EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 08

COM(2021) 375 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl makrofinansinės paramos teikimo trečiosioms šalims 2020 m.

{SWD(2021) 178 final}

1.    Įžanga    

2.    Makroekonominiai pokyčiai šalyse partnerėse    

2.1.    Rytinės kaimyninės šalys    

2.2.    Pietinės kaimyninės šalys    

2.3.    Vakarų Balkanai    

3.    Makrofinansinės paramos programos 2020 m.    

3.1.    Rytinės kaimyninės šalys    

    Gruzija. MFP III ir MFP COVID-19    

    Moldova. MFP ir MFP COVID-19    

    Ukraina. MFP IV ir MFP COVID-19    

3.2.    Pietinės kaimyninės šalys    

    Jordanija. MFP III ir MFP COVID-19    

    Tunisas. MFP COVID-19    

3.3.    Vakarų Balkanai    

    Albanija. MFP COVID-19    

    Bosnija ir Hercegovina. MFP COVID-19    

    Kosovas. MFP COVID-19    

    Juodkalnija. MFP COVID-19    

    Šiaurės Makedonija. MFP COVID-19    

Tinkamo MFP lėšų panaudojimo užtikrinimas: veiklos vertinimas, ex post vertinimas ir auditas    

3.4.    Veiklos vertinimas    

3.5.    Ex post vertinimai    

Bendros tendencijos, susijusios su MFP priemone    

3.6.    MFP priemonės veikimas    

3.7.    MFP 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje    

Žvilgsnis į ateitį – MFP programos ir biudžeto padėtis 2021 m.....    

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl makrofinansinės paramos teikimo trečiosioms šalims 2020 m. 1  

1.Įžanga

Makrofinansinė parama, arba MFP, yra ES finansinė priemonė 2 , taikoma šalims partnerėms, susiduriančioms su mokėjimų balanso krize. Nuo 1990 m., kai buvo pradėta teikti MFP, ją naudojant padedama gerinti šalių, besiribojančių su ES arba geografiškai esančių netoli ES ribų, makroekonominį ir finansinį stabilumą, kartu skatinant įgyvendinti struktūrines reformas. Tai papildoma parama, kuri teikiama, tik jei su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) sudarytas neprevencinis susitarimas dėl kredito. Mažinant šalių partnerių patiriamą spaudimą spręsti savo mokėjimų balanso problemas, šia parama joms sudaromos sąlygos gerinti savo fiskalinę erdvę, didinti skolos tvarumą ir daugiausia dėmesio skirti reikalingų reformų vykdymui. MFP programomis palengvinamas makroekonominio koregavimo procesas, todėl jomis galima prisidėti prie šalies socialinio vystymosi, suteikiant jai daugiau laiko ir galimybių šalinti pagrindines krizės priežastis.

MFP dažniausiai teikiama paskolomis, kurioms reikalingas lėšas Komisija skolinasi kapitalo rinkose ir paskui perskolina paramą gaunančiai šaliai, arba tam tikrais atvejais – dotacijomis, finansuojamomis iš ES biudžeto, arba derinant paskolas ir dotacijas.

MFP išmokama dalimis ir tik tuo atveju, jei valstybė atitinka konkrečius struktūrinių reformų kriterijus, dėl kurių su ja buvo susitarta. Tai padeda įgyvendinti griežtas koregavimo ir reformų priemones, kuriomis siekiama stiprinti viešųjų finansų sistemas ir teikti paramą tvariam bei integraciniam augimui ir darbo vietų kūrimui. Be to, išankstinė MFP suteikimo sąlyga yra ta, kad paramą gaunanti šalis taiko veiksmingus demokratinius mechanizmus, be kita ko, yra sukūrusi daugiapartinę parlamentinę sistemą, laikosi teisinės valstybės principų ir pateikia garantiją, jog gerbs žmogaus teises. Taip makrofinansine parama papildoma nuolatinė ES bendradarbiavimo parama ir padedama siekti platesnio masto tikslo – išsaugoti stabilumą ir didinti gerovę už ES ribų. MFP plačiai pripažinta kaip veiksminga reagavimo į krizę priemonė, kuria ES suteikiama galimybė imtis aiškių ir lanksčių veiksmų ir daryti politinį poveikį 3 . Tai patvirtinta kelių užbaigtų MFP programų nepriklausomų ex post vertinimų išvadose 4 .

MFP yra krizės laikotarpio priemonė, todėl skirtingai nei pagal kitas ES išorės finansavimo priemones, pagal MFP priemonę finansinė parama nėra teikiama reguliariai ir nėra programuojama. Dėl šios priežasties pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) konkrečios MFP programos toliau bus vykdomos pagal ad hoc sprendimus. Jei šie sprendimai grindžiami SESV 212 straipsniu, jie priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią kiekvienai programai turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba (arba pritariama kelioms programoms vienu metu, kaip buvo priimant MFP teikimo per COVID-19 pandemiją programas 2020 m. gegužės mėn.).

Šią metinę ataskaitą Komisija parengė laikydamasi pareigos teikti informaciją, kaip numatyta įvairiuose Europos Parlamento ir Tarybos sprendimuose dėl MFP programų. Prie ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama išsamesnė atskirų MFP programų makroekonominių aplinkybių ir tų programų įgyvendinimo analizė.

2.Makroekonominiai pokyčiai šalyse partnerėse

COVID-19 pandemija išplito visame pasaulyje ir daugumoje plėtros ir kaimyninių šalių partnerių 2020 m. sukėlė ekonomikos nuosmukį. Vis dėlto nuosmukio trukmė ir dydis nėra vienodi, o tai priklauso ne tik nuo pačios pandemijos raidos, bet ir nuo partnerių ekonominių struktūrų, taip pat nuo jų gebėjimo imtis veiksmingų kovos su nuosmukiu priemonių. Šiame skyriuje nagrinėjami regioniniai sunkumai, su kuriais susiduria ES kaimyninės šalys ir Vakarų Balkanai, o jų ekonominės veiklos rezultatai pagal šalis papildomai įvertinami pridedamame tarnybų darbiniame dokumente.

