52021IP0095

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021IP0095 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021IP0095

Help

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo (2020/2135(INI))

OL C 494, 2021 12 8, p. 2–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2021 12 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 494/2

P9_TA(2021)0095

Skaitmeninio švietimo politikos formavimas

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo (2020/2135(INI))

(2021/C 494/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 165 ir 166 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo 2 straipsnį dėl teisės į mokslą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (1),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 22 d. Kultūros ir švietimo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Švietimas skaitmeniniame amžiuje: ES politikos formavimo iššūkiai, galimybės ir pamokos“ (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl švietimo modernizavimo ES (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės (5),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo (6),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl Europos mokytojų ir dėstytojų ateities (7),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl mokymosi visą gyvenimą politikos esminio vaidmens įgalinant visuomenes spręsti technologinių pokyčių ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos klausimus remiant integracinį ir tvarų augimą (8),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (9),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (10),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant švietimą ir mokymą (11),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją „Įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems“ (12),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją (13),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (14),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ (COM(2020)0624) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2020)0209),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020)0625),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (COM(2017)0673),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą „Mokyklų raida ir aukštos kokybės mokymas gerai gyvenimo pradžiai“ (COM(2017)0248),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Švietimo tobulinimas ir modernizavimas“ (COM(2016)0941),

—	atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimą „Švietimo sprendimai dėl COVID-19: įgyvendinimo strategijos priemonių rinkinys“ (angl. „Education responses to COVID-19: an implementation strategy toolkit“),

—	atsižvelgdamas į EBPO pranešimą „EBPO 2019 m. gebėjimų apžvalga. Klestėjimas skaitmeniniame pasaulyje“ (angl. „OECD Skills Outlook 2019: Thriving in a Digital World“),

—	atsižvelgdamas į JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pranešimą „Įgūdžiai susietajam pasauliui“ (angl. „Skills for a connected world“),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 4 d. Europos profesinio mokymo plėtros centro pranešimą „Europos profesinio mokymo įstaigose besimokančių pažeidžiamų asmenų skaitmeninis atotrūkis per COVID-19“ (angl. „Digital gap during COVID-19 for VET learners at risk in Europe“),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0042/2021),

kadangi įtraukus, nešališkas ir tinkamai finansuojamas kokybiškas švietimas yra pagrindinis žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos veiksnys; kokybiškas švietimas yra investicija į mūsų bendrą ateitį, kuria prisidedama prie socialinės sanglaudos, tvaraus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir užimtumo, o visa tai padeda kurti teisingą visuomenę; kadangi švietimas yra esminė individualaus vystymosi ir savirealizacijos priemonė ir skatina dalyvavimą demokratiniame gyvenime;

B.	kadangi moterų ir vyrų lygybės principas yra viena iš pagrindinių ES vertybių, įtvirtinta SESV 8 ir 19 straipsniuose;

C.	kadangi skaitmeninės technologijos keičia visuomenę ir todėl pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai ir skaitmeninis raštingumas dabar tampa itin svarbūs visiems piliečiams;

kadangi, remiantis pirmuoju Europos socialinių teisių ramsčio principu, svarbu išsaugoti ir įgyti įgūdžius, kad būtų užtikrintos „lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti“, ir pagal kurį „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti savo statuso pokyčius darbo rinkoje“;

kadangi pagrindinių universaliųjų įgūdžių – gebėjimo skaičiuoti, kritinio mąstymo ir socialinės komunikacijos įgūdžių – įvaldymas yra būtina išankstinė sąlyga skaitmeniniams įgūdžiams ir gebėjimams įgyti; kadangi kartu ateityje dar labiau išaugs skaitmeninių įgūdžių, pvz., kodavimo, logistikos ar robotikos, poreikis, ir tai turės įtakos ne tik IT mokymui, bet ir visai švietimo programai; kadangi Piliečiams skirtoje skaitmeninės kompetencijos programoje pripažįstama, kad svarbūs socialiniai emociniai įgūdžiai, įskaitant bendravimą, bendradarbiavimą ir turinio kūrimą, kurių dažnai mokoma per humanitarinius mokslus, menus ir socialinius mokslus; kadangi tarpdisciplininis požiūris į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos studijas (angl. STEAM) gali padėti kurti geresnius, labiau į žmogų orientuotus skaitmeninius sprendimus;

kadangi bazinis švietimas kibernetinės higienos, kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis srityse turi būti tinkamas atsižvelgiant į besimokančių asmenų amžių ir raidos ypatybes, siekiant padėti jiems tapti kritiškais besimokančiaisiais, aktyviais piliečiais, interneto vartotojais ir demokratinės skaitmeninės visuomenės formuotojais, priimančiais informacija pagrįstus sprendimus, siekiant, kad jie būtų informuoti apie su internetu susijusią riziką, kaip antai klaidingos informacijos platinimas internetu, priekabiavimas ir asmens duomenų saugumo pažeidimai, ir gebėtų su ja kovoti; kadangi su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas reikėtų įtraukti į švietimo programas;

kadangi skaitmeninė transformacija formuoja darbo rinką ir, Komisijos skaičiavimais (15), daugelyje darbo kategorijų net 90 proc. darbo vietų ateityje reikės tam tikrų skaitmeninių įgūdžių, ir manoma, kad 65 proc. vaikų, kurie šiuo metu pradeda pradinę mokyklą, galiausiai dirbs darbus, kurie dar neegzistuoja; kadangi aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai yra labai paklausūs, todėl tikėtina, kad daugiau dėmesio bus skiriama STEAM sritims;

kadangi reikia išsamiai išnagrinėti naujųjų technologijų, kaip antai robotika ir dirbtinis intelektas, poveikį užimtumui; kadangi jau akivaizdu, kad skaitmeninis raštingumas sparčiai tampa visuotiniu įgūdžiu, būtinu darbo vietose, kurios anksčiau beveik arba visiškai nebuvo susijusios su skaitmenine sritimi, įskaitant darbus, kuriuose reikalinga fizinė darbo jėga; kadangi kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas būtini siekiant sudaryti žmonėms sąlygas prisitaikyti prie kintančių vis labiau skaitmenizuotos darbo rinkos poreikių ir realijų; kadangi COVID-19 paskatintas perėjimas prie nuotolinio darbo kelia naujus skaitmeninių įgūdžių, komunikacijos ir kitus iššūkius; kadangi darbdaviai turėtų teikti darbuotojams skaitmeninius mokymus ir skaitmeninę įrangą, tinkamai atsižvelgdami į specialiuosius poreikius, pvz., sudarydami tinkamas sąlygas neįgaliesiems; kadangi profesinio rengimo ir mokymo (PRM) sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį suteikiant būsimiems darbuotojams įgūdžių ir kvalifikacijų, kurių jiems reikia besivystančioje darbo rinkoje;

kadangi 42 proc. Europos gyventojų neturi nė pagrindinių skaitmeninių įgūdžių (16) ir esama didelių skirtumų valstybių narių viduje ir tarp jų, susijusių su socialiniu ir ekonominiu statusu, amžiumi, lytimi, pajamomis, išsilavinimo lygiu ir užimtumu; kadangi tik 35 proc. 55–74 metų amžiaus žmonių turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, palyginti su 82 proc. 16–24 metų amžiaus asmenų (17), todėl vyresnio amžiaus žmonėms gresia didesnis skaitmeninės atskirties pavojus; kadangi Įgūdžių darbotvarke siekiama užtikrinti, kad iki 2025 m. 70 proc. 16–74 metų amžiaus asmenų, t. y. kasmet vidutiniškai dviem procentiniais punktais daugiau, būtų įgiję pagrindinius skaitmeninius įgūdžius (2015–2019 m. laikotarpiu šis didėjimas siekė 0,75 proc. punkto per metus); kadangi besimokantys asmenys niekada neturės vienodų sąlygų skaitmeniniams įgūdžiams įgyti, kol yra tokių didelių pagrindinių įgūdžių lygio skirtumų;

kadangi prieigos prie skaitmeninės infrastruktūros ir įrangos nelygybė išlieka: kaimo ir atokiose vietovėse, taip pat skurdžiuose miestų rajonuose junglumas dažnai yra prastas, o mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai dažnai neturi galimybių įsigyti kompiuterį; kadangi 10 proc. namų ūkių ES kaimo vietovėse neturi galimybių naudotis fiksuotojo ryšio internetu, o dar 41 proc. neturi prieigos prie plačiajuosčio ryšio;

kadangi lyčių nelygybė skaitmeninių įgūdžių srityje sudaro 11 proc. (18); kadangi, remiantis Eurostatu, tik vienas iš trijų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) specialybių absolventų yra moteris, nepaisant to, kad 54 proc. aukštųjų mokyklų studentų yra merginos; kadangi pradinio ugdymo metu berniukų ir mergaičių požiūriai į STEM dalykus nesiskiria, tačiau nuo 15 metų mergaičių susidomėjimas ima slopti; kadangi mažiau nei 3 proc. paauglių mergaičių rodo susidomėjimą dirbti IRT specialistėmis;

kadangi lyčių nelygybė švietimo ir mokymo srityje persiduoda ir į darbo sektorių: tik 17 proc. IRT sektoriaus darbo vietų tenka moterims, o skaitmeniniame sektoriuje dirbančių vyrų dalis yra 3,1 karto didesnė nei moterų (19); lyčių nelygybė ypač akivaizdi dirbtinio intelekto sektoriuje, kuriame tik 22 proc. viso pasaulio specialistų yra moterys; kadangi tokie skirtumai daro poveikį moterų galimybėms dirbti gerai apmokamuose, į ateitį orientuotuose sektoriuose ir taip pat riboja įvairovę skaitmeniniame sektoriuje, pvz., technologijų projektavimo srityje;

M.	kadangi svarbu suprasti veiksnius, kurie daro įtaką mergaičių ir moterų švietimo ir karjeros pasirinkimui, įskaitant šališkumą lyčių atžvilgiu, ir motyvuoti jas siekti STEM bei IRT studijų ir karjeros; kadangi atsižvelgiant į tai būtina toliau ieškoti sprendimų dėl profesinio orientavimo;

kadangi skaitmeninės technologijos turi didelį potencialą mokytojams, instruktoriams, pedagogams ir besimokantiesiems visuose švietimo sektoriuose ir visose aplinkose, nes tai prieinamos, atviros, socialinės ir prie individualių poreikių pritaikytos technologijos, atveriančios kelią įtraukesniems mokymo būdams; kadangi pažangus skaitmeninių technologijų naudojimas, grindžiamas novatoriškais mokymo metodais ir galių besimokantiesiems suteikimu, gali padėti piliečiams įgyti esminių gyvenime reikalingų gebėjimų, pvz., kūrybinį mąstymą, smalsumą ir problemų sprendimo įgūdžių; kadangi skaitmeninių technologijų naudojimas niekada neturi būti laikomas išlaidų mažinimo priemone; kadangi mokytojų laisvė pasirinkti geriausią mokymo metodų derinį ir turinį turėtų ir toliau sudaryti švietimo proceso pagrindą;

kadangi mokytojų ir mokinių bendravimas yra labai svarbus mokinių gerovės ir vystymosi atžvilgiu, todėl kontaktinis mokymas turi išlikti švietimo paslaugų teikimo esme; kadangi skaitmeninės priemonės ir technologijos negali pakeisti mokytojo vaidmens, tačiau vis dėlto teikia įvairią naudą, nes jos papildo kontaktinį mokymąsi, be kita ko, mišrių švietimo modelių forma; kadangi pernelyg daug naudojantis technologine ir skaitmenine įranga, gali kilti problemų, įskaitant miego trūkumą, priklausomybę ir nejudrią gyvenseną; kadangi ypatingą dėmesį reikia skirti jaunesniems vaikams ir specialiųjų ugdymosi poreikių ar negalią turintiems besimokantiems asmenims, kuriems mokymasis internetu kelia ypatingų sunkumų;

P.	kadangi skaitmeninės technologijos turėtų būti diegiamos atsižvelgiant į besimokančius asmenis, jų amžių ir vystymąsi; kadangi skaitmeninio mokymosi strategijose reikia atsižvelgti į poveikio, kurį ankstyvas skaitmeninių technologijų naudojimas gali daryti mažų vaikų vystymuisi, tyrimus;

Q.	kadangi norint plėtoti švietimo srities skaitmeninę infrastruktūrą ir technologijas reikia didelių viešųjų investicijų, be kita ko, į švietimo įstaigų IT darbuotojus; kadangi privačios investicijos taip pat labai prisideda prie e. mokymosi sprendimų kūrimo;

kadangi prieiga prie aukštos kokybės skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant spartųjį internetą, ir prie aukštos kokybės įrangos ir turinio, pritaikyto prie švietimo poreikių, yra būtina skaitmeninio mokymosi sąlyga; kadangi COVID-19 pandemija ir staigus perėjimas prie nuotolinio ar internetinio švietimo atskleidė prieigos ir junglumo spragas valstybėse narėse ir tarp jų, o tai daro skirtingą poveikį skirtingiems švietimo sektoriams; kadangi 2020 m. pavasarį izoliacijos dėl COVID-19 metu net 32 proc. (20) mokinių ir studentų kai kuriose valstybėse narėse neturėjo prieigos prie interneto ir skaitmeninių priemonių;

kadangi staigus perėjimas prie internetinio ir nuotolinio mokymosi taip pat atskleidė, kad daugumoje Europos kraštų švietimo sistemos nėra tam pritaikytos, o mokytojams, švietimo darbuotojams, tėvams ir besimokantiesiems trūksta skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų veiksmingai ir saugiai naudotis skaitmeninėmis technologijomis; kadangi prieš krizę tik 39 proc. mokytojų ES jautėsi gerai arba puikiai pasirengę naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokymo reikmėms, o padėtis skirtingose valstybėse narėse smarkiai skyrėsi; kadangi vis dėlto mokytojai įrodė, kad jie gali prisitaikyti prie esminių švietimo sistemų pokyčių, jei jiems suteikiama pakankamai lankstumo ir autonomijos ir jei jie gali optimaliai išnaudoti internetinio ir nuotolinio mokymosi inovacijų potencialą;

kadangi dėl perėjimo prie internetinio ir nuotolinio mokymosi labai padidėjo esama nelygybė ir todėl dar labiau atsilieka palankių sąlygų neturintys ir pažeidžiami, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys besimokantys asmenys ir neįgalieji, visuose švietimo sektoriuose didėja mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir tampa akivaizdu, kad skaitmeninėje aplinkoje nesuteikiama emocinė ir socialinė parama; kadangi nelygybė ankstyvoje vaikystėje turi neigiamos įtakos mokymosi rezultatams ir užimtumo perspektyvoms tolesniame gyvenime; kadangi būtina skubiai pagerinti nuotolinio švietimo kokybę ir padaryti jį įtraukesnį;

kadangi COVID-19 pandemija iš esmės pakeis mūsų gyvenimo būdą ir pabrėžė, kad reikia visiems užtikrinti visapusišką kokybišką švietimą, kad būtų pasirengta galimoms krizėms ateityje, didinamas ilgalaikis švietimo sistemų atsparumas ir padėtas sėkmingo perėjimo prie skaitmeninės ekonomikos pagrindas;

kadangi mokymo turinys ir švietimo sistemų organizavimas priklauso nacionalinei kompetencijai, tačiau naujiems uždaviniams spręsti reikalingas veiksmingas koordinavimas ir, kai tinkama, Europos Sąjungos skaitmeninio švietimo politika ir priemonės vidutinės trukmės ir ilgajam laikotarpiui, nes tai svarbus Europos švietimo erdvės aspektas;

W.	kadangi tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, dirbantiems visą darbo dieną ar neturintiems darbo kaimo ir atokiuose regionuose, arba neįgaliesiems kokybiško nuotolinio švietimo prieinamumas dažnai yra ne alternatyva, o vienintelė galimybė;

kadangi švietimas – tai investicija į ateitį ir pagrindinė kiekvieno asmens tobulėjimo ir savirealizacijos priemonė; kadangi skaitmeninis švietimas galėtų padėti spręsti tokius iššūkius kaip dezinformacija, radikalizacija, tapatybės ir duomenų vagystės, patyčios kibernetinėje erdvėje ir internetinė apgaulė; kadangi švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą atliks svarbų vaidmenį vykdant teisingą perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos;

Persvarstytas Skaitmeninio švietimo veiksmų planas: vizija, valdymas, finansavimas ir rezultatų vertinimas

pabrėžia, kad pagrindinis skaitmeninio švietimo politikos principas turi būti teisėmis grįstas požiūris į skaitmeninį ugdymą, remiantis Europos socialinių teisių ramsčiu, siekiant užtikrinti, kad teisė į įtraukų ir kokybišką švietimą visiems taptų realybe; pabrėžia, kad švietimo politikos atsigavimas po pandemijos ir jos atkūrimas yra neatsiejamai susiję su kitais iššūkiais, su kuriais susiduria Sąjunga ir pasaulis, ir pabrėžia, kad skaitmeninio švietimo politiką reikia susieti su kitomis politikos sritimis, siekiant skatinti įtraukesnę, labiau lyčių požiūriu subalansuotą, novatoriškesnę ir ekologiškesnę visuomenę;

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina atnaujintą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą ir išplėstą jo taikymo sritį bei užmojus, taip pat konkrečius tikslus, kuriais visų pirma siekiama pašalinti dar nepanaikintas skaitmeninių įgūdžių spragas, skatinti kokybišką ugdymą informatikos ir IT srityse arba geresnį junglumą mokyklose, nes tai yra dar vienas žingsnis siekiant visapusiškesnės skaitmeninių įgūdžių ir švietimo strategijos; mano, kad šis planas bus sėkmingas, jei jį baigus įgyvendinti skaitmeninis švietimas tikrai taps švietimo politikos dalimi ir jei prieinamumo, prieigos, kokybės ir lygybės požiūriu jis duos aiškių, nuoseklių ir teigiamų rezultatų visoje Sąjungoje; pripažįsta skirtingą valstybių narių pradinę padėtį šiame procese, į kurią reikėtų atsižvelgti įgyvendinant planą;

teigiamai vertina sprendimą suderinti planą su septynerių metų daugiamete finansine programa (DFP), nes tai sudaro sąlygas ilgalaikei perspektyvai ir susieja jį su atitinkamomis finansavimo priemonėmis; pabrėžia plano svarbą kuriant Europos švietimo erdvę ir Europos švietimo erdvės svarbą vykdant planą, ir mano, kad tai turėtų užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę jį įgyvendinant;

tačiau pažymi, kad veiksmingas plano įgyvendinimas priklauso ir nuo įvairių programų bei valstybių narių tarpusavio veiksmų koordinavimo; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą skirtingų programų sąveiką ir nuoseklesnį bei efektyvesnį visų susijusių skaitmeninio švietimo politikos sričių koordinavimą ES lygmeniu, siekiant mažinti nacionalinių ir ES finansavimo priemonių ir politikos susiskaidymą ir vengti jų dubliavimosi bei taip didinti poveikį;

atkreipia dėmesį į Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „Europos horizontas“, Europos solidarumo korpuso ir programų „Kūrybiška Europa“ bei „Erasmus+“ indėlį į plano finansavimą įvairiais aspektais; teigiamai vertina gerokai padidintą programos „Erasmus+“ biudžetą ir ragina neperkrauti jo naujais politikos užmojais turint galvoje tai, kad didžiausias dėmesys turi būti skiriamas siekiui užtikrinti didesnį programos įtraukumą;

akcentuoja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės investavimo prioritetų, susijusių su ryšiu bei perkvalifikavimu ir kvalifikacijos kėlimu, svarbą skatinant skaitmeninio švietimo darbotvarkės įgyvendinimą; ragina valstybes nares bent 10 proc. priemonės finansavimo skirti švietimui; pakartoja savo poziciją, kad valstybės narės turi būti raginamos iš esmės padidinti viešąsias išlaidas švietimui, pripažįstant esminį švietimo vaidmenį stiprinant augimą, kuriant darbo vietas bei didinant ekonominį ir socialinį atsparumą; taip pat primena, kad bent 20 proc. lėšų, kurios bus teikiamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, yra numatytos skaitmeninei pertvarkai, ir ragina valstybes nares naudoti priemonės lėšas švietimo sistemų skaitmeniniam pajėgumui stiprinti ir investuoti, pvz., į skaitmeninę infrastruktūrą, skirtą mokykloms, moksleiviams ir pažeidžiamoms grupėms, ypač nuošaliose vietovėse;

akcentuoja Parlamento inicijuotų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų vertę užtikrinant didesnį Sąjungos masto bendradarbiavimą, siekiant spręsti valstybių narių, regionų bei kaimo ir miesto vietovių atotrūkio švietimo srityje problemą: tokie būtų, pvz., nauji parengiamieji veiksmai, kuriais siekiama didinti prieigą prie švietimo priemonių vietovėse ir bendruomenėse, kuriose menkai išvystyta ryšio infrastruktūra, o galimybių naudotis technologijomis nedaug; ragina sėkmingus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus integruoti į Sąjungos programas; šiuo požiūriu teigiamai vertina gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo veiksmų įtraukimą į naująją programą „Kūrybiška Europa“, remiantis sėkmingai įgyvendintu bandomuoju projektu ir parengiamaisiais veiksmais „Visų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis“, bei ragina skirti pakankamą finansavimą naujųjų veiksmų efektyvumui užtikrinti;

pažymi, kad naujajame plane nustatyti konkretūs tikslai nuolatinei atotrūkio skaitmeninio švietimo srityje problemai spręsti, pvz., susiję su ryšio užtikrinimu, skaitmeniniais įgūdžiais ir internetinio mokymosi turiniu; palankiai vertina Komisijos numatomą šio plano laikotarpio vidurio peržiūrą ir jos ketinimą didinti duomenų rinkimą; ragina Komisiją parengti visapusišką visų skaitmeninio švietimo politikos sričių stebėsenos sistemą, kuria naudojantis būtų dalinamasi gerąja praktika visoje ES ir prisidedama prie laikotarpio vidurio peržiūros; pakartoja, kad Parlamentui ir Tarybai turi būti pristatytas aiškus įgyvendinimo tvarkaraštis ir aiškūs kriterijai bei gairės; ir toliau yra įsitikinęs, kad būtina aiškesnė plano valdymo ir koordinavimo struktūra, kuri turėtų apimti Parlamento dalyvavimą, siekiant nuolatos stebėti pokyčius ir veiklos rezultatus; todėl ragina Komisiją įsteigti forumą, kuris telktų valstybes nares, Parlamentą ir kitas susijusias suinteresuotąsias šalis bei ekspertus, įskaitant švietimo paslaugų teikėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas;

ragina Komisiją užtikrinti didesnį švietimo, įskaitant skaitmeninį švietimą, vaidmenį ir matomumą įgyvendinant Europos semestro veiklą, o ypatingą dėmesį tai darant skirti informacijai apie švietimo ekonominį poveikį, kuri apimtų švietimo paslaugų teikimo socialinius tikslus ir kokybę; pažymi, kad, pasibaigus COVID-19 krizei, valstybių narių skola bus pasiekusi istorines aukštumas; pažymi, kad dėl švietimo priskyrimo išlaidoms nacionalinėje apskaitoje būta atvejų, kai per ankstesnes krizes būdavo ženkliai mažinamas švietimo biudžetas; pabrėžia, kad be didelių investicijų skaitmeninė pertvarka švietimo srityje nebus įmanoma;

10.

pažymi, jog COVID-19 krizė akcentavo būtinybę valstybėms narėms veiksmingiau koordinuoti skaitmeninio švietimo politiką ir priemones bei dalintis geriausia praktika vadovaujantis įvairių suinteresuotųjų šalių požiūriu į švietimo politiką, siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų ES piliečių poreikius, o didžiausias dėmesys ją įgyvendinant būtų skiriamas besimokantiesiems; todėl puikiai vertina Komisijos įsipareigojimą sukurti Europos skaitmeninio švietimo centrą: tai pirmas žingsnis į bendro kūrimo procesą ir nuolatinės stebėsenos sistemą, susiejančią nacionalines ir regionines skaitmeninio švietimo strategijas bei įtraukiančią svarbiausias suinteresuotąsias šalis ir ekspertus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, atstovaujančias įvairiems požiūriams, kuriais vadovaujamasi bendrojo švietimo sistemos viduje ir už jos ribų; mano, kad naujasis centras – tai kanalas, kuriuo naudodamosi valstybės narės turėtų puoselėti švietimo ir mokymo įstaigų bendradarbiavimą, siekiant gerinti skaitmeninio švietimo paslaugų teikimą; puikiai vertina užmojį naudotis centru siekiant užmegzti strateginį dialogą su valstybėmis narėmis dėl esminių sėkmingo skaitmeninio švietimo įgalėjimo veiksnių, atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją; ragina Komisiją dirbti greitai, kad rekomendacijos projekto paskelbimo data būtų paankstinta ir perkelta į 2021 m.;

11.

ragina Komisiją laikantis subsidiarumo principo prižiūrėti įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, taip pat užtikrinti teisingą atstovavimą ir nepriklausomumą centruose ir patariamosiose tarnybose bei konsultuojant suinteresuotąsias šalis; ragina Komisiją visapusiškai įtraukti Parlamentą didinant Europos ir nacionalinių centrų bei patariamųjų tarnybų skaičių ir skiriant atitinkamas suinteresuotąsias šalis; primena Komisijai, kad rengdama planuojamos Europos mainų platformos koncepciją ji turėtų vengti centro tikslų pasikartojimo ir dubliavimo;

12.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi būti kokybiško skaitmeninio švietimo pavyzdys visam pasauliu, ir ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su reikiamomis pasaulinėmis ir regioninėmis institucijomis bei suinteresuotosiomis šalimis, siekiant gerinti prieigą prie kokybiško skaitmeninio švietimo visame pasaulyje;

13.

pabrėžia, kad lemiamą vaidmenį įgyvendinant planą ir užtikrinant veiksmingą ir tinkamą skaitmeninį švietimą visiems atlieka moksliniai tyrimai bei džiaugiasi, kad Komisija tai pripažįsta; ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, siekiant įvertinti ilgalaikį skaitmeninimo poveikį mokymuisi ir skaitmeninio švietimo politikos veiksmingumą bei šia informacija pagrįsti pastarosios rengimą ir įgyvendinimą ateityje – taip pat ir prognozuojant, kaip keisis darbo pobūdis ir įgūdžiai, bei atitinkamai koreguojant švietimo programas; pabrėžia, kad būtini nuolatiniai įvairaus skaitmeninių technologijų poveikio švietimui ir vaikų raidai moksliniai tyrimai, susiejant švietimo mokslus, pedagogiką, psichologiją, sociologiją, neuromokslą ir kompiuterių mokslą, kad būtų pasiektas kuo gilesnis supratimas, kaip vaikų ir suaugusiųjų protas reaguoja į skaitmeninę aplinką bei kokie skaitmeninio švietimo iššūkiai lydi šį procesą;

Aukšto rezultatyvumo skaitmeninio švietimo ekosistemos puoselėjimas

14.

pabrėžia, jog COVID-19 pandemija parodė, kad ne visiems besimokantiesiems prieinamos skaitmeninio švietimo ir nuotolinio bei internetinio mokymosi galimybės ir, savo ruožtu, jų teikiama nauda; atkreipia dėmesį į atotrūkį tarp valstybių narių ir jų viduje, kuris daro neproporcingai didelį poveikį nepalankioje padėtyje esantiems ir atokiose ar kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms; apgailestauja dėl nuolatinės skaitmeninės atskirties Sąjungoje; apgailestauja, kad, kai kuriose valstybėse narėse žlugus pastangoms užtikrinti prieigą prie kokybiško skaitmeninio švietimo, galimybės mokytis keletą mėnesių neteko pernelyg daug moksleivių; pritaria Komisijos analizės išvadoms, kad greitas ir patikimas internetas bei kokybiška skaitmeninė įranga švietimo įstaigose, neformalioje aplinkoje ir namuose yra veiksmingo skaitmeninio švietimo prielaidos; pažymi, kad sykiu kai kurios valstybės narės stipriai pirmauja skaitmeninės infrastruktūros ir įrangos užtikrinimo bei, savo ruožtu, skaitmeninio švietimo sprendimų taikymo srityje; pabrėžia, kad kovai su skaitmenine atskirtimi turi būti teikiamas absoliutus prioritetas, ir laikosi nuomonės, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kurių veikla grindžiama švietimo įstaigų poreikiais, gali paspartinti sprendimų diegimą;

15.

primygtinai laikosi nuomonės, kad plačiajuostis ryšys turėtų būti laikomas viešąja gėrybe, o jo infrastruktūra – tinkamai finansuojama visuotiniam jo prieinamumui ir įperkamumui užtikrinti, kaip gyvybiškai svarbus žingsnis panaikinant skaitmeninę atskirtį; be to, atkreipia dėmesį į potencialą, kurį gali užtikrinti 5G ryšio diegimas, ir ragina Komisiją tirti galimą 5G indėlį į skaitmeninio švietimo iniciatyvas; ragina taikyti konkrečias priemones ir finansavimo schemas, kad geresnė prieiga būtų užtikrinama visoms švietimo įstaigoms, ypač esančioms atokiose, kaimo ir kalnuotose vietovėse, kuriose ryšio infrastruktūra prasta, o galimybės naudotis tokiomis besiformuojančiomis technologijomis, kaip dirbtinis intelektas, robotika, blokų grandinės, atvirasis kodas, nauji švietimo prietaisai ar žaidimizacija, ribotos, atsižvelgiant į didėjančią pastarųjų svarbą ir potencialą;

16.

palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys plane skiriamas ryšio infrastruktūros mokyklose ir universitetuose rėmimui taikant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, bei pastangas viešinti ES finansavimo galimybes; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, vietos valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis bei užtikrinti, kad ES parama derėtų su nacionalinėmis schemomis, visų pirma siekiant remti nepalankioje padėtyje esančias grupes; ragina Komisiją paramą tikslingai skirstyti ne tik mokykloms, kad ji pasiektų visas formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigas; primena, kad švietimo įstaigoms būtina apmokyto personalo pagalba prižiūrint tinklus ir taikomąsias programas bei kad jose turi būti rengiami mokymai ir teikiama pagalba duomenų apsaugos klausimais;

17.

pabrėžia, jog svarbu, kad Sąjunga imtųsi lyderystės skaitmeninio švietimo srityje, palengvindama prieigą prie inovacijų ir technologijų mokytojams, besimokantiesiems ir tėvams; šiuo požiūriu ragina imtis naujų švietimo iniciatyvų, visapusiškai naudojantis tokiomis naujomis technologijomis, kaip dirbtinis intelektas ir robotika: taip būtų didinamas ir informuotumas apie su šiomis technologijomis susijusias galimybes bei iššūkius švietimo aplinkoje; primena, kad naudojant dirbtinio intelekto ir robotikos technologijas turėtų būti užtikrinamas į etiką ir žmogų orientuotas požiūris; pažymi, kad, išmaniai naudojant dirbtinį intelektą, gali sumažėti personalo darbo krūvis, švietimo turinys gali tapti įdomesnis, mokytis ne vieno dalyko gali tapti lengviau, be to, gali būti remiami specialūs mokymo metodai, pritaikyti atskirų moksleivių reikmėms; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sąjungoje stokojama dirbtiniam intelektui skirtų aukštojo mokslo programų ir mokslinių tyrimų, o taip rizikuojama pakenkti ES konkurenciniam pranašumui; ragina skirti daugiau viešųjų investicijų dirbtiniam intelektui;

18.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti mokykloms (mokytojams ir moksleiviams) ne tik techninę pagalbą ir interneto ryšį, bet ir būtiną pagalbą, susijusią su programinės įrangos saugumu ir patikimumu, bei skatinti lanksčius švietimo modelius ir paramą besimokantiesiems nuotoliniu būdu, naudojant tokias priemones, kaip e. ištekliai, e. priemonės, vaizdo medžiaga, e. mentorystė ir nemokami internetiniai mokymai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad vietos kultūros ir bendruomeninės institucijos, pvz., bibliotekos ir muziejai, yra svarbiausios tokių skaitmeninių išteklių teikėjos; perspėja dėl neigiamo poveikio, kurį pedagoginiam nepriklausomumui daro susisaistymas su švietimo priemonių pardavėju, ir ragina Komisiją bei valstybes nares užtikrinti, kad šis nepriklausomumas būtų apsaugotas nuo bet kokio kišimosi ar interesų; primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina turinio, prietaisų ir technologijų požiūriu atvira bei skaidri skaitmeninio švietimo ekosistema; pabrėžia, kad naudojant atviras technologijas puoselėjamas bendradarbiavimo jausmas, taip pat kad nemokamais atvirojo šaltinio sprendimais, pakartotiniu viešosios srities turinio naudojimu ir sąveikiais techninės bei programinės įrangos sprendimais stiprinama prieiga ir kuriama labiau subalansuota skaitmeninė erdvė;

19.

pabrėžia, kad būtina pripažinti teisinius ir etinius principus, susijusius su intelektine nuosavybe, atsižvelgiant į augantį šviečiamojo skaitmeninio turinio kūrimo ir sklaidos mastą; palankiai vertina ir remia Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos administruojamą Intelektinės nuosavybės švietimo srityje tinklą ir ragina ugdyti besimokančiųjų ir mokytojų įgūdžius, susijusius su intelektine nuosavybe; primena autorių teisių išimtį, taikomą tais atvejais, kai kūriniai ir kita dalykinė medžiaga naudojama skaitmeninio ir tarpvalstybinio mokymo veiklai, apibrėžtai Direktyvos (ES) 2019/790 5 straipsnyje;

20.

atkreipia dėmesį į įdomias inovatyvias iniciatyvas, kurias įgyvendinant siekiama, kad internetinė aplinka ir žaidimų erdvė būtų saugios, įdomios ir smagios kiekvienu švietimo etapu; pabrėžia, kad svarbu telkti pedagogines, kognityvines ir psichologines švietimo strategijas bei atitinkamai koreguoti internetinius ir tradicinius formatus; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į metodą, pasiūlytą Europos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros strategijoje;

21.

primena, jog svarbu, kad mokytojams, moksleiviams ir tėvams būtų siūlomas aukštos kokybės, prieinamas skaitmeninio švietimo turinys iš įvairių šaltinių, ir ragina valstybes nares skirti finansavimą profesionaliai parengtiems ir saugiems skaitmeninio švietimo ištekliams, parengtiems naudojant Europos inovacijas, įskaitant kartu su ekspertais sukurtą kokybišką švietimo turinį, įsigyti; ragina valstybes nares skatinti iniciatyvas, kurias įgyvendinant įmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos galėtų dalintis aukštųjų technologijų inovacijomis su švietimo bendruomene;

22.

mano, kad Sąjunga gali atlikti esminį vaidmenį padėdama kurti aukštos kokybės švietimo turinį ir užtikrindama prieigą prie jo; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad daugėja skaitmeninių švietimo platformų, kurios kuriamos siekiant suteikti prieigą prie šaltinių ir dalintis gerąja praktika, pvz., „eTwinning“, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma (EPALE) ir „School Education Gateway“; ragina Komisiją toliau skatinti ir stiprinti šias sėkmingas iniciatyvas, įgyvendinant tokias susijusias programas, kaip „InvestEU“ ir „Erasmus+“, o valstybes nares – geriau išnaudoti jų potencialą; mano, kad Europos mainų platforma turi potencialo kaip priemonė geresniam suinteresuotųjų šalių ir švietimo sektoriaus dalyvių bendradarbiavimui Europos lygmeniu užtikrinti, ir ragina Komisiją deramu tempu užbaigti savo planuojamą galimybių studiją;

23.

ragina valstybes nares įtraukti inovacijas ir skaitmenines technologijas į savo švietimo ir mokymo sistemas išmaniu, į besimokantįjį orientuotu būdu, kad būtų užtikrintas veiksmingas pažangus mišraus mokymosi principas; nežiūrint į tai primena fundamentalią kontaktinio mokymosi svarbą ir pabrėžia, kad turėtų būti naudojamos skaitmeninės priemonės mokymui klasėje papildyti ir sustiprinti; mano, kad būtina svarstyti klausimą dėl neigiamo poveikio besimokančiųjų gerovei, kurį lemia tai, kad itin daug laiko praleidžiama priešais ekraną; pabrėžia, kad COVID-19 pandemija atskleidė aiškias švietimo paslaugų teikimo spragas, kurių internetinis mokymasis negali lengvai užpildyti, taigi šią problemą būtina spręsti nuodugniau, visų pirma maitinimo mokykloje, rūpinimosi vaikų fizine ir emocine gerove bei fizinio aktyvumo požiūriais;

Gerinti skaitmeninei pertvarkai būtinus skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimus

24.

mano, kad skaitmeninių technologijų integravimas ir visapusiškas jų potencialo išnaudojimas turi vykti kartu su esamų mokymo programų ir mokymosi bei mokymo metodų modernizavimu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu teikti finansinę paramą mokytojams skirtiems mokymo kursams; todėl primygtinai reikalauja įgyvendinant planą daugiau dėmesio skirti prieinamam mokytojų rengimui, siekiant užtikrinti, kad mokytojai ir švietimo darbuotojai ne tik turėtų skaitmeninių įgūdžių, bet ir galėtų juos ugdyti; šiuo klausimu skatina investuoti į skaitmeninių mokymo įgūdžių specializacijos kursus mokytojams ir IT specialistams, kurie siekia mokyti; pabrėžia mentorystės, kaip mokymo ir ugdymo priemonės, vertę; pabrėžia esminį „Erasmus+“ ir mokytojų judumo vaidmenį įgyjant įgūdžių; atkreipia dėmesį į būsimos mokytojų akademijos potencialą ir ragina Komisiją pateikti Parlamentui aiškią koncepciją ir biudžetą; ragina įgyvendinti visos Sąjungos iniciatyvą, kuria siekiama sukurti naujus pedagoginius ir vertinimo metodus skaitmeninei aplinkai, pripažįstant konkrečius skaitmeninius uždavinius, tokius kaip asinchroninis mokymasis ir kritinio požiūrio ugdymo svarba;

25.

pabrėžia, kad nuotolinio mokymosi srityje vis svarbesnį vaidmenį atlieka tėvai, šeimos ir kuratoriai, ir tai, kad jiems būtina turėti gerą interneto ryšį, skaitmeninių ir techninių įgūdžių ir atitinkamą įrangą, ir ragina jiems suteikti specialius mokymo ir paramos mechanizmus; pabrėžia, jog reikia padėti šeimoms naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, kad būtų padidintos galimybės mokytis nuotoliniu būdu; ragina Komisiją atlikti specialų skaitmeninės tėvystės (21) tyrimą, kad būtų parengta nuosekli ir veiksminga strategija siekiant padėti tėvams visose valstybėse narėse;

26.

pabrėžia problemas, kurias kelia žalingas ir neteisėtas turinys ir veikla skaitmeninėje aplinkoje, be kita ko, psichikos sveikatos ir gerovės aspektais, pavyzdžiui, priekabiavimas internete, kuris apima kibernetines grėsmes ir patyčias kibernetinėje erdvėje, vaikų pornografiją ir viliojimą, duomenų ir privatumo pažeidimus, pavojingus internetinius žaidimus, dezinformaciją; todėl labai palankiai vertina tai, kad persvarstytame plane daugiau dėmesio skiriama skaitmeniniam ir informaciniam raštingumui pasitelkiant švietimą ir mokymą; mano, kad sveikatos priežiūros specialistai, švietimo įstaigos, pilietinė visuomenė ir neformaliojo ugdymo paslaugų teikėjai, bendradarbiaudami su tėvais, turi parengti pagal amžių pritaikytą mokymo programą, kuri padėtų besimokantiems asmenims priimti informacija pagrįstus ir tinkamus sprendimus ir vengti žalingo elgesio;

27.

primena, kad žmonėms labai svarbu turėti priemonių ir įgūdžių įvairioms grėsmėms skaitmeninėje aplinkoje valdyti, visų pirma aptikti ir kritiškai įvertinti dezinformaciją ir melagingas naujienas; šiuo klausimu palankiai vertina tai, kad buvo greitai patvirtintas naujas žiniasklaidos veiksmų planas ir kad jame daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir ragina Komisiją reguliariai peržiūrėti Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą ir imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad socialinė žiniasklaida kovotų su internetine dezinformacija; nekantriai laukia numatytų mokytojams ir švietimo darbuotojams skirtų gairių dėl skaitmeninio raštingumo skatinimo ir kovos su dezinformacija; ragina Komisiją didinti užmojus ir bendradarbiauti su nacionaliniais ir vietiniais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant pradėti didelio masto skaitmeninio raštingumo kampanijas; pažymi, kad svarbu plačiai populiarinti esamas iniciatyvas, tokias kaip ES programavimo savaitė ir Saugesnio interneto diena;

28.

pabrėžia, kad bet kokia pažanga skaitmeninio švietimo srityje turi būti siejama su patikima duomenų apsaugos sistema ir ja turi būti vengiama bet kokio besimokančių asmenų duomenų panaudojimo komerciniais tikslais; pabrėžia, kad griežčiausios apsaugos priemonės turi būti taikomos nepilnamečių duomenims, įskaitant mokslinių tyrimų ir mokymo tikslais; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos duomenų apsaugos valdyba apsvarstyti specialų švietimo duomenų ir duomenų, susijusių su mokiniais ir besimokančiais asmenimis, pobūdį;

29.

pabrėžia, kad tradiciniai, humanitariniai ir socialiniai emociniai įgūdžiai, pavyzdžiui, socialiniai įgūdžiai, empatija, problemų sprendimas ir kūrybiškumas, turėtų būti toliau puoselėjami dedant pastangas ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir raštingumą, visų pirma vykdant plataus masto skaitmeninio raštingumo kampanijas; pabrėžia, kad svarbus pilietinio ugdymo skaitmeninis aspektas, ir apgailestauja dėl ribotų naujo Skaitmeninio švietimo veiksmų plano užmojų skatinti skaitmeninį pilietiškumą;

30.

primena, kad reikalingi pažangūs skaitmeniniai įgūdžiai, ir ragina valstybes nares sukurti nacionalines ugdymo programas, kuriomis būtų skatinama didinti IT srities studentų ir absolventų skaičių; pabrėžia, kad aukštųjų technologijų įmonės ir universitetai galėtų parengti tokius kursus;

31.

pabrėžia, koks svarbus ekologinis švietimas ir švietimas apie aplinką, ir ragina parengti specialias mokymo programas visoje Europoje, atsižvelgiant į skaitmeninio švietimo poveikį aplinkai;

32.

pabrėžia, kad pagal Europos socialinių partnerių bendrąjį susitarimą dėl skaitmeninimo naujas ir besiformuojančias technologijas diegiančios įmonės privalo užtikrinti tinkamą visų susijusių darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, kad jie galėtų išmokti naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių ir likti darbo rinkoje; pabrėžia socialinių partnerių vaidmenį kolektyvinėmis sutartimis apibrėžiant ir reguliuojant skaitmeninius įgūdžius ir tęstinį mokymą, nustatant, kokių įgūdžių reikia, plėtojant mokymus darbo vietoje ir atnaujinant švietimo ir mokymo programas; primena dėl pandemijos atsiradusias naujas darbo sąlygas, pvz., nuotolinį darbą, ir ragina švietimo ir mokymo įstaigas ir darbdavius diegti reikiamus mokymus, kurie padėtų paruošti žmones šiai naujai darbo aplinkai;

33.

pabrėžia skaitmeninių įgūdžių vertinimo ir stebėsenos svarbą ir šiuo klausimu atkreipia dėmesį į esamų priemonių, tokių kaip Europos skaitmeninės kompetencijos sistema ir įsivertinimo priemonė SELFIE, vertę; palankiai vertina tai, kad SELFIE pradėta taikyti ir mokytojams; ragina Komisiją skatinti šiuo metu ribotą tokių priemonių naudojimą;

34.

be to, pabrėžia, kad reikalingas geresnis ir naujoviškesnis skaitmeninių įgūdžių, kvalifikacijų ir gebėjimų pripažinimas, patvirtinimas ir sertifikavimas, taigi ir perkeliamumas; palankiai vertina planą sukurti Europos skaitmeninių įgūdžių sertifikatą kaip priemonę, kuri palengvintų patvirtinimą ir perkeliamumą pagal Skaitmeninės kompetencijos sistemą; primena, kad šią sistemą reikia plėtoti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kad būtų išvengta dubliavimosi ir sutapimo su esamomis sistemomis; ragina Komisiją integruoti šį sertifikatą į sistemą „Europass“ ir galbūt į būsimą Europos studento pažymėjimą;

35.

palankiai vertina Komisijos pastangas suskaitmeninti švietimą ir kvalifikacijas, įskaitant naują „Europass“ platformą ir planuojamą „Europass“ skaitmeninių duomenų infrastruktūrą; kartu atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti „Europass“ platformos veiksmingumą, susijusį su darbo ir kursų pasiūlymų paieška ir gavimu, atitinkamai atnaujinti platformoje esančią informaciją apie dabartinius kursus, mokymus, darbo pasiūlymus ir paskirti už šį procesą atsakingas institucijas; ragina valstybes nares geriau populiarinti naująją „Europass“ platformą švietimo ir mokymo įstaigose, tarp jų darbuotojų ir tarp darbdavių;

36.

pabrėžia, kad reikia stiprinti Sąjungos lygmens skaitmeninius išteklius, priemones ir mechanizmus siekiant atverti mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems ir sudaryti sąlygas visapusiškai ir kokybiškai naudotis aukštojo mokslo kursais bei medžiaga; atkreipia dėmesį į naujos globalizuotos aukštojo mokslo skaitmeninės aplinkos ir rinkos plėtrą ir į tai, kad Europos aukštojo mokslo organizacijos turi atitikti laikmetį ir klestėti šioje aplinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares kurti universitetų sinergiją pasitelkiant internetinio Europos universiteto platformą, kad visoje Europoje būtų prieinamas įvairus, daugiakalbis nuotolinis ir internetinis švietimo turinys ir programos;

37.

primena, kad profesinis mokymas ir suaugusiųjų švietimas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, nes taikant mokymosi visą gyvenimą metodą suteikiamos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybės; palankiai vertina Tarybos rekomendaciją dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo ir jos bendrus tikslus modernizuoti ES profesinio mokymo politiką, racionalizuoti Europos bendradarbiavimą šiame procese ir supaprastinti profesinio mokymo valdymą; ragina Komisiją laikytis holistinio požiūrio į profesinį mokymą ir suaugusiųjų mokymąsi, kuris apimtų formalųjį, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi ir sudarytų sąlygas besimokantiems asmenims įgyti įvairių įgūdžių, kurie yra svarbūs vykdant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, prisidėti prie socialinės įtraukties, aktyvaus pilietiškumo ir asmeninio tobulėjimo ir padėti žmonėms prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos; pabrėžia žaliųjų įgūdžių įgijimo svarbą;

38.

pabrėžia sunkumus, su kuriais susiduria profesinio mokymo įstaigos, kurios remiasi praktiniu mokymu, prisitaikydamos prie skaitmeninės aplinkos; ragina rasti tinkamus sprendimus ir tinkamą finansavimą, siekiant užtikrinti veiksmingą profesinio mokymo paslaugų teikimą; palankiai vertina planuojamą Skaitmeninių galimybių stažuočių išplėtimą įtraukiant į jas pagal profesinio mokymo programas besimokančius asmenis, taip pat mokytojus, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojus ir švietimo srities darbuotojus;

39.

primena, kad skaitmeninių įgūdžių įgijimas yra visą gyvenimą siektinas tikslas, todėl politikos priemonėse dėmesys turėtų būti skiriamas visiems gyventojams, o ne tik darbingo amžiaus žmonėms; pabrėžia, kad tam reikalingas tarpsektorinis holistinis požiūris į švietimą, grindžiamas pripažinimu, kad mokymasis vyksta privalomojo švietimo sistemoje ir už jos ribų ir kad dažnai vyksta neformaliojo ir savaiminio mokymosi sąlygomis; todėl ragina remti neformaliojo mokymosi paslaugų teikėjus, siekiant padidinti pajėgumus ir išteklius, kad jie galėtų pasiūlyti prieinamas kokybiškas skaitmeninio švietimo ir mokymo paslaugas; ragina Komisiją atsižvelgti į skirtingą technologinės pažangos lygį tarp švietimo sektorių ir įstaigų ir rengiant rekomendacijas ir gaires ypatingą dėmesį skirti sunkiau pasiekiamoms teritorijoms ir grupėms;

40.

įspėja, kad socialinė nelygybė ir nelygybė švietimo srityje ankstyvoje vaikystėje turi neigiamos įtakos išsilavinimo lygiui ir užimtumo perspektyvoms tolesniame gyvenime; pakartoja, kad reikia sudaryti galimybių gauti kokybišką išsilavinimą ir dėti daugiau pastangų ankstyvame amžiuje ugdant skaitmeninius ir žiniasklaidos priemonių naudojimo įgūdžius; palankiai vertina Europos Komisijos pranešimą, kad siekiant kovoti su vaikų skurdu bus priimta Europos vaiko garantijų sistema; primygtinai ragina valstybes nares skirti didelę dalį Europos socialinio fondo (ESF+) išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, šiai garantijų sistemai įgyvendinti, visų pirma siekiant remti tikslinius veiksmus ir struktūrines reformas, kuriomis veiksmingai sprendžiamos vaikų skurdo ar socialinės atskirties problemos; primena, kad žemesnis išsilavinimo lygis dažnai pasireiškia prastesniu skaitmeniniu raštingumu, ir todėl palankiai vertina sustiprintoje Jaunimo garantijų iniciatyvoje pateiktą rekomendaciją, pagal kurią nesimokantys, nedirbantys ar mokymuose nedalyvaujantys asmenys turėtų atlikti savo skaitmeninių įgūdžių vertinimą ir mokytis; atkreipia dėmesį į ESF+ programos teikiamas galimybes mokymuisi visą gyvenimą;

41.

pabrėžia, kad būtina panaikinti skaitmeninę atskirtį, ir primena, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimybėms gauti kokybišką skaitmeninį išsilavinimą ir turinį užtikrinti ir žemesnės kvalifikacijos suaugusiųjų, neįgaliųjų, pažeidžiamų ar marginalizuotų grupių asmenų, vyresnio amžiaus ir atokiose ar kaimo vietovėse gyvenančių žmonių skaitmeniniam raštingumui gerinti; atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. tik 4,3 proc. žemesnės kvalifikacijos suaugusiųjų dalyvavo kokios nors formos suaugusiųjų mokymesi;

42.

todėl apgailestauja dėl to, kad plane vis dar nėra priemonių, skirtų žemesnės kvalifikacijos suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms; pabrėžia, kad tokių priemonių nebuvimas kenkia esminiam skaitmeninio švietimo aspektui – mokymuisi visą gyvenimą, taip pat varžo pastangas užtikrinti, kad visi turėtų esminių gyvenimo įgūdžių; todėl ragina Komisiją bendradarbiauti su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, kad būtų įgyvendintos tolesnės priemonės suaugusiųjų skaitmeniniam švietimui skatinti, užtikrinant, kad jis būtų pasiekiamas ir prieinamas, nes tai padėtų formalųjį išsilavinimą įgijusiems asmenims pasirengti gyventi ir dirbti skaitmeninėje aplinkoje ir užtikrinti, kad jie galėtų iš tikrųjų pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos teikiama nauda ir padėti ją formuoti;

43.

pabrėžia, jog svarbu parengti politikos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad neįgalieji turėtų tokias pačias galimybes ir prieigą prie kokybiško skaitmeninio švietimo; ragina valstybes nares bendradarbiauti su organizacijomis, atstovaujančiomis skirtingą negalią turintiems asmenims, siekiant išnagrinėti skaitmeninio švietimo keliamus iššūkius ir galimybes ir rengiant veiksmingas skaitmeninio švietimo priemones atsižvelgti į konkrečius neįgaliųjų poreikius; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti specialias skaitmeninio švietimo ypatybes, skirtas ir pritaikytas neįgaliesiems, ir į jas investuoti; mano, kad skaitmeninis švietimas suteikia didelių galimybių mokymosi sunkumų turintiems studentams, nes leidžia pritaikyti pedagoginius metodus prie jų įvairių gebėjimų; ragina skirti daugiau investicijų, kad būtų užtikrinta parama, kurios pernelyg dažnai trūko šioms grupėms;

44.

pabrėžia, kad į visas švietimo, įgūdžių ir skaitmeninimo priemones, ypač į veiksmų planą, reikia integruoti lyčių aspektą; mano, kad skaitmeniniam švietimui turi tekti pagrindinis vaidmuo didinant mergaičių ir moterų dalyvavimą skaitmeniniame amžiuje; pabrėžia, kad vyrų ir moterų skaitmeninis atotrūkis yra ekonominis, visuomeninis ir kultūrinis klausimas, ir ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti šį klausimą taikant daugiapakopį ir holistinį požiūrį; palankiai vertina Komisijos parengtą moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinę ir pabrėžia, jog reikia rinkti pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis, kad būtų galima suprasti skaitmeninę lyčių atskirtį;

45.

pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į geresnę mergaičių įtrauktį į skaitmeninį švietimą nuo labai ankstyvo amžiaus; pabrėžia, kad reikia dėti bendras pastangas siekiant paskatinti ir motyvuoti daugiau mergaičių studijuoti STEM ir STEAM dalykus ir lankyti programavimo, kompiuterijos ir IRT kursus mokyklose ir universitetuose; pakartoja, kad lyčių nelygybė švietimo srityje daro poveikį darbo rinkai, ir pabrėžia, kad reikia skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas moterims patekti į aukštųjų technologijų ir skaitmeninį sektorius, taip pat kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu taikant tinkamas strategijas ir finansavimą;

46.

mano, kad labai svarbu sukurti teigiamą ir įtraukią aplinką, kurioje būtų populiarinami moterų sėkmės pavyzdžiai, kad mergaitės būtų motyvuojamos rinktis STEM, STEAM ir IRT dalykus, ir kovoti su nesąmoningu šališkumu ir lyčių stereotipais, susijusiais su dalykų ir karjeros pasirinkimu; mano, kad privatusis sektorius, bendradarbiaudamas su švietimo ir mokymo įstaigomis, NVO ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis, turi atlikti atitinkamą vaidmenį rengiant veiksmingas iniciatyvas ir kampanijas šioje srityje; pabrėžia, kad Komisijos darbo grupė moterų skaitmeninėje ekonomikoje klausimais ir iniciatyva „Digital4Her“ yra labai svarbios;

o o

47.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 130, 2019 5 17, p. 92.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

(3) OL C 388, 2020 11 13, p. 2.

(4) OL C 28, 2020 1 27, p. 8.

(5) OL C 337, 2018 9 20, p. 135.

(6) OL C 202 I, 2020 6 16, p. 1.

(7) OL C 193, 2020 6 9, p. 11.

(8) OL C 389, 2019 11 18, p. 12.

(9) OL C 189, 2018 6 4, p. 1.

(10) OL C 189, 2017 6 15, p. 15.

(11) OL C 212, 2016 6 14, p. 5.

(12) OL C 484, 2016 12 24, p. 1.

(13) OL C 172, 2015 5 27, p. 17.

(14) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(15) https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/7a51fb41-92ad-11e7-b92d-01aa75ed71a1/language-en, https://futureskills.pearson.com/research/assets/pdfs/technical-report.pdf

(16) Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (angl. DESI) ataskaita, 2020 m., Europos Komisija.

(17) DESI ataskaita, 2020.

(18) Europos Komisija, 2019 m. moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinė.

(19) 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatas „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152).

(20) https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC122303

(21) Skaitmeninė tėvystė apibūdina tėvų pastangas ir praktiką, skirtą vaikų veiklai skaitmeninėje aplinkoje suprasti, ją remti ir reguliuoti, visų pirma padedant jiems saugiai naudotis internetu.

Top

Choose the experimental features you want to try