Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Nestandartiniai užimtumo ir platformų kooperatyvai vykstant skaitmeninei pramonės transformacijai“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 152/06)

Pranešėjas	Giuseppe GUERINI
Bendrapranešėjis	Erwin DE DEYN

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta skyriuje	2021 11 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	219 / 0 / 10

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Skaitmeninių platformų ekonomika yra sparčiai plintantis reiškinys, neapsiribojantis vien Europos Sąjungos sienomis. Šiai ekonomikai plečiantis padaugėjo ir skirtingų būdų, kaip užmegzti darbo santykius su šiose platformose dirbančiais asmenimis. Tai savarankiškas darbas, nenuolatiniai bendradarbiavimo santykiai, individualios darbo sutartys. Šiomis aplinkybėmis, siekiant, kad skaitmeninėse platformose užmegzti darbo santykiai būtų stabilesni, naudinga priemonė gali būti darbuotojų kooperatyvai.

1.2.

Atsižvelgdamas į šio reiškinio svarbą, EESRK mano, kad Europai ir valstybėms narėms naudinga ir būtina koordinuoti tinkamo reguliavimo įgyvendinimą, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp poreikio diegti inovacijas ir skaitmeninių platformų darbuotojų teisių apsaugos, kaip tai daroma vartotojų ir naudotojų atžvilgiu SPA ir SRA reglamentų projektuose.

1.3.

Skaitmeninės platformos taip pat skatina kurti naujas įmonių formas, kurios gali išplėsti daugelio žmonių galimybes dalyvauti naujose skaitmeninėse rinkose. Itin patraukli šių įmonių forma, skatinanti įtraukų dalyvavimą skaitmeninių platformų valdyme, yra kooperatyvai.

1.4.

Faktiškai kooperatyvo forma suteikia galimybę plėtoti įmones, įsteigtas savarankiškai dirbančių asmenų, kurie siekia išsaugoti savarankiškumą bei kūrybiškumą ir kartu padidinti savo pajamas, pagerinti savo darbo sąlygas ir galimybes naudotis socialine apsauga ir išvengti nestandartinių darbo formų.

1.5.

EESRK pažymi, kad kooperatyvo forma leidžia skaitmeninių platformų ypatumus derinti su susijusiu darbo organizavimo modeliu, tačiau taip pat, jeigu tam yra pagrindo, suteikia galimybę dirbantiems bendrovės nariams išlaikyti samdomųjų darbuotojų statusą ir naudotis visomis kolektyvinėse darbo sutartyse numatytomis darbuotojams skirtomis apsaugos priemonėmis.

1.6.

EESRK ragina Europos Komisiją, ES valstybes nares ir socialinio dialogo dalyvius numatyti iniciatyvas, galinčias paskatinti plėtoti platformų kooperatyvus, kurie, naudodamiesi naujomis technologijomis, padėtų skatinti verslumą, jauniems darbuotojams ir verslininkams jungiantis į kooperatyvus.

1.7.

Siekiant šias iniciatyvas veiksmingai įgyvendinti, būtinas visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas; šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti socialinis dialogas, todėl EESRK yra pasirengęs padėti skatinti tokius platformų kooperatyvus.

1.8.

Skaitmeninės platformos nepaiso valstybinių sienų. Be to, mūsų europinėje teritorijoje taikomas kilmės šalies principas. Šių iniciatyvų sėkmė priklauso nuo bendro šių klausimų supratimo ir taikymo. EESRK ragina atkreipti dėmesį į vidaus rinkos susiskaidymo pavojų, nes tai pakenktų tiek platformoms, tiek jų darbuotojams.

1.9.

EESRK mano, kad įgyvendinant Europos skaitmeninės pertvarkos strategiją naudinga numatyti iniciatyvas, kuriomis būtų remiamas kooperatyvų kūrimas skaitmeninėms platformoms valdyti, be kita ko, siekiant skatinti kolektyvinę skaitmeninių paslaugų, duomenų ir technologinių infrastruktūrų nuosavybę, taip suteikiant galimybę labiau įvairinti ekonominę aplinką ir skleisti ekonominę demokratiją.

1.10.

EESRK pažymi, kad kooperatyvai, kaip demokratija ir dalyvavimu grindžiamos savarankiškos organizacijos, į kurias asmenys savanoriškai susivienija tam, kad patenkintų savo bendrus socialinius, ekonominius ir kultūrinius poreikius, yra įdomus skaitmeninių platformų valdymo ir demokratinės atskaitomybės problemų sprendimas.

1.11.

EESRK ragina Europos Komisijos pasiūlymus dėl darbo skaitmeninėse platformose reglamentavimo parengti laikantis naujovėms atviro požiūrio, kuris padėtų remti įmonių konkurencingumą, kartu nepamirštant darbuotojų teisių apsaugos. Visų pirma būtina užtikrinti, kad skaitmeninėse platformose dirbantys žmonės būtų apmokyti ir galėtų geriau suprasti ir kontroliuoti, kaip taikomi darbuotojų įdarbinimą lemiantys algoritmai.

2.   Įžanga ir bendrosios aplinkybės

2.1.

Sparčios ekonomikos ir įmonių pertvarkos procese skaitmenizacija įgavo tokią svarbią strateginę funkciją, kad ji prasiskverbė į visus veiklos sektorius ir siejasi su visu prekių ir paslaugų vertės grandinės ciklu, įtraukiant tiek dideles įmones, tiek mažąsias ir labai mažas įmones. Jos poveikis darbo rinkai, kalbant apie naujas galimybes ir naujus iššūkius, yra svarbus tiek turinio, tiek vykstančių pokyčių greičio požiūriu.

2.2.

Dėl sparčios skaitmeninės transformacijos atsiranda naujų darbo metodų ir naujų verslo organizavimo formų. Darbui platformose, be kita ko, reikalingi nauji ir lankstūs sprendimai, kuriuos ne visada galima rasti pagal dabartines teisines sistemas.

2.3.

Vykstantys greiti pokyčiai išryškino teisinio tikrumo spragas, todėl socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra svarbus derybų dėl naujų darbo skaitmeninėse platformose taisyklių pagrindas. Daugelis valstybių narių ėmėsi veiksmų siekdamos aiškiau apibrėžti skaitmeninėse platformose dirbančio asmens užimtumo statusą; šiuo požiūriu Europos Komisijos reglamentavimo veiksmais turėtų būti skatinami susitarimai, kuriuos būtų galima pritaikyti prie darbo rinkos pokyčių, kartu užtikrinant būtiną darbuotojų socialinę apsaugą.

2.4.

Nors skaitmeninių platformų reiškinys yra susijęs su plačia modelių įvairove, kuri gali apimti socialinius tinklus, elektroninės prekybos svetaines, finansinio tarpininkavimo svetaines ar prieigą prie išteklių ir duomenų bei jų valdymą, šioje nuomonėje vadovausimės konkrečiai su darbu susijusia perspektyva ir daugiausia dėmesio skirsime įmonėms, kurios veikia naudodamosi programėlėmis ar interneto svetainėmis. Visų pirma atsižvelgsime į savitą kooperatyvinių skaitmeninių platformų modelį.

2.5.

Siekdama ištirti skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygoms daromą poveikį, Europos Komisija surengė konsultacijas, kurių pirmasis etapas prasidėjo 2021 m. vasario 24 d., o antrasis etapas vyko nuo 2021 m. birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d. Per šias konsultacijas Komisija prašė socialinių partnerių nuspręsti, ar yra galimybių imtis teisėkūros priemonių, ar ne. Per konsultacijas nustatytos septynios intervencinės sritys: 1) užimtumo statusas, 2) darbo sąlygos, 3) socialinė apsauga, 4) atstovavimo ir kolektyvinių derybų galimybės, 5) tarpvalstybinis aspektas, 6) algoritminis valdymas, 7) per platformas dirbančių asmenų nuolatinis mokymas ir profesinės galimybės.

2.6.

Skaitmeninėmis platformomis sukuriama virtuali erdvė, kurioje vyksta sąveika ir mainai, apimantys daug daugiau nei vien paklausos ir pasiūlos derinimą ir galintys užtikrinti kontrolę ir daryti vis didesnę įtaką darbuotojų, tiekėjų ir naudotojų santykiuose, siūlant naujas paslaugas klientams ir naujas užimtumo galimybes. Tai įmanoma taikant profiliavimo sistemas ir plačiai naudojant duomenis, pasitelkiant dirbtinio intelekto sistemas ir algoritmus, kuriuos nustato platformas valdytojai.

2.7.

Vykdant sudėtingą rinkodaros politiką, kuri žmonėms sukuria iliuziją, kad jie bendrame horizontaliame procese atlieka svarbų vaidmenį, platformos save reklamuoja ir apibrėžia kaip susitikimų erdves, kuriose bendraujama tiesiogiai, atsisakant tarpininkavimo, tačiau iš tikrųjų jos niekada nėra nei visiškai decentralizuotos, nei neutralios; priešingai – jos pačios aktyviai tarpininkauja pagal nustatytą hierarchiją, nors dažnai ji nėra akivaizdi.

2.8.

Nors įvairioms užimtumo formoms taikomi išsamūs ES ir nacionalinės teisės aktai, taikyti ir įgyvendinti šias reglamentavimo sistemas platformų atžvilgiu ne visada yra lengva. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tvirtai ir tvariai skaitmeninių platformų plėtrai ir ją remti, turėtų būti skatinamas informavimas, socialinis dialogas ir tarpusavio mokymasis, kad būtų stiprinamas skaitmeninės rinkos dalyvių bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas. Socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos gali sudaryti galimybę geriau reguliuoti sparčiai besikeičiančią padėtį nei skubiai priimti teisės aktai, galintys kelti kliūčių diegti inovacijas.

2.9.

Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad tinkamai reglamentuojant reikia sudaryti sąlygas svarbioms inovacijoms, kurias gali užtikrinti skaitmeninės technologijos, ir pagal šias naujas darbo organizavimo formas dirbančių darbuotojų teisių pripažinimui. Siekiant pokyčių reikia aktyviai orientuotis į tokį vystymosi modelį, kurį taikant, mūsų nuomone, būtina ypatingą dėmesį skirti aplinkai ir socialinei sričiai.

2.10.

Visame pasaulyje vyksta skaitmeninis perversmas, todėl visais lygmenimis turi būti apsvarstyti naudingi veiksmai, padedantys plėtoti tvarią skaitmeninę pertvarką, reglamentuojamą pagal įvairiems skaitmeninės rinkos dalyviams, ypač besinaudojantiems skaitmeninėmis platformomis, tinkamą aiškią Europos reglamentavimo sistemą. Europos institucijos jau pradėjo spręsti šį klausimą įvairiais aspektais (1), o EESRK jau priėmė keletą nuomonių mokesčių (2), skaitmeninės rinkos reglamentavimo (3) ir užimtumo klausimais (4).

2.11.

Kaip pažymima Europos Komisijos 2021 m. sausio mėn. paskelbtame poveikio vertinime (5), keičiantis darbo sąlygoms vis daugiau žmonių turi galimybių teikti paslaugas dirbdami savarankiškai ir naudodamiesi skaitmeninėmis platformomis. Nesant tinkamos reglamentavimo sistemos, kyla grėsmė, kad bus pasinaudota netinkamomis savarankiškos veiklos formomis, nes savarankiška veikla turi atitikti šiuos kriterijus: savarankiškumas, laisvas šalių noro dalyvauti išreiškimas, apsisprendimas dėl darbo organizavimo būdo ir nepriklausomumas.

2.12.

Europos Komisijos analizė rodo, kad skaitmeninėse platformose dirbantys žmonės gali neturėti tinkamos informacijos ir supratimo apie algoritmų taikymą, kad galėtų priimti tam tikrus sprendimus, galinčius turėti įtakos jų darbo sąlygoms. Supratimo ir informacijos trūkumas gali kelti problemų, ypač susijusių su skaitmeniniu sekimu ir duomenų valdymu, kai algoritminė struktūra ir valdymas daro poveikį darbo sąlygoms. Todėl labai svarbus yra socialinis dialogas.

2.13.

Tiek įmonėms, tiek darbuotojams būtinas sąmoningumas ir teisinis tikrumas dėl platformų darbuotojams taikomų darbo sutarčių, kuriomis būtų užtikrinamos deramos darbo užmokesčio sąlygos, galimybės naudotis socialine apsauga ir dalyvauti kolektyvinėse derybose. Tokio pat aiškumo reikia ir nustatant kriterijus, taikomus verslininko ar savarankiškai dirbančio asmens statusui. Šiais klausimais EESRK aiškiai išreiškė savo požiūrį nuomonėje SOC 645/2021 „Deramas darbas platformų ekonomikoje“, parengtoje Europos Sąjungos Tarybai antrąjį 2020 m. pusmetį pirmininkavusios Vokietijos prašymu.

2.14.

Kaip pripažįsta pati Komisija, skaitmeninių platformų ekonomikos srityje kooperatyvai sėkmingai sukūrė modelius, kurie suteikia galimybę sklandžiai derinti verslumą, socialines teises ir tinkamas darbo sąlygas (6).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Dėl esminių ir greitų pokyčių, vykstančių kartu su ekonomikos ir visuomenės gyvenimo skaitmenine pertvarka, atsiranda naujų lankstumo ir greito prisitaikymo poreikių, o tai taip pat suteikia daugiau galimybių pasirinkti savarankiško darbo formas, nors kartais dėl to atsiranda naujos darbo, ne tik kaip į etapus suskirstyto proceso (kaip tradicinėse surinkimo linijose), bet taip pat suskirstyto erdvės ir laiko atžvilgiu proceso, susiskaidymo formos, dėl kurių dažnai neatskiriamas tam tikruose šių procesų etapuose dalyvaujančių asmenų darbo ir asmeninio gyvenimo laikas.

3.2.

Šie aspektai yra sudėtingo reiškinio dalis, be kita ko, susijusi su aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie pagal individualias sutartis arba kaip laisvosios profesijos darbuotojai yra atsakingi už tam tikras gamybos proceso dalis. Turime omenyje, pavyzdžiui, visus programuotojus, duomenų analitikus ir mobiliųjų programėlių kūrėjus arba visus vis labiau decentralizuotų papildomų paslaugų teikėjus.

3.3.

COVID-19 krizė parodė, kad tinkamas nacionalinių ir ES taisyklių, kuriomis pripažįstama būtinybė apsaugoti pagal netipines darbo sutartis dirbančius darbuotojus (7), taikymas bei įgyvendinimas daugelyje valstybių narių tebėra neišspręsta problema.

3.4.

Atsiradus skaitmeninėms platformoms kaip darbuotojų įdarbinimo priemonei, daugeliu atvejų buvo naudojamos savarankiška veikla pagrįstos sutarčių sudarymo formos, net jeigu veikla iš tikrųjų nėra vykdoma savarankiškai ir nepriklausomai. Taip pat buvo nemažai atvejų, kai taikant šį požiūrį buvo labiau tenkinamas poreikis sumažinti darbo sąnaudas, o ne optimizuoti savarankišką darbo organizavimą. Todėl taip pat padaugėjo teisminių ginčų įvairių Europos valstybių teismuose. Tačiau akivaizdu, kad taip sparčiai besikeičiantis reiškinys negali būti sureguliuotas teismine tvarka ir teisminiais ginčais – jam būtina rasti veiksmingus sprendimus, kuriuos taikant būtų tinkamai atsižvelgiama į vykstančius didelius pokyčius.

3.5.

Šiomis aplinkybėmis būtent kooperatyvo forma suteikia galimybę plėtoti įmones, įsteigtas savarankiškai dirbančių asmenų, kurie siekia išsaugoti savarankiškumą bei kūrybiškumą ir kartu padidinti savo pajamas, pagerinti savo darbo sąlygas ir galimybes naudotis socialine apsauga ir išvengti nestandartinių darbo formų (kaip antai savarankiškų darbuotojų kooperatyvai). Be to, naudojant klasikinę kooperatyvo formą (t. y. darbuotojų kooperatyvus) skaitmeninių platformų savybės gali būti derinamos su susijusiu darbo organizavimo modeliu, kuriam būdinga demokratinė sistema ir nacionalinėse darbo sutartyse numatytos samdomųjų darbuotojų apsaugos priemonės.

3.6.

Platformos kooperatyvas – tai kooperatyvo forma įsteigta ir demokratiniais pagrindais, dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, valdoma įmonė, kuri, naudodamasi IT infrastruktūra ir protokolais, susiejančiais įvairius stacionariuosius ir mobiliuosius įrenginius, organizuoja gamybą ir prekybą prekėmis bei paslaugomis.

3.7.

Kaip visi kooperatyvai, platformų kooperatyvai priklauso asmenims, kurie juos valdo ir iš esmės yra nuo jų priklausomi. Šiuo atveju tai yra darbuotojai, naudotojai ir kiti suinteresuotieji subjektai. Suprantama, kad tai daroma atsižvelgiant į dirbančių narių sutarties sąlygas tiek tuo atveju, kai jie dirba kaip samdomieji darbuotojai, tiek ir tada, kai jie įgyja savarankiškai dirbančio asmens statusą.

3.8.

Kooperatyvų modelis ne tik yra bendrovės ir subjektų santykių forma, bet ir turi lemiamos įtakos pasirenkant veikimo algoritmą ir, kaip neseniai nurodyta EESRK nuomonėje NAT/794 (8), suteikia galimybę „geriau paskirstyti naudą gamintojams ir (arba) paslaugų teikėjams ir įtraukti piliečius ir (arba) vartotojus į valdymą, sprendimų priėmimą ir naudos pasidalijimą“.

3.9.

Tokiomis aplinkybėmis, skatinant steigti naujas įmones, kuriose šie darbuotojai jungiasi į kooperatyvus, galima padėti kurti naujas įmonių formas. Susijungimas šios veiklos vykdytojams yra naudingas tiek plečiant verslo galimybes (tarpusavyje ir išorėje), tiek sąnaudų ir naudos pasidalijimo požiūriu. Dažnai, kai tai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, tokie kooperatyvai suteikia galimybę jiems priklausantiems savarankiškai dirbantiems darbuotojams naudotis esamomis socialinės apsaugos sistemomis.

3.10.

Verslumo dvasia, verslumo gebėjimai, gebėjimas savarankiškai kurti verslą yra pagrindiniai augimo svertai, tačiau steigti įmones vieniems, ypač jaunystėje, yra sudėtinga. Dėl šios priežasties įdomu plėtoti šias kooperatyvų formas, kurios dėl naujų technologijų gali skatinti polinkį į verslumą, jauniems darbuotojams jungiantis į kooperatyvus, nepriklausomai nuo jų įgyjamo teisinio (samdomo darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens) statuso.

3.11.

Panašu, kad darbo teisės aktai ir socialinės apsaugos sistemos, kurios buvo sukurtos atsižvelgiant į standartinio užimtumo formas, dabar negali patenkinti pagal netipines sutartis dirbančių darbuotojų poreikių, nes jiems tikrai reikalinga socialinė apsauga ir tinkamos kolektyvinių derybų formos. Daug sunkumų, kurie šiuo metu kyla dėl darbo pertvarkos ir skaitmenizacijos, paskatino kooperatyvus atsižvelgti į darbuotojų poreikius, kurių nepatenkina dabartinės institucinės struktūros, ir kartu stengtis stiprinti darbuotojų saviraišką skatinant pačius darbuotojus būti daliniais savininkais.

3.12.

Kalbant apie tuos darbuotojus, kurie nori, kad būtų garantuojamas jų savarankiškumas (taigi čia nesvarstant fiktyviai savarankiškai dirbančių asmenų reiškinio), pastaruoju metu atsirado naujų kooperatyvų modelių, kuriais reaguojama į smarkiai daugėjančias naujas darbo formas. Šie nauji kooperatyvų modeliai gali būti puiki priemonė didesnei verslumo dvasios sklaidai ir sąnaudų bei naudos pasidalijimui skatinti. Visų pirma dėl naujų technologijų kai kurioms naujosios ekonomikos formoms, pavyzdžiui, platformų ekonomikai, kooperatyvai galėtų būti būdas užtikrinti, kad daugelis savarankiškai dirbančių darbuotojų taptų šių platformų savininkais, ir taip išvengti tam tikrų neigiamų susiskaidymo padarinių (9).

3.13.

Pagrindinis platformų kooperatyvų principas yra aiškus: nauji internetu ir interneto platformomis grindžiami verslo modeliai gali būti derinami su kooperatyvų modeliu suteikiant nuosavybės teises ir kontrolės įgaliojimus tiems patiems asmenims, kurie naudojasi interneto platformomis ir per jas dirba. Šios novatoriškos verslo formos gali labai padidinti užimtumą platformų ekonomikoje ir užtikrinti didesnį dalyvavimą skaitmeninėje ekonomikoje.

3.14.

Kaip kooperatyvai veikiančios skaitmeninės platformos tokiu būdu sukuria verslo modelį, kuriame naudojamos skaitmeninės technologijos, interneto svetainės ir išplatintosios mobiliosios programėlės, grindžiant jų veikimą demokratiniu sprendimų priėmimo procesu ir bendra suinteresuotųjų subjektų nuosavybe.

3.15.

Dėl šios priežasties kooperatyvo teisinė forma organizuojant veiklą skaitmeninėse platformose taip pat veiksmingai padeda kurti keitimosi ir dalijimosi duomenimis struktūras, kad jomis galėtų naudotis vis daugiau įmonių, ypač MVĮ, kurioms gali būti sunkiau rasti duomenų tvarkymo ir keitimosi jais tarpininkų, sudarant sąlygas, pavyzdžiui, MVĮ jungtis siekiant išlaikyti šių struktūrų valdymą.

3.16.

Šią galimybę pastebėjo Europos Komisija, kuri 2020 m. lapkričio 25 d. pateikto pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos duomenų valdymo 9 straipsnyje aiškiai numatė galimybę organizuoti duomenų kooperatyvų paslaugas, kaip pažymima ir EESRK nuomonėje INT/921 (10).

3.17.

Apie skaitmeninės ekonomikos demokratizacijos funkciją, kurią gali atlikti kooperatyvai, aiškiai kalbama ir Jungtinių Tautų parengtoje 2019 m. skaitmeninės ekonomikos ataskaitoje (11) ir neseniai – TDO ataskaitoje (12).

3.18.

Platformų darbuotojams svarbu suteikti priemonių, kuriomis naudodamiesi jie galėtų orientuoti savo karjerą ir turėti galimybę siekti profesinio tobulėjimo bei kelti kvalifikaciją. Kaip pažymėjo Komisija, nepriklausomai nuo asmenų, dirbančių ir (arba) teikiančių paslaugas per skaitmenines platformas, užimtumo statuso, jie turėtų būti remiami vykdant tęstinį mokymą ir perkvalifikavimą, taip pat suteikiant galimybę naudotis socialine apsauga, visų pirma užtikrinant darbuotojų sveikatą ir saugą.

3.19.

Skaitmeninių platformų modelis, be kita ko, kooperatyvo forma, gali būti taikomas siekiant plėtoti ir gerinti nuotolinio mokymosi pasiūlos prieinamumą, nes tai gali sudaryti palankesnes sąlygas asmeniniams poreikiams pritaikytam mokymuisi.

3.20.

Norint skaitmenizacijos priemones plačiai naudoti ne tik darbo veikloje, bet ir daugelyje kasdienio gyvenimo sričių, reikia plačiu mastu ugdyti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Socialinio dialogo dalyviai ir ES institucijos turėtų šioje srityje skatinti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant skatinti tarpusavio mokymąsi ir didinti informuotumą apie ekonomikos skaitmeninimo potencialą. Tęstinis dirbančių darbuotojų mokymas turi būti skatinamas visų pirma per socialinį dialogą ir kolektyvines derybas.

---

(1)  https://www.eurofound.europa.eu/it/data/platform-economy/dossiers

(2)  EESRK nuomonė (papildoma nuomonė) (OJ C 364, 2020 10 28, p. 62).

(3)  EESRK nuomonė dėl Skaitmeninių rinkų akto (OL C 286, 2021 7 16, p. 64).

(4)  EESRK nuomonė dėl Direktyvos dėl darbo sąlygų (OL C 283, 2018 8 10, p. 39).

(5)  2021 m. sausio 6 d. įžanginis poveikio vertinimas „Savarankiškai dirbančių asmenų kolektyvinės sutartys. ES konkurencijos taisyklių taikymo sritis“. Žr. https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12483-Savarankiskai-dirbanciu-asmenu-kolektyvines-sutartys-ES-konkurencijos-taisykliu-taikymo-sritis_lt.

(6)  Puikus pavyzdys yra kooperatyvai, priklausantys federacijai „CoopCycle“. Iš esmės tai yra dviračiais siuntas pristatančių kurjerių kooperatyvai, kurių nariai kartu yra ir kooperatyvo darbuotojai; kooperatyvas savo ruožtu su kitų miestų kooperatyvais dalijasi programine įranga, kuri suteikia galimybę vykdyti sandorius ir užmegzti ryšius (angl. matchmaking) tarp darbuotojų, tiekėjų ir naudotojų, https://coopcycle.org/en/.

(7)  Netipinio užimtumo koncepcijai skiriamas vis didesnis politinis dėmesys, ypač pastaraisiais dešimtmečiais. Žr., pavyzdžiui, tyrimą „All For One“: https://cecop.coop/works/cecop-report-all-for-one-reponse-of-worker-owned-cooperatives-to-non-standard-employment.

(8)  EESRK nuomonė dėl Skaitmeninimo ir tvarumo – esama padėtis ir būtinybė imtis veiksmų pilietinės visuomenės požiūriu (OL C 429, 2020 12 11, p. 187).

(9)  https://cecop.coop/works/cecop-report-all-for-one-reponse-of-worker-owned-cooperatives-to-non-standard-employment

(10)  EESRK nuomonė dėl Duomenų valdymo (OL C 286, 2021 7 16, p. 38).

(11)  https://unctad.org/system/files/official-document/der2019_en.pdf

(12)  https://www.ilo.org/global/research/global-reports/weso/2021/lang--en/index.htm