52021PC0281

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šis aiškinamasis memorandumas pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (eIDAS) 1 . Šia teisine priemone tarpvalstybinio naudojimo tikslais siekiama:

–suteikti prieigą prie itin saugių ir patikimų elektroninės tapatybės sprendimų,

–užtikrinti, kad teikiant viešąsias ir privačias paslaugas būtų galima kliautis patikimais ir saugiais skaitmeninės tapatybės sprendimais;

–užtikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų teisę naudotis skaitmeninės tapatybės sprendimais,

–užtikrinti, kad šie sprendimai būtų susieti su įvairiais požymiais ir suteiktų galimybę tikslingai dalytis tapatybės duomenimis tik tiek, kiek reikia konkrečiai prašomai paslaugai,

–užtikrinti kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų pripažinimą Europos Sąjungoje ir vienodas jų teikimo sąlygas.

Rinkoje randasi nauja aplinka, kurioje daugiau dėmesio skiriama ne nelanksčių skaitmeninių tapatybių teikimui ir naudojimui, o specialių su tomis tapatybėmis susijusių požymių teikimui ir naudojimui. Vis dažniau prireikia elektroninės tapatybės sprendimų, kuriuose šios galimybės įgyvendintos užtikrinant didesnį efektyvumą ir aukštą pasitikėjimo lygį visoje ES tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje, pasikliaujant poreikiu nustatyti ir įrodyti naudotojų tapatybę remiantis aukštu patikinimo lygiu.

Įvertinus eIDAS reglamentą 2 paaiškėjo, kad dabartiniame reglamente nepakankamai dėmesio skiriama šiems naujiems rinkos poreikiams, daugiausia dėl to, kad jis taikomas tik viešajame sektoriuje, ribotų galimybių ir sudėtingumo privačių internetinių paslaugų teikėjams prisijungti prie sistemos, nepakankamo e. ID sprendimų, apie kuriuos pranešta, prieinamumo visose valstybėse narėse ir lankstumo palaikant įvairius naudojimo atvejus stokos. Be to, kadangi eIDAS reglamentas netaikomas tam tikriems tapatybės sprendimams, kaip antai tiems, kuriuos siūlo socialinių tinklų teikėjai ir finansų įstaigos, kyla susirūpinimas dėl privatumo ir duomenų apsaugos. Jie negali veiksmingai reaguoti į naujus rinkos poreikius ir stokoja tarpvalstybinės aprėpties, kad galėtų tenkinti konkrečius sektorių poreikius, kai atpažintis yra jautrus klausimas ir būtinas aukštas tikrumo lygis.

2018 m. rugsėjo mėn. įsigaliojus reglamento daliai dėl e. ID, tik 14 valstybių narių pranešė apie bent vieną e. ID schemą. Todėl tik 59 proc. ES gyventojų turi prieigą prie patikimų ir saugių e. ID schemų tarpvalstybiniu mastu. Tik 7 schemos yra visiškai mobilios ir atitinka dabartinius naudotojų lūkesčius. Visapusiškai veikia ne visi techniniai mazgai, skirti prijungimui prie eIDAS sąveikumo sistemos užtikrinti, todėl tarpvalstybinė prieiga yra ribota; per eIDAS tinklą iš kitų valstybių galima naudotis tik labai nedaug valstybiniu mastu prieinamų viešųjų internetinių paslaugų.

Pasiūlius Europos skaitmeninės tapatybės sistemą, grindžiamą dabartinės sistemos peržiūra, iki 2030 m. bent 80 proc. piliečių turėtų galėti naudotis skaitmeniniu ID sprendimu prieigai prie pagrindinių viešųjų paslaugų. Be to, Europos skaitmeninės tapatybės sistemos siūlomas saugumas ir kontrolė turėtų piliečiams ir gyventojams suteikti visišką pasitikėjimą, kad Europos skaitmeninės tapatybės sistema visiems suteiks priemones kontroliuoti tai, kas turi prieigą prie jų skaitmeninio dvynio ir kokius konkrečius duomenis gali gauti. Taip pat prireiks aukšto saugumo lygio, susijusio su visais skaitmeninės tapatybės parengimo aspektais, įskaitant europinės skaitmeninės tapatybės dėklės išleidimą ir skaitmeninės tapatybės duomenų rinkimo, saugojimo ir atskleidimo infrastruktūrą.

Be to, dabartinė eIDAS sistema neapima elektroninių požymių, tokių kaip medicinos pažymų ar profesinių kvalifikacijų, teikimo, todėl sudėtinga užtikrinti tokių kredencialų teisinį pripažinimą elektronine forma Europos lygmeniu. Be to, eIDAS reglamentu naudotojams nesuteikiama galimybės riboti dalijimąsi tapatybės duomenimis tiek, kiek griežtai būtina paslaugai teikti.

Nors įvertinus eIDAS reglamentą paaiškėjo, kad patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimo sistema yra gana sėkminga, užtikrina aukštą patikimumo lygį ir daugumos patikimumo užtikrinimo paslaugų diegimą ir naudojimą, dar daug ką reikia nuveikti siekiant visapusiško darnumo ir pripažinimo. Kalbant apie kvalifikuotus interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatus, piliečiai turėtų galėti jais pasikliauti ir gauti saugią ir patikimą informaciją apie tai, kas administruoja interneto svetainę, todėl būtų sumažinta sukčiavimo tikimybė.

Be to, siekiant reaguoti į rinkų dinamiką ir technologinius pokyčius šiuo pasiūlymu dabartinis patikimumo užtikrinimo paslaugų eIDAS sąrašas papildomas trimis naujomis kvalifikuotomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, būtent elektroninio archyvavimo paslaugų, elektroninių registrų teikimu ir nuotolinio elektroninio parašo bei spaudo kūrimo įtaisų valdymu.

Šiuo pasiūlymu taip pat siūlomas darnus požiūris į saugumą, kad piliečiai galėtų pasikliauti jiems internete atstovaujančia Europos skaitmenine tapatybe, o internetinių paslaugų teikėjai galėtų visapusiškai pasikliauti skaitmeninės tapatybės sprendimais ir juos pripažinti nepriklausomai nuo to, kur jie buvo išleisti. Šis pasiūlymas reiškia pokyčius Europos skaitmeninės tapatybės sprendimų leidėjams, nes numatoma bendra techninė architektūra, pavyzdinė sistema ir bendri standartai, parengtini bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Būtinas darnus požiūris siekiant išvengti didesnio susiskaidymo kuriant naujus skaitmeninės tapatybės sprendimus valstybėse narėse, kurį lemtų skirtingi nacionaliniai sprendimai. Darnus požiūris taip pat sustiprins bendrąją rinką, nes juo piliečiams, kitiems gyventojams ir įmonėms būtų suteikta galimybė saugiai, patogiai ir vienodomis sąlygomis nustatyti tapatybę internetu visoje ES, kad būtų galima naudotis ir viešosiomis, ir privačiomis paslaugomis. Naudotojai galėtų pasikliauti patobulinta elektroninės tapatybės ekosistema ir visoje Sąjungoje pripažįstamomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis.

Siekiant išvengti susiskaidymo ir kliūčių dėl skirtingų standartų, Komisija kartu su šiuo pasiūlymu priims rekomendaciją. Šioje rekomendacijoje bus nustatytas bendrą požiūrį remiantis procesas, valstybėms narėms ir kitiems atitinkamiems viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotiesiems subjektams sudarantis sąlygas bendradarbiaujant su Komisija stengtis sukurti priemonių rinkinį, kuris leistų išvengti skirtingų metodų ir nekeltų pavojaus būsimam Europos skaitmeninės tapatybės sistemos įgyvendinimui.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šis pasiūlymas grindžiamas dabartiniu eIDAS reglamentu, valstybių narių, kaip teisinių tapatybių teikėjų vaidmenimis ir elektroninių patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimo Europos Sąjungoje sistema. Pasiūlymas papildo kitas politikos priemones ES lygmeniu ir visapusiškai su jomis dera; juo siekiama vidaus rinkos naudą perkelti į skaitmeninį pasaulį, visų pirma didinant piliečių galimybes naudotis paslaugomis tarpvalstybiniu mastu. Šiuo atžvilgiu pasiūlymu įgyvendinamas Europos Tarybos 3 ir Europos Komisijos pirmininkės 4 politinis įgaliojimas ES mastu įgyvendinti viešųjų elektroninių tapatybių sistemą, kuri užtikrintų, kad bet kuris pilietis ar gyventojas galėtų naudotis saugia Europos e. tapatybe, kurią būtų galima naudoti bet kur Europos Sąjungoje siekiant nustatyti ir įrodyti tapatybę prieigai prie viešojo ir privačiojo sektorių paslaugų ir kuri sudarytų piliečiams sąlygas kontroliuoti pateikiamus duomenis ir kaip jie naudojami.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas dera su skaitmeninės transformacijos prioritetais, kaip nustatyta Europos skaitmeninės ateities formavimo strategijoje 5 , ir juo bus padedama siekti Skaitmeninio dešimtmečio komunikate nurodytų tikslų 6 . Bet koks duomenų tvarkymas pagal šį Reglamentą turi būti vykdomas visapusiškai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 7 nuostatų. Be to, šiuo reglamentu nustatomos konkrečios duomenų apsaugos priemonės.

Aukštam saugumo lygiui užtikrinti pasiūlymas taip pat dera su Sąjungos politika, susijusia su kibernetiniu saugumu 8 . Pasiūlymu siekiama sumažinti susiskaidymą taikant bendrus kibernetinio saugumo reikalavimus patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams, kurių veikla reglamentuojama pagal eIDAS reglamentą.

Šis pasiūlymas atitinka ir kitas sektorių politikos priemones, kuriose kliaujamasi elektroninės atpažinties naudojimu, elektroniniais požymių liudijimais ir kitomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis. Tai apima Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą 9 , su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu susijusius reikalavimus, kuriuos būtina vykdyti finansų sektoriuje, iniciatyvas, skirtas dalytis socialinės apsaugos kredencialais, skaitmeniniais vairuotojų pažymėjimais ar būsimais skaitmeniniais kelionės dokumentais, ir kitas iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti piliečių ir įmonių, visapusiškai besikliaujančių viešojo ir privačiojo sektorių procedūrų skaitmeninės pertvarkos teikiamomis galimybėmis, administracinę naštą. Dėklė taip pat sudarys sąlygas naudotis kvalifikuotu elektroniniu parašu, o tai gali palengvinti politinio dalyvavimo procesą 10 .

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šia iniciatyva siekiama remti Sąjungos perėjimą prie bendrosios skaitmeninės rinkos. Didėjant tarpvalstybinių viešųjų ir privačių paslaugų, kurias teikiant kliaujamasi skaitmeninės tapatybės sprendimų naudojimu, skaitmenizacijai, kyla rizika, kad esant dabartinei teisinei sistemai piliečiams ir toliau bus kliūčių ir jie negalės visapusiškai sklandžiai naudotis internetinėmis paslaugomis visoje ES ir išsaugoti savo privatumo. Taip pat kyla pavojus, kad dėl dabartinės teisinės patikimumo užtikrinimo paslaugų sistemos trūkumų didės susiskaidymas ir mažės patikimumas, jei valstybės narės su susiklosčiusia situacija turės tvarkytis pačios. Todėl aktualus šios iniciatyvos teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Piliečiams ir įmonėms turėtų būti naudingas labai saugių ir patikimų skaitmeninės tapatybės sprendimų, kuriuos galima naudoti visoje ES, prieinamumas ir elektroninių su tapatybe susietų požymių liudijimų perkeliamumas. Dėl naujausių technologinių pokyčių ir atsižvelgiant į rinkos ir naudotojų poreikius reikia naudotojams patogesnių tarpvalstybinių sprendimų, kurie užtikrintų prieigą prie internetinių paslaugų visoje ES, o pagal šiuo metu galiojantį eIDAS reglamentą tokios galimybės nėra.

Naudotojai taip pat vis labiau įpranta prie visame pasaulyje prieinamų sprendimų, pavyzdžiui, sutikdami naudotis vieno prisijungimo sprendimais, kuriuos teikia didesnės socialinių tinklų platformos prieigai prie internetinių paslaugų. Dėl didelių teikėjų įtakos rinkoje valstybės narės negali vienos įveikti kylančių sunkumų, nes būtina užtikrinti sąveikumą ir patikimas e. ID ES lygmeniu. Be to, vienoje valstybėje narėje išleistų ir pripažįstamų elektroninių požymių liudijimų, pvz., elektroninių sveikatos pažymų, dažnai teisiškai nepripažįsta kitos valstybės narės. Kyla rizika, kad valstybės narės ir toliau kurs skirtingus nacionalinius sprendimus, kuriais nebus galima naudotis tarpvalstybiniu mastu.

Nors patikimumo užtikrinimo paslaugos iš esmės reglamentuojamos ir veikia pagal dabartinius teisės aktus, dėl nacionalinės praktikos taip pat kyla didesnio susiskaidymo pavojus.

Todėl ES lygmens intervencija būtų geriausia išeitis, siekiant piliečiams ir įmonėms suteikti priemones nustatyti tapatybę tarpvalstybiniu mastu ir keistis asmens tapatybės požymiais ir kredencialais, naudojant labai saugius ir patikimus skaitmeninės tapatybės sprendimus laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių. Būtina įgyvendinti patikimą ir saugią e. ID ir reglamentavimo sistemą, kuri ją susietų su požymiais ir kredencialais ES lygmeniu. Tik ES lygmeniu vykdant intervenciją galima nustatyti darnias sąlygas, kuriomis būtų užtikrinta naudotojų kontrolė ir prieiga prie tarpvalstybinių internetinių skaitmeninių paslaugų bei sąveikumo sistemos, todėl teikiant internetines paslaugas būtų lengva kliautis saugių skaitmeninės tapatybės sprendimų naudojimu, neatsižvelgiant į tai, kurioje ES vietoje ji buvo išleista, ar kur yra piliečio gyvenamoji vieta. Atlikus eIDAS reglamento peržiūrą iš esmės matyti, kad nėra tikėtina, jog nacionalinė intervencija būtų vienodai veiksminga ir efektyvi.

•Proporcingumo principas

Ši iniciatyva yra proporcinga tikslams, kurių siekiama, joje numatyta tinkama priemonė reikalingai sąveikumo struktūrai nustatyti siekiant sukurti ES skaitmeninės tapatybės ekosistemą, grindžiamą valstybių narių išleistomis teisinėmis tapatybėmis ir kvalifikuotų bei nekvalifikuotų skaitmeninės tapatybės požymių teikimu. Joje numatyta darnesnė teisinė sistema ir taip aiškiai prisidedama prie bendrosios skaitmeninės rinkos gerinimo tikslo. Remiantis bendraisiais techniniais standartais valstybių narių išleistinos darnios europinės skaitmeninės tapatybės dėklės taip pat formuoja bendrą ES požiūrį, naudingą naudotojams ir šalims, besikliaujančioms saugių tarpvalstybinių elektroninės tapatybės sprendimų prieinamumu. Šia iniciatyva sprendžiami dabartinės elektroninės atpažinties sąveikumo infrastruktūros, grindžiamos abipusiu įvairių nacionalinių elektroninės atpažinties schemų pripažinimu, apribojimai. Atsižvelgiant į nustatytus tikslus, ši iniciatyva laikoma pakankamai proporcinga ir tikėtina, kad išlaidos atitiks galimą naudą. Dėl siūlomo reglamento patikimumo užtikrinimo paslaugų ir internetinių paslaugų teikėjai patirs finansinių ir administracinių išlaidų, kurios teks valstybėms narėms kaip europinių skaitmeninės tapatybės dėklių leidėjoms. Tačiau tikėtina, kad šias išlaidas nusvers didelė galima nauda piliečiams ir naudotojams, kurią lems didesnis elektroninės tapatybės ir požymių paslaugų tarpvalstybinis pripažinimas.

Negalima išvengti dėl patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams ir internetinių paslaugų teikėjams skirtų naujų standartų kūrimo ir derinimo susidarančių išlaidų, jei būtina pasiekti tinkamumo naudoti ir prieinamumo tikslą. Šia iniciatyva ketinama pasinaudoti valstybių narių jau padarytomis investicijomis į nacionalinės tapatybės schemas ir jas išplėtoti. Be to, papildomos dėl pasiūlymo susidarančios išlaidos skirtos pagalbai užtikrinti darnumą ir yra pagrįstos remiantis lūkesčiu, kad ilgainiui jos padės sumažinti administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas. Su priėmimu reguliuojamuose skaitmeninės tapatybės požymių autentiškumo nustatymo sektoriuose susijusias išlaidas taip pat galima laikyti būtinomis ir proporcingomis tiek, kiek jos gali padėti siekti bendro tikslo ir teikti priemones, kuriomis reguliuojami sektoriai gali vykdyti teisinius įpareigojimus teisėtai nustatyti naudotojo tapatybę.

•Priemonės pasirinkimas

Reglamento kaip teisinės priemonės pasirinkimas grindžiamas poreikiu užtikrinti vienodas vidaus rinkos sąlygas taikyti Europos skaitmeninę tapatybę pasitelkiant darnią sistemą, kuria siekiama sukurti sklandų sąveikumą ir ES piliečiams bei įmonėms teikti viešąsias ir privačias paslaugas visoje Sąjungoje naudojantis labai saugiomis ir patikimomis e. ID.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

eIDAS reglamento veikimo vertinimas buvo atliktas peržiūros proceso metu, kaip reikalaujama pagal eIDAS reglamento 49 straipsnį. Pagrindinė vertinimo išvada dėl elektroninės tapatybės – eIDAS galimybės neišnaudotos. Pranešta tik apie nedidelį e. ID skaičių, o e. ID schemomis, apie kurias pranešta, gali naudotis tik maždaug 59 proc. ES gyventojų. Be to, e. ID, apie kurias pranešta, tiek valstybės narės, tiek paslaugų teikėjai pripažįsta ribotai. Taip pat panašu, kad prie nacionalinės eIDAS infrastruktūros prijungtos vos kelios paslaugos, prieiga prie kurių galima naudojant nacionalinę e. ID. Vertinant taip pat nustatyta, kad dabartinė eIDAS reglamento taikymo sritis ir dėmesys e. ID schemoms, apie kurias pranešė ES valstybės narės, bei galimybei naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis, regis, yra pernelyg riboti ir netinkami. Elektroninės tapatybės ir nuotolinio tapatumo nustatymo vis dar labiausiai reikia privačiajame sektoriuje, visų pirma tokiose srityse, kaip bankininkystė, telekomunikacijos ir platformų operatoriai, kurie pagal įstatymus privalo patikrinti savo klientų tapatybę. eIDAS reglamento pridėtinė vertė, susijusi su elektronine tapatybe, yra ribota dėl mažos aprėpties, įsisavinimo ir naudojimo.

Šiame pasiūlyme nustatytos problemos siejamos su dabartinės eIDAS sistemos trūkumais ir esminiais kontekstiniais pokyčiais rinkose, visuomenės ir technologiniais pokyčiais, dėl kurių atsiranda nauji naudotojų ir rinkų poreikiai.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Atviros viešos konsultacijos buvo pradėtos 2020 m. liepos 24 d. ir baigtos 2020 m. spalio 2 d. Komisija iš viso gavo 318 atsiliepimų. Taip pat Komisija gavo 106 atsakymus į tikslinę suinteresuotųjų šalių apklausą. Įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose ir nuo 2020 m. pradžios vykdant apklausas buvo surinktos ir valstybių narių nuomonės. Tai visų pirma apima 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. surengtą valstybės narės eIDAS bendradarbiavimo tinklo atstovų apklausą ir įvairius tam skirtus seminarus. Komisija taip pat organizavo išsamius pokalbius su pramonės atstovais ir surengė dvišalius susitikimus su įvairių sektorių suinteresuotaisiais verslo subjektais (pvz., e. prekybos, sveikatos, finansinių paslaugų teikėjais, telekomunikacijų operatoriais, įrangos gamintojais ir kt.).

Didelė atvirų viešų konsultacijų respondentų dalis palankiai vertino bendros ir visuotinai pripažįstamos skaitmeninės tapatybės, besikliaunančios valstybių narių išleistomis teisinėmis tapatybėmis, kūrimą. Valstybės narės iš esmės palaiko būtinybę sustiprinti dabartinį eIDAS reglamentą, kuriuo piliečiams suteikiama galimybė naudotis tiek viešosiomis, tiek privačiomis paslaugomis, ir pripažįsta, kad reikia sukurti patikimumo užtikrinimo paslaugą, kuria sudaromos sąlygos išleisti ir tarpvalstybiniu mastu naudoti elektroninius požymių liudijimus. Apskritai valstybės narės pabrėžė, jog reikia kurti Europos skaitmeninės tapatybės sistemą remiantis patirtimi ir stipriosiomis pusėmis įgyvendinant nacionalinius sprendimus, siekiant rasti sinergijos būdų ir pasinaudoti padarytomis investicijomis. Nemažai suinteresuotųjų subjektų nurodė, kaip per COVID-19 pandemiją paaiškėjo, koks svarbus yra saugus nuotolinis tapatybės nustatymas, kad visi galėtų naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis. Patikimumo užtikrinimo paslaugų atveju dauguma subjektų sutinka, kad dabartinė sistema pasiteisino, tačiau būtina imtis papildomų priemonių siekiant toliau suderinti tam tikrą praktiką, susijusią su nuotoline atpažintimi ir nacionaline priežiūra. Suinteresuotieji subjektai, kurių klientų bazė daugiausia yra nacionalinė, išsakė daugiau abejonių dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos pridėtinės vertės.

