EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 11 17

COM(2021) 708 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Mūsų atliekos – mūsų atsakomybė.

Atliekų vežimas kuriant švarią ir žiediškesnę ekonomiką

1.ĮVADAS

Tvirta ir integruota antrinių žaliavų rinka yra svarbus sklandžiai veikiančios žiedinės ekonomikos elementas. Norint atliekas laikyti ištekliais, reikia palengvinti jų judėjimą, kad jos galėtų tapti vertingais medžiagų srautais, padedančiais užtikrinti tvaresnę ir atsparesnę gamybą, produktų atnaujinimą ir pakartotinį naudojimą. Tai padės įgyvendinti Klimato teisės akte 1 nustatytus ES klimato srities tikslus ir ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį iki 2030 m. sumažinti 55 %, palyginti su 1990 m.

Šiuo metu ES tik 12 % pramonės naudojamų žaliavų yra perdirbtosios medžiagos. Pastarąjį dešimtmetį naudoti skirtų atliekų ES vežama nuolatos vis daugiau, tačiau pernelyg daug atliekų dar neparuošiamos pakartotinai naudoti arba perdirbti į naujus produktus Europos Sąjungoje, o pereinant prie žiedinės ekonomikos tai reiškia didelį praradimą. Kasmet ES eksportuoja apie 33 mln. t atliekų. Tai sudaro apie 16 % visos pasaulinės prekybos atliekomis, taigi ES yra viena iš didžiausių atliekų eksportuotojų pasaulyje. Be to, ES 16 mln. t atliekų importuoja, o 70 mln. t atliekų suprekiaujama ES viduje. ES labai priklausoma nuo daugelio atliekų srautų (konkrečiai, juodųjų ir spalvotųjų metalų laužo, popieriaus atliekų, plastiko atliekų, tekstilės atliekų ir stiklo atliekų) eksporto.

Nuo 2004 m. ES atliekų eksportas padidėjo 75 %, ir beveik pusė tų atliekų vežama į EBPO nepriklausančias šalis. Todėl dėl netinkamo kai kurių šių atliekų tvarkymo daugelyje paskirties šalių didėja tarša. Daug iš ES eksportuojamų atliekų atsiduria atviruose sąvartynuose arba deginamos atvirose vietose, ir čia jos užteršia orą ir vandenį, kenkia visuomenės sveikatai ir tampa didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šaltiniu. Tai ypač problemiška besivystančiose ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, kurios jau dabar susiduria su dideliais sunkumais tvarkydamos savo atliekas ir, numatoma, jose susidarančių atliekų kiekiai ateityje sparčiai didės. Į vandenyną patenkančios svetur eksportuotos plastiko atliekos taip pat tapo dideliu jūros taršos šaltiniu. Vis daugiau šalių įveda atliekų importo apribojimus arba draudimus, visų pirma Kinija, kuri anksčiau buvo didžiausia plastiko ir popieriaus atliekų importuotoja iš ES. Ja pasekė kiti pagrindiniai ES atliekų importuotojai Pietryčių Azijoje.

Be to, neteisėta prekyba atliekomis, vežant atliekas tiek ES viduje, tiek už jos ribų, yra viena sunkiausių nusikaltimo aplinkai formų, ir į ją įsitraukia organizuoto nusikalstamumo tinklai. Koordinuotos vykdymo užtikrinimo kampanijos rodo, kad galbūt 15–30 % atliekų vežama neteisėtai, vadinasi neteisėtų atliekų rinka Europos Sąjungoje kasmet atneša 9,5 mlrd. EUR pajamų. Be žalos aplinkai, neteisėta prekyba atliekomis taip pat kelia grėsmę saugumui, ypač tais atvejais, kai su tokiu vežimu susijusios nusikalstamos grupuotės veikia keliose šalyse. Todėl labai svarbu, kad ES ir valstybės narės kovą su neteisėta prekyba atliekomis paskelbtų didesniu vykdymo užtikrinimo institucijų prioritetu, pagerintų visų atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir užtikrintų, kad sankcijos už nusikalstamą veiklą atliekų sektoriuje būtų tikrai atgrasančios.

