EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 08

COM(2021) 398 final

2021/0216(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 196 final}

2021/0216 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 protrūkis sutrikdė Kipro ekonomiką, prieš pandemiją buvę iššūkiai paūmėjo. 2019 m. Kipro vienam gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas (BVP vienam gyventojui) sudarė 81 % Sąjungos vidurkio. Pagal Komisijos 2021 m. pavasario prognozę Kipro realusis BVP 2020 m. sumažėjo 5,1 % ir numatoma, kad 2020–2021 m. susumavus jis sumažės 2,1 %. Tarp vidutinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatus ilgiau veikiančių aspektų – palyginti nedaug augimo šaltinių pagrįstas augimo modelis ir aukštas susikaupusios privačiosios, viešosios ir išorės skolos lygis, esant tam tikrų pažeidžiamumo aspektų finansų sektoriuje;

(2)2019 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 20 d. per Europos semestrą Taryba Kiprui pateikė rekomendacijų. Visų pirma, Taryba rekomendavo veiksmingai kovoti su pandemija, palaikyti ekonomiką ir remti būsimą atsigavimą. Taryba rekomendavo Kiprui, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Be to, Taryba rekomendavo didinti sveikatos sistemos atsparumą ir pajėgumą užtikrinti kokybiškas ir įperkamas paslaugas, be kita ko, gerinant sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas, ir užtikrinti, kad nacionalinė sveikatos priežiūros sistema, kaip planuota, 2020 m. veiktų visu pajėgumu ir kartu išsaugotų savo ilgalaikį tvarumą. Taryba taip pat rekomendavo Kiprui užtikrinti pakankamas pakaitines pajamas ir galimybę visiems gauti socialinę apsaugą, stiprinti valstybines užimtumo tarnybas, tobulinti informavimo veiklą ir aktyviau įtraukti jaunuolius, skatinti sudaryti lanksčias darbo sąlygas, gerinti švietimo ir mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams, įgyvendinti švietimo ir mokymo sistemos reformą, įskaitant pedagogų vertinimą, didinti darbdavių ir besimokančiųjų dalyvavimą profesinio rengimo ir mokymo sistemoje ir užtikrinti galimybę naudotis įperkamomis ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Taryba taip pat rekomendavo Kiprui užtikrinti tinkamas galimybes gauti finansavimą ir užsitikrinti likvidumą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, priimti teisės aktus siekiant supaprastinti strateginiams investuotojams reikalingų leidimų ir licencijų išdavimo procedūras, atnaujinti privatizavimo projektų įgyvendinimą ir siekiant remti ekonomikos atsigavimą, paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas ir investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir efektyvią energijos gamybą bei vartojimą, atliekų tvarkymą ir vandentvarką, darnųjį transportą, skaitmenizaciją, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Be to, Kipras paragintas paspartinti veiksmus, kuriais siekiama spręsti problemas, susijusias su mokesčių sistemos ypatumais, dėl kurių fiziniams asmenims ir tarptautinėms įmonėms sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti agresyvų mokesčių planavimą, visų pirma vykdant pervedimus į užsienį. Kiprui taip pat patarta padidinti i) teismų sistemos, įskaitant administracinio teisingumo veikimą ir civilinio proceso peržiūrą bei didesnę teismų specializaciją, ir ii) viešojo sektoriaus, įskaitant viešojo administravimo bei vietos valdžios institucijų ir valstybės valdomų subjektų valdymo veiksmingumą ir kokybę, įskaitant skaitmenizaciją, ir imtis priemonių siekiant sustiprinti teisinį reikalavimų vykdymo užtikrinimą ir užtikrinti patikimas, saugias ir sparčias nuosavybės teisių dokumentų išdavimo ir nekilnojamojo turto teisių perdavimo sistemas. Kipras taip pat paragintas sudaryti palankesnes sąlygas neveiksnių paskolų sumažinimui, be kita ko, sukuriant veiksmingą valstybės valdomos turto valdymo bendrovės valdymo sistemą, imantis veiksmų siekiant sugriežtinti mokėjimo drausmę ir sustiprinti kreditą gaunančių įmonių ir ne bankų finansų sektoriaus priežiūrą, be kita ko, visapusiškai integruojant draudimo ir pensijų fondų priežiūros institucijas. Be to, Kipras paragintas spartinti kovos su korupcija reformas, apsaugoti prokuratūros nepriklausomumą ir stiprinti teisėsaugos pajėgumą. Įvertinusi pažangą, padarytą įgyvendinant tas šaliai skirtas rekomendacijas, tuo metu, kai buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, Komisija padarė išvadą, kad rekomendacija imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas, yra visiškai įgyvendinta;

(3)2021 m. birželio 2 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį 2 dėl Kipro Komisija paskelbė nuodugnią apžvalgą. Komisijos analizėje padaryta išvada, kad Kipre yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, visų pirma susijęs su didele išorės, valdžios sektoriaus ir privačiąja skola ir vis dar didelėmis neveiksniomis paskolomis bei dideliu einamosios sąskaitos deficitu;

(4)[Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos euro zonos valstybėms narėms rekomenduota, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis šių veiksmų: inter alia, užtikrinti politikos kryptį, kuria remiamas ekonomikos atsigavimas, ir toliau didinti konvergenciją, atsparumą ir tvarų bei integracinį augimą. Tarybos rekomendacijoje taip pat rekomenduota stiprinti nacionalines institucines sistemas, užtikrinti makrofinansinį stabilumą, baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį;] [Jeigu Tarybos rekomendacija nebus priimta iki Komisijos įgyvendinimo sprendimo priėmimo, prašom išbraukti konstatuojamąją dalį.]

(5)2021 m. gegužės 17 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Kipras Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jis pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nacionalinė atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus yra sėkmingo jų įgyvendinimo ir ilgalaikio poveikio valstybėje narėje ir patikimumo visoje Europoje pagrindas. Pagal to reglamento 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

(6)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti siekiama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, nustatytos Reglamentu (ES) 2021/241, ir ES ekonomikos gaivinimo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 3 , bendrųjų tikslų, siekiant remti atsigavimą po COVID-19 krizės. Jais turėtų būti skatinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, prisidedant prie Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių įgyvendinimo;

(7)valstybių narių įgyvendinamais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais visoje Sąjungoje bus koordinuojamos pastangos investuoti ir reformuoti. Koordinuotai ir vienu metu įgyvendinant šias reformas ir investicijas bei tarpvalstybinius projektus, šios reformos ir investicijos vienos kitas papildys ir turės teigiamą šalutinį poveikį visoje Sąjungoje. Taigi maždaug trečdalį priemonės poveikio valstybių narių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui turėtų sudaryti šalutinis kitose valstybėse narėse taikomų priemonių poveikis;

Subalansuotas atsakas prisidedant prie šešių ramsčių įgyvendinimo

(8)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisideda prie visų šešių Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir finansinius asignavimus;

(9)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą sudaro didelis ir subalansuotas reformų ir investicijų rinkinys, kuriuo remiamas pagrindinių Kipro visuomenei ir ekonomikai kylančių politikos uždavinių sprendimas, kartu tinkamai reaguojant į COVID-19 pandemijos poveikį. Planas parengtas orientuojantis į bendrą tikslą didinti ekonomikos atsparumą ir šalies ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu tvaraus ilgalaikio augimo ir gerovės potencialą. Plane dėmesys sutelkiamas į penkias prioritetines politikos kryptis: sveikatą ir civilinę saugą; perėjimą prie žaliosios ekonomikos; ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą; skaitmeninę transformaciją; darbo rinką, socialinę apsaugą, švietimą ir žmogiškąjį kapitalą. Plane aiškiai paaiškinama, kaip kiekviena politikos kryptimi prisidedama prie Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių įgyvendinimo. Tai padeda užtikrinti, kad kiekvienas ramstis būtų įgyvendinamas visapusiškai ir nuosekliai;

(10)planu siekiama prisidėti prie pagrindinių uždavinių, susijusių su žaliąja pertvarka, sprendimo, įskaitant didelį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vandens ir atliekų tvarkymo trūkumus, poreikį išsaugoti biologinę įvairovę ir gyvūniją. Šios srities priemonėmis, be kita ko, siekiama įvesti aplinkosaugos mokesčius, įgyvendinti elektros rinkos reformą sudarant palankesnes sąlygas naudoti atsinaujinančiąją energiją, renovuoti pastatų ūkį siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą, žalinti transporto priemonių parką, užtikrinti apsaugą nuo miško gaisrų, jūrų ekosistemos apsaugą ir pažangią vandentvarką. Plane taip pat yra priemonių, kuriomis siekiama prisidėti prie skaitmeninės transformacijos, sutelkiant dėmesį į junglumą ir e. valdžios sprendimus, ir integruoti skaitmenizacijos klausimus į priemones kitose srityse, kaip antai teisingumo reformos, sveikatos priežiūros ir švietimo bei mokymo sistemų srityse. Įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, skaitmenizacija remiama tiesioginėmis priemonėmis, skirtomis jų našumui ir konkurencingumui didinti. Numatoma, kad pažangus, tvarus ir integracinis augimas bus skatinamas didinant įmonių galimybę gauti finansavimą, vykdant tikslines mokslinių tyrimų ir inovacijų reformas ir investicijas, švietimo reformą, kuria prisidedama ir prie mokymosi rezultatų kokybės, ir prie poreikio mažinti socialinius ekonominius skirtumus, ir teisingai ir įtraukiai remiant švaresnį energijos šaltinių derinį ir mažesnį ekonomikos anglies pėdsaką. Be to, finansiniam ir fiskaliniam stabilumui skirtu komponentu siekiama padidinti bankų sektoriaus patikimumą, pagerinti nemokumo sistemos veikimą ir užkirsti kelią didelei privačiajai skolai, kartu sukuriant veiksmingesnę ir teisingesnę mokesčių sistemą, taip padidinant ekonomikos atsparumą. Planu taip pat prisidedama prie Kipro ekonomikai kylančių konkurencingumo, našumo ir poreikio įvairinti augimo modelį uždavinių sprendimo vykdant reformas ir investicijas žemės ūkio maisto produktų, lengvosios pramonės, tvaraus turizmo ir žiedinės ekonomikos sektoriuose;

(11)planu prisidedama prie Kipro ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir konvergencijos su Sąjunga imantis priemonių, kuriomis didinamas sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų prieinamumas, atsparumas ir kokybė, renovuojama socialinė infrastruktūra, kovojama su energijos nepritekliumi, suteikiama vienodesnė prieiga prie skaitmeninių infrastruktūrų ir stiprinama užimtumo bei socialinė parama pažeidžiamesnėms grupėms. Kai kurios iš tų priemonių taip pat turėtų būti naudingos sveikatai ir ekonominiam, socialiniam bei instituciniam atsparumui, jos turėtų būti taikomos užtikrinant sąveiką su kitomis tikslinėmis reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama, pavyzdžiui, užpildyti socialinės apsaugos sistemos spragas, sumažinti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktį darbo rinkoje imantis kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo iniciatyvų, taip pat teikiant orientavimo paslaugas, ir modernizuoti bei skaitmenizuoti viešąjį administravimą ir paslaugas, įskaitant mokyklas ir sveikatos priežiūros įstaigas. Plane daug dėmesio skiriama ir naujos kartos, vaikų ir jaunimo politikai, aprėpiant visų lygmenų švietimo ir mokymo sistemos modernizavimą ir stiprinimą, prieinamesnį ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą, geresnę komunikaciją su nesimokančiu, nedirbančiu ir mokymuose nedalyvaujančiu jaunimu ir paramą visais lygmenimis ugdant įgūdžius, kurie yra svarbūs skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai;

Visų ar didelės dalies konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(12)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 skirsnį, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai (A reitingas) spręsti visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose, arba didelę dalį šių uždavinių, įskaitant mokestinius klausimus, ir Kiprui skirtose rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 dalį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;

(13)plane pateikiamas išsamus viena kitą papildančių reformų ir investicijų rinkinys, kuriuo padedama veiksmingai spręsti visus ar didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, per 2019 ir 2020 m. Europos semestrą išdėstytų Kiprui skirtose Tarybos rekomendacijose. Sprendžiant pirmiau minėtus uždavinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu taip pat numatoma padėti panaikinti Kipro perviršinį makroekonominį disbalansą 4 , visų pirma siejamą su didele išorės, valdžios sektoriaus ir privačiojo sektoriaus skola ir vis dar didelėmis neveiksniomis paskolomis bei dideliu einamosios sąskaitos deficitu;

(14)itin didelio pralaidumo tinklų plėtojimas nepakankamai aptarnaujamose vietovėse ir kabelių tiesimas siekiant pasiruošti gigabitinio ryšio paslaugų teikimui, kaip numatoma, pagerins interneto junglumą Kipre ir paskatins juo naudotis. Numatoma, kad valdžios sektoriaus paslaugų skaitmenizacija ir e. teisingumo, e. sveikatos ir pažangiųjų miestų sukūrimas padės vykdyti skaitmeninę pertvarką. Be to, tikimasi, kad įgyvendinant planą padidės viešojo administravimo veiksmingumas, nes bus sustiprintas personalo departamento strateginis vaidmuo ir šakinių ministerijų administracijų pajėgumas geriau įgyvendinti viešojo administravimo politiką ir žmogiškųjų išteklių funkcijas, sukuriant naują laisvų valstybės tarnautojų darbo vietų užpildymo ir darbuotojų veiklos rezultatų vertinimo sistemą. Numatoma, kad sukūrus naują vietos valdžios institucijų teisinę sistemą pagerės jų veikimas. Be to, numatoma, kad įsteigus kovos su korupcija instituciją bus galima veiksmingiau kovoti su korupcija, o tai taip pat turėtų prisidėti prie viešųjų lėšų naudojimo pažeidimų užkardymo, nustatymo ir ištaisymo. Plane yra priemonių, kuriomis numatoma spręsti klausimus, susijusius su Kipro mokesčių sistemos ypatumais, dėl kurių lengviau vykdyti agresyvų mokesčių planavimą, visų pirma tarptautinėms įmonėms, įskaitant išskaičiuojamųjų mokesčių nustatymą pervedant į užsienį dividendus, autorinius atlyginimus ir palūkanas;

(15)numatoma, kad sukūrus nacionalinę absolventų karjeros stebėjimo sistemą ir atnaujinus vidurinių mokyklų mokymo programas siekiant pagerinti skaitmeninį raštingumą, socialinius emocinius ir verslumo įgūdžius, kartu įgyvendinant kelias mokymo sistemas, kuriomis siekiama tobulinti skaitmeninius, žaliuosius, mėlynuosius ir verslumo įgūdžius įvairiose gyventojų grupėse, pagerės švietimo ir mokymo sistemos kokybė ir atitiktis darbo rinkos poreikiams. Be to, numatoma, kad skaitmenizuojant įdarbinimo paskatų sistemą ir plėtojant veiklos rezultatų valdymo sistemą valstybinių užimtumo paslaugų srityse padidės operacijų veiksmingumas ir pagerės paslaugų kokybė. Tikimasi, kad teikiant konsultavimo ir orientavimo paslaugas ir įgyvendinant įdarbinimo iniciatyvų sistemas, skirtas nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui, bus užtikrinama geresnė komunikacija su jaunais žmonėmis ir parama jų aktyvumui skatinti. Numatoma, kad švietimo ir mokymo sistema bus patobulinta įdiegus naują pedagogų ir mokyklų vertinimo sistemą, įgyvendinant nacionalinį veiksmų planą dėl įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties, plečiant nemokamą privalomą priešmokyklinį ugdymą nuo ketverių metų ir sukuriant dviejų modelių technines mokyklas, toliau stiprinant profesinį rengimą ir mokymą. Be to, numatoma, kad investuojant į ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą ir priimant nacionalinę strategiją ir veiksmų planą pagerės ankstyvojo ugdymo ir priežiūros kokybė ir įperkamumas. Plane taip pat numatomas įstatymas, kuriuo būtų reglamentuojamos lanksčios darbo sąlygos, susijusios su nuotoliniu darbu ir savarankiškai dirbančių asmenų ir naujų užimtumo formų darbuotojų socialinės apsaugos stiprinimu, atsižvelgiant į atitinkamas šaliai skirtas rekomendacijas. Numatoma, kad įgyvendinus planą bus sustiprintas sveikatos priežiūros ir civilinės saugos sistemų pajėgumas, pagerinta kokybė ir padidintas atsparumas, imantis priemonių, kuriomis siekiama modernizuoti įrangą ir kurti specialias informacines sistemas, taip pat skatinti investicijas į ryšių sistemas ir e. sveikatą. Taip pat numatoma plėsti ir statyti papildomus specializuotos sveikatos priežiūros padalinius;

(16)numatoma, kad įsteigus nacionalinę rėmimo agentūrą ir sukūrus finansavimo programas ir sistemas padaugės galimybių gauti finansavimą ir užsitikrinti likvidumą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Numatoma, kad diegiant dotacijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms sistemas ir sukūrus centrinę žinių perdavimo tarnybą padidės investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

(17)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis tikimasi prisidėti prie žaliosios pertvarkos. Planu skatinama švari ir veiksminga energijos gamyba ir naudojimas imantis įvairių priemonių, įskaitant aplinkosaugos mokesčius, elektros rinkos atvėrimą, žaliųjų investicijų rėmimą ir pastatų ūkio bei kitos infrastruktūros energinės renovacijos projektus. Plane taip pat yra priemonių, kuriomis siekiama stiprinti apsaugą nuo miško gaisrų ir jūrų ekosistemos apsaugą. Su atliekų ir vandens tvarkymo susijusiomis priemonėmis siekiama sumažinti vandens nuostolius, modernizuoti turimą infrastruktūrą ir vandentvarką. Be to, siekiant skatinti darnų transportą numatoma investuoti į netaršias ar mažataršes transporto priemones ir transporto sektoriaus skaitmenizaciją;

