Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022IP0265

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įtraukties priemonių įgyvendinimo pagal 2014–2020 m. programą „Erasmus+“ (2021/2009(INI))

OL C 32, 2023 1 27, p. 58–62 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
OL C 32, 2023 1 27, p. 39–43 (GA)

2023 1 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/58

P9_TA(2022)0265

Įtraukties priemonės pagal 2014–2020 m. programą „Erasmus+“

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įtraukties priemonių įgyvendinimo pagal 2014–2020 m. programą „Erasmus+“ (2021/2009(INI))

(2023/C 32/07)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6, 10, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (2),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. Komisijos ataskaitą „Programos „Erasmus+“ (2014–2020 m.) laikotarpio vidurio vertinimas“ (COM(2018)0050),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą. Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime, 2017 m. lapkričio 17 d.“ (COM(2017)0673),

—

atsižvelgdamas į Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio (3),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698), kuriame remiamasi 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadomis dėl LGBTI asmenų lygybės,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565), kuriuo siekiama atnaujinti 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (4) (Rasinės lygybės direktyva),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą A9-0158/2022),

A.

kadangi judumas – nepaprastai svarbi skaitmeninio ir kontaktinio mokymosi dalis; kadangi lygių ir įtraukių galimybių visiems užtikrinimas yra ir toliau turi būti neatsiejamas nuo Europos Sąjungos pagrindinių vertybių ir kadangi žmonės turi turėti galimybę visapusiškai ir vienodai naudotis programa „Erasmus+“, nepriklausomai nuo savo kilmės ir visuomeninės padėties; kadangi programa „Erasmus+“ naudinga ne tik jos dalyviams, bet ir ištisoms bendruomenėms bei visuomenėms, be to, pagal ją siekiama 4-ojo JT darnaus vystymosi tikslo; kadangi tai leidžia kurti demokratiškesnes, stipresnes ir įtraukesnes bei atsparesnes visuomenes;

B.

kadangi Reglamente dėl 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ akcentuojamas socialinės įtraukties skatinimas ir specialiųjų poreikių ar mažiau galimybių turinčių asmenų, kurie apibrėžti „Erasmus+“ įtraukties ir įvairovės strategijoje ir apima asmenis, turinčius negalią ir sveikatos problemų bei susiduriančius su mokymosi sunkumais, kultūriniais skirtumais ir ekonominėmis, geografinėmis ir socialinėmis kliūtimis, dalyvavimas; kadangi einamoji (2021–2027 m.) programa „Erasmus+“ neatsiejama nuo žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos;

C.

kadangi COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą švietimo sektorių ir dar labiau pagilino esamą nelygybę, susijusią su galimybe mokytis, bei akcentavo būtinybę išsaugoti programos „Erasmus+“ įtraukties priemones ir atlikti visus būtinus jų patobulinimus;

D.

kadangi ES lygmeniu nebuvo parengta suderinta privaloma 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ įtraukties strategija, o dėl šio trūkumo buvo apribotas pagal programą įgyvendinamų įtraukties priemonių poveikis;

E.

kadangi fizinis judumas leidžia pasinerti į kitas kultūras ir užtikrina optimalią sąveiką su jomis, taip pat kadangi virtualūs mainai ir mokymasis gali svariai papildyti fizinį judumą, tačiau nesuteikia tokios pat kokybiškos patirties ir naudos;

F.

kadangi pandemija paspartino skaitmeninę pertvarką ir akcentavo gerų skaitmeninių įgūdžių svarbą; kadangi įgyvendinant programą „Erasmus+“ galima svariai prisidėti prie skaitmeninių įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo;

G.

kadangi pagal programą „Erasmus+“ užtikrinama judumo patirtis gali pakeisti dalyvių gyvenimą ir teigiamai paveikti jų komunikacijos įgūdžius, pasitikėjimą, atvirumą, kritinį mąstymą, asmeninį ir profesinį tobulėjimą, įsidarbinimo galimybes, gerovę ir supratimą apie vieningos Europos teikiamą naudą, sudarant įtraukaus mokymosi galimybes, kurios praturtintų jų gyvenimą, ir leidžiant jiems pažinti turtingą Europos kalbinį ir kultūros paveldą bei sykiu įgyti žinių visam gyvenimui;