Šie pokyčiai atskleidė, koks trapus yra verslo modelis, kurį taikant tam tikrų ES susidarančių atliekų srauto problema sprendžiama atliekas eksportuojant. Labai svarbu, kad ES prisiimtų didesnę atsakomybę už savo atliekas ir užtikrintų, kad būtų išsaugota aukšto lygio aplinkos apsauga ir kad mokėtų teršėjas.

ES atliekų vežimo politikos ir teisės aktų modernizavimas ir perėjimas prie skaitmeninių sprendimų pastūmės daugiau atliekų vežti ten, kur jos būtų paruoštos pakartotinai naudoti ir perdirbti ES, ir suteiks paskatų mažinti atliekų susidarymą. Tai pagerins tiekimo ES pramonės ekosistemoms saugumą 2 , sumažins jų priklausomybę nuo pirminių žaliavų, įskaitant svarbiausias žaliavas, naudojimo, skatins jas iki galo integruotis į žiedinius procesus ir sumažins jų anglies pėdsaką. Geras pavyzdys šioje srityje – plieno pramonė, kuri Komisijos naujojoje Europos pramonės strategijoje 3 iš energijai imlių pramonės šakų išskiriama kaip prioritetinė pereinant prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui Europos ekonomikos 4 . Siekiant sumažinti plieno sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro labai svarbu įsisavinti daugiau metalo laužo, nes naudojant 1 toną plieno laužo išmetama maždaug 1,5 tonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažiau negu naudojant geležies rūdą. Naudojant metalo laužą aliuminio ar vario gamybai taip pat išmetama mažiau ŠESD bei teršalų ir suvartojama mažiau energijos.

Europos žaliojo kurso komunikate 5 , naujame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane 6 ir Nulinės taršos veiksmų plane 7 Europos Komisija raginama pasiūlyti naują požiūrį į ES atliekų vežimą. Piliečiai taip pat aiškiai prašo ES kovoti su atliekų problema ir skatinti perdirbimą – tai jie nedviprasmiškai išsakė Konferencijos dėl Europos ateities kontekste. Šiame prie Komisijos pasiūlymo dėl naujų atliekų vežimo taisyklių 8 pridedamame komunikate išdėstomi prioritetiniai ES veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad:

·būtų lengviau vežti atliekas siekiant jas paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti ES;

·ES neperkeltų su atliekomis susijusių problemų į trečiąsias šalis ir

·kova su neteisėtu atliekų vežimu taptų veiksmingesnė.

2.NAUJOS ES ATLIEKŲ VEŽIMO TAISYKLĖS: ĮSUKAMA TEIGIAMŲ POKYČIŲ SPIRALĖ ES IR UŽ JOS RIBŲ

2.1. ES vidaus rinkos potencialo išnaudojimas

Siekdama sumažinti atliekų susidarymą ir atliekas paversti ištekliais, ES yra priėmusi visapusiškus teisės aktus ir plataus užmojo darbotvarkę. Siūlydama peržiūrėti ES atliekų vežimo taisykles Komisija vadovavosi principu – kurti tvirtą ir atsparią žiedinę ekonomiką mažinant nereikalingas kliūtis ir naštą, kurios šiuo metu trukdo sklandžiam daugkartinio naudojimo produktų ir antrinių žaliavų judėjimui ES. Komisija taip siūlo taip palengvinti atliekų vežimą ES vidaus rinkoje:

·Atliekų vežimo taisykles labiau suderinti su atliekų hierarchija. Komisija siūlo nustatyti daug griežtesnes šalinti sąvartynuose ar deginti kitoje valstybėje narėje skirtų atliekų vežimo taisykles. Ji taip pat siūlo stiprinti atliekų vežimo taisyklių ir atliekų tvarkymo planų, kuriuos parengė valstybės narės, įgyvendindamos ES teisės aktuose nustatytus atliekų prevencijos ir tvarkymo tikslus, sąsajas. Tai turėtų paskatinti atliekas vežti ten, kur jos būtų paruoštos pakartotinai naudoti ir perdirbti, ir remti šių sektorių augimą, darbo vietų kūrimą ir inovacijas.