(18)planu siekiama mažinti bankų sektoriuje kylančią riziką, susijusią su senomis neveiksniomis paskolomis, įgyvendinant specialų veiksmų planą ir imantis priemonių, kuriomis siekiama pagerinti kredito pirkėjų ir kredito administratorių darbo aplinką. Kalbant apie didelę privačiąją skolą ir mokėjimo drausmę, plane siūloma patobulinta skolų stebėsena, sustiprintas nemokumo sistemos veikimas ir kovos su finansiniu neraštingumu strategija. Numatoma, kad draudimo ir pensijų fondų sektoriaus priežiūrą galima pagerinti padidinant turimus žmogiškuosius išteklius ir patobulinant turimas priežiūros priemones;

(19)galima laikyti, kad rekomendacijos, susijusios su neatidėliotinu fiskalinės politikos atsaku į pandemiją, nepatenka į Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo sritį, nepaisant to, kad Kipras, laikydamasis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos nuostatų, iš esmės tinkamai ir pakankamai reagavo į neatidėliotiną poreikį 2020 ir 2021 m. remti ekonominę veiklą fiskalinėmis priemonėmis;

Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą

(20)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 skirsnį, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turės didelį poveikį (A reitingas) valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID‑19 krizės poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

(21)iš Komisijos tarnybų atlikto modeliavimo matyti, kad įgyvendinant planą Kipro BVP iki 2026 m. galėtų išaugti nuo 1,1 % iki 1,8 % 5 . Plane numatomos įvairios investicijos į fizinį ir žmogiškąjį kapitalą ir reformos, kuriomis numatoma prisidėti prie ekonomikos augimo ir didesnio užimtumo. Planu siekiama paspartinti Kipro ekonomikos atsigavimą ir ilgainiui sukurti tvaraus augimo modelio pagrindą. Numatoma, kad didinant augimo potencialą, kuriant darbo vietas ir didinant ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą plane numatytomis priemonėmis bus sumažintas šalies pažeidžiamumas sukrėtimų atveju. Planu taip pat tikimasi prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, remiant politiką, pagal kurią sukuriamos vienodos galimybės visiems vaikams ir didinamas jaunimo užimtumas, Kiprui padedama būti įtraukia visuomene, suteikiančia geras galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir našia bei tvaria ekonomika;

(22)Kipro plane sprendžiami užimtumo, švietimo ir įgūdžių bei socialiniai uždaviniai, svarbūs siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį. Siekiant skatinti vienodas galimybes ir galimybę patekti į darbo rinką, plane siūlomos reformos, kuriomis siekiama tobulinti skaitmeninius ir žaliuosius įgūdžius, modernizuoti pedagogų ir mokyklų vertinimo sistemą ir panaikinti bendrą įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktį. Taip pat numatomos investicijos į profesinio rengimo ir mokymo modernizavimą ir paramą jaunų žmonių aktyvumui skatinti, papildant „Europos socialinio fondo +“ veiksmus. Siekdamas pagerinti darbo rinkos dinamiką ir darbo sąlygas, Kipras pasiūlė kelias priemones, įskaitant teisėkūros priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad lanksčios darbo sąlygos būtų taikomos platesniu mastu. Plane laikomasi integruoto požiūrio į darbo rinkos paslaugas ir politiką, kaip antai valstybines užimtumo tarnybas ir aktyvią darbo rinkos politiką, laikantis Komisijos rekomendacijos dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui 6 . Pagrindinė tikslinė grupė yra jaunimas: plane numatoma su mokymu susijusi tikslinė įdarbinimo paskata. Siekiant pagerinti socialinę apsaugą ir įtrauktį plane siūloma priemonių, kuriomis remiamas deinstitucionalizavimas ir ilgalaikės priežiūros paslaugos;

(23)plane pateikiamas išsamus priemonių rinkinys, skirtas darbo rinkos uždaviniams spręsti ir socialinei sanglaudai didinti. Tarp tų priemonių – reformos ir investicijos švietimo ir įgūdžių srityje, aktyvumo skatinimo politika ir socialinės paslaugos, kova su nelygybe, darbo rinkos modernizavimas ir socialinės įtraukties didinimas. Plane išsamiai aprašytos rinktinės intervencinės priemonės, kuriomis siekiama įveikti Europos socialinių teisių ramsčio socialinių rodiklių suvestinėje nustatytą pažeidžiamumą;

(24)plane numatomos viešojo administravimo reformos, kuriomis siekiama didinti valdžios sektoriaus skaitmenizaciją, mažinti piliečiams ir įmonėms tenkančią administracinę naštą ir toliau spartinti viešųjų investicijų projektų planavimą ir patvirtinimą. Tomis priemonėmis tikimasi ilgainiui padaryti verslo aplinką palankesnę investicijoms, o ekonomiką konkurencingesnę užtikrinant veiksmingas skaitmeninės valdžios paslaugas ir ilgalaikį poveikį našumo didinimui;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(25)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone (A reitingas) nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 7 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“);

(26)Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatoma užtikrinti, kad nė viena iš priemonių nebūtų padaryta reikšminga žala kuriam nors iš šešių aplinkos tikslų, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį, būtent klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės ir biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslams. Kipras pateikė paaiškinimų pagal Europos Komisijos reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01);

(27)dėl kai kurių priemonių, dėl kurių reikėtų skelbti kvietimus teikti pasiūlymus arba pareikšti susidomėjimą ateityje siekiant atrinkti konkrečius projektus, reikšmingos žalos nedarymo principo reikėtų laikytis su tomis priemonėmis susijusiomis tinkamomis tarpinėmis reikšmėmis užtikrinant, kad kvietimų teikti pasiūlymus ar pareikšti susidomėjimą specifikacijose būtų nustatyti atmetimo kriterijai, kad nebūtų atrenkama veikla, galinti padaryti reikšmingą žalą aplinkos tikslams;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(28)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 41 % viso plano asignavimų (apskaičiuota pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede pateiktą metodiką). Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją;

(29)kalbant apie indėlį siekiant 2030 m. Sąjungos su klimatu ir energetika susijusių tikslų, įgyvendinant planą tikimasi padėti spręsti kai kuriuos pagrindinius politikos uždavinius, nustatytus Komisijos rekomendacijose dėl Kipro nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano. Plane numatomos reformos, susijusios su aplinkosaugos mokesčių įvedimu, elektros energijos rinkos liberalizavimu, energinės pastatų renovacijos palengvinimu ir elektromobilumo paspartinimu. Plane taip pat numatoma daug įvairių energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos investicijų, susijusių su namų ūkiais, įmonėmis, savivaldybėmis ir platesniu viešuoju sektoriumi bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Plane numatomos investicijos, susijusios su masiniu išmaniųjų skaitiklių diegimu ir Europos ir Azijos jungiamosios linijos projektu, kuris turėtų padėti gaminti elektros energiją iš švaresnių, visų pirma atsinaujinančiųjų šaltinių. Planu taip pat skatinama tradicines transporto priemones pakeisti netaršiomis ir mažataršėmis transporto priemonėmis, taip pat naudoti alternatyviuosius bei švaresnius degalus ir transporto priemones bei viešąjį transportą;

(30)taip pat numatoma, kad planas padės pasiekti Sąjungos aplinkos politikos tikslus, sutelkiant dėmesį į vandentvarką ir žiedinę ekonomiką. Plane pristatoma vandentvarkos reforma ir tarpusavyje susijusių bei viena kitą papildančių investicijų, kuriomis siekiama modernizuoti vandens išteklių tvarkymą ir padaryti jį tvaresnį, rinkinys. Plane taip pat pateikiama priemonių, kuriomis siekiama stiprinti žiedinę ekonomiką turizmo sektoriuje ir pramonės sektoriuje, taip pat plėtoti tvaraus atliekų tvarkymo praktiką, įskaitant perdirbimą. Planu taip pat siekiama toliau spręsti prisitaikymo prie klimato kaitos uždavinius imantis įvairių apsaugos ir prevencijos priemonių apsaugos nuo miško gaisrų ir kovos su potvyniais srityse. Biologinės įvairovės apsaugą siūloma užtikrinti viena priemone, daugiausiai susijusia su jūrų ekosistemos apsauga nuo pavojų;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką

(31)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo. Paramos siekiant skaitmeninių tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 23 % visų plano asignavimų (apskaičiuota pagal Reglamento (ES) 2021/241 VII priede pateiktą metodiką);

(32)skiriant reikšmingą bendro biudžeto dalį skaitmeniniams aspektams ir juos pabrėžiant daugumoje komponentų, Kipro siūlomame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane daug dėmesio skiriama skaitmeninei pertvarkai ir su ja susijusių uždavinių sprendimui visuose sektoriuose;

(33)beveik kiekvienas komponentas apima priemones, kuriomis tiesiogiai remiama skaitmeninė pertvarka arba sprendžiami susiję uždaviniai. Svarbiausi indėliai sietini su komponentais, skirtais junglumo infrastruktūrai ir viešojo sektoriaus skaitmenizacijai, taip pat trimis komponentais, susijusiais su e. teisingumu, fiskaliniu bei finansiniu stabilumu ir skaitmeninių įgūdžių rėmimu. Taigi priemonių, susijusių su skaitmenine pertvarka ar su ja susijusių uždavinių sprendimu, yra visame plane. Jomis tikimasi prisidėti prie kelių ekonomikos ir socialinių sektorių, kaip antai švietimo ar sveikatos priežiūros sektorių, skaitmeninės transformacijos ir dėl skaitmeninės pertvarkos šaliai kylančių uždavinių sprendimo;

Ilgalaikis poveikis

(34)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 skirsnį, iš esmės (A reitingas) numatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu padaryti Kiprui ilgalaikį poveikį;

(35)plane pristatoma daug priemonių, kuriomis siekiama prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiamos su žemu viešųjų skaitmeninių paslaugų lygiu susijusios problemos. Numatoma, kad pateiktomis priemonėmis bus užtikrinta fiksuotųjų ir belaidžių labai didelio pralaidumo tinklų, įskaitant mobilųjį ryšį, t. y. 5G, aprėptis apimant 100 % organizuotose bendruomenėse gyvenančių gyventojų, įskaitant 5G diegimą palei pagrindinius sausumos koridorius, ir suteikiama visuotinė ir įperkama prieiga prie gigabitinio ryšio visose miesto ir kaimo vietovėse, įskaitant 5G junglumą. Pagal planą vykdant įvairias reformas ir investicijas taip pat siekiama skatinti e. valdžios paslaugas. Numatoma, kad dėl skaitmeninių projektų, kaip antai skaitmeninės teismų transformacijos, pažangiųjų miestų ir teisėkūros proceso skaitmenizacijos, taip pat valdymo sistemos, darbuotojų vertinimo ir samdymo viešojo administravimo sektoriuje tobulinimo projektų ir vietos valdžios institucijų pertvarkos įvyks struktūrinis ir ilgalaikis viešojo administravimo ir teisingumo sistemos veikimo pokytis, dėl kurio galiausiai turėtų pagerėti verslo aplinka. Nepriklausomos institucijos, kuri koordinuotų ir prižiūrėtų kovos su korupcija priemones, įsteigimas yra pagrindinis plano elementas, susijęs su struktūriniu institucijų pokyčiu;

(36)įgyvendinant Kipro plane numatytas reformas ir investicijas tikimasi ilgalaikių švietimo bei mokymo sistemos ir darbo rinkos pokyčių. Plane numatomos esminės švietimo sistemos reformos, kaip antai naujos pedagogų ir mokyklų vertinimo sistemos sukūrimas, nemokamo privalomo priešmokyklinio ugdymo išplėtimas ir aukštojo mokslo ir vidurinio lavinimo programų pritaikymas prie darbo rinkos poreikių. Plane taip pat numatomas mokymas, kuriuo siekiama skatinti ugdyti studentų, dirbančiųjų ir bedarbių skaitmeninius įgūdžius. Be to, plane numatoma parengti išsamią nacionalinę įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties pašalinimo strategiją ir nacionalinę ankstyvojo ugdymo ir priežiūros strategiją. Šiomis priemonėmis tikimasi pagerinti visų amžiaus grupių ir besimokančiųjų švietimo ir mokymo kokybę ir užtikrinti glaudesnius ryšius tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos;

(37)ilgalaikį plano poveikį taip pat gali padidinti plano ir kitų programų, finansuojamų iš sanglaudos politikos fondų, sąveika, visų pirma iš esmės sprendžiant teritorines problemas ir skatinant subalansuotą vystymąsi;

Stebėsena ir įgyvendinimas

(38)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(39)Stebėsenos komitetas, kuriam pirmininkauja Europos programų, koordinavimo ir plėtros generalinio direktorato (EPCD GD) generalinis direktorius ir kurio veikloje dalyvauja į planą įtrauktų ministerijų ir pavaduojančių ministerijų generaliniai direktoriai, atsako už centralizuotą įgyvendinimo pažangos stebėseną. Visa atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą tenka EPCD GD Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo direktoratui, kuris yra koordinuojančioji institucija. Jo vaidmuo yra susijęs su priemonių įgyvendinimo koordinavimu, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimo patvirtinimu rengiant pažangos ataskaitas ir ryšio su Komisija palaikymu, be kita ko, teikiant mokėjimų prašymus pagal Reglamentą (ES) 2021/241. Atliekant šį vaidmenį jam padeda dvi specializuotos stebėsenos įstaigos, kurios patvirtina į planą įtrauktų priemonių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą, kai dėl jų reikia specialių pastabų. Šios vykdomosios įstaigos atsako už įvairių į planą įtrauktų investicijų ir reformų įgyvendinimą; 

(40)Kipro plane nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės sudaro tinkamą plano įgyvendinimo stebėsenos sistemą. Jos yra pakankamai aiškios, realistiškos ir išsamios, kad informaciją apie jų pasiekimą būtų galima atsekti ir patikrinti ir kad siūlomi šių tarpinių ir siektinų reikšmių rodikliai būtų aktualūs, priimtini ir patikimi. Tarpinės ir siektinos reikšmės taip pat svarbios jau baigtoms įgyvendinti priemonėms, kurios atitinka reikalavimus pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnio 2 dalį. Norint pagrįsti mokėjimo prašymą, reikia laikui bėgant tas tarpines ir siektinas reikšmes pasiekti patenkinamai. Kipro valdžios institucijų apibūdinti patikrinimo mechanizmai, duomenų rinkimas ir pareigos atrodo pakankamai patikimos mokėjimų prašymams tinkamai pagrįsti, kai tarpinės ir siektinos reikšmės laikomos pasiektomis;

(41)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie finansinę paramą, skiriamą pagal priemonę, būtų pranešama ir kad ji būtų patvirtinama pagal Reglamento (ES) 2021/241 34 straipsnį. Techninės paramos, reikalingos planams įgyvendinti, valstybės narės gali prašyti pagal techninės paramos priemonę;

Išlaidų įvertinimas

(42)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų plano išlaidų sumos pagrindimas iš dalies (B reitingas) yra pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(43)daugumos priemonių atveju pateikta išlaidų įvertinimo informacija yra gana išsami, metodika yra gerai paaiškinta, pateikiant skaičiavimus, kuriuos lengva suprasti ir kurie yra pagrįsti įrodymais. Iš pateiktos informacijos matyti, kad išlaidos atitinka numatytų reformų ir investicijų pobūdį ir rūšį, tad jos laikomos pagrįstomis. Tačiau įvertinta, kad nedidelė išlaidų dalis yra tik iš dalies pagrįstos ir tikėtinos. Galiausiai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingos tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Finansinių interesų apsauga

(44)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka ir šiame sprendime pateiktos papildomos priemonės yra tinkamos (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai netrukdo taikyti kitų įrankių ir priemonių, kuriais skatinama laikytis Sąjungos teisės ir užtikrinama, kad jos būtų laikomasi, be kita ko, siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jiems nustatyti ir pašalinti, taip pat siekiant apsaugoti Sąjungos finansus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 8 ;

(45)Kipro kuriama kontrolės ir audito sistema nuosekliai planuojama taip, kad atitiktų Reglamento (ES) 2021/241 reikalavimus. Visų pirma, kol kuriama speciali stebėsenos informacinė sistema planui valdyti ir stebėti pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punktą, reikėtų sukurti tinkamą laikiną saugojimo sistemą. Laikinoje saugojimo sistemoje arba specialioje stebėsenos informacinėje sistemoje reikėtų įrašyti ir saugoti atitinkamus duomenis, susijusius su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu, visų pirma su tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir duomenis apie galutinius gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punktą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 5 dalies e punktą Kipras turėtų įdiegti laikiną saugojimo sistemą arba specialią stebėsenos informacinę sistemą su funkcijomis, kurių reikia, kad būtų laikomasi to reglamento 22 straipsnio, ir teikdamas pirmą mokėjimo prašymą patvirtinti, kad jos įgyvendinimas yra užbaigtas. Atlikus specialų sistemos auditą turėtų būti patvirtinta, kad reikiamos funkcijos yra įdiegtos, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punkte;

(46)vidaus kontrolės sistema yra pagrįsta patikimais procesais ir struktūromis. Kontrolės ir audito subjektų funkcijos ir pareigos yra aiškios, atitinkamos kontrolės funkcijos yra tinkamai atskirtos ir užtikrinamas auditus atliekančių asmenų nepriklausomumas. Už kontrolę atsakingi veikėjai turi teisinių galių ir administracinių gebėjimų vykdyti numatytas funkcijas ir užduotis. Plane aprašytos kontrolės ir audito procedūros yra įsigaliojusios, o įstaigų pareigos apibrėžtos planą patvirtinusios Ministrų tarybos sprendime. Paskirtosios audito įstaigos yra Kipro Respublikos audito institucija ir Kipro Respublikos vidaus audito tarnyba. Joms pavesta atlikti ex post auditus siekiant patikrinti, ar naudodamos lėšas pagal Reglamentą (ES) 2021/241 vykdomosios institucijos taiko sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo procedūras. Be to, keliais lygmenimis taikomos kontrolės priemonės, kuriomis siekiama išvengti dvigubo finansavimo pagal kitas Sąjungos programas ir laikytis taikytinų taisyklių;

