EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52021PC0127

Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto 103-iojoje sesijoje ir Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 76-ojoje sesijoje, dėl Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso, Tarptautinio apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso ir Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės pakeitimų priėmimo

COM/2021/127 final

Briuselis, 2021 03 18

COM(2021) 127 final

2021/0066(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto 103-iojoje sesijoje ir Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 76-ojoje sesijoje, dėl Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso, Tarptautinio apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso ir Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės pakeitimų priėmimo


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto 103-iojoje sesijoje (MSC 103), kuri vyks virtualiai 2021 m. gegužės 5–14 d., ir Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 76-ojoje sesijoje (MEPC 76), kuri vyks virtualiai 2021 m. birželio 7–17 d. MSC 103 sesijoje numatyta priimti šių teisės aktų pakeitimus:

Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencijos),

Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (IAP kodekso),

Tarptautinio apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso (FSS kodekso).

MEPC 76 sesijoje numatyta priimti šio teisės akto pakeitimus:

Konvencijos dėl apsaugos nuo užsiteršimo sistemų (AFS konvencijos).

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija

Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija įsteigta Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). IMO tikslas – būti forumu, kuriame bendradarbiaujama reguliuojant ir pritaikant praktikoje įvairiausius su tarptautine prekyba susijusios laivybos techninius aspektus. Be to, ji siekia skatinti visuotinai priimti aukščiausius praktiškai įmanomus standartus tokiose srityse kaip saugi laivyba, efektyvi navigacija ir jūros taršos iš laivų prevencija bei kontrolė ir užtikrinti visiems vienodas veiklos sąlygas. Ji taip pat sprendžia atitinkamus administracinius ir teisinius klausimus.

Konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d.

Visos valstybės narės yra konvencijos šalys.

Visos valstybės narės yra 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos), įsigaliojusios 1983 m. spalio 2 d., ir 2005 m. gegužės 18 d. įsigaliojusio jos VI priedo šalys. Sąjunga nėra MARPOL konvencijos šalis.

Visos valstybės narės yra 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos), įsigaliojusios 1980 m. gegužės 25 d., šalys. Sąjunga nėra SOLAS konvencijos šalis.

Pagal SOLAS konvenciją tapo privalomas Tarptautinis dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodeksas (IGF kodeksas). Jo tikslas – nustatyti tarptautinį standartą laivams, kaip kurą naudojantiems dujas arba žemos pliūpsnio temperatūros skysčius. Kodeksas taikomas visoms sritims, kuriose dėl dujų ar žemos pliūpsnio temperatūros skysčių naudojimo reikalingas ypatingas dėmesys. Kodekse pateikti kriterijai dėl varomųjų ir pagalbinių laivo mechanizmų, kaip kurą naudojančių gamtines dujas, išdėstymo ir įrengimo: jų saugos, patikimumo ir veikimo sklandumo lygis turi prilygti tam, kurį įmanoma pasiekti eksploatuojant panašius naujus įprastinius naftos kuru varomus pagrindinius ir pagalbinius laivo mechanizmus.

2.2.Tarptautinė jūrų organizacija

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) yra Jungtinių Tautų specializuotoji agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūros taršos iš laivų prevenciją. Ji nustato pasaulinius tarptautinės laivybos saugos, saugumo ir aplinkosauginio veiksmingumo standartus. Pagrindinis jos uždavinys – sukurti visuotinai pripažintą ir visuotinai įgyvendinamą objektyvią ir veiksmingą laivybos pramonės reguliavimo sistemą.

Prie IMO gali prisijungti bet kuri valstybė; visos ES valstybės narės yra IMO narės. ES santykiai su IMO visų pirma grindžiami bendradarbiavimo susitarimu, kurį 1974 m. sudarė Vyriausybių konsultacijų laivybos klausimais organizacija (IMCO) ir Europos Bendrijų Komisija.

IMO Jūrų saugumo komitetas yra sudarytas iš visų IMO narių ir posėdžiauja bent kartą per metus. Jis svarsto visus šios organizacijos kompetencijai priskiriamus klausimus, susijusius su pagalbinėmis navigacijos priemonėmis, laivų statyba ir įranga, įgulos komplektavimu atsižvelgiant į saugą, laivų susidūrimo prevencijos taisyklėmis, pavojingųjų krovinių gabenimu, saugios laivybos procedūromis ir reikalavimais, hidrografine informacija, laivų žurnalais ir navigacijos įrašais, jūrų avarijų tyrimu, žmonių bei turto gelbėjimu ir visais kitais su saugia laivyba susijusiais aspektais.

IMO Jūrų aplinkos apsaugos komitetas taip pat sudarytas iš visų IMO narių ir posėdžiauja bent kartą per metus. Jis sprendžia šios organizacijos kompetencijai priskirtus aplinkosaugos klausimus, susijusius su taršos iš laivų, kuriai taikoma MARPOL konvencija, įskaitant taršą nafta, balkeriais gabenamomis cheminėmis medžiagomis, nuotekomis, šiukšlėmis ir iš laivų į orą išmetamais teršalais (be kita ko, oro teršalais ir išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis), kontrole ir prevencija. Kiti šio komiteto svarstomi klausimai – balastinio vandens tvarkymas, apsaugos nuo užsiteršimo sistemos, laivų perdirbimas, pasirengimas taršos įvykiams ir reagavimas į juos, taip pat specialių teritorijų ir ypač jautrių jūros rajonų nustatymas.

Tiek IMO Jūrų saugumo komitetas, tiek Jūrų aplinkos apsaugos komitetas užtikrina visų pareigų, jiems nustatytų IMO konvencija, IMO asamblėjos ar IMO tarybos, taip pat bet kokios minėtai taikymo sričiai priskiriamos pareigos, kuri gali būti nustatyta bet kuriuo kitu tarptautiniu dokumentu arba remiantis tuo dokumentu ir kurią pripažįsta IMO, vykdymo mechanizmą. Jūrų saugumo komiteto, Jūrų aplinkos apsaugos komiteto ir jų padalinių sprendimai priimami narių balsų dauguma.

2.3.Numatomi IMO Jūrų saugumo komiteto aktai

2021 m. gegužės 5–14 d. MSC 103 sesijoje turi būti priimti JRAB konvencijos ir kodekso, IAP kodekso, FSS kodekso, SOLAS konvencijos III skyriaus ir LSA kodekso pakeitimai.

Numatomais JRAB konvencijos I/1 taisyklės pakeitimais siekiama įtraukti termino „aukštoji įtampa“ apibrėžtį, o JRAB kodekso A-I/1 poskyrio pakeitimais – iš dalies pakeisti termino „eksploatavimo lygis“ apibrėžtį, įtraukiant elektrotechnikos specialisto pareigas.

Numatomais 2011 m. IAP kodekso B priedo A dalies 2 priedo pakeitimais siekiama, kad per pirmąją dvigubo korpuso naftos tanklaivių liudijimo atnaujinimo apžiūrą storio matavimai būtų atliekami tik įtartinose vietose.

Numatomais Apsaugos nuo gaisro sistemų (FSS) kodekso 9 skyriaus pakeitimais siekiama paaiškinti, kad krovininiuose laivuose ir keleivinių laivų kajučių balkonuose įrengtoms atskirai identifikuojamoms gaisro detektorių sistemoms gali būti pritaikytas paprastesnis ir pigesnis segmentinis trikčių izoliavimas.

2.4.Numatomas IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto aktas

2021 m. birželio 10–17 d. MEPC 76 sesijoje turi būti priimti AFS konvencijos pakeitimai. Numatomų pakeitimų tikslas – įtraukti cibutriną į uždraustų nuo apaugimo apsaugančių medžiagų sąrašą. Tai yra ES iniciatyvos rezultatas.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

3.1.Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų pakeitimai

2019 m. balandžio 29 d. – gegužės 3 d. Londone įvykusioje 6-ojoje Žmogiškųjų išteklių, mokymo ir budėjimo pakomitečio (angl. Sub-Committee on Human Element, Training and Watchkeeping, HTW 6) sesijoje pakomitetis priėmė Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) prašymą, kuriame siūloma JRAB kodekso A-I/1 poskyryje („Sąvokos ir paaiškinimai“) pateikto termino „eksploatavimo lygis“ apibrėžtyje patikslinti elektrotechnikos specialisto funkcijų eksploatavimo lygį ir į tą poskyrį įtraukti naujo termino „aukštoji įtampa“ apibrėžtį.

Pakomitetis susitarė dėl termino „aukštoji įtampa“ apibrėžties projekto – pagal HTW 6/13 7 priedą ši apibrėžtis turi būti įtraukta į JRAB konvencijos I/1 taisyklę ir pateikta MSC 102 patvirtinti ir vėliau priimti. Pakomitetis taip pat pritarė JRAB kodekso A-I/1 poskyrio pakeitimo projektui dėl elektrotechnikos specialisto pareigų įtraukimo į termino „eksploatavimo lygis“ apibrėžtį (tai būtų logiškai nuoseklus pakeitimas, susijęs su šių pareigų įtraukimu atliekant 2010 m. Manilos pakeitimus, kaip išdėstyta HTW 6/13 8 priede), kad šis pakeitimo projektas galėtų būti pateiktas MSC 102 patvirtinti ir vėliau priimti.

MSC 102 sesijoje pakeitimai buvo patvirtinti, o MSC 102 sesijos ataskaitos (MSC 102/24) 13.9 ir 13.10 punktuose nurodyta, kad pakeitimus numatoma priimti MSC 103 sesijoje.

Sąjunga turėtų pritarti šiems pakeitimams, nes jais paaiškinamas elektrotechnikos specialisto funkcijų eksploatavimo lygis ir nustatoma bendra termino „aukštoji įtampa“ apibrėžtis.

3.2.Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (IAP kodekso) pakeitimai

7-ojoje sesijoje Laivų projektavimo ir statybos pakomitetis apsvarstė tyrimu paremtą Tarptautinės klasifikacinių bendrovių asociacijos (IACS) pasiūlymą iš dalies pakeisti 2011 m. IAP kodekso su pakeitimais, padarytais rezoliucija MSC.461(101), B priedo A dalies 2 priedą, kad per pirmąją dvigubo korpuso naftos tanklaivių liudijimo atnaujinimo apžiūrą storio matavimus užtektų atlikti tik įtartinose vietose. Po trumpos diskusijos pakomitetis susitarė dėl 7 priede išdėstytų 2011 m. IAP kodekso pakeitimų, kurie turi būti pateikti MSC 102 sesijoje patvirtinti ir vėliau priimti, projekto.

MSC 102 sesijoje pakeitimai buvo patvirtinti; MSC ataskaitos (MSC 102/24) 17.24 punkte nurodyta, kad pakeitimus numatoma priimti MSC 103 sesijoje. Šis klausimas jau buvo įtrauktas į MSC 102 sesijai skirtą neoficialų ES dokumentą.

Sąjunga turėtų pritarti šiems pakeitimams, nes pagal juos IACS daugiausia dėmesio galėtų skirti storio matavimams dvigubo korpuso naftos tanklaivių įtartinose vietose.

3.3.Tarptautinio apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso (FSS kodekso) pakeitimai

MSC 98 sesijoje į pakomitečio dvimetę 2018–2019 m. darbotvarkę ir preliminarią SSE 6 darbotvarkę įtrauktas naujas pasiūlymas dėl FSS kodekso 9 skyriaus pakeitimų, susijusių su krovininių laivų ir keleivinių laivų kajučių balkonų, kuriuose įrengtos atskirai identifikuojamos gaisro detektorių sistemos, trikčių izoliavimo reikalavimais, o jį planuota įgyvendinti 2020 m. (MSC 98/23, 20.34 punktas).

7-ojoje sesijoje Laivų sistemų ir įrangos pakomitetis (SSE) susitarė dėl Tarptautinio apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso (FSS kodekso) 9 skyriaus pakeitimų projekto ir susijusio MSC rezoliucijos projekto, išdėstytų jo ataskaitos SSE 7/21 3 priede, ir susitarė pateikti juos patvirtinti MSC 102 sesijoje.

MSC 102 sesijoje FSS kodekso 9 skyriaus pakeitimų projektas buvo patvirtintas; MSC ataskaitos (MSC 102/24) 19.8 punkte nurodyta, kad pakeitimus numatoma priimti MSC 103 sesijoje.

Sąjunga turėtų pritarti šiems pakeitimams, nes jais numatoma įrengti sistemas, kuriose padidinta keleiviniams laivams būtinų atskirai identifikuojamų gaisro detektorių sauga derinama su paprastesniu ir pigesniu segmentiniu trikčių izoliavimu, priimtinu tik krovininiams laivams ir keleivinių laivų kajučių balkonams.

3.4.Konvencijos dėl apsaugos nuo užsiteršimo sistemų pakeitimai

MEPC 71 sesijoje priimtas ES prašymas dėl naujo pasiūlymo iš dalies pakeisti 2001 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės (AFS konvencijos) 1 priedą, jame numatant cibutrino kontrolę, ir perdavė jį svarstyti 5-ojoje Taršos prevencijos ir kontrolės pakomitečio sesijoje (PPR 5).

MEPC 73 sesijoje pažymėta, kad PPR 5 sesijoje iš pradžių susitarta, jog pirminis pasiūlymas (pateiktas Sąjungos vardu dokumente PPR 5/19 kartu su dokumente PPR 5/INF.9 esančia informacija) iš dalies pakeisti AFS konvencijos 1 priedą, jame numatant cibutrino kontrolę, atitinka AFS konvencijos 2 priedo reikalavimus, o vėliau susitarta, kad reikia atlikti išsamesnę cibutrino peržiūrą.

Po PPR 7 sesijoje vykusių diskusijų pakomitetis susitarė dėl 1) AFS konvencijos 1 priedo (Apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolė) pakeitimo projekto, jame numatant cibutrino kontrolę, kaip išdėstyta 6 priedo 1 priede, kad jis būtų apsvarstytas MEPC 75 sesijoje, siekiant nustatyti šiuo metu laužtiniuose skliaustuose nurodytas įsigaliojimo datas ir vėliau jas patvirtinti, ir 2) AFS konvencijos 4 priedo (Apsaugos nuo užsiteršimo sistemų apžiūros ir liudijimų išdavimo reikalavimai) pakeitimų projekto, įskaitant Tarptautinio apsaugos nuo užsiteršimo sistemos liudijimo formos pakeitimų projektą, kad jis būtų apsvarstytas MEPC 75 sesijoje, numatant jį patvirtinti.

MSC 75 sesijoje patvirtinta AFS konvencijos pakeitimų teksto galutinė redakcija; MEPC ataskaitos (MEPC 75/18) 10.17 punkte nurodyta, kad pakeitimus numatoma priimti MEPC 76 sesijoje. Pozicija pritarti šiems pakeitimams buvo įtraukta į MEPC 75 skirtą neoficialų ES dokumentą.

Sąjunga paragino šią nuo apaugimo apsaugančią medžiagą, kuria ES dabar prekiauti draudžiama, uždrausti pasauliniu mastu. Todėl Sąjunga turėtų pritarti šiems pakeitimams, nes jais bus nustatytas visuotinis šios medžiagos draudimas ir taip bus pasiektas ES tikslas.

3.5.Susiję ES teisės aktai ir ES kompetencija

3.5.1.Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų pakeitimai

Direktyva 2008/106/EB 1 reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog jūrininkai būtų rengiami bent pagal JRAB konvencijos reikalavimus, ir taikytų privalomą JRAB kodekso A dalį. Šiuo atveju ypač svarbios direktyvos 1 straipsnio 6 ir 7 dalys, kuriose nustatyta konkrečių laivo specialistų atsakomybė už elektros įrangą, ir I priedo I skyriaus 2 punkto 5 papunktis, kuriame nurodoma konkreti su elektromechanika, elektronika ir valdymo įranga susijusi funkcija, kuriai priskiriami kompetencijos standartuose nurodyti gebėjimai. Pakeitimai, kurie turi būti priimti MSC 103 ir kuriais daromi JRAB kodekso A dalies pakeitimai, turės poveikį direktyvos reikalavimams.

3.5.2.Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso pakeitimai

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 530/2012 2 5 ir 6 straipsnius senesniems negu 15 metų viengubo korpuso naftos tanklaiviams privaloma taikyti IMO būklės įvertinimo sistemą. Kaip atlikti tokį intensyvų įvertinimą, nurodoma Išplėstinėje tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programoje (Išplėstinėje apžiūrų programoje). Išplėstine apžiūrų programa naudojamasi taikant būklės įvertinimo sistemą, todėl bet kokie pagal Išplėstinę apžiūrų programą atliekamų tikrinimų pakeitimai, pvz., dabartiniai pakeitimai, pagal kuriuos per pirmąją dvigubo korpuso naftos tanklaivių liudijimo atnaujinimo apžiūrą storio matavimai būtų atliekami tik įtartinose vietose, bus automatiškai taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 530/2012.

3.5.3.Tarptautinio apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso (FSS kodekso) pakeitimai

Pagal Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 3 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį A klasės keleiviniams laivams taikomi SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimai. Pagal SOLAS konvenciją FSS kodeksą keleiviniams laivams taikyti privaloma.

Todėl FSS kodekso pakeitimai, kurie turi būti priimti MSC 103, turėtų poveikį pagal Direktyvą 2009/45/EB taikomiems reikalavimams.

3.5.4.Konvencijos dėl apsaugos nuo užsiteršimo sistemų pakeitimai

Nuo apaugimo apsaugančių produktų tiekimas rinkai ir naudojimas reglamentuojamas ES Biocidinių produktų reglamentu (ES) Nr. 528/2012 4 . Atsižvelgdama į kelių mokslinių tyrimų ir ES lygmeniu atlikto tarpusavio vertinimo rezultatus, 2016 m. sausio 27 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/107 5 , kuriuo visose ES valstybėse narėse ir EEE valstybėse faktiškai draudžiama tiekti rinkai ir naudoti nuo apaugimo apsaugančius dažus, kurių sudėtyje yra cibutrino. Todėl Konvencijos dėl apsaugos nuo užsiteršimo sistemų pakeitimai turės poveikį Reglamentui (ES) 528/2012.

3.5.5.ES kompetencija

JRAB kodekso A dalies pakeitimai turėtų poveikį ES teisei taikant Direktyvą 2008/106/EB.

IAP kodekso pakeitimai turėtų poveikį ES teisei taikant Reglamentą (ES) Nr. 530/2012.

Tarptautinio apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso (FSS kodekso) pakeitimai turėtų poveikį ES teisei taikant Direktyvos 2009/45/EB 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį.

Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės pakeitimai turėtų poveikį ES teisei taikant Reglamentą (ES) Nr. 528/2012.

Taigi remiantis SESV 3 straipsnio 2 dalies paskutine sakinio dalimi Sąjunga šioje srityje turi išimtinę kompetenciją, todėl būtina nustatyti Sąjungos poziciją dėl aktų, kuriais priimami pirmiau nurodyti pakeitimai.

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

SESV 218 straipsnio 9 dalis taikoma neatsižvelgiant į tai, ar Sąjunga yra organo narė arba susitarimo šalis 6 .

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 7 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

IMO Jūrų saugumo komitetas ir Jūrų aplinkos apsaugos komitetas – pagal susitarimą, t. y. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją, įsteigti organai.

Aktai, kuriuos šie du IMO komitetai raginami priimti, yra teisinę galią turintys aktai. Numatomi aktai gali stipriai paveikti visų pirma šių ES teisės aktų turinį:

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo. Taip yra todėl, kad pagal direktyvą taikoma JRAB kodekso A dalis;

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams. Taip yra todėl, kad pagal reglamentą IMO būklės įvertinimo sistemą privaloma taikyti senesniems negu 15 metų viengubo korpuso naftos tanklaiviams. Kaip atlikti tokį intensyvų įvertinimą, nurodoma Išplėstinėje tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programoje (Išplėstinėje apžiūrų programoje). Išplėstine apžiūrų programa naudojamasi taikant būklės vertinimo sistemą, todėl bet kokie pagal Išplėstinę apžiūrų programą atliekamų tikrinimų pakeitimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 530/2012 bus taikomi automatiškai;

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų. Taip yra todėl, kad Direktyvoje 2009/45/EB nustatyta, jog A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus. Pagal SOLAS konvenciją FSS kodeksą taikyti privaloma;

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo. Taip yra todėl, kad reglamentu visose ES valstybėse narėse ir EEE valstybėse draudžiama tiekti rinkai ir naudoti nuo apaugimo apsaugančius dažus, kurių sudėtyje yra cibutrino.

Todėl

Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų,

Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso,

Tarptautinio apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso (FSS kodekso),

Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės

pakeitimai turėtų poveikį ES teisei taikant 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo; 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams; 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų ir 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo.

Numatomais aktais susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su jūrų transportu. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 100 straipsnio 2 dalis.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 100 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.

2021/0066 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto 103-iojoje sesijoje ir Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 76-ojoje sesijoje, dėl Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso, Tarptautinio apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso ir Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės pakeitimų priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d.;

(2)IMO yra specializuota Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūrų ir oro taršos iš laivų prevenciją. Visos ES valstybės narės yra IMO narės. Sąjunga nėra IMO narė;

(3)pagal IMO konvencijos 28 straipsnio b punktą Jūrų saugumo komitetas gali priimti Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencijos) 8 ir Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) 9 pakeitimus;

(4)pagal IMO konvencijos 38 straipsnio a punktą Jūrų aplinkos apsaugos komitetas gali priimti Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės (AFS konvencijos) 10 pakeitimus;

(5)2021 m. gegužės 5–14 d. vyksiančioje 103-iojoje sesijoje Jūrų saugumo komitetas turi priimti JRAB konvencijos, Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (IAP kodekso) ir Tarptautinio apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso (FSS kodekso) pakeitimus;

(6)2021 m. birželio 10–17 d. vyksiančioje 76-ojoje sesijoje Jūrų aplinkos apsaugos komitetas turi priimti AFS konvencijos pakeitimus;

(7)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jūrų saugumo komiteto 103-iojoje sesijoje, nes JRAB konvencijos ir kodekso, IAP kodekso ir FSS kodekso pakeitimai gali stipriai paveikti Sąjungos teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/106/EB 11 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 530/2012 12 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB 13 , turinį;

(8)JRAB konvencijos JRAB kodekso A dalies pakeitimais būtų aiškiau apibrėžtas elektrotechnikos specialisto funkcijų eksploatavimo lygis ir nustatyta bendra termino „aukštoji įtampa“ apibrėžtis. Todėl Sąjunga turėtų pritarti tiems pakeitimams, nes jais paaiškinamos laive dirbančių asmenų funkcijos ir taip užtikrinamas didesnis su įvairiomis pareigomis ir užduotimis susijęs aiškumas;

(9)iš dalies pakeitus IAP kodekso B priedo A dalies 2 priedą, inspektoriai, dvigubo korpuso naftos tanklaiviuose atlikdami storio matavimus, daugiausia dėmesio galėtų skirti įtartinoms vietoms. Todėl Sąjunga turėtų pritarti šiems pakeitimams, nes jais bus užtikrintas didesnis saugumas jūroje ir sumažinta išsiliejimo rizika nelaimingų atsitikimų atveju;

(10)FSS kodekso 9 skyriaus pakeitimais būtų numatyta įrengti sistemas, kuriose padidinta keleiviniams laivams būtinų atskirai identifikuojamų gaisro detektorių sauga derinama su paprastesniu ir pigesniu segmentiniu trikčių izoliavimu, priimtinu tik krovininiams laivams ir keleivinių laivų kajučių balkonams. Todėl Sąjunga turėtų pritarti tiems pakeitimams, nes jais bus užtikrinta geresnė laive esančių asmenų apsauga gaisro atveju;

(11)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 76-ojoje sesijoje, nes AFS konvencijos 1 ir 4 priedų pakeitimai gali stipriai paveikti Sąjungos teisės aktų, visų pirma 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo, turinį;

(12)AFS konvencijos 1 ir 4 priedų pakeitimais būtų užtikrintas visuotinis draudimas prekiauti Sąjungoje jau uždrausta nuo apaugimo apsaugančia medžiaga cibutrinu;

(13)Sąjungos poziciją, veikdamos kartu, turi pareikšti Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO Jūrų saugumo komiteto ir Jūrų aplinkos apsaugos komiteto narės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Jūrų saugumo komiteto 103-iojoje sesijoje, yra pritarti:

(a)IMO dokumento MSC 102/24 7 ir 8 prieduose išdėstytų Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų pakeitimų priėmimui;

(b)IMO dokumento MSC 102/24 15 priede išdėstytų Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso pakeitimų priėmimui ir

(c)IMO dokumento MSC 102/24 20 priede išdėstytų Tarptautinio apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso pakeitimų priėmimui.

2 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 76-ojoje sesijoje, yra pritarti IMO dokumento MEPC 75/18 7 priede išdėstytų Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės pakeitimų priėmimui.

3 straipsnis

1.1 straipsnyje nurodytą poziciją, veikdamos kartu, pareiškia Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO Jūrų saugumo komiteto narės.

2.2 straipsnyje nurodytą poziciją, veikdamos kartu, pareiškia Sąjungos valstybės narės, kurios yra IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto narės.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1)    OL L 323, 2008 12 3, p. 33–61.
(2)    OL L 172, 2012 6 30, p. 3–9.
(3)    OL L 163, 2009 6 25, p. 1–140.
(4)    OL L 167, 2012 6 27, p. 1–123.
(5)    OL L 21, 2016 1 28, p. 81–82.
(6)    Sprendimo Vokietija prieš Tarybą (OIV), C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 64 punktas.
(7)    Sprendimo Vokietija prieš Tarybą (OIV), C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.
(8)    JRAB konvencija įsigaliojo 1984 m. balandžio 28 d.
(9)    SOLAS konvencija įsigaliojo 1980 m. gegužės 25 d.
(10)    AFS konvencija įsigaliojo 2008 m. rugsėjo 17 d.
(11)    2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (OL L 323, 2008 12 3, p. 33).
(12)    2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams (OL L 172, 2012 6 30, p. 3).
(13)    2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1).
Top