·Įdiegti keitimosi informacija ir dokumentais, kurių reikia norint vežti atliekas iš vienos ES valstybės narės į kitą, ir jų išdavimo skaitmeninius sprendimus. Visi su atliekų vežimu susiję subjektai – tiek viešieji, tiek privatieji – galės teikti ir gauti informaciją internetinėmis priemonėmis. Tai paspartins keitimąsi dokumentais ir pakeis dabartines, dažniausiai pasenusias popieriniais dokumentais grindžiamas procedūras, taip pat leis geriau stebėti ir kontroliuoti tarpvalstybinius atliekų srautus.

·Tobulinti atliekų vežimo skubos tvarka procedūrą. Siekiant palengvinti vežimą į panaudojimo įrenginius, kuriam reikia gauti kompetentingų institucijų išankstinį sutikimą, ir užtikrinti jo abipusį pripažinimą visose valstybėse narėse būtų nustatytos suderintos sąlygos. Tai paspartins vežimą į atliekų panaudojimo įrenginius, kurių veikla atitinka aukštos kokybės standartus.

·Labiau suderinti ES vežamų atliekų klasifikaciją. Komisija siūlo dėl kai kurių atliekų srautų klasifikavimo kriterijų, pvz., jų užterštumo ribinių verčių, susitarti ES lygmeniu. Taip bus šalinamas dabartinis ES vidaus rinkos susiskaidymas, kai valstybės narės laikosi skirtingų nuomonių dėl to, ar konkretiems atliekų srautams turėtų būti taikoma ES galiojanti pranešimų teikimo tvarka, ir todėl jų vežimui taiko skirtingas taisykles.

Šios priemonės padės pagerinti produktų ir medžiagų žiediškumą ir paskatins investuoti, be kita ko, į naujų technologijų kūrimą ir diegimą visose vertės grandinėse. Jos skatins atliekų sektorių sparčiau modernizuotis, plėsti pajėgumus siekiant tvarkyti ir kitas atliekas, visų pirma plastiko ir tekstilės atliekas, ir imtis kokybiško antrinio perdirbimo, o apdirbamajai pramonei bus naudinga gauti daugiau perdirbtųjų medžiagų savo gamybinėms reikmėms.

Beprecedenčio masto viešoji finansinė parama investicijoms, padedančioms įmonėms ir pramonės sektoriams atsigauti po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, visiems atliekų sektoriaus subjektams, daugiausia MVĮ, ir atliekas perdirbantiems pramonės subjektams atveria didelių galimybių paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos.

2.2. Sustabdyti su atliekomis susijusių problemų perkėlimą už ES ribų.

Dabartiniuose ES teisės aktuose ne tik draudžiamas pavojingųjų atliekų eksportas į EBPO nepriklausančias šalis, bet ir nustatyta, kad atliekos gali būti eksportuojamos už ES ribų tik tuo atveju, jei paskirties šalyse jos bus tvarkomos tvariai ir tokiomis sąlygomis, kokios yra iš esmės lygiavertės toms, kurių reikalaujama ES. Kadangi aiškių šio pagrindinio principo įgyvendinimo nuostatų ir mechanizmų nėra, jo vykdymas užtikrinamas prastai. Nuo 2006 m., kai buvo priimtas dabartinis Atliekų vežimo reglamentas, atliekų eksportas už ES ribų labai išaugo, o priemonių sukontroliuoti, ar atliekos tvarkomos tvariai paskirties šalyse, yra mažai arba visai nėra. Tai visų pirma pasakytina apie nepavojingas (į „žaliąjį“ sąrašą įtrauktas) atliekas, kurių eksportui nereikia išankstinio atitinkamų valdžios institucijų leidimo.

Komisija siūlo nustatyti griežtą atliekų eksporto už ES ribų tvarką, grindžiamą šiomis priemonėmis:

·Apriboti visų atliekų eksportą į EBPO nepriklausančias šalis. Į „žaliąjį“ sąrašą įtrauktų atliekų eksportas iš ES būtų leidžiamas tik į tas EBPO nepriklausančioms šalims, kurios aiškiai nurodo ES, kad yra nusiteikusios priimti iš ES eksportuojamas atliekas, ir įrodo savo gebėjimą šias atliekas tvarkyti aplinkos atžvilgiu tvariu būdu. Šios trečiosios šalys bus įrašytos į sąrašą šalių, į kurias eksportuoti į „žaliąjį“ sąrašą įtrauktas atliekas būtų leidžiama. Sąrašą sudarys Komisija, ir į šalis, kurių jame nėra, nebus galima eksportuoti į jį neįtrauktų atliekų.