Plano darna

(47)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 skirsnį, į planą dideliu mastu (A reitingas) įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios laikomos darniais veiksmais;

(48)Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktos reformos ir investicijos vienos kitas papildo. Jos grindžiamos išsamiu augimo planu, kuriuo užtikrinamas nuoseklumas, siekiant prisidėti prie išmanios, integracinės ir tvarios ekonomikos plėtros ateityje. Penkios pagrindinės plano politikos kryptys – „Atspari ir veiksminga sveikatos priežiūros sistema, sustiprinta civilinė sauga“, „Neutralus poveikis klimatui, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiosios energijos skvarba“, „Ekonomikos atsparumo ir konkurencingumo didinimas“, „Skaitmeninės eros link“ ir „Darbo rinka, socialinė apsauga, švietimas ir žmogiškasis kapitalas“ yra tarpusavyje susijusios ir vienos kitas papildo. Jose numatyta priemonių, susijusių su skaitmenine transformacija, kurios yra pagrindiniai Kipro ekonomikos žaliąją ir žiedinę pertvarką skatinantys veiksniai. Plane taip pat numatoma reformų, kuriomis sustiprinamos planuojamos investicijos, kaip antai vandentvarkos sektoriuje ir mokesčių reforma, kuria siekiama skatinti išmetamo teršalų kiekio mažinimą ir žaliąsias investicijas. Pagal politikos kryptį „Ekonomikos atsparumo ir konkurencingumo didinimas“ numatomos viešosios investicijos, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą, remti našumą bei ilgalaikį augimą ir kurti naujas darbo vietas, kartu vykdant reformas, kuriomis siekiama tobulinti institucinę struktūrą ir atitinkamai gerinti verslo aplinką. Politikos kryptimi „Darbo rinka, socialinė apsauga, švietimas ir žmogiškasis kapitalas“ prisidedama prie galimybių vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, tobulinant visų lygmenų švietimo ir įgūdžių ugdymo sistemą, taip užtikrinant, kad Kipro visuomenė turėtų reikiamus įgūdžius, užtikrinant, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos būtų teisingos, teikiant pirmenybę tvarių darbo vietų kūrimui, visų pirma jauniems žmonėms, taip pat investicijoms į socialinės priežiūros paslaugas, o politikos kryptimi „Atspari ir veiksminga sveikatos priežiūros sistema, sustiprinta civilinė sauga“ siekiama visuotinės galimybės naudotis kokybiškomis ir veiksmingomis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant skaitmenines; Siekiant skatinti didesnę priemonių darną, visų pirma su Europos sanglaudos politikos fondais, skatinamas subalansuotas teritorinis išteklių paskirstymas;

Lygybė

(49)plane keliuose komponentuose numatyta įvairių priemonių, kuriomis tikimasi prisidėti prie lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems srities uždavinių sprendimo. Ypač svarbios priemonės yra, be kita ko, tos, kuriomis siekiama padidinti galimybes gauti įperkamas kokybiško ankstyvojo ugdymo ir priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, taip pat skatinti lanksčias darbo sąlygas, kad asmenys, turintys priežiūros įsipareigojimų, ypač moterys, galėtų lengviau tapti aktyvūs darbo rinkoje, socialinę įtrauktį ir nepalankių socialinių ekonominių sąlygų mažinimą. Taip pat sprendžiami klausimai, susiję su moterų verslumu ar vyresnio amžiaus moterų finansiniu neraštingumu. Numatoma, kad parama nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui bus naudinga jauniems žmonėms iš pažeidžiamos aplinkos, įskaitant migrantų šeimas. Visame plane atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius ir yra nustatyta kiekybinė siektina reikšmė, susijusi su namų ūkių, kuriuose yra neįgaliųjų, energinio naudingumo didinimu;

Saugumo įsivertinimas

(50)plane pateikiamas investicijų į skaitmeninius pajėgumus ir junglumą saugumo įsivertinimas. Kalbant apie investicijas į junglumą, plane nustatomi atitinkami saugumo iššūkiai bei su jais susijusi rizika ir identifikuojamos jų mažinimo priemonės, remiantis bendrais objektyviais kriterijais, įtrauktais į ES 5G tinklų kibernetinio saugumo priemonių rinkinį;

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai

(51)į savo planą Kipras įtraukė du tarpvalstybinius projektus dėl elektros energijos jungiamosios linijos ir jūrinių kabelių duomenų junglumui užtikrinti. Abu projektai tarpvalstybiniu elementu susiję su Graikija. Pirma, Europos ir Azijos jungiamosios linijos statybos projektu siekiama užtikrinti tiekimo saugumą ir konkurencingesnes didmenines elektros energijos kainas ir suteikti galimybę naudoti daugiau elektros iš švaresnių šaltinių, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių, sujungiant Kipro elektros energijos tinklą su Sąjungos kontinentine sistema per Graikijos tinklą Kretoje. Tai dalis didesnių investicijų į tarpvalstybinės jungiamosios linijos, kurios bendras ilgis yra 1 208 km, statybą tarp Kretos, Kipro ir Izraelio. Antra, kalbant apie jūrinius kabelius, projektu siekiama užtikrinti itin didelio pralaidumo atsparų interneto ryšį Kipre įdiegiant naują jūrinę jungtį duomenų junglumui užtikrinti tarp Kipro ir Graikijos. Numatoma, kad pradėjus naudoti naują atskirą pagrindinį maršrutą tarp Kipro ir Graikijos bus remiamas junglumas Kipre. Taip pat numatoma, kad tai turės teigiamą poveikį esamam pajėgumui ir komerciniams pagrindinio junglumo, kurio reikia itin didelio greičio paslaugoms teikti galutiniams naudotojams, pasiūlymams. Galiausiai tikimasi, kad bus užtikrinti geresni veiklos rezultatai, palyginti su esamais duomenų kabeliais;

Konsultacijų procesas

(52)remiantis plane pateikta konsultacijų proceso santrauka, plano parengiamajame etape pagal nacionalinę teisinę sistemą konsultuotasi su visais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir jaunimo organizacijomis. Ankstyvajame plano rengimo etape ir įvairiuose kituose etapuose pagal savo atsakomybės sritis dalyvavo įvairios ministerijos, valdžios institucijos ir vietos valdžios institucijos. Apie plano turinį buvo nuolat informuojamas parlamentas. Be to, buvo konsultuojamasi su Kipro ekonomikos ir konkurencingumo taryba, lygiaverte nacionalinei našumo valdybai. Po konsultacijų su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dalis iš pradžių planuotų reformų ir investicijų buvo pritaikytos arba išbrauktos iš plano;

(53)numatoma, kad koordinavimo su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, procesas vyks ir įgyvendinant planą. Siekiant užtikrinti, kad atitinkami dalyviai prisiimtų atsakomybę, įgyvendinant plane numatytas investicijas ir reformas labai svarbu įtraukti visas vietos valdžios institucijas ir suinteresuotąsias šalis, įskaitant socialinius partnerius;

Teigiamas įvertinimas

(54)Komisijai teigiamai įvertinus Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/241 pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį, šiame sprendime turėtų būti turėtų būti išdėstytos planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat planui įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė ir paskolų parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(55)Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 1 206 400 000 EUR. Kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/241, be to, visų jame numatytų išlaidų suma yra didesnė už Kiprui teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus Kiprui teikiamo finansinio įnašo visai sumai;

(56)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį didžiausio finansinio įnašo Kiprui apskaičiavimas turėtų būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Iš esmės pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalį dabar Kiprui turėtų būti pateikta suma, dėl kurios teisinis įsipareigojimas būtų prisiimtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei būtina, atnaujinus didžiausią finansinį įnašą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nepagrįstai nedelsdama turėtų iš dalies pakeisti šį sprendimą, kad įtrauktų atnaujintą didžiausią finansinį įnašą;

(57)be to, papildomoms reformoms ir investicijoms remti Kipras paprašė paskolos paramos. Didžiausia Kipro prašomos paskolos suma yra mažiau negu 6,8 % jo 2019 m. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) einamosiomis kainomis. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra didesnė už bendrą Kiprui teikiamo finansinio įnašo ir prašomos paskolos paramos sumą;

(58)teiktina parama turi būti finansuojama lėšomis, kurias remdamasi Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 9 5 straipsniu Komisija skolinasi Sąjungos vardu. Parama turėtų būti mokama dalimis, kai Kipras bus patenkinamai pasiekęs nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes;

(59)Kipras paprašė išankstinio finansavimo, sudarančio 13 % finansinio įnašo ir 13 % paskolos. Ta suma turėtų būti skiriama Kiprui vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje, ir to reglamento 15 straipsnio 2 dalyje numatytu paskolos susitarimu;

(60)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokių procedūrų, susijusių su Sąjungos lėšų skyrimu pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, išskyrus Reglamentą (ES) 2021/241, arba procedūrų, kurios susijusios su vidaus rinkos veikimo iškraipymu ir gali būti vykdomos, visų pirma pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad pagal Sutarties 108 straipsnį valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, taip pat su paskolos mokėjimu susijusias papildomas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Sąjunga Kiprui kaip negrąžintiną paramą pateikia 1 005 946 047 EUR finansinį įnašą 10 . Dėl pateikiamos 818 213 837 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį atnaujinus apskaičiavimą gauta suma Kiprui yra lygi šiai sumai arba už ją didesnė, dėl pateikiamos papildomos 187 732 210 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.Sąjungos finansinį įnašą Komisija Kiprui pateikia dalimis pagal priedą. 130 772 986 EUR suma pateikiama kaip išankstinio finansavimo mokėjimas, lygus 13 % finansinio įnašo. Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Išankstinis finansavimas skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje. Išankstinis finansavimas patvirtinamas jį proporcingai atskaičius iš paramos dalių mokėjimo.

4.Paramos dalių išmokėjimas pagal finansavimo susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Kipras patenkinamai pasiekė nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Įsigaliojus 1 dalyje nurodytiems teisiniams įsipareigojimams, tam, kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

3 straipsnis
Paskolos parama

1.Sąjunga suteikia Kiprui paskolą, kuri neviršija 200 320 000 EUR.

2.Paskolos paramą Komisija Kiprui pateikia dalimis pagal priedą. 26 041 600 EUR suma pateikiama kaip išankstinio finansavimo mokėjimas, lygus 13 % paskolos. Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Išankstinis finansavimas skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu paskolos susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 15 straipsnio 2 dalyje. Išankstinis finansavimas patvirtinamas jį proporcingai atskaičius iš paramos dalių mokėjimo.

4.Paramos dalių išmokėjimas pagal paskolos susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Kipras patenkinamai pasiekė nustatytas papildomas su paskola ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, papildomos su paskola susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

4 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Kipro Respublikai.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2)    2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

(3)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433I, 2020 12 22, p. 23).

(4)    Šis makroekonominis disbalansas yra susijęs su rekomendacijomis, pateiktomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį 2019 ir 2020 m.

(5)    Toks modeliavimas atspindi bendrą NGEU poveikį, kuris taip pat apima REACT-EU finansavimą ir didesnį finansavimą programoms „Europos horizontas“, „InvestEU“, TPF, kaimo plėtrai ir rezervui „rescEU“. Jis neapima galimo teigiamo struktūrinių reformų poveikio, kuris gali būti didelis.

(6)    2021 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/402 dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE) (OL L 80, 2021 3 8).

(7)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(8)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 1).

(9)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(10)    Ši suma atitinka finansinį asignavimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalį atskaičius Kipro proporcingą išlaidų dalį, apskaičiuotą taikant to reglamento 11 straipsnyje pateiktą metodiką.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 08

COM(2021) 398 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo

dėl Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 196 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1.Reformų ir investicijų aprašymas

A. 1.1 KOMPONENTAS. Atspari ir veiksminga sveikatos sistema, geresnė civilinė sauga

Šiuo komponentu siekiama užtikrinti visuotinę prieigą prie aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų Kipre, taip pat bendrą civilinės saugos parengtį ekstremalioms situacijoms ir reagavimą į jas. Jos tikslas – įvairiomis intervencinėmis priemonėmis didinti sveikatos priežiūros sektoriaus veiksmingumą, prieinamumą ir bendrą atsparumą remiant neseniai įdiegtą nacionalinę sveikatos sistemą. Šios intervencinės priemonės apima: i) sveikatos priežiūros infrastruktūros ir įrangos modernizavimą ir skaitmeninimą, ii) e. sveikatos paslaugų tobulinimą, iii) teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų akreditavimą ir įrodymais pagrįstų klinikinių protokolų bei kokybės stebėsenos sistemų diegimą, taip pat iv) sveikatos priežiūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybes. Jomis taip pat siekiama stiprinti Kipro civilinės saugos sistemą sukuriant šiuolaikinę viešojo perspėjimo sistemą.

Komponentas skirtas konkrečioms šaliai skirtoms rekomendacijoms, susijusioms su sveikata (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1 ir 2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

A.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C1.1R1). Nacionalinis klinikinių įrodymų ir kokybės gerinimo centras

Reformos tikslas – gerinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę ir tvarumą.

Šiuo tikslu, glaudžiai bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais ir pacientais, įsteigiamas Nacionalinis klinikinių įrodymų ir kokybės gerinimo centras, kuris, glaudžiai bendradarbiaudamas su sveikatos priežiūros specialistais ir pacientais, parengia įrodymais pagrįstos medicinos (EBM) klinikinės gaires, protokolus ir būdus visiems priežiūros lygmenims (pirminei, antrinei ir tretinei sveikatos priežiūrai), taip pat stebėsenos ir vertinimo procesus, pvz., klinikinius auditus, tarpusavio peržiūras ir patikrinimus. Be to, turi būti sukurta IT sistema, leidžianti įgyvendinti ir stebėti klinikinius standartus ir protokolus, įskaitant e. mokymosi platformą. Reforma apima sveikatos priežiūros specialistų mokymą, susijusį su atitinkamais naujai sukurtais protokolais ir procesais.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (C1.1R2). Hospitalinių antibiotikų vartojimo ir sveikatos priežiūros elektroninės platformos kūrimas. Susijusios infekcijos

Reformos tikslas – remti skaitmeninę sveikatos priežiūros sektoriaus pertvarką ir didinti sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą ir atsparumą.

Ją sudaro elektroninės platformos, skirtos duomenims iš ligoninių vaistinių (hospitalinių antibiotikų vartojimas), mikrobiologijos laboratorijų (atsparumas antimikrobinėms medžiagoms) ir ligoninių (su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos) tvarkyti, sukūrimas.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1 investicijų grupė (C1.1I1). Naujos priemonės Kipro kraujo donorystės įstaigai ir naujausios su technologijomis susijusios įrangos pirkimui

Investicijų tikslas – sustiprinti centrinę kraujo donorystės įstaigų veiklą Kipre.

Ši priemonė apima naujų įrenginių, skirtų Kipro kraujo donorystės įstaigai, statybą ir naujausios su technologijomis susijusios įrangos įsigijimą. Klinikiniam naudojimui visoje šalyje turi būti galima platinti apie 80 000 kraujo produktų (pvz., raudonųjų kraujo ląstelių, trombocitų ir šviežios užšaldytos plazmos). Naujų įrenginių pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 % mažesnis, nei nustatyta pagal beveik nulinės energijos pastato reikalavimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

2 investicijų grupė (C1.1I2). Kipro novatoriškos visuomenės sveikatos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistema

Priemonės tikslas – sukurti Kipro novatoriškos visuomenės sveikatos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemos modulį „Influenza Sentinel“ siekiant padėti visuomenės sveikatos sektoriaus institucijoms priimti įrodymais pagrįstus sprendimus.

Ji apima būtinų skaitmeninių priemonių (pvz., programinės įrangos ir IRT infrastruktūros) kūrimą, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kad jie galėtų naudotis duomenų rinkimo ir informacijos gavimo sistema. Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėmis, Kipro novatoriškos visuomenės sveikatos IRT sistemos stebėjimo modulis „Influenza Sentinel“ (ISS) registruoja epidemiologinius duomenis, informuojančius Sveikatos ministeriją apie galimus epidemiologinius protrūkius. Sveikatos ministerija paskirs 150 gydytojų, kurie įves duomenis į Kipro novatoriškos visuomenės sveikatos IRT sistemos stebėjimo modulį „Influenza Sentinel“ (ISS). 

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicijų grupė (C1.1I3). Medicinos įrangos pirkimas / pakeitimas ligoninėse

Investicijomis siekiama sudaryti sąlygas privačioms ligoninėms per trumpą laiką investuoti į savo medicinos įrangos modernizavimą ir gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Ši priemonė apima paramos privačioms ligoninėms schemą, pagal kurią remiamas medicinos įrangos atnaujinimas arba pakeitimas. Paraiškas finansavimui gauti vertina specialusis vertinimo komitetas, kurį skiria sveikatos apsaugos ministras, remdamasis skaidriais atrankos kriterijais.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 investicijų grupė (C1.1I4). Valstybinių ir privačių ligoninių akreditavimas

Šių investicijų tikslas – remti ligoninių akreditavimą, sudarant sąlygas joms registruotis nacionalinėje sveikatos sistemoje (NHS), ir gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimą.