Skaitmeninės tapatybės dėklę visuomenė ir privatusis sektorius vis dažniau vertina kaip tinkamiausią priemonę, kuria naudotojams sudaromos sąlygos rinktis, kada ir su kokiais privačiųjų paslaugų teikėjais dalytis įvairiais požymiais, atsižvelgiant į naudotojo atvejį ir atitinkamam sandoriui reikalingą saugumo lygį. Mobiliuosiuose prietaisuose saugiai laikomomis skaitmeninėmis dėklėmis pagrįstos skaitmeninės tapatybės buvo nurodytos kaip pagrindinis vertingas perspektyvaus sprendimo dalykas. Tiek privačioji rinka (pvz., „Apple“, „Google“, „Thales“), tiek valdžios subjektai jau veikia šia kryptimi.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pasiūlymas grindžiamas per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis surinkta informacija eIDAS reglamento poveikio vertinimo ir vertinimo ataskaitų tikslais siekiant įvykdyti peržiūros įpareigojimus, nustatytus eIDAS reglamento 49 straipsnyje. Surengta nemažai susitikimų su valstybių narių atstovais ir ekspertais.

•Poveikio vertinimas

Atliktas šio pasiūlymo poveikio vertinimas. 2021 m. kovo 19 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė neigiamą nuomonę su tam tikromis pastabomis. Persvarsčiusi pakartotinai pateiktą informaciją, 2021 m. gegužės 5 d. Valdyba pateikė teigiamą nuomonę.

Komisija tiria įvairias politikos galimybes bendram šios iniciatyvos tikslui pasiekti – užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, visų pirma teikti ir naudoti labai saugius ir patikimus elektroninės tapatybės sprendimus.

Atliekant poveikio vertinimą tikrinamas bazinis scenarijus, politikos galimybės ir trijų svarstomų politikos galimybių poveikis. Kiekviena galimybė – tai užmojo lygiu pagrįsta politikos alternatyva. Pirma galimybė yra nedidelio užmojo ir ja pristatomas priemonių rinkinys, kuriuo iš esmės siekiama stiprinti dabartinio eIDAS reglamento veiksmingumą ir efektyvumą. Pirma galimybė, pagal kurią nustatoma prievolė pranešti apie nacionalines e. ID ir supaprastinamos esamos priemonės abipusiam pripažinimui pasiekti, grindžiama piliečių poreikių tenkinimu pasikliaujant įvairių nacionalinių e. ID schemų, kurių sąveikumo siekiama, prieinamumu.

Antra galimybė yra vidutinio užmojo ir ja iš esmės siekiama išplėsti galimybes saugiai keistis su tapatybe susijusiais duomenimis, papildant vyriausybės e. ID ir remiant dabartinį perėjimą prie požymiais pagrįstų atpažinties paslaugų. Šia galimybe būtų siekiama tenkinti naudotojų paklausą ir sukurti naują kvalifikuotą patikimumo užtikrinimo paslaugą elektroniniams požymių liudijimams, kurie yra susieti su patikimais šaltiniais ir kurių pripažinimas užtikrinamas tarpvalstybiniu mastu, teikti. Taip būtų išplėsta dabartinio eIDAS reglamento taikymo sritis ir remiama kuo daugiau naudojimo atvejų, grindžiamų poreikiu patikrinti su asmeniu susietus tapatybės požymius užtikrinant aukštą patikinimo lygį.

Trečia ir tinkamiausia galimybė yra plačiausio užmojo ir ja siekiama reglamentuoti labai saugios valstybių narių išleidžiamos asmeninės skaitmeninės tapatybės dėklės teikimą. Manoma, kad pasirinkus šią tinkamiausią galimybę gali būti veiksmingiausiai pasiekti šios iniciatyvos tikslai. Visapusiškai siekiant politikos tikslų, tinkamiausia galimybė grindžiama dauguma pagal pirmą galimybę (kliovimasis valstybių narių patvirtintomis teisinėmis tapatybėmis ir abipusiai pripažįstamų e. ID priemonių prieinamumas) ir antrą galimybę (tarpvalstybiniu mastu teisiškai pripažįstami elektroniniai požymių liudijimai) įvertintų priemonių.

Kalbant apie bendros patikimumo užtikrinimo paslaugų sistemos užmojo lygį, raginama priimti priemones, kurias taikant politikos tikslams pasiekti nereikia laipsniško metodo.

Nauja kvalifikuota patikimumo užtikrinimo paslauga, susijusi su nuotolinių elektroninio parašo ir spaudo kūrimo įtaisų administravimu, lemtų reikšmingą saugumą, vienodas sąlygas, teisinį tikrumą ir tinkamus vartotojų pasirinkimus, susijusius tiek su kvalifikuotų parašo kūrimo įtaisų sertifikavimu, tiek su reikalavimais, kuriuos turi vykdyti tokius įtaisus administruojantys kvalifikuoti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai. Naujomis nuostatomis būtų sustiprinta visa patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimo reguliavimo ir priežiūros sistema.

Politikos galimybių poveikis skirtingų kategorijų suinteresuotiesiems subjektams išsamiai paaiškintas 3 poveikio vertinimo priede, kuriuo remiama ši iniciatyva. Vertinimas yra ir kiekybinis, ir kokybinis. Poveikio vertinimo tyrimas rodo, kad preliminarios mažiausios kiekybiškai įvertinamos išlaidos gali siekti 3,2 mlrd. EUR ir daugiau, nes kai kurių išlaidų elementų kiekybiškai įvertinti negalima. Apskaičiuota, kad bendra kiekybiškai įvertinta nauda sudarys nuo 3,9 mlrd. iki 9,6 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į platesnį ekonominį poveikį, tikimasi, kad tinkamiausia galimybė darys teigiamą poveikį inovacijoms, tarptautinei prekybai ir konkurencingumui, prisidės prie ekonomikos augimo ir lems papildomas investicijas į skaitmeninės tapatybės sprendimus. Pavyzdžiui, tikimasi, kad papildoma 500 mln. EUR vertės investicija, padaryta dėl teisės aktų pokyčių pagal 3 galimybę, po 10 metų sukurs 1,268 mln. EUR vertės naudą (esant 67 proc. įsisavinimui).

Taip pat tikimasi, kad tinkamiausia galimybė darys teigiamą poveikį užimtumui – per 5 metus nuo įgyvendinimo dienos bus sukurta nuo 5 000 iki 27 000 papildomų darbo vietų. Tai aiškinama papildomomis investicijomis ir mažesnėmis e. ID sprendimų naudojimu pasikliaujančių įmonių išlaidomis.

Tikimasi, kad teigiamas poveikis aplinkai bus didžiausias trečios galimybės atveju – tikimasi, kad e. ID diegimo ir naudojimo mastas bus kuo labiau padidintas, todėl bus teigiamas poveikis su viešųjų paslaugų teikimu susijusiam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui.

Elektroniniai registrai naudotojams užtikrina įrodymą ir nekeičiamą audito seką sandorių ir duomenų įrašų sekoskaitai ir duomenų vientisumo apsaugai užtikrinti. Nors ši patikimumo užtikrinimo paslauga nebuvo įtraukta į poveikio vertinimą, ji yra grindžiama esamomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, nes jungia duomenų laiko žymas ir jų tikslią sekoskaitą, nustatant ir duomenų rengėją, o tai panašu į elektroninio parašo naudojimą. Ši patikimumo užtikrinimo paslauga yra būtina siekiant užkirsti kelią vidaus rinkos susiskaidymui apibrėžiant bendrąją europinę sistemą, kuria sudaromos sąlygos pripažinti patikimumo užtikrinimo paslaugas tarpvalstybiniu mastu palaikant kvalifikuotų elektroninių registrų veikimą. Savo ruožtu duomenų vientisumas yra labai svarbus renkant duomenis iš necentralizuotų šaltinių dėl nepriklausomos tapatybės sprendimų, nuosavybės priskyrimo skaitmeniniam turtui, verslo procesų registravimo siekiant tikrinti atitiktį tvarumo kriterijams ir dėl įvairių naudojimo atvejų kapitalo rinkose.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Šiame pasiūlyme išdėstomos priemonės, kurios bus taikomos viešojo sektoriaus institucijoms, piliečiams ir internetinių paslaugų teikėjams. Jos sumažins viešojo administravimo institucijų administracines ir reikalavimų laikymosi išlaidas ir veiklos išlaidas, taip pat internetinių paslaugų teikėjų išlaidas, susijusias su saugumu. Piliečiai gaus naudos iš sutaupytų lėšų dėl sumažėjusios administracinės naštos, visapusiškai pasikliaujant skaitmeninėmis priemonėmis tapatybei nustatyti ir saugaus keitimosi tos pačios teisinės vertės skaitmeninės tapatybės požymiais tarpvalstybiniu mastu priemone. Elektroninės tapatybės teikėjai taip pat gaus naudos iš sutaupytų lėšų dėl mažesnių reikalavimų laikymosi išlaidų.

•Pagrindinės teisės

Asmens duomenims taikomi kai kurie reglamento elementai, todėl priemonės parengtos taip, kad būtų visapusiškai laikomasi duomenų apsaugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, pasiūlymu gerinamos galimybės dalytis duomenimis ir leisti juos atskleisti savo nuožiūra. Naudodami europinę skaitmeninės tapatybės dėklę, naudotojai turės galimybę kontroliuoti pasikliaujančiosioms šalims teikiamus duomenis ir būti informuoti, kokių konkrečių požymių reikia konkrečiai paslaugai teikti. Paslaugų teikėjai turi informuoti valstybes nares apie savo ketinimą pasikliauti europine skaitmeninės tapatybės dėkle, o tai leistų valstybėms narėms kontroliuoti, kad neskelbtinų duomenų rinkinių, pavyzdžiui, susijusių su sveikata, paslaugų teikėjai prašytų tik laikydamiesi nacionalinės teisės nuostatų.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Optimaliai siekiant šios iniciatyvos tikslų, būtina finansuoti įvarius veiksmus tiek Komisijos lygmeniu, kai 2022–2027 m. laikotarpiui numatoma skirti suma sudaro apie 60 etato ekvivalentų, tiek valstybių narių lygmeniu joms aktyviai dalyvaujant ekspertų grupių ir komitetų, susijusių su iniciatyvos įgyvendinimo veikla ir sudarytų iš valstybių narių atstovų, veikloje. Bendra finansinių išteklių suma, reikalinga pasiūlymui įgyvendinti 2022–2027 m., sieks 30,825 mln. EUR, įskaitant 8,825 mln. EUR administracinių išlaidų ir iki 22 mln. EUR veiklos išlaidų pagal Skaitmeninės Europos programą (laukiama susitarimo). Bus finansuojamos su e. ID priežiūra, kūrimu, priegloba, veikimu ir palaikymu bei su patikimumo užtikrinimo paslaugų sudedamosiomis dalimis susijusios išlaidos. Taip pat gali būti remiamos dotacijos, skirtos paslaugų prijungimui prie europinės skaitmeninės tapatybės dėklės ekosistemos, standartų ir techninių specifikacijų rengimui. Galiausiai, finansavimu bus padedama vykdyti metines apklausas ir tyrimus, užtikrinti reglamento veiksmingumą ir efektyvumą siekiant jame nustatytų tikslų. Su šia iniciatyva susijusioje finansinėje ataskaitoje pateikiama išsami atitinkamų išlaidų apžvalga.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Poveikis bus stebimas ir vertinamas remiantis Geresnio reglamentavimo gairėmis, kurios taikomos siūlomo reglamento įgyvendinimui ir taikymui. Stebėsenos tvarka yra svarbi pasiūlymo dalis, visų pirma atsižvelgiant į dabartinės ataskaitų teikimo sistemos trūkumus, nustatytus atliekant vertinimo tyrimą. Be siūlomame reglamente nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti geresnius duomenis ir analizės bazę, stebėsenos sistema bus skirta stebėti: 1) kaip laikantis priimtų priemonių įgyvendinti būtini pakeitimai; 2) ar įgyvendinti būtini atitinkamų nacionalinių sistemų pakeitimai; 3) ar padaryti būtini reguliuojamų subjektų įpareigojimų laikytis reikalavimų pakeitimai. Europos Komisija (1, 2 ir 3) ir nacionalinės kompetentingos institucijos (2 ir 3) bus atsakingos už duomenų rinkimą pagal iš anksto nustatytus rodiklius.

Dėl siūlomos priemonės taikymo Europos Komisija ir nacionalinės kompetentingos institucijos rengdamos metines apklausas įvertins: 1) visų ES piliečių galimybes naudotis e. ID priemonėmis; 2) tarpvalstybinio e. ID schemų pripažinimo ir priėmimo padidėjimą; 3) priemones, kuriomis skatinamas pripažinimas privačiajame sektoriuje, ir naujų skaitmeninės tapatybės paslaugų plėtrą.

Kontekstinę informaciją Europos Komisija rinks pasitelkdama metines apklausas apie: 1) skaitmeninių tapatybių rinkos dydį; 2) su skaitmenine tapatybe susijusias viešųjų pirkimų išlaidas; 3) paslaugas internetu teikiančių įmonių dalį; 4) internetu atliekamų operacijų, kurioms patvirtinti būtina patikima kliento atpažintis, dalį; 5) ES piliečių, besinaudojančių internetinėmis privačiomis ir viešosiomis paslaugomis, dalį.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pagal reglamento projekto 6a straipsnį valstybės narės, atlikusios privalomą atitikties vertinimą ir savanorišką sertifikavimą pagal Kibernetinio saugumo akte nustatytą Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemą, turi išleisti bendrus standartus atitinkančią europinę skaitmeninės tapatybės dėklę pagal e. ID schemą, apie kurią pranešta. Jame pateiktos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų galimybę saugiai prašyti ir gauti, saugoti, jungti ir naudoti asmens tapatybės duomenis ir elektroninius požymių liudijimus, kad galėtų įrodyti savo tapatybę internetu ir ne internetu pirkdami prekes ir naudodamiesi internetinėmis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis ir galėtų kontroliuoti pateikiamus duomenis. Šis sertifikavimas nepažeidžia BDAR nuostatų, kad asmens duomenų tvarkymo, susijusio su europine skaitmeninės tapatybės dėkle, operacijų sertifikavimas gali būti vykdomas tik pagal BDAR 42 ir 43 straipsnius.

Pasiūlymo 6b straipsnyje išdėstomos specialios nuostatos dėl pasikliaujančiosioms šalims taikomų kovos su sukčiavimu reikalavimų ir reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti asmens tapatybės duomenų ir elektroninių požymių liudijimų, sukurtų pagal europinę skaitmeninės tapatybės dėklę, autentiškumo patvirtinimą.

Siekiant užtikrinti didesnes galimybes naudotis elektroninės atpažinties priemonėmis tarpvalstybiniu mastu ir gerinti elektroninės atpažinties schemų, apie kurias pranešta, abipusio pripažinimo proceso veiksmingumą, 7 straipsnyje pateikta nuostata, kad valstybės narės privalo pranešti bent apie vieną elektroninės atpažinties schemą. Be to, į 11a straipsnį įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama palengvinti unikalią atpažintį ir užtikrinti vienareikšmį ir nekintamą fizinių asmenų tapatybės nustatymą. Tai susiję su atvejais, kai tapatybę nustatyti privaloma pagal įstatymus, pvz., sveikatos srityje, finansų srityje kovos su pinigų plovimu įpareigojimams vykdyti, ar teisminio naudojimo tikslais. Šiuo tikslu valstybės narės turės į minimalų asmens tapatybės duomenų rinkinį įtraukti unikalų ir nekintamą identifikatorių. Valstybių narių galimybė pasikliauti sertifikavimu siekiant užtikrinti atitiktį reglamentui ir taip pakeisti tarpusavio peržiūros procesą gerina abipusio pripažinimo efektyvumą.

3 skirsnyje išdėstytos naujos nuostatos, susijusios su pasikliovimu europine skaitmeninės tapatybės dėkle tarpvalstybiniu mastu, siekiant užtikrinti, kad naudotojai galėtų pasikliauti europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis prieigai prie internetu teikiamų viešojo sektoriaus institucijų paslaugų ir privačių paslaugų, kurias teikiant būtinas patikimas naudotojo tapatumo nustatymas.

III skyriuje apie patikimumo užtikrinimo paslaugas pakeistas 14 straipsnis dėl tarptautinių aspektų ir Komisijai suteikiama galimybė, be pagal SESV 218 straipsnį sudaromų abipusio pripažinimo susitarimų taikymo, priimti įgyvendinimo sprendimus dėl reikalavimų, taikomų trečiosiose šalyse įsisteigusiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams ir jų teikiamoms paslaugoms.

Patikimumo užtikrinimo paslaugoms, įskaitant kvalifikuotus patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjus, taikomos bendrosios nuostatos atžvilgiu keičiami 17, 18, 20, 21 ir 24 straipsniai, siekiant juos suderinti su Tinklų ir informacijos saugumo ES taisyklėmis. Kalbant apie metodus, kuriais kvalifikuoti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai turėtų naudotis tikrindami fizinių ir juridinių asmenų, kuriems išduodami kvalifikuoti sertifikatai, tapatybę, buvo suderintos ir patikslintos nuostatos dėl nuotolinių atpažinties priemonių naudojimo siekiant užtikrinti, kad visoje ES būtų taikomos tos pačios taisyklės.

Į III skyrių įtrauktas naujas 29a straipsnis, kuriame nustatomi kvalifikuotai paslaugai taikomi reikalavimai dėl nuotolinių elektroninio parašo kūrimo įtaisų administravimo. Nauja kvalifikuota patikimumo užtikrinimo paslauga būtų tiesiogiai susieta su poveikio vertinime nurodytomis ir įvertintomis priemonėmis ir jomis grindžiama, visų pirma priemonėmis dėl „Nuotolinio elektroninio parašo sertifikavimo proceso suderinimo“ ir kitomis priemonėmis, kuriomis valstybės narės raginamos suderinti priežiūros praktiką.

Siekiant užtikrinti, kad naudotojai galėtų nustatyti, kam priklauso interneto svetainė, 45 straipsnis pakeistas taip, kad interneto naršyklių teikėjai sudarytų sąlygas naudoti kvalifikuotus interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatus.

Į III skyrių įtraukti trys nauji skirsniai.

Nauju 9 skirsniu įtraukiamos nuostatos dėl teisinės elektroninių požymių liudijimų galios, jų naudojimo nustatytuose sektoriuose ir kvalifikuotiems požymių liudijimams keliamų reikalavimų. Siekiant užtikrinti aukštą patikimumo lygį, į 45d straipsnį įtraukta nuostata dėl požymių tikrinimo pagal autentiškus šaltinius. Siekiant užtikrinti, kad europinės skaitmeninės tapatybės dėklės naudotojai galėtų gauti naudos iš elektroninių požymių liudijimų prieinamumo ir kad tokie liudijimai būtų išduodami į europinę skaitmeninės tapatybės dėklę, į 45e straipsnį įtrauktas atitinkamas reikalavimas. 45f straipsnyje išdėstytos papildomos taisyklės dėl elektroninių požymių liudijimų paslaugų teikimo, įskaitant asmens duomenų apsaugą.

Nauju 10 skirsniu sudaromos sąlygos teikti kvalifikuotas elektroninio archyvavimo paslaugas ES lygmeniu. 45g straipsniu dėl kvalifikuotų elektroninio archyvavimo paslaugų papildomi 34 ir 40 straipsniai dėl kvalifikuotų elektroninių parašų ir kvalifikuotų elektroninių spaudų kvalifikuotų ilgalaikio išsaugojimo paslaugų.

Naujame 11 skirsnyje nustatyta patikimumo užtikrinimo paslaugų sistema, atsižvelgiant į elektroninių registrų ir kvalifikuotų elektroninių registrų kūrimą ir priežiūrą. Elektroniniame registre sujungiamos duomenų laiko žymos ir jų tiksli sekoskaita nustatant ir duomenų rengėją, o tai panašu į elektroninio parašo naudojimą, papildomai pasinaudojant labiau decentralizuoto valdymo, kuris tinka daugiašalio bendradarbiavimo atveju, galimybe. Tai svarbu įvairiais atvejais, kai gali būti naudojami elektroniniai registrai.

Elektroniniai registrai padeda įmonėms sutaupyti, nes daugiašalis bendradarbiavimas tampa veiksmingesnis, saugesnis ir palengvinama reguliavimo priežiūra. Nesiimant europinio reguliavimo kyla pavojus, kad nacionalinės teisės aktų leidėjai nustatys skirtingus nacionalinius standartus. Siekiant užkirsti kelią suskaidymui, svarbu apibrėžti bendrą europinę sistemą, kuri sudarytų sąlygas pripažinti patikimumo užtikrinimo paslaugas tarpvalstybiniu mastu palaikant elektroninių registrų veikimą. Šis europinis mazgų operatoriams skirtas standartas bus taikomas nepaisant kitų ES antrinės teisės aktų. Kai elektroniniai registrai naudojami obligacijoms leisti ir (arba) jomis prekiauti arba kriptoturtui, turi būti laikomasi visų taikomų finansinių taisyklių, pavyzdžiui, Finansinių priemonių rinkų direktyvos 11 , Mokėjimo paslaugų direktyvos 12 ir Reglamento dėl būsimų kriptoturto rinkų 13 . Kai naudojami asmens duomenys, paslaugų teikėjai turės laikytis BDAR.

2017 m. 75 proc. visų elektroninių registrų naudojimo atvejų buvo susiję su bankininkyste ir finansais. Šiuo metu elektroninių registrų naudojimas tampa vis įvairesnis, 17 proc. naudojama komunikacijoje ir žiniasklaidoje; 15 proc. gamybos ir gamtinių išteklių srityje, 10 proc. vyriausybiniame sektoriuje, 8 proc. draudimo srityje, 5 proc. mažmeninės prekybos sektoriuje, 6 proc. transporte, 5 proc. komunalinių paslaugų srityje 14 .

Galiausiai, į VI skyrių įtrauktas naujas 48b straipsnis, siekiant užtikrinti, kad europinės skaitmeninės tapatybės dėklės naudojimo statistiniai duomenys būtų renkami pakeisto reglamento veiksmingumo stebėsenos tikslais.

2021/0136 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 15 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ 16 skelbiama apie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 peržiūrą siekiant pagerinti jo veiksmingumą, išplėsti jo teikiamą naudą į privatųjį sektorių ir skatinti naudoti patikimas skaitmenines tapatybes visiems europiečiams;

(2)savo 2020 m. spalio 1–2 d. išvadose 17 , Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pasiūlyti kurti saugios viešosios elektroninės atpažinties sistemą Sąjungos lygmeniu, įskaitant sąveikius skaitmeninius parašus, kad žmonės galėtų kontroliuoti savo internetinę tapatybę ir duomenis bei galėtų naudotis viešosiomis, privačiosiomis ir tarpvalstybinėmis skaitmeninėmis paslaugomis;

(3)2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikate „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ 18 nustatyti Sąjungos sistemos tikslai, kuriais iki 2030 m. siekiama plačiai įdiegti patikimą, naudotojų kontroliuojamą tapatybę, leidžiančią kiekvienam naudotojui kontroliuoti savo veiksmus ir sąveikas internete;

(4)darnesnis požiūris į skaitmeninę atpažintį turėtų sumažinti dabartinio susiskaidymo, kylančio dėl skirtingų nacionalinių sprendimų naudojimo, riziką ir sąnaudas ir stiprins bendrąją rinką sudarydamas sąlygas piliečiams, kitiems gyventojams, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, ir įmonėms internetu patogiai ir vienodomis sąlygomis įrodyti savo tapatybę visoje Sąjungoje. Visi turėtų turėti galimybę saugiai naudotis viešosiomis ir privačiosiomis paslaugomis pasikliaujant pagerinta patikimumo užtikrinimo paslaugų ekosistema ir patikrintais tapatybės įrodymais bei požymių liudijimais, pvz., visoje Sąjungoje teisiškai pripažįstamu ir priimamu universiteto diplomu. Europos skaitmeninės tapatybės sistema siekiama pereiti nuo kliovimosi tik nacionaliniais skaitmeninės tapatybės sprendimais prie elektroninių požymių liudijimų, kurie galioja Europos lygmeniu, teikimo. Elektroninių požymių liudijimų teikėjams turėtų būti naudingos aiškios ir vienodos taisyklės, o viešojo administravimo institucijos turėtų turėti galimybę kliautis atitinkamo formato elektroniniais dokumentais;

(5)siekdami remti Europos įmonių konkurencingumą, internetinių paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę pasikliauti visoje Sąjungoje pripažįstamais skaitmeninės tapatybės sprendimais, nepriklausomai nuo valstybės narės, kurioje jie buvo išleisti, taip gaudami naudos iš suderinto europinio požiūrio į patikimumą, saugumą ir sąveikumą. Naudotojai ir paslaugų teikėjai taip pat turėtų turėti galimybę gauti naudos iš tos pačios elektroninių požymių liudijimų teisinės vertės visoje Sąjungoje;

(6)įgyvendinant šį reglamentą asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) Nr. 2016/679 19 . Dėl to šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad elektroninės atpažinties priemonių ir elektroninių požymių liudijimų teikėjai negalėtų sujungti kitas paslaugas teikiant gautų asmens duomenų su asmens duomenimis, susijusiais su paslaugomis, kurioms taikomas šis reglamentas;

(7)būtina nustatyti suderintas sąlygas dėl europinių skaitmeninės tapatybės dėklių, kurias turi išleisti valstybės narės, sistemos kūrimo – taip visiems ES piliečiams ir kitiems gyventojams, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, turėtų būti suteikta galių saugiai dalytis su jų tapatybe susijusiais duomenimis naudotojams palankiu ir patogiu būdu prižiūrint vien naudotojui. Šiems tikslams pasiekti naudojamos technologijos turėtų būti kuriamos taip, kad būtų siekiama aukščiausio lygio saugumo, patogumo naudotojams ir plataus masto naudojimo. Valstybės narės visiems savo piliečiams ir gyventojams turėtų užtikrinti vienodas galimybes naudotis skaitmenine atpažintimi;

(8)siekdami užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei ar nacionalinei teisei, laikantis Sąjungos teisės, paslaugų teikėjai turėtų valstybės narėms pranešti apie savo ketinimą pasikliauti europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis. Taip valstybėms narėms bus sudarytos sąlygos apsaugoti naudotojus nuo sukčiavimo ir užkirsti kelią neteisėtam tapatybės duomenų ir elektroninių požymių liudijimų naudojimui bei užtikrinti, kad neskelbtinų duomenų, tokių kaip sveikatos duomenys, tvarkymą pasikliaujančiosios šalys tikrintų pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę;

(9)visos europinės skaitmeninės tapatybės dėklės turėtų suteikti naudotojams galimybę naudotis elektronine atpažintimi ir tapatumo nustatymu internetu ir ne internetu visose šalyse prieigai prie įvairių viešųjų ir privačių paslaugų. Nepažeidžiant valstybių narių prerogatyvos dėl savo piliečių ir gyventojų atpažinties, dėklėmis gali būti tenkinami instituciniai viešojo administravimo įstaigų, tarptautinių organizacijų ir Sąjungos institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų poreikiai. Daugelyje sektorių, įskaitant sveikatos sektorių, kur paslaugos dažnai teikiamos kontaktiniu būdu, būtų svarbus naudojimas neprisijungus ir e. receptų sistemoje būtų galima kliautis QR kodais ar panašiomis technologijomis tapatumui patikrinti. Kliaujantis aukštu saugumo užtikrinimo lygiu europinėms skaitmeninės tapatybės dėklėms turėtų praversti nuo klastojimo apsaugantys sprendimai, pvz., saugūs elementai, kad būtų vykdomi pagal šį reglamentą keliami saugumo reikalavimai. Europinė skaitmeninės tapatybės dėklė taip pat turėtų naudotojams suteikti galimybę kurti ir naudoti visoje ES priimamus kvalifikuotus elektroninius parašus ir spaudus. Siekdamos naudos visiems ES piliečiams ir įmonėms supaprastinus tvarką ir sumažinus išlaidas, be kita ko, suteikus atstovavimo ir e. įgaliojimų galimybę, valstybės narės turėtų išleisti europines skaitmeninės tapatybės dėkles, pasitelkusios bendruosius standartus, kad užtikrintų sklandų sąveikumą ir aukštą saugumo lygį. Tik valstybių narių kompetentingos institucijos gali suteikti aukšto lygio patikimumą nustatant asmens tapatybę ir taip užtikrinti, kad asmuo, pareiškęs, kad jam priklauso tam tikra tapatybė, ar ją patvirtinęs asmuo iš tiesų yra asmuo, kuriuo jis ar ji teigia esąs. Dėl to būtina, kad naudojantis europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis būtų pasikliaujama teisine piliečių, kitų gyventojų ar juridinių subjektų tapatybe. Pasitikėjimą europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis stiprintų tai, kad išduodančios šalys turėtų įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų, jog saugumo lygis atitinka fizinių asmenų teisėms ir laisvėms kylančią riziką, laikydamosi Reglamento (ES) 2016/679;

(10)siekiant aukšto saugumo ir patikimumo lygio, šiuo reglamentu nustatomi europinėms skaitmeninės tapatybės dėklėms taikomi reikalavimai. Europinių skaitmeninės tapatybės dėklių atitiktį tiems reikalavimams turėtų sertifikuoti valstybių narių paskirtos akredituotos viešojo ar privačiojo sektoriaus įstaigos. Pasikliaujant sertifikavimo schema, pagrįsta bendrai su valstybėmis narėmis sutartais standartais, turėtų būti užtikrinami aukšto lygio patikimumas ir sąveikumas. Sertifikuojant turėtų visų pirma būti pasikliaujama atitinkamomis Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemomis, nustatytomis pagal Reglamentą (ES) 2019/881 20 . Toks sertifikavimas turėtų nedaryti poveikio sertifikavimui, susijusiam su asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (EB) 2016/679;

(11)europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis turėtų būti užtikrintas aukščiausio lygio saugumas dėl tapatumui nustatyti naudojamų asmens duomenų, nepriklausomai nuo to, ar tokie duomenys saugomi vietoje, ar naudojant debesijos sprendimus, atsižvelgiant į skirtingų lygių riziką. Biometrinių duomenų naudojimas tapatumui nustatyti yra viena iš atpažinties priemonių, suteikianti aukštą patikimumo lygį, visų pirma, kai jie naudojami kartu su kitais tapatumo nustatymo elementais. Kadangi biometriniai duomenys yra unikali asmens savybė, naudojant biometrinius duomenis būtinos organizacinės ir saugumo priemonės, kurios atitiktų kylančią riziką, kad dėl tokio tvarkymo būtų daromas poveikis fizinių asmenų teisėms ir laisvėms ir tokie duomenys būtų naudojami pagal Reglamentą 2016/679;

(12)siekdamos užtikrinti, kad Europos skaitmeninės tapatybės sistema būtų atvira naujovėms, technologiniams pokyčiams ir perspektyvi, valstybės narės turėtų būti skatinamos kartu nustatyti bandomąją aplinką, kurioje būtų saugiai ir prižiūrint išbandomi novatoriški sprendimai, visų pirma siekiant pagerinti funkcionalumą, asmens duomenų apsaugą, sprendimų saugumą ir sąveikumą bei pranešti apie būsimus techninių standartų ir teisinių reikalavimų naujinimus. Ši aplinka turėtų skatinti Europos mažų ir vidutinių įmonių, startuolių ir atskirų novatorių bei tyrėjų įtrauktį;

(13) Reglamentu (ES) Nr. 2019/1157 21 stiprinamas asmens tapatybės kortelių saugumas iki 2021 m. rugpjūčio mėn. įdiegus geresnes apsaugos funkcijas. Valstybės narės turėtų apsvarstyti pranešimo joms galimybę taikant elektroninės atpažinties schemas, siekdamos išplėsti tarpvalstybinį elektroninės atpažinties priemonių prieinamumą;

(14)reikėtų supaprastinti ir paspartinti pranešimo apie elektroninės atpažinties schemas procesą, kad būtų remiamas patogių, patikimų, saugių ir novatoriškų tapatumo nustatymo ir atpažinties sprendimų prieinamumas ir, prireikus, skatinti privačius tapatybės teikėjus valstybės narės institucijoms siūlyti elektroninės atpažinties schemas, kad šios praneštų apie jas kaip apie nacionalines elektroninės asmens tapatybės kortelės schemas pagal Reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatas;

(15)supaprastinus esamą pranešimų ir tarpusavio vertinimo tvarką, bus užkirstas kelias įvairialypiams požiūriams vertinant įvairias elektroninės atpažinties schemas, apie kurias pranešta, ir bus lengviau kuriamas pasitikėjimas tarp valstybių narių. Nauji, supaprastinti mechanizmai turėtų paskatinti valstybes nares bendradarbiauti elektroninės atpažinties schemų, apie kurias jos pranešė, saugumo ir sąveikumo srityse;

(16)valstybės narės turėtų gauti naudos iš naujų, lanksčių priemonių, skirtų atitikčiai šio reglamento ir atitinkamų įgyvendinimo aktų reikalavimams užtikrinti. Šiuo reglamentu valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis akredituotų atitikties vertinimo įstaigų parengtomis ataskaitomis ir vertinimais arba savanoriškomis IRT saugumo sertifikavimo schemomis, pvz., sertifikavimo schemomis, kurios turi būti nustatytos Sąjungos lygmeniu pagal Reglamentą (ES) 2019/881, kad būtų pagrįsti jų reikalavimai suderinti schemas ar jų dalis su reglamente dėl elektroninės atpažinties schemų, apie kurias pranešta, sąveikumo ir saugumo išdėstytais reikalavimais;

(17)paslaugų teikėjai naudojasi tapatybės duomenimis, suteiktais pagal asmens tapatybės duomenų rinkinį, prieinamą pasitelkiant elektroninės atpažinties schemas pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014, siekdami nustatyti naudotojų iš kitos valstybės narės sutapimą su teisine to naudotojo tapatybe. Tačiau nepaisant eIDAS duomenų rinkinio naudojimo, norint užtikrinti tikslų sutapimą daugeliu atvejų būtina turėti papildomos informacijos apie naudotoją ir nacionaliniu lygmeniu taikyti specialią unikalios atpažinties tvarką. Siekiant ir toliau palaikyti elektroninės atpažinties priemonių tinkamumą naudoti, šiuo reglamentu turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrinta teisinga tapatybės atitiktis elektroninės atpažinties proceso metu. Tuo pačiu tikslu šiuo reglamentu taip pat išplečiamas privalomas minimalus duomenų rinkinys ir reikalaujama naudoti unikalų ir nekintamą elektroninį identifikatorių laikantis Sąjungos teisės tokiais atvejais, kai tai būtina siekiant teisiškai nustatyti naudotojo tapatybę jo prašymu unikaliu ir nekintamu būdu;

(18)laikantis Direktyvos (ES) 2019/882 22 nuostatų, neįgalieji turėtų turėti galimybę vienodomis sąlygomis kaip ir kiti naudotojai naudotis europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis, patikimumo užtikrinimo paslaugomis ir galutiniams vartotojams skirtais gaminiais, naudojamais teikiant tas paslaugas;

(19)šiuo reglamentu neturėtų būti reglamentuojami aspektai, susiję su sutarčių sudarymu arba kitų teisinių pareigų nustatymu ir šių sutarčių bei pareigų galiojimu, kai nacionalinės arba Sąjungos teisės aktais yra nustatyti reikalavimai dėl formos. Be to, juo nedaromas poveikis nacionalinės formos reikalavimams, susijusiems su viešaisiais registrais, visų pirma, komerciniais ir žemės registrais;

(20)patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimas ir naudojimas tampa vis svarbesni tarptautinės prekybos ir bendradarbiavimo srityse. ES tarptautiniai partneriai, įkvėpti Reglamento (ES) Nr. 910/2014, nustatinėja patikimumo užtikrinimo sistemas. Dėl to siekiant palengvinti tokių paslaugų ir jų teikėjų pripažinimą, įgyvendinimo teisės aktuose galima nustatyti sąlygas, kuriomis trečiųjų šalių patikimumo užtikrinimo sistemas būtų galima laikyti lygiavertėmis kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų ir teikėjų patikimumo užtikrinimo sistemai pagal šį reglamentą – tokios sąlygos papildytų patikimumo užtikrinimo paslaugų ir Sąjungoje ir trečiosiose šalyse įsteigtų teikėjų tarpusavio pripažinimą pagal Sutarties 218 straipsnį;

(21)šis reglamentas turėtų būti grindžiamas Sąjungos teisės aktais, kuriais skaitmeniniame sektoriuje užtikrinamos konkurencingos ir sąžiningos rinkos. Visų pirma jis pagrįstas Reglamentu XXX/XXXX [Skaitmeninių rinkų aktu], kuriame nustatytos taisyklės pagrindinių paslaugų platformų teikėjams, kurie paskirti prieigos valdytojais, ir, be kita ko, prieigos valdytojams draudžiama reikalauti, kad verslo klientai, siūlydami savo paslaugas to prieigos valdytojo pagrindinių paslaugų platformoje, naudotųsi prieigos valdytojo atpažinties paslauga, ją siūlytų ar su ja sąveikautų. Reglamento XXX/XXXX [Skaitmeninių rinkų akto] 6 straipsnio 1 dalies f punkte reikalaujama, kad prieigos valdytojai suteiktų verslo klientams ir pagalbinių paslaugų teikėjams prieigą prie tos pačios operacinės sistemos, aparatinės įrangos ar programinės įrangos funkcijų, kurios prieinamos prieigos valdytojui, kai jis teikia pagalbines paslaugas, ar kuriomis jis naudojasi teikdamas tas paslaugas, ir užtikrintų jų sąveikumą. Pagal [Skaitmeninių rinkų akto] 2 straipsnio 15 dalį atpažinties paslaugos yra viena iš pagalbinių paslaugų rūšių. Dėl to pagalbinių paslaugų verslo klientai ir teikėjai turėtų turėti galimybę naudotis tokiomis aparatinės įrangos ar programinės įrangos funkcijomis, kaip išmaniuosiuose telefonuose įdiegti saugūs elementai, ir su jomis sąveikauti per europines skaitmeninės tapatybės dėkles ar elektroninės atpažinties priemones, apie kurias pranešė valstybės narės;

(22)siekiant supaprastinti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams taikomus kibernetinio saugumo įpareigojimus ir suteikti šiems teikėjams bei jų atitinkamoms kompetentingoms institucijoms galimybę pasinaudoti pagal Direktyvą XXXX/XXXX (TIS2 direktyvą) nustatyta teisine sistema, teikiant patikimumo užtikrinimo paslaugas turi būti taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės laikantis Direktyvos XXXX/XXXX (TIS2 direktyvos) nuostatų, pvz., su sistemos triktimi, žmogiška klaida, piktavališkais veiksmais ar gamtiniais reiškiniais susijusios priemonės siekiant valdyti tinklų ir informacinėms sistemoms, kurias tie teikėjai naudoja teikdami savo paslaugas, keliamą riziką ir siekiant pranešti apie reikšmingus incidentus bei kibernetines grėsmes pagal Direktyvą XXXX/XXXX (TIS2 direktyvą). Atsižvelgdami į pranešimus apie incidentus, patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai turėtų pranešti apie bet kokius incidentus, darančius reikšmingą poveikį jų paslaugų teikimui, įskaitant dėl vagystės ar įtaisų praradimo, tinklo kabelių pažeidimų kilusius incidentus ar incidentus, kilusius asmenų tapatybės nustatymo aplinkybėmis. Kibernetinio saugumo rizikos valdymo reikalavimus ir įpareigojimus teikti pranešimus pagal Direktyvą XXXXXX [TIS2] reikėtų svarstyti kartu su patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams keliamais reikalavimais pagal šį reglamentą. Kai taikoma, pagal Direktyvą XXXX/XXXX (TIS2 direktyvą) paskirtosios kompetentingos institucijos turėtų ir toliau taikyti nustatytą nacionalinę praktiką ar gaires dėl saugumo ir pranešimų teikimo reikalavimų įgyvendinimo bei tokių reikalavimų laikymosi priežiūros pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014. Bet kokie su šiuo reglamentu susiję reikalavimai nedaro poveikio įpareigojimui pranešti apie asmens duomenų apsaugos pažeidimus pagal Reglamentą (ES) 2016/679;

(23)reikėtų deramai atsižvelgti į būtinybę užtikrinti veiksmingą TIS ir eIDAS institucijų bendradarbiavimą. Tais atvejais, kai priežiūros institucija pagal šį reglamentą skiriasi nuo kompetentingų institucijų, paskirtųjų pagal Direktyvą XXXX/XXXX [NIS2], tokios institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti, laiku keisdamosi aktualia informacija, kad užtikrintų veiksmingą patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūrą ir jų atitikį šiame reglamente ir Direktyvoje XXXX/XXXX [NIS2] nustatytiems reikalavimams. Visų pirma priežiūros institucijos pagal šį reglamentą turėtų turėti teisę prašyti, kad Direktyvoje XXXXX/XXXX [TIS2] nurodyta kompetentinga institucija teiktų aktualią informaciją, reikalingą suteikti kvalifikuotą statusą ir atlikti priežiūros veiksmus, siekiant patikrinti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų atitiktį atitinkamiems reikalavimams pagal TIS 2 arba reikalauti, kad jie pašalintų neatitikimus;

(24)būtina numatyti teisinį pagrindą, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam esamų nacionalinių teisės sistemų, susijusių su elektroninio registruoto pristatymo paslaugomis, pripažinimui. Tokia sistema Sąjungos patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams galėtų atverti ir naujas rinkos galimybes, kad jie galėtų siūlyti naujas europines elektroninio registruoto pristatymo paslaugas ir užtikrintų aukštesnį gavėjų atpažinties patikimumo lygį, palyginti su siuntėjo atpažintimi;

(25)daugeliu atvejų piliečiai ir kiti gyventojai negali skaitmeniniu būdu, tarpvalstybiniu mastu saugiai keistis su jų tapatybe susijusia informacija, pvz., adresais, amžiumi ir profesinėmis kvalifikacijomis, vairuotojo pažymėjimais ir kitais leidimais bei mokėjimo duomenimis užtikrinant aukštą duomenų apsaugos lygį;

(26)turėtų būti suteikta galimybė išleisti ir tvarkyti patikimus skaitmeninius požymius ir prisidėti prie administracinės naštos mažinimo, įgalinant piliečius ir kitus gyventojus jais naudotis atliekant savo privačiąsias ir viešąsias operacijas. Piliečiai ir kiti gyventojai turėtų turėti galimybę, pavyzdžiui, įrodyti, kad jie turi vienos valstybės narės institucijos išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kurį gali patikrinti ir juo kliautis atitinkamos kitų valstybių narių institucijos, pasikliauti savo socialinio draudimo kredencialais ar būsimais skaitmeniniais kelionės dokumentais tarpvalstybiniu mastu;

(27)bet kuris patikrintus požymius, tokius kaip diplomai, licencijos, gimimo liudijimai, renkantis, kuriantis ir išduodantis subjektas turėtų turėti galimybę tapti elektroninių požymių liudijimų teikėju. Pasikliaujančiosios šalys turėtų naudotis elektroniniais požymių liudijimais kaip lygiaverčiais popierinio formato liudijimams. Dėl to negalima atsisakyti pripažinti elektroninio požymių liudijimo teisinės galios tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninio požymių liudijimo reikalavimų. Tuo tikslu reikėtų nustatyti bendruosius reikalavimus siekiant užtikrinti, kad kvalifikuoto elektroninio požymių liudijimo teisinė galia prilygtų popierinių teisėtai išduotų liudijimų teisinei galiai. Tačiau tie reikalavimai turėtų būti taikomi nepažeidžiant Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, kuriais nustatomi papildomi konkretiems sektoriams taikomi reikalavimai dėl formos ir teisinės galios ir visų pirma tarpvalstybinio kvalifikuotų elektroninių požymių liudijimų pripažinimo, kai taikoma;

(28)siekiant plataus europinių skaitmeninės tapatybės dėklių prieinamumo ir tinkamumo naudoti, būtina, kad jas pripažintų privačiųjų paslaugų teikėjai. Privačiosios pasikliaujančiosios šalys, teikiančios paslaugas transporto, energetikos, bankininkystės srityse bei finansines paslaugas, socialinės apsaugos, sveikatos, geriamojo vandens, pašto paslaugas, skaitmeninės infrastruktūros, švietimo ar telekomunikacijų paslaugas, turėtų sutikti su europinių skaitmeninės tapatybės dėklių naudojimu teikiant paslaugas, kai pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę arba pagal sudarytas sutartis būtina užtikrinti saugesnį naudotojo tapatumo nustatymą, susijusį su elektronine atpažintimi. Kai labai didelėse interneto platformose, kaip apibrėžta reglamento 25.1 straipsnyje [nuoroda į SPA reglamentą], reikalaujama nustatyti naudotojų tapatumą, kad jie galėtų naudotis internetinėmis paslaugomis, tokios platformos turėtų būti įgaliotos pritarti europinių skaitmeninės tapatybės dėklių naudojimui naudotojui savanoriškai prašant. Naudotojams neturėtų būti taikomas įpareigojimas naudoti dėkles, kad galėtų naudotis privačiosiomis paslaugomis, bet jiems pageidaujant tai daryti, didelės interneto platformos šiuo tikslu turėtų pripažinti europinę skaitmeninės tapatybės dėklę, laikydamosi duomenų kiekio mažinimo principo. Atsižvelgiant į labai didelių interneto platformų svarbą dėl jų aprėpties, visų pirma išreiškiamos paslaugos gavėjų ir ekonominių operacijų skaičiumi, būtina padidinti naudotojų apsaugą nuo sukčiavimo ir užtikrinti aukšto lygio duomenų apsaugą. Sąjungos lygmeniu reikėtų parengti savireguliavimo elgesio kodeksus (toliau – elgesio kodeksai), siekiant prisidėti prie elektroninės atpažinties priemonių plataus prieinamumo ir tinkamumo naudoti, įskaitant pagal šio reglamento taikymo sritį naudojamas europines skaitmeninės tapatybės dėkles. Elgesio kodeksais turėtų būti palengvintas platus elektroninės atpažinties priemonių priėmimas, įskaitant europines skaitmeninės tapatybės dėkles, tų paslaugų teikėjų, kurie nėra laikomi labai didelėmis platformomis ir kurie pasikliauja trečiųjų šalių elektroninės atpažinties paslaugomis naudotojų tapatumui nustatyti, atveju. Jie turėtų būti parengti per 12 mėnesių nuo šio reglamento priėmimo dienos. Komisija turėtų įvertinti šių nuostatų veiksmingumą dėl europinių skaitmeninės tapatybės dėklių prieinamumo naudotojui ir jų tinkamumo naudoti nuo jų diegimo praėjus 18 mėnesių ir peržiūrėti nuostatas, kad užtikrintų jų priėmimą deleguotaisiais aktais atsižvelgiant į šį vertinimą;

(29)europine skaitmeninės tapatybės dėkle turėtų būti suteikta techninė galimybė pasirinkti, kuriuos požymius atskleisti pasikliaujančiosioms šalims. Ši funkcija turėtų tapti pagrindine konstrukcine funkcija, kuria bus gerinamas patogumas ir stiprinama asmens duomenų apsauga, įskaitant sumažintą tvarkomų asmens duomenų kiekį;

(30)kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų teikiamus požymius, įtraukiamus į kvalifikuotus požymių liudijimus, reikėtų patikrinti pagal autentiškus šaltinius tiesiogiai pagal kvalifikuotą patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėją arba per paskirtuosius tarpininkus, kurie pripažįstami nacionaliniu lygmeniu, remiantis nacionaline ar Sąjungos teise, siekiant atpažinties ar požymių liudijimų paslaugų teikėjams ir pasikliaujančiosioms šalims saugiai keistis patikrintais požymiais;

(31)saugia elektronine atpažintimi ir teikiant požymių liudijimus finansų paslaugų sektoriuje turėtų būti užtikrintas papildomas lankstumas ir sprendimai, kad būtų galima nustatyti klientų tapatybę ir keistis specialiaisiais požymiais siekiant vykdyti, pavyzdžiui, vartotojų išsamaus patikrinimo reikalavimus pagal Kovos su pinigų plovimu reglamentą [priėmus pasiūlymą įtraukti nuorodą], investuotojų apsaugos teisės aktuose nustatytus tinkamumo reikalavimus, ar siekiant įvykdyti saugesnio klientų tapatumo nustatymo reikalavimus prisijungiant prie sąskaitos ir inicijuojant operacijas mokėjimo paslaugų srityje;

(32)naudodamiesi interneto svetainių tapatumo nustatymo paslaugomis naudotojai gali būti tikri, kad interneto svetainė priklauso tikram ir teisėtam subjektui. Tos paslaugos prisideda prie pasitikėjimo kūrimo ir suteikia drąsos vykdyti verslą internetu, nes vartotojai pasitikės interneto svetaine, kurios tapatumas nustatytas. Interneto svetainėms neprivaloma naudoti interneto svetainių tapatumo nustatymo paslaugos. Vis dėlto norint, kad interneto svetainės tapatumo nustatymas taptų pasitikėjimo didinimo priemone, kuri pagerintų vartotojo patirtį ir toliau skatintų vidaus rinkos augimą, šiame reglamente interneto svetainių tapatumo nustatymo paslaugų teikėjams ir jų paslaugoms nustatomos minimalios saugumo ir atsakomybės pareigos. Todėl pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014 interneto naršyklėse turėtų būti užtikrintas suderinamumas ir sąveikumas su kvalifikuotais interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatais. Jos turėtų atpažinti ir rodyti kvalifikuotus interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatus, kad būtų užtikrintas aukštas patikinimo lygis ir taip interneto svetainių savininkams sudaromos sąlygos patvirtinti savo kaip interneto svetainės savininkų tapatybę, o naudotojams leisti labai patikimai nustatyti interneto svetainės savininkų tapatybę. Siekdamos ir toliau skatinti jų naudojimą valstybių narių valdžios institucijos turėtų apsvarstyti galimybę į savo interneto svetaines įdiegti kvalifikuotus interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatus;

(33)daugelis valstybių narių priėmė nacionalinius reikalavimus dėl saugaus ir patikimo skaitmeninio archyvavimo paslaugų, siekdamos sudaryti elektroninių dokumentų ir susijusių patikimumo užtikrinimo paslaugų ilgalaikio išsaugojimo galimybę. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir patikimumą svarbu sukurti teisinę sistemą, kad būtų palengvintas tarpvalstybinis kvalifikuotų elektroninio archyvavimo paslaugų pripažinimas. Tokia sistema Sąjungos patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams galėtų atverti ir naujas rinkos galimybes;

(34)kvalifikuotuose elektroniniuose registruose duomenys registruojami taip, kad būtų užtikrintas duomenų įrašų unikalumas, tapatumas ir teisinga sekoskaita ir būtų apsaugota nuo klastojimo. Elektroniniame registre sujungiamas duomenų laiko žymų poveikis ir tikrumas dėl duomenų rengėjo, o tai panašu į elektroninio parašo naudojimą, ir papildomai pasinaudojama labiau decentralizuoto valdymo, kuris tinka daugiašalio bendradarbiavimo atveju, modeliais. Pavyzdžiui, sukuriamas patikimas audito atsekamumas dėl prekių kilmės vykdant tarpvalstybinę prekybą, palaikoma intelektinės nuosavybės teisių apsauga, sudaromos lankstaus tiekimo rinkų sąlygos elektros energijos tiekimo srityje, suteikiamas pagrindas pažangiems nepriklausomos tapatybės sprendimams ir palaikomos veiksmingesnės ir novatoriškos viešosios paslaugos. Siekiant užkirsti kelią vidaus rinkos susiskaidymui svarbu nustatyti europinę teisinę sistemą, sudarančią sąlygas pripažinti patikimumo užtikrinimo paslaugas tarpvalstybiniu mastu ir registruoti duomenis elektroniniuose registruose;

(35)kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų sertifikavimas turėtų suteikti teisinio tikrumo tais atvejais, kai naudojami elektroniniai registrai. Ši elektroninių registrų ir kvalifikuotų elektroninių registrų patikimumo užtikrinimo paslauga bei elektroninių registrų kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo sertifikavimas neturėtų paneigti būtinybės laikytis Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės laikantis Sąjungos teisės. Tokiais atvejais, kai tvarkomi asmens duomenys, turi būti laikomasi Reglamento (ES) 2016/679. Tokiais atvejais, kai naudojamas kriptoturtas, turi būti laikomasi visų taikomų finansinių taisyklių, pavyzdžiui, Finansinių priemonių rinkų direktyvos 23 , Mokėjimo paslaugų direktyvos 24 ir Reglamento dėl būsimų kriptoturto rinkų 25 ;

(36)siekiant išvengti susiskaidymo ir kliūčių dėl besiskiriančių standartų ir techninių apribojimų ir užtikrinti suderintą procesą, kad būsimos Europos skaitmeninės tapatybės sistemos įgyvendinimui nekiltų pavojus, būtinas glaudaus ir struktūruoto Komisijos, valstybių narių ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo procesas. Siekdamos šio tikslo valstybės narės turėtų bendradarbiauti vadovaudamosi Komisijos rekomendacijoje XXX/XXXX [Suderinto požiūrio į Europos skaitmeninės tapatybės sistemą priemonių rinkinys] 26 nustatyta sistema, kad nustatytų Europos skaitmeninės tapatybės sistemai skirtą priemonių rinkinį. Priemonių rinkinys turėtų apimti išsamią techninę architektūrą ir pavyzdinę sistemą, bendrų standartų ir techninių sąlygų rinkinį bei gairių ir geriausios praktikos aprašymų rinkinį, kuriuose būtų aptarti bent jau visi europinių skaitmeninės tapatybės dėklių funkcionalumo ir sąveikumo aspektai, įskaitant e. parašus, ir kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų aspektai, susiję su požymių liudijimais, kaip nustatyta šiame reglamente. Į tai atsižvelgdamos valstybės narės taip pat turėtų susitarti dėl bendrų europinių skaitmeninės tapatybės dėklių verslo modelio ir mokesčių struktūros elementų, kad visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų lengviau jas diegti tarpvalstybiniu mastu. Priemonių rinkinio turinys turėtų keistis priklausomai nuo Europos skaitmeninės tapatybės sistemos diskusijos ir priėmimo proceso rezultato ir jį atspindėti;

(37)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1525 42 straipsnio 1 dalį konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu 27 ;

(38)todėl Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 iš dalies keičiamas taip:

(1)1 straipsnis pakeičiamas taip:

„Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir tinkamą elektroninės atpažinties priemonių ir patikimumo užtikrinimo paslaugų saugumo lygį. Šiais tikslais šiame reglamente:

(a)nustatomos sąlygos, kuriomis valstybės narės teikia ir pripažįsta fizinių ir juridinių asmenų elektroninės atpažinties priemones, kurioms taikoma kitos valstybės narės elektroninės atpažinties schema, apie kurią pranešta;

(b)nustatomos patikimumo užtikrinimo paslaugų, visų pirma elektroninių operacijų, taisyklės;

(c)nustatoma elektroninių parašų, elektroninių spaudų, elektroninių laiko žymų, elektroninių dokumentų, elektroninio registruoto pristatymo paslaugų, interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikavimo paslaugų, elektroninio archyvavimo ir elektroninių požymių liudijimų, nuotolinių elektroninio parašo ir spaudo kūrimo įtaisų administravimo ir elektroninių registrų teisinė sistema;

(d)nustatomos sąlygos, kuriomis valstybės narės išleidžia europines skaitmeninės tapatybės dėkles.“;

(2)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šis reglamentas taikomas elektroninės atpažinties schemoms, apie kurias pranešė valstybė narė, valstybių narių išleistoms europinėms skaitmeninės tapatybės dėklėms ir Sąjungoje įsisteigusiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinės arba Sąjungos teisės aktams, susijusiems su sutarčių sudarymu arba kitų teisinių ar procedūrinių pareigų nustatymu ir šių sutarčių bei pareigų galiojimu, susijusių su sektoriams taikomais reikalavimais dėl jų teisinės galios formos.“;

(3)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 punktas pakeičiamas taip:

„2) elektroninės atpažinties priemonė – materialus ir (arba) nematerialus objektas, įskaitant europines skaitmeninės tapatybės dėkles ir ID korteles pagal Reglamentą 2019/1157, kuriame yra asmens tapatybės duomenys ir kuris naudojamas asmens, siekiančio naudotis paslauga, tapatumui nustatyti prisijungus arba neprisijungus prie interneto;“;

(b)4 punktas pakeičiamas taip:

„4) elektroninės atpažinties schema – elektroninės atpažinties sistema, pagal kurią fiziniams ar juridiniams asmenims arba juridiniams asmenims atstovaujantiems fiziniams asmenims išduodamos elektroninės atpažinties priemonės;“;

„14) elektroninio parašo sertifikatas – elektroninis liudijimas arba liudijimų rinkinys, kuriais elektroninio parašo patvirtinimo duomenys susiejami su fiziniu asmeniu ir kuriuo patvirtinamas bent to asmens vardas ir pavardė arba slapyvardis;“;

(d)16 punktas pakeičiamas taip:

„16) patikimumo užtikrinimo paslauga – elektroninė paslauga, paprastai mokama, kurią sudaro:

(a)elektroninių parašų, elektroninių spaudų arba elektroninių laiko žymų kūrimas, tikrinimas ir tvirtinimas, elektroninio registruoto pristatymo paslaugos ir su tomis paslaugomis susiję elektroniniai požymių liudijimai ir sertifikatai;

(b)interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatų kūrimas, tikrinimas ir tvirtinimas;

(c)elektroninių parašų, spaudų arba su tomis paslaugomis susijusių sertifikatų ilgalaikis išsaugojimas;

(d) elektroninių dokumentų elektroninis archyvavimas;

(e)nuotolinių elektroninio parašo ir spaudo kūrimo įtaisų administravimas;

(f)elektroninių duomenų įrašymas į elektroninį registrą.“;

(e)21 punktas pakeičiamas taip:

„21) produktas – aparatinė arba programinė įranga, arba svarbios aparatinės ir (arba) programinės įrangos sudedamosios dalys, skirtos naudoti teikiant elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugas;“;

(f)įterpiami 23a ir 23b punktai:

„23a) nuotolinis kvalifikuotas parašo kūrimo įtaisas – kvalifikuotas elektroninio parašo kūrimo įtaisas, kuriuo kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas kuria, administruoja arba dubliuoja elektroninio parašo kūrimo duomenis pasirašančiojo vardu;

23b) nuotolinis kvalifikuotas spaudo kūrimo įtaisas – kvalifikuotas elektroninio spaudo kūrimo įtaisas, kuriuo kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas kuria, administruoja arba dubliuoja elektroninio parašo kūrimo duomenis spaudo kūrėjo vardu;“;

(g)29 punktas pakeičiamas taip:

„29) elektroninio spaudo sertifikatas – elektroninis liudijimas arba liudijimų rinkinys, kuriais elektroninio spaudo patvirtinimo duomenys susiejami su juridiniu asmeniu ir kuriuo patvirtinamas to asmens pavadinimas;“;

(h)41 punktas pakeičiamas taip:

„41) patvirtinimas – patikrinimo ir patvirtinimo, kad elektroninis parašas ar spaudas arba asmens tapatybės duomenys ar elektroninis požymių liudijimas galioja, procedūra;“;

(i)įterpiami 42–55 punktai:

„42) europinė skaitmeninės tapatybės dėklė – produktas ir paslauga, sudarantys naudotojui sąlygas saugoti tapatybės duomenis, su tapatybe susietus kredencialus ir požymius, teikti juos pasikliaujančiosioms šalims šioms prašant ir naudoti juos pagal 6a straipsnį asmens, siekiančio naudotis paslauga, tapatumui nustatyti prisijungus ar neprisijungus prie interneto; ir kurti kvalifikuotus elektroninius parašus ir spaudus;

43) požymis – fizinio ar juridinio asmens arba subjekto bruožas, ypatybė arba savybė, išreikšti elektronine forma;

44) elektroninis požymių liudijimas – elektroninis liudijimas, pagal kurį galima nustatyti požymių autentiškumą;

45) kvalifikuotas elektroninis požymių liudijimas – elektroninis požymių liudijimas, kurį išduoda kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas ir kuris atitinka V priede nustatytus reikalavimus;

46) autentiškas šaltinis – viešojo sektoriaus įstaigos arba privačiojo subjekto kontroliuojama saugykla arba sistema, kuriose saugomi fizinio ar juridinio asmens požymiai ir kurios laikomos pirminiu tos informacijos šaltiniu arba pagal nacionalinę teisę yra pripažįstamos autentiškomis;

47) elektroninis archyvavimas – paslauga, kuria užtikrinamas elektroninių duomenų ar dokumentų gavimas, saugojimas, šalinimas ir perdavimas siekiant garantuoti jų vientisumą, jų kilmės ir teisinių ypatumų tikslumą visą saugojimo laikotarpį;

48) kvalifikuota elektroninio archyvavimo paslauga – 45g straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti paslauga;

49) ES skaitmeninės tapatybės dėklės interneto patikimumo ženklas – paprastas, atpažįstamas ir aiškus ženklas, kad skaitmeninės tapatybės dėklė išduota pagal šį reglamentą;

50) saugesnis naudotojo tapatumo nustatymas – suprojektuotas taip, kad būtų apsaugotas duomenų konfidencialumas, tapatumo nustatymas, kai naudojami bent du į naudotojo žinojimo, turėjimo ir būdingumo kategorijas skirstomi vienas nuo kito nepriklausomi elementai, kurių vieną pažeidus kitų patikimumas nesumažėja;

51) naudotojo paskyra – mechanizmas, suteikiantis naudotojui galimybę naudotis viešosiomis ar privačiosiomis paslaugomis paslaugų teikėjo nustatytomis sąlygomis;

52) kredencialas – asmens gebėjimų, patirties, teisės ar leidimo įrodymas;

53) elektroninis registras – klastojimui atsparus elektroninių duomenų įrašų registras, užtikrinantis jame esančių duomenų autentiškumą ir vientisumą, duomenų datos ir laiko tikslumą bei jų chronologinę tvarką“;

54) asmens duomenys – bet kokia informacija, nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte.“;

55) vienareikšmė atpažintis – procesas, kurio metu asmens tapatybės duomenys ar asmens tapatybės nustatymo priemonės suderinamos arba susiejamos su esama tam pačiam asmeniui priklausančia paskyra.“;

(4)5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Vykdant elektroninę operaciją naudojami slapyvardžiai

Nedarant poveikio slapyvardžiams suteiktai teisinei galiai pagal nacionalinę teisę, vykdant elektronines operacijas nedraudžiama naudoti slapyvardžių.“;

(5)II skyriaus antraštė pakeičiama taip:

„I SKIRSNIS

ELEKTRONINĖ ATPAŽINTIS“;

(6)6 straipsnis išbraukiamas;

(7)įterpiami straipsniai 6a, 6b, 6c ir 6d:

„6a straipsnis

Europinės skaitmeninės tapatybės dėklės

1. Siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų saugią, patikimą ir sklandžią prieigą prie tarpvalstybinių viešųjų ir privačiųjų paslaugų, kiekviena valstybė narė per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turi išleisti europinę skaitmeninės tapatybės dėklę.

2. Europines skaitmeninės tapatybės dėkles išduoda:

(a)valstybė narė;

(b)jos išduodamos pagal valstybės narės suteiktą įgaliojimą;

(c)jos išduodamos nepriklausomai nuo valstybės narės, bet jai pripažįstant.

3. Europinės skaitmeninės tapatybės dėklės naudotojui suteikiamos galimybės:

(a)saugiai prašyti reikalingų juridinio asmens tapatybės duomenų ir elektroninių požymių liudijimų ir juos gauti, saugoti, pasirinkti, jungti ir jais dalytis naudotojui aiškiu ir atsekamu būdu, siekiant internetu ir ne internetu nustatyti tapatumą, kad būtų galima naudotis viešosiomis ir privačiosiomis paslaugomis;

(b)pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

4. Visų pirma skaitmeninės tapatybės dėklėmis:

(a)suteikiama bendra sąsaja:

(1)kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams, išduodantiems kvalifikuotus ir nekvalifikuotus elektroninius požymių liudijimus ar kitus kvalifikuotus ir nekvalifikuotus sertifikatus į europinę skaitmeninės tapatybės dėklę;

(2) pasikliaujančiosioms šalims, kad šios galėtų prašyti asmens tapatybės duomenų ir elektroninių požymių liudijimų ir juos tikrinti;

(3)asmens tapatybės duomenų, elektroninio požymių liudijimo ar kitų duomenų, tokių kaip kredencialai, teikimo pasikliaujančiosioms šalims vietos režimu, kai norint naudotis dėkle prieiga prie interneto nebūtina;

(4)naudotojui, kad būtų galima sąveika su europine skaitmeninės tapatybės dėkle ir būtų rodomas ES skaitmeninės tapatybės dėklės patikimumo ženklas;

(b)užtikrinama, kad kvalifikuotų požymių liudijimų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai negalėtų gauti jokios informacijos apie šių požymių naudojimą;

(c)laikomasi 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl aukšto saugumo užtikrinimo lygio, visų pirma reikalavimų dėl tapatybės įrodymo ir patikrinimo bei elektroninės atpažinties priemonių administravimo ir tapatumo nustatymo;

(d)suteikiamas mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad pasikliaujančioji šalis galėtų nustatyti naudotojo tapatumą ir gauti elektroninius požymių liudijimus;

(e)užtikrinama, kad 12 straipsnio 4 dalies d punkte nurodyti asmens tapatybės duomenys vienareikšmiškai ir nekintamai nurodytų su jais susietą fizinį ar juridinį asmenį.

5. Valstybės narės įdiegia europinių skaitmeninės tapatybės dėklių patvirtinimo mechanizmus, siekdamos:

(a)užtikrinti, kad būtų galima patikrinti dėklės tapatumą ir galiojimą;

(b)sudaryti pasikliaujančiosioms šalims sąlygas patikrinti, ar galioja požymių liudijimai;

(c)sudaryti pasikliaujančiosioms šalims ir kvalifikuotiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams sąlygas patikrinti priskiriamų asmens tapatybės duomenų tapatumą ir galiojimą.

6. Europinės skaitmeninės tapatybės dėklės išleidžiamos pagal aukšto saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemą, apie kurią pranešta. Fiziniai asmenys europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis naudojasi nemokamai.

7. Naudotojas visiškai kontroliuoja europinę skaitmeninės tapatybės dėklę. Europinės skaitmeninės tapatybės dėklės leidėjas nerenka informacijos apie dėklės naudotoją, kai ji nėra reikalinga dėklės paslaugoms teikti, ir nejungia asmens tapatybės duomenų bei jokių kitų asmens duomenų, saugomų ar susijusių su europine skaitmeninės tapatybės dėkle, su asmens duomenimis iš bet kokių kitų šio leidėjo siūlomų paslaugų ar iš trečiųjų šalių paslaugų, kurios nėra reikalingos dėklės paslaugoms teikti, naudotojui to aiškiai nepaprašius. Su europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis susiję asmens duomenys fiziškai ir logiškai saugomi atskirai nuo bet kokių kitų saugomų duomenų. Jei europinę skaitmeninės tapatybės dėklę teikia privačiosios šalys pagal 1 dalies b ir c punktus, mutatis mutandis taikomos 45f straipsnio 4 dalies nuostatos.

8. Europinei skaitmeninės tapatybės dėklei mutatis mutandis taikomos 11 straipsnio nuostatos.

9. Europines skaitmeninės tapatybės dėkles išduodančioms valstybėms narėms mutatis mutandis taikomos 24 straipsnio 2 dalies b, e, g ir h punktų nuostatos.

10. Europinė skaitmeninės tapatybės dėklė turi būti prieinama neįgaliesiems laikantis Direktyvos 2019/882 I priede nustatytų prieinamumo reikalavimų.

11. Per 6 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktu dėl europinės skaitmeninės tapatybės dėklės įgyvendinimo nustato 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų reikalavimų technines ir funkcines specifikacijas bei pagrindinius standartus. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 48 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6b straipsnis

Europinių skaitmeninės tapatybės dėklių pasikliaujančiosios šalys

1. Pasikliaujančiosioms šalims ketinant kliautis pagal šį reglamentą išduotomis europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis, jos apie tai praneša valstybei narei, kurioje įsisteigusi pasikliaujančioji šalis, kad užtikrintų atitiktį Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytiems reikalavimams dėl konkrečių paslaugų teikimo. Pranešdamos apie savo ketinimą pasikliauti europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis jos taip pat informuoja apie numatomą europinės skaitmeninės tapatybės dėklės paskirtį.

2. Valstybės narės įgyvendina bendrą pasikliaujančiųjų šalių tapatumo nustatymo mechanizmą.

3. Pasikliaujančiosios šalys atsako už asmens tapatybės duomenų ir elektroninio požymių liudijimo, susijusių su europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis, tapatumo nustatymo procedūrą.

4. Per 6 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktu dėl europinių skaitmeninės tapatybės dėklių įgyvendinimo, kaip nurodyta 6a straipsnio 10 dalyje, nustato technines ir funkcines 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų specifikacijas.

6c straipsnis

Europinių skaitmeninės tapatybės dėklių sertifikavimas

1. Laikoma, kad europinės skaitmeninės tapatybės dėklės, kurios yra sertifikuotos arba kurioms pagal kibernetinio saugumo schemą išduotas atitikties pareiškimas laikantis Reglamento (ES) 2019/881 ir kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka 6a straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus su kibernetiniu saugumu susijusius reikalavimus tiek, kiek su tais reikalavimais yra susijęs kibernetinio saugumo sertifikatas ar atitikties pareiškimas.

2. Atitiktis 6a straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytiems reikalavimams, susijusiems su europinių skaitmeninės tapatybės dėklių leidėjo atliekamomis asmens duomenų tvarkymo operacijomis, sertifikuojama pagal Reglamentą (ES) 2016/679.

3. Europinių skaitmeninės tapatybės dėklių atitiktį 6a straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytiems reikalavimams turėtų sertifikuoti valstybių narių paskirtos akredituotos viešosios ar privačiosios įstaigos.

4. Per 6 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato 3 dalyje nurodytų europinių skaitmeninės tapatybės dėklių sertifikavimo standartų sąrašą.

5. Valstybės narės praneša Komisijai 3 dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų įstaigų pavadinimus ir adresus. Komisija tą informaciją pateikia valstybėms narėms.

6. Komisijai pagal 47 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl specialiųjų kriterijų, kuriuos turėtų atitikti 3 dalyje nurodytos paskirtosios įstaigos, nustatymo.

6d straipsnis

Sertifikuotų europinių skaitmeninės tapatybės dėklių sąrašo skelbimas

1. Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos informuoja Komisiją apie europines skaitmeninės tapatybės dėkles, kurios yra išleistos pagal 6a straipsnį ir kurias sertifikavo 6c straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos. Jos taip pat nepagrįstai nedelsdamos Komisijai praneša apie sertifikavimo atšaukimą.

2. Remdamasi gauta informacija Komisija sudaro, skelbia ir prižiūri sertifikuotų europinių skaitmeninės tapatybės dėklių sąrašą.

3. Per 6 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktu dėl europinių skaitmeninės tapatybės dėklių įgyvendinimo, kaip nurodyta 6a straipsnio 10 dalyje, nustato taikomus formatus ir procedūras 1 dalies tikslais.“;

(8)prieš 7 straipsnį įterpiama ši antraštė:

„II SKIRSNIS

ELEKTRONINĖS ATPAŽINTIES SCHEMOS“;

(9)7 straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Pagal 9 straipsnio 1 dalį valstybės narės per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos praneša apie bent vieną elektroninės atpažinties schemą, apimančią bent vieną atpažinties priemonę:“;

(10)9 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia elektroninės atpažinties schemų, apie kurias pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį, sąrašą ir pagrindinę informaciją apie šias schemas.

3. 2 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimus Komisija per vieną mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“;

(11)įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Europinių skaitmeninės tapatybės dėklių saugumo pažeidimas

1. Jei pagal 6a straipsnį išleistos europinės skaitmeninės dėklės ir 6a straipsnio 5 dalies a, b ir c punktuose nurodyti patvirtinimo mechanizmai yra pažeisti ar patikimumas pažeistas iš dalies taip, kad yra padarytas poveikis jų patikimumui ar kitų europinių skaitmeninės tapatybės dėklių patikimumui, išleidžiančiosios valstybės narės nedelsdamos sustabdo jų išdavimą ir atšaukia europinės skaitmeninės tapatybės dėklės galiojimą bei atitinkamai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

2. Kai 1 dalyje nurodytas pažeidimas pašalinamas ir patikimumas atkuriamas, išleidžiančioji valstybė narė atkuria europinės skaitmeninės tapatybės dėklės išleidimą ir naudojimą ir nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3. Jei 1 dalyje nurodytas pažeidimas nepašalinamas ir patikimumas neatkuriamas per tris mėnesius nuo sustabdymo ar atšaukimo dienos, atitinkama valstybė narė pašalina atitinkamą europinę skaitmeninę dėklę iš rinkos ir atitinkamai apie atšaukimą praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Kai pateisinama atsižvelgiant į pažeidimo laipsnį, atitinkama europinė skaitmeninės tapatybės dėklė iš rinkos pašalinama nedelsiant.

4. Atitinkamus 6d straipsnyje nurodyto sąrašo pakeitimus Komisija nepagrįstai nedelsdama skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5. Per 6 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktu dėl europinių skaitmeninės tapatybės dėklių įgyvendinimo, kaip nurodyta 6a straipsnio 10 dalyje, išsamiau nustato 1 ir 3 dalyse nurodytas priemones.“;

(12)įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis

Vienareikšmė atpažintis

1. Kai tapatumui nustatyti naudojamos elektroninės atpažinties schemos, apie kurias pranešta, ir europinės skaitmeninės tapatybės dėklės, valstybės narės užtikrina vienareikšmę atpažintį.

2. Šio reglamento tikslais valstybės narės į minimalų asmens tapatybės duomenų rinkinį, nurodytą 12 straipsnio 4 dalies d punkte, įtraukia vienintelį ir nekintamą identifikatorių, kuris atitinka Sąjungos teisę, kad būtų galima nustatyti naudotojo tapatybę jam prašant tais atvejais, kai nustatyti jo tapatybę būtina pagal įstatymą.

3. Per 6 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktu dėl europinių skaitmeninės tapatybės dėklių įgyvendinimo, kaip nurodyta 6a straipsnio 10 dalyje, išsamiau nustato 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones.“;

(13)12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalies c ir d punktai išbraukiami;

(b)4 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) nuoroda į minimalų asmens tapatybės duomenų rinkinį, būtiną siekiant vienareikšmiškai ir nekintamai nurodyti fizinį ar juridinį asmenį;“;

„a) keitimasis elektroninės atpažinties schemų informacija, patirtimi ir gerąja praktika, visų pirma techniniais reikalavimais, susijusiais su sąveikumu, vienareikšmiška atpažintimi ir saugumo užtikrinimo lygiais;“;

(14)įterpiamas 12a straipsnis:

„12a straipsnis

Elektroninės atpažinties schemų sertifikavimas

1. Elektroninės atpažinties schemų, apie kurias pranešta, atitiktį 6a, 8 ir 10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams gali sertifikuoti valstybių narių paskirtos viešosios ar privačiosios įstaigos.

2. 12 straipsnio 6 dalies c punkte nurodytų elektroninės atpažinties schemų tarpusavio vertinimas netaikomas pagal 1 dalį sertifikuotoms elektroninės atpažinties schemoms ar jų dalims. Valstybės narės gali naudoti sertifikatą arba Sąjungos atitikties pareiškimą, išduotą pagal atitinkamą Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą, nustatytą remiantis Reglamentu (ES) 2019/881, siekdamos įrodyti tokių schemų atitiktį 8 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams dėl elektroninės atpažinties schemų saugumo užtikrinimo lygių.

3. Valstybės narės praneša Komisijai 1 dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų įstaigų pavadinimus ir adresus. Komisija valstybėms narėms užtikrina galimybę gauti tą informaciją.“;

(15)po 12a straipsnio įterpiama ši antraštė:

„III SKIRSNIS

TARPVALSTYBINIS KLIOVIMASIS ELEKTRONINĖS ATPAŽINTIES PRIEMONĖMIS“;

(16)įterpiami 12b ir 12c straipsniai:

„12b straipsnis

Tarpvalstybinis kliovimasis europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis

1. Kai valstybės narės reikalauja elektroninės atpažinties naudojant elektroninės atpažinties priemones ir nustatant tapatumą pagal nacionalinę teisę ar remiantis administracine praktika prieigai prie viešojo sektoriaus įstaigos teikiamos internetinės paslaugos, jos taip pat pripažįsta pagal šį reglamentą išduotas europines skaitmeninės tapatybės dėkles.

2. Kai paslaugas teikiančios privačios pasikliaujančiosios šalys pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę turi užtikrinti saugesnį naudotojo tapatumo nustatymą naudodamos elektroninę atpažintį, ar kai saugesnis naudotojo tapatumo nustatymas būtinas pagal sudarytas sutartis, įskaitant transporto, energetikos, bankininkystės sritis bei finansines paslaugas, socialinės apsaugos, sveikatos, geriamojo vandens, pašto paslaugas, skaitmeninės infrastruktūros, švietimo ar telekomunikacijų paslaugas, privačios pasikliaujančiosios šalys taip pat pripažįsta pagal 6a straipsnį išduotas europines skaitmeninės tapatybės dėkles.

3. Kai reglamento [SPA reglamento nuoroda] 25 straipsnio 1 dalyje apibrėžtose labai didelėse interneto platformose reikalaujama įrodyti naudotojų tapatumą, kad jie galėtų naudotis internetinėmis paslaugomis, jos taip pat pripažįsta pagal 6a straipsnį išduotas europines skaitmeninės tapatybės dėkles tik naudotojui savanoriškai prašant ir naudojant tik būtiniausius požymius, kurių reikia naudojantis konkrečia internetine paslauga, kuri teikiama tik nustačius tapatumą, pvz., amžiaus įrodymą.

4. Komisija skatina rengti savireguliavimo elgesio kodeksus (toliau – elgesio kodeksai) ir sudaro tam sąlygas, siekdama prisidėti prie europinių skaitmeninės tapatybės dėklių plataus prieinamumo ir tinkamumo naudoti taikant šį reglamentą. Šiais elgesio kodeksais užtikrinamas elektroninės atpažinties priemonių pripažinimas, įskaitant europines skaitmeninės tapatybės dėkles, kurioms taikomas šis reglamentas, visų pirma, kad jas pripažintų paslaugų teikėjai, pasikliaujantys trečiųjų šalių elektroninės atpažinties paslaugomis naudotojų tapatumui nustatyti. Komisija sudarys sąlygas rengti tokius elgesio kodeksus glaudžiai bendradarbiaudama su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir skatins paslaugų teikėjus užbaigti rengti elgesio kodeksus per 12 mėnesių nuo šio reglamento priėmimo dienos ir juos veiksmingai įgyvendinti per 18 mėnesių nuo reglamento priėmimo dienos.

5. Per 18 mėnesių nuo europinių skaitmeninės tapatybės dėklių įdiegimo dienos Komisija įvertina, ar remiantis europinės skaitmeninės tapatybės dėklės prieinamumo ir tinkamumo naudoti įrodymais papildomi privačiųjų internetinių paslaugų teikėjai turi būti įgalioti pripažinti europinės skaitmeninės tapatybės dėklės naudojimą tik naudotojui savanoriškai prašant. Vertinimo kriterijai gali apimti naudotojų bazės mastą, tarpvalstybinį paslaugų teikėjų matomumą, technologijų plėtrą, naudojimo modelių raidą. Komisijai suteikiami įgaliojimai remiantis šiuo vertinimu priimti deleguotuosius aktus dėl reikalavimų, susijusių su europinės skaitmeninės tapatybės dėklės pripažinimu, peržiūros pagal šio straipsnio 1–4 punktus.

6. Šio straipsnio tikslu europinėms skaitmeninės tapatybės dėklėms netaikomi 7 ir 9 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

12c straipsnis

Kitų elektroninės atpažinties priemonių tarpusavio pripažinimas

1. Kai pagal nacionalinės teisės aktus arba nacionalinę administracinę praktiką reikalaujama, kad norint vienoje valstybėje narėje pasinaudoti viešojo sektoriaus įstaigos teikiama internetine paslauga būtina užtikrinti elektroninę atpažintį naudojant elektroninės atpažinties priemones ir tapatumo nustatymą, tos internetinės paslaugos tarpvalstybinio tapatumo nustatymo tikslais pirmojoje valstybėje narėje pripažįstamos kitoje valstybėje narėje išduotos elektroninės atpažinties priemonės, jei įvykdytos šios sąlygos:

(a)elektroninės atpažinties priemonė yra išduota pagal elektroninės atpažinties schemą, kuri yra įtraukta į 9 straipsnyje nurodytą sąrašą;

(b)elektroninės atpažinties priemonės saugumo užtikrinimo lygis yra lygiavertis tam, kurio reikalauja atitinkama viešojo sektoriaus įstaiga, kad būtų galima pasinaudoti ta internetine paslauga atitinkamoje valstybėje narėje, arba yra už jį aukštesnis, ir bet kuriuo atveju jis negali būti žemesnis už pakankamą saugumo užtikrinimo lygį;

(c)atitinkamos valstybės narės atitinkama viešojo sektoriaus įstaiga prieigai prie tos internetinės paslaugos taiko pakankamą arba aukštą saugumo užtikrinimo lygį.

Toks pripažinimas atliekamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai Komisija paskelbia sąrašą, nurodytą pirmos pastraipos a punkte.

2. Elektroninės atpažinties priemonė, išduota pagal į 9 straipsnyje nurodytą sąrašą įtrauktą elektroninės atpažinties schemą ir atitinkanti žemą saugumo užtikrinimo lygį, gali būti viešojo sektoriaus įstaigų pripažįstama tų įstaigų teikiamos internetinės paslaugos tarpvalstybinio tapatumo nustatymo tikslais.“;

(17)13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies, patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai atsako už tyčia arba dėl aplaidumo padarytą žalą bet kokiams fiziniam ar juridiniam asmeniui dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal šį reglamentą ir neįvykdytų kibernetinio saugumo rizikos valdymo įpareigojimų pagal Direktyvos XXXX/XXXX [TIS2] 18 straipsnį.“;

(18)14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Tarptautiniai aspektai

1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus pagal 48 straipsnio 2 dalį, nustatydama sąlygas, pagal kurias trečiosios šalies reikalavimus, taikomus jos teritorijoje įsisteigusiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams ir jų teikiamoms patikimumo užtikrinimo paslaugoms, galima laikyti lygiaverčiais reikalavimams, kurie taikomi Sąjungoje įsisteigusiems kvalifikuotiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams ir jų teikiamoms kvalifikuotoms patikimumo užtikrinimo paslaugoms.

2. Komisijai priėmus įgyvendinimo aktą pagal 1 dalį arba pagal Sutarties 218 straipsnį sudarius tarptautinį susitarimą dėl abipusio patikimumo užtikrinimo paslaugų pripažinimo, atitinkamoje trečiojoje šalyje įsisteigusių teikėjų teikiamos patikimumo užtikrinimo paslaugos laikomos lygiavertėmis Sąjungoje įsisteigusių kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų teikiamoms kvalifikuotoms patikimumo užtikrinimo paslaugoms.“;

(19)15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Prieinamumas neįgaliesiems

Patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimas ir teikiant šias paslaugas naudojami galutiniams vartotojams skirti gaminiai turi būti prieinami neįgaliesiems laikantis prieinamumo reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų I priede.“;

(20)17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)4 dalis iš dalies keičiama taip:

(1)4 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) informuoti atitinkamos valstybės narės atitinkamas nacionalines kompetentingas institucijas, paskirtas pagal Direktyvą (ES) XXXX/XXXX [TIS2], apie bet kokius reikšmingus saugumo ar vientisumo pažeidimus, apie kuriuos jos sužino vykdydamos savo užduotis. Kai reikšmingi saugumo ar vientisumo pažeidimai yra susiję su kitomis valstybėmis narėmis, priežiūros įstaiga informuoja vienintelį atitinkamos valstybės narės kontaktinį punktą, paskirtą pagal Direktyvą (ES) XXXX/XXXX (TIS2);“;

(2)f punktas pakeičiamas taip:

„f) bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, įsteigtomis pagal Reglamentą (ES) 2016/679, visų pirma, nepagrįstai nedelsiant jas informuoti apie kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų audito rezultatus, kai buvo pažeistos asmens duomenų apsaugos taisyklės, ir apie saugumo pažeidimus, kurie yra asmens duomenų pažeidimai;“;

(b)6 dalis pakeičiama taip:

„6. Kiekviena priežiūros įstaiga kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. pateikia Komisijai ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais vykdytą pagrindinę veiklą.“;

„8. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais papildomai nurodo 4 dalyje nustatytas priežiūros institucijų užduotis ir nustato 6 dalyje nurodytos ataskaitos formatus ir procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(21)18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)18 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Savitarpio pagalba ir bendradarbiavimas“;

(b)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priežiūros įstaigos bendradarbiauja, siekdamos keistis gerąja praktika ir informacija apie patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimą.“;

(c)pridedamos 4 ir 5 dalys:

„4. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje nustatytos (ES) XXXX/XXXX [TIS2] priežiūros įstaigos ir nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir vienos kitoms padeda užtikrinti, kad patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai laikytųsi šiame reglamente ir Direktyvoje (ES) XXXX/XXXX [TIS2] nustatytų reikalavimų. Priežiūros įstaiga Direktyvoje XXXX/XXXX [TIS2] nustatytos nacionalinės kompetentingos institucijos prašo atlikti priežiūros veiksmus, kad patikrintų, kaip patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai laikosi Direktyvoje XXXX/XXXX (TIS2) nustatytų reikalavimų, reikalautų, kad patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai ištaisytų visus šių reikalavimų vykdymo pažeidimus, laiku teiktų visos su patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjais susijusios priežiūros veiklos rezultatus ir informuotų priežiūros institucijas apie atitinkamus incidentus, apie kuriuos pranešta pagal Direktyvą XXXX/XXXX [TIS2].

5. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato būtinus procesinius susitarimus, kuriais palengvinamas 1 dalyje nurodytų priežiūros institucijų bendradarbiavimas.“;

(22)20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Atitikties vertinimo įstaiga atlieka kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų auditą jų lėšomis bent kas 24 mėnesius. Audito metu patvirtinama, kad kvalifikuoti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai ir jų teikiamos kvalifikuotos patikimumo užtikrinimo paslaugos atitinka šiame reglamente ir Direktyvos (ES) XXXX/XXXX [TIS2] 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kvalifikuoti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai po to parengtą atitikties įvertinimo ataskaitą priežiūros įstaigai pateikia per tris darbo dienas nuo jos gavimo dienos.“;

(b)2 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Kai nustatoma, kad buvo pažeistos asmens duomenų apsaugos taisyklės, priežiūros įstaiga praneša Reglamente (ES) 2016/679 nurodytoms priežiūros institucijoms savo atliktų auditų rezultatus.“;

„3. Kvalifikuotam patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjui neįvykdžius šiame reglamente nustatytų reikalavimų, priežiūros įstaiga reikalauja, kad jis ištaisytų reikalavimų vykdymo pažeidimą per nustatytą laikotarpį, jei taikoma.

Jei tas teikėjas pažeidimo nepašalina ir, jei taikytina, per priežiūros įstaigos nustatytą laikotarpį, priežiūros įstaiga, atsižvelgdama visų pirma į tokio pažeidimo mastą, trukmę ir pasekmes, gali panaikinti to teikėjo arba atitinkamos jo teikiamos paslaugos kvalifikacijos statusą ir pareikalauti, kad jis, jei taikytina, per nustatytą laikotarpį užtikrintų Direktyvoje XXXX/XXXX[TIS2] nustatytų reikalavimų laikymąsi. Priežiūros įstaiga informuoja 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą įstaigą 22 straipsnio 1 dalyje patikimų sąrašų naujinimo tikslais.

Priežiūros įstaiga informuoja kvalifikuotą patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėją apie jo kvalifikacijos statuso arba atitinkamos paslaugos kvalifikacijos statuso panaikinimą.

4. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato šių standartų referencinius numerius:

(a)atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo ir 1 dalyje nurodytos atitikties vertinimo ataskaitos;

(b)audito reikalavimų, pagal kuriuos atitikties vertinimo įstaigos atlieka 1 dalyje nurodytą kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų atitikties vertinimą;

(c)atitikties vertinimo schemų, pagal kurias atitikties vertinimo įstaigos atlieka kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų atitikties vertinimą ir teikia 1 dalyje nurodytą atitikties vertinimo ataskaitą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(23)21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Priežiūros įstaiga patikrina, ar patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas ir jo teikiamos patikimumo užtikrinimo paslaugos atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus, ypač kvalifikuotiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams ir jų teikiamoms kvalifikuotoms patikimumo užtikrinimo paslaugoms taikomus reikalavimus.

Siekdama patikrinti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo atitiktį Direktyvos XXXX [TIS2] 18 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, priežiūros įstaiga prašo Direktyvoje XXXX [TIS2] nurodytų kompetentingų institucijų tuo tikslu atlikti priežiūros veiksmus ir pateikti informaciją apie rezultatus per tris dienas nuo jų užbaigimo dienos.

Jei priežiūros įstaiga padaro išvadą, kad patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas ir jo teikiamos patikimumo užtikrinimo paslaugos atitinka pirmoje pastraipoje nurodytus reikalavimus, ji suteikia jam kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo, o jo teikiamoms paslaugoms – kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų statusą ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo pateikimo pagal šio straipsnio 1 dalį dienos apie tai praneša 22 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai, kad būtų galima atnaujinti 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikimus sąrašus.

Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo dienos patikrinimas nebaigiamas, priežiūros įstaiga apie tai praneša patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjui, nurodydama vėlavimo priežastis ir laikotarpį, per kurį patikrinimas bus baigtas.“;

(b)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato pranešimo ir tikrinimo pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis formatus ir procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(24)23 straipsnyje pridedama tokia 2a pastraipa:

„2a. 1 ir 2 dalys taip pat taikomos trečiosiose šalyse įsisteigusiems patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams ir jų teikiamoms paslaugoms, jei jie pripažinti Sąjungoje pagal 14 straipsnį.“;

(25)24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Išduodamas kvalifikuotą patikimumo užtikrinimo paslaugos sertifikatą arba kvalifikuotą patikimumo užtikrinimo paslaugos elektroninį požymių liudijimą, kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas patikrina fizinio ar juridinio asmens, kuriam išduodamas kvalifikuotas sertifikatas arba kvalifikuotas elektroninis požymių liudijimas, tapatybę ir, jeigu taikytina, visus jo specifinius požymius.

Pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas tikrina tiesiogiai arba paveda tai atlikti trečiajai šaliai bet kuriuo toliau nurodytu būdu:

(a)naudodamas elektroninės atpažinties priemones, apie kurias pranešta ir kurios atitinka 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl pakankamo arba aukšto saugumo užtikrinimo lygio;

(b)naudodamas pagal a, c arba d punktą išduotą kvalifikuotą elektroninį požymių liudijimą, kvalifikuoto elektroninio parašo arba kvalifikuoto elektroninio spaudo sertifikatą;

(c)naudodamas kitus tapatybės nustatymo būdus, kuriais užtikrinamas aukšto patikimumo lygio fizinio asmens tapatybės nustatymas, kurio atitiktį turi patvirtinti atitikties vertinimo įstaiga;

(d)fiziškai dalyvaujant fiziniam asmeniui arba juridinio asmens įgaliotajam atstovui vykdant tinkamas procedūras ir laikantis nacionalinių teisės aktų, jei kitos priemonės neprieinamos.“;

(b)įterpiama 1a dalis:

„1a. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato minimalias technines specifikacijas, standartus ir procedūras dėl tapatybės ir požymių patikrinimo pagal 1 dalies c punktą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(1)d punktas pakeičiamas taip:

„d) prieš užmegzdamas sutartinius santykius, aiškiai, išsamiai ir lengvai prieinamu būdu viešai prieinamoje erdvėje ir atskirai informuoja visus asmenis, kurie nori naudotis kvalifikuota patikimumo užtikrinimo paslauga, apie tikslias naudojimosi ta paslauga sąlygas, įskaitant visus naudojimosi ja apribojimus;“;

(2)įterpiami nauji fa ir fb punktai:

„fa) taiko tinkamą politiką ir imasi atitinkamų su kvalifikuotos patikimumo užtikrinimo paslaugos teikimu susijusios teisinės, verslo, veiklos ir kitos tiesioginės ar netiesioginės rizikos valdymo priemonių. Nepaisant Direktyvos (ES) XXXX/XXX [TIS2] 18 straipsnio nuostatų, šios priemonės apima bent šias priemones:

i) su paslaugos registravimu ir prisijungimo prie paslaugos procedūromis susijusias priemones;

ii) su procesiniais ar administraciniais patikrinimais susijusias priemones;

iii) su paslaugų administravimu ir įgyvendinimu susijusias priemones;

fb) praneša priežiūros įstaigai ir, jei taikytina, kitoms atitinkamoms įstaigoms apie visus susijusius pažeidimus ar sutrikdymus įgyvendinant fa dalies i, ii ir iii punktuose nurodytas priemones, kurie daro reikšmingą poveikį teikiamai patikimumo užtikrinimo paslaugai ar ją teikiant saugomiems asmens duomenims.“;

(3)g ir h punktai pakeičiami taip:

„g) imasi tinkamų priemonių, kad apsisaugotų nuo duomenų klastojimo, vagystės ar pasisavinimo, neteisėto duomenų šalinimo, keitimo ar prieigos prie kompiuterinių duomenų užkirtimo;

h) tiek, kiek reikia, kvalifikuotam patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjui nutraukus veiklą, registruoja ir laiko prieinamą visą susijusią informaciją dėl kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo parengtų ir gautų duomenų tam, kad šią informaciją būtų galima panaudoti teismo procese kaip įrodymą ir siekiant užtikrinti paslaugų tęstinumą. Toks registravimas gali būti atliekamas elektroniniu būdu;“;

(4)j punktas išbraukiamas;

(d)įterpiama 4a dalis:

„4a. elektroninių požymių liudijimų atšaukimui atitinkamai taikomos 3 ir 4 dalys.“;

(e)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato 2 dalyje nurodytų reikalavimų standartų referencinius numerius. Jei patikimos sistemos ir gaminiai atitinka šiuos standartus, daroma prielaida, kad laikomasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(f)įterpiama 6 dalis:

„6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 2 dalies fa punkte nurodytų papildomų priemonių.“;

(26)28 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų standartų referencinius numerius. Jeigu kvalifikuotas elektroninio parašo sertifikatas atitinka tuos standartus, laikoma, kad užtikrinta atitiktis I priede nustatytiems reikalavimams. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(27)29 straipsnis papildomas nauja 1a dalimi:

„1a. Kurti, administruoti ir dubliuoti elektroninio parašo kūrimo duomenis pasirašančiojo vardu gali tik kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, teikiantis kvalifikuotą patikimumo užtikrinimo paslaugą, susijusią su nuotolinio elektroninio kvalifikuoto parašo kūrimo įtaiso administravimu.“;

(28)įterpiamas 29a straipsnis:

„29a straipsnis

Kvalifikuotai nuotolinių elektroninio parašo kūrimo įtaisų administravimo paslaugai taikomi reikalavimai

1. Nuotolinius kvalifikuoto elektroninio parašo kūrimo įtaisus administruoti kaip kvalifikuotą paslaugą gali tik kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, kuris:

(a)pasirašančiojo vardu kuria ar administruoja elektroninio parašo kūrimo duomenis;

(b)nepaisydamas II priedo 1 punkto d dalies nuostatų dubliuoja elektroninio parašo kūrimo duomenis tik atsarginės kopijos tikslais, jei laikomasi šių reikalavimų:

duomenų rinkinių kopijų saugumo lygis turi būti toks pat kaip originalių duomenų rinkinių;

duomenų rinkinių kopijų negali būti daugiau nei būtina norint užtikrinti paslaugos tęstinumą.

(c)laikosi visų reikalavimų, nustatytų pagal 30 straipsnį išduoto konkretaus nuotolinio kvalifikuoto parašo kūrimo įtaiso sertifikavimo ataskaitoje.

2. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato taikant 1 dalį naudotinas technines specifikacijas ir standartų referencinius numerius.“;

(29)30 straipsnyje įterpiama 3a dalis:

„3a. 1 dalyje nurodytas sertifikavimas galioja 5 metus priklausomai nuo reguliaraus kas 2 metus atliekamo pažeidžiamumo vertinimo. Nustačius pažeidžiamumą ir jo nepašalinus sertifikavimas atšaukiamas.“;

(30)31 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato taikant 1 dalį naudotinus formatus ir procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(31)32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jeigu kvalifikuotų elektroninių parašų galiojimo patvirtinimas atitinka 3 dalyje nurodytus standartus, laikoma, kad užtikrinta atitiktis pirmoje pastraipoje nustatytiems reikalavimams.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato kvalifikuotų elektroninių parašų galiojimo patvirtinimo standartų referencinius numerius. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(32)34 straipsnis pakeičiamas taip:

„34 straipsnis

Kvalifikuota kvalifikuotų elektroninių parašų ilgalaikio išsaugojimo paslauga

1. Kvalifikuotą kvalifikuotų elektroninių parašų ilgalaikio išsaugojimo paslaugą gali teikti tik kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, taikantis procedūras ir metodus, kuriais galima toliau užtikrinti kvalifikuoto elektroninio parašo patikimumą pasibaigus technologinio galiojimo laikotarpiui.

2. Jeigu kvalifikuotos kvalifikuotų elektroninių parašų ilgalaikio išsaugojimo paslaugos priemonės atitinka 3 dalyje nurodytus standartus, laikoma, kad užtikrinta atitiktis 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.

3. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato kvalifikuotos kvalifikuotų elektroninių parašų ilgalaikio išsaugojimo paslaugos standartų referencinius numerius. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(33)37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiama 2a dalis:

„2a. Jeigu pažangusis elektroninis spaudas atitinka 4 dalyje nurodytus standartus, laikoma, kad užtikrinta atitiktis 36 straipsnyje ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems pažangiųjų elektroninių spaudų reikalavimams.“;

(b)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato pažangiųjų elektroninių spaudų standartų referencinius numerius. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(34)38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kvalifikuoti elektroninių spaudų sertifikatai turi atitikti III priede nustatytus reikalavimus. Jeigu kvalifikuotas elektroninio spaudo sertifikatas atitinka 6 dalyje nurodytus standartus, laikoma, kad užtikrinta atitiktis III priede nustatytiems reikalavimams.“;

(b)6 dalis pakeičiama taip:

„6. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato kvalifikuotų elektroninių spaudų sertifikatų standartų referencinius numerius. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(35)įterpiamas 39a straipsnis:

„39a straipsnis

Kvalifikuotai nuotolinių elektroninio spaudo kūrimo įtaisų administravimo paslaugai taikomi reikalavimai

Kvalifikuotai nuotolinių elektroninio spaudo kūrimo įtaisų administravimo paslaugai mutatis mutandis taikomas 29a straipsnis.“;

(36)42 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)pridedama nauja 1a dalis:

„1a. Jeigu datos ir laiko susiejimas su duomenimis ir tikslus laiko šaltinis atitinka 2 dalyje nurodytus standartus, laikoma, kad užtikrinta atitiktis 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.“;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato datos ir laiko susiejimo su duomenimis ir tikslių laiko šaltinių standartų referencinius numerius. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(37)44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiama 1a dalis:

„1a. Jeigu duomenų siuntimo ir gavimo procesas atitinka 2 dalyje nurodytus standartus, laikoma, kad užtikrinta atitiktis 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.“;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato duomenų siuntimo ir gavimo proceso standartų referencinius numerius. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(38)45 straipsnis pakeičiamas taip:

„45 straipsnis

Kvalifikuotų interneto svetainės tapatumo nustatymo sertifikatų reikalavimai

1. Kvalifikuoti interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatai turi atitikti IV priede nustatytus reikalavimus. Jeigu kvalifikuoti interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatai atitinka 3 dalyje nurodytus standartus, laikoma, kad užtikrinta atitiktis IV priede nustatytiems reikalavimams.

2. 1 dalyje nurodyti kvalifikuoti interneto svetainių tapatumo nustatymo sertifikatai turi būti pripažįstami interneto naršyklėse. Šiais tikslais interneto naršyklėse būtina užtikrinti, kad bet kuriuo metodu pateikti tapatybės duomenys būtų rodomi naudotojui patogiu būdu. Interneto naršyklėse turi būti užtikrintas suderinamumas ir sąveikumas su 1 dalyje nurodytais kvalifikuotais interneto svetainės tapatumo nustatymo sertifikatais, išskyrus įmones, kurios laikomos labai mažomis įmonėmis, ir mažas įmones pagal Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB per pirmuosius 5 interneto naršymo paslaugų teikėjų veiklos metus.

3. Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais pateikia 1 dalyje nurodytų kvalifikuotų interneto svetainės tapatumo nustatymo sertifikatų specifikacijas ir standartų referencinius numerius. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(39)po 45 straipsnio įterpiami 9, 10 ir 11 skirsniai:

„9 SKIRSNIS

ELEKTRONINIS POŽYMIŲ LIUDIJIMAS

45a straipsnis

Elektroninio požymių liudijimo teisinė galia

1. Negalima atsisakyti pripažinti elektroninio požymių liudijimo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymo teismo procese tik dėl to, kad jis yra elektroninis.

2. Kvalifikuoto elektroninio požymių liudijimo teisinė galia turi prilygti popierinių teisėtai išduotų liudijimų teisinei galiai.

3. Kvalifikuotas elektroninis požymių liudijimas, išduotas vienoje valstybėje narėje, pripažįstamas kaip kvalifikuotas elektroninis požymių liudijimas bet kurioje kitoje valstybėje narėje.

45b straipsnis

Elektroninis požymių liudijimas teikiant viešąsias paslaugas

Kai pagal nacionalinės teisės aktus reikalaujama, kad norint valstybėje narėje pasinaudoti viešojo sektoriaus įstaigos teikiama internetine paslauga būtina užtikrinti elektroninę atpažintį naudojant elektroninės atpažinties priemones ir tapatumo nustatymą, elektroniniame požymių liudijime esantys asmens tapatybės duomenys neatstoja elektroninės atpažinties naudojant elektroninės atpažinties priemones ir tapatumo nustatymą, jei tai nėra konkrečiai leidusi valstybė narė ar viešojo sektoriaus įstaiga. Tokiu atveju pripažįstami ir kitų valstybių narių kvalifikuoti elektroniniai požymių liudijimai.

45c straipsnis

Kvalifikuotam požymių liudijimui keliami reikalavimai

1. Kvalifikuotas elektroninis požymių liudijimas turi atitikti V priede nustatytus reikalavimus. Jeigu kvalifikuotas elektroninis požymių liudijimas atitinka 4 dalyje nurodytus standartus, laikoma, kad užtikrinta atitiktis V priede nustatytiems reikalavimams.

2. Be V priede nustatytų reikalavimų, kvalifikuotiems elektroniniams požymių liudijimams netaikoma jokių privalomų reikalavimų.

3. Jeigu iš pradžių išduotas kvalifikuotas elektroninis požymių liudijimas vėliau atšaukiamas, jis netenka galios nuo jo atšaukimo momento, o jo statuso jokiomis aplinkybėmis negalima atkurti.

4. Per 6 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktu dėl europinių skaitmeninės tapatybės dėklių įgyvendinimo, kaip nurodyta 6a straipsnio 10 dalyje, nustato kvalifikuotų elektroninių požymių liudijimų standartų referencinius numerius.

45d straipsnis

Požymių tikrinimas pagal autentiškus šaltinius

1. Valstybės narės užtikrina, kad bent jau VI priede išvardytų požymių, kai jie grindžiami viešojo sektoriaus autentiškais šaltiniais, atžvilgiu būtų imamasi priemonių sudaryti kvalifikuotiems elektroninių požymių liudijimų teikėjams sąlygas elektroniniu būdu naudotojui prašant patikrinti požymio tapatumą tiesiogiai pagal atitinkamą autentišką šaltinį nacionaliniu lygmeniu ar pasitelkus nacionaliniu lygmeniu pripažintus paskirtus tarpininkus laikantis nacionalinės ar Sąjungos teisės.

2. Per 6 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, atsižvelgdama į atitinkamus tarptautinius standartus, Komisija įgyvendinimo aktu dėl europinių skaitmeninės tapatybės dėklių įgyvendinimo, kaip nurodyta 6a straipsnio 10 dalyje, nustato minimalias technines specifikacijas, standartus ir procedūras, nurodydama požymių katalogus ir požymių liudijimų schemas bei kvalifikuotų elektroninių požymių liudijimų tikrinimo procedūras.

45e straipsnis

Europinių skaitmeninės tapatybės dėklių elektroninių požymių liudijimų išdavimas

Kvalifikuotų elektroninių požymių liudijimų teikėjai teikia sąsają su europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis, išleistomis pagal 6 straipsnį.

45f straipsnis

Papildomos elektroninio požymių liudijimo paslaugų teikimo taisyklės

1. Kvalifikuoto ir nekvalifikuoto elektroninio požymių liudijimo paslaugų teikėjai nejungia asmens duomenų, susijusių su šių paslaugų teikimu, su asmens duomenimis, gautais iš bet kokių kitų jų siūlomų paslaugų.

2. Su elektroninio požymių liudijimo paslaugų teikimu susiję asmens duomenys saugomi logiškai atskirai nuo kitų saugomų duomenų.

3. Su kvalifikuoto elektroninio požymių liudijimo paslaugų teikimu susiję asmens duomenys fiziškai ir logiškai saugomi atskirai nuo bet kokių kitų saugomų duomenų.

4. Kvalifikuoto elektroninio požymių liudijimo paslaugų teikėjai tokias paslaugas teikia turėdami atskiro juridinio subjekto statusą.

10 SKIRSNIS

KVALIFIKUOTOS ELEKTRONINIO ARCHYVAVIMO PASLAUGOS

45g straipsnis

Kvalifikuotos elektroninio archyvavimo paslaugos

Kvalifikuotą elektroninių dokumentų elektroninio archyvavimo paslaugą gali teikti tik kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, taikantis procedūras ir metodus, kuriais galima toliau užtikrinti elektroninio dokumento patikimumą pasibaigus technologinio galiojimo laikotarpiui.

Per 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija įgyvendinimo aktais nustato elektroninio archyvavimo paslaugų standartų referencinius numerius. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

11 SKIRSNIS

ELEKTRONINIAI REGISTRAI

45h straipsnis

Elektroninių registrų teisinė galia

1. Negalima atsisakyti pripažinti elektroninio registro teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymo teismo procese tik dėl to, kad jis yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuotų elektroninių registrų reikalavimų.

2. Kvalifikuotam elektroniniam registrui taikoma jame esančių duomenų vienareikšmiškumo ir autentiškumo, duomenų datos ir laiko tikslumo bei jų nuoseklios chronologinės tvarkos registre prezumpcija.

45i straipsnis

Kvalifikuotiems elektroniniams registrams keliami reikalavimai

1. Kvalifikuoti elektroniniai registrai turi atitikti šiuos reikalavimus:

(a)juos kuria vienas arba daugiau kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų;

(b)jie užtikrina žurnale registruojamų duomenų įrašų vienareikšmiškumą, tapatumą ir teisingą sekoskaitą;

(c)jie užtikrina registre esančių duomenų teisingą nuoseklią chronologinę tvarką ir duomenų įrašo datos ir laiko tikslumą;

(d)duomenys juose registruojami taip, kad būtų įmanoma nedelsiant nustatyti bet kokį vėlesnį pakeitimą.

2. Jeigu elektroninis registras atitinka 3 dalyje nurodytus standartus, laikoma, kad užtikrinta atitiktis 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.

3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato duomenų rinkinio vykdymo ir registravimo kvalifikuotame elektroniniame registre procesų bei jo kūrimo standartų referencinius numerius. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(40)įterpiamas 48a straipsnis:

„48a straipsnis

Informacijos teikimo reikalavimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų renkami europinių skaitmeninės tapatybės dėklių ir kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų funkcionavimo statistiniai duomenys.

2. Pagal 1 dalį renkami statistiniai duomenys apima šiuos duomenis:

(a)galiojančią europinę skaitmeninės tapatybės dėklę turinčių fizinių ir juridinių asmenų skaičių;

(b)paslaugų, kurias teikiant pripažįstamos europinės skaitmeninės dėklės, tipą ir skaičių;

(c)infrastruktūroje įvykusius incidentus ir prastovos laiką, dėl kurių nebuvo galima naudotis skaitmeninės tapatybės dėklės programėlėmis.

3. 2 dalyje nurodyti statistiniai duomenys viešai skelbiami atviru ir bendrai naudojamu kompiuterio skaitomu formatu.

4. Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip kovo mėn. pateikia Komisijai pagal 2 dalį surinktų statistinių duomenų ataskaitą.“;

(41)49 straipsnis pakeičiamas taip:

„49 straipsnis

Peržiūra

1. Komisija atlieka šio reglamento taikymo peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą per 24 mėnesius nuo jo įsigaliojimo dienos. Komisija visų pirma įvertina, ar tikslinga pakeisti šio reglamento taikymo sritį ar konkrečias jo nuostatas, atsižvelgiant į taikant šį reglamentą įgytą patirtį, taip pat į technologinius, rinkos ir teisinius pokyčius. Kai būtina, prie tos ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šio reglamento pakeitimų.

2. Vertinimo ataskaita apima atpažinties priemonių, įskaitant europinių skaitmeninės tapatybės dėklių, kurioms taikomas šis reglamentas, prieinamumo ir tinkamumo naudoti vertinimą ir joje įvertinama, ar įpareigojimas pripažinti elektronines atpažinties priemones, apie kurias pranešta, ir europines skaitmeninės tapatybės dėkles turi būti nustatytas visiems internetinių privačiųjų paslaugų teikėjams, pasikliaujantiems trečiųjų šalių elektroninės atpažinties paslaugomis naudotojų tapatumui nustatyti.

3. Be to, Komisija kas ketverius metus po pirmoje pastraipoje nurodytos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pažangos siekiant šio reglamento tikslų ataskaitą.“;

(42)51 straipsnis pakeičiamas taip:

„51 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Pažangūs parašo kūrimo įtaisai, kurių atitiktis buvo nustatyta pagal Direktyvos 1999/93/EB 3 straipsnio 4 dalį, pagal šį reglamentą ir toliau laikomi kvalifikuotais elektroninio parašo kūrimo įtaisais iki [data – OL, įterpti ketverių metų laikotarpį po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

2. Fiziniams asmenims pagal Direktyvą 1999/93/EB išduoti kvalifikuoti sertifikatai pagal šį reglamentą ir toliau laikomi kvalifikuotais elektroninio parašo sertifikatais iki [data – leidinių biuras, įterpti ketverių metų laikotarpį po šio reglamento įsigaliojimo dienos].“;

(43)I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;

(44)II priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu;

(45)III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą;

(46)IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento IV priedą;

(47)pridedamas naujas V priedas, išdėstytas šio reglamento V priede;

(48)prie šio reglamento pridedamas naujas VI priedas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos, kuriuo keičiamas eIDAS reglamentas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

Politikos sritis: Vidaus rinka

Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 28

esamo veiksmo galiojimo pratęsimu

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

Bendras šios iniciatyvos tikslas – užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, visų pirma tarpvalstybinių ir tarpsektorinių viešųjų ir privačiųjų paslaugų teikimo požiūriu, pasikliaujant labai saugių ir patikimų elektroninės tapatybės sprendimų prieinamumu ir naudojimu. Šis tikslas prisidės prie komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ nurodytų strateginių tikslų įgyvendinimo.

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1 konkretus tikslas

teikti prieigą prie patikimų ir saugių skaitmeninės tapatybės sprendimų, kuriuos galima naudoti tarpvalstybiniu mastu ir kurie atitinka naudotojų lūkesčius bei rinkos paklausą;

2 konkretus tikslas

užtikrinti, kad teikiant viešąsias ir privačiąsias paslaugas būtų galima kliautis patikimais ir saugiais skaitmeninės tapatybės sprendimais tarpvalstybiniu mastu;

3 konkretus tikslas

piliečiams suteikti galimybę visapusiškai kontroliuoti savo asmens duomenis ir užtikrinti jų saugumą naudojant skaitmeninės tapatybės sprendimus;

4 konkretus tikslas

užtikrinti vienodas kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimo sąlygas ES bei jų pripažinimą.

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Apskritai didžiausi numatomi iniciatyvos naudos gavėjai yra galutiniai vartotojai ir (arba) piliečiai, internetinių paslaugų teikėjai, dėklės programėlės teikėjai ir viešieji bei privatieji skaitmeninės tapatybės paslaugų teikėjai. Iniciatyva tikimasi suteikti prieigą prie patikimų ir saugių skaitmeninės tapatybės sprendimų, kuriuos galima naudoti tarpvalstybiniu mastu ir kurie atitinka naudotojų lūkesčius bei rinkos paklausą; užtikrinti, kad teikiant viešąsias ir privačiąsias paslaugas būtų galima kliautis patikimais ir saugiais skaitmeninės tapatybės sprendimais tarpvalstybiniu mastu; piliečiams suteikti galimybę visapusiškai kontroliuoti savo asmens duomenis ir užtikrinti jų saugumą naudojant skaitmeninės tapatybės sprendimus ir užtikrinti vienodas kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimo sąlygas ES bei jų pripažinimą.

Piliečiai ir įmonės ne tik turėtų galimybę naudotis viešosiomis ir privačiosiomis paslaugomis, bet ir gautų tiesioginę naudą dėl dėklės tapatumo nustatymo sąsajos patogumo naudotojams bei galėtų atlikti operacijas, kurioms atlikti reikia bet kokio lygio patikimumo (pvz., nuo prisijungimo prie socialinių tinklų iki e. sveikatos programėlių).

Sustiprintos integruotosios privatumo apsaugos metodas galėtų duoti papildomos naudos, nes naudojant dėklę nereikėtų tarpininkų požymių patvirtinimo procese, todėl piliečiai galėtų tiesiogiai bendrauti su paslaugų ir kredencialų teikėjais. Dėl didesnio dėklės duomenų saugumo būtų užkirstas kelias tapatybės vagystei, taip ES piliečiai ir įmonės būtų apsaugoti nuo finansinių nuostolių.

Ekonomikos augimo požiūriu tikimasi, kad standartais pagrįsta sistema bus sumažintas rinkos dalyvių netikrumas, taip pat tikimasi teigiamo poveikio naujovėms.

Visų svarbiausia, tikimasi suteikti įtraukesnę prieigą prie viešųjų ir privačiųjų paslaugų, susijusių su viešosiomis gėrybėmis, tokiomis kaip švietimas ir sveikata, kuriomis negali visaverčiai naudotis kai kurios socialinės grupės. Pavyzdžiui, kai kurie neįgalūs piliečiai – dažnai judėjimo negalią turintys ar kaimo vietovėse gyvenantys asmenys – gali turėti mažiau galimybių naudotis paslaugomis, kuriomis galima pasinaudoti tik fiziškai esant paslaugos teikimo vietoje, jei jos neteikiamos vietos mastu.

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

Stebėsenos ir vertinimo aspektas bei atitinkami tikslai	Rodiklis	Atsako už duomenų rinkimą	Šaltinis (-iai)
Taikymas
Visiems ES piliečiais suteikti galimybes naudotis e. ID priemonėmis	ES piliečių ir įmonių, kuriems išduotos e. ID, apie kurias pranešta / europinės skaitmeninės tapatybės dėklės, skaičius ir išduotų tapatybės kredencialų (požymių liudijimų), skaičius	Europos Komisija ir nacionalinės kompetentingos institucijos	Metinės apklausos / nacionalinių kompetentingų institucijų surinkti stebėsenos ir vertinimo duomenys
Visiems ES piliečiais suteikti galimybes naudotis e. ID priemonėmis	ES piliečių ir įmonių, kurie aktyviai naudojasi e. ID, apie kurias pranešta / europinės skaitmeninės tapatybės dėklėmis ir tapatybės kredencialais (požymių liudijimais), skaičius	Europos Komisija ir nacionalinės kompetentingos institucijos	Metinės apklausos / nacionalinių kompetentingų institucijų surinkti stebėsenos ir vertinimo duomenys
Didinti tarpvalstybinį e. ID schemų pripažinimą ir priėmimą siekiant visuotinio priėmimo	Internetinių paslaugų teikėjų, pripažįstančių e. ID, apie kurias pranešta / europines skaitmeninės tapatybės dėkles ir tapatybės kredencialus (požymių liudijimus), skaičius	Europos Komisija	Metinė apklausa
Didinti tarpvalstybinį e. ID schemų pripažinimą ir priėmimą siekiant visuotinio priėmimo	Elektroninių operacijų, atliekamų naudojant e. ID, apie kurias pranešta, /europines skaitmeninės tapatybės dėkles ir tapatybės kredencialus (požymių liudijimus), skaičius (bendras ir tarpvalstybinis)	Europos Komisija	Metinė apklausa
Skatinti priėmimą privačiajame sektoriuje ir naujų skaitmeninės tapatybės paslaugų plėtrą	Naujų privačiai išduotų požymių liudijimų paslaugų, atitinkančių integravimo į europinę skaitmeninės tapatybės dėklę, skaičius	Europos Komisija ir nacionalinės kompetentingos institucijos	Metinė apklausa
Kontekstinė informacija
Skatinti priėmimą privačiajame sektoriuje ir naujų skaitmeninės tapatybės paslaugų plėtrą	Skaitmeninės tapatybės rinkos dydis	Europos Komisija	Metinė apklausa
Skatinti priėmimą privačiajame sektoriuje ir naujų skaitmeninės tapatybės paslaugų plėtrą	Su skaitmenine tapatybe susijusios viešųjų pirkimų išlaidos	Europos Komisija ir nacionalinės kompetentingos institucijos	Metinė apklausa
Didinti tarpvalstybinį e. ID schemų pripažinimą ir priėmimą siekiant visuotinio priėmimo	Įmonių, užsiimančių prekių ar paslaugų e. prekyba, procentinė dalis	Europos Komisija	Eurostatas.
Didinti tarpvalstybinį e. ID schemų pripažinimą ir priėmimą siekiant visuotinio priėmimo	Internetu atliekamų operacijų, kurioms patvirtinti būtina saugesnė kliento atpažintis, dalis (iš viso)	Europos Komisija	metinė apklausa
Visiems ES piliečiais suteikti galimybes naudotis e. ID priemonėmis	E. prekyba užsiimančių asmenų procentinė dalis Internetinėmis viešosiomis paslaugomis besinaudojančių asmenų procentinė dalis	Europos Komisija	Eurostatas.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Valstybės narės bus įpareigotos per 24–48 mėnesius (preliminariai) nuo reglamento priėmimo dienos išleisti europinę skaitmeninės tapatybės dėklę. Komisija bus įgaliota per 12–24 mėnesius (preliminariai) nuo reglamento priėmimo dienos priimti įgyvendinimo aktus, kuriais bus nustatytos techninės europinės skaitmeninės tapatybės sistemos architektūros techninės specifikacijos ir referenciniai standartai.

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante)

Atsižvelgiant į didėjantį piliečių, įmonių ir internetinių paslaugų poreikį gauti naudotojui patogius, saugius ir privatumą užtikrinančius skaitmeninės tapatybės sprendimus, kuriuos būtų galima naudoti tarpvalstybiniu mastu, tolesniu veiksmu ES lygmeniu būtų galima sukurti didesnę vertę nei įgyvendinant veiksmus atskirose valstybėse narėse, kaip atskleista įvertinus eIDAS reglamentą.

Numatoma sukurti Sąjungos pridėtinė vertė (ex post)

Darnesnis požiūris ES lygmeniu, pagrįstas esminiu perėjimu nuo pasikliovimo vien tik skaitmeninės tapatybės sprendimais teikiant elektroninius požymių liudijimus, užtikrintų, kad piliečiai ir įmonės galėtų naudotis viešosiomis ir privačiosiomis paslaugomis visoje ES, pasikliaudami patikrintais tapatybės ir požymių sprendimais. Internetinių paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę priimti skaitmeninės tapatybės sprendimus, nepriklausomai nuo to, kur jie buvo išleisti, pasikliaudami bendru europiniu požiūriu į patikimumą, saugumą ir sąveikumą. Naudotojai ir paslaugų teikėjai taip pat gautų naudos iš tos pačios elektroniniams požymių liudijimams suteiktos teisinės vertės visoje ES, o tai ypač svarbu, kai būtinas suderintas veiksmas, pvz., kalbant apie skaitmeninius sveikatos pažymėjimus. Teikiant elektroninių požymių liudijimų patikimumo užtikrinimo paslaugas taip pat būtų gaunama naudos iš Europos rinkos prieinamumo šioms paslaugoms teikti. Pavyzdžiui, dėl masto ekonomikos ES lygmeniu lengviau atgauti labai patikimos ir saugios aplinkos kvalifikuotai patikimumo užtikrinimo paslaugai teikti užtikrinimo išlaidas. Tik ES sistema galima užtikrinti visapusišką tarpvalstybinį teisinių tapatybių ir susijusio elektroninio požymių liudijimo perkeliamumą, dėl kurio galima pasitikėti kitų valstybių narių užtikrintu tapatybės saugumo užtikrinimu.

1.5.3.Panašios patirties išvados

eIDAS reglamentas (Reglamentas (ES) Nr. 910/2014) (eIDAS) yra vienintelė tarpvalstybinė sistema, skirta patikimai fizinių ir juridinių asmenų elektroninei atpažinčiai (e. ID) ir patikimumo užtikrinimo paslaugoms. Nors eIDAS atlieka neginčijamą vaidmenį vidaus rinkoje, nuo jo priėmimo dienos daug kas pasikeitė. 2014 m. priimtas eIDAS pagrįstas nacionalinėmis e. ID sistemomis laikantis skirtingų standartų ir jame dėmesys skiriamas palyginti mažam piliečių ir įmonių poreikio užtikrinti elektroninę atpažintį segmentui – saugiai tarpvalstybinei prieigai prie viešųjų paslaugų. Atitinkamos paslaugos iš esmės aktualios 3 proc. ES gyventojų, gyvenančių kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje gimė.

Nuo tada visų visuomenės funkcijų skaitmeninimo mastas sparčiai padidėjo. Skaitmenizacijos spartai didžiulį poveikį padarė ir COVID-19 pandemija. Dėl to tiek viešosios, tiek privačiosios paslaugos vis dažniau teikiamos skaitmeniniu būdu. Piliečių ir įmonių lūkesčiai – pasiekti aukštą saugumo ir patogumo lygį vykdant bet kokią veiklą internetu, pvz., teikiant mokesčių deklaracijas, stojant į užsienio universitetą, nuotoliniu būdu atidarant banko sąskaitą ar prašant paskolos, nuomojantis automobilį, steigiant verslą kitoje valstybėje narėje, nustatant tapatumą atliekant mokėjimus internetu, teikiant pasiūlymus kvietime teikti pasiūlymus internetu ir kt.

Dėl to itin išaugo tapatybės ir tapatumo nustatymo internetu priemonių paklausa ir poreikis saugiai skaitmeniniu būdu keistis su mūsų tapatybe, požymiais ar kvalifikacijomis susijusia informacija (ne tik tapatybe, adresais, amžiumi, bet ir profesinėmis kvalifikacijomis, vairuotojo pažymėjimais ir kitais leidimais bei mokėjimo sistemomis) taikant aukštą duomenų apsaugos lygį.

Tai lėmė esminį pokytį pereinant prie pažangių ir patogių sprendimų, kuriais galima integruoti skirtingus naudotojo patikrinamus duomenis ir sertifikatus. Naudotojai tikisi privačios aplinkos, kurioje galima laikyti įvairius skirtingus asmens kredencialus ir požymius ir jais dalytis, pavyzdžiui, nacionalinę e. ID, profesinius sertifikatus, viešojo transporto bilietus ar tam tikrais atvejais netgi skaitmeninius koncertų bilietus. Tai yra per naudotojo mobilųjį įrenginį valdomos vadinamosios nepriklausomos programėle pagrįstos dėklės, sudarančios sąlygas saugiai ir lengvai naudotis skirtingomis paslaugomis – tiek viešosiomis, tiek privačiosiomis – ir jas visiškai kontroliuoti.

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Iniciatyva remiamos europinės ekonomikos gaivinimo pastangos piliečiams ir įmonėms suteikiant reikalingas priemones, pvz., patogias e. ID ir patikimumo užtikrinimo paslaugas, kad jie galėtų patikimai ir saugiai vykdyti savo kasdienę veiklą internetu. Todėl ji visiškai atitinka DFP tikslus.

Veiklos išlaidos finansuojamos pagal SEP SO5. Skaičiuojama, kad viešųjų pirkimų sutarčių dėl standartų ir techninių specifikacijų rengimo vertė ir e. ID bei patikimumo užtikrinimo paslaugų sudedamųjų dalių priežiūros išlaidos kasmet sieks iki 3–4 mln. EUR. Dėl tikslaus šio skiriamo biudžeto poreikio sprendžiama apibrėžiant būsimas darbo programas. Viešųjų ir privačiųjų paslaugų prijungimui prie e. ID ekosistemos skirtomis dotacijomis būtų labai prisidedama siekiant pasiūlymo tikslų. Paslaugų teikėjui tenkančios išlaidos dėl būtino e. ID dėklės API integravimo siektų apie 25 000 EUR, kaip vienkartinė teikėjui tenkanti suma. Jei įmanoma, aptarus biudžeto paskirstymą kitai darbo programai, dotacijoms skirtu biudžetu iki 0,5 mln. EUR ir (arba) valstybei narei būtų teikiama pagalba prijungiant kritinę paslaugų daugumą.

Ekspertų grupių susitikimai, susiję su įgyvendinimo aktų rengimu, bus priskirti administracinei SEP daliai skiriant bendrą sumą iki 0,5 mln. EUR.

Sąveika su kitomis priemonėmis

Šia iniciatyva bus parengta sistema dėl elektroninės tapatybės ir elektroninės tapatybės paslaugų teikimo ES, kuria gali kliautis konkretūs sektoriai vykdydami sektoriui taikomus teisinius reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su skaitmeniniais kelionės dokumentais, skaitmeniniais vairuotojo pažymėjimais ir kt. Panašiai pasiūlymas yra suderintas su Reglamento 2019/1157 tikslais ir juo stiprinamas tapatybės kortelių bei teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumas. Pagal šį reglamentą valstybės narės įpareigojamos įdiegti naujas tapatybės korteles su atnaujintomis apsaugos funkcijomis iki 2021 m. rugpjūčio mėn. Parengusios šias korteles valstybės narės galėtų naujovinti naujas tapatybės korteles, kad apie jas būtų galima pranešti kaip apie e. ID schemas, kaip apibrėžta eIDAS reglamente.

Iniciatyva taip pat bus prisidedama prie muitinės srities pertvarkymo į nepopierinę elektroninę aplinką, atsižvelgiant į iniciatyvą, skirtą ES vieno langelio muitinės aplinkai rengti. Reikėtų pažymėti ir tai, kad būsimu pasiūlymu bus prisidedama prie Europos judumo politikos priemonių, palengvinant teisinių ataskaitų teikimo reikalavimų, kurie nustatyti atsižvelgiant į Europos vieno jūrų sektorius langelio aplinką, kuri bus taikoma nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d., vykdymą laivų operatoriams. Tas pats pasakytina ir apie suderinimą su Reglamentu dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos, pagal kurį valstybių narių valdžios institucijos įpareigojamos priimti elektroninę krovinių informaciją. Europos skaitmeninės tapatybės dėklės programėle taip pat bus galima tvarkyti su vairuotojais, transporto priemonėmis ir operacijomis susijusius kredencialus laikantis ES teisinės sistemos reikalavimų kelių transporto srityje (pvz., skaitmeniniai vairuotojo pažymėjimai / Direktyva 2006/126/EB). Pagal šią sistemą bus toliau rengiamos specifikacijos. Būsima iniciatyva taip pat būtų galima prisidėti prie būsimų iniciatyvų formavimo socialinės apsaugos koordinavimo srityje, pvz., galimai rengiant europinį socialinės apsaugos pasą, kuris galėtų būti grindžiamas saugumą užtikrinančiomis priemonėmis, susijusiomis su tapatybėmis, apie kurias pranešta, pagal eIDAS.

Šia iniciatyva palaikomas BDAR (2016/679) įgyvendinimas sudarant naudotojui sąlygas kontroliuoti, kaip naudojami jo asmens duomenys. Ja užtikrinamas aukšto lygio papildomumas naujais kibernetinio saugumo aktais ir bendromis kibernetinio saugumo sertifikavimo schemomis. Taip pat poreikiu turėti daiktų interneto unikalią tapatybę pagal eIDAS užtikrinamas derėjimas su kibernetinio saugumo aktu ir poreikiu apimti platesnį dalyvių ratą, ne tik asmenis ir įmones, pvz., mašinas, objektus, tiekėjus ir daiktų interneto prietaisus.

Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamente (BSVR) irgi yra svarbių aspektų ir jis atitinka šią iniciatyvą. BSVR tikslas – visiškai modernizuoti administracines paslaugas ir palengvinti interneto prieigą prie informacijos, administracinių procedūrų ir pagalbos paslaugų, kurios reikalingos piliečiams ir įmonėms gyvenant ar veikiant kitoje ES šalyje. Šia iniciatyva teikiami esminiai elementai, kuriais padedama siekti tikslų – vienkartinio duomenų pateikimo principo veikimo naudojantis bendraisiais skaitmeniniais vartais.

Be to, užtikrintas suderinamumas su Europos duomenų strategija ir siūlomu Reglamentu dėl Europos duomenų valdymo parengiant sistemą, kuria palaikomos duomenimis valdomos programėlės tais atvejais, kai reikia perduoti asmens tapatybės duomenis, kad naudotojai juos visaverčiai valdytų ir būtų užtikrintas visiškas anonimiškumas.

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Iniciatyva bus pagrįsta e. ID ir patikimumo užtikrinimo paslaugų sudedamaisiais elementais, kurie buvo sukurti pagal EITP programą ir yra integruojami į SEP.

Valstybės narės taip pat gali prašyti finansavimo dėl EGADP priemonei reikalingos infrastruktūros diegimo (tobulinimo).

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

 galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

 įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.

 trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 29

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

 padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

 vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

 trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

 tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

 EIB ir Europos investicijų fondui;

 Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

 viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

 atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

[…]

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Pirmą kartą reglamentas bus peržiūrėtas po jo visapusiško įgyvendinimo praėjus dvejiems metams, o tada – kas ketverius metus. Komisija turi pateikti savo išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai.

Be to, taikydamos priemones valstybės narės renka statistinius duomenis, susijusius su europinės skaitmeninės tapatybės dėklės ir kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų naudojimu ir veikimu. Statistiniai duomenys išdėstomi ataskaitoje, kuri kasmet teikiama Komisijai.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Reglamentu nustatomos darnesnės taisyklės dėl e. ID ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimo vidaus rinkoje, kartu užtikrinant patikimumo užtikrinimo principą bei naudotojų teisę kontroliuoti savo duomenis. Šiomis naujomis taisyklėmis reikalaujama rengti technines specifikacijas ir standartus bei prižiūrėti ir koordinuoti nacionalinių valdžios institucijų veiklą. Be to, susiję e. ID, e. parašo ir kt. sudedamieji elementai bus administruojami ir teikiami pagal SEP. Taip pat būtina atsižvelgti į išteklius, būtinus norint pranešti apie susitarimus ir dėl jų derėtis su trečiosiomis šalimis dėl abipusio patikimumo užtikrinimo paslaugų pripažinimo.

Siekiant vykdyti šias užduotis, būtina užtikrinti, kad Komisijos tarnybos turėtų pakankamai išteklių. Numatoma, kad naujam reglamentui vykdyti prireiks 11 etato ekvivalentų; 4–5 etato ekvivalentų teisiniam darbui, 4–5 etato ekvivalentų techniniam darbui ir 2 etato ekvivalentų koordinavimo, tarptautinio informavimo ir administracinės pagalbos reikmėms.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Viena iš pagrindinių problemų, lemiančių dabartinės teisinės sistemos trūkumus, yra nacionalinių sistemų darnos stoka. Šiai problemai įveikti taikant dabartinę iniciatyvą bus itin pasikliaujama referenciniais standartais ir techninėmis specifikacijomis, kurias būtina apibrėžti įgyvendinimo aktuose.

Šiuos įgyvendinimo aktus Komisijai padės rengti ekspertų grupė. Be to, Komisija jau dabar pradės bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad susitartų dėl techninio būsimų sistemų pobūdžio ir užkirstų kelią tolesniam susiskaidymui derantis dėl pasiūlymo.

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

Ekspertų grupių posėdžių požiūriu, atsižvelgiant į mažą operacijų vertę (pvz., delegato į posėdį kelionės išlaidų apmokėjimas, jei posėdis rengiamas fiziškai), regis, pakanka standartinių vidaus kontrolės procedūrų.

Be to, turėtų pakakti įprastų CNECT GD standartinių procedūrų įgyvendinant bandomuosius projektus pagal SEP.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

Papildomi asignavimai, reikalingi šiam reglamentui, bus padengiami esamomis Komisijai taikomomis sukčiavimo prevencijos priemonėmis.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA 30 .	ELPA šalių 31	valstybių kandidačių 32	trečiųjų valstybių	pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
2	02 04 05 01 diegimas	DA /	TAIP	NE	/ NE	NE
2	02 01 30 01 Skaitmeninės Europos programos rėmimo išlaidos	NDA
7	20 02 06 Administracinės išlaidos	NDA	NE

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA

ELPA šalių

valstybių kandidačių

trečiųjų valstybių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

[XX.YY.YY.YY]

TAIP / NE

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

Numeris

GD: Ryšių tinklų, turinio ir technologijų (CNECT)			Metai 2022	Metai 2023	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027		IŠ VISO
□ Veiklos asignavimai				Dėl skiriamo biudžeto bus sprendžiama formuluojant darbo programas. Nurodyti skaičiai yra mažiausios techninei priežiūrai ir naujovinimui užtikrinti reikalingos sumos 33 .
Biudžeto eilutė 34 02 04 05	Įsipareigojimai	(1a)	2,000	4,000	4,000	4,000	4,000	4,000		22,000
	Mokėjimai	(2a)	1,000	3,000	4,000	4,000	4,000	4,000	2,000	22,000
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	(1b)
	Mokėjimai	(2b)
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 35
Biudžeto eilutė 02 01 03 01		(3)	0,048	0,144	0,144	0,072	0,072	0,072		0,552
IŠ VISO asignavimų CNECT GD	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 3	2,048	4,144	4,144	4,072	4,072	4,072		22,552
	Mokėjimai	= 2a + 2b +3	1,048	3,144	4,144	4,072	4,072	4,072	2,000	22,552

□ IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)	2,000	4,000	4,000	4,000	4,000	4,000		22,000
	Mokėjimai	(5)	1,000	3,000	4,000	4,000	4,000	4,000	2,000	22,000
□ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		(6)	0,048	0,144	0,144	0,072	0,072	0,072		0,552
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	= 4 + 6	2,048	4,144	4,144	4,072	4,072	4,072		22,552
	Mokėjimai	= 5 + 6	0,048	4,144	4,144	4,072	4,072	4,072	2,000	22,552

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai 2022	Metai 2023	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	IŠ VISO
GD: Ryšių tinklų, turinio ir technologijų (CNECT)
□ Žmogiškieji ištekliai		0,776	1,470	1,470	1,470	1,470	1,318	7,974
□ Kitos administracinės išlaidos		0,006	0,087	0,087	0,087	0,016	0,016	0,299
IŠ VISO CNECT GD	Asignavimai	0,782	1,557	1,557	1,557	1,486	1,334	8,273

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
7 KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,782

1,557

1,486

1,334

8,273

tūkst. mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai 2022	Metai 2023	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027		IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	2,830	5,701	5,701	5,629	5,558	5,408		30,825
	Mokėjimai	1,830	4,701	5,701	5,629	5,558	5,406	2,000	30,825

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus 			Metai 2022		Metai 2023		Metai 2024		Metai 2025			Metai 2026			Metai 2027				IŠ VISO

	Rūšis 36	Vidutinės sąnaudos	Neteikiama	Są-nau-dos	Neteikiama	Są-nau-dos	Neteikiama	Są-nau-dos	Neteikiama	Są-nau-dos		Neteikiama	Są-nau-dos	Neteikiama			Są-nau-dos		Bendras skaičius	Iš viso sąnaudų
1 KONKRETUS TIKSLAS 37 …			teikti prieigą prie patikimų ir saugių skaitmeninės tapatybės sprendimų, kuriuos galima naudoti tarpvalstybiniu mastu ir kurie atitinka naudotojų lūkesčius bei rinkos paklausą
Metinės apklausos ir (arba) tyrimai			1	0,050	1	0,050	1	0,050,05	1		0,050	1	0,050	1		0,050		6		0,300
1 konkretaus tikslo tarpinė suma			1	0,050	1	0,050	1	0,050	1		0,050	1	0,050	1		0,050		6		0,300
2 KONKRETUS TIKSLAS ...			užtikrinti, kad teikiant viešąsias ir privačiąsias paslaugas būtų galima kliautis patikimais ir saugiais skaitmeninės tapatybės sprendimais tarpvalstybiniu mastu;
Apklausos / tyrimai			1	0,050	1	0,050	1	0,050,05	1		0,050	1	0,050	1		0,050		6		0,300
2 konkretaus tikslo tarpinė suma			1	0,050	1	0,050	1	0,050	1		0,050	1	0,050	1		0,050		6		0,300
3 KONKRETUS TIKSLAS ...			piliečiams suteikti galimybę visapusiškai kontroliuoti savo asmens duomenis ir užtikrinti jų saugumą naudojant skaitmeninės tapatybės sprendimus;
Apklausos ir (arba) tyrimai			1	0,050	1	0,050	1	0,050,05	1		0,050	1	0,050	1		0,050		6		0,300
3 konkretaus tikslo tarpinė suma			1	0,050	1	0,050	1	0,050	1		0,050	1	0,050	1		0,050		6		0,300
4 KONKRETUS TIKSLAS ...			užtikrinti vienodas kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimo sąlygas ES bei jų pripažinimą.
Apklausos ir (arba) tyrimai			1	0,050	1	0,050	1	0,050,05	1		0,050	1	0,050	1		0,050		6		0,300
4 konkretaus tikslo tarpinė suma			1	0,050	1	0,050	1	0,050	1		0,050	1	0,050	1		0,050		6		0,300
IŠ VISO			4	0,200	4	0,200	4	0,200	4		0,200	4	0,200	4		0,200		24		1,200

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai
2022

Metai
2023

Metai
2024

Metai
2025

Metai
2026

Metai
2027

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 7 KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,776	1,470	1,470	1,470	1,470	1,318	7,974
Kitos administracinės išlaidos	0,006	0,087	0,087	0,087	0,0162	0,0162	0,299
Tarpinė suma pagal daugiametės finansinės programos 7 KATEGORIJĄ	0,782	1,557	1,557	1,557	1,486	1,334	8,273

Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 38 of the multiannual financial framework
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos Administracinės išlaidos priskiriamos SEP	0,048	0,144	0,144	0,072	0,072	0,072	0 552
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 KATEGORIJĄ	0,048	0,144	0,144	0,072	0,072	0,072	0 552

IŠ VISO

0,830

1,701

1,629

1,558

1,406

8,825

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

		Metai 2022	2023 metai	2024 metai	2025 metai	2026 metai	2027 metai
20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		4	8	8	8	8	7
20 01 02 03 (Delegacijos)
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
20 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)		2	3	3	3	3	3
20 02 03 (CA, LA, SNE, INT ir JPD atstovybėse)
XX 01 xx yy zz 39	– būstinėje
	– delegacijose
01 01 01 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 12 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO		6	11	11	11	11	10

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	Pareigūnai iš esmės vykdys teisinį darbą, koordinavimo veiklą ir derybas su trečiosiomis šalimis bei institucijomis, susijusiomis su patikimumo užtikrinimo paslaugų abipusiu pripažinimu.
Išorės darbuotojai	Nacionaliniai ekspertai turėtų teikti pagalbą vykdant techninę ir funkcinę sistemos sąranką. CA taip pat turėtų teikti pagalbą vykdant technines užduotis, įskaitant sudedamųjų dalių valdymą.

3.2.5.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

 Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. Jeigu programavimas keičiamas iš esmės, pateikti „Excel“ lentelę.

 Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes bei sumas ir pasiūlytas naudoti priemones.

 Reikia persvarstyti DFP.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.6.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

 nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

 numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	Metai N 40	Metai N+1	Metai N+2	Metai N+3	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

 Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

 Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

 nuosaviems ištekliams

 kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 41
		Metai N	Metai N+1	Metai N+2	Metai N+3	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
straipsnis ………….

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

[…]

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

[…]

PRIEDAS
prie FINANSINĖS TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMOS

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas:

Pasiūlymas dėl Reglamento dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos, kuriuo keičiamas eIDAS reglamentas

1.REIKALINGŲ ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SKAIČIUS IR SU JAIS SUSIJUSIOS SĄNAUDOS

2.KITŲ ADMINISTRACINIŲ IŠLAIDŲ SĄNAUDOS

3.IŠ VISO ADMINISTRACINIŲ IŠLAIDŲ

4.APYTIKRIŲ IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO METODAI

4.1.Žmogiškieji ištekliai

4.2.Kitos administracinės išlaidos

Šis priedas turi būti pridedamas prie finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos prasidėjus tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

Duomenų lentelės naudojamos kaip finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje pateiktų lentelių šaltinis. Jos skirtos tik naudoti Komisijoje.

(1)Su reikalingais žmogiškaisiais ištekliais susijusios sąnaudos

 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

4.3.Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

4.4.

4.5.

neįtraukta į daugiametės finansinės programos

7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

2022 metai

2023 metai

2024 metai

2025 metai

2026 metai

2027 metai

IŠ VISO

Etato ekvivalentai

Asignavimai

Etato ekvivalentai

Asignavimai

Etato ekvivalentai

Asignavimai

Etato ekvivalentai

Asignavimai

Etato ekvivalentai

Asignavimai

Etato ekvivalentai

Asignavimai

Etato ekvivalentai

Asignavimai

01 01 01 01 Netiesioginiai moksliniai tyrimai 42

01 01 01 11 Tiesioginiai moksliniai tyrimai

Kita (nurodykite)

JAMT

Išorės personalas, finansuojamas iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

- būstinėje

SNE

INT

- Sąjungos delegacijose

SNE

INT

JPD

01 01 01 02 Netiesioginiai moksliniai tyrimai

01 01 01 12 Tiesioginiai moksliniai tyrimai

Kita (nurodykite) 43

SNE

INT

Kitos su žmogiškaisiais ištekliais susijusios biudžeto eilutės (nurodyti)

Tarpinė suma žmogiškiesiems ištekliams, neįtraukta į 7 KATEGORIJĄ

Iš viso žmogiškųjų išteklių (visos DFP kategorijos)

0,776

1,470

1,318

7,974

4.6.Kitų administracinių išlaidų sąnaudos

4.7.Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

4.8.Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA	2022 metai	2023 metai	2024 metai	2025 metai	2026 metai	2027 metai	Iš viso
Būstinėse arba ES teritorijoje:
20 02 06 01 – Komandiruočių ir reprezentacinės išlaidos	0,006	0,015	0,015	0,015	0,015	0,015	0,081
20 02 06 02 – Konferencijų ir posėdžių išlaidos
20 02 06 03 – Komitetai 44		0,072	0,072	0,072	0,0012	0,012	0,218
20 02 06 04 Tyrimai ir konsultacijos
20 04 – IT išlaidos (įmonių) 45
Kitos su žmogiškaisiais ištekliais nesusijusios biudžeto eilutės (jei reikia, nurodyti)
Sąjungos delegacijose
20 02 07 01 – Komandiruočių, konferencijų ir reprezentacinės išlaidos
20 02 07 02 – Tolesnis darbuotojų mokymas
20 03 05 – Infrastruktūra ir logistika
Kitos su žmogiškaisiais ištekliais nesusijusios biudžeto eilutės (jei reikia, nurodyti)
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,006	0,087	0,087	0,087	0,016	0,016	0,299

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	2022 metai	2023 metai	2024 metai	2025 metai	2026 metai	2027 metai	Iš viso
Techninės ir administracinės pagalbos (nepasitelkiant išorės darbuotojų) išlaidos iš veiklai finansuoti skiriamų asignavimų (buvusios BA eilutės):	0,048	0,144	0,144	0,072	0,072	0,072	0,552
- būstinėje
- Sąjungos delegacijose
Kitos valdymo išlaidos moksliniams tyrimams
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms 46
Įmonių IT išlaidos veiklos programoms 47
Kitos su žmogiškaisiais ištekliais nesusijusios biudžeto eilutės (jei reikia, nurodyti)
Tarpinė kitų išlaidų suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,048	0,144	0,144	0,072	0,072	0,072	0,552
Iš viso kitų administracinių išlaidų (visos DFP kategorijos)	0,054	0,231	0,231	0,159	0,088	0,088	0,851

5.Iš viso administracinių sąnaudų (visos DFP kategorijos)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Santrauka	2022 metai	2023 metai		2024 metai		2025 metai		2026 metai		2027 metai	Iš viso
7 išlaidų kategorija — Žmogiškieji ištekliai	0,776	1,470		1,470		1,470		1,470		1,318	7,974
7 išlaidų kategorija — Kitos administracinės išlaidos	0,006	0,087		0,087		0,087		0,016		0,016	0,218
Tarpinė suma pagal 7 kategoriją
Neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją — Žmogiškieji ištekliai
Neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją — Kitos administracinės išlaidos	0,048	0,144		0,144		0,072		0,072		0,072	0,552
Tarpinė suma pagal kitas kategorijas
1.IŠ VISO 2.Įtraukta ir neįtraukta į 7 KATEGORIJĄ	0,830		1,701		1,701	1,629	1,558		1,406		8,825

(1)Administracinių asignavimų poreikiai bus dengiami asignavimais, jau paskirtais priemonei valdyti ir (arba) perskirstytais, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į esamus biudžeto apribojimus.

6.Apytikrių išlaidų apskaičiavimo metodai

(a) Žmogiškieji ištekliai

Šioje dalyje nustatomas skaičiavimo metodas, taikomas siekiant įvertinti reikalingus žmogiškuosius išteklius (darbo krūvio prielaidos, įskaitant konkrečias darbo vietas (SYSPER 2 darbo vietų aprašas), darbuotojų kategorijos ir atitinkamos vidutinės sąnaudos)

1.Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

2.Pastaba. Vidutinės išlaidos kiekvienos kategorijos darbuotojams būstinėje skelbiamos interneto svetainėje „BudgWeb“:

3. https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/pre/legalbasis/Pages/pre-040-020_preparation.aspx

4.□ Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

5.7 AD pareigūnai (įskaitant 1 iš CNECT/F.3 2023–2024 m.) x 152 000 EUR/metus 2023–2027 m. (pusė 2022 m. dėl 2022 m. viduryje numatomo priėmimo);

6.1 AST pareigūnas x 152 000 EUR/metus 2023–2027 m. (pusė 2022 m. dėl 2022 m. viduryje numatomo priėmimo).

8.□ Išorės darbuotojai

9.CA: 1 x 82 000 EUR/metus 2023–2027 m. (pusė 2022 m. dėl 2022 m. viduryje numatomo priėmimo) (taikomas indeksavimo koeficientas);

10.END 2 x 86 000 EUR/metus 2023-2027 m. (pusė 2022 m. dėl 2022 m. viduryje numatomo priėmimo) (taikomas indeksavimo koeficientas);

11.

12.Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

13.□ Tik iš mokslinių tyrimų biudžeto finansuojamos pareigybės

14.

15.□ Išorės darbuotojai

16.

7.Kitos administracinės išlaidos

Išsamiai aprašykite kiekvienos biudžeto eilutės skaičiavimo metodą,

visų pirma, svarbiausias prielaidas (pavyzdžiui, posėdžių skaičius per metus, vidutinės sąnaudos ir kt.)

17.Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

18.Komiteto posėdžiai kas du mėnesius x 12,000 EUR / 2022–2024 m. posėdžiai įgyvendinimo aktams priimti. Vėliau metiniai komiteto posėdžiai atnaujintiems įgyvendinimo aktams priimti.

19.Komandiruotės yra daugiausia kelionės iš Liuksemburgo į Briuselį, tačiau taip pat lankomasi konferencijose, susitikimuose su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

20.

21.Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

22.Ekspertų grupių posėdžiai priskiriami administracinei SEP eilutei.

23.Tikimasi rengti mėnesinius posėdžius (12,000 EUR) rengiant įgyvendinimo aktą (2022–2024 m. viduryje) ir pasibaigus šiam laikotarpiui, numatoma rengti posėdžius kas du mėnesius siekiant užtikrinti su techniniu įgyvendinimu susijusį koordinavimą ES mastu.

24.

(1) OL L 257/73, 2014 8 28.

(2) [pridėti nuorodą, kai bus priimtas].

(3) https://www.consilium.europa.eu/media/45910/021020-euco-final-conclusions.pdf.

(4) 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimas apie Sąjungos padėtį, žr. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/SPEECH_20_1655.

(5) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninės ateities formavimas“.

(6) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“.

(7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(8) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_20_2391.

(9) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).

(10) Europos demokratijos veiksmų planas, COM/2020/790 final.

(11) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (Tekstas svarbus EEE), OL L 173, 2014 6 12, p. 349–496.

(12) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, OL L 337, 2015 12 23, p. 35–127).

(13) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937, COM/2020/593 final.

(14) Gartner, Blockchain Evolution, 2020 m.

(15) OL C , , p. .

(16) COM/2020/67 final

(17) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2020/10/02/european-council-conclusions-1-2-october-2020/.

(18) COM/2021/118 final/2.

(19) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(20) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas), OL L 151, 2019 6 7, p. 15.

(21) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo (OL L 188, 2019 7 12, p. 67).

(22) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(23) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (Tekstas svarbus EEE), OL L 173, 2014 6 12, p. 349–496.

(24) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, OL L 337, 2015 12 23, p. 35–127).

(25) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937, COM/2020/593 final.

(26) [Priėmus įterpti nuorodą].

(27) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(28) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(29) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx

(30) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(31) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(32) Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(33) Faktinėms išlaidoms viršijus nurodytas sumas, išlaidos bus finansuojamos pagal 02 04 05 01.

(34) Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.

(35) Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(36) Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(37) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(38) Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(39) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(40) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(41) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 proc. surinkimo sąnaudų.

(42) Pasirinkite atitinkamą biudžeto eilutę ar prireikus nurodykite kitą; jei taikomos kelios biudžeto eilutės, personalą reikėtų suskirstyti pagal kiekvieną susijusią biudžeto eilutę

(43) Pasirinkite atitinkamą biudžeto eilutę ar prireikus nurodykite kitą; jei taikomos kelios biudžeto eilutės, personalą reikėtų suskirstyti pagal kiekvieną susijusią biudžeto eilutę

(44) Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.

(45) Informatikos GD nuomonė – reikalinga IT investicijų grupė (žr. IT finansavimo gaires, C(2020)6126 final, 2020 9 10, p. 7)

(46) Informatikos GD nuomonė – reikalinga IT investicijų grupė (žr. IT finansavimo gaires, C(2020)6126 final, 2020 9 10, p. 7)

(47) Šis punktas apima vietos administracines sistemas ir bendro įmonių IT sistemų finansavimo įnašus (žr. IT finansavimo gaires, C(2020)6126 final, 2020 9 10)

Choose the experimental features you want to try