·Suintensyvinti į EBPO šalis eksportuojamų ES atliekų stebėseną. EBPO šalių atliekų tvarkymo sistemoms taikomas patikros procesas. EBPO šalys paprastai turi teisės aktus ir taisykles, kuriais siekiama užtikrinti tvarų atliekų tvarkymą, tad atliekų vežimui iš vienos EBPO šalies į kitą taikoma speciali tarptautinė teisinė tvarka 9 . Todėl priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ES eksportuojamos atliekos nedarytų žalos aplinkai trečiosiose valstybėse, kurios yra EBPO narės, turėtų būti proporcingos ir negali įtvirtinti bendro pobūdžio apribojimų, pavyzdžiui, tokių, kokie taikomi EBPO nepriklausančioms šalims. Komisija siūlo, kad toks eksportas turėtų būti stebimas ir, jei kyla nerimas, kad tam tikras atliekų eksportas gali pakenkti paskirties šalies aplinkai, ji turėtų pradėti dialogą su šia šalimi ir galiausiai, jei šios atliekos nėra tvarkomos aplinkos atžvilgiu tvariu būdu, tokį eksportą sustabdyti.

·Įpareigoti ES eksportuojančias bendroves įrodyti, kad jų eksportas yra tvarus. Labai svarbu, kad atsakomybę už eksportą prisiimtų ir eksportuojančios bendrovės. Komisija siūlo, kad visos atliekas už ES ribų eksportuojančios bendrovės atliktų nepriklausomą auditą įrenginiuose, į kuriuos jos veža atliekas, ir taip užtikrintų, kad tie įrenginiai veiktų pagal kriterijus, įrodančius atliekų tvarkymą aplinkai saugiu būdu. Jei audito metu nustatoma, kad taip nėra, bendrovės turėtų nustoti eksportuoti savo atliekas į atitinkamą įrenginį.

·Nustatyti aiškius kriterijus, kurie neleistų atliekų eksportuoti apgaulingai, dangstantis apibūdinimu „naudotos prekės“. Tai leistų Komisijai, bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis, patvirtinti konkrečių probleminių atliekų kriterijus, kurie leistų skirti naudotas prekes ir atliekas. Taip bus užtikrinta, kad tokie gaminiai kaip eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, baterijų atliekos ar tekstilės atliekos, kurie dažnai ženklinami kaip naudotos prekės, nebūtų eksportuojami už EBPO ribų, kur galėtų padaryti didelę žalą aplinkai ir žmonių sveikatai.

2.3. Veiksmingesnis neteisėto atliekų vežimo problemos sprendimas

Siekdama spręsti neteisėto atliekų vežimo problemą, Komisija siūlo į ES taisykles įtraukti šias nuostatas:

·Įsteigti ES atliekų vežimo reikalavimų vykdymo užtikrinimo grupę, kad kovojant su neteisėtu atliekų vežimu bendradarbiavimas ir koordinavimas vyktų intensyviau. Šią grupę sudarys aplinkos, muitinės, policijos ir kitos atitinkamos nacionalinės tikrinimo institucijos, taip pat Europos ir tarptautiniai teisėsaugos tinklai 10 . Ji daugiausia dėmesio skirs neteisėtam atliekų vežimui ES viduje ir už jos ribų ir bus forumu, kuriame dalijamasi geriausia patirtimi ir žvalgybos informacija, nustatomi ES atliekų vežimo taisyklių vykdymo užtikrinimo prioritetai ir ES valstybėms narėms sudaromos palankesnės sąlygos imtis bendrų veiksmų.

·Suteikti Komisijai įgaliojimus remti tarpvalstybinius ES valstybių narių tyrimus, susijusius su neteisėta prekyba atliekomis. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi su šia sritimi susijusios patirties ir gali padėti valstybių narių institucijoms arba tiesiogiai atlikdama patikrinimus, arba koordinuodama įvairių valstybių narių atliekamus tyrimus. Tai sustiprins bendrus ES ir jos valstybių narių vykdymo užtikrinimo pajėgumus ir užtikrins veiksmingesnį dažnai ribotų vykdymo užtikrinimo išteklių naudojimą. Be to, kad valstybėms narėms sprendžiant atliekų tvarkymo problemą būtų lengviau atlikti tarpvalstybinius tyrimus, savo pagalbą ir ekspertines žinias gali pasiūlyti Eurojustas. Jis gali remti keitimąsi informacija apie geriausią patirtį ir abipusius sprendimus, kad didėtų baudžiamojo persekiojimo veiksmingumas ir gerėtų tarpvalstybiniai tyrimai.

·Sugriežtinti galiojančias administracinių nuobaudų už neteisėtą atliekų vežimą taisykles. Nustačius bendrus sankcijų už pažeidimus rūšių ir lygių nustatymo kriterijus, sankcijos taps labiau atgrasančios ir nuosekliau taikomos visoje ES. Šie kriterijai apimtų pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei kitus veiksnius, pavyzdžiui, dėl pažeidimo gautą ekonominę naudą ir aplinkai padarytą žalą, jei tai galima nustatyti. Į šiuos kriterijus valstybės narės turėtų atsižvelgti nustatydamos sankcijas pažeidėjams.

Be to, Komisija pasiūlys peržiūrėti Nusikaltimų aplinkai direktyvą 11 , kad būtų išnagrinėta galimybė nustatyti naujas taisykles dėl baudžiamųjų sankcijų (įskaitant jų lygius) ir kitas priemones, kurios padėtų ES aplinkos teisę taikyti veiksmingiau. Nusikaltimų aplinkai direktyvos peržiūros tikslas bus, be kita ko, padidinti nacionalinių vykdymo užtikrinimo grandžių veiklos veiksmingumą, kad būtų skatinami tyrimai, baudžiamasis persekiojimas ir sankcijos. Ja bus reaguojama į mažą bausmių už nusikaltimus aplinkai skaičių: bus išskirti proporcingų atgrasomųjų sankcijų lygiai ir rūšys ir taip palengvintas nacionalinių teisminių institucijų darbas.

3.TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS SIEKIANT TVARESNIO ATLIEKŲ TVARKYMO

Atliekų tvarkymas tebėra vienas svarbiausių mūsų planetos aplinkosaugos uždavinių. Jis ypač aktualus besiformuojančios rinkos ekonomikos ir besivystančiose šalyse, kuriose dėl sparčios urbanizacijos ir pagerėjusio gyvenimo lygio, tikimasi, atliekų susidarymas smarkiai padidės. Daugelyje jų nėra suformuota politika, nepriimti teisės aktai ir trūksta infrastruktūros arba jų nepakanka, kad būtų galima susidoroti su smarkiai augančiu buitinių ir pramoninių atliekų kiekiu. Dideli teisėtai arba neteisėtai iš ES eksportuojamų atliekų kiekiai gali dar labiau apsunkinti problemas, su kuriomis šios šalys jau susiduria tvarkydamos savo atliekas. Todėl ES kartu su tarptautiniais partneriais turėtų teikti pirmenybę tam, kad būtų geriau kontroliuojama pasaulinė prekyba atliekomis, gerinamas atliekų tvarkymas trečiosiose šalyse ir kovojama su neteisėta prekyba atliekomis.

3.1.Geresnis pasaulinės prekybos atliekomis kontroliavimas

ES aktyviausiai skatina daugiašales iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti atliekų tvarkymą ir geriau stebėti tarptautinį atliekų vežimą.

Reaguodamos į neigiamą poveikį aplinkai, susijusį su didėjančiu į besivystančias šalis eksportuojamų plastiko atliekų kiekiu, šimtas aštuoniasdešimt septynios Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų kontrolės bei jų tvarkymo kontrolės šalys 2019 m. priėmė naujas pasaulines taisykles, kuriomis reglamentuojama prekyba plastiko atliekomis. Be Bazelio konvencijos, nuo 2021 m. ES taisyklės draudžia eksportuoti nerūšiuotas plastiko atliekas iš ES į EBPO nepriklausančias šalis 12 .

Šiuo metu atliekamas su plastiko atliekomis susijęs darbas ir toliau bus svarbus prioritetas, ir Komisija atidžiai nagrinės plastiko atliekų eksportą, siekdama užtikrinti, kad naujos Bazelio konvencijos taisyklės būtų tinkamai įgyvendintos. Komisija taip pat ypatingą dėmesį skirs tam, kad plastiko atliekos, kurios anksčiau būdavo eksportuojamos už ES ribų, nebūtų nukreipiamos į ES valstybes nares, kurios neturi pakankamai pajėgumų jas tvariai tvarkyti. 2023 m. Komisija paskelbs plastiko atliekų vežimo ataskaitą.

Remdamasi naujausiais Bazelio konvencijos sprendimais dėl prekybos plastiko atliekomis, ES toliau rems daugiašales institucijas, kurios imasi iniciatyvos spręsti su atliekų vežimu susijusias pasaulines problemas, vadovaudamosi, konkrečiai, Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) ir Bazelio konvencija. Komisija imsis ypač aktyvaus vaidmens, kai bus toliau apibrėžiamos tinkamos pasaulinės prekybos atliekomis, keliančiomis ypatingas grėsmes aplinkai ir visuomenės sveikatai, taisyklės ir reikalavimai, kiek tai susiję su:

·tarptautinės prekybos elektros ir elektroninės įrangos atliekomis kontrolės stiprinimu atsižvelgiant į 2022 m. diskusijas dėl pasiūlymo patikslinti jos statusą ir geriau stebėti tarptautinę prekybą pagal Bazelio konvenciją;

·parama pasauliniams veiksmams dėl naudotų transporto priemonių eksporto, siekiant užkirsti kelią taršių ir netinkamų naudoti transporto priemonių vežimui į besivystančias šalis, remiantis Afrikos šalių iniciatyvomis dėl naudotų automobilių importo;

·pasaulinės prekybos tekstilės atliekomis ir naudotais tekstilės gaminiais skaidrumo ir tvarumo didinimu;

·galimybių pagal Bazelio konvenciją kontroliuoti papildomas atliekas apsvarstymu, kai bus įrodymų, kad dabartiniai prekybos šiais atliekų srautais modeliai yra netvarūs;

·tolesnėmis pastangomis modernizuoti Bazelio konvenciją, visų pirma užtikrinant geresnį pranešimo procedūros veikimą (skatinant Šalis informacijos mainams naudotis skaitmeniniais sprendimais) ir toliau dirbant atliekų tvarkymo operacijų ir pavojingų atliekų savybių klasifikavimo srityje.

ES taip pat skatins tobulinti EBPO teisinę atliekų vežimo srities sistemą 13 . Tai turėtų būti daroma įtraukiant aiškias nuostatas, atspindinčias kiekvienos EBPO šalies poreikį vykdyti atliekų tvarkymo operacijas, atitinkančias aplinkai saugaus tvarkymo kriterijus, ir užtikrinti tinkamą atliekų vežimo kontrolę ir tikrinimą.

ES intensyvins dvišalį bendradarbiavimą su atliekų vežimu susijusiais bendro intereso klausimais. Tuo tikslu ji palaikys dialogą aplinkos klausimais su trečiosiomis šalimis ir regionais, be kita ko, ES dvišalių ir tarpregioninių prekybos susitarimų darnaus vystymosi skyrių kontekste, laikydamasi bendrų ES tikslų stiprinti prekybos politikos tvarumo aspektą 14 .

ES toliau glaudžiai bendradarbiaus su piliečiais, o jie primygtinai reikalauja, kad ES spręstų atliekų problemas ir skatintų perdirbimą, taip pat bendradarbiaus su pilietinės visuomenės organizacijomis ir rems jų veiksmus. Šios organizacijos padeda didinti informuotumą apie aplinkai ir visuomenės sveikatai kylančius iššūkius, susijusius su atliekų vežimu į trečiąsias šalis, ir juos spręsti.

3.2. Atliekų tvarkymo gerinimas ir žiedinės ekonomikos kūrimas trečiosiose šalyse

ES toliau vykdys žaliojo kurso diplomatiją, veiksmingai panaudodama savo įtaką pasaulinėje arenoje, kad paskatintų geresnį atliekų tvarkymą ir žiedinės ekonomikos modelių diegimą visame pasaulyje, be kita ko, teiks ekspertines žinias ir finansinius išteklius, kad būtų plėtojama tarptautinė partnerystė ir veiksmai trečiosiose šalyse ir su jomis. Tai yra vienas iš svarbiausių ES daugiašalės aplinkos darbotvarkės prioritetų, visų pirma Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjoje (UNEA), G 20, G 7, EBPO ir veikiant pagal daugiašalius aplinkos susitarimus, tokius kaip Bazelio, Roterdamo, Stokholmo ir Minamatos konvencijos, taip pat Tarptautinėje išteklių darbo grupėje. ES padėjo suburti Pasaulinį žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo aljansą (GACERE 15 ): jis buvo remiamas pagal ES partnerystės priemonę 16 ir taip pat skatina bendradarbiavimą su įvairiais regionais siekiant kovoti su plastiko tarša ir skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelių. ES aktyviai skatina priimti visuotinį susitarimą dėl plastikų UNEA kontekste. ES taip pat bendradarbiauja su kituose regionuose, visų pirma Afrikoje 17 ir Lotynų Amerikoje 18 , susikūrusiais regioniniais žiedinės ekonomikos aljansais ir koalicijomis.

ES remia pagal Bazelio konvenciją vykdomą konkretų darbą, kuriuo siekiama pagerinti keleto atliekų srautų, visų pirma buitinių atliekų, plastiko atliekų, elektroninių atliekų, baterijų atliekų arba atliekų, kuriose yra patvariųjų organinių teršalų, valdymą, rengdama specifines technines gaires arba burdama suinteresuotuosius subjektus ir šalis į pasaulines partnerystės organizacijas, kurios rengtų konkrečius atliekų tvarkymo problemų sprendimus. Svarbiu prioritetu daugiašaliuose forumuose, tokiuose kaip Maisto ir žemės ūkio organizacija ir Tarptautinė jūrų organizacija, liks ir jūrų taršos šiukšlėmis problemos sprendimas.

Regioniniu ir dvišaliu lygmenimis šie prioritetai bus įgyvendinami ypač daug dėmesio skiriant Balkanų regionui, Viduržemio jūros baseinui (visų pirma Turkijai, į kurią ES eksportuoja gerokai daugiau atliekų negu bet kur kitur), Afrikos žemynui, Pietryčių Azijos šalims ir mažoms besivystančioms Karibų ir Ramiojo vandenyno salų valstybėms.

Ši diplomatinė veikla bus remiama atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos aspektus integruojant į daugelio trečiųjų valstybių daugiametes 2021–2027 m. programas, susijusias su Pasirengimo narystei pagalbos priemone ir Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone „Globali Europa“. Komisija toliau finansiškai rems daugiašales iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti žiedinę ekonomiką ir gerinti tvarų ir saugų atliekų tvarkymą, konkrečiai, pagal Bazelio ir Stokholmo konvencijas. UNEP cheminių medžiagų ir atliekų specialioji programa taip pat padėjo spręsti taršos besivystančiose šalyse problemą.

3.3. Visų subjektų telkimas kovai su tarpvalstybiniais nusikaltimais, susijusiais su atliekomis

Komisija aktyviau kovos su neteisėtu atliekų vežimu ir teiks paramą visiems šioje srityje dalyvaujantiems subjektams, kad vykdymo užtikrinimo institucijoms visoje ES ši veikla taptų svarbesniu prioritetu. Ši nuostata atitinka neseniai priimtą ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją ir tai, kad Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos (EMPACT) procese prekyba atliekomis yra prioritetinis 2022–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu politikos aspektas 19 .

Komisija ketina intensyvinti bendradarbiavimą su Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklu (IMPEL), kuris atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Europos šalių bendradarbiavimą kovojant su neteisėtu atliekų vežimu, ir toliau padės valstybėms narėms per įvairias programas ir iniciatyvas, konkrečiai, pasitelkdama Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir valdymo forumą ir pasinaudodama TAIEX-EIR PEER-2-PEER programa ir ES aplinkos teisės mokymo dokumentų rinkiniu. Komisija vykdymo užtikrinimo institucijas skatins geriau spręsti prekybos atliekomis problemą visų pirma rengdama mokymus apie šios rūšies nusikaltimų ypatumus ir jų sąsajas su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, specifinių tyrimo priemonių naudojimą ir baudžiamąjį persekiojimą, be kita ko, apie specialių kovai su nusikaltimais aplinkai skirtų teisėsaugos įstaigų ir prokuratūrų įsteigimo pridėtinę vertę ir padėdama dalytis šios srities gerąja patirtimi.

Komisija yra pasiryžusi teikti didelę finansinę paramą operatyviniams projektams, kurie tiesiogiai skirti kovai su neteisėta prekyba atliekomis, daugiausia dėmesio skiriant konkretiems atliekų srautams, pvz., plastikui ar elektros ir elektroninės įrangos atliekoms 20 , ir užtikrins, kad tokie projektai ir toliau būtų tinkami finansuoti pagal tokias ES finansines programas kaip LIFE arba Vidaus saugumo fondas (policijai skirta dalis).

Siekdama intensyvesnės pasaulinio masto kovos su neteisėtu atliekų vežimu, ES toliau bendradarbiaus su pagrindiniais partneriais ir rems pasaulinį ir regioninį bendradarbiavimą, naudodama, pavyzdžiui, ES išorės finansavimo priemones, derinamas su Bazelio konvencijos ir Interpolo 21 , JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC), Pasaulio muitinių organizacijos ir Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), kuri pasaulio mastu stebi pinigų plovimą ir teroristų finansavimą, kontekste vykdoma veikla. Pavyzdžiui, ES trimis milijonais eurų parėmė ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) bendradarbiavimą kovoje su neteisėta prekyba atliekomis. Tai ypač svarbu dėl to, kad iš vieno šių regionų į kitą pervežama daug atliekų (tiek teisėtai, tiek neteisėtai), ir dėl problemų, kurių kildavo praeityje nustatant neteisėtos prekybos kelius ir ją vykdančius subjektus ir įgyvendinant susigrąžinimo priemones, t. y. susigrąžinant neteisėtas atliekas iš Azijos į ES valstybes nares.

Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios dažnai aktyviausiai kovoja su neteisėtu atliekų vežimu ir aplinkai trečiosiose šalyse atliekų daroma žala.

(1)

COM(2020) 80 final.

(2)

COM(2020) 474 final.

(3)

COM(2021) 350 final.

(4)

SWD(2021) 353 final.

(5)

COM(2019) 640 final.

(6)

COM(2020) 98 final.

(7)

COM(2021) 400 final.

(8)

COM(2021) XXX final.

(9)

„Decision of the OECD Council on the Control of Transboundary Movements of Wastes Destined for Recovery Operations“ (OECD/LEGAL/0266).

(10)

Tarp jų bus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklas (IMPEL), Europolas, Eurojustas, Europos aplinkos klausimų prokurorų tinklas (ENPE), Europos Sąjungos aplinkos klausimų teisėjų forumas (EUFJE), Bazelio konvencijos organizacija, Interpolas ir Pasaulio muitinių organizacija (WCO).

(11)

OL L 328, 2008 12 6, p. 28–37.

(12)

OL L 433, 2020 12 20, p. 11–19.

(13)

OECD/LEGAL/0266.

(14)

COM(2021) 66 final.

(15)

  https://ec.europa.eu/environment/international_issues/gacere.html  

(16)

  https://pimap.eu/  

(17)

  https://www.aceaafrica.org/

(18)

  https://www.coalicioneconomiacircular.org/en/elementor-7/inicio-english/

(19)

Tarybos dokumentas 8665/21.

(20)

Pvz., https://www.wasteforceproject.eu , http://www.lifesmartwaste.com , https://opfawaste-project.eu arba https://www.sweap.eu/ .

(21)

Pagal Interpolo aplinkos saugumo programą vyksta bendradarbiavimas su valstybių narių agentūromis siekiant užkirsti kelią taršos nusikaltimams (įskaitant su atliekomis susijusius nusikaltimus), juos nustatyti ir sustabdyti, taip pat išardyti juos darančias grupes, https://www.interpol.int/en/Crimes/Environmental-crime/Pollution-crime .