Ją sudaro rėmimo schema, kuria palengvinamas ligoninių akreditavimas, padengiant dalį i) išlaidų, kurias patiria privačios ir valstybinės ligoninės, susijusios su išorės ekspertų teikiamomis akreditavimo konsultacinėmis paslaugomis (apie tai, kaip pasirengti akreditacijai), ir ii) akreditavimo mokesčių, kuriuos ima tarptautiniu mastu pripažintos įstaigos.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

6 investicijų grupė (C1.1I6). Bendrųjų tarpvalstybinių e. sveikatos paslaugų diegimas Kipre

Šia priemone siekiama išplėsti e. sveikatos paslaugas, kad tarpvalstybinis keitimasis pacientų sveikatos informacija (visų pirma pacientų santraukomis ir e. receptais) taptų saugaus tarpusavio e. sveikatos tinklo ES dalimi.

Ji apima tarpvalstybinio keitimosi duomenimis tarp Kipro ir ES valstybių narių su veikiančiais nacionaliniais e. sveikatos informacijos centrais (NCPeH), pavyzdžiui, e. receptų, e. leidimų išdavimo, pacientų santraukų ir papildomų duomenų rinkinių (be kita ko, sąskaitų išrašymo formų, laboratorinių rezultatų ir vizualizavimo) vykdymą, kaip susitarta su e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūra (eHDSI).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

7 investicijų grupė (C1.1I7). Viešojo perspėjimo sistema, skirta avarinėms operacijoms per SMS remti

Investicijų tikslas – sustiprinti Kipro civilinės saugos sistemą sukuriant šiuolaikinę visiems gyventojams skirtą viešojo perspėjimo sistemą mobiliąja programėle, kad būtų padidintas visuomenės saugumas, parengtis ir atsparumas.

Priemonė apima viešosios įspėjimo sistemos, skirtos visiems gyventojams, įdiegimą naudojant mobiliąją programėlę arba trumpąsias žinutes, skirtas įspėti apie gresiančias ar besivystančias ekstremaliąsias situacijas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

A.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

A.3.    Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

3 reforma (C1.1R3). Laipsniškas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir kompensavimo sistemos perkėlimas į vertės principu grindžiamus modelius

Reformos tikslas – pradėti taikyti vertės principu grindžiamus sveikatos priežiūros modelius ir palaipsniui pereiti prie jų, kad papildytų dabartiniais kiekiais grindžiamus sveikatos priežiūros modelius, kad būtų pagerinti sveikatos priežiūros rezultatai ir sumažintos išlaidos.

Ji apima tinkamų vertės principu grindžiamų modelių ir iniciatyvų kūrimą, atitinkamus stebėsenos mechanizmus, skirtus reformos sėkmei įvertinti ir stebėti, ir vertės principu grindžiamų modelių įvedimą sprendime dėl pirminės ir stacionarinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo, kaip numatyta bendrosios sveikatos sistemos teisės aktuose.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2023 m. kovo 31 d.

5 investicijų grupė (C1.1I5). Kipro valstybinių ligoninių stiprinimas, modernizavimas ir atnaujinimas

Šių investicijų tikslas – stiprinti, modernizuoti ir (arba) atnaujinti Kipro valstybines ligonines, kad jos galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su privačiuoju sektoriumi, kartu gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas valstybinėse ligoninėse.

Ši priemonė apima šių devynių valstybinių ligoninių tobulinimą, modernizavimą ir (arba) atnaujinimą: 1) Makarijaus ligoninės vaikams išplėtimą, kad vaikams būtų galima pasiūlyti visapusišką gydymą; 2) Pafo ir Limasolio ligoninių hemodializės skyriaus statybą ir (arba) plėtimą; 3) psichikos sveikatos ligoninės statybą; 4) Limasolio bendrosios ligoninės gerinimą; 5) visose Kipro valstybinėse ligoninėse nelaimingų atsitikimų ir ekstremaliųjų situacijų skyrių išplėtimą; 6) Pafo bendrosios ligoninės gerinimą; 7) invazinės spinduliuotės skyriaus išplėtimą, įskaitant medicininę įrangą (pvz., angiografijos įrenginį); 8) COVID-19 padalinio Famagustos ligoninėje statybą ir 9) Limasolio bendrosios ligoninės užkrečiamųjų ligų skyriaus sukūrimą. Pastatų renovacija siekiama vidutiniškai bent 30 % sumažinti pirminės energijos poreikį. Pafo ligoninės hemodializės įrenginio pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 % mažesnis, nei nustatyta pagal beveik nulinės energijos pastato reikalavimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

A.4.    Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

B. 2.1 KOMPONENTAS. Poveikio klimatui neutralizavimas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančioji energija

Šia Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalimi siekiama spręsti klimato kaitos švelninimo uždavinį prisidedant prie šalies perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo.

Komponento tikslai – gerinti aplinkos politiką taikant priemones, susijusias su ekologiniais mokesčiais, elektros energijos rinkos atvėrimu ir palankesnių sąlygų atsinaujinančių išteklių energijos ir renovacijos projektų licencijavimui sudarymu. Šio komponento tikslas – pagerinti pastatų fondo ir kitos infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumą ir remti žaliąsias investicijas į MVĮ, namų ūkius, viešąjį sektorių ir NVO. Šiuo komponentu taip pat siekiama sumažinti energijos nepriteklių ir spręsti Kipro energetinės izoliacijos problemą.

Komponentu remiamos 2019 ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, kuriose rekomenduojama sutelkti investicijas ir su investicijomis susijusią politiką į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4 ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

B.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C2.1R1). Aplinkosauginiai mokesčiai

Priemonės tikslai – skatinti pereiti prie efektyvesnio aplinkos išteklių naudojimo, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtį.

Reformą sudaro teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatomas anglies dioksido mokestis degalams, naudojamiems ekonomikos sektoriuose, kuriems netaikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Reforma taip pat apima laipsnišką mokesčio už vandenį įvedimą, taip pat mokesčio už buitines ir (arba) sąvartynų atliekas įvedimą. Reforma siekiama apčiuopiamai prisidėti siekiant 2030 m. klimato ir energetikos siektinų reikšmių, kad būtų sumažintas išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir padidinta atsinaujinančiosios energijos dalis. Teisės aktų pakeitimai grindžiami nepriklausomo tyrimo, kurį reikia atlikti, išvadomis.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (C2.1R2). Kipro perdavimo sistemos operatoriaus (TSOC) nepriklausomumas nuo dabartinės Kipro elektros energijos institucijos

Priemonės tikslas – didinti konkurenciją elektros energijos rinkoje sudarant sąlygas naujiems investuotojams dalyvauti elektros energijos gamybos, kaupimo, telkimo, reguliavimo apkrova ir tiekimo veikloje.

Reforma apima Kipro perdavimo sistemos operatoriaus (TSOC) nepriklausomumo nuo dabartinės Kipro elektros energijos institucijos (EAC) užtikrinimą valdymo, finansų ir personalo valdymo požiūriu. Šia priemone taip pat turi būti sudarytos palankesnės sąlygos pakeisti tiekėją, o tai turėtų sumažinti elektros energijos sąnaudas buitiniams ir komerciniams / pramoniniams vartotojams.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

3 reforma (C2.1R3). Vieno langelio principu grindžiamos skaitmeninės vieno langelio sistemos, skirtos atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams supaprastinti ir palengvinti energijos renovaciją pastatuose

Priemonės tikslas – skatinti AEI projektų įgyvendinimą supaprastinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų leidimų išdavimo procesą. Šia reforma taip pat siekiama paspartinti pastatų energinę renovaciją.

Reforma apima leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams išdavimo proceso skaitmeninimą ir bendro informacijos centro, teikiančio techninę ir finansinę paramą pastatų energinės renovacijos tikslais, įsteigimą.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

4 reforma (C2.1R4). Energijos kaupimo reguliavimo sistema

Priemonės tikslas – nustatyti reguliavimo sistemą, kuria būtų skatinamas saugyklų dalyvavimas elektros energijos rinkoje.

Reforma apima perdavimo ir paskirstymo taisyklių ir prekybos ir atsiskaitymo taisyklių (TSR) pakeitimą, kad saugyklos galėtų dalyvauti didmeninėje elektros energijos rinkoje. Tikimasi, kad tai paskatins elektros energijos gamybą atsinaujinančiosios energijos sistemose ir prisidės prie visos elektros energijos rinkos efektyvumo ir ekonominio gyvybingumo.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

1 investicijų grupė (C2.1I1). Investicijų į energijos vartojimo efektyvumą skatinimas MVĮ, savivaldybėse, bendruomenėse ir platesniame viešajame sektoriuje

Priemonės tikslas – sumažinti pirminės ir galutinės energijos suvartojimą ir išmetamo CO2 kiekį pastatuose ir (arba) įrenginiuose, kurie priklauso arba kuriuos eksploatuoja MVĮ, vietos valdžios institucijos (savivaldybės ir bendruomenės) ir platesnio viešojo sektoriaus organizacijos.

Investicijos apima paramos bent 275 subjektams teikimą pastatų renovacijai ir gamybos procesų veiksmingumo didinimui. Dotacijų schema taip pat skatinamas energijos vartojimo audito vykdymas, skaitmeninių technologijų diegimas ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimas. Investicijomis siekiama vidutiniškai bent 30 % sumažinti pirminės energijos poreikį.

Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma, kvietime teikti pasiūlymus dėl šios priemonės matyti, kad biomasės katilų pirkimas atitiktų Direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 ir atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl išmetamų oro teršalų nuostatas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicijų grupė (C2.1I2). Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir individualių energijos vartojimo efektyvumo priemonių skatinimas būstuose ir energijos nepritekliaus mažinimas namų ūkiuose, kuriuose yra žmonių su negalia

Priemonės tikslas – skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taupyti energiją dideliam senų būstų fondui, taip pat subsidijuoti nedidelio masto energijos renovaciją energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose ir namų ūkiuose, kuriuose yra žmonių su negalia.

Investicijas sudaro dvi papriemonės: i) paramos schema, skirta atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir individualioms energijos vartojimo efektyvumo priemonėms būstuose skatinti, ir ii) paramos schema, skirta energijos nepritekliui namų ūkiuose, kuriuose yra žmonių su negalia, mažinti.

1 papriemonė. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių skatinimas būstuose

Investicijas sudaro dotacijos bent 16 200 būstų (įskaitant pažeidžiamų elektros vartotojų namų ūkius) stogų šiluminei izoliacijai ir (arba) fotovoltinių sistemų įrengimui ir (arba) esamo būsto saulės vandens šildymo (SWH) sistemų įrengimui arba pakeitimui.

2 papriemonė. Energijos nepritekliaus problemos sprendimas namų ūkiuose, kuriuose yra žmonių su negalia

Investicijas sudaro parama nedidelio masto energijos renovacijai, pavyzdžiui, šilumos izoliacijai ir efektyviai energiją vartojančiai įrangai, bent 270 energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių ir namų ūkiams, kuriuose yra žmonių su negalia.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicijų grupė (C2.1I3). Skatinti vietos ir (arba) platesnio masto valdžios institucijas ir NVO naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taupyti energiją ir sudaryti palankesnes sąlygas vietos bendruomenėms pereiti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos;

Priemonės tikslas – skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taupyti energiją didelę senos infrastruktūros, kurią naudoja vietos valdžios institucijos, dalį, taip pat sukurti tvarios energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos investicinių projektų sistemą Kipro kaimo bendruomenėse.

Investicijas sudaro dvi papriemonės: i) skatinimas vietos ir (arba) platesnio masto valdžios institucijas ir NVO naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taupyti energiją ir ii) palengvinti vietos bendruomenių perėjimą prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos. Investicijomis siekiama vidutiniškai bent 30 % sumažinti pirminės energijos poreikį.

1 papriemonė. Skatinti vietos ir (arba) platesnio masto valdžios institucijas ir NVO naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taupyti energiją

Pagal šią papriemonę nustatoma dotacijų schema, pagal kurią vietos valdžios institucijoms ir NVO teikiama parama didelio masto energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių priemonėms pastatuose, infrastruktūroje ir socialiniuose būstuose.

2 papriemonė. Sudaryti palankesnes sąlygas vietos bendruomenėms pereiti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos

Pagal šią papriemonę teikiama techninė parama kaimo bendruomenių taryboms rengiant tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir įgyvendinant investicijas į energetiką ir klimato kaitą, taip pat kuriant dotacijų sistemą, skirtą investicijoms į tvarią energetiką ir prisitaikymą prie klimato kaitos remti.

Įgyvendinus abi pagalbines priemones, vietos valdžios institucijos arba NVO kartu turi skirti ne mažiau kaip 580 investicijų, skirtų energiniam naudingumui ir atsparumui klimato kaitai didinti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

4 investicijų grupė (C2.1I4). Išmetamo CO2 kiekio mažinimas pramonės šakose, įmonėse ir organizacijose

Priemonės tikslas – paskatinti pramonės įmones, įmones ir organizacijas dalyvauti pertvarkose, kuriomis siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir įgyvendinti veiksmų planus, kuriais siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jų veiklos ir (arba) tiekimo grandinėse.

Investicijomis siekiama sukurti paramos sistemą, pagal kurią būtų teikiamas finansavimas, atitinkantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų įsigijimo išlaidas, kurių reikia išvengti dėl paramos gavėjų veiksmų sumažėjus išmetamųjų teršalų kiekiui. Dėl suteiktos paramos sumažinama ne mažiau kaip 354 566 tonos CO2 ekv.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 1 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 2 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 ; iv) veiklą, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

5 investicijų grupė (C2.1I5). Viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Priemonės tikslas – palengvinti pasirinktų viešųjų pastatų, t. y. priešgaisrinės tarnybos pastatų, mokyklų, Nikosijos bendrosios ligoninės, vandens valymo įrenginių ir vandens pumpavimo stočių, energijos atnaujinimą ir didesnį energijos vartojimo efektyvumą.

Investicijas sudaro trys paprogramės: i) priešgaisrinės paslaugos ir mokyklos; ii) Nikosijos bendroji ligoninė ir iii) prie tinklo prijungtų fotovoltinės energijos sistemų įrengimas vandens valymo įrenginiuose ir vandens pumpavimo stotyse.

1 papriemonė. Priešgaisrinės paslaugos ir mokyklos

Šią papriemonę sudaro energijos modernizavimas 16 Kipro miesto gaisrinės stočių, ugniagesių brigados būstinėje ir dviejose kaimo gaisrinėse. Pagalbinė priemonė taip pat apima šiluminės izoliacijos ir fotovoltinių sistemų įrengimą bent 405 mokyklose.

Investicijomis siekiama vidutiniškai bent 30 % sumažinti pirminės energijos poreikį.

2 papriemonė. Nikosijos bendroji ligoninė

Pagalbinę priemonę sudaro fotovoltinės sistemos įdiegimas ir įrengimas Nikosijos bendrojoje ligoninėje; jos bendras pajėgumas – 943 kW.

3 papriemonė. Vandens valymo įrenginiai ir vandens siurblinės

Pagalbinę priemonę sudaro prie tinklo prijungtų fotovoltinės energijos sistemų, kurių bendra galia yra 2 MWp, įrengimas vandens valymo įrenginiuose ir vandens siurbimo stotyse.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

6 investicijų grupė (C2.1I6). Atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir pažangiųjų tinklų bandymo infrastruktūros atnaujinimas Kipro universitete

Priemonės tikslas – atnaujinti Kipro universiteto atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir pažangiųjų tinklų bandymų infrastruktūrą ir integruoti šią infrastruktūrą į būsimą pažangųjį elektros energijos tinklą.

Investicijas sudaro pažangiųjų elektros energijos tinklų įrangos tiekimas, įrengimas, bandymas, kalibravimas, perdavimas eksploatuoti ir priėmimas, taip pat galutinis infrastruktūros integravimas. Ši priemonė taip pat apima orientavimąsi į darbuotojus ir mokymą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. birželio 30 d.

7 investicijų grupė (C2.1I7). Pažangiosios apskaitos infrastruktūros (pažangiosios matavimo infrastruktūros) skirstomosios sistemos operatoriaus (DSO) masinis įrengimas ir eksploatavimas

Priemonės tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas plačiai diegti pažangiuosius skaitiklius Kipre.

Investicijas sudaro 400 000 pažangiųjų skaitiklių pristatymas ir įrengimas galutiniams elektros energijos vartotojams, įskaitant fizinius ir juridinius asmenis.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

8 investicijų grupė (C2.1I8). Žemės ūkyje išmetamo ŠESD kiekio stebėsena ir mažinimas

Priemonės tikslas – sustiprinti žemės ūkio sektoriuje Kipre išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną ir prisidėti prie jos mažinimo.

Investicijomis siekiama sukurti žemės ūkiui skirtą ŠESD stebėsenos sistemą, kuri teiktų duomenis veiksmingesnei klimato kaitos švelninimo praktikai įgyvendinti ir padėtų iki 2025 m. pabaigos 10 % sumažinti žemės ūkio išmetamą ŠESD kiekį.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

9 investicijų grupė (C2.1I9). Apsauga nuo miškų gaisrų

Priemonės tikslas – pagerinti atitinkamų Kipro valdžios institucijų gebėjimus kovoti su gaisro pavojais ir stiprinti apsaugą nuo rizikos, su kuria susiduria piliečiai, infrastruktūra ir miškai.

