjų teršalų aprašus, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2008/105/EB, ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalui pagal Direktyvą 2010/75/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 61 teikiamų duomenų srautus, apskaitos ataskaitų teikimas pagal Direktyvos 2008/105/EB 5 straipsnį taps paprastesnis ir veiksmingesnis. Kartu tai sumažins administracinę naštą ir didžiausią darbo krūvį rengiant upių baseinų valdymo planus. Be to, panaikinus tarpines priemonių programų įgyvendinimo pažangos ataskaitas, kurios pasirodė esančios neveiksmingos, šios supaprastintos ataskaitos leis valstybėms narėms dėti daugiau pastangų pranešti apie išmetamuosius teršalus, kuriems netaikomi teisės aktai dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, bet kurie įtraukti į išmetamųjų teršalų ataskaitas pagal Direktyvos 2008/105/EB 5 straipsnį;

(24)Lisabonos sutartimi nustatytas skirtumas tarp Komisijai deleguojamų įgaliojimų priimti visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, kuriais papildomos ar iš dalies keičiamos neesminės teisėkūros procedūra priimtų aktų nuostatos (deleguotuosius aktus), ir Komisijai suteikiamų įgaliojimų priimti aktus, kuriais užtikrinamos vienodos teisiškai privalomų Sąjungos aktų įgyvendinimo sąlygos (įgyvendinimo aktus). Direktyvos 2000/60/EB ir 2006/118/EB turėtų būti suderintos su Lisabonos sutartimi nustatyta teisine sistema;

(25)Direktyvos 2000/60/EB 20 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir tos direktyvos V priedo 1.4.1 punkto ix papunktyje nustatyti įgaliojimai, kuriais numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu taikymas, atitinka SESV 290 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nes jie susiję su tos direktyvos priedų pritaikymu ir ją papildančių taisyklių priėmimu. Todėl jie turėtų būti pakeisti Komisijai suteikiamais įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus;

(26)Direktyvos 2006/118/EB 8 straipsnyje nustatytas įgaliojimas taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu atitinka SESV 290 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nes jis susijęs su tos direktyvos priedų pritaikymu. Todėl jis turėtų būti pakeistas Komisijai suteikiamu įgaliojimu priimti deleguotuosius aktus;

(27)ypač svarbu, kad rengdama deleguotuosius aktus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(28)Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas įgaliojimas taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu atitinka SESV 290 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes jis susijęs su techninių specifikacijų ir standartizuotų vandens būklės analizės ir stebėsenos metodų tvirtinimu, todėl juo siekiama užtikrinti vienodas tos direktyvos suderinto įgyvendinimo sąlygas. Todėl jis turėtų būti pakeistas Komisijai suteikiamu įgaliojimu priimti įgyvendinimo aktus. Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, įgaliojimai taip pat turėtų būti išplėsti, kad apimtų stebėsenos ir būklės duomenų teikimo formų nustatymą pagal 8 straipsnio 4 dalį. Komisijai suteikiamais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 62 ;

(29)siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti techninius stebėsenos ir vandens būklės duomenų teikimo formatus pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnio 3 dalį. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(30)siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2008/105/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti standartizuotus taškinių taršos šaltinių išmetamų teršalų, kuriems netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... 63 +, ataskaitų teikimo EAA formatus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(31)būtina atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą vandens telkinių būklės stebėsenos srityje pagal Direktyvos 2000/60/EB V priede nustatytus stebėsenos reikalavimus. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista naudotis duomenimis ir paslaugomis, gautais naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, arba piliečių mokslo duomenimis, pasinaudojant dirbtinio intelekto, pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis;

(32)atsižvelgiant į padažnėjusius nenumatytus meteorologinius reiškinius, visų pirma ekstremalius potvynius ir užsitęsusias sausras, taip pat didelius taršos incidentus, kurie sukelia arba didina tarpvalstybinę atsitiktinę taršą, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad informacija apie tokius incidentus būtų nedelsiant teikiama kitoms valstybėms narėms, kurioms gali būti padarytas poveikis, ir veiksmingai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kurioms gali būti padarytas poveikis, siekiant sušvelninti įvykio ar incidento poveikį. Taip pat būtina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir supaprastinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo procedūras struktūrinių, t. y. netyčinių ir ilgesnio laikotarpio tarpvalstybinių problemų, kurių negalima išspręsti valstybių narių lygmeniu pagal Direktyvos 2000/60/EB 12 straipsnį, atveju. Jei reikia Europos pagalbos, kompetentingos nacionalinės institucijos gali siųsti pagalbos prašymus Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui, kuris koordinuos galimus pagalbos pasiūlymus ir jų įgyvendinimą per Sąjungos civilinės saugos mechanizmą remiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013 64 15 straipsniu;

(33)todėl direktyvos 2000/60/EB, 2006/118/EB ir 2008/105/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(34)kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti Europos gėlo vandens aplinkos kokybę, valstybės narės negali vienos deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio vandens taršos pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2000/60/EB pakeitimai

Direktyva 2000/60/EB iš dalies keičiama taip:

(1)1 straipsnio ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

„– pasiekti atitinkamų tarptautinių susitarimų, įskaitant ir tuos, kuriais siekiama užkirsti kelią jūros aplinkos taršai ir ją panaikinti, keliamus tikslus, imantis Sąjungos veiksmų, kad būtų sustabdytas ir laipsniškai panaikintas prioritetinių pavojingųjų medžiagų išleidimas, išmetimas ir nuotėkiai, kol galų gale jūros aplinkoje natūraliai gamtoje pasitaikančių medžiagų koncentracija bus artima foninėms vertėms, o žmogaus sukurtų sintetinių medžiagų koncentracija bus artima nuliui.“;  

(2)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)24 punktas pakeičiamas taip:

„24. „Gera paviršinio vandens cheminė būklė“ – cheminė būklė, kurią reikia pasiekti, norint įvykdyti paviršiniams vandenims taikomus aplinkos apsaugos tikslus, nustatytus šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkte, t. y. paviršinio vandens telkinio cheminė būklė, kai jame teršalų koncentracijos neviršija aplinkos kokybės standartų, nustatytų prioritetinėms medžiagoms, išvardytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB* I priedo A dalyje, ir upių baseinų specifiniams teršalams taikomų aplinkos kokybės standartų, nustatytų pagal tos direktyvos 8 straipsnio 2 dalies c punktą ir 8d straipsnio 1 dalį.“;

(b)30 punktas pakeičiamas taip:

„30. „Prioritetinės medžiagos“ – Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje išvardytos medžiagos, daugelyje valstybių narių keliančios didelę grėsmę vandens aplinkai arba per ją.“;

(c)įterpiami šie 30a ir 30b punktai:

„30a. „Prioritetinės pavojingosios medžiagos“ – prioritetinės medžiagos, kurios yra pažymėtos kaip pavojingos remiantis tuo, kad mokslinėse ataskaitose, atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose arba atitinkamuose tarptautiniuose susitarimuose jos pripažįstamos toksiškomis, patvariomis ir linkusiomis biologiškai kauptis arba keliančiomis lygiavertį susirūpinimą, susijusį su vandens aplinka.

30b. „Upių baseinų specifiniai teršalai“ – teršalai, kurie ne(be)laikomi prioritetinėmis medžiagomis, tačiau kuriuos valstybės narės, remdamosi pagal šios direktyvos II priedą atliktu pavojaus ir poveikio paviršinio vandens telkiniams vertinimu, nustatė kaip keliančius didelę grėsmę jų teritorijoje esančiai vandens aplinkai arba per ją.“;

(d)35 punktas pakeičiamas taip:

„35. „Aplinkos kokybės standartas“ – tam tikro teršalo ar teršalų grupės koncentracija vandenyje, nuosėdose ar biotoje, kurios negalima viršyti, norint apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, arba tokio teršalo ar teršalų grupės neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai kritinė vertė, išmatuota taikant atitinkamą poveikiu grindžiamą metodą.“;

* Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl paviršinio vandens taršos prevencijos ir kontrolės, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84).“;

(3)3 straipsnyje įterpiama ši 4a dalis:

„4a. Išskirtinėmis gamtinės kilmės arba force majeure aplinkybėmis, visų pirma ekstremalių potvynių ir užsitęsusių sausrų arba didelių taršos incidentų, kurie galėtų paveikti žemiau pasroviui esančius vandens telkinius kitose valstybėse narėse, atveju, valstybės narės užtikrina, kad tokių valstybių narių institucijos, kurių kompetencijai priklauso žemiau pasroviui esantys vandens telkiniai, ir Komisija būtų nedelsiant informuojamos ir kad būtų pradėtas būtinas bendradarbiavimas siekiant ištirti išskirtinių aplinkybių ar incidentų priežastis ir pašalinti jų padarinius.“;

(4)4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)a punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

„iv) valstybės narės įgyvendina būtinas priemones, kad būtų nuosekliai mažinama tarša prioritetinėmis medžiagomis ir upių baseinų specifiniais teršalais ir būtų nutrauktas arba palaipsniui sustabdytas prioritetinių pavojingųjų medžiagų išmetimas, išleidimas ar nuotėkiai.“; 

(b)b punkto iii papunkčio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tokių tendencijų mažinimo priemonės įgyvendinamos pagal Direktyvos 2006/118/EB 5 straipsnį ir tos direktyvos IV priedą, taikant šio straipsnio 6 ir 7 dalis ir nedarant poveikio šio straipsnio 8 daliai.“;

(5)7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės užtikrina, kad kiekviename pagal šio straipsnio 1 dalį nurodytame vandens telkinyje, be tikslų, nustatytų pagal šios direktyvos 4 straipsnio reikalavimus, skirtus paviršiniams vandens telkiniams, ir Sąjungos lygmeniu nustatytų kokybės standartų, atsižvelgiant į taikomą vandens valymo režimą ir vadovaujantis Sąjungos teisės aktais, išvalytas vanduo atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2020/2184* reikalavimus.  

* 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1.).“;

(6)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vandens būklės analizės ir stebėsenos pagal V priedą techninės specifikacijos ir standartizuoti metodai, taip pat stebėsenos ir būklės duomenų teikimo pagal 4 dalį formatai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;  

(b)įterpiamos šios 4 ir 5 dalys:

„4. Valstybės narės užtikrina, kad turimi atskiri stebėsenos duomenys, surinkti pagal V priedo 1.3.4 punktą, ir atitinkama būklė pagal V priedą būtų pateikiami visuomenei ir Europos aplinkos agentūrai (EAA) bent kartą per metus elektroniniu būdu kompiuterio skaitomu formatu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB*, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB** ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1024***. Tam valstybės narės naudoja pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytus formatus.

5. EAA užtikrina, kad pagal 4 dalį pateikta informacija būtų reguliariai tvarkoma ir analizuojama siekiant ją pateikti atitinkamuose Sąjungos portaluose, kad Komisija ir atitinkamos Sąjungos agentūros galėtų ją naudoti pakartotinai ir kad Komisijai, valstybėms narėms ir visuomenei būtų teikiama naujausia, objektyvi, patikima ir palyginama informacija, visų pirma apie būklę, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 401/2009****.  

* 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).

** 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

*** 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

**** 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (OL L 126, 2009 5 21, p. 13).“;

(7)10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kad būtų laikomasi pagal šią direktyvą nustatytų tikslų, kokybės standartų ir ribų, valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos ir įgyvendintos:

a) išmetamųjų teršalų kontrolės priemonės, remiantis geriausiais prieinamais būdais;

b) atitinkamos išmetamųjų teršalų ribinės vertės;

c) pasklidojo poveikio atveju – kontrolės priemonės pagal geriausią aplinkos apsaugos praktiką, kaip nustatyta:

–Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB*;

–Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES**;

–Tarybos direktyvoje 91/271/EEB***;

–Tarybos direktyvoje 91/676/EEB****;

–visuose kituose Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su sutelktosios taršos šaltinių ar pasklidosios taršos problema.

* 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).

** 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

*** 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

**** 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Tais atvejais, kai kokybės tikslas, kokybės standartas ar riba, nesvarbu, ar jis būtų nustatytas pagal šią direktyvą, pagal Direktyvą 2006/118/EB, Direktyvą 2008/105/EB arba kurį nors kitą Sąjungos teisės aktą, reikalauja griežtesnių sąlygų už tas, kurios susidarytų taikant šio straipsnio 2 dalį, nustatomos atitinkamai griežtesnės išmetamųjų teršalų kontrolės priemonės.“;

(8)11 straipsnio 3 dalies k punktas pakeičiamas taip:

„k) priemonės, skirtos pašalinti paviršinių vandenų taršai prioritetinėmis pavojingosiomis medžiagomis ir nuosekliai mažinti taršai kitomis medžiagomis, kurios nesumažinus valstybės narės nepasiektų paviršiniams vandens telkiniams 4 straipsnyje nustatytų aplinkos apsaugos tikslų;“;

(9)12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

 Problemos, kurių negalima išspręsti valstybių narių lygmeniu

1. Kai valstybė narė nustato problemą, kuri turi poveikį jos vandens valdymui, bet pati tos problemos išspręsti negali, ji apie tai praneša Komisijai ir bet kuriai kitai suinteresuotai valstybei narei bei pateikia rekomendacijas, kaip tą problemą spręsti.

2. Suinteresuotos valstybės narės bendradarbiauja siekdamos nustatyti 1 dalyje nurodytų problemų šaltinius ir priemones, kurių reikia toms problemoms spręsti.

Valstybės narės atsako viena kitai laiku ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo kitos valstybės narės pranešimo pagal 1 dalį.

(10)3. Komisija informuojama apie bet kokį 2 dalyje nurodytą bendradarbiavimą ir raginama prie jo prisidėti. Kai tinkama, Komisija, atsižvelgdama į pagal 13 straipsnį parengtas ataskaitas, apsvarsto, ar reikia imtis tolesnių veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad būtų sumažintas tarpvalstybinis poveikis vandens telkiniams.“;

(11)15 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

(12)16 ir 17 straipsniai išbraukiami;

(13)18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e) visų pasiūlymų, kontrolės priemonių ir strategijų, skirtų cheminei taršai kontroliuoti arba pavojingųjų medžiagų išmetimui nutraukti ar laipsniškai sustabdyti, apibendrinimas;“; 

(b)4 dalis išbraukiama;  

(14)20 straipsnis pakeičiamas taip:

„20 straipsnis

Direktyvos techninės adaptacijos ir įgyvendinimas

„1. Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir III priedai ir V priedo 1.3.6 skirsnis, siekiant prie mokslo ir technikos pažangos priderinti atitinkamai informacijos teikimo reikalavimus, susijusius su kompetentingomis institucijomis, ekonominės analizės turinį ir atrinktus monitoringo standartus.

2. Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, pagal kurias nustatomos valstybių narių monitoringo sistemos klasių vertės, remiantis V priedo 1.4.1 punkte nustatyta bendro kalibravimo procedūra.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi 8 straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų perdavimo techniniai formatai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Nustatant tuos formatus, Komisijai prireikus padeda EAA.“;

(15)įterpiamas šis 20a straipsnis:

„20a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [LB: prašom įrašyti datą – šios direktyvos įsigaliojimo data].

3. Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kada atšaukti 20 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 20 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

(16)21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jeigu komitetas nuomonės nepateikia, Komisija nepriima įgyvendinimo akto projekto ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;

(17)22 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

 „4. Aplinkos apsaugos tikslai, nustatyti 4 straipsnyje, aplinkos kokybės standartai, nustatyti Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje, ir upių baseinų specifiniams teršalams taikomos ribos, nustatytos pagal tos direktyvos 8 ir 8d straipsnius, laikomi aplinkos kokybės standartais, kai taikoma Direktyva 2010/75/ES.“;

(18)V priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos I priedą;

(19)VII priedo A dalies 7.7 punktas pakeičiamas taip:

„7.7. priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti prioritetinių medžiagų išmetimą ir laipsniškai sustabdyti prioritetinių pavojingųjų medžiagų išmetimą, apibendrinimas;“;   

(20)VIII priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos II priedą;

(21)X priedas išbraukiamas.

2 straipsnis

Direktyvos 2006/118/EB pakeitimai

Direktyva 2006/118/EB iš dalies keičiama taip:

(1)pavadinimas pakeičiamas taip:

„2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės“;

(2)1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šia direktyva nustatomos konkrečios požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės priemonės, kad būtų pasiekti Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyti aplinkos apsaugos tikslai. Šios priemonės visų pirma yra:

a) geros požeminio vandens cheminės būklės vertinimo kriterijai;

b) reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymo ir jų mažinimo bei pradinių tendencijų mažinimo taškų apibrėžimo kriterijai.“;

(3)2 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip:

„2) „ribinė vertė“ – valstybių narių pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą arba Sąjungos lygmeniu pagal 8 straipsnio 3 dalį nustatytas požeminio vandens kokybės standartas;“; 

(4)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo c punktu:

„c) Sąjungos lygmeniu pagal 8 straipsnio 3 dalį nustatytas ir šios direktyvos II priedo D dalyje nurodytas ribines vertes.“;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 dalies b punkte nurodytas ribines vertes galima nustatyti nacionaliniu, upės baseino rajono ar tarptautinės upės baseino rajono dalies, esančios valstybės narės teritorijoje, lygmeniu arba požeminio vandens telkinio ar požeminių vandens telkinių grupės lygmeniu.“;

(c)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Visos 1 dalyje nurodytos ribinės vertės skelbiamos upių baseinų valdymo planuose, kurie turi būti parengti pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį, kartu su šios direktyvos II priedo C dalyje nustatytos informacijos santrauka.

Apie 1 dalies b punkte nurodytas nacionalines ribines vertes valstybės narės iki [LB: prašom įrašyti datą – pirmoji mėnesio, einančio po 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, diena] informuoja Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA). ECHA tą informaciją paskelbia viešai.“;

(d)6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Vėliau valstybės narės iš dalies keičia jų teritorijose taikomų ribinių verčių sąrašą, kai nauja informacija apie teršalus, teršalų grupes ar taršos rodiklius rodo, kad ribinė vertė turi būti nustatyta papildomai medžiagai arba kad reikia keisti esamą ribinę vertę ar vėl į sąrašą įtraukti anksčiau iš jo išbrauktą ribinę vertę. Jei atitinkamos ribinės vertės nustatomos arba iš dalies keičiamos Sąjungos lygmeniu, valstybės narės prie tų verčių pritaiko savo teritorijose taikomų ribinių verčių sąrašą. “;

(5)4 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) I priede išvardytų požeminio vandens kokybės standartų vertės ir 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytos ribinės vertės neviršijamos nė viename to požeminio vandens telkinio ar požeminių vandens telkinių grupės monitoringo taške, arba“;

(6)įterpiamas šis 6a straipsnis:

„6a straipsnis

Stebėjimo sąrašas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais, atsižvelgiant į ECHA parengtas mokslines ataskaitas, sudaromas cheminių medžiagų, apie kurias valstybės narės turi rinkti Sąjungos mastu vykdomo monitoringo duomenis, stebėjimo sąrašas ir nustatomi formatai, kuriuos valstybės narės turi naudoti pranešdamos to monitoringo rezultatus ir teikdamos susijusią informaciją Komisijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Stebėjimo sąrašą sudaro daugiausia penkios medžiagos ar medžiagų grupės ir jame nurodomos kiekvienos medžiagos monitoringo terpės ir galimi analizės metodai. Dėl šių monitoringo terpių ir metodų kompetentingos institucijos nepatiria pernelyg didelių išlaidų. Medžiagos, įtrauktinos į stebėjimo sąrašą, atrenkamos iš tų medžiagų, kurios pagal turimą informaciją Sąjungos lygmeniu gali kelti didelę grėsmę vandens aplinkai arba per ją ir kurių monitoringo duomenų nepakanka. Į šį stebėjimo sąrašą įtraukiamos vis didesnį susirūpinimą keliančios medžiagos.

Kai tik bus nustatyti tinkami mikroplastikų ir pasirinktų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genų monitoringo metodai, šios medžiagos įtraukiamos į stebėjimo sąrašą.

ECHA parengia mokslines ataskaitas, kad padėtų Komisijai atrinkti medžiagas į stebėjimo sąrašą, atsižvelgdama į šią informaciją:

(a)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB* I priedą ir naujausios to priedo peržiūros rezultatus;

(b)pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2008/105/EB ir (ES) 2020/2184** sudarytus stebėjimo sąrašus;

(c)reikalavimus spręsti dirvožemio taršos problemą, įskaitant susijusius monitoringo duomenis;

(d)valstybių narių pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengtas upių baseinų rajonų charakteristikas ir monitoringo programų, parengtų pagal tos direktyvos 8 straipsnį, rezultatus;

(e)informaciją apie konkrečios medžiagos ar medžiagų grupės gamybos apimtis, naudojimo būdus, būdingas savybes (įskaitant mobilumą dirvožemyje ir, kai tinkama, dalelių dydį), koncentraciją aplinkoje ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei vandens aplinkai, įskaitant informaciją, surinktą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006***, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009****, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012*****, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6******, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB******* ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB********;

(f)mokslinių tyrimų projektus ir mokslinius leidinius, įskaitant informaciją apie tendencijas ir prognozes, grindžiamas modeliavimu ar kitais prognoziniais vertinimais, taip pat duomenis ir informaciją, gautus naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, arba piliečių mokslo duomenis, pasinaudojant dirbtinio intelekto, pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis;

(g)suinteresuotųjų subjektų pateiktas rekomendacijas.

ECHA kas trejus metus parengia ataskaitą, kurioje apibendrina pagal ketvirtą pastraipą parengtų mokslinių ataskaitų išvadas, ir tą ataskaitą paskelbia viešai. Pirmoji ataskaita pateikiama iki X [LB: prašom įrašyti datą – pirmoji dvidešimt pirmo mėnesio nuo šios direktyvos įsigaliojimo diena].

2. Pirmasis stebėjimo sąrašas sudaromas iki ... [LB: prašom įrašyti datą – pirmoji mėnesio, einančio po 24 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, diena]. Vėliau stebėjimo sąrašas atnaujinamas kas 36 mėnesius.

Atnaujindama stebėjimo sąrašą, Komisija iš esamo stebėjimo sąrašo išbraukia visas medžiagas ar medžiagų grupes, kurių keliamą pavojų vandens aplinkai, jos manymu, galima įvertinti be papildomų monitoringo duomenų. Atnaujinus stebėjimo sąrašą, atskira medžiaga ar medžiagų grupė gali būti palikta stebėjimo sąraše dar trejus metus, kai reikia papildomų monitoringo duomenų vandens aplinkai keliamam pavojui įvertinti. Atnaujintame stebėjimo sąraše taip pat nurodoma viena ar daugiau papildomų medžiagų, kurios, kaip mano Komisija, atsižvelgdama į ECHA mokslines ataskaitas, galėtų kelti pavojų vandens aplinkai.

3. Valstybės narės vykdo kiekvienos į stebėjimo sąrašą įtrauktos medžiagos ar medžiagų grupės monitoringą atrinktose reprezentatyviose monitoringo stotyse 24 mėnesių laikotarpiu. Monitoringo laikotarpis prasideda per šešis mėnesius nuo stebėjimo sąrašo sudarymo.

Kiekviena valstybė narė pasirenka bent vieną monitoringo stotį ir dar tokį skaičių stočių, kuris lygus jos bendram požeminių vandens telkinių plotui km², padalytam iš 60 000 (suapvalinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus).

Pasirinkdamos reprezentatyvias monitoringo stotis, kiekvienos medžiagos ar medžiagų grupės monitoringo dažnumą ir sezoniškumą, valstybės narės atsižvelgia į medžiagos ar medžiagų grupės naudojimo modelius ir galimą susidarymą. Monitoringas vykdomas ne rečiau kaip kartą per metus.

Jei valstybė narė gali gauti pakankamai palyginamų, reprezentatyvių ir naujausių tam tikros medžiagos ar medžiagų grupės monitoringo duomenų iš esamų monitoringo programų ar tyrimų, ji gali nuspręsti nevykdyti papildomo tos medžiagos ar medžiagų grupės monitoringo pagal stebėjimo sąrašo mechanizmą, jeigu ta medžiaga ar medžiagų grupė buvo stebima taikant metodiką, atitinkančią monitoringo terpes ir analizės metodus, nurodytus įgyvendinimo akte, kuriuo sudaromas stebėjimo sąrašas.

4. Valstybės narės pateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodyto monitoringo rezultatus, vadovaudamosi Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnio 4 dalimi ir pagal 1 dalį priimtu įgyvendinimo aktu, kuriuo sudaromas stebėjimo sąrašas. Jos taip pat pateikia informaciją apie monitoringo stočių reprezentatyvumą ir monitoringo strategiją.

5. Pasibaigus 3 dalyje nurodytam 24 mėnesių laikotarpiui, ECHA peržiūri monitoringo rezultatus ir įvertina, kurios medžiagos ar medžiagų grupės turi būti stebimos dar 24 mėnesius ir todėl turi likti stebėjimo sąraše, o kurias medžiagas ar medžiagų grupes galima iš stebėjimo sąrašo išbraukti.

Jei Komisija, atsižvelgusi į pirmoje pastraipoje nurodytą ECHA vertinimą, padaro išvadą, kad tolesnis monitoringas siekiant toliau vertinti pavojų vandens aplinkai nereikalingas, į tą vertinimą atsižvelgiama peržiūrint I arba II priedą, kaip nurodyta 8 straipsnyje.

* Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84).

** 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).

*** 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

**** 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

***** 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

****** 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų (OL L 4, 2019 1 7, p. 43).

******* 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

******** 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).“;

(7)8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

I–IV priedų peržiūra

1. Pirmą kartą Komisija ne vėliau kaip... [LB: prašom įrašyti datą – šešeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos], o vėliau – kas šešerius metus peržiūri I priede pateiktą teršalų sąrašą ir tame priede nustatytus tiems teršalams taikomus kokybės standartus, taip pat II priedo B dalyje pateiktą teršalų ir rodiklių sąrašą.

2. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, siekiant jį priderinti prie technikos ir mokslo pažangos, įtraukiant arba išbraukiant tame priede nustatytus požeminio vandens teršalus ir tiems teršalams taikomus kokybės standartus, ir iš dalies keičiama B dalis, siekiant ją priderinti prie technikos ir mokslo pažangos, įtraukiant teršalus arba rodiklius, dėl kurių valstybės narės turi apsvarstyti galimybę nustatyti nacionalines ribines vertes.

3. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama II priedo D dalis, siekiant ją priderinti prie mokslo ir technikos pažangos, įtraukiant arba keičiant suderintas vieno ar kelių to priedo B dalyje išvardytų teršalų ribines vertes.

4. Priimdama 2 ir 3 dalyse nurodytus deleguotuosius aktus, Komisija atsižvelgia į ECHA pagal šio straipsnio 6 dalį parengtas mokslines ataskaitas.

5. Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos II priedo A ir C dalys ir III bei IV priedai, siekiant juos priderinti prie mokslo ir technikos pažangos.

6. Kad padėtų Komisijai peržiūrėti I ir II priedus, ECHA parengia mokslines ataskaitas. Šiose ataskaitose atsižvelgiama į:

a) ECHA Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonę;

b) monitoringo programų, sudarytų pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį, rezultatus;

c) monitoringo duomenis, surinktus pagal šios direktyvos 6a straipsnio 4 dalį;

d) Direktyvos 2008/105/EB ir Direktyvos (ES) 2020/2184 priedų peržiūros rezultatus;

e) informaciją ir reikalavimus dirvožemio taršos problemai spręsti;

f) Sąjungos mokslinių tyrimų programas ir mokslinius leidinius, įskaitant informaciją, gautą naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, ir (arba) piliečių mokslo duomenis, pasinaudojant dirbtinio intelekto, pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis;

g) atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pateiktas pastabas ir informaciją.

6. Kas šešerius metus ECHA parengia ir viešai paskelbia ataskaitą, kurioje apibendrinami 2 ir 3 dalyse nurodytos peržiūros rezultatai. Pirmoji ataskaita Komisijai pateikiama ... [LB: prašom įrašyti datą – penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos].“;

(8)įterpiamas šis 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [LB: prašom įrašyti datą – šios direktyvos įsigaliojimo data].

3. Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 8 straipsnio 1 arba 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

(9)9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jeigu komitetas nuomonės nepateikia, Komisija nepriima įgyvendinimo akto projekto ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.“; 

* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“; 

(10)10 straipsnis išbraukiamas;

(11)I priedas pakeičiamas šios direktyvos III priedo tekstu;

(12)II priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos IV priedą;

(13)III priedo 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) kitą atitinkamą informaciją, įskaitant metinio aritmetinio atitinkamų teršalų koncentracijos vidurkio monitoringo taške palyginimą su I priede nustatytais požeminio vandens kokybės standartais ir 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytomis ribinėmis vertėmis.“;

(14)IV priedo B dalies 1 punkto įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Priemonių reikšmingoms ir nuolatinėms didėjimo tendencijoms mažinti įgyvendinimo pradinis taškas yra tada, kai teršalo koncentracija siekia 75 proc. I priede nustatytų požeminio vandens kokybės standartų ir 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų ribinių verčių parametrinės vertės, nebent:“.

3 straipsnis

Direktyvos 2008/105/EB pakeitimai

Direktyva 2008/105/EB iš dalies keičiama taip:

(1)pavadinimas pakeičiamas taip:

„2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl paviršinio vandens taršos prevencijos ir kontrolės, kuria iš dalies keičiamos ir panaikinamos Tarybos direktyvos 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB“;

(2)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1a dalies pirma pastraipa papildoma šiuo iii punktu:

„iii) I priedo A dalyje nurodytų medžiagų Nr. 5, 9, 13, 15, 17, 21, 23, 24, 28, 30, 34, 37, 41 ir 44, kurioms nustatyti peržiūrėti AKS, ir I priedo A dalyje nurodytų naujų nustatytų medžiagų Nr. 46–70 atžvilgiu nuo ... [LB: prašom įrašyti datą – pirmoji mėnesio, einančio po 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, diena], kad būtų užkirstas kelias paviršinių vandens telkinių cheminės būklės blogėjimui ir būtų pasiekta gera paviršinio vandens cheminė būklė tų medžiagų atžvilgiu.“;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Medžiagoms, kurių biotos AKS arba nuosėdų AKS nustatyti I priedo A dalyje, valstybės narės taiko tokius biotos AKS arba nuosėdų AKS.

Kitoms nei pirmoje pastraipoje nurodytoms medžiagoms valstybės narės taiko I priedo A dalyje nurodytus vandens AKS.“;  

(c)6 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Valstybės narės, remdamosi nuosėdų arba biotos stebėsena, vykdoma atliekant paviršinio vandens būklės stebėseną pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį, imasi priemonių, kad būtų atlikta I priedo A dalyje nurodytų prioritetinių medžiagų, kurios linkusios kauptis nuosėdose ir (arba) biotoje, koncentracijos ilgalaikių tendencijų analizė.“; 

(d)7 dalis išbraukiama;

(e)8 dalis pakeičiama taip:

„8. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedo B dalies 3 punktas, siekiant jį pritaikyti prie mokslo ir technikos pažangos.“;

(3)5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Remdamosi informacija, surinkta pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 ir 8 straipsnius, ir kitais turimais duomenimis, valstybės narės sudaro visų prioritetinių medžiagų, išvardytų šios direktyvos I priedo A dalyje, ir visų teršalų, išvardytų šios direktyvos II priedo A dalyje, prireikus įskaitant jų koncentraciją nuosėdose ir biotoje, išmetimo, išleidimo ir nuotėkių sąrašą ir, jei įmanoma, žemėlapius kiekvienam upių baseinų rajonui arba jo daliai savo teritorijoje.

Pirma pastraipa netaikoma teršalų išmetimui, išleidimui ir nuotėkiams, apie kuriuos Komisijai pranešama elektroniniu būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... 65+. “;

(b)2 ir 3 dalys išbraukiamos;

(c)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Valstybės narės atnaujina savo sąrašus atlikdamos Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą analizių peržiūrą ir užtikrina, kad jų upių baseinų valdymo planuose, atnaujintuose pagal tos direktyvos 13 straipsnio 7 dalį, būtų paskelbti išmetamųjų teršalų kiekiai, apie kuriuos nepranešta pagal Reglamentą (ES) .../...++ sukurtame Pramoninių išmetamųjų teršalų portale.

Į atnaujintus sąrašus įtraukiamų verčių nustatymo ataskaitinis laikotarpis yra vieni metai iki numatomos pirmoje pastraipoje nurodytų analizių pabaigos.

Prioritetinių medžiagų arba teršalų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, vertės gali būti apskaičiuojamos kaip trejų metų iki pirmoje pastraipoje nurodytos analizės pabaigos vidurkis.

Taškinių taršos šaltinių išmetamų teršalų, apie kuriuos nepranešta pagal Reglamentą (ES) .../... +++, nes jie nepatenka į to reglamento taikymo sritį arba neviršija tame reglamente nustatytų metinių ataskaitų teikimo ribų, atveju šio straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga teikti ataskaitas vykdoma elektroninėmis priemonėmis teikiant ataskaitas pagal tą reglamentą sukurtam Pramoninių išmetamųjų teršalų portalui.

Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma ketvirtoje pastraipoje nurodytų ataskaitų forma, išsamumo lygis ir dažnumas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(d)5 dalis išbraukiama;

(4)7a straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Prioritetinių medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006, Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, Reglamentas (ES) Nr. 528/2012, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6* arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB**, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB*** arba Direktyva 2010/75/ES, atveju Komisija, rengdama Direktyvos 2000/60/EB 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą ataskaitą, įvertina, ar Sąjungos ir valstybių narių lygmens priemonės yra pakankamos, kad būtų pasiekti prioritetinėms medžiagoms taikomi AKS ir prioritetinių pavojingųjų medžiagų išleidimo, išmetimo ir nuotėkių nutraukimo ar laipsniško sustabdymo tikslas pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

* 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019 1 7, p. 43).

** 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

*** 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).“;

(5)8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

I ir II priedų peržiūra

1. Pirmą kartą Komisija ne vėliau kaip... [LB: prašom įrašyti datą – šešeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos], o vėliau – kas šešerius metus peržiūri I priedo A dalyje pateiktą prioritetinių medžiagų sąrašą bei atitinkamus toms medžiagoms nustatytus AKS ir II priedo A dalyje pateiktą teršalų sąrašą.

2. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai atsižvelgiant į Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) pagal šio straipsnio 6 dalį parengtas mokslines ataskaitas priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, siekiant jį priderinti prie mokslo ir technologijų pažangos:

a)    įtraukiant medžiagas į prioritetinių medžiagų sąrašą arba jas iš jo išbraukiant;

b)    priskiriant atrinktas medžiagas prioritetinėms pavojingoms medžiagoms ir (arba) visuresėms patvarioms bioakumuliacinėms ir toksiškoms medžiagoms, ir (arba) paprastai nuosėdose ir (arba) biotoje besikaupiančioms medžiagoms arba panaikinant tokių medžiagų priskyrimą tame sąraše;

c)    kai tinkama, nustatant paviršiniam vandeniui, nuosėdoms arba biotai taikytinus atitinkamus AKS.

3. Komisijai pagal 9a straipsnį suteikiami įgaliojimai atsižvelgiant į ECHA pagal šio straipsnio 6 dalį parengtas mokslines ataskaitas priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas, siekiant jį priderinti prie mokslo ir technologijų pažangos:

(a)įtraukiant teršalus į II priedo A dalyje pateiktą teršalų kategorijų sąrašą arba juos iš jo išbraukiant;

(b)atnaujinant II priedo B dalyje išdėstytą metodiką;

(c)į šios direktyvos II priedo C dalį įtraukiant tuos upių baseinų specifinius teršalus, kuriems, kaip ji nustatė, turi būti taikomi, kai tinkama, Sąjungos lygmeniu nustatyti AKS, siekiant užtikrinti suderintą ir moksliškai pagrįstą Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą, ir į šios direktyvos II priedo C dalį įtraukiant atitinkamus tiems teršalams taikomus AKS.

4. Nustatydama upių baseinų specifinius teršalus, kuriems gali reikėti nustatyti AKS Sąjungos lygmeniu, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus:

a) teršalų keliamą grėsmę, įskaitant jų keliamą pavojų, jų koncentraciją aplinkoje ir koncentraciją, kurią viršijus tikėtinas poveikis;

b) skirtumą tarp upių baseinų specifiniams teršalams skirtingų valstybių narių nustatytų nacionalinių AKS ir tokio skirtumo pagrįstumo laipsnį;

c) valstybių narių, jau įgyvendinančių atitinkamiems upių baseinų specifiniams teršalams nustatytą AKS, skaičių.

5. Prioritetinės medžiagos, kurios, atlikus 1 dalyje nurodytą peržiūrą, buvo išbrauktos iš prioritetinių medžiagų sąrašo, nes nebekelia Sąjungos masto pavojaus, įtraukiamos į II priedo C dalį, kurioje išvardijami upių baseinų specifiniai teršalai ir susiję suderinti AKS, kurie turi būti įgyvendinti tais atvejais, kai teršalai kelia susirūpinimą nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, pagal 8d straipsnį.

6. Kad padėtų Komisijai peržiūrėti I ir II priedus, ECHA parengia mokslines ataskaitas. Šiose mokslinėse ataskaitose atsižvelgiama į:

a) ECHA Rizikos vertinimo komiteto ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomones;

b) monitoringo programų, sudarytų pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį, rezultatus;

c) stebėsenos duomenis, surinktus pagal šios direktyvos 8b straipsnio 4 dalį;

d) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB* ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184** priedų peržiūros rezultatus;

e) reikalavimus spręsti dirvožemio taršos problemą, įskaitant susijusius stebėsenos duomenis;

f) Sąjungos mokslinių tyrimų programas ir mokslinius leidinius, įskaitant informaciją, gautą naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, ir (arba) piliečių mokslo duomenis, pasinaudojant dirbtinio intelekto, pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis;    

e) atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pateiktas pastabas ir informaciją.

7. Kas šešerius metus ECHA parengia ir viešai paskelbia ataskaitą, kurioje apibendrinamos pagal 6 dalį parengtų mokslinių ataskaitų išvados. Pirmoji ataskaita Komisijai pateikiama ... [LB: prašom įrašyti datą – penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

* 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).

** 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).“;

(6)8a straipsnis pakeičiamas taip:

„8a straipsnis

Specialios nuostatos dėl tam tikrų medžiagų

1. Pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį parengtuose upių baseinų valdymo planuose, nedarant poveikio tos direktyvos V priedo 1.4.3 skirsnyje nurodytiems bendros cheminės būklės stebėsenos rezultatų pateikimo reikalavimams ir tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytiems tikslams ir įpareigojimams, valstybės narės gali pateikti papildomus žemėlapius, kuriuose informacija apie cheminę būklę pagal toliau nurodytą (-as) vieną ar kelias medžiagas pateikiama atskirai nuo informacijos apie likusias šios direktyvos I priedo A dalyje nustatytas medžiagas:

(a)medžiagų, kurios I priedo A dalyje nurodytos kaip turinčios visuresių patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų medžiagų savybių;

(b)atlikus paskutinę peržiūrą pagal 8 straipsnį naujų nustatytų medžiagų;

(c)medžiagų, kurioms per paskutinę peržiūrą pagal 8 straipsnį buvo nustatyti griežtesni AKS.

Valstybės narės pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį parengtuose upių baseinų valdymo planuose gali pateikti nukrypimo nuo medžiagoms, nurodytoms pirmos pastraipos a, b ir c punktuose, nustatytų AKS verčių laipsnį. Pirmoje pastraipoje nurodytus papildomus žemėlapius pateikiančios valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad juos būtų galima tarpusavyje palyginti upės baseino ir Sąjungos lygmeniu, ir pateikia duomenis pagal Direktyvą 2003/4/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB* ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1024**.

2. I priedo A dalyje nurodytų medžiagų, kurioms būdingos visuresių patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų medžiagų savybės, atžvilgiu valstybės narės gali vykdyti mažesnio intensyvumo stebėseną nei prioritetinių medžiagų stebėsena, kurios reikalaujama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 2000/60/EB V priedą, su sąlyga, kad stebėsena yra reprezentatyvi ir kad egzistuoja statistiškai patikimas šių medžiagų buvimo vandens aplinkoje stebėsenos bazinis lygis. Paprastai pagal šios direktyvos 3 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą stebėsena turėtų būti atliekama kas trejus metus, nebent remiantis techninėmis žiniomis ir ekspertų sprendimu būtų pagrįsta taikyti kitokį intervalą.

3. Nuo ... [LB: prašom įrašyti datą – pirmoji mėnesio, einančio po 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, diena] valstybės narės, taikydamos poveikiu grindžiamus stebėsenos metodus, dvejus metus stebi, ar vandens telkiniuose yra estrogeninių medžiagų. Kiekvienais iš tų dvejų metų jos bent keturis kartus vykdo stebėseną vietose, kuriose šios direktyvos I priedo A dalyje išvardyti trys estrogeniniai hormonai – 7 beta estradiolis (E2), estronas (E1) ir alfa etinilestradiolis (EE2) – yra stebimi taikant įprastus analizės metodus pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį ir tos direktyvos V priedą. Valstybės narės gali naudotis stebėsenos vietų, nustatytų reprezentatyvių paviršinių vandens telkinių priežiūros stebėsenai vykdyti pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.3.1 punktą, tinklu.

* 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

** 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).“;

(7)8b straipsnis pakeičiamas taip:

„8b straipsnis

Stebėjimo sąrašas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais, atsižvelgiant į ECHA parengtas mokslines ataskaitas, sudaromas cheminių medžiagų, apie kurias būtina rinkti Sąjungos mastu vykdomos stebėsenos duomenis iš valstybių narių, stebėjimo sąrašas ir nustatomi formatai, kuriuos valstybės narės turi naudoti pranešdamos apie tos stebėsenos rezultatus ir pateikdamos susijusią informaciją Komisijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Stebėjimo sąrašą vienu metu sudaro daugiausia 10 medžiagų ar medžiagų grupių ir jame nurodomos kiekvienos medžiagos stebėsenos terpės ir galimi analizės metodai. Dėl šių stebėsenos terpių ir metodų kompetentingos institucijos nepatiria pernelyg didelių išlaidų. Medžiagos, įtrauktinos į stebėjimo sąrašą, atrenkamos iš tų medžiagų, kurios pagal turimą informaciją Sąjungos lygmeniu gali kelti didelę grėsmę vandens aplinkai arba per ją ir kurių stebėsenos duomenų nepakanka. Į stebėjimo sąrašą įtraukiamos vis didesnį susirūpinimą keliančios medžiagos.

Kai tik bus nustatyti tinkami mikroplastikų ir pasirinktų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genų stebėsenos metodai, šios medžiagos įtraukiamos į stebėjimo sąrašą.

ECHA parengia mokslines ataskaitas, kad padėtų Komisijai atrinkti medžiagas į stebėjimo sąrašą, atsižvelgdama į šią informaciją:

(a)naujausios reguliarios šios direktyvos I priedo peržiūros rezultatus;

(b)Direktyvos 2008/105/EB 8 straipsnyje nurodytas suinteresuotųjų subjektų rekomendacijas;

(c)valstybių narių pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengtas upių baseinų rajonų charakteristikas ir monitoringo programų, parengtų pagal tos direktyvos 8 straipsnį, rezultatus;

(d)informaciją apie medžiagos gamybos apimtis, naudojimo būdus, būdingas savybes (įskaitant, kai tinkama, dalelių dydį), koncentraciją aplinkoje ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei vandens aplinkai, įskaitant informaciją, surinktą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, Reglamentą (ES) Nr. 528/2012, Reglamentą (ES) 2019/6, Direktyvą 2001/83/EB ir Direktyvą 2009/128/EB;

(e)mokslinių tyrimų projektus ir mokslinius leidinius, įskaitant informaciją apie tendencijas ir prognozes, grindžiamas modeliavimu ar kitais prognoziniais vertinimais, taip pat duomenis ir informaciją, gautus naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, arba piliečių mokslo duomenis, pasinaudojant dirbtinio intelekto, pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis.

ECHA kas trejus metus parengia ataskaitą, kurioje apibendrina pagal ketvirtą pastraipą parengtų mokslinių ataskaitų išvadas, ir tą ataskaitą paskelbia viešai. Pirmoji ECHA ataskaita pateikiama ne vėliau kaip ... [LB: prašom įrašyti datą – pirmoji dvidešimt pirmo mėnesio nuo šios direktyvos įsigaliojimo diena].

2. Stebėjimo sąrašas atnaujinamas iki X [LB: prašom įrašyti datą – paskutinė dvidešimt trečio mėnesio nuo šios direktyvos įsigaliojimo diena], o vėliau – kas 36 mėnesius. Atnaujindama stebėjimo sąrašą, Komisija iš esamo stebėjimo sąrašo išbraukia visas medžiagas, kurių keliamą pavojų vandens aplinkai, jos manymu, galima įvertinti be papildomų stebėsenos duomenų. Atnaujinus stebėjimo sąrašą, atskira medžiaga ar medžiagų grupė gali būti palikta stebėjimo sąraše dar ne ilgiau kaip trejus metus, kai reikia papildomų stebėsenos duomenų vandens aplinkai keliamam pavojui įvertinti. Kiekviename atnaujintame stebėjimo sąraše taip pat nurodoma viena ar daugiau naujų medžiagų, kurios, kaip mano Komisija, remdamasi ECHA mokslinėmis ataskaitomis, gali kelti pavojų vandens aplinkai.

3. Valstybės narės vykdo kiekvienos į stebėjimo sąrašą įtrauktos medžiagos ar medžiagų grupės stebėseną atrinktose reprezentatyviose stebėsenos stotyse 24 mėnesių laikotarpiu. Stebėsenos laikotarpis prasideda per šešis mėnesius nuo medžiagos įtraukimo į sąrašą.

Kiekviena valstybė narė parenka bent vieną stebėsenos stotį, be to, papildomai po vieną stotį, jei joje gyvena daugiau kaip vienas milijonas gyventojų, taip pat dar tokį skaičių stočių, kuris lygus jos plotui km², padalytam iš 60 000 (suapvalinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus), ir dar tokį skaičių stočių, kuris lygus jos gyventojų skaičiui, padalytam iš penkių milijonų (suapvalinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus).

Pasirinkdamos reprezentatyvias stebėsenos stotis, kiekvienos medžiagos ar medžiagų grupės stebėsenos dažnumą ir sezoniškumą, valstybės narės atsižvelgia į medžiagos ar medžiagų grupės naudojimo modelius ir galimą susidarymą. Stebėsena vykdoma ne rečiau kaip du kartus per metus, išskyrus medžiagas, kurios yra jautrios klimato ar sezoniniams svyravimams ir kurių stebėsena vykdoma dažniau, kaip nustatyta pagal 1 dalį priimtame įgyvendinimo akte, kuriuo sudaromas stebėjimo sąrašas.

Jei valstybė narė gali gauti ir pateikti Komisijai pakankamai palyginamų, reprezentatyvių ir naujausių tam tikros medžiagos ar medžiagų grupės stebėsenos duomenų iš esamų stebėsenos programų ar tyrimų, ji gali nuspręsti nevykdyti papildomos tos medžiagos ar medžiagų grupės stebėsenos pagal stebėjimo sąrašo mechanizmą, jeigu ta medžiaga ar medžiagų grupė buvo stebima taikant metodiką, atitinkančią stebėsenos terpes ir analizės metodus, nurodytus įgyvendinimo akte, kuriuo sudaromas stebėjimo sąrašas, ir Direktyvą 2009/90/EB*.

4. Valstybės narės pateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatus, vadovaudamosi Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnio 4 dalimi ir pagal 1 dalį priimtu įgyvendinimo aktu, kuriuo sudaromas stebėjimo sąrašas. Jos taip pat pateikia informaciją apie stebėsenos stočių reprezentatyvumą ir stebėsenos strategiją.

5. Pasibaigus 3 dalyje nurodytam 24 mėnesių laikotarpiui, ECHA peržiūri stebėsenos rezultatus ir įvertina, kurios medžiagos ar medžiagų grupės turi būti stebimos dar 24 mėnesius ir todėl turi likti stebėjimo sąraše, o kurias medžiagas ar medžiagų grupes galima iš stebėjimo sąrašo išbraukti.

Jei Komisija, atsižvelgusi į pirmoje pastraipoje nurodytą ECHA vertinimą, padaro išvadą, kad tolesnė stebėsena siekiant toliau vertinti pavojų vandens aplinkai nereikalinga, į šį vertinimą atsižvelgiama peržiūrint I arba II priedus, kaip nurodyta 8 straipsnyje.

* 2009 m. liepos 31 d. Komisijos direktyva 2009/90/EB, kuria pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB nustatomos vandens cheminės analizės ir vandens būklės stebėsenos techninės specifikacijos (OL L 201, 2009 8 1, p. 36).“;

(8)įterpiamas šis 8d straipsnis:

„8d straipsnis

Upių baseinų specifiniai teršalai

1. Valstybės narės, laikydamosi šios direktyvos II priedo B dalyje nustatytos procedūros, nustato ir taiko AKS upių baseinų specifiniams teršalams, priskiriamiems šios direktyvos II priedo A dalyje išvardytoms kategorijoms, jei tie teršalai kelia pavojų vieno ar kelių jų upių baseinų rajonų vandens telkiniams, remiantis Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnyje nurodytomis analizėmis ir peržiūromis.

Valstybės narės iki [LB: prašom įrašyti datą – pirmoji mėnesio, einančio po 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, diena] informuoja ECHA apie pirmoje pastraipoje nurodytus AKS. ECHA tą informaciją paskelbia viešai.

2. Jeigu upių baseinų specifiniams teršalams taikomi AKS yra nustatyti Sąjungos lygmeniu ir išvardyti II priedo C dalyje pagal 8 straipsnį, tie AKS turi viršenybę prieš upių baseinų specifiniams teršalams taikomus AKS, nustatytus nacionaliniu lygmeniu pagal 1 dalį. Valstybės narės taip pat taiko tuos Sąjungos lygmeniu nustatytus AKS, siekdamos nustatyti, ar II priedo C dalyje išvardyti upių baseinų specifiniai teršalai kelia pavojų.

3. Tam, kad vandens telkinys būtų geros cheminės būklės pagal Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio 24 punkte pateiktą apibrėžtį, jis turi atitikti taikytinus nacionalinius AKS arba, kai tinkama, Sąjungos lygmeniu nustatytus AKS.“;  

(9)10 straipsnis išbraukiamas;

(10)I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos V priedą;

(11)pridedamas šios direktyvos VI priede pateiktas II priedas.

4 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [LB: prašom įrašyti datą – pirmoji mėnesio, einančio po 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, diena].

2. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva taikoma valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA. NULINĖS TARŠOS DOKUMENTŲ RINKINYS

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 66  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

Tikslas (-ai)

Bendrieji tikslai

Konkretūs tikslai

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Veiklos rezultatų rodikliai

Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Panašios patirties išvados

Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2024 m. (Miesto nuotekų valymo direktyva), nuo 2024 iki 2025 m. (integruotas vandens išteklių valdymas), nuo 2024 iki 2027 m. (oro kokybės teisės aktai),

vėliau – visuotinis taikymas.

Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 67  

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

 padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

 trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

 tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

 EIB ir Europos investicijų fondui;

 įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

 viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

 atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

VALDYMO PRIEMONĖS

Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. 

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Pirmiau 09.02.02 biudžeto eilutėje nurodyta suma bus reikalinga administraciniam susitarimui su JRC finansuoti ir papildomai 100 000 EUR per metus finansinei paramai šioms užduotims atlikti:

remti patobulintų metodų, susijusių su oro taršos stebėsena ir oro kokybės modeliavimo naudojimu, kūrimą ir jam vadovauti;

remti metodinius patobulinimus, susijusius su oro kokybės stebėsenos erdviniu tipiškumu, suderintais oro kokybės vertinimais ir šaltinių paskirstymu;

teikti paramą rengiant praktines gaires, kaip įgyvendinti Aplinkos oro kokybės direktyvą dėl oro kokybės stebėsenos ir modeliavimo;

organizuoti pagrindinius paramos tinklus, skirtus tolesniam oro politikos įgyvendinimui nacionaliniu, regioniniu ir miestų lygmenimis, ir jiems pirmininkauti (pavyzdžiui, AQUILA ir FAIRMODE);

bendradarbiaujant su Europos standartizacijos komitetu (CEN) remti standartų, susijusių su oro kokybės stebėsena ir modeliavimu, rengimą.

ECHA išlaidos apima papildomų 11 etato ekvivalentų (7 TA ir 4 CA) išlaidas toliau nurodytais tikslais:

 šiuo metu JRC, ENV GD rangovų ir SANTE SCHEER komiteto teikiama mokslinė parama (šiuo metu 6,35 etato ekvivalentų per metus; pagal ECHA pasiūlymą tai sudarytų maždaug 5,15 etato ekvivalentų; tai reiškia veiksmingą išteklių perskirstymą);

 mokslinė parama, susijusi su naujais įsipareigojimais pagal pasiūlymą:

–    nustatyti ES masto aplinkos kokybės standartus, taikytinus nacionalinio arba regioninio masto susirūpinimą keliantiems teršalams (1 etato ekvivalentas per metus požeminio vandens atveju, 1 etato ekvivalentas paviršinio vandens atveju);

–    atnaujinti PVD I priedą (1 etato ekvivalentas per metus);

–    parama požeminio vandens stebėjimo sąrašui (0,6 etato ekvivalento per metus);

–    mikroplastikų, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genų stebėsenos ir analizės metodikų nustatymas ir (arba) kūrimas (maždaug 0,5 etato ekvivalento ir maždaug 1 IT paramos ir 1,5 etato ekvivalento valdymo srityje).

EAA išlaidos apima 8 papildomų etato ekvivalentų (5 TP ir 3 CA) išlaidas, taip pat veiklos išlaidas toliau nurodytais tikslais:

papildomos pareigos teikti metines stebėsenos ir būklės duomenų ataskaitas EAA vykdymas taikant „ataskaitų teikimo tarp sistemų mechanizmą“ (automatizuotas duomenų teikimo mechanizmas): 4 etato ekvivalentai (iš kurių 3 bus papildomi ir (arba) nauji TA, o 1 TA bus perkeltas EAA) ir 130 tūkst. EUR konsultacinė parama pirmaisiais metais, 80 tūkst. EUR – antraisiais ir vėlesniais metais. Standartizuotos pakartotinio vandens naudojimo duomenų bazės sukūrimas (įgyvendinant Reglamentą (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo) ir susijusių duomenų srautų valdymas bei ES masto apžvalgų rengimas. EAA turės užtikrinti kontrolės kokybę, kad valstybės narės reguliariai, suderintai ir palyginamai teiktų ataskaitas (2 papildomi CA). Iš viso EAA skirtini papildomi ištekliai integruotam ataskaitų teikimui vandens srityje ir darbui, susijusiam su pakartotiniu vandens naudojimu, bus 5 papildomi etato ekvivalentai, suskirstyti į 3 TA ir 2 CA.

Ekspertas MNVD klausimais (1 papildomas CA) ir IT parama kuriant ir pritaikant duomenų bazes, atsižvelgiant į siūlomos naujos redakcijos Miesto nuotekų valymo direktyvos 20 straipsnį. Taip pat bus padedama parengti naujus atitikties rodiklius, pavyzdžiui, susijusius su energija, mikroteršalais, kaip šiuo metu nurodyta naujame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamos direktyvos. Ištekliai bus naudojami siekiant peržiūrėti ir atnaujinti MNVD šalių profilius, kurie dabar pakeičia nacionalines ataskaitas (https://water.europa.eu/freshwater/countries/uwwtIt), ir peržiūrėti esamus duomenų srautus, kad jie atitiktų naujus ataskaitų teikimo reikalavimus. Bus toliau racionalizuojami susiję duomenų srautai (pavyzdžiui, EIPTR ir WISE). IT paramos poreikis iš viso siekia 760 tūkst. EUR, pirmaisiais metais – 240 tūkst. EUR, antraisiais metais – 260 tūkst. EUR, vėliau – 130 tūkst. EUR.

Su oro kokybės duomenų teikimu ir keitimusi informacija susijusioms užduotims atlikti reikės išteklių, kad būtų galima plėsti ir vėliau prižiūrėti esamą aplinkos oro kokybės portalą ir duomenų saugyklą. Su aplinkos oro kokybės vertinimu susijusioms užduotims atlikti reikės išteklių, kad būtų galima išplėsti šiuo metu kasmet teikiamus oro kokybės vertinimus, ypač susijusius su vis didesnį susirūpinimą keliančiais teršalais ir oro taršos, klimato kaitos, žmonių ir ekosistemų būklės sąsajomis. Tam reikės papildomų specialių įgūdžių, taigi ir papildomų ilgalaikių darbuotojų ekspertų (2 etato ekvivalentai, abu skirti TA).

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

ENV GD papildomi darbuotojai (1 AD – integruotam vandens išteklių valdymui ir 1 AD – oro kokybei):

rengs naujus Komisijos įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi vis didesnį susirūpinimą keliantys paviršinio ir požeminio vandens teršalų stebėjimo sąrašai, skirti jų stebėsenai, siekiant įvertinti poreikį nustatyti ES standartus, ir vadovaus jų priėmimui;

kas šešerius metus rengs naujus Komisijos deleguotuosius aktus, kad būtų peržiūrėtas ir atnaujintas teršalų sąrašas ir atitinkami ES masto standartai, kurių reikia siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, ir vadovaus jų priėmimui;

palaikys dialogą vandentvarkos klausimais su valstybėmis narėmis, EAA ir ECHA, be kita ko, atitinkamose ekspertų grupėse ir komitetuose;

rengs naujus Komisijos įgyvendinimo aktus ir deleguotuosius aktus, susijusius su naujosios Oro kokybės direktyvos įgyvendinimu, ir vadovaus jų priėmimui;

padės grupei įgyvendinti peržiūrėtą Oro kokybės direktyvą, visų pirma dėl naujų nuostatų, kurių atžvilgiu reikia glaudžiau bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis;

atlikus peržiūrą rengs technines gaires stebėsenos, modeliavimo ir oro kokybės planų srityje ir vadovaus jų rengimui.

Žmogiškiesiems ištekliams skirtų asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau priskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Numatomas poveikis ECHA, EAA ir Komisijos administraciniams asignavimams

Numatomas poveikis ECHA žmogiškiesiems ištekliams

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Personalo poreikiai (etatų ekvivalentais):

Numatomas poveikis EAA žmogiškiesiems ištekliams

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Personalo poreikiai (etatų ekvivalentais):

Numatomi Komisijos administracinių asignavimų poreikiai

Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

     Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto išlaidų kategorija.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

LIFE finansinis paketas (biudžeto eilutė 09.02.02) bus naudojamas ECHA ir EAA subsidijos padidėjimui kompensuoti.

    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

    Reikia persvarstyti DFP.

Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Numatomas poveikis pajamoms 

    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

    nuosaviems ištekliams

    kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms     

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(2)    2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).

(3)    2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84).

(4)    1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

(5)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).

(6)    1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

(7)    2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(8)    2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinanti Direktyvą 76/160/EEB (OL L 64, 2006 3 4, p. 37).

(9)    2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27).

(10)    1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

(11)    Direktyvos 2000/60/EB (VPD) 16 straipsnio 4 ir 7 dalys; Direktyvos 2008/105/EB (AKSD) 7 straipsnis ir Direktyvos 2006/118/EB (PVD) 10 straipsnis.

(12)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Vandens pagrindų direktyvos, Požeminio vandens direktyvos, Aplinkos kokybės standartų direktyvos ir Potvynių direktyvos tinkamumo patikrinimas“, SWD(2019) 439 final.

(13)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, COM(2020) 380 final.

(14)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, COM(2021) 400 final.

(15)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(16)    2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų (OL L 177, 2020 6 5, p. 32).

(17)    COM(2022) 156 final/3 ir COM(2022) 157 final.

(18)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, COM(2020) 381 final.

(19)    COM(2022) 305 final.

(20)    2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(21)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“, COM(2018) 028 final.

(22)    2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (OL L 155, 2019 6 12, p. 1).

(23)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“, COM(2020) 98 final.

(24)    1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (OL L 181, 1986 7 4, p. 6).

(25)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“, COM(2020) 667 final.

(26)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos Sąjungos strateginis požiūris į vaistus aplinkoje“, COM(2019) 128 final.

(27)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaistų strategija“, COM(2020) 761 final.

(28)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų strategija“, COM(2020) 66 final.

(29)    2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(30)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Svarbiausių teisės aktų, kuriais reglamentuojamos cheminės medžiagos (išskyrus REACH), ir susijusių teisės aktų, taikomų galutinės grandies pramonės šakoms, aspektų tinkamumo patikrinimas“, SWD(2019) 199 final.

(31)     VPD. Biblioteka (europa.eu) .

(32)    Ares(2022)4634431, 2022 m. birželio 24 d.

(33)    OL C , , p. .

(34)    OL C , , p. .

(35)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(36)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“, COM(2020) 667 final.

(37)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, COM(2021) 400 final.

(38)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“, COM(2018) 028 final.

(39)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaistų strategija“, COM(2020) 761 final.

(40)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, COM(2020) 380 final.

(41)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, COM(2020) 381 final.

(42)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES 2030 m. dirvožemio strategija. Naudojimasis geros būklės dirvožemio teikiama nauda žmonėms, maistui, gamtai ir klimatui“, COM(2021) 699 final.

(43)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninės ateities formavimas“,     COM(2020) 67 final.

(44)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų strategija“, COM(2020) 66 final.

(45)    2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(46)    2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84).

(47)    2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2455/2001/EB, nustatantis prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje sąrašą ir papildantis Direktyvą 2000/60/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

(48)    2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).

(49)    2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(50)    2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(51)    2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

(52)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019 1 7, p. 43).

(53)    2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

(54)    2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).

(55)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(56)    1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

(57)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).

(58)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Vandens pagrindų direktyvos, Požeminio vandens direktyvos, Aplinkos kokybės standartų direktyvos ir Potvynių direktyvos tinkamumo patikrinimas“, SWD(2019) 439 final.

(59)    2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(60)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(61)    2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).

(62)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(63) +    LB: prašom tekste įrašyti dokumente COM(2022) 157 nurodyto reglamento numerį ir išnašoje įrašyti tos direktyvos numerį, datą, antraštę ir OL nuorodą.

(64)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924).

(65) +    LB: prašom tekste įrašyti dokumente COM(2022) 157 pateikto reglamento numerį.++ LB: prašom tekste įrašyti dokumente COM(2022) 157 pateikto reglamento numerį.+++    LB: prašom tekste įrašyti dokumente COM(2022) 157 pateikto reglamento numerį.

(66)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(67)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(68)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(69)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(70)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(71)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pavyzdžiui, finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(72)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) …“.

(73)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(74)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(75)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(76)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 10 26

COM(2022) 540 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, Direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo ir Direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje

{SEC(2022) 540 final} - {SWD(2022) 540 final} - {SWD(2022) 543 final}

I PRIEDAS

Direktyvos 2000/60/EB V priedas iš dalies keičiamas taip:

(1)1.1.1–1.1.4 punktai pakeičiami taip:

„1.1.1.   Upės

Biologiniai elementai

Vandens floros sudėtis ir gausa

Bentoso bestuburių sudėtis ir gausa

Ichtiofaunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Hidrologinis režimas

vandens nuotėkio tūris ir dinamika

ryšys su požeminiais vandens telkiniais

Upės vientisumas

Morfologinės sąlygos

upės gylio ir pločio svyravimai

upės vagos struktūra ir substratas

krantų zonos struktūra

Bendri fiziniai-cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonies

Druskingumas

Rūgštingumas

Maisto medžiagos

1.1.2. Ežerai

Biologiniai elementai

Fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė

Kitos vandens floros sudėtis ir gausa

Bentoso bestuburių sudėtis ir gausa

Ichtiofaunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Hidrologinis režimas

vandens nuotėkio tūris ir dinamika

sėdimo laikas

ryšys su požeminiu vandens telkiniu

Morfologinės sąlygos

ežero gylio svyravimai

ežero dubens plotas, struktūra ir substratas

ežero kranto struktūra

Bendri fiziniai-cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Skaidrumas

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonies

Druskingumas

Rūgštingumas

Maisto medžiagos

1.1.3.   Tarpiniai vandenys

Biologiniai elementai

Fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė

Kitos vandens floros sudėtis ir gausa

Bentoso bestuburių sudėtis ir gausa

Ichtiofaunos sudėtis ir gausa

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Morfologinės sąlygos

gylio svyravimas

dubens dydis, struktūra ir substratas

potvynių ir atoslūgių zonos struktūra

Potvynių režimas

gėlo vandens nuotėkis

bangų poveikis

Bendri fiziniai-cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Skaidrumas

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonies

Druskingumas

Maisto medžiagos

1.1.4. Pakrantės vandenys

Biologiniai elementai

Fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė

Kitos vandens floros sudėtis ir gausa

Bentoso bestuburių sudėtis ir gausa

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Morfologinės sąlygos

gylio svyravimas

priekrantės vandenų dubens struktūra ir substratas

potvynių ir atoslūgių zonos struktūra

Potvynių režimas

vyraujančių srovių kryptis

bangų poveikis

Bendri fiziniai-cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Skaidrumas

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonies

Druskingumas

Maisto medžiagos.“;

(2)1.2.1 punkto lentelė „Fiziniai-cheminiai kokybės elementai“ pakeičiama taip:

„Bendrieji fiziniai-cheminiai kokybės elementai 

(3)1.2.2 punkto lentelė „Fiziniai-cheminiai kokybės elementai“ pakeičiama taip:

„Bendrieji fiziniai-cheminiai kokybės elementai

(4)1.2.3 punkto lentelė „Fiziniai-cheminiai kokybės elementai“ pakeičiama taip:

„Bendrieji fiziniai-cheminiai kokybės elementai

(5)1.2.4 punkto lentelė „Fiziniai-cheminiai kokybės elementai“ pakeičiama taip:

   „Bendrieji fiziniai-cheminiai kokybės elementai

(6)1.2.5 punkto lentelė iš dalies keičiama taip:

(a)įrašui „Specifiniai sintetiniai teršalai“ skirta penkta eilutė išbraukiama;

(b)įrašui „Specifiniai nesintetiniai teršalai“ skirta šešta eilutė išbraukiama;

(c)lentelės 1 pastabai skirta septinta eilutė išbraukiama;

(7)1.2.6 punktas išbraukiamas;

(8)1.3 punktas papildomas šiomis ketvirta ir penkta pastraipomis:

„Kai monitoringo tinklas apima ne vietines mėginių ėmimo vietas, o Žemės ir nuotolinį stebėjimą ar kitus naujoviškus metodus, monitoringo tinklo žemėlapyje pateikiama informacija apie kokybės elementus ir vandens telkinius ar vandens telkinių grupes, kurie buvo stebimi taikant tokius monitoringo metodus. Nurodomi CEN, ISO arba kiti tarptautiniai ar nacionaliniai standartai, kurie buvo taikomi siekiant užtikrinti, kad gauti laiko ir erdviniai duomenys būtų tokie pat patikimi, kaip duomenys, gauti taikant įprastus monitoringo metodus vietinėse mėginių ėmimo vietose.

Kai tinkama, valstybės narės gali taikyti pasyviojo mėginių ėmimo metodus cheminiams teršalams stebėti, ypač atrankinės patikros tikslais, su sąlyga, kad taikant tokius mėginių ėmimo metodus nebūtų nepakankamai įvertinta teršalų, kuriems taikomi aplinkos kokybės standartai, koncentracija ir tokiu būdu būtų patikimai nustatyti atvejai, kai gera būklė nepasiekta, o pastebėjus tokį atvejį būtų atliekama vandens, biotos ar nuosėdų mėginių cheminė analizė pagal taikomus aplinkos kokybės standartus. Valstybės narės taip pat gali taikyti poveikiu grindžiamus mėginių ėmimo metodus tokiomis pačiomis sąlygomis.“;

(9)1.3.1 punkto paskutinė pastraipa „Kokybės elementų parinkimas“ pakeičiama taip:

„Kokybės elementų parinkimas

Priežiūros monitoringas kiekviename monitoringo punkte per laikotarpį, kuriam yra sudarytas upės baseino valdymo planas, vykdomas vienus metus. Jis vykdomas stebint:

a) biologiniams kokybės elementams būdingus parametrus;

b) hidromorfologiniams kokybės elementams būdingus parametrus;

c) visiems bendriesiems fiziniams-cheminiams kokybės elementams būdingus parametrus;

d) prioritetiniame sąraše nurodytus teršalus, kurie išleidžiami ar kitaip patenka į upės baseiną ar jo dalį;

e) kitus teršalus, kurių nemaži kiekiai yra išleidžiami ar kitaip patenka į upės baseiną ar jo dalį.

Tačiau jei ankstesnis priežiūros monitoringas parodė, kad atitinkamas telkinys pasiekė gerą būklę ir, peržiūrėjus žmogaus veiklos poveikį pagal II priedą, nėra įrodymų, kad poveikis tam telkiniui būtų pasikeitęs, priežiūros monitoringas per tris iš eilės upės baseino valdymo planus apimantį laikotarpį vykdomas vieną kartą.“;

(10)1.3.2 punktas iš dalies keičiamas taip:

„a) trečios pastraipos „Monitoringo vietų parinkimas“ pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Veiklos monitoringas atliekamas visų tų vandens telkinių, kuriuose, remiantis pagal II priedą atliktu poveikio vertinimu arba atliktu priežiūros monitoringu, nustatoma, kad gali būti nepasiekti 4 straipsnyje nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, ir tų vandens telkinių, į kuriuos išleidžiamos ar kitaip patenka į prioritetinių medžiagų sąrašą įrašytos medžiagos arba į kuriuos išleidžiami ar kitaip patenka dideli upių baseinų specifinių teršalų kiekiai.“;

b) ketvirtos pastraipos „Kokybės elementų parinkimas“ antra įtrauka pakeičiama taip:

„– visoms prioritetinėms medžiagoms, išleidžiamoms ar kitaip patenkančioms į vandens telkinius, ir visiems upių baseinų specifiniams teršalams, kurių dideli kiekiai išleidžiami ar kitaip patenka į vandens telkinius.“;

(11)1.3.4 punkto lentelės šeštoje eilutėje po antrašte „Fiziniai-cheminiai“ žodžių junginys „Kiti teršalai“ pakeičiamas žodžių junginiu „Upių baseinų specifiniai teršalai“;

(12)1.4.1 punktas iš dalies keičiamas taip:

(a)vii papunkčio antras sakinys išbraukiamas;

(b)viii papunktis išbraukiamas;

(c)ix papunktis pakeičiamas taip:

„ix) Bendro kalibravimo rezultatai ir valstybių narių monitoringo sistemos klasių vertės, kurios nustatytos pagal i–viii punktus, paskelbiamos per šešis mėnesius nuo deleguotojo akto priėmimo pagal 20 straipsnį.“;

(13)1.4.2 punkto iii papunktis išbraukiamas;

(14)1.4.3 punkto pirmos pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Vandens telkinys registruojamas kaip esantis geros cheminės būklės, kai jis atitinka visus aplinkos kokybės standartus, nustatytus Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje, ir aplinkos kokybės standartus, nustatytų pagal tos direktyvos 8 ir 8d straipsnius.“;

(15)2.2.1 punktas papildomas šia pastraipa:

„Kai monitoringo tinklas apima ne vietines mėginių ėmimo vietas, o Žemės ir nuotolinį stebėjimą ar kitus naujoviškus metodus, nurodomi CEN, ISO arba kiti tarptautiniai ar nacionaliniai standartai, kurie buvo taikomi siekiant užtikrinti, kad gauti laiko ir erdviniai duomenys būtų tokie pat patikimi, kaip duomenys, gauti taikant įprastus monitoringo metodus vietinėse mėginių ėmimo vietose.“;

(16)2.3.2 punktas pakeičiamas taip:

„2.3.2.   Geros požeminio vandens cheminės būklės apibrėžimas

(17)2.4.1 punktas papildomas šia pastraipa:

„Kai monitoringo tinklas apima ne vietines mėginių ėmimo vietas, o Žemės ir nuotolinį stebėjimą ar kitus naujoviškus metodus, nurodomi CEN, ISO arba kiti tarptautiniai ar nacionaliniai standartai, kurie buvo taikomi siekiant užtikrinti, kad gauti laiko ir erdviniai duomenys būtų tokie pat patikimi, kaip duomenys, gauti taikant įprastus monitoringo metodus vietinėse mėginių ėmimo vietose.“;

(18)2.4.5 punktas pakeičiamas taip:

„2.4.5. Požeminio vandens cheminės būklės aiškinimas ir pateikimas

Požeminio vandens telkinio cheminė būklė vertinama pagal visus atskirų jo monitoringo taškų duomenis. Apskaičiuojamas kiekviename požeminio vandens telkinio ar telkinių grupės monitoringo taške gautų toliau nurodytų parametrų rezultatų vidurkis:

a) cheminių parametrų, kurių kokybės standartai nustatyti Direktyvos 2006/118/EB I priede;

b) cheminių parametrų, kuriems pagal Direktyvos 2006/118/EB 3 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos nacionalinės ribinės vertės;

c) cheminių parametrų, kuriems pagal Direktyvos 2006/118/EB 8 straipsnio 3 dalį nustatytos Sąjungos masto ribinės vertės.

Remiantis pirmoje pastraipoje nurodytais rezultatų vidurkiais parodoma, ar požeminio vandens cheminė būklė, apibrėžta vadovaujantis pirmoje pastraipoje nurodytais kokybės standartais ir ribinėmis vertėmis, yra gera.

Vadovaudamosi 2.5 punktu, valstybės narės pateikia požeminių vandens telkinių žemėlapį, kuriame tų telkinių cheminė būklė yra pažymėta šiomis spalvomis:

Gera: žalia

Bloga: raudona

Valstybės narės taip pat juodu tašku žemėlapyje pažymi tuos požeminius vandens telkinius, kuriuose dėl žmogaus veiklos reikšmingai ir nuolat didėja kurio nors teršalo koncentracija. Tendencijos mažėjimas žemėlapyje žymimas mėlynu tašku.

Žemėlapiai pridedami prie upių baseinų valdymo planų.“

II PRIEDAS

Direktyvos 2000/60/EB VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

1) 10 punktas pakeičiamas taip:

„10. Suspensinės medžiagos, įskaitant mikroplastikus ir nanoplastikus.“;

2) įterpiamas 13 punktas:

„13. Mikroorganizmai, genai ar genetinė medžiaga, rodantys, kad yra antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų, visų pirma žmonėms ar gyvuliams patogeniškų mikroorganizmų.“

III PRIEDAS

„I PRIEDAS

POŽEMINIO VANDENS KOKYBĖS STANDARTAI

1 pastaba. 3–7 įrašuose išvardytiems teršalams skirti kokybės standartai taikomi nuo ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą – pirmą mėnesio, einančio po 18 mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos, dieną], kad gera vandens cheminė būklė būtų pasiekta ne vėliau kaip iki 2033 m. gruodžio 22 d.

(1)CAS – Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba.

(2)ES numeris – numeris Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše (EINECS) arba Europos registruotųjų cheminių medžiagų sąraše (ELINCS).

(3)Šis parametras yra kokybės standartas, išreikštas kaip metinė vidutinė vertė. Jei nenurodyta kitaip, jis taikomas visų medžiagų ir izomerų bendrai koncentracijai.

(4)Pesticidai – augalų apsaugos produktai ir biocidiniai produktai, nurodyti atitinkamai 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 2 straipsnyje ir 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo 3 straipsnyje.

(5)Žodis „bendrai“ reiškia visų monitoringo metu nustatytų ir išmatuotų atskirų pesticidų, įskaitant reikšmingus jų metabolitus, skilimo ir reakcijos produktus, sumą.

(6)Tai šie junginiai, nurodyti kartu su CAS numeriu, ES numeriu ir santykinės potencijos koeficientu (RPF): perfluoroktano rūgštis (PFOA) (CAS Nr. 335-67-1, ES Nr. 206-397-9) (RPF 1), perfluoroktansulfonrūgštis (PFOS) (CAS Nr. 1763-23-1, ES Nr. 217-179-8) (RPF 2), perfluorheksansulfonrūgštis (PFHxS) (CAS Nr. 355-46-4, ES Nr. 206-587-1) (RPF 0,6), perfluornonano rūgštis (PFNA) (CAS Nr. 375-95-1, ES Nr. 206-801-3) (RPF 10), perfluorbutansulfonrūgštis (PFBS) (CAS Nr. 375-73-5, ES Nr. 206-793-1) (RPF 0,001), perfluorheksano rūgštis (PFHxA) (CAS Nr. 307-24-4, ES Nr. 206-196-6) (RPF 0,01), perfluorbutano rūgštis (PFBA) (CAS Nr. 375-22-4, ES Nr. 206-786-3) (RPF 0,05), perfluorpentano rūgštis (PFPeA) (CAS Nr. 2706-90-3, ES Nr. 220-300-7) (RPF 0,03), perfluorpentansulfonrūgštis (PFPeS) (CAS Nr. 2706-91-4, ES Nr. 220-301-2) (RPF 0,3005), perfluordekano rūgštis (PFDA) (CAS Nr. 335-76-2, ES Nr. 206-400-3) (RPF 7), perfluordodekano rūgštis (PFDoDA arba PFDoA) (CAS Nr. 307-55-1, ES Nr. 206-203-2) (RPF 3), perfluorundekano rūgštis (PFUnDA arba PFUnA) (CAS Nr. 2058-94-8, ES Nr. 218-165-4) (RPF 4), perfluorheptano rūgštis (PFHpA) (CAS Nr. 375-85-9, ES Nr. 206-798-9) (RPF 0,505), perfluortridekano rūgštis (PFTrDA) (CAS Nr. 72629-94-8, ES Nr. 276-745-2) (RPF 1,65), perfluorheptansulfonrūgštis (PFHpS) (CAS Nr. 375-92-8, ES Nr. 206-800-8) (RPF 1,3), perfluordekansulfonrūgštis (PFDS) (CAS Nr. 335-77-3, ES Nr. 206-401-9) (RPF 2), perfluortetradekano rūgštis (PFTeDA) (CAS Nr. 376-06-7, ES Nr. 206-803-4) (RPF 0,3), perfluorheksadekano rūgštis (PFHxDA) (CAS Nr. 67905-19-5, ES Nr. 267-638-1) (RPF 0,02), perfluoroktadekano rūgštis (PFODA) (CAS Nr. 16517-11-6, ES Nr. 240-582-5) (RPF 0,02), amonio perfluor(2-metil-3-oksaheksanoatas) (HFPO-DA arba Gen X) (CAS Nr. 62037-80-3) (RPF 0,06), propano rūgštis / amonio 2,2,3-trifluor-3-(1,1,2,2,3,3-heksafluor-3-(trifluormetoksi)propoksi)propanoatas (ADONA) (CAS Nr. 958445-44-8) (RPF 0,03), 2-(perfluorheksil)etilo alkoholis (6:2 FTOH) (CAS Nr. 647-42-7, ES Nr. 211-477-1) (RPF 0,02), 2-(perfluoroktil)etanolis (8:2 FTOH) (CAS Nr. 678-39-7, ES Nr. 211-648-0) (RPF 0,04) ir acto rūgštis / 2,2-difluor-2-((2,2,4,5-tetrafluor-5-(trifluormetoksi)-1,3-dioksolan-4-il)oksi)- (C6O4) (CAS Nr. 1190931-41-9) (RPF 0,06).

(7)Kokybės standartas yra 6 išnašoje išvardytų 24 PFAS, išreikštų kaip PFOA ekvivalentai pagal tų medžiagų potenciją, palyginti su PFOA, t. y. pagal 6 išnašoje nurodytus RPF, suma.

(8)Žodis „bendrai“ reiškia visų monitoringo metu nustatytų ir išmatuotų atskirų vaistų, įskaitant atitinkamus metabolitus ir skilimo produktus, sumą.

(9)Taikoma nereikšmingiems metabolitams, apie kuriuos trūksta duomenų, t. y. neturima patikimų eksperimentinių duomenų apie lėtinį arba ūmų šių nereikšmingų metabolitų poveikį taksonominei grupei, kuri pagal patikimas prognozes yra jautriausia.

(10)Taikoma nereikšmingiems metabolitams, apie kuriuos turima nemažai duomenų, t. y. turima patikimų eksperimentinių duomenų apie lėtinį arba ūmų šių nereikšmingų metabolitų poveikį taksonominei grupei, kuri pagal patikimas prognozes yra jautriausia, tačiau duomenų nepakanka, kad šias medžiagas būtų galima laikyti tokiomis, apie kurias turima daug duomenų.

(11)Taikoma nereikšmingiems metabolitams, apie kuriuos turima daug duomenų, t. y. turima patikimų eksperimentinių duomenų arba vienodai patikimų, taikant alternatyvius moksliškai pagrįstus metodus gautų, duomenų apie lėtinį arba ūmų šių nereikšmingų metabolitų poveikį bent vienai dumblių, bestuburių ar žuvų rūšiai, o tai leidžia patikimai patvirtinti jautriausią taksonominę grupę, ir jiems taikomą kokybės standartą galima apskaičiuoti taikant deterministinį metodą, pagrįstą patikimais eksperimentiniais lėtinio toksiškumo tai taksonominei grupei duomenimis; šiuo tikslu valstybės narės gali taikyti naujausias gaires, parengtas pagal Direktyvos 2000/60/EB bendrąją įgyvendinimo strategiją (Gairės Nr. 27, atnaujintos). Atskiriems nereikšmingiems metabolitams taikomas kokybės standartas yra 2,5, išskyrus atvejus, kai taikant deterministinį metodą apskaičiuotas kokybės standartas yra didesnis – tokiu atveju taikomas kokybės standartas yra 5.

(12)Žodis „bendrai“ reiškia visų monitoringo metu nustatytų ir išmatuotų atskirų kiekvienos duomenų kategorijos nereikšmingų metabolitų sumą.“

IV PRIEDAS

Direktyvos 2006/118/EB II priedas iš dalies keičiamas taip:

(1)A dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos informuotų Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA) apie teršalų ir taršos rodiklių ribines vertes. ECHA nedelsdama paskelbia tą informaciją.“;

(2)B dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.    Žmogaus sukurtos sintetinės medžiagos

Primidonas

Trichloretilenas

Tetrachloretilenas“;

(3)C dalies antraštė pakeičiama taip:

„Informacija, kurią valstybės narės turi pateikti apie teršalus ir jų rodiklius, kurių ribinės vertės buvo nustatytos valstybių narių“;

(4)įterpiama ši D dalis:

„D dalis

Suderintų nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens požeminio vandens teršalų ribinių verčių saugykla

(1)CAS – Cheminių medžiagų santrumpų tarnyba.

(2) ES numeris – numeris Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše (EINECS) arba Europos registruotųjų cheminių medžiagų sąraše (ELINCS).

(3) Žodis „bendra“ reiškia suminę trichloretileno ir tetrachloretileno koncentraciją.

V PRIEDAS

Direktyvos 2008/105/EB I priedas iš dalies keičiamas taip:

(1)antraštė pakeičiama taip:

„PRIORITETINĖMS MEDŽIAGOMS PAVIRŠINIUOSE VANDENYSE TAIKOMI APLINKOS KOKYBĖS STANDARTAI (AKS)“;

(2)A dalis pakeičiama taip:

„A DALIS. APLINKOS KOKYBĖS STANDARTAI

1 pastaba. Kai AKS nurodyti laužtiniuose skliaustuose, ši vertė turi būti patvirtinta atsižvelgiant į Pavojų sveikatai ir aplinkai ir atsirandančių pavojų mokslinio komiteto pateiktą nuomonę.