H.

kadangi 2018 m. Komisijos paskelbtame 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinime pabrėžiama, kad būtina įtraukti daugiau žmonių, kurie turi mažiau galimybių, ir smulkesnių organizacijų iš visų regionų;

1.

 su malonumu pažymi, kad įtraukties priemonių raida 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ laikotarpiu apskritai palieka teigiamą įspūdį;

2.

 pažymi, kad pagal programą „Erasmus+“ turėtų būti remiami suinteresuotųjų subjektų ir programos dalyvių tarptautinimo planai, kuriais būtų prisidedama prie fizinių, psichologinių, socialinių, socioekonominių, kalbinių, skaitmeninių ir kitų mobilumo mokymosi tikslais ir Europos projektų kliūčių šalinimo, teikiant aiškią ir išsamią informaciją bei kokybišką paramą dalyviams, kurie priklauso nepakankamai atstovaujamoms grupėms ir turi konkrečių poreikių;

3.

 pabrėžia, kad būtinas specialus finansavimas ir dotacijos, pvz., išankstinis finansavimas, papildomos dotacijos ir išankstinės bei vienkartinės išmokos, siekiant užtikrinti didesnį mažiau galimybių turinčių ar socialiai remtinų asmenų dalyvavimą, nes finansinės kliūtys tebėra vienos didžiausių kliūčių įgyvendinant programą „Erasmus+“; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būtina taikyti lanksčias taisykles, kad būtų suteikiamas pakankamo dydžio finansavimas jų reikmėms užtikrinti, ypač jų pragyvenimo išlaidoms padengti;

4.

 ragina Komisiją toliau plėtoti programos „Erasmus+“ finansavimo priemones ir užtikrinti sąveiką su kitomis programomis;

5.

 pabrėžia, kad kai kuriais atvejais išmokamų judumo dotacijų sumų vis tiek nepakanka ir kad tai gali tapti studentų ir šeimų, kurioms judumas yra neįperkamas, socialinės atskirties priežastimi; ragina padidinti 2023 m. biudžetą, kuris būtinas įtraukties priemonėms pagal programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso veiklą visapusiškai įgyvendinti;

6.

 primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad esamos skaitmeninės priemonės veiktų tinkamai ir visa apimtimi, bei nedelsiant imtis nuolat kylančių rimtų problemų, susijusių su programos „Erasmus+“ IT priemonėmis, nes dėl to labai trikdomas ne tik smulkesnių organizacijų, mažiau galimybių turinčių asmenų, vyresnio amžiaus dalyvių ir darbuotojų, padedančių atlikti administracinius formalumus, bet ir visų paramos gavėjų dalyvavimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad naujų IT priemonių taikymo procesas būtų paprastesnis ir prieinamas visoms grupėms, bei, prieš imantis jas taikyti, išbandyti jas pakankamai dideliu mastu;

7.

 pažymi, kad dėl administracinių kliūčių dalyvauti programoje negali daug asmenų, kurie potencialiai galėtų mokytis; ragina Komisiją mažinti biurokratinę naštą ir supaprastinti prieigos prie finansavimo procedūras, kad procesas taptų paprastesnis, lengviau suprantamas ir prieinamesnis; pabrėžia, kad administracinė našta trukdo užtikrinti prieigą visiems ir kad dėl jos labiausiai nukenčia turintieji mažiau galimybių ar specialiųjų poreikių; pabrėžia, jog svarbu, kad paraiškų teikimo procedūros galėtų vykti visomis ES kalbomis;

8.

 puikiai vertina mokytojų, jaunimo ir socialinių darbuotojų, pilietinės visuomenės organizacijų, asociacijų ir švietimo darbuotojų vaidmenį: tai dalyvaujančiųjų įstaigų varomoji jėga, nes, informuodami asmenis, kurie ketina mokytis, ir jiems padėdami bei identifikuodami turinčiuosius mažiau galimybių, jie užtikrina didesnį programos žinomumą; pažymi, kad be jų dauguma dalyvių, ypač turinčių mažiau galimybių, negalėtų dalyvauti programoje; ragina Komisiją, valstybes nares ir nacionalines agentūras vertinti ir pripažinti jų darbą, neretai dirbamą savanoriškai, padėti jiems skatinant jų pačių judumą ir skirti jiems deramą finansavimą ir paramą, kad jie galėtų talkinti mažiau galimybių turintiems dalyviams, bei rengti jiems specialius mokymus, kurie atitiktų jų poreikius; pažymi, jog svarbu atnaujinti įvairias priemones, kuriomis naudodamiesi jie identifikuoja galimus dalyvius, ir labiau pritaikyti programos „Erasmus+“ patirtį, kad būtų atsižvelgiama į kiekvieno atskiro dalyvio poreikius;

9.

 pažymi, jog svarbu, kad pedagogams būtų užtikrinami tinkami mokymai ir parama, kaip veiksmingai atremti iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis bei puoselėti gerosios praktikos mainus šioje srityje;

10.

 ragina valstybes nares ir nacionalines agentūras padėti rengti daugiau švietimo seminarų, kad programos „Erasmus+“ darbuotojai galėtų vykdyti projektus, plėtoti įtraukius metodus ir ieškoti naujų būdų būsimiems programos paramos gavėjams informuoti;

11.

 pabrėžia, kad Komisija, valstybės narės ir nacionalinės agentūros turi labiau remti visų sričių visuomenines organizacijas, įskaitant bendruomenių inicijuotas ir smulkesnes organizacijas, ypač atokiausiuose regionuose, salose, taip pat atokiose, kalnuotose, kaimo ir mažiau prieinamose vietovėse, bei užtikrinti teisingą išteklių ir projektų paskirstymą kiekvienoje valstybėje narėje;

12.

 pabrėžia, jog, neskaitant papildomų mokymų ir ekspertinių žinių, svarbu darbuotojams teikti deramą finansinę ir materialinę paramą, kad jie galėtų palaikyti ryšį su dalyviais, jų šeimomis ir paramos gavėjais, gerinti prieigą ir siekti didesnės projektų sėkmės bei poveikio, sykiu užtikrinant sklandžią judumo veiklos ir projektų veiklą; pažymi, kad valstybių narių nacionalinės agentūros gali svariai prisidėti įvardydamos šios srities organizacijų ir institucijų poreikius bei užtikrindamos reikiamą paramą;

13.

 atkreipia dėmesį į teigiamą trumpalaikio moksleivių judumo poveikį įveikiant psichikos ir psichosocialines kliūtis bei prašo Komisijos ir nacionalinių agentūrų skatinti vaikams ir paaugliams skirtus judumo projektus;

14.

 ragina Komisiją ir valstybes nares rengti tikslines informavimo kampanijas internetu ir ne internetu, kad, bendradarbiaujant su žiniasklaidos ir socialinės žiniasklaidos priemonėmis, viešose mokymosi įstaigose, pvz., bibliotekose, mokyklose ir universitetuose, būtų skatinamas piliečių informavimas ir gilinamos jų žinios apie programos „Erasmus+“ naudą;

15.

 prašo visų nacionalinių agentūrų paskirti pareigūnus, kurie spręstų būtent įtraukties ir įvairovės klausimus bei tiesiogiai megztų ryšį su specialiųjų poreikių ir (arba) mažiau galimybių turinčiais besimokančiais asmenimis; šiuo požiūriu ragina organizacijas, atrinktas programos „Erasmus+“ veiksmams įgyvendinti, paskirti atskirus kontaktinius asmenis, kurie palaikytų ryšį su mažiau galimybių turinčiais asmenimis, ir primena, kad informacija apie pagalbos paslaugas, teikiama mažiau galimybių turintiems asmenims, turi būti aiški, atnaujinta, išsami ir lengvai prieinama;

16.

 ragina Komisiją tobulinti nacionalinės politikos gaires, kad jas taikant būtų galimas geresnis besimokančių asmenų, turinčių sveikatos problemų ir susiduriančių su kultūriniais skirtumais bei ekonominėmis, geografinėmis ir socialinėmis kliūtimis, dalyvavimas;

17.

 remia visas ES iniciatyvas, kuriomis siekiama palengvinti studentų judumą: mobiliąją programėlę „Erasmus+“, bepopierę programą „Erasmus“ ir Europos studento pažymėjimą; ragina Komisiją išnagrinėti, ar įmanoma glaudžiau susieti programą „Erasmus+“ ir kitas programas, bei skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, kuris apimtų iniciatyvą „Interrail“, siekiant puoselėti didesnę įtrauktį ir lygybę, kad būtų tobulinama prieiga prie geresnių ir ekologiškesnių judumo variantų, ypač tiems, kurie turi mažiau galimybių; ragina Komisiją taip pat imtis veiksmų didesniam iniciatyvos „Discover EU“ įtraukumui užtikrinti, kad ją įgyvendinant galėtų dalyvauti daugiau žmonių;

18.

 pabrėžia, kad atskiras dėmesys turėtų būti teikiamas kalbų įgūdžiams, ypač mažiau galimybių turinčių dalyvių atveju; todėl prašo skirti tikslinę paramą konkrečioms grupėms, reikalingą mokytis kalbų rengiantis įsitraukti į judumo veiklą, ir primygtinai ragina užtikrinti, kad ši parama neapsiribotų internetiniais kursais;

19.

 pripažįsta svarbų tinklo SALTO-YOUTH (paramos, pažangaus mokymosi ir mokymų galimybių jaunimui tinklo) įtraukties ir įvairovės išteklių centro vaidmenį įgyvendinant „Erasmus+“ jaunimo paprogramei skirtas įtraukties priemones ir pažymi, kad įtraukties strategijų išplėtimas šiuo programavimo laikotarpiu, jas įtraukiant į švietimo ir mokymų paprogramę, turės būti atidžiai stebimas, nes tikslinės grupės skiriasi; pabrėžia, kad nacionalinės agentūros turi glaudžiau bendradarbiauti su užimtumo agentūromis ir kitais suaugusiųjų švietimo srities suinteresuotaisiais subjektais, siekiant palengvinti besimokančių suaugusiųjų integraciją į 2021–2027 m. programą „Erasmus+“;

20.

 apgailestauja, kad stokojama tiek kiekybinių, tiek kokybinių patikimų duomenų apie mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą programoje „Erasmus+“, nes tokie duomenys būtų naudingi nustatant, į kurias grupes turėtų būti nukreiptos įtraukties priemonės; pabrėžia, jog būtina rengti vertinimo schemas, siekiant gauti aiškius statistinius duomenis ir deramai įvertinti tolesnius probleminius klausimus, kad – naudojantis metodais, kuriais būtų visapusiškai paisoma privatumo ir duomenų apsaugos reglamentų bei pernelyg didele administracinė našta nebūtų apkrautos organizacijos ir dalyviai – būtų sukurta įtraukties priemonių valdymo ir skatinimo priemonė; pakartoja, kad būtina labiau ugdyti darbuotojų kompetenciją, susijusią su įtraukties rodikliais ir stebėsenos sistemomis;

21.

 pabrėžia, jog einamuoju programavimo laikotarpiu svarbu finansuoti daugiau su įtrauktimi susijusių ES masto mokslinių tyrimų ir studijų, kad būtų įvertintas priemonių, kuriomis nacionalinės agentūros ir suinteresuotieji subjektai siekia įtraukti organizacijas bei mažiau galimybių turinčius asmenis, poveikis; pabrėžia, kad svarbu saugoti įrašus ir statistinius duomenis: jie turėtų tapti konsultacijų dėl būsimų programų pagrindu;

22.

 prašo atsižvelgti į konkrečius neįgaliųjų poreikius, kad jiems būtų lengviau dalyvauti programoje, t. y. sudaryti jiems mišraus judumo sąlygas rengiantis judumo veiklos laikotarpiui ir suteikti galimybę būti lydimiems bei pasirūpinti jiems tinkamu ir pasiekiamu būstu bei jų poreikiais pagrįstomis specializuotomis pagalbos paslaugomis; pabrėžia, kad būtina gauti jų atsiliepimus pasibaigus judumo veiklos laikotarpiui, siekiant užtikrinti geresnes būsimų paramos gavėjų dalyvavimo sąlygas; pabrėžia, jog būtina konkreti pagalba, konsultacijos ir priemonės, kad negalią turintys asmenys galėtų užsiregistruoti ir dalyvauti programoje „Erasmus+“; primena, kad lydintiesiems asmenims irgi turėtų būti prieinamos lėšos ir dotacijos, reikalingos dalyvauti judumo programoje;

23.

 akcentuoja programos „Erasmus+“ svarbą puoselėjant tokias vertybes, kaip tolerancija ir įvairovė; ragina Komisiją užtikrinti ES kovos su rasizmu veiksmų plano ir programos „Erasmus+“ sąveiką, siekiant spręsti konkrečių reikmių klausimą ir kovoti su visų formų rasizmu;

24.

 teigiamai vertina tai, kad rengiami programos „Erasmus+“ projektai, kurie yra skirti ir kuriais pagrindinis dėmesys teikiamas lyčių lygybės padėties gerinimui ir moterų įtraukimui į visus švietimo sektorius, ypač mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (MTIMM) sektorių, bei ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau užtikrinti lyčių lygybės matomumą įgyvendinant savo politiką ir veiksmus;

25.

 teigiamai vertina projektus, kuriais viešinamas seksualinės įvairovės klausimas ir skatinamas informavimas apie ją bei pagarba LGBTIQ+ asmenims, ir ragina Komisiją užtikrinti realias LGBTIQ asmenų lygybės strategijos ir programos „Erasmus+“ sąsajas;

26.

 pabrėžia, jog žmonėms iš marginalizuotų grupių būtini tiksliniai sprendimai ir poreikiais pagrįstas požiūris į judumo mokymosi tikslais galimybes, siekiant stiprinti jų dalyvavimą programoje ir užtikrinti jiems deramą paramą, atsižvelgiant į tai, kad finansinės ir institucinės kliūtys lieka vienais didžiausių jų dalyvavimo barjerų;

27.

 prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų prieinama visa reikiama informacija apie programą „Erasmus+“, ypač naudojant pritaikytas ir nevaržomas kliūčių internetines priemones visomis ES kalbomis; primena, kad planavimo ir vertinimo procesai neturėtų būti varžomi kliūčių; teigiamai vertina renginio „ErasmusDays“ sukūrimą ir akcentuoja ankstesnių programos „Erasmus+“ dalyvių ir alumnų tinklų vaidmenį užtikrinant plačią informacijos apie programą sklaidą bei galimai atliekant vieno langelio funkciją, kas būtų naudinga visiems mokytis ketinantiems asmenims;

28.

 prašo valstybių narių įvertinti savo dabartinę politiką ir patvirtinti tikslines programas bei veiksmus mažiau galimybių ir specialiųjų poreikių turintiems besimokantiems asmenims, atstovaujantiems visoms amžiaus grupėms ir visiems visuomenės sluoksniams, siekiant didinti dalyvavimą programoje „Erasmus+“, ypač judumo požiūriu, ir skatinti geros praktikos mainus šioje srityje; akcentuoja esminį nacionalinių agentūrų ir savanoriškos veiklos organizacijų vaidmenį skatinant šį procesą;

29.

 akcentuoja teigiamą programos „Erasmus+“, kaip europinės integracijos proceso ir didesnio ES matomumo veiksnio, poveikį trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad būtinos tvirtesnės partnerystės ir didesnis programos „Erasmus+“ projektų įtraukumas asocijuotosiose ir kitose reikalavimus atitinkančiose – visų pirma Vakarų Balkanų bei rytinėse ir pietinėse kaimyninėse – šalyse; ragina Komisiją skatinti tarptautines valstybių narių nacionalinių agentūrų ir dalyvaujančiųjų šalių konsultacijas, kurios vyktų tiek naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, tiek dalyvaujant fiziškai, siekiant keistis gerąja praktika; pažymi, kad taip būtų dar labiau sustiprintas jų bendradarbiavimas, be to, jos galėtų vietoje pritaikyti naujus sprendimus, idėjas ir išmoktas pamokas, o taip išaugtų programos „Erasmus+“ dalyvių skaičius;

30.

 akcentuoja būtinybę užtikrinti didesnį programos „Erasmus+“ programos lankstumą kilus krizei, kuri tapo akivaizdi prasidėjus karui Ukrainoje; teigiamai vertina Komisijos paskelbtas priemones, kurias taikant karo paveikti studentai ir švietimo darbuotojai iš Ukrainos gali tęsti studijas ir profesinę veiklą Ukrainoje ir bet kurioje valstybėje narėje; ragina labiau padėti studentams iš Ukrainos ir skirti papildomą pagalbą Ukrainos aukštojo mokslo įstaigoms bei akademinei bendruomenei paremti;

31.

 apgailestauja, kad, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, šalies vyriausybės nusprendė nedalyvauti einamojo laikotarpio programoje „Erasmus+“, nes taip galimybių netenka tiek ES, tiek JK jaunimas;

32.

 pabrėžia, kad svarbu skatinti profesinio rengimo ir mokymo įstaigų studentų judumą, siekiant įtraukti visiems visuomenės sluoksniams atstovaujantį jaunimą, ir džiaugiasi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu jiems buvo sudaryta daugiau ilgalaikio judumo galimybių;

33.

 ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti Europos jaunimo metais ir panašiais renginiais, siekiant veiksmingai viešinti pagal programą „Erasmus+“ siūlomas galimybes, ypač numatytas mažiau galimybių turintiems ir socialiai remtiniems asmenims, bei užtikrinti, kad Europos jaunimo metų poveikis būtų veiksmingas, ypač gyvenimo sąlygų, švietimo galimybių ir jaunimo demokratinio dalyvavimo požiūriais; apgailestauja, kad Europos jaunimo metams skirto biudžeto nepakanka iniciatyvos poreikiams užtikrinti;

34.

 primena, kad nepaprastai svarbu užtikrinti automatišką kvalifikacijų ir mokymosi trukmės pripažinimą Europos švietimo erdvės kontekste: tai būtų papildoma priemonė visapusiškam programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso įtraukties priemonių veiksmingumui užtikrinti;

35.

 teigiamai vertina Komisijos neseniai priimtą 2021–2027 m. priemonių taikymo tvarką, kuria siekiama didinti įvairovę ir įtrauktį pagal einamąją programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso veiklą, ir ragina Komisiją atidžiai stebėti būsimą šios tvarkos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu bei kasmet apie tai informuoti Europos Parlamentą; pabrėžia, kad visapusiškas specialios įtraukčiai skirtų priemonių tvarkos įgyvendinimas gali tapti naudinga patirtimi ir ataskaitos tašku įgyvendinant kitas piliečių gyvenimą tiesiogiai veikiančias ES programas, pvz., programą „Kūrybiškai Europa“ bei Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą;

36.

 paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)  OL L 347, 2013 2 20, p. 50.

(2)  OL L 189, 2021 5 28, p. 1.

(3)  OL C 428, 2017 12 13, p. 10.

(4)  OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(5)  OL C 385, 2021 9 22, p. 2.

Top