Investicijos apima gaisrų gesinimo orlaivių, transporto priemonių, įrangos ir susijusių mokymų bei techninės priežiūros pirkimą priemonės įgyvendinimo laikotarpiu. Tai apima šių transporto priemonių, mašinų ir įrangos tiekimą: 75 transporto priemonės patruliavimo tikslais siekiant apsaugoti miškus ir perkelti darbuotojus įvykus gaisriniams incidentams; 12 didelių gaisrinių sunkvežimių; 25 skubios pagalbos gaisro gesinimo transporto priemonės; keturi buldozeriai priešgaisriniams darbams atlikti, kurie gali būti greitai sunkvežimiais pristatomi į gaisro vietas; keturi antžeminiai buldozeriai, skirti priešgaisrinės apsaugos darbams atlikti; šeši žemės ūkio traktoriai su gaisro prevencijos įranga, skirta priešgaisrinės saugos priemonėms panaudoti; keturračiai ekskavatoriai ir (arba) krautuvai; šeši šakų smulkintuvai; keturi krovėjai (sunkvežimiai) ir šešios 20 tonų autocisternos priešgaisrinės saugos tikslais; vienas gaisro gesinimo orlaivis.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

10 investicijų grupė (C2.1I10). Rinkos valdymo sistema, skirta elektros energijos rinkos atvėrimui konkurencijai palengvinti

Priemonės tikslas – įdiegti Kipro perdavimo sistemos operatoriaus rinkos valdymo sistemą, kaip priemonę, palengvinančią elektros energijos rinkos atvėrimą konkurencijai.

Investicijas sudaro Kipro elektros energijos rinkos valdymo sistemos įrengimas ir diegimas ir susijęs 100 % perdavimo sistemos operatoriaus darbuotojų mokymas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2023 m. kovo 31 d.

B.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

B.3.    Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

11 investicijų grupė (C2.1I11). Energetikos izoliacijos panaikinimas. Bendro intereso projektas „EuroAsia Interconnector“

Priemonės tikslas – užtikrinti tiekimo saugumą ir konkurencingesnes didmenines elektros energijos kainas, taip pat sudaryti sąlygas intensyviau naudoti elektros energiją iš švaresnių išteklių, visų pirma iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, sujungiant Kipro elektros energijos tinklą su ES žemynine sistema.

Investicijas sudaro BIP 3.10.2 Kiprą ir Graikiją jungianti jungtis, apimanti 1 000 MW galios keitiklių stotį Kipre ir susijusią infrastruktūrą Kipre ir Kretoje, sujungtą per 898 km AĮNS povandeninių kabelių, kurių pajėgumas 1 000 MW. Tikimasi, kad tai bus dalis platesnio masto investicijų, kuriomis tiesiama tarpvalstybinė jungiamoji linija, kurios bendras ilgis yra 1 208 km tarp Kretos, Kipro ir Izraelio. Tikimasi, kad įvairios projekto dalys bus finansuojamos iš įvairių šaltinių, būtent iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Europos investicijų banko paskolos, komercinių paskolų ir nuosavo kapitalo.

Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma, įgyvendinant projektą turi būti tinkamai laikomasi poveikio aplinkai vertinime ir statybos leidime nustatytų poveikio aplinkai mažinimo priemonių. Visos priemonės, nustatytos atliekant PAV ir vertinimą pagal Direktyvą 2000/60/EB, būtinos atitikčiai techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) užtikrinti, įtraukiamos į projektą ir jų laikomasi infrastruktūros statybos, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapuose.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

B.4.    Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

C. 2.2 KOMPONENTAS. Darnusis transportas

Šia Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalimi siekiama skatinti švaresnį, pažangesnį, saugesnį ir sąžiningesnį judumą mieste skatinant perėjimą nuo asmeninių automobilių prie tvaresnių transporto rūšių, kaip antai viešasis transportas, važiavimas dviračiu, ėjimas pėsčiomis, ir skatinti naudoti netaršias arba mažataršes transporto priemones, taip pat transporto sektoriuje naudoti skaitmenines sistemas.

Komponentas skirtas konkrečiai šaliai skirtoms rekomendacijoms dėl investicijų į tvarų transportą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4 ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

C.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C2.2R1). Intelektinės transporto sistemos sukūrimas naudojant skaitmenines porines technologijas

Priemonės tikslas – pagerinti technologinę infrastruktūrą, sudaryti sąlygas geriau ir veiksmingiau stebėti infrastruktūrą ir įdiegti pažangias jos savybes.

Reforma apima pažangios transporto sistemos kūrimą ir įgyvendinimą siekiant pagerinti judumo valdymą miestų teritorijose ir Kipro TEN-T tinkle, taip pat gerinant įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą. Reforma apima 300 jutiklių tiekimą, įrengimą ir prijungimą prie nacionalinio prieigos taško. Tikimasi, kad ši įranga taps fizinio judumo tinklų skaitmeninimo geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenų bazėje ir judumo paslaugų integravimo pagrindu.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (C2.2R2). Sukurti sąveikios ir veiksmingos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros ir veiksmingos elektromobilių įkrovimo rinkos reguliavimo sistemą

Priemonės tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas sukurti veiksmingą elektromobilumo infrastruktūrą, skirtą EVTP įkrauti.

Reforma siekiama sukurti mechanizmą, skirtą i) įgyvendinti ir stebėti EVTP įkrovimo rinką ir ii) koordinuoti duomenų analizę, kad būtų galima vykdyti veiksmingą tinklo stebėseną ir užtikrinti atitiktį nacionalinei ir ES teisei.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

3 reforma (C2.2R3). Palaipsniui atsisakyti labiausiai taršių transporto priemonių, ypač užterštose miestų teritorijose.

Reformos tikslas – sukurti reglamentavimo sistemą, kad būtų suteiktas postūmis pakeisti senus ir aplinką teršiančius riedmenis, ir skatinti naudoti tvarius kelionės į darbą ir judumo sprendimus.

Vykdant šią reformą sukuriama teisinė sistema, pagal kurią galima įgyvendinti priemones, kurių tikslas – neįtraukti teršiančių transporto priemonių į svarbiausias sritis, pvz., teršalų neišskiriančios zonos, rinkliavos už transporto priemonių judėjimą tam tikrose zonose ir privalomas EVTP naudojimas vykdant tam tikras transporto operacijas. Reformą remia investicijų grupė Nr. 3 (skatinti plačiai naudoti EVTP, LEV ir alternatyvias transporto priemones).

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1 investicijų grupė (C2.2I1). Tvaraus judumo mieste projektų įgyvendinimas ir prieinamumo didinimo priemonės

Šių priemonių tikslai – sukurti būtiną infrastruktūrą, kad būtų skatinamas judumas mieste su ekologiškesnėmis galimybėmis, gerinama miesto aplinka ir kelių eismo saugumas Limasolyje ir Larnakoje. Investicijos taip pat apima priemones, skirtas pėsčiųjų, dviratininkų ir neįgaliųjų prieinamumui ir saugiam judėjimui visuose miestų centruose gerinti.

Konkrečiau, investicijos apima dviračių takų, autobusų juostų ir atitinkamos ITS įrangos (t. y. išmaniosios šviesoforinės sistemos su autobusų pirmenybės sistema) įdiegimą, dviračių stovėjimo aikštelių, autobusų priedangų įrengimą ir kelių eismo saugumo sąlygų gerinimą pasirinktose sankryžose. Tai taip pat apima priemiesčio stovėjimo aikštelių, avarinių stočių ir atitinkamos ITS įrangos kūrimą, taip pat esamo kelių tinklo miestų centruose atnaujinimą (pvz., pėsčiųjų takų, perėjos pėstiesiems, dviratininkams ir (arba) neįgaliesiems, įspėjimo sistemas regėjimo sutrikimų turintiems asmenims, dviračių stovėjimo aikštelių, pėsčiųjų takų rampų).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. kovo 31 d.

2 investicijų grupė (C2.2I2). Elektromobilumo infrastruktūros kūrimas

Priemonių tikslai – sukurti reikiamą infrastruktūrą, kad būtų palengvintas perėjimas prie elektromobilumo ir prisidėta prie įkrovimo prieigų diegimo.

Investicijas sudaro trys paprogramės: i) viešai prieinamų EVTP greitojo įkrovimo stotelių įrengimas; ii) dotacijų schema viešai prieinamų įkrovimo prieigų įrengimui įmonių ir vietos valdžios institucijų patalpose ir iii) dotacijų schema EVTP apmokestinimui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

1 papriemonė. Elektrinių transporto priemonių viešųjų greitojo įkrovimo stotelių įrengimas

Investicijas sudaro 10 greito įkrovimo stotelių įrengimas kaip parodomasis elektromobilumo skatinimo projektas. Ji suteikia prieigą prie elektra varomų transporto priemonių greitojo įkrovimo infrastruktūros, todėl tikimasi, kad ji padės pašalinti kliūtis vartotojams, susijusius su EVTP savarankiškumu. 10 greito įkrovimo stotelių įrengiamos viešai prieinamose vietose, pvz., ligoninėse, didelėse viešai prieinamose automobilių stovėjimo aikštelėse arba už viešųjų paslaugų pastatų ribų (pvz., ministerijose ar teismuose).

2 papriemonė. Viešųjų įkrovimo prieigų įrengimo įmonių ir vietos valdžios institucijų patalpose dotacijų sistema

Sistema skatina įkrovimo prieigų įrengimą įmonėms arba vietos valdžios institucijoms priklausančiose viešose zonose.

3 papriemonė. Dotacijų schema EVTP apmokestinimui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

Pagal šią schemą numatomos finansinės paskatos, skirtos elektromobilumui būtinos infrastruktūros plėtrai skatinti, visų pirma apmokestinant EVTP iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Ši dotacijų schema apima fotovoltinių sistemų ir įkrovimo įrangos įrengimą būstuose, skirtus elektra varomoms privačioms transporto priemonėms įkrauti, ir vietos ir (arba) valdžios institucijų finansavimą EVTP viešųjų įkrovimo punktų statybai. Numatoma, kad didžioji elektros energijos dalis viešuosiuose įkrovimo punktuose bus gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicijų grupė (C2.2I3). Skatinti plačiai naudoti elektra varomas transporto priemones (EVTP)

Priemonės tikslas – skatinti pirkti EVTP, LEV (t. y. lengvuosius automobilius, išmetančius mažiau kaip 50 g/km CO2), elektrinius dviračius ir viešojo arba nevariklinio transporto priemones (pvz., autobusus, dviračius), kartu palaipsniui pašalinant senesnes taršias transporto priemones iš judėjimo. Tikimasi, kad investicijomis bus papildyta 3-ioji reforma (pažangus laipsniškas labiausiai taršių transporto priemonių atsisakymas, ypač užterštose vietovėse).

Investicijas sudaro trys paprogramės: i) pradėti perėjimą prie elektromobilumo valdžios sektoriuje; ii) EVTP pirkimo paramos schema ir iii) labiausiai taršių transporto priemonių atidavimo į metalo laužą schema kartu su netaršaus ir mažataršio judumo paskatomis.

1 papriemonė. Pradėti perėjimą prie elektromobilumo valdžios sektoriuje

Investicijos apima priemones, kuriomis siekiama pradėti laipsniškai pakeisti vyriausybinį įprastinių transporto priemonių parką elektra varomomis transporto priemonėmis ir skatinti perėjimą prie elektromobilumo. Tai apima 100 elektra varomų transporto priemonių pirkimą valdžios sektoriaus poreikiams ir atitinkamų įkrovimo punktų įrengimą vyriausybės patalpose. Be to, Pašto paslaugų departamentas pakeičia visą savo motociklų parką elektriniais motociklais.

Tikimasi, kad tai bus demonstracinis projektas, skirtas elektromobilumui plačioje visuomenėje skatinti.

2 papriemonė. EVTP pirkimo paramos schema

Pagal šią schemą dotacijos forma numatomos paskatos pirkti ir registruoti EVTP bei pirkti elektrinius dviračius. Ji yra tiesiogiai susijusi su 3-ąja reforma „Pažangus laipsniškas labiausiai taršių transporto priemonių panaikinimas, ypač užterštose miestų teritorijose“, kaip lygiagreti, pagalbinė ir papildoma priemonė.

3 papriemonė. Labiausiai taršių transporto priemonių atidavimo į metalo laužą schema ir paskatos rinktis netaršaus ir mažataršio judumo galimybes

Pagal šią sistemą vairuotojai skatinami atsisakyti senesnių ir labiau taršių transporto priemonių mainais už alternatyvias judumo galimybes, pavyzdžiui, perkant LEV arba elektrinį dviratį ir (arba) metinius nemokamus autobusų bilietus. Tikimasi, kad senesnių transporto priemonių pašalinimas padės sumažinti transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir sumažinti jo poveikį oro, vandens, dirvožemio ir triukšmo taršai. Į metalo laužą atiduotas transporto priemones perdirba licencijuoti perdirbėjai. Pirmenybė teikiama seniausioms transporto priemonėms, kurias reikia atiduoti į metalo laužą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

D. 2.3 KOMPONENTAS. Pažangi ir tvari vandentvarka

Šiuo Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama spręsti vandentvarkos neveiksmingumo problemą. Šio komponento tikslai – užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą geros kokybės geriamojo vandens tiekimą, kuo labiau padidinant nuotekų surinkimo sistemų infrastruktūrą, nuotekų valymą ir pakartotinį išvalytų nuotekų naudojimą žemės ūkyje; vandens nuostolių mažinimas, negauto vandens ir požeminio vandens gavyba, kovos su potvyniais infrastruktūros gerinimas, vartotojams teikiamų paslaugų veiklos efektyvumo didinimas pasitelkiant technologijų pažangą ir finansinių sandorių skaidrumo užtikrinimas.

Komponentas skirtas konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai dėl vandentvarkos (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

D.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C2.3R1). Vandens išteklių valdymo reforma

Priemonės tikslas – apibrėžti veiksmus, kuriais būtų šalinami struktūriniai vandens išteklių valdymo Kipre trūkumai ir gerinamas jo efektyvumas bei tvarumas.

Reforma apima aukšto lygio darbo grupės (toliau – darbo grupė), kuriai vadovauja Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos ministerija ir kurios veikloje dalyvauja Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Europos programų, koordinavimo ir plėtros generalinio direktorato, visų vandens ir kanalizacijos valdybų, taip pat vietos administravimo koordinavimo įstaigų atstovai, siekiant atstovauti visiems suinteresuotiesiems subjektams nacionalinio vandens valdymo srityje, įsteigimą. Darbo grupė veikia kaip įvairių vandentvarkos institucijų bendradarbiavimo įstaiga ir koordinavimo bei stebėsenos įstaiga, atsakinga už siūlomų investicijų ir veiksmų įgyvendinimą. Darbo grupė pasiūlo veiksmų planą su būtinomis reguliavimo ir pritaikymo priemonėmis, kurios turi būti įgyvendintos per ateinančius 10–15 metų. Siūlomo veiksmų plano tikslai yra: i) padidinti veiklos efektyvumą sujungiant rajono vandenį ir spaudą; nuotekų valdybas, ii) sumažinti negauto vandens kiekį, iii) pagerinti vandens naudojimą ir iv) padidinti vandens plėtros departamento infrastruktūros saugumą ir tvarų veikimą. Darbo grupė koordinuoja ir stebi veiksmų plano įgyvendinimą ir teikia reikiamą techninę pagalbą atitinkamoms vandentvarkos institucijoms, kad jos galėtų įgyvendinti reformų priemones ir į komponentą įtrauktas investicijas.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2025 m. birželio 30 d.

1 investicijų grupė (C2.3I1). Choirokitia-Famagusta konvejerio keitimas

Priemonės tikslai – didinti vandens tiekimo saugumą gerinant konvejerių infrastruktūrą, didinant kanalų, jungiančių pagrindinius vandens šaltinius (pvz., vandens valymo įrenginius) ir vartojimo teritorijas, pajėgumus. Investicijomis taip pat prisidedama prie vandens nuostolių ir gedimų mažinimo, vandens kokybės gerinimo maišant gėlintą ir rafinuotą vandenį prieš jam pasiekiant galutinius vartotojus ir energijos taupymo mažinant vandens pumpavimą.

Priemone siekiama pakeisti esamą vandens konvejerį. Projektas apima topografinių tyrimų atlikimą ir poveikio aplinkai vertinimą. Atlikus pirmiau minėtus parengiamuosius veiksmus ir išdavus reikiamus leidimus, Vandens plėtros departamentas paveda statybos darbus rangovui, kuris atrenkamas vykdant viešuosius pirkimus darbams atlikti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicijų grupė (C2.3I2). Vandens valymo įrenginiai. Vandens kokybės gerinimas

Priemonės tikslai – gerinti vandens kokybę, mažinti energijos suvartojimą ir geriamojo vandens gamybos sąnaudas ribojant vandens gėlinimo poreikį, taip pat sumažinti vandens tiekimo ir paskirstymo sutrikimus.

Priemonę sudaro Limasolio, Asprokremmoso, Tersefanou, Kornoso ir Kannaviou vandens valymo įrenginių atnaujinimas. Tai apima esamos šių penkių vandens valymo įrenginių chlorinimo infrastruktūros pakeitimą, Limasolio, Asprokremmoso ir Tersefanou vandens valymo įrenginių aktyvintųjų anglių poliravimo įrenginių įrengimą, Asprokremmos vandens valymo įrenginių pajėgumo didinimą 10 000 m³ per dieną ir stebėsenos bei kontrolės sistemos bei jos automatizavimo sistemos atnaujinimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicijų grupė (C2.3I3). Integruota vandens plėtros departamento infrastruktūros stebėsenos ir kontrolės valdymo sistema

Priemonės tikslas – pagerinti vandens išteklių valdymo efektyvumą ir padidinti kompetentingų institucijų veiklos pajėgumus. Šia priemone siekiama sumažinti verslo veiklos sutrikdymo riziką apsaugant įvairias sistemas nuo kibernetinių ir fizinių išpuolių, sumažinti energijos suvartojimą ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį didinant efektyvumą, sumažinti drėkinimo negauto vandens kiekį gerinant infrastruktūrą ir stebėsenos pajėgumus, taip pat sumažinti didelį užteršimo pavojų ir užsitęsusių sausrų poveikį, atidžiai valdant vandens išteklius ir prognozuojant.