2.1.Rytinės kaimyninės šalys

Rytinių kaimyninių šalių ekonomika labai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos poveikio. 2020 m. visų šių šalių ekonomika smuko dėl dvigubo sukrėtimo, susijusio su griežtomis izoliavimo priemonėmis (išskyrus Baltarusijoje), kurias taikant buvo apribotas vidaus suvartojimas, ir, mažesne apimtimi, sumažėjusia išorės paklausa. Reaguojant nacionaliniu lygmeniu buvo įgyvendinami reikšmingi fiskaliniai paketai, kurių tikslas – teikti paramą bendrovėms ir darbo vietoms, ir skatinamoji pinigų politika, o tai tam tikru mastu sumažino sukrėtimą. Tarptautinė parama taip pat padėjo daugumai šių šalių patenkinti didėjančius finansavimo poreikius. Visos šios priemonės padėjo neleisti nedarbo lygiui augti daugumoje šalių. Didžiąją 2020 m. dalį infliacija pagal vartotojų kainų indeksą buvo vidutinio lygio arba santykinai nedidelė, nes nebuvo su paklausa susijusio spaudimo, o naftos kainos buvo mažesnės. Todėl dauguma centrinių bankų toliau taikė pinigų politikos švelninimo priemones, nors šalyse, kurių valiutos reikšmingai nuvertėjo, tai buvo daroma šiek tiek nuosaikiau. Vis dėlto metų pabaigoje švelninimo priemonių ciklas buvo sustabdytas (kai kuriais atvejais priemonės net buvo atšauktos), nes vėl kilo infliacinis spaudimas, susijęs su importo kainomis (maisto ir kuro) ir silpnesnių šalių valiutų perleidžiamuoju poveikiu. Per praėjusius metus reikšmingai pagerėjusi fiskalinė būklė nuo 2020 m. pradžios gerokai susilpnėjo. Smunkant ekonomikai, sustojo pajamų augimas, o išlaidos reikšmingai padidėjo siekiant remti bendroves ir (arba) darbo vietas ir užtikrinti, kad būtų patenkinti nauji, skubūs sveikatos priežiūros poreikiai. Dėl šios priežasties, taip pat dėl silpnesnės nacionalinės valiutos ir mažesnio nominaliojo BVP suprastėjo valstybės skolos rodikliai. Kalbant apie išorės aspektus, einamosios sąskaitos pokyčiai buvo įvairūs. Nors dėl pandemijos labai susitraukė importas, nes sumažėjo paklausa ir biržos prekių (visų pirma energetikos produktų) kainos, tai negalėjo kompensuoti smūgio, kurį patyrė nemažą turizmo sektorių turinčios šalys (Gruzija) arba nuo biržos prekių itin priklausomos šalys (Azerbaidžanas). Kalbant apie finansinius aspektus, pradinis kapitalo perkėlimas, siejamas su didėjančiu netikrumu, buvo sumažintas tarptautinėms finansų įstaigoms (visų pirma TVF, kuris išmokėjimus sutelkė pradiniu etapu) teikiant reikšmingą finansinę paramą. Po pradinio sukrėtimo vėl buvo atnaujintas skolinimasis rinkose.

2.2.Pietinės kaimyninės šalys

COVID-19 pandemija labai sutrikdė ekonominę veiklą pietinėse kaimyninėse šalyse, kuriose prasidėjo ekonomikos nuosmukis. 2020 m. vykęs smarkus nuosmukis yra susijęs su vidaus priemonių, skirtų plitimui valdyti, neigiamu poveikiu vartojimui ir investicijoms, taip pat su tuo, kad labai sumažėjo pagrindinių regiono prekybos partnerių išorės paklausa. Sulėtėjusi pasaulinė ekonominė veikla neigiamai paveikė užsienio investicijų srautus, emigrantų perlaidų apimtis ir turizmą. Laiku priimtais fiskalinių skatinimo priemonių paketais ir taikant vis labiau skatinamąją pinigų politiką iš dalies buvo sumažintas ekonominis sukrėtimas, nors dėl to itin padidėjo šalių biudžeto deficitas ir skolos santykis su BVP. Blogėjanti fiskalinė būklė yra susijusi tiek su mažesnėmis pajamomis, gaunamomis sumažėjus ekonominiam aktyvumui, tiek su didesnėmis išlaidomis, kurios skirtos kovai su sveikatos krize, paramai bendrovėms ir užimtumui. Infliacija taip pat sumažėjo, nes energijos kainos mažesnės, o paklausa apribota. Kalbant apie išorės aspektus, iš einamųjų sąskaitų matyti, kad gerokai sumažėjo importas, nes mažėja paklausa ir – biržos prekių importuotojų atveju – biržos prekių (visų pirma energetikos produktų) kainos, taip pat pastebimas didelis poveikis eksportui ir turizmui, nes sumažėjo pasaulinė paklausa ir taikomi su sveikata susiję kelionių ribojimai. Sudėtingomis finansų rinkos sąlygomis išorės partneriai ir tarptautinės finansų įstaigos suteikė labai reikalingą finansinę paramą, skirtą didėjantiems finansavimo poreikiams patenkinti, likvidumui didinti ir stabilumui regione apsaugoti. Žvelgiant į ateitį, regionas toliau patirs sunkumų, nes bus vis mažiau politinių galimybių spręsti su ekonomikos nuosmukiu susijusias problemas. Daugelyje šalių politinės sąlygos nėra stabilios, todėl ekonominė perspektyva lieka neaiški, glaudžiai susijusi su pandemijos raida ir pasaulinės ekonominės veiklos atsigavimo tempu.

2.3.Vakarų Balkanai 

2020 m. kovo mėn. pradžioje COVID-19 pandemijos protrūkis staiga nutraukė ekonomikos augimą Vakarų Balkanuose. Siekdamas sustabdyti viruso plitimą valdžios sektorius įgyvendino plitimo valdymo priemones visame regione, be kita ko, uždarė sienas, apribojo socialinius kontaktus ir daliai ekonomikos sektorių pritaikė izoliavimo priemones. Dėl krizės ardomojo poveikio labai sumažėjo gamybos apimtys, nes smukus namų ūkio vartojimui ir labai sumažėjus eksportui bei investicijoms nukentėjo visų šalių ekonomika. Mažėjantis importas ir padidėjęs valdžios sektoriaus vartojimas buvo pagrindiniai švelninantys veiksniai, bet jų nepakako, kad būtų kompensuota neigiama kitų išlaidų komponentų dinamika. Mažėjant ekonominei veiklai, darbo vietų augimas buvo neigiamas, bet darbo jėgos aktyvumas taip pat sumažėjo, todėl nedarbo lygis kol kas neaugo. Iš infliacijos dinamikos matyti, kad tiek visuminė paklausa, tiek energijos kainos yra mažos, o 2020 m. visose Vakarų Balkanų šalyse infliacija buvo labai maža, kartais neigiama. Atsižvelgdamos į infliaciją mažinantį spaudimą ir pakankamą likvidumą visame pasaulyje, Vakarų Balkanų šalys, vykdančios nepriklausomą pinigų politiką, ėmė taikyti papildomą skatinamąją pinigų politiką. Siekiant kovoti su neigiamu krizės poveikiu, taip pat dėl itin sumažėjusių pajamų buvo suteikta didelės apimties parama namų ūkiams ir bendrovėms, todėl smarkiai išaugo visų regiono šalių biudžeto deficitas. Be to, sumažėjo BVP, taigi, palyginti su 2019 m. pabaiga, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis reikšmingai padidėjo. Kalbant apie išorės aspektus, einamųjų sąskaitų deficitas padidėjo, palyginti su ankstesniais metais, nes vis dar yra reikšmingai sumažėjęs paslaugų eksportas (pvz., turizmas), o gaunamos emigrantų perlaidos dažniausiai mažėjo. Žvelgiant į ateitį, ekonominė perspektyva lieka labai neapibrėžta, nes ekonominės veiklos atsigavimas priklauso nuo pandemijos raidos, kuri glaudžiai susijusi su vakcinacijos sparta.

3.Makrofinansinės paramos programos 2020 m. 5  

2020 m. buvo išskirtiniai per visą MFP priemonės 30 metų gyvavimo istoriją. Visų pirma praėjusiais metais buvo užbaigtos trys MFP operacijos – MFP IV Ukrainai, MFP III Gruzijai ir Moldovai – ir buvo priimta nauja, tolesnė Jordanijai skirta operacija (MFP III).

Be to, per COVID-19 pandemiją Komisija 2020 m. balandžio 22 d. pasiūlė 3 mlrd. EUR MFP operacijų rinkinį, skirtą dešimčiai plėtros ir kaimyninių šalių partnerių, siekiant padėti joms sumažinti ekonominius koronaviruso pandemijos padarinius 6 . Šiuo pasiūlymu buvo papildytas dokumentų dėl Europos komandos rinkinys – tikslinga ES reagavimo strategija, kuria siekiama remti šalių partnerių pastangas kovoti su koronaviruso pandemija. Šis sprendimas (MFP teikimo per COVID-19 pandemiją dokumentų rinkinys) yra precedento neturinčio masto, kalbant apie šalių, kurioms jis taikomas, skaičių ir finansines sumas, be to, Europos Parlamentas ir Taryba jį priėmė rekordiškai greitai – 2020 m. gegužės 25 d. 7 .

Šiame dokumentų rinkinyje ES susitarė dėl MFP paskolų, kurios bus paskirstytos taip: Albanijos Respublikai (180 mln. EUR), Bosnijai ir Hercegovinai (250 mln. EUR), Gruzijai (150 mln. EUR), Jordanijos Hašimitų Karalystei (200 mln. EUR), Kosovui (100 mln. EUR), Moldovos Respublikai (100 mln. EUR), Juodkalnijai (60 mln. EUR), Šiaurės Makedonijos Respublikai (160 mln. EUR), Tuniso Respublikai (600 mln. EUR) ir Ukrainai (1,2 mlrd. EUR).

MFP lėšos skiriamos kaip labai palankiomis sąlygomis teikiamos paskolos siekiant padėti toms partnerėms patenkinti skubius finansavimo poreikius. Jos skiriamos 12 mėnesių laikotarpiui po to, kai įsigalioja susitarimo memorandumas, ir išmokamos dviem dalimis. Šis laikotarpis yra trumpesnis nei įprasta (t. y. įprastinė dvejų su puse metų trukmė), o tai lėmė poreikis imtis skubių veiksmų dėl pandemijos, taip pat siekis paramą suteikti greitai ir lankstesniu būdu. Įsigaliojus susitarimo memorandumui ir susitarimui dėl paskolos programos, skiriama pirmoji dalis, kartu taikant bendras išankstines MFP politines sąlygas (turėti veiksmingus demokratinius mechanizmus, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, laikytis teisinės valstybės principo ir gerbti žmogaus teises) ir atsižvelgiant į tai, ar TVF programa vykdoma pagal planą (kai taikoma 8 ). Skiriant antrąją dalį, taikoma papildoma sąlyga – turi būti įgyvendintos politikos priemonės, dėl kurių susitarta susitarimo memorandumu.

MFP lėšomis ir TVF parama galima padėti gerinti makroekonominį stabilumą ir sukurti galimybę išteklius skirti tam, kad būtų apsaugoti piliečiai ir sušvelnintos socialinės bei ekonominės pandemijos pasekmės.

Šis MFP dokumentų rinkinys ir greitas jo priėmimas Europos Parlamente ir Taryboje yra svarbus ES solidarumo su šalimis partnerėmis precedento neturinčios krizės metu įrodymas.

2020 m. iš viso išmokėta 1 690 mln. EUR (1 675 mln. EUR paskolomis ir 15 mln. EUR dotacijomis). 1 lentelėje pateikiama išsamesnės informacijos apie iki 2020 m. pabaigos išmokėtas sumas (pagal šalį).

MFP programų įgyvendinimo būklė 2020 m. (pagal regioną)

3.

3.1.Rytinės kaimyninės šalys

·Gruzija. MFP III ir MFP COVID-19

2018 m. pradėta MFP III operacija Gruzijai 9 buvo sėkmingai baigta išmokėjus antrąją ir paskutinę dalį 2020 m. lapkričio mėn. Šios dalies dydis buvo 25 mln. EUR, iš jų 5 mln. EUR išmokėta dotacijomis ir 20 mln. EUR – paskolomis.

Sulaukus oficialaus Gruzijos prašymo dėl naujos MFP per COVID-19 pandemiją, 2020 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino COVID-19 MFP dokumentų rinkinį, įskaitant naują Gruzijai skirtą 150 mln. EUR MFP programą. 2020 m. rugsėjo 30 d. Gruzijos parlamentas pasirašė ir ratifikavo su šia MFP susijusį susitarimo memorandumą ir susitarimą dėl paskolos programos, o tai reiškia, kad MFP teikiama iki 2021 m. rugsėjo mėn.

Pagal susitarimo memorandumą parama turi būti teikiama dviem dalimis po 75 mln. EUR. Pirmajai daliai buvo taikomos bendros išankstinės MFP politinės sąlygos ir atsižvelgta į tai, ar TVF programa vykdoma pagal planą. Ji buvo išmokėta 2020 m. lapkričio 25 d. Antroji dalis taip pat bus išmokėta įgyvendinus susitarimo memorandumu nustatytas politikos sąlygas toliau išvardytose srityse: viešųjų pirkimų, pensijų sistemos, bendrovių teisės, valstybės valdomų įmonių valdymo, teismų sistemos, efektyvaus energijos vartojimo ir darbo rinkos.

Šios MFP programos teikiamos kartu su tarptautinių finansų įstaigų ir dvišalių paramos teikėjų ištekliais, be kita ko, pagal TVF Gruzijai skirtą ketverių metų trukmės išplėstinės fondo priemonės programą, kuri buvo patvirtinta 2017 m. balandžio mėn. ir padidinta 2020 m. (iki apytiksliai 690 mln. EUR). TVF valdyba sėkmingai patvirtino visas su šia programa susijusias peržiūras, įskaitant naujausią peržiūrą 2021 m. balandžio mėn.

·Moldova. MFP ir MFP COVID-19 

2017 m. rugsėjo mėn. Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas pasirašė sprendimą, kuriuo Moldovai suteikiama 100 mln. EUR makrofinansinė parama 10 . Ratifikavus susitarimo memorandumą dvejų su puse metų trukmės MFP įsigaliojo 2018 m. sausio mėn., o pirmoji dalis (30 mln. EUR, iš kurių – 10 mln. EUR dotacijomis) buvo išmokėta 2019 m. spalio mėn.

Surengus diskusijas dėl išankstinių politinių sąlygų, 2020 m. birželio 9 d. buvo priimtas sprendimas dėl antrosios dalies išmokėjimo. 2020 m. vasario mėn. Moldovos Ministrui Pirmininkui buvo perduotas raštas, kuriame nustatytos aštuonios konkrečios sąlygos, kurios turėjo būti įgyvendintos artimiausiu metu siekiant skatinti tolesnes reformas, kad būtų galima įvertinti, ar buvo įvykdytos išankstinės politinės sąlygos. Teigiamai įvertinus sąlygų vykdymą, išmokėjimas buvo atliktas dviem dalimis: liepos 16 d. išmokėtas 20 mln. EUR paskolos komponentas, o rugpjūčio 1 d. – 10 mln. EUR subsidijos komponentas. Trečioji ir paskutinė MFP dalis buvo atšaukta, nes iki programos pabaigos 2020 m. liepos 18 d. nebuvo įvykdytos visos susijusios politikos sąlygos. MFP buvo susieta su TVF ketverių metų trukmės išplėstinės kredito priemonės ir išplėstinės fondo priemonės programa, kurios dydis yra 129,4 mln. SST (apie 178,7 mln. USD). 2020 m. kovo mėn. sėkmingai baigta šeštoji, galutinė, programos peržiūra.

2020 m. gegužės mėn. ES priėmė COVID-19 MFP dokumentų rinkinį ir atsižvelgdama į jį 2020 m. pritarė Moldovai skirtai naujai 100 mln. EUR MFP programai, kuria papildoma TVF 235 mln. USD specialioji programa (priimta 2020 m. balandžio mėn.). 2020 m. rugsėjo 18 d. Moldovos parlamentas pasirašė ir ratifikavo susitarimo memorandumą ir susitarimą dėl paskolos programos, o tai reiškia, kad MFP programa bus galima naudotis iki 2021 m. rugsėjo mėn.

MFP turi būti teikiama dviem dalimis po 50 mln. EUR. Pirmajai daliai buvo taikomos bendros išankstinės MFP politinės sąlygos, ji buvo išmokėta 2020 m. lapkričio 25 d. Antroji dalis taip pat bus išmokėta įgyvendinus susitarimo memorandumu nustatytas politikos sąlygas. Pagal programos sąlygas daugiausia dėmesio skiriama viešųjų finansų valdymo reformai, geram valdymui, kovai su korupcija ir verslo aplinkos gerinimui. Įvykdžius šias sąlygas, bus galima išmokėti antrąją dalį.

2020 m. liepos 27 d. TVF ir Moldova pasiekė naują tarnybų lygmens susitarimą dėl trejų metų trukmės 558 mln. USD vertės reformų programos pagal išplėstinę kredito priemonę ir išplėstinę fondo priemonę, bet TVF vykdomoji valdyba sustabdė jos priėmimą atsižvelgdama į šalies politinę raidą po 2020 m. prezidento rinkimų.

·Ukraina. MFP IV ir MFP COVID-19

2018 m. kovo 9 d. Europos Komisija, sulaukusi oficialaus Ukrainos prašymo, priėmė pasiūlymą dėl sprendimo, kuriuo Ukrainai kaip paskola suteikiama tolesnė 1 mlrd. EUR makrofinansinė parama. 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą 11 , kuriuo leidžiama ketvirta nuo 2014 m. 12 MFP operacija Ukrainai. 2018 m. lapkričio 30 d. buvo išmokėta pirmoji 500 mln. EUR dalis. Ukrainai įvykdžius įsipareigojimą įgyvendinti visas 12 struktūrinės politikos priemonių, 2020 m. gegužės 29 d. buvo išmokėta antroji 500 mln. EUR dalis.

Kadangi 2020 m. gegužės mėn. buvo priimtas COVID-19 MFP dokumentų rinkinys, 2020 m. Ukraina atitiko reikalavimus, susijusius su penkta 1,2 mlrd. EUR MFP programa. Per vasarą buvo susiderėta dėl susitarimo memorandumo – jis įsigaliojo 2020 m. rugsėjo 14 d., jį ratifikavus nacionaliniam parlamentui ir pasirašius Prezidentui. Taigi 12 mėnesių programos paramos teikimo laikotarpis baigiasi 2021 m. rugsėjo mėn. Programos struktūrinės politikos sąlygos grindžiamos ankstesnių MFP laimėjimais ir apima keturias sritis: viešųjų finansų valdymą, kovą su korupcija, verslo aplinkos gerinimą, sektorių politiką ir valstybės valdomų įmonių valdymą.

MFP turi būti teikiama dviem dalimis po 600 mln. EUR. Pirmosios dalies išmokėjimui buvo taikomos išankstinės MFP politinės sąlygos ir atsižvelgta į tai, ar TVF programa vykdoma pagal planą. Ši dalis buvo išmokėta 2020 m. gruodžio 9 d. Išmokėjusi šią dalį, ES pagal penkias viena po kitos vykdytas MFP programas Ukrainai 2014–2020 m. iš viso paskolino 4,4 mlrd. EUR. Antrosios dalies išmokėjimas siejamas su sąlyga, kad Ukraina įvykdys susitarimo memorandumu prisiimtą įsipareigojimą sėkmingai įgyvendinti aštuonias struktūrinės politikos priemones.

Ši Ukrainai skirta COVID-19 MFP teikiama kartu su kitais tarptautinių finansų įstaigų ir dvišalių paramos teikėjų ištekliais, visų pirma su MFP pagal TVF 18 mėnesių trukmės 5 mlrd. USD vertės rezervinį susitarimą, dėl kurio buvo susitarta 2020 m. birželio 9 d. Pirmoji 2,1 mlrd. USD dalis buvo išmokėta nedelsiant. Vis dar vykdoma pirmoji programos peržiūra, kurią TVF pradėjo 2020 m. gruodžio mėn. Tam, kad ji būtų baigta tarnybų lygmeniu ir kad ją patvirtintų TVF vykdomoji valdyba, turi būti įgyvendinti labai svarbūs išankstiniai veiksmai, kuriais siekiama stiprinti su korupcija kovojančių institucijų teisinį pagrindą. Kaip ir visų MFP gaunančių šalių partnerių atveju, tebetaikoma bendra MFP išmokėjimo sąlyga, t. y. TVF programa turi būti vykdoma pagal planą.

3.2.Pietinės kaimyninės šalys

·Jordanija. MFP III ir MFP COVID-19 

Jordanija, sėkmingai užbaigusi MFP II ir atsižvelgdama į mokestinius uždavinius bei ypatingas aplinkybes, kurios susiklostė dėl to, kad šalies teritorijoje gyvena daug Sirijos pabėgėlių, 2019 m. liepos mėn. pateikė prašymą suteikti papildomą MFP. Atsižvelgdama į tai, 2019 m. rugsėjo 6 d. Komisija priėmė pasiūlymą, kuriuo Jordanijai kaip 500 mln. EUR paskola suteikiama trečia MFP (MFP III). 2020 m. sausio 15 d. teisėkūros institucijos priėmė šį pasiūlymą 13 . Parama turi būti suteikiama trimis dalimis.

Vėliau 2020 m., kai Jordanijos ekonomikai, kuri ir taip buvo prislėgta sunkumų, smogė COVID-19 pandemija, šalies institucijos paprašė suteikti papildomą MFP (prašymas pateiktas 2020 m. balandžio mėn.). Savo ruožtu ES, 2020 m. gegužės mėn. priimdama COVID-19 MFP dokumentų rinkinį, pritarė Jordanijai skirtai papildomai 200 mln. EUR vertės MFP programai (padidinant pagal MFP III skirtus išteklius). Susitarimo memorandumas įsigaliojo 2020 m. spalio 2 d., o susitarimas dėl paskolos programos – 2020 m. spalio 7 d. (šie dokumentai taikomi abiem MFP operacijoms). Todėl paramos pagal COVID-19 programą teikimo 12 mėnesių trukmės laikotarpis baigiasi 2021 m. spalio mėn., o MFP III paramos teikimo laikotarpis – 2023 m. balandžio mėn. Programoje nustatytomis politikos sąlygomis daugiausia dėmesio skiriama viešųjų finansų valdymo gerinimui, kovai su korupcija, viešųjų paslaugų sektoriaus, socialinės ir darbo rinkos politikos reformoms ir valdymui.

Pirmajai daliai (250 mln. EUR paskolomis) buvo taikomos bendros išankstinės MFP politinės sąlygos ir atsižvelgta į tai, ar TVF programa vykdoma pagal planą. Ši dalis buvo išmokėta 2020 m. lapkričio 25 d. 14 Antrajai daliai (250 mln. EUR paskolomis) ir trečiajai daliai (200 mln. EUR paskolomis) papildomai taikomos konkrečios politikos sąlygos, dėl kurių Jordanija ir ES susitarė susitarimo memorandumu; šias dalis numatoma išmokėti, kai bus įvykdytos tos politikos sąlygos.

Šios MFP programos teikiamos kartu su tarptautinių finansų įstaigų ir dvišalių paramos teikėjų ištekliais, be kita ko, pagal TVF Jordanijai skirtą ketverių metų trukmės išplėstinės fondo priemonės programą, kuri buvo patvirtinta 2020 m. kovo 25 d. (1,2 mlrd. EUR, 270 proc. kvotos). Be šios programos, 2020 m. gegužės 20 d. TVF Jordanijai taip pat skyrė apie 366 mln. EUR skubią paramą pagal skubaus finansavimo priemonę, kad šaliai padėtų šalinti COVID-19 pandemijos poveikį. 2020 m. gruodžio mėn. TVF valdyba baigė pirmąją peržiūrą pagal išplėstinę fondo priemonę ir nedelsdama skyrė apie 148 mln. USD, o tai reiškia, kad 2020 m. TVF iš viso Jordanijai išmokėjo 689 mln. USD. Tarnybų lygmens susitarimas dėl antrosios peržiūros buvo pasiektas 2021 m. kovo mėn., o TVF nurodė, kad „programa toliau vykdoma griežtai pagal planą ir padaryta didelė pagrindinių reformų įgyvendinimo pažanga“. Remdamosi šia peržiūra institucijos paprašė TVF skirti papildomus 200 mln. USD. Susitarimą turi patvirtinti TVF valdyba.

·Tunisas. MFP COVID-19

2020 m. gegužės mėn. priimtu COVID-19 MFP dokumentų rinkiniu ES pritarė Tunisui skirtais 600 mln. EUR MFP programai. 2020 m. lapkričio 24 d. buvo pasirašytas susitarimo memorandumas ir susitarimas dėl paskolos programos, 2021 m. balandžio 15 d. juos ratifikavo Tuniso parlamentas ir 2021 m. gegužės 11 d. šie dokumentai įsigaliojo po paskelbimo Tuniso oficialiajame leidinyje. Taigi 12 mėnesių programos paramos teikimo laikotarpis baigiasi 2022 m. gegužės mėn. Programa nustatytomis politikos sąlygomis daugiausia dėmesio skiriama keturioms teminėms sritims: viešųjų finansų valdymui ir pilietinio sektoriaus reformai, valstybės valdomų įmonių reformoms, socialinei apsaugai ir investavimo aplinkai. 

MFP turi būti teikiama dviem dalimis po 300 mln. EUR. Pirmajai daliai buvo taikomos bendros išankstinės MFP politinės sąlygos ir ji buvo išmokėta 2021 m. birželio 1 d. Antrąją dalį numatoma išmokėti 2021 m. antroje pusėje, kai bus įgyvendintos politikos sąlygos.

Pagalba siekiama papildyti kitų paramos teikėjų skirtus išteklius, be kita ko, TVF, kuris pagal 2020 m. balandžio 10 d. patvirtintą skubaus finansavimo priemonės programą Tunisui skyrė 685 mln. EUR.

3.3.Vakarų Balkanai 

·Albanija. MFP COVID-19

Po stiprių žemės drebėjimų 2019 m. lapkričio mėn. ir užgriuvus su COVID-19 pandemija susijusiems sunkumams, 2020 m. balandžio 15 d. Albanija oficialiai paprašė suteikti MFP. Atsižvelgdama į tai ir pagal 2020 m. gegužės mėn. priimtą COVID-19 MFP dokumentų rinkinį ES pritarė Albanijai skirtai 180 mln. EUR MFP programai. Susitarimo memorandumas ir susitarimas dėl paskolos programos buvo pasirašyti 2020 m. lapkričio 3 d. ir atitinkamai įsigaliojo 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. sausio 26 d. Taigi 12 mėnesių MFP teikimo laikotarpis baigiasi 2021 m. lapkričio mėn. Programa nustatytomis politikos sąlygomis siekiama pašalinti dalį trūkumų šiose srityse: viešųjų finansų valdymo, finansų sektoriaus, gero valdymo, kovos su korupcija ir socialinės apsaugos politikos.

MFP turi būti teikiama dviem dalimis po 90 mln. EUR. Pirmajai daliai buvo taikomos bendros išankstinės MFP politinės sąlygos ir ji buvo išmokėta 2021 m. kovo 31 d. Antrąją dalį numatoma išmokėti 2021 m. antroje pusėje, kai bus įvykdytos politikos sąlygos.

Pagalba siekiama papildyti kitų paramos teikėjų skirtus išteklius, be kita ko, TVF, kuris pagal 2020 m. balandžio 10 d. patvirtintą skubaus finansavimo priemonės programą Albanijai skyrė 174 mln. EUR.

·Bosnija ir Hercegovina. MFP COVID-19

2020 m. balandžio 14 d. sulaukus oficialaus Bosnijos ir Hercegovinos prašymo dėl MFP per COVID-19 pandemiją, 2020 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino COVID-19 MFP dokumentų rinkinį, įskaitant naują Bosnijai ir Hercegovinai skirtą 250 mln. EUR MFP programą. Susitarimo memorandumas ir susitarimas dėl paskolos programos buvo pasirašyti 2021 m. sausio 15 d., jie įsigalios po to, kai šalis baigs ratifikavimo procesą ir abu dokumentai bus paskelbti Oficialiajame leidinyje.

MFP bus suteikta dviem dalimis po 125 mln. EUR. Pirmajai daliai taikomos bendros išankstinės MFP politinės sąlygos ir ji bus išmokėta įsigaliojus susitarimo memorandumui. Antroji dalis bus išmokėta ne anksčiau nei praėjus trims mėnesiams po pirmosios dalies išmokėjimo ir įvykdžius nustatytas politikos sąlygas. Politikos priemonės taikomos toliau išvardytoms keturioms teminėms sritims: ekonomikos valdymui ir institucijų stiprinimui, finansų sektoriaus stabilumui, skaidrumui ir kovai su korupcija, geresniam darbo rinkos veikimui.

Pagalba siekiama papildyti kitų paramos teikėjų skirtus išteklius, be kita ko, TVF, kuris pagal 2020 m. balandžio 9 d. patvirtintą skubaus finansavimo priemonės programą skyrė 330 mln. EUR.

·Kosovas. MFP COVID-19

2020 m. balandžio 8 d. sulaukus oficialaus Kosovo prašymo dėl MFP per COVID-19 pandemiją, 2020 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino COVID-19 MFP dokumentų rinkinį, įskaitant naują Kosovui skirtą 100 mln. EUR MFP programą. Susitarimo memorandumas ir susitarimas dėl paskolos programos įsigaliojo 2020 m. rugsėjo 8 d. Programa nustatytomis politikos sąlygomis daugiausia dėmesio skiriama siekiams stiprinti viešuosius finansus ir finansinį stabilumą, kovoti su šešėliniu sektoriumi, įgyvendinti teisinės valstybės strategiją ir gerinti jaunimo užimtumo perspektyvas.

MFP turi būti teikiama dviem dalimis po 50 mln. EUR. Pirmajai daliai buvo taikomos bendros išankstinės MFP politinės sąlygos, ji buvo išmokėta 2020 m. spalio 6 d. Antroji (paskutinė) dalis buvo išmokėta 2021 m. birželio 1 d. Kosovui įvykdžius susijusias politikos sąlygas.

Pagalba siekiama papildyti TVF pagal skubaus finansavimo priemonę skirtą ir 2020 m. balandžio 10 d. patvirtintą finansavimą (52 mln. EUR, 50 proc. Kosovo TVF kvotos).

·Juodkalnija. MFP COVID-19

2020 m. balandžio 15 d. sulaukusi oficialaus Juodkalnijos prašymo dėl MFP, ES pritarė Juodkalnijai skirtai 60 mln. EUR MFP programai pagal 2020 m. gegužės mėn. priimtą COVID-19 MFP dokumentų rinkinį, paramą skiriant paskolų forma. Susitarimo memorandumas ir susitarimas dėl paskolos programos buvo pasirašyti 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir atitinkamai įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Programa nustatytomis politikos sąlygomis daugiausia dėmesio skiriama siekiams stiprinti viešuosius finansus, kovą su korupcija ir finansinį stabilumą, gerinti verslo aplinką ir reformuoti socialinės apsaugos sistemą.

MFP turi būti teikiama dviem dalimis po 30 mln. EUR. Pirmajai daliai buvo taikomos bendros išankstinės MFP politinės sąlygos, ji buvo išmokėta 2020 m. spalio 6 d. Antroji (paskutinė) dalis buvo išmokėta 2021 m. birželio 1 d. Juodkalnijai įvykdžius susijusias politikos sąlygas.

Pagalba siekiama papildyti kitų paramos teikėjų skirtus išteklius, be kita ko, TVF, kuris pagal 2020 m. birželio 24 d. patvirtintą skubaus finansavimo priemonės programą Juodkalnijai skyrė 75 mln. EUR.

·Šiaurės Makedonija. MFP COVID-19

2020 m. staiga baigėsi Šiaurės Makedonijos ekonomikos pakilimas, nes dėl pandemijos sumažėjo vidaus ir išorės paklausa. Šiomis aplinkybėmis ir 2020 m. balandžio 15 d. sulaukusi oficialaus institucijų prašymo dėl MFP, ES pritarė Šiaurės Makedonijai skirtai 160 mln. EUR MFP programai pagal 2020 m. gegužės mėn. priimtą COVID-19 MFP dokumentų rinkinį, paramą skiriant paskolų forma. Susitarimo memorandumas ir susitarimas dėl paskolos programos buvo pasirašyti 2020 m. liepos 17 d. ir atitinkamai įsigaliojo 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Programa nustatytomis politikos sąlygomis daugiausia dėmesio skiriama siekiams stiprinti viešuosius finansus, kovą su korupcija ir finansinį stabilumą, gerinti verslo aplinką ir reformuoti socialinės apsaugos sistemą.

MFP turi būti teikiama dviem dalimis po 80 mln. EUR. Pirmajai daliai buvo taikomos bendros išankstinės MFP politinės sąlygos ir ji buvo išmokėta 2020 m. spalio 6 d. Antroji (paskutinė) dalis buvo išmokėta 2021 m. birželio 1 d. Šiaurės Makedonijai įvykdžius susijusias politikos sąlygas.

Pagalba siekiama papildyti kitų paramos teikėjų skirtus išteklius, be kita ko, TVF, kuris pagal 2020 m. balandžio 10 d. patvirtintą skubaus finansavimo priemonės programą Šiaurės Makedonijai skyrė 176 mln. EUR.

Tinkamo MFP lėšų panaudojimo užtikrinimas: veiklos vertinimas, ex post vertinimas ir auditas

3.4.Veiklos vertinimas

Laikydamasi ES finansinio reglamento reikalavimų, Komisija, padedama išorės konsultantų, atlieka veiklos vertinimus, kad gautų deramus patikinimus, jog paramą gaunančiose šalyse tinkamai veikia administracinės ir finansinės procedūros.

Atliekant veiklos vertinimą daugiausia dėmesio skiriama viešųjų finansų valdymo sistemoms, visų pirma tam, kaip organizuojamas finansų ministerijų ir centrinių bankų darbas ir kokias procedūras jie taiko, t. y. kaip administruojamos sąskaitos, į kurias pervedamos ES lėšos. Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas išorės audito institucijų veiklai, nepriklausomumui ir darbo programoms ir tam, kiek veiksminga yra jų kontrolė. Tikrinamos ir centriniu lygmeniu vykdomos viešųjų pirkimų procedūros.

2020 m. buvo atlikta dešimt veiklos vertinimų, susijusių su naujomis MFP teikimo per COVID-19 pandemiją programomis ir nauja Jordanijai skirtą MFP III programa, ir buvo padaryta išvada, kad finansinės ir administracinės procedūros šalyse partnerėse yra patikimos ir todėl tinkamos taikyti MFP tikslais.

3.5.Ex post vertinimai 

Vadovaudamasi ES finansiniu reglamentu ir atitinkamais MFP sprendimais, Komisija, siekdama įvertinti MFP programų poveikį, atlieka baigtų įgyvendinti MFP programų ex post vertinimus 15 . Du pagrindiniai šių vertinimų tikslai yra šie:

I.išanalizuoti MFP poveikį paramą gaunančios šalies ekonomikai, ypač jos išorės pozicijos tvarumui ir

II.įvertinti papildomą ES veiksmų naudą.

2020 m. buvo atlikti du ex post vertinimai, susiję su Tunisui skirta MFP I programa ir Ukrainai skirta MFP III programa. Prie jų pridedami tarnybų darbiniai dokumentai buvo paskelbti atitinkamai 2021 m. sausio mėn. ir balandžio mėn.

·MFP I Tunisui. „Atliekant vertinimą nustatyta, kad MFP I buvo efektyvi padedant gerinti Tuniso mokėjimų balansą, taip pat remiant fiskalinį konsolidavimą, nes buvo taikomos labai palankios finansinės ir politinės sąlygos. MFP padengė apie 11,3 % likusio finansavimo trūkumo 2015–2016 m. laikotarpiu ir padidino pasitikėjimą Tuniso ekonomika.“ 16  

·MFP III Ukrainai. „Ukrainai skirtos trečiosios MFP mastas ir palankios sąlygos leido sutaupyti lėšų, būtinų struktūrinėms reformoms įgyvendinti. ES gebėjimas gana greitai sutelkti ir koordinuoti didelius finansinius išteklius buvo vienas pagrindinių intervencijos veiksnių, nes tuo metu Ukrainos finansavimo poreikiai dar buvo labai dideli. MFP sąlygos turėjo politiškai stiprinantį poveikį, kuris padėjo sutelkti Ukrainos valdžios institucijas vykdyti esmines reformas. Dėl pasitikėjimo stiprinimo poveikio programa taip pat suteikė pridėtinės vertės privačiajam sektoriui.“ 17

Galiausiai, 2020 m. Komisija pradėjo visų 2010–2020 m. įgyvendintų MFP programų metavertinimą. Atliekant šį vertinimą bus įvertinti MFP priemonės principai ir ypatumai ir siekiama suteikti informacijos, kaip pagerinti jos tinkamumą, veiksmingumą, efektyvumą, pridėtinę vertę ir gebėjimą reaguoti į ES išorės veiksmų prioritetus, taip pat padėti užtikrinti kasdienį MFP intervencijų valdymą. Šį metavertinimą numatoma baigti 2021 m. rudenį.

Bendros tendencijos, susijusios su MFP priemone

3.6.MFP priemonės veikimas 

2013 m. Bendrame Europos Parlamento ir Tarybos pareiškime dėl MFP 18 pažymima, kad parama yra makroekonominio ir finansinio pobūdžio, ir aiškiai teigiama, kad ja „siekiama atkurti reikalavimus atitinkančių šalių ir teritorijų, patiriančių išorės finansavimo sunkumų, tvarią išorės finansų būklę“. Todėl siekiant MFP sėkmingai taikyti kaip skubią priemonę svarbu, kad ji būtų sutelkta veiksmingai ir laiku.  

Tuo pat metu tiek Europos Audito Rūmų pažymėjo, tiek ex post vertinimuose buvo nurodyta, kad Europos Parlamento ir Tarybos vėlavimas priimti MFP sprendimus pagal įprastą teisėkūros procedūrą gali būti svarbus trūkumas, nes priemone siekiama reaguoti į mokėjimų balanso krizę, todėl „Komisija su savo teisėkūros partneriais turėtų išnagrinėti galimybes paspartinti vėlesnių MFP programų patvirtinimo procedūras, visų pirma skubaus finansavimo atveju“ 19 .

Vis dėlto Komisija pažymi, kad iš patirties, susijusios su COVID-19 MFP dokumentų rinkiniu, yra žinoma, kad taikant esamą MFP struktūrą galima sudaryti sąlygas užtikrinti lankstumą ir supaprastinimą, kurių reikia siekiant greitai priimti priemonę. Komisija bendradarbiavo su Parlamentu ir Taryba siekdama susitarti, kad būtų naudojamos esamos skubos procedūros, kuriomis sudaromos sąlygos abiem teisėkūros institucijoms priimti su parama susijusius dokumentus per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo (jei būtų taikomas SESV 213 straipsnis, tuo atveju, kai reikia skubiai suteikti paramą, tai reikštų, kad dokumentus priima tik Taryba). Europos Parlamentas pritaikė specialią Darbo tvarkos taisyklių nuostatą (163 straipsnis), kuria leidžiama nedelsiant priimti sprendimą plenariniame posėdyje ir nereikia, kad jį pagal įprastą tvarką iš pradžių priimtų Tarptautinės prekybos komitetas. Šis priėmimo procesas vyko greitai, nes visos institucijos suvokė, kad šiuo labai sudėtingu laikotarpiu reikia veikti skubiai.

Taigi Tarybos ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse yra numatyta pagreitinta procedūra, kuri reikalinga siekiant skubiai priimti sprendimus. Pasirodė, kad laiku užmezgus ir palaikant konstruktyvų ryšį galima surengti greitesnį priemonių priėmimo procesą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kurioje visapusiškai dalyvauja Europos Parlamentas, o to nebūtų buvę, jei Komisija būtų pasiūliusi priemones remdamasi SESV 213 straipsniu (taikomu tais atvejais, kai reikia suteikti skubią finansinę paramą).

Kaip minėta pirmiau, bendras MFP priemonės veikimas taip pat bus išsamiau įvertintas per šiuo metu atliekamą MFP metavertinimą; jį numatoma baigti 2021 m. antrojoje pusėje. 

3.7.MFP 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje

Kadangi ES kaimyninėms šalims tebėra būdingas geopolitinis ir ekonominis nestabilumas, kurį dar labiau paaštrina COVID-19 pandemijos humanitarinės ir ekonominės pasekmės, tikėtina, kad artimiausiais metais ES MFP poreikis išliks didelis.

2018 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl 2021–2027 m. DFP. Kalbant apie ES išorės veiksmus, Komisija pasiūlė supaprastinti esamas priemones siekiant geriau informuoti apie ES veiksmus, išvengti dubliavimosi, padaryti procesus ne tokius sudėtingus ir padidinti veiksmingumą ir papildomumą, kartu geriau parodant ES pridėtinę vertę. Kelios 2014–2020 m. DFP priemonės buvo įtrauktos į naują Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“. Tačiau MFP priemonė bus toliau įgyvendinama atskirai nuo KVTBP „Globali Europa“, o prireikus konkrečios MFP programos toliau bus pradedamos vykdyti priimant atskirus sprendimus pagal taikomą Sutarties teisinį pagrindą, nes MFP programų sprendimų priėmimo procesas turėtų ir toliau būti atskiras. Taigi, kaip įprasta, MFP bus toliau reglamentuojama remiantis SESV 212 straipsniu ir taikant įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią kiekvienai konkrečiai programai turi pritarti Taryba ir Europos Parlamentas.

MFP paskolos bus garantuojamos pagal naują išorės veiksmų garantiją, kuri buvo sukurta pagal KVTBP „Globali Europa“. Ši išorės veiksmų garantija bus taikoma privačiojo, valstybės ir vietos valdžios sektorių (EDVF+) garantijoms, MFP paskoloms ir Euratomo išorės paskoloms. Išorės veiksmų garantija bus remiama iš naujo Bendro atidėjinių fondo, į kurį bus įtrauktas esamas išorės veiksmų garantijų fondas, taip pat iš kitų ES išorės ir vidaus sričių garantijų fondų. 2018 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė, kad bendra operacijų pagal išorės veiksmų garantiją apimtis turėtų sudaryti iki 60 mlrd. EUR, iš kurių 14 mlrd. EUR buvo skirta MFP paskoloms, o atidėjinių norma turi būti 9 proc., kaip nurodyta ankstesnės DFP laikotarpio vidurio peržiūroje. Vėliau, vadovaujantis 2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtais sprendimais, išorės veiksmų garantijos suma buvo sumažinta, o jos suskirstymas papildomai pakeistas per trilogo procedūrą, kurioje dalyvavo teisėkūros institucijos ir Komisija. Numatoma, kad naujoji KVTBP „Globali Europa“ įsigalios 2021 m. birželio mėn., ją oficialiai priėmus Tarybai ir Parlamentui.

Žvilgsnis į ateitį – MFP programos ir biudžeto padėtis 2021 m.

Kaip aprašyta pirmiau, 2021 m. visų pirma bus toliau įgyvendinamos 10 dabartinių MFP programų. Tai reiškia, kad, jei bus patenkinamai įvykdytos visos būtinos sąlygos, likusioms dviem šalims (t. y. Bosnijai ir Hercegovinai bei Tunisui) bus išmokėta pirmoji dalis pagal COVID-19 MFP dokumentų rinkinį, o visoms paramą gaunančioms šalims – antroji dalis. Be to, priklausomai nuo reformų įgyvendinimo pažangos, 2021 m. taip pat galėtų būti išmokėta trečioji ir paskutinė dalis pagal Jordanijai skirtą MFP III.

Komisija yra pasirengusi apsvarstyti visus būsimus prašymus dėl MFP ir, jei tinkama, reikalavimus atitinkančioms partnerėms pasiūlys naujas ir (arba) tolesnes MFP programas.

1 lentelėje pateikiama 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. (negalutiniai duomenys) su MFP dotacijomis susijusių įsipareigojimų ir mokėjimų ir MFP paskolų išmokėjimo apžvalga. Numatoma, kad 2021 m. bendra MFP paskolų mokėjimų suma bus 2 365 mln. EUR.

1 lentelė.

Su MFP dotacijomis susiję įsipareigojimai ir mokėjimai ir MFP paskolų išmokėjimas 2019–2021 m. (EUR)

(1)

 Ši ataskaita parengta remiantis informacija, turėta 2021 m. gegužės mėn.

(2)

Makrofinansinės paramos ES nepriklausančioms šalims, išskyrus besivystančias šalis, teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 212 straipsnis. Kai trečiajai šaliai reikalinga skubi finansinė parama, ji gali būti grindžiama SESV 213 straipsniu.

(3)

Be to, makrofinansine parama papildomi kiti su kaