1.

Šiame komunikate pateikiamos bendriems Europos interesams svarbių projektų (toliau – BEISP) viešojo finansavimo vertinimo pagal Sąjungos valstybės pagalbos taisykles gairės.

2.

Kadangi BEISP sudaro sąlygas įgyvendinti proveržio inovacijų ir infrastruktūros projektus vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir daro teigiamą šalutinį poveikį vidaus rinkai ir visai visuomenei, jų indėlis į tvarų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir pramonės bei ekonomikos konkurencingumą Sąjungoje gali būti labai didelis ir sustiprinti jos atvirą strateginį savarankiškumą.

3.

Įgyvendinant BEISP, sudaromos sąlygos visoje Sąjungoje bendrai kaupti žinias, patirtį, finansinius išteklius ir suburti ekonominės veiklos vykdytojus, kad būtų išspręstos didelės rinkos nepakankamumo arba sisteminės problemos ar įveikti socialiniai sunkumai, kuriems pašalinti kitų priemonių nėra. Šie projektai skirti viešojo ir privačiojo sektorių pajėgoms sutelkti, kad būtų galima imtis vykdyti didelio masto projektus, kurie būtų labai naudingi Sąjungai ir jos piliečiams.

4.

BEISP gali paremti visas politikos sritis ir veiksmus, kuriais siekiama bendrų Europos tikslų, visų pirma Europos žaliojo kurso (1), skaitmeninės strategijos (2) ir skaitmeninio dešimtmečio (3), Naujos Europos pramonės strategijos (4) bei jos atnaujinimo (5), Europos duomenų strategijos (6) ir priemonės „Next Generation EU“ (7) tikslų. BEISP taip pat gali prisidėti prie tvaraus atsigavimo po didelių ekonominių sukrėtimų, pavyzdžiui, kilusių dėl COVID-19 pandemijos, ir remti pastangas stiprinti Sąjungos socialinį ir ekonominį atsparumą.

5.

Atsižvelgiant į atnaujintą Naują pramonės strategiją ir Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) strategiją (8), svarbu, kad MVĮ ir startuoliai galėtų dalyvauti BEISP ir gauti iš jų naudos. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgs į visas aplinkybes, kurios rodo, kad esama mažesnės tikimybės, kad pagalba, apie kurią pranešta, nederamai iškraipys konkurenciją, pavyzdžiui, dėl pagalbos dydžio.

6.

Kai rinkoje BEISP nefinansuojami, dažnai reikia, kad į projektų vykdymą aktyviai įsitrauktų valdžios institucijos. Šiame komunikate nustatomos taisyklės, kurios taikomos, kai BEISP viešasis finansavimas yra valstybės pagalba, kad valstybės pagalba tokiems projektams būtų suderinama su vidaus rinka. Visų pirma taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad tokia pagalba būtų nedaromas pernelyg neigiamas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybos sąlygoms ir iki būtino minimumo būtų mažinamas tokios pagalbos poveikis prekybai ir konkurencijai.

7.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Todėl šiame komunikate pateikiamos gairės dėl kriterijų, kuriuos Komisija taikys vertindama BEISP vykdymui skatinti skirtą valstybės pagalbą. Jame pirmiausia apibrėžiama taikymo sritis, tada pateikiamas sąrašas kriterijų, kuriuos Komisija taikys vertindama BEISP pobūdį ir svarbą pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Komunikate taip pat paaiškinama, kaip Komisija vertins BEISP viešojo finansavimo suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis.

8.

Šiame komunikate neatmetama galimybė, kad pagalba, kuria siekiama skatinti BEISP vykdymą, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir pagal kitas Sutarties nuostatas, visų pirma Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Tačiau tose Sutarties nuostatose BEISP svarba, ypatumai ir savybės gali būti aprašyti neišsamiai. Tam gali reikėti atskirų tinkamumo, suderinamumo bei procedūrinių taisyklių ir jos nustatomos šiame komunikate.

9.

Komisija taikys šiame komunikate nustatytus principus visų ekonominės veiklos sektorių BEISP.

10.

Tie principai netaikomi:

11.

Siekdama nustatyti, ar projektas patenka į Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo sritį, Komisija taikys šio komunikato 3.1, 3.2 ir 3.3 skirsniuose nustatytus kriterijus.

12.

Pagalbą turi būti siūloma skirti pavieniam projektui, kurio tikslai ir įgyvendinimo sąlygos, įskaitant jo dalyvius ir finansavimą, yra aiškiai apibrėžti (12).

13.

Komisija taip pat gali laikyti tinkamu finansuoti integruotą projektą, t. y. grupę pavienių projektų, įtrauktų į bendrą struktūrą, veiksmų gaires arba programą, kuriais siekiama to paties tikslo ir kurie pagrįsti nuosekliu sisteminiu požiūriu. Atskiri integruoto projekto komponentai gali būti susiję su atskirais tiekimo grandinės lygmenimis, tačiau turi papildyti vieni kitus ir labai padidinti savo indėlio į Europos tikslo įgyvendinimą pridėtinę vertę (13).

14.

Projekto konkretus, aiškus ir pamatuojamas svarbus indėlis siekiant Sąjungos tikslų arba strategijų įgyvendinimo turi būti didelis ir turėti didelį poveikį tvariam augimui, pavyzdžiui, projektas turi būti labai svarbus Europos žaliajam kursui, skaitmeninei strategijai, skaitmeniniam dešimtmečiui ir Europos duomenų strategijai, Naujai Europos pramonės strategijai ir jos atnaujinimui, priemonei „Next Generation EU“, Europos sveikatos sąjungai (14), naujai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvei (15), naujam žiedinės ekonomikos veiksmų planui (16) arba, be kitų tikslų, Sąjungos tikslui iki 2050 m. tapti neutralia klimatui.

15.

Projektu turi būti parodyta, kad jis skirtas tam, kad būtų pašalintos didelės rinkos nepakankamumo arba sisteminės problemos, dėl kurių projekto nebūtų galima įgyvendinti tuo pačiu būdu ir mastu, jeigu pagalbos nebūtų, arba įveikti socialiniai sunkumai, kurių antraip nebūtų įmanoma tinkamai nugalėti arba pašalinti.

16.

Išskyrus atvejus, kai mažesnis skaičius pagrįstas projekto pobūdžiu (17), projektas paprastai turi būti vykdomas ne mažiau kaip keturiose valstybėse narėse ir būti naudingas ne tik finansuojančioms valstybėms narėms, bet ir didesnei Sąjungos daliai. Projekto nauda turi būti apibrėžta aiškiai, konkrečiai ir pamatuojamai (18).

17.

Visoms valstybėms narėms turi būti suteikiama reali galimybė dalyvauti kuriamame projekte. Pranešančiosios valstybės narės privalo įrodyti, kad visos valstybės narės buvo informuotos apie galimą projekto kūrimą, pavyzdžiui, pasinaudodamos ryšiais, aljansais, susitikimais ar ryšių užmezgimo renginiais, kuriuose taip pat dalyvauja MVĮ ir startuoliai, ir joms buvo suteikta galimybė jame dalyvauti.

18.

Projektas negali būti naudingas vien tik atitinkamoms įmonėms ar sektoriui; dėl aiškiai, konkrečiai ir pamatuojamai apibrėžiamo teigiamo šalutinio poveikio (pvz., dėl sisteminio poveikio keliuose vertės grandinės lygmenyse arba tiekėjų ar vartotojų rinkose arba dėl alternatyvių naudojimo kituose sektoriuose būdų arba paskatų rinktis kitas transporto rūšis) projektas turi būti svarbesnis ir taikomas platesniu mastu Sąjungos ekonomikai ar visuomenei.

19.

Pagalbos gavėjas projektui turi skirti didelę bendro finansavimo dalį (19).

20.

Valstybės narės turi pateikti įrodymų, kad projektas atitinka principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, arba kitas panašias metodikas (20). Vertindama bendrą teigiamo pagalbos poveikio ir neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai pusiausvyrą, Komisija laikys, kad šio principo laikymasis yra svarbus veiksnys. Apskritai mažai tikėtina, kad investicijos, kuriomis daroma didelė žala aplinkos apsaugos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, turės pakankamą teigiamą poveikį, kad nusvertų savo neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai. Projekto teigiamas poveikis sprendžiant didelius rinkos ar sisteminius trūkumus arba visuomenės problemas, kurių kitaip nebūtų galima išspręsti, visais atvejais vertinamas atskirai.

21.

Be 3.2.1 skirsnyje minėtų suvestinių kriterijų, Komisija palankiai vertins šiuos valstybių narių pasiūlytus elementus:

22.

Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų (toliau – MTPI) projektai turi būti dideli novatoriški projektai arba kurti didelę su MTPI susijusią pridėtinę vertę, atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus naujausius technikos laimėjimus (23).

23.

Projektais, kuriuose numatytas produktų ar paslaugų pirmasis pramoninis diegimas, turi būti sudaromos sąlygos kurti naują produktą ar paslaugą, kurie didžia dalimi būtų susiję su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, arba diegti iš esmės novatorišką gamybos procesą. Pirmuoju pramoniniu diegimu nėra laikomas reguliarus atnaujinimas be inovacijų esamuose įrenginiuose ir esamų produktų naujesnių versijų kūrimas.

24.

Šiame komunikate pirmasis pramoninis diegimas reiškia bandomųjų įrenginių, parodomųjų įrenginių arba pirmosios tam tikros rūšies įrangos ir įrenginių, kurie naudojami tolesniais etapais po bandomojo projekto, įskaitant testavimo etapą ir serijinės gamybos masto išplėtimą, tačiau nėra susiję nei su masine gamyba, nei su pardavimu, masto padidinimą (24). Pirmojo pramoninio diegimo pabaiga nustatoma atsižvelgiant, inter alia, į atitinkamus MTPI veiklos rodiklius, rodančius gebėjimą pradėti masinę gamybą. Pirmojo pramoninio diegimo veikla gali būti finansuojama valstybės pagalbos lėšomis, jeigu pirmasis pramoninis diegimas yra paremtas MTPI veikla ir pats turi svarbų MTPI komponentą, kuris yra neatskiriamas ir būtinas elementas siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą. Pirmąjį pramoninį diegimą nebūtinai turi atlikti tas pats subjektas, kuris vykdė MTPI veiklą, jeigu tas subjektas įgyja teises naudoti ankstesnės MTPI veiklos rezultatus, o MTPI veikla ir pirmasis pramoninis diegimas yra aprašyti projekte.

25.

Aplinkos, energetikos, transporto, sveikatos arba skaitmeniniame sektorių infrastruktūros projektai, kuriems netaikomi 22 ir 23 punktai, turi būti labai svarbūs Sąjungos aplinkos, klimato, energetikos (taip pat ir energijos tiekimo saugumo), transporto, sveikatos, pramonės ar skaitmeninei strategijoms arba jais turi būti reikšmingai prisidedama prie vidaus rinkos, įskaitant tuos konkrečius sektorius, tačiau jais neapsiribojant, ir gali būti remiami tol, kol po statybos etapo jie pradedami įgyvendinti visu pajėgumu.

26.

Kad projektą būtų galima laikyti BEISP, jis turi būti svarbus kiekybiniu arba kokybiniu požiūriu. Jis turėtų būti ypač didelės apimties arba masto arba susijęs su labai didele technologine arba finansine rizika, arba pasižymėti abiem ypatumais. Siekdama apibrėžti projekto svarbą Komisija atsižvelgs į 3.2 skirsnyje nustatytus kriterijus.

27.

Vertindama pagalbos, kuria siekiama skatinti BEISP vykdymą, suderinamumą su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, Komisija atsižvelgs į kriterijus (25), nustatytus šio komunikato 4.1, 4.2 ir 4.3 skirsniuose.

28.

Kaip apibrėžta 4.2 skirsnyje, Komisija atliks pusiausvyros tyrimą, kad įvertintų, ar numatomas pagalbos teigiamas poveikis nusveria galimą neigiamą poveikį.

29.

Atsižvelgdama į projekto pobūdį, Komisija gali daryti prielaidą, kad atskiri integruoto projekto komponentai gali kelti didelių rinkos nepakankamumo arba sisteminių problemų, arba socialinių sunkumų, taip pat įnešti indėlį į bendrus Europos interesus, jeigu projektas atitinka 3 skirsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus.

30.

Pagalba neturi būti subsidijuojamos projekto išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ir negali būti atsveriama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika. Projekto turėtų būti neįmanoma įvykdyti be pagalbos arba be jos jis galėtų būti įvykdytas tik mažesne apimtimi ar mastu arba nepakankamai greitai, arba tik kitokiu būdu, dėl kurio būtų labai apribota jo numatoma nauda (26). Pagalba bus laikoma proporcinga tik tuo atveju, jeigu to paties rezultato nebus galima pasiekti teikiant mažesnę pagalbą.

31.

Valstybės narės turi pateikti Komisijai atitinkamą informaciją apie projektą, kuriam skiriama pagalba, taip pat išsamų priešingos padėties scenarijaus, pagal kurį nė viena valstybė narė neskiria pagalbos, aprašymą (27). Priešingos padėties scenarijus gali būti alternatyvaus projekto nebuvimas, kai įrodymais patvirtinta, kad tai yra labiausiai tikėtinas priešingos padėties scenarijus, arba alternatyvus projektas, apie kurį pagalbos gavėjai svarsto vidaus sprendimuose, ir gali būti susijęs su alternatyviu projektu, kuris yra visiškai arba iš dalies vykdomas ne Sąjungoje. Siekiant įrodyti pagalbos gavėjų pateikto priešingos padėties scenarijaus patikimumą, pranešančiosios valstybės narės raginamos pateikti atitinkamus pagalbos gavėjų vidaus dokumentus, pavyzdžiui, valdybos pranešimus, analizes, ataskaitas ir tyrimus (28).

32.

Jeigu alternatyvaus projekto nėra, Komisija patikrins, ar pagalbos suma neviršija minimalios sumos, būtinos, kad projektas, kuriam teikiama pagalba, būtų pakankamai pelningas, pavyzdžiui, ar sudarytos sąlygos pasiekti vidinę grąžos normą, atitinkančią konkretaus sektoriaus ar įmonės orientacinę normą arba minimalios grąžos normą. Šiuo tikslu taip pat galima naudoti įprastas grąžos, kurios pagalbos gavėjai siekia kituose tokios pat rūšies projektuose, normas, visos bendrovės kapitalo sąnaudas arba grąžą, kuri paprastai gaunama atitinkamame pramonės sektoriuje. Turi būti atsižvelgiama į visas per projekto vykdymo laikotarpį numatomas susijusias išlaidas ir naudą.

33.

Didžiausias leistinas pagalbos dydis bus nustatytas pagal trūkstamą finansavimą, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti išlaidas. Jei tai pagrįsta trūkstamo finansavimo analize, pagalbos intensyvumas galėtų padengti visas tinkamas finansuoti išlaidas. Finansavimo trūkumas – teigiamų ir neigiamų grynųjų pinigų srautų skirtumas investicijos naudojimo laikotarpiu, diskontuotas iki dabartinės vertės pagal atitinkamą diskonto koeficientą, rodantį normą grąžos, kurią turi gauti pagalbos gavėjas, kad galėtų vykdyti projektą, visų pirma atsižvelgdamas į susijusią riziką. Tinkamos finansuoti išlaidos nustatytos priede (29).

34.

Jeigu bus matyti, pavyzdžiui, iš įmonės vidaus dokumentų, kad pagalbos gavėjas turi aiškiai apsispręsti, ar vykdyti projektą, kuriam teikiama pagalba, ar alternatyvų projektą, kuriam pagalba neteikiama, Komisija palygins numatomas investicijų į projektą, kuriam teikiama pagalba, ir į priešingos padėties projektą grynąsias dabartines vertes, atsižvelgdama į skirtingų verslo scenarijų tikimybes.

35.

Valstybės pagalba, skirta BEISP vykdymui skatinti, gali būti sumuojama su Sąjungos finansavimu arba kita valstybės pagalba, jei visa viešojo finansavimo, suteikto toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, suma neviršija palankiausios finansavimo normos, nustatytos taikytinuose Sąjungos teisės aktuose.

36.

Siekdama užtikrinti, kad valstybės pagalba išliktų proporcinga ir neviršytų to, kas būtina, kaip papildomos apsaugos priemonės, Komisija gali paprašyti pranešančiosios valstybės narės įgyvendinti lėšų susigrąžinimo mechanizmą (30). Lėšų susigrąžinimo mechanizmas turėtų užtikrinti tolygų papildomo pelno paskirstymą, kai projektas yra pelningesnis, nei prognozuota pateiktoje finansavimo trūkumo analizėje, ir jis turėtų būti taikomas tik toms investicijoms, kurios, remiantis ex post grynųjų pinigų srauto rezultatais ir valstybės pagalbos išmokomis, pasiekia grąžos normą, viršijančią pagalbos gavėjų kapitalo sąnaudas. Visi tokie lėšų susigrąžinimo mechanizmai turėtų būti aiškiai apibrėžti iš anksto, kad priimant sprendimą dėl dalyvavimo projekte pagalbos gavėjams būtų užtikrintas finansinis nuspėjamumas. Toks mechanizmas turėtų būti sukurtas taip, kad pagalbos gavėjai būtų stipriai skatinami kuo labiau didinti savo investicijų ir projektų rezultatus.

37.

Atlikdama analizę, Komisija atsižvelgs į šiuos aspektus:

38.

Siekdama pašalinti tikruosius arba galimus tiesioginius arba netiesioginius tarptautinės prekybos iškraipymus, Komisija gali atsižvelgti į tai, kad konkurentai, esantys ne Sąjungoje, tiesiogiai arba netiesiogiai per paskutinius trejus metus gavo arba gaus lygiaverčio intensyvumo pagalbą panašiems projektams. Tačiau jeigu tarptautinės prekybos iškraipymų gali būti vėliau nei po trejų metų, atsižvelgiant į konkretų nurodyto sektoriaus pobūdį, minėtas orientacinis laikotarpis gali būti atitinkamai pratęstas. Jei įmanoma, atitinkama valstybė narė pateiks Komisijai pakankamai informacijos, kad ji galėtų įvertinti padėtį, visų pirma, tai, ar būtina atsižvelgti į trečiosios šalies konkurento konkurencinį pranašumą. Jeigu Komisija neturės skirtos arba pasiūlytos pagalbos įrodymų, savo sprendimą ji galės priimti remdamasi ir netiesioginiais įrodymais. Komisija taip pat gali imtis atitinkamų veiksmų, kad pašalintų konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl ne Sąjungoje gautų subsidijų.

39.

Rinkdama įrodymus, Komisija gali naudotis tyrimo įgaliojimais (31).

40.

Pagalbos priemonė turi būti pasirenkama atsižvelgiant į rinkos nepakankamumą arba kitas dideles sistemines problemas, kurias šia priemone siekiama pašalinti. Pavyzdžiui, kai pagrindinė problema yra susijusi su galimybių gauti finansavimą stoka, valstybės narės paprastai turėtų pagalbą teikti likvidumo paramos, pvz., paskolos ar garantijos (32), pavidalu. Kai rizika būtina iš dalies pasidalyti ir su įmone, pagalbos priemone paprastai turėtų būti pasirenkamas grąžintinas avansas. Grąžintinos pagalbos priemonės paprastai bus laikomos teigiamu rodikliu.

41.

Pagalbos gavėjų atranka, vykdant konkurencinę, skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą, bus laikoma teigiamu rodikliu.

42.

Valstybės narės turėtų pateikti įrodymų, kad siūloma pagalbos priemonė yra tinkama politikos priemonė siekiant projekto tikslo. Pagalbos priemonė nebus laikoma tinkama, jei tą patį rezultatą bus galima pasiekti kitomis mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiomis politikos ar pagalbos priemonėmis.

43.

Kad pagalba būtų suderinama, neigiamas pagalbos priemonės poveikis (konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai) turi būti ribotas ir mažesnis už teigiamą indėlio į bendrų Europos svarbos tikslų poveikį.

44.

Vertindama neigiamą pagalbos priemonės poveikį, Komisija analizėje kreips dėmesį į numatomą pagalbos poveikį įmonių konkurencijai atitinkamose produktų rinkose, įskaitant gamintojų grandies ir vartotojų grandies rinkas, ir į perteklinių pajėgumų riziką.

45.

Komisija įvertins konkurencinių galimybių ribojimo ir dominavimo rinkoje pavojus. Projektai, susiję su infrastruktūros statyba (33), turi atitikti atviro ir nediskriminacinio naudojimosi infrastruktūra ir nediskriminacinės kainodaros bei tinklo eksploatavimo principus, įskaitant Sąjungos teisės aktuose nustatytus principus (34).

46.

Komisija įvertins galimą neigiamą poveikį prekybai, taip pat valstybių narių tarpusavio varžymosi dėl subsidijų riziką, kuri visų pirma gali kilti dėl pasirinktos vietos.

47.

Vertindama pagalbos galimą neigiamą poveikį prekybai, Komisija svarstys, ar pagalba priklauso nuo pagalbos gavėjo gamybinės veiklos ar bet kokios kitos veiklos perkėlimo iš kitos EEE susitarimo susitariančiosios šalies į pagalbą teikiančios valstybės narės teritoriją. Tokia sąlyga būtų žalinga vidaus rinkai, nepriklausomai nuo to, kiek darbo vietų buvo prarasta pradinėje pagalbos gavėjo įmonėje EEE, ir vargu ar ją atsvertų koks nors teigiamas poveikis.

48.

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad Komisijos skaidraus skyrimo modulyje arba išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu būtų skelbiama ši informacija:

49.

Reikalavimas skelbti informaciją taikomas, jei skirta individuali pagalba yra didesnė nei 100 000 EUR. Tokia informacija turi būti skelbiama po to, kai priimamas sprendimas skirti pagalbą. Ji turi būti saugoma bent 10 metų ir turi būti prieinama plačiajai visuomenei be apribojimų (37).

50.

Pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi iš anksto pranešti Komisijai apie visus ketinimus suteikti arba pakeisti valstybės pagalbą, įskaitant pagalbą BEISP.

51.

Tame pačiame BEISP dalyvaujančios valstybės narės yra raginamos, kai įmanoma, pateikti Komisijai bendrą pranešimą, įskaitant bendrą tekstą, kuriame aprašomas BEISP ir įrodomas jo tinkamumas finansuoti.

52.

Vykdant projektą turi būti reguliariai teikiamos ataskaitos. Prireikus Komisija gali paprašyti atlikti ex post vertinimą.

53.

Komisija šiame komunikate nustatytus principus taikys nuo 2022 m. sausio 1 d.

54.

Ji šiuos principus taikys visiems pagalbos projektams, apie kuriuos pranešta ir dėl kurių jos prašoma priimti sprendimą 2022 m. sausio 1 d. ar po tos dienos – net jei apie projektus pranešta iki tos dienos.

55.

Laikydamasi Pranešimo dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą (38), nustatymo nuostatų, Komisija pagalbai, apie kurią nepranešta, taikys šiame komunikate nustatytus principus, jeigu pagalba buvo suteikta 2022 m. sausio 1 d. ar po tos dienos, o visais kitais atvejais – taisykles, kurios galiojo tuo metu, kai pagalba buvo suteikta.