Priemonę sudaro integruotos platformos, kurią sudaro keli posistemiai, sukūrimas; kiekvienas iš jų turi spręsti pagrindinius uždavinius, įskaitant vandens kokybę, potvynių valdymą, vandens paklausos valdymą ir vandens paskirstymą drėkinimo tikslais, energijos vartojimo efektyvumą, taip pat kibernetinį ir fizinį saugumą. Įgyvendinamos priemonės: i) 500 hidraulinių ir kokybės jutiklių visuose ežeruose, rezervuaruose, upėse ir vandens transporto tinkle iki bendruomenių lygmens; ii) energijos skaitiklių įrengimą siurbimo stočių energijos suvartojimui stebėti, kurie perduodami ir saugomi duomenų bazėje; iii) programinės įrangos platforma, susieta su pažangia analize ir metodais, skirta padėti priimti sprendimus, susijusius su vandens gamyba iš įvairių šaltinių (vandens dezinfekavimas ir valymas iš rezervuarų), atsižvelgiant į vandens tiekimo saugumą, įvairių sistemų vandens gamybos sąnaudas ir sausros prognozes. Be to, priemone sprendžiamos kibernetinio ir fizinio saugumo problemos taikant IRT sistemų apsaugos stiprinimo priemones. Projektas įgyvendinamas tokia veiksmų seka: išsami reikalavimų analizė padedant specializuotiems konsultantams; įrangos įsigijimas ir įrengimas ir IT posistemių įdiegimas, vertinimas ir atidavimas eksploatuoti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

4 investicijų grupė (C2.3I4). Pažangiųjų vandens ir kanalizacijos tinklų valdymas

Priemonės tikslas – didinti veiklos ir energijos vartojimo efektyvumą skaitmeninant Larnakos kanalizacijos ir drenažo valdybą, Larnakos vandens valdybą ir Limasolio vandens valdybą, visų pirma atnaujinant organizacijų veiklą ir paslaugas ir integruojant šiuo metu naudojamas IT sistemas į bendrą sistemą, skirtą teikti debesijos paslaugas.

Šią priemonę sudaro pažangus ir skaitmeninis kiekvienos iš trijų organizacijų modernizavimas: i) Larnakos kanalizacijos ir drenažo valdyba atlieka technoekonominį tyrimą, kad nustatytų savo energijos pėdsaką ir galimybes sumažinti energijos suvartojimą, pavyzdžiui, taikant saulės ir biodujų sprendimus. Ji taip pat įrengia pažangiuosius skaitiklius, jutiklius ir hidrologinei pusiausvyrai registruoti skirtas sistemas, kad būtų galima laiku aptikti pažeistus vamzdynus ir stebėti patogenus; ii) Larnakos vandens taryba savo skirstomuosiuose tinkluose įrengia vandens kokybės ir slėgio jutiklius, todėl tikimasi, kad bent 50 % įprastinių vartotojų skaitiklių pakeis pažangiaisiais skaitikliais. Be to, ji turi sukurti Skaitmeninio porinio sprendimo paramos priemonę ir duomenų banką. Šios sistemos renka informaciją iš įrengtų jutiklių, pažangiųjų vandens skaitiklių ir esamų sistemų, kurios turi būti sujungtos siekiant tiksliai įvertinti vandens srautą, slėgį ir kokybę, kad būtų galima laiku nustatyti įvykius; iii) Limasolio vandens taryba įprastinius vartotojų skaitiklius pakeičia automatiniais išmaniaisiais skaitikliais ir įrengia slėgio ir kokybės jutiklius inovatyvių paslaugų vartotojams, pvz., išankstinio perspėjimo nuotėkio atveju, infrastruktūros stebėsenai ir plėtrai. Be to, tikimasi, kad ji sukurs pritaikytą programinę įrangą, apimančią visas savo operacijas, ir padės priimti duomenimis grindžiamus sprendimus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

5 investicijų grupė (C2.3I5). Kovos su potvyniais ir vandens surinkimo priemonės

Priemonės tikslas – valdant potvynių riziką sušvelninti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros objektams ir pajamoms iš potvynių. Konkretus įgyvendintinų veiksmų tikslas – sumažinti eroziją dėl ekstremalių nuotėkių tiek žemės ūkio, tiek miesto vietovėse.

Šią priemonę sudaro kovos su potvyniais ir vandens surinkimo priemonės. Darbai sutelkiami trijose srityse, t. y. Livadijoje, Kladeri ir Nikosijos centre: i) Livadijoje Larnakos savivaldybė modernizuoja ir įrengia potvynių kanalus, patobulindama upės vagą ir upių krantus; ii) Kladeri vietovėje Ypsono savivaldybė turi pastatyti visą 4 600 metrų ilgio lietaus vandens surinkimo tinklą, kuris apimtų teritoriją, kuri baigiasi 35 absorbcinėse duobėse; iii) Nikosijoje Nikosijos savivaldybė jau pasirinko aštuonias zonas, kuriose turi būti įrengta visa kanalizacijos sistema. Šie darbai apima gatvių ir šaligatvių rekonstrukciją ir lietaus vandens tinklo plėtrą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

6 investicijų grupė (C2.3I6). Nikosijos ir Larnakos regionų aprūpinimo vandeniu saugumo didinimas

Priemonės tikslas – padidinti vandens pakankamumą Nikosijos ir Larnakos vandens valdybų poreikiams.

Priemone numatoma Nikosijos regione statyti tris naujos kartos stiklo skysto plieno (GLS) vandens rezervuarus (iš viso 26 000 m³) ir pastatyti 10 000 m³ vandens rezervuarą tam tikroje nustatytoje Klavdia, Larnakoje, teritorijoje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

7 investicijų grupė (C2.3I7). Rytų Nikosijos infrastruktūra, skirta išvalytų nuotekų pakartotiniam naudojimui

Priemonės tikslas – padidinti Vathia Gonia teritorijoje esančios nuotekų valymo stoties saugojimo pajėgumus, kad būtų galima panaudoti visą išvalytų nuotekų kiekį. Tai pasiekiama statant būtiną infrastruktūrą, kad būtų galima nedelsiant panaudoti vandenį, vengiant bet kokio nuotėkio ir tenkinant ūkininkų, prisijungusių prie drėkinimo tinklo, drėkinimo poreikius.

Projektus įgyvendina Vandens plėtros departamentas, be to, jie apima išvalytų nuotekų iš Vathia Gonia nuotekų valymo įrenginio, esančio rytinėje Nikosijos dalyje, pumpavimą, perdavimą, paskirstymą ir saugojimą. Išvalytas vanduo galiausiai naudojamas drėkinimo tikslais konkrečiuose žemės ūkio regionuose, esančiuose platesnėje rytinėje Nikosijos dalyje, kontroliuojant Kipro Respublikai, taip išvengiant bet kokio išleidimo.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

8 investicijų grupė (C2.3I8). Jūrų ekosistemos apsauga nuo pavojų išsiliejus naftai

Priemonės tikslas – apsaugoti jūrų ekosistemas atnaujinant Žuvininkystės ir jūrų mokslinių tyrimų departamento veiklos pajėgumus, kad būtų galima greitai, tinkamai ir veiksmingai reaguoti į incidentus, susijusius su tarša nafta, ir jūrų taršą.

Priemonę sudaro trijų ploviklių laivų įsigijimas su galimybe savarankiškai išgauti naftą išgaunančių bendrovių, iš kurių dvi veikia netoli kranto linijos, o didesnės – atviroje jūroje, taip pat dviejų savarankiškų aliejaus tirpiklių oro purkštuvų pirkimas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

D.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

E. KOMPONENTAS 3.1. Naujas augimo modelis ir ekonomikos įvairinimas

Komponentas skirtas Kipro ekonomikos uždaviniams, susijusiems su konkurencingumu, našumu ir investicijomis, taip pat per dideliam pasitikėjimui tam tikrais ekonomikos sektoriais, pavyzdžiui, turizmu, spręsti.

Komponento tikslas – padėti ekonomikai pereiti prie naujo ekonomikos augimo modelio (Europos tvaraus verslo ir prekybos centro), sprendžiant sektorių problemas.

Pirminis sektorius: tikslas – plėtoti konkurencingą žemės ūkio sektorių, visų pirma pasitelkiant žemės ūkio technologijas ir glaudžiai bendradarbiaujant su įmonėmis, aukštojo mokslo įstaigomis ir mokslinių tyrimų centrais, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų.

Antrinis sektorius: tikslas – sukurti konkurencingą lengvosios gamybos sektorių, kuriame būtų daugiausia dėmesio skiriama tokioms sritims kaip žaliosios technologijos ir žemės ūkio technologijos.

Tvarus turizmas: tikslas – plėtoti stiprią kaimo turizmą ir tvarią apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūrą ir pritraukti sveikatingumo ir sveikatingumo turistus pasitelkiant konkurencingas ir geros reputacijos sveikatos priežiūros paslaugas.

Žiedinė ekonomika (daugiausia dėmesio skiriant atliekų tvarkymui): tikslas – padėti pereiti prie žiedinės ekonomikos geriau naudojant žaliavas, mažinant atliekų kiekį, didinant informuotumą apie darnų vystymąsi ir pereinant prie atsinaujinančiosios energijos, kad būtų sušvelninta klimato krizė, apsaugota socialinė gerovė ir sukurta atspari ekonomika. Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl investicijų sutelkimo į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir atliekomis ir vandentvarka (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), dėl poreikio „su investicijomis susijusia ekonomine politika daugiausia dėmesio skirti tvariam transportui, aplinkai“ ir „aplinkai, visų pirma atliekų ir vandentvarkai“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

E.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

3.1.1 subkomponentas. Atsparus ir konkurencingas pirminis sektorius

1 reforma (C3.1R1). Pereiti nuo 20-ojo amžiaus prie 21-ojo amžiaus žemės ūkio praktikos investuojant į nacionalinį kompetencijos centrą žemės ūkio technologijų srityje

Reformos tikslas – spręsti problemas pirminiame sektoriuje, įskaitant žemą našumą ir technologinių žinių trūkumą, sukuriant centralizuotą veiklos modelį, glaudžiai bendradarbiaujant Žemės ūkio mokslinių tyrimų institutui ir valstybiniams universitetams.

Reforma siekiama įsteigti Kipro žemės ūkio mokslinių tyrimų institutą, kuris būtų šalies žemės ūkio, gyvulininkystės ir aplinkos apsaugos kompetencijos centras, ir stiprinti Žemės ūkio mokslinių tyrimų instituto ir universitetų bendradarbiavimą rengiant naujas mokymo programas.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2023 m. birželio 30 d.

2 reforma (C3.1R2). Internetinė debesija grindžiama platforma, skirta prekybos ir informacijos simetrijos šviežių produktų tiekimo grandinėje gerinimui

Reformos tikslai – pašalinti ilgalaikius šviežios produkcijos tiekimo grandinės trūkumus, ypač susijusius su atsekamumu, rinkos kainų iškraipymu ir informacijos asimetrija, kuri silpnina gamintojų padėtį rinkoje.

Reformą sudaro naujas įstatymas dėl nesąžiningos veiklos, susijusios su vietos šviežių produktų rinkos sandoriais, ir platformos, skirtos registruoti sandorius vietos šviežių produktų rinkoje, veikimas.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2026 m. birželio 30 d.

3 reforma (C3.1R3). Kipro avių ir ožkų populiacijos genetinis gerinimas

Reformos tikslas – didinti pirminio sektoriaus našumą ir tvarumą skatinant žemės ūkio technologijas, pažangią avių ir ožkų dauginimą ir genominį tobulinimą, siekiant optimizuoti pieno produktų gamybą.

Reforma apima paramą avininkystės ir ožkininkystės ūkininkams, kad jie atnaujintų apskaitą ūkiuose, jų gamybos procesus, produktų kokybės vertinimo pastangas ir dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu finansuojamame AGRICYGEN projekte, kuriuo jiems būtų teikiamos pažangios žinios ir gairės apie jų gyvūnų genetinę vertę. Tai suteikia galimybę ūkininkams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl gyvūnų reprodukcijos, siekiant pagerinti produktyvumą, visų pirma pieno gamybos srityje.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2026 m. birželio 30 d.

1 investicijų grupė (C3.1I1). Bendradarbiavimu grindžiamos jūrų akvakultūros infrastruktūros (uostų ir sausumos įrenginių) statyba Pentakomo pakrantės zonoje

Priemonės tikslas – užpildyti spragą, susijusią su nepakankama uostų ir žemės infrastruktūra kasdieniams šios veiklos poreikiams patenkinti, tenkinant esamus ir būsimus poreikius, susijusius su daugiau kaip 70 % Kipre veikiančių jūrų akvakultūros vienetų, siekiant užtikrinti sklandų šio sektoriaus veikimą. Šia priemone siekiama išlaikyti akvakultūros gyvybingumą, didinti jos konkurencingumą ir užtikrinti tolesnę tvarią plėtrą ir plėtrą, stiprinant pirminio sektoriaus atsparumą, konkurencingumą ir indėlį į darnų Kipro ekonomikos vystymąsi.

Investicijas sudaro bendradarbiavimo jūrų akvakultūrai Pentakomo rajone infrastruktūros, kuri turi būti specialiai suprojektuota taip, kad atitiktų jūros akvakultūros veiklos poreikius (saugūs aptarnaujantys laivai prišvartuoti, įrangos techninės priežiūros zonos, sandėliavimo zonos, pakrovimo ir iškrovimo vietos ir degalinė), statyba. Ji apima mažo uosto su reikalingais ir tinkamais sausumos įrenginiais, kuriuose būtų galima aptarnauti septynis akvakultūros vienetus, kuriuose yra apie 40 įvairaus dydžio tarnybinių laivų, statybą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. kovo 31 d.

2 investicijų grupė (C3.1I2). Esamų Kipro vietos tradicinių maisto produktų (gėrimų) izotopinių duomenų bazių tobulinimas sukuriant blokų grandinės platformą, kad būtų užtikrintas jų tapatumas

Priemonės tikslas – naudojantis stabiliomis izotopinėmis duomenų bazėmis sukurti Kipro produktų ir apskritai Europos maisto produktų tapatumo nustatymo mechanizmą ir tinkamą paskirtį atitinkančią tikrinimo metodiką, taip naudojant mokslinius tyrimus ir technologijas. Visų pirma pagal priemonę parengiama tikrinimo metodika, taikoma bent trijose autentiškumo srityse (pieno produktai, medus ir spiritiniai gėrimai), kurioms labai kenkia falsifikavimas ir sukčiavimas.

Investicijas sudaro ekspertų tinklo, kuris reguliavimo ir gamybos suinteresuotiesiems subjektams teikia informaciją apie maisto autentiškumo problemas ir problemas, esamus duomenų rinkinius, turimą metodiką ir saugų keitimąsi duomenimis ir informacija, sukūrimas. Be to, ji parengia tikslų tikrinimo metodiką bent trijose autentiškumo srityse (pieno produktai, medus ir spiritiniai gėrimai), kurioms labai kenkia falsifikavimas ir sukčiavimas. Be to, ji skatina žinių apie „IsoDataBase“ rezultatus perdavimą maisto pramonei, reguliavimo, vykdymo užtikrinimo, mokslinių tyrimų ir vartotojų suinteresuotiesiems subjektams ir sukuria konfigūruojamą žiniatinklio ir mobiliųjų įmonių išteklių planavimą, kuris gali bet kurią popierine forma grindžiamą tiekimo grandinę paversti skaitmenine.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. kovo 31 d.

3 investicijų grupė (C3.1I3). Kelti esamos žemės ūkio bendruomenės kvalifikaciją ir didinti būsimos darbo jėgos profesionalumą investuojant į žmogiškąjį kapitalą

Priemonės tikslas – gerinti ūkininkų bendruomenės įgūdžius perduodant žinias ir skatinant inovacijas. Taip siekiama skatinti konkurencingesnį žemės ūkio sektorių, turintį didesnį potencialą, stiprinant gebėjimus ir perduodant žinias.

Investicijas sudaro 10 stipendijų žemės ūkio sektoriuje, kurių kiekviena sudaro 10 000 EUR, skyrimas būsimai sektoriaus darbo jėgos plėtrai remti. Ja taip pat remiamas žinių ir inovacijų perdavimas esamoje darbo rinkoje naudojantis Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema, turinčia sąsajų su akademine bendruomene, panaikinant atotrūkį tarp praktinio taikymo ir žinių, mokslo, patirties ir mokslinių tyrimų.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

3.1.2 subkomponentas. Novatoriškas ir konkurencingas antrinis sektorius

4 investicijų grupė (C3.1I4). Pirmojo Ekologinio pramonės mokslo parko steigimo inicijavimas

Priemonės tikslas – nustatyti sistemą, kuria būtų skatinamas plyno lauko tiesioginių investicijų augimas, ir įsteigti lengvų gamybos subjektų, kurie daugiausia dėmesio skiria atsinaujinantiesiems energijos ištekliams (pabrėžti saulės energiją), agrotechnologinius sprendimus ir IRT, grupę.

Investicijas sudaro Ministrų Tarybos patvirtintas veiksmų planas, grindžiamas susijusiu tyrimu, dėl Ekologinio pramonės mokslo parko sukūrimo. Parkas – tai įmonių, kurios specializuojasi technologijų įrangos gamybos srityje, grupė, daugiausia dėmesio skiriant atsinaujinančiajai energijai (visų pirma saulės energijai), žemės ūkio technologijų sprendimams ir IRT.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

5 investicijų grupė (C3.1I5). Nacionalinės komercinės tapatybės sukūrimas ir tradicinio produkto „Halloumi“ populiarinimas

Priemonės tikslas – nustatyti Kipro produktų prekės ženklą, kad būtų skatinamas jų eksportas.

Investicijas sudaro veiksmų planų rengimas remiantis dviem tyrimais: a) dėl nacionalinio komercinio identiteto „Pagaminta Kipre“ (prekės ženklas), kuriame daugiausia dėmesio skiriama Kipro produktų ir paslaugų kokybei ir struktūrinėms savybėms, kartu su salos tradicijos ir istorijos elementais, sukūrimo ir b) studijoms, kuriomis siekiama įgyvendinti „Halloumi“ sūrio strategiją, siekiant padidinti jo, kaip autentiško Kipro produkto, išskirtinumą ir rengti reklaminę ir sąmoningumo didinimo kampaniją.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2022 m. kovo 31 d.

6 investicijų grupė (C3.1I6). Žemės ūkio produktų gamybos ir prekybos įmonių modernizavimo ir skaitmeninimo sistema

Priemonės tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, skatinti ekonominės veiklos įvairinimą ir galiausiai spartinti tvarų ekonomikos augimą. Priemone siekiama skatinti investicijas į naujas įmones arba į esamų įmonių technologinę pažangą, taip padedant joms tiekti rinkai geresnius produktus, didinti našumą ir stiprinti jų augimo perspektyvas, kurti vietos darbo vietas ir suteikti pagrindą tvariam visos ekonomikos augimui.

Investicijos apima naudojimąsi dotacijų schema, pagal kurią teikiama pagalba esamoms ir naujai įsteigtoms įmonėms, ypač MVĮ, užsiimančioms žemės ūkio produktų, kuriems taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedas, perdirbimu, prekyba ir plėtojimu, išskyrus vyną, vyno actą ir veiklą, susijusią su žuvininkyste ir akvakultūra. Schema padeda įmonėms finansuoti investicijas į materialųjį arba nematerialųjį turtą, kad jos modernizuotų ir pagerintų savo gamybos įrenginius, išplėstų ir padidintų savo gamybos pajėgumus, įdiegtų naujas technologijas ir procedūras ir kurtų naujus ar kokybiškesnius žemės ūkio produktus. Finansavimas taip pat turi padėti įmonėms gerinti savo skaitmeninius pajėgumus ir taip padėti joms tobulinti savo procesus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. kovo 31 d.

7 investicijų grupė (C3.1I7). Didelių įmonių konkurencingumo gamybos sektoriuje didinimo schema

Priemonės tikslas – padėti didelėms įmonėms, turinčioms kapitalo išlaidas modernizavimui, kad jos galėtų augti, tapti konkurencingesnėmis, kurti darbo vietas ir taip prisidėti prie šalies ekonominio vystymosi.

Investicijas sudaro iki 7 000 000 EUR dotacijų schema, skirta esamoms ir naujoms didelėms gamybos sektoriaus įmonėms plėtoti ir skatinti. Kiekviena įmonė gauna ne daugiau kaip 750 000 EUR. Pagal dotacijų schemą įmonės skatinamos išlaikyti savo veiklą ir užimtumą.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas 5 : i) veiklą, susijusią su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje; ii) veiklą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; iv) veiklą, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3.1.3 subkomponentas. Tvarus, didelės pridėtinės vertės turizmo sektorius

8 investicijų grupė (C3.1I8). Turizmo sektoriaus pridėtinės vertės didinimas, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, kalnuotoms ir atokioms vietovėms

Investicijų tikslai – praturtinti turizmo produktus, pritraukti naujų rinkų, kartu mažinti sezoniškumą ir gerinti apstatytą aplinką kaimo vietovėse, kalnuotose ir atokiose vietovėse.

Investicijas sudaro dotacijų parama trijų kategorijų įmonėms: 1) apgyvendinimo pramonės MVĮ, pvz., viešbučiams, kaimo vietovėse, kalnuotose ir atokiose vietovėse renovacijos projektams, 2) tradiciniuose restoranuose arba tradiciniuose produktuose parduodančiose įmonėse, kurios turi būti nurodytos etiketėje „Kipras“ renovacijos darbams, ir 3) apgyvendinimo pramonės MVĮ, pvz., viešbučiuose, įtraukiant medicinos ir pagalbos paslaugas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

9 investicijų grupė (C3.1I9). Žiedinės ekonomikos skatinimas viešbučių įstaigose

Investicijų tikslai – palengvinti viešbučių verslo modelio perėjimą prie žiedinės ekonomikos arba kurti žiedinius produktus ar paslaugas.

Investicijas sudaro diagnostika, rekomendacijos, mokymas ir ugdomasis vadovavimas, taip pat sertifikavimo rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. kovo 31 d.

10 investicijų grupė (C3.1I10). Turizmo produktų gerinimas kaimo, kalnuotose ir atokiose vietovėse 

Investicijų tikslas – remti ekonomiką kaimo, kalnuotose ir atokiose vietovėse plėtojant lankytojų veiklos pasiūlą, pavyzdžiui, praktinius seminarus, gyvas demonstracijas ir tradicinius suvenyrus. Ja siekiama didinti turizmo sektoriaus įvairinimą, kurti darbo vietas ir mažinti migraciją.

Investicijas sudaro: i) sukurti 300 kilometrų „Autentiškos patirties maršrutą“, nutiestą per kalnuotas, kaimo ir atokias šalies vietoves, ir ii) teikti paramą įmonėms ir vietos bendruomenių valdyboms, skirtoms ribotam privačių ir viešųjų pastatų restauravimui ir daugiausia jų paskirties keitimui, siekiant įsteigti labai mažas ir mažąsias įmones kūrybos ir gamybos sektoriuose, pvz., menininkus, amatus ir tradicinius produktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.1.4 subkomponentas. Žiedinė ekonomika

4 reforma (C3.1R4). Žiedinės ekonomikos stiprinimas pramonėje

Priemonės tikslas – stiprinti žiedinės ekonomikos modelį šalyje įgyvendinant konkretų veiksmų planą. Į veiksmų planą įtraukta dotacijų sistema, skirta verslo investicijoms didinti žiedinėje ekonomikoje, ir tokie veiksmai: i) vartotojų ir verslo bendruomenės informuotumo apie žiedinių produktų naudą aplinkai ir žiedinės ekonomikos privalumus ir verslo galimybes didinimas, ii) konsultavimo paslaugų teikimas verslo diagnostikos, verslo konsultavimo, darbuotojų mokymo ir perėjimo prie žiedinės ekonomikos veiksmų plano rengimo klausimais ir iv) dalijimasis žiedinės ekonomikos rinkos platforma, kad būtų galima susieti medžiagų pasiūlą ir paklausą, mažinti atliekų kiekį.

Dotacijų sistema turi būti atvira MVĮ, siekiančioms pereiti prie žiedinės veiklos modelio. Dotacijos kiekvienam gavėjui gali siekti iki 317 500 EUR, padengiant iki 60 % kiekvienos MVĮ patirtų investicinių išlaidų. Dotacijų sistema turi būti įgyvendinta.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas 6 : i) veiklą, susijusią su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje; ii) veiklą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; iv) veiklą, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2026 m. birželio 30 d.

5 reforma (C3.1R5). Centrinės ir vietos valdžios koordinavimo įstaigos įsteigimas

Priemonės tikslas – išplėsti atliekų tvarkymą siekiant atliekų prevencijos ir atskiro surinkimo, taip prisidedant prie ES atliekų tvarkymo direktyvų laikymosi ir skatinant žiedinę ekonomiką. Reforma suteikia galimybę techniškai ir finansiškai remti vietos valdžios institucijas, padėti joms palaikyti ryšius su centrine valdžia, kaupti ekspertines žinias ir išnaudoti finansavimo galimybes atliekų tvarkymo srityje.

Reformos esmė – įsteigti centrinės ir vietos valdžios koordinavimo įstaigą, kuri skatintų atliekų tvarkymo hierarchijos ir atliekų tvarkymo plano veiklą ir šiuo požiūriu remtų vietos valdžios institucijas. Ji taip pat dalyvauja mokslinių tyrimų programose, remia bandomąsias programas ir vykdo švietimo ir informavimo kampanijas, kuriomis siekiama atliekų prevencijos ir atliekų atskyrimo, taip pat tvarko atliekų tvarkymo srities programų ir projektų duomenų bazę.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2025 m. birželio 30 d.

11 investicijų grupė (C3.1I12). Atliekų tvarkymas žiedinės ekonomikos link

Priemonės tikslas – veiksmingai prisidėti prie pastangų didinti biologinių atliekų ir sausų perdirbamų atliekų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Investicijomis siekiama padėti įgyvendinti biologinių atliekų mažinimo tikslus, didinti atliekų prevenciją, nes tai yra svarbiausias būdas efektyviau naudoti išteklius ir mažinti atliekų poveikį aplinkai.

Investicijas sudaro trys sudedamosios dalys: i) 50 mažų ir vidutinio dydžio kompostavimo konteinerių ir 2 000 kompostavimo konteinerių kaimo ir pusiau kaimo bendruomenėse platinimas siekiant palengvinti atskirą biologinių atliekų surinkimą ir tinkamą apdorojimą, ii) 50 žaliųjų kioskų, skirtų sausiems perdirbamiems produktams, plėtojimas, įrengimas, įrengimas ir eksploatavimas, siekiant padėti atokiose vietovėse esančioms savivaldybėms tobulinti savo atliekų tvarkymo sistemas, ir iii) dviejų pakartotinio naudojimo ir remonto centrų statyba ir eksploatavimas strateginėse Kipro vietose, kuriose būtų galima užtikrinti, kad visi 5 regionai galėtų efektyviau naudoti žaliuosius išteklius, ir sukurti su tuo susijusį vietinių išteklių tinklą;

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.    

E.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

E.3.    Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

11 investicijų grupė (C3.1I11). Kipro žaliųjų taškų tinklo tobulinimas ir plėtra bei surinkimo punktų ir perdirbimo kampelių tinklo sukūrimas

Priemonės tikslai yra kietųjų atliekų tvarkymo gerinimas, aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga. Ja siekiama sušvelninti nekontroliuojamą ir neteisėtą atliekų išmetimą viešosiose teritorijose, padidinti utilizavimo ir antrinio perdirbimo medžiagų kiekį ir didinti naudotojų informuotumą apie darnų vystymąsi ir žiedinę ekonomiką.

Investicijomis numatoma pastatyti keturiolika žaliųjų taškų, apimančių bent 50 500 m² plotą, siekiant padėti piliečiams ir vietos valdžios institucijoms suvežti į sąvartynus konkrečius buitinių ir komunalinių atliekų srautus. Investicijomis numatoma ne tik sukurti naujus žaliuosius taškus, bet ir sukurti perdirbimo vietų tinklą ir surinkimo punktų tinklą, kad kaimo bendruomenių piliečiai galėtų šalinti savo atliekas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

13 investicijų grupė (C3.1I13). Oroundos gyvulininkystės atliekų ir gyvūninės kilmės produktų tvarkymo įrenginių steigimas

Priemonės tikslas – sukurti regioninę gyvulininkystės atliekų tvarkymo infrastruktūrą, kuri būtų naudinga platesnėje Oroundos komplekso teritorijoje esantiems ūkiams, siekiant rasti integruotą veiksmingo organinių atliekų, daugiausia iš kiaulių, naminių paukščių, avių, ožkų ir galvijų ūkių, tvarkymo sprendimą. Toms bendruomenėms investicijomis siekiama užtikrinti uždarą veiklą, kuo labiau sumažinti išorės veiksnius ir atkurti maistingąsias medžiagas dirvožemiui gerinti, taip pat mažinti socialinį poveikį ir poveikį aplinkai.

Investicijomis numatoma statyti nuotekų valymo, bendro atliekų tvarkymo ir anaerobinio skaidymo įrenginius, kad būtų galima apdoroti didelius šioje vietovėje susidarančių gyvulių atliekų kiekius, gaminti elektros energiją iš biodujų, kovoti su dykumėjimu vietos lygmeniu, sumažinti blogo kvapo sklidimą vietos bendruomenių teritorijose iki mažiau kaip 10 % dienos trukmės, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir drėkinimui skirtą vandenį.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma pirmaisiais įgyvendinimo metais atliekamas priemonės poveikio aplinkai vertinimas, o reikalavimas laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo įtraukiamas į visas viešųjų pirkimų procedūras.

E.4.    Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

F. 3.2 KOMPONENTAS. Mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimas

Pagal Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiami uždaviniai, su kuriais susiduria Kipras, kiek tai susiję su mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ekosistema, kuriai tenka palyginti ribotas vaidmuo ekonomikos augimui. Taip yra daugiausia dėl menkos mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) absolventų dalies, ribotos viešosios mokslinių tyrimų sistemos sąveikos su verslo sektoriumi ir ribotų galimybių gauti rizikos finansavimą.

Komponento tikslai – stiprinti mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių ryšius, komercializuoti mokslinių tyrimų rezultatus, didinti mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) intensyvumą ir viešųjų bei privačiųjų organizacijų investicijas, taip pat užtikrinti, kad visa viešosiomis lėšomis finansuojama mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų prieinama visai ekosistemai. Be to, juo siekiama padidinti finansinę paramą startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms, MVĮ, internacionalizuoti vietos mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) ekosistemą, ugdyti vietos talentus ir pritraukti talentus iš užsienio, kad jie galėtų dirbti mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

Komponentas skirtas konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms, kuriomis siekiama daugiau dėmesio skirti su investicijomis susijusiai ekonominei politikai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

F.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C3.2R1). Išsami nacionalinė mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, grindžiama duomenimis grindžiamomis politikos priemonėmis, siekiant remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos ekosistemą ir stiprinti politikos formavimo ir įgyvendinimo sąsajas

Priemonės tikslas – skatinti veiksmingą MTI valdymo sistemos koordinavimą, skatinti informuotumo didinimą ir inovacijų kultūrą, sutelkti suinteresuotąsias šalis ir plėtoti bei stiprinti pagrindines nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos sudedamąsias dalis (trijų lygmenų: politikos formavimas, strategija ir įgyvendinimas, suinteresuotieji subjektai ir naudotojai / piliečiai).

Reformą sudaro Nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos veiksmų plano įgyvendinimas. Tai bus daroma politiškai patvirtinus veiksmų planą, kartu priėmus nacionalinę mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją ir patikslintą Kipro pažangiosios specializacijos strategiją. Ją taip pat sudaro šešių kompetencijos centrų į poveikį orientuotos stebėsenos ir paramos mechanizmo sukūrimas ir skaitmeninės priemonės, skirtos dinamiškai MTI ekosistemai (suinteresuotieji subjektai, politikos priemonės ir priemonės, MTI veiklos rezultatai, novatoriškų įmonių registras ir sektorių analizė), kūrimas.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (C3.2R2). Paskatos investicijoms ir žmogiškajam kapitalui į mokslinius tyrimus ir inovacijas skatinti ir pritraukti

Priemonės tikslas – pritraukti investicijų į novatoriškas įmones ir verslo bei mokslo talentus iš užsienio.

Reforma apima mokesčių schemos, taikomos investicijoms į novatoriškas bendroves, taikymo išplėtimą juridiniams asmenims (kurie šiuo metu yra fiziniai asmenys). Pagal šią paskatą reikalavimus atitinkančios investicijos, kurių suma neviršija 150 000 EUR vienam investuotojui, apima nuosavą kapitalą, paskolas, garantijas ir faktoringą. Be to, ji apima dabartinių paskatų sistemų, kuriomis siekiama pritraukti talentus iš trečiųjų šalių, įskaitant mokslininkams ir jų šeimoms skirtą mokslo VISA schemą ir pradedančiųjų įmonių ir jų šeimų steigėjams skirtą VISA schemą, peržiūrą, skatinimą ir, jei reikia, pakeitimą.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

3 reforma (C3.2R3). Nustatyti politiką ir paskatas, kad būtų palengvinta ir skatinama prieiga prie viešosiomis lėšomis finansuojamos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir laboratorijų

Priemonės tikslas – optimizuoti verslo bendruomenės naudojimąsi viešosiomis lėšomis finansuojama mokslinių tyrimų infrastruktūra ir laboratorijomis.

Reformą sudaro i) veiksmų planas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama optimaliam mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimui, patvirtinimas ir veiksmų, kuriais siekiama skatinti ir stiprinti mokslinių tyrimų organizacijų, akademinės bendruomenės ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą, priėmimas; ii) dinamiškos skaitmeninės priemonės, kuria galėtų naudotis visi MTI ekosistemos suinteresuotieji subjektai, kūrimas ir diegimas, informacijos sklaida, priemonės ir paslaugos, skirtos palengvinti įvairių mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų ir grupių (viešųjų ir privačiųjų) bendradarbiavimo susitarimą dėl viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų infrastruktūros ir laboratorijų; iii) viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų institucijų teisinės ir veiklos sistemos peržiūra ir veiksmų, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas optimaliam mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimui ir jį remti atveriant prieigą kitoms mokslinių tyrimų institucijoms ir verslo sektoriui, skatinimas; iv) priemonės ir paskatos (pvz., į Mokslinių tyrimų ir inovacijų fondo dotacijos susitarimą įtraukti nuostatą dėl finansuojamos infrastruktūros atvėrimo) nustatymas siekiant stiprinti mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų bendradarbiavimą su įmonėmis ir atskirtosiomis įmonėmis.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

1 investicijų grupė (C3.2I1). Įsteigti ir valdyti centrinę žinių perdavimo įstaigą

Priemonės tikslas – pagerinti technologijų perdavimą Kipre gerinant akademinės bendruomenės ir įmonių bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų komercializaciją.

Investicijas sudaro Mokslinių tyrimų ir inovacijų fondo žinių perdavimo biuro (KTO) sukūrimas ir veiklos pradžia, kad būtų pateiktas ekonomiškai efektyvus sprendimas technologijų perdavimui remti, grindžiamas mokslinių tyrimų rezultatų kritinės masės įgijimo ir masto ekonomijos principais. KTO teikia žinių perdavimo paslaugas, palengvinančias mokslinių tyrimų komercializaciją, universitetams, kitoms mokslinių tyrimų organizacijoms ir įmonėms. Orientacinis paslaugų sąrašas: a) komercinimo perspektyvų vertinimas, b) konsultacijos intelektinės nuosavybės teisių klausimais, c) pateikti patentai ir intelektinės nuosavybės teisių išlaikymo bylos, d) komercializacijos strategijos rengimas, e) technologijų rinkodara, f) parama steigiant papildomas bendroves ir g) finansavimo teikimas taikomųjų mokslinių tyrimų srityje. Reforma taip pat apima esamos žinių perdavimo institucinės struktūros Kipre peržiūrą, įskaitant atitinkamus teisės aktus, taip pat nacionalinę ir institucinę politiką, susijusią su komerciniu intelektinės nuosavybės naudojimu, žinių perdavimu ir atsiskyrusių bendrovių steigimu.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. KTO finansuoja savo veiklą, pasiliekant 20 % pajamų iš KTO valdomų susitarimų veiklos išlaidoms padengti, kurios turi būti nurodytos Mokslinių tyrimų ir inovacijų fondo ir paramos gavėjo sutartiniuose susitarimuose.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicijų grupė (C3.2I2). Inovacijų finansavimo programos ir finansavimo schemos augimui skatinti; pradedančiųjų įmonių, novatoriškų įmonių ir MVĮ konkurencingumas

Priemonės tikslas – teikti paramą dotacijomis pagal inovacijų programas (pvz., sparčias inovacijas, išankstinę sėklą, sėklą, inovacijas) kaip priemonę novatoriškoms MVĮ ir startuoliams gauti finansavimą.

Investicijas sudaro parama dotacijomis pagal inovacijų programas (pvz., sparčiąsias inovacijas, parengiamojo etapo, veiklos pradžios etapo, novatoriškumo), skirtas įmonėms kurti novatoriškus produktus ir paslaugas, kurie būtų orientuoti į tarptautinę orientaciją nuo koncepcijos iki rinkai parengtų produktų ir paslaugų. Finansavimo programomis i) skatinamas įmonių bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų organizacijomis; ii) sudaromos palankesnės sąlygos mokslinių tyrimų rezultatų komercializacijai, orientuojantis į rinkai artimesnės produkcijos ir rezultatų pateikimą, taip sudarant sąlygas trumpesniam ekonominiam poveikiui; iii) padedama kurti darbo vietas; iv) skatinamas įmonių klasterių kūrimas ir v) siekiama spartesnio perėjimo prie ekologiškos ekonomikos ir skaitmeninės efektyvumo ir našumo eros. Pagal šias programas reikalaujama, kad įmonės pritrauktų privačias ir (arba) nuosavas lėšas kartu su viešuoju finansavimu (suteiktu iš Mokslinių tyrimų ir inovacijų fondo) ir taip prisidėtų prie bendro mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros investicijų padidėjimo.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas 7 : i) veiklą, susijusią su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje; ii) veiklą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; iv) veiklą, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicijų grupė (C3.2I3). Teminė perėjimo prie žaliosios ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa

Priemonės tikslas – teikti paramą dotacijomis pagal temines MTI programas, kurių technologinis pasirengimo lygis yra palyginti aukštas ir kuriose daugiausia dėmesio skiriama perėjimui prie žaliosios ekonomikos.

Investicijas sudaro parama dotacijomis projektams, kuriuose naudojamos naujausios skaitmeninės technologijos, kad būtų pateikti ekonomiškai efektyvūs perėjimo prie žaliosios ekonomikos sprendimai ir taip padidinti šalies mokslinių tyrimų pajėgumai. Remiami projektai sutelkiami į atsinaujinančiąją energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir tvarų transportą, apima bendradarbiavimą su mokslinių tyrimų ir inovacijų kompetencijos centrais ir palengvina mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimą.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas 8 : i) veiklą, susijusią su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje; ii) veiklą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; iv) veiklą, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

4 investicijų grupė (C3.2I4). Finansavimo schemos, skirtos remti organizacijas, vykdančias mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, susijusią su dvejopomis technologijomis, įskaitant naujų ar modernizuotų esamų laboratorijų kūrimą ir įslaptintų laboratorijų kūrimą

Priemonės tikslas – skatinti dvejopo naudojimo mokslinius tyrimus ir naudoti technologijas, kurios kitu atveju būtų naudojamos tik vyriausybės ir (arba) kariniais tikslais siekiant civilinių, komercinių ir visuomeninių interesų.

Investicijas sudaro parama dotacijomis, kuri leistų mokslinių tyrimų organizacijoms ir bendrovėms dalyvauti MTTP dvejopo naudojimo technologijų srityje. Finansavimo planais sudaromos sąlygos atnaujinti mokslinių tyrimų kompetencijos centrų, akademinių institucijų, mokslinių tyrimų organizacijų ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros dvejopo naudojimo technologijų srityje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumus. Visų pirma jos suteikia galimybę šioms organizacijoms įgyti slaptumo žymų pažymėjimus, kad galėtų dalyvauti konsorciumuose dėl Europos finansavimo (pavyzdžiui, programoje „Europos horizontas“, Europos gynybos fonde), taip pat stiprinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir konkurencingumą dvejopo naudojimo technologijų srityje.

Finansavimas sutelkiamas tik į civilinį verslą, o mokslinių tyrimų rezultatai ir infrastruktūra turi būti naudingi tik civilinėms reikmėms. Priemonė atitinka 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, susijusį su dvejopo naudojimo technologijomis įgyvendinant finansavimo schemą, ir yra parengta pagal dokumentą „ES dvejopo naudojimo prekių finansavimas. Praktinis Europos regioninės valdžios institucijų ir MVĮ naudojimosi ES lėšomis vadovas“.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas 9 : i) veiklą, susijusią su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje; ii) veiklą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; iv) veiklą, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

F.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

G. 3.3 KOMPONENTAS. Parama verslui siekiant konkurencingumo

Šiuo Kipro ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo didinimo komponentu sprendžiamos mažo ekonomikos našumo ir konkurencingumo problemos, kurias lemia vidutinis mažas įmonių dydis, sudėtingas licencijų išdavimo procesas, kurio prašoma investicijoms, ir sunkumai gauti finansavimą verslui. Šio komponento tikslai – remti verslininkus ir įmones, didinti jų konkurencingumą ir indėlį į ekonomikos augimą tobulinant investavimo ir verslo veiklos reglamentavimo sistemą ir didinti MVĮ našumą, daugiausia pasitelkiant skaitmeninimą. Ją sudaro šešios reformos ir šešios investicijų grupės, kurios turi būti užbaigtos iki 2026 m. II ketv.

Komponentas skirtas 2020 m. konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai Nr. 3 ir 2019 m. konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai Nr. 4.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

G.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (C3.3R1). Palankesnių sąlygų strateginėms investicijoms sudarymas

Priemonės tikslas – sukurti naują sistemą, kuria būtų remiamos strateginės investicijos, siekiant skatinti investicinę veiklą šalyje taikant supaprastintas taisykles ir mechanizmus, supaprastinant licencijų išdavimo ir leidimų išdavimo procedūras, mažinant administracinę naštą ir didinant strateginių investicijų aplinkos veiksmingumą. Strateginių investicijų apibrėžtis apima investicijas į strateginius sektorius (įskaitant sveikatos ir socialinę priežiūrą, švietimą, kultūrą, sportą, aplinką, pramonę, turizmą, energetiką, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas), kurie labai prisideda prie ekonomikos vystymosi.

Reforma apima teisės aktų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos strateginėms investicijoms, įsigaliojimą, kiek tai susiję su investicijų licencijų ir statybos leidimų gavimo veiksmingumu. Strateginėms investicijoms tvarkyti paskiriamas specialus vyriausybinis sektorius. Ją sudaro veiklos gairių parengimas, procesų srautai ir kiti ISO 9001:2015 proceso integravimo reikalavimai. Ji su kitais departamentais parengia susitarimo memorandumą, susijusį su tam tikromis proceso dalimis, siekdama užtikrinti, kad mechanizmas būtų įgyvendinamas skubos tvarka. Be to, jis apima darbuotojų mokymą, susijusį su procedūromis, kurios turi būti įdiegtos. Be to, reformai bus naudinga sukurti skaitmeninę platformą, kuri sudarytų sąlygas skaitmeniniu būdu taikyti, nagrinėti ir išduoti planavimo ir statybos leidimus naudojantis taikomųjų programų valdymo priemone ir GIS sistema (projektas pagal 3.4 komponentą „statybų leidimų išdavimo e. sistemos stiprinimas“).

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2023 m. birželio 30 d.

2 reforma (C3.3R2). Sparčiojo verslo aktyvinimo mechanizmo stiprinimas

Priemonės tikslai – procedūrų supaprastinimas, valstybinių tarnybų skaitmeninimas ir Verslo paramos centro, teikiančio visą būtiną ir naudingą informaciją ir paslaugas, veikla.

Reforma apima sąveikios skaitmeninės platformos sukūrimą, kuria stiprinamas jau veikiantis spartaus verslo aktyvavimo mechanizmas. Naudodamasis platforma investuotojas gali sekti savo taikomąją programą, tačiau kompetentingos institucijos taip pat galės sąveikauti, keistis dokumentais ir tvarkyti paraišką.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 reforma (C3.3R3). Bendrovių įstatymo modernizavimas

Priemonės tikslas – remti verslo aplinkos gerinimą peržiūrint Bendrovių įstatymą, kad jis taptų aiškesnis aiškinant ir taikant teisės aktus praktikoje.

Reforma siekiama modernizuoti Kipro bendrovių įstatymą, remiantis kitų bendrosios teisės jurisdikcijų geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų sukurtas žinių ir aiškumo pagrindas teismų praktikos ir literatūros forma, kad būtų lengviau praktiškai aiškinti ir taikyti teisę. Taip pat peržiūrimos pridedamos Bendrovių taisyklės. Be to, Kipras paskiria teisės ekspertų grupę, kuri vykdys naujojo Bendrovių įstatymo ir reglamentų konsultavimo ir rengimo paslaugų projektą. Be to, įstatymų peržiūra apima bankroto bylas pagal Bendrovių įstatymą, t. y. likvidavimą, akceptavimą ir egzaminavimą. Be to, rengiant sąskaitą, į reformą įtraukiamas poveikio MVĮ tyrimas.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 reforma (C3.3R4). Sukurti ir įsteigti nacionalinę skatinimo agentūrą (NSA)

Reformos tikslas – pagerinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybes gauti finansavimą, sudarant palankesnes sąlygas gauti paskolas, garantijas ir nuosavo kapitalo finansavimą, ir didinti ES finansavimo įsisavinimo pajėgumus naudojant ES priemones.

Reformą sudaro ex ante vertinimo analizė, apimanti MVĮ galimybes gauti finansavimą visuose ekonomikos sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant žaliajai ir žiedinei ekonomikai, skaitmeninėms galimybėms ir alternatyviam finansavimui. Ataskaitoje apibrėžiama siūlomos NSA intervencijos apimtis. Nacionalinės skatinimo agentūros teisinė ir organizacinė struktūra nustatoma galutinai atrinkus jos veiklos sritį. Siūloma struktūra sudaro sąlygas dideliam NSA veiklos skaidrumui ir savarankiškumui. Agentūra neeksploatuoja banko licencijos, todėl jos nereikia kapitalizuoti a priori. Įgyvendinimą stebi iniciatyvinis komitetas, kuriame dalyvauja Finansų ministerijos ir Energetikos, prekybos ir pramonės ministerijos atstovai.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

5 reforma (C3.3R5). Kipro vertybinių popierių biržos strateginė investuotoja

Reformos tikslas – privatizuoti Kipro vertybinių popierių biržą.

Reformą sudaro šiuo metu vykdomas konkursas, kurio metu Kipro vertybinių popierių birža siekia paskirti gerą reputaciją turintį nepriklausomą patarėją arba jo konsorciumą, turintį daug atitinkamos patirties, kad galėtų rasti tinkamiausią strateginį investuotoją Kipro vertybinių popierių biržai. Sutarties privatizavimo etapas užbaigiamas Kipro Respublikos Atstovų Rūmams galutinai patvirtinus, įvykdžius visas kitas sąlygas.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

6 reforma (C3.3R6). Paskatos susijungimui ir įsigijimui skatinti

Priemonės tikslas – skatinti didinti MVĮ dydį.

Reformą sudaro tikslinės paskatos įmonių susijungimui arba įsigijimui skatinti, siekiant plėsti veiklą ir tapti konkurencingesnėmis. Visų pirma, reforma apima ataskaitos ir prie jos pridėto veiksmų plano patvirtinimą, kurį atlieka Ministrų Taryba, įvertinusi panašius režimus ES ir pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais dėl konkrečių paskatų susijungimams ir įsigijimams skatinti.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2 investicijų grupė (C3.3I2). Reguliavimo sistemos sukūrimas siekiant sudaryti sąlygas „FinTech“

Priemonės tikslas – sudaryti sąlygas „FinTech“, startuoliams ir kitoms novatoriškoms bendrovėms plėsti savo naujų produktų ar paslaugų pasiūlą reguliavimo institucijoms nustatant bandymų pagrindą, kuris leistų joms prižiūrint atlikti tiesioginius eksperimentus kontroliuojamoje aplinkoje.

Investicijomis siekiama palengvinti tinkamos ir patrauklios „FinTech“ ir naujoviškų technologijų reguliavimo tvarkos kūrimą ir užtikrinti pusiausvyrą tarp sklandaus novatoriškų produktų ar paslaugų diegimo ir investuotojų apsaugos užtikrinimo.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

3 investicijų grupė (C3.3I3). Konsultavimo paslaugos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)

Priemonės tikslas – skatinti MVĮ plėtrą Kipre ir didinti jų konkurencingumą teikiant specialiai pritaikytas konsultavimo paslaugas ir taikant kitas nefinansinės paramos priemones.

Investicijos apima MVĮ ekspertų pagalbą, konsultacijas verslo klausimais, tikslinį mokymą ir verslo derinimo veiklą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 investicijų grupė (C3.3I4). Įmonių skaitmeninio modernizavimo schema

Investicijų tikslas – didinti skaitmeninių technologijų integraciją į esamas ir būsimas Kipre įsteigtas MVĮ. Konkrečiau, priemone siekiama stiprinti įmonių skaitmeninę tapatybę, didinti informacijos ir ryšių technologijas naudojančių mažųjų ir vidutinių įmonių, įskaitant e. prekybos sektorių, dalį ir skatinti skaitmeninį verslumą.

Investicijos apima maždaug 30 000 EUR dydžio finansinių dotacijų teikimą kiekvienam pagalbos gavėjui, kuris sudaro dalį to, ką jie investavo į reikalavimus atitinkančias investicijas į savo įmonių skaitmeninio sektoriaus modernizavimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

5 investicijų grupė (C3.3I5). Remti Kipro įmonių ekstraversiją ir atvirumą tarptautinei prekybai

Investicijų tikslas – sustiprinti naujų ir esamų veikiančių žemės ūkio ir pramonės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos bei paslaugų teikėjų srityse, ekstraversiją.

Investiciją sudaro 8 000 000 EUR dotacijų schema, skirta ne mažiau kaip 140 Kipro įmonių, finansuojant veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti jų ekstraversiją įmonėms, vykdančioms veiklą žemės ūkio ir pramonės produktų gamybos ir (arba) perdirbimo bei prekybos ir paslaugų teikėjų srityse. Finansavimo išlaidos, kurias galima pasirinkti, gali apimti konsultavimo ir kitas tinkamas finansuoti išlaidas pagal valstybės pagalbos taisykles.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas 10 : i) veiklą, susijusią su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje; ii) veiklą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai; iii) veiklą, susijusią su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; iv) veiklą, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėje užduotyje reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

6 investicijų grupė (C3.3I6). Valstybės finansuojamas nuosavo kapitalo fondas

Priemonės tikslas – įsteigti fondą, kurio lėšomis būtų remiamos vyriausybės pastangos didinti galimybes naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais, siekiant i) skatinti ekonomikos vystymąsi ir augimą bei didinti mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumą Kipre; ii) didinti alternatyvių finansavimo šaltinių prieinamumą, visų pirma novatoriškoms ir pradedančiosioms įmonėms, ir iii) prisidėti prie nuosavo kapitalo ir rizikos kapitalo investicijų ekosistemos stiprinimo.

Investicijas sudaro konkurso procedūra, kurios tikslas – atrinkti ir paskirti išorės fondo valdytoją numatomam penkerių metų investavimo laikotarpiui.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C58/01), Kipro ir fondo, atsakingo už finansinę priemonę, teisinis susitarimas ir tolesnė finansinės priemonės investavimo politika,

I.kuria reikalaujama, kad „InvestEU“ fondui būtų taikomos Komisijos techninės tvarumo patikrinimo gairės; taip pat

II.atmesti šį veiklos rūšių ir turto sąrašą: i) veiklą ir turtą, susijusius su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 11 ; ii) veiklą ir išteklius pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), siekiant, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus lyginamuosius taršos rodiklius 12 ; iii) su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 13 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais susijusią veiklą ir turtą 14 ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai; taip pat

III.reikalauti, kad visuose sandoriuose, įskaitant tuos, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, būtų tikrinama kiekvieno fondo projektų teisinė atitiktis atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkosaugos teisės aktams.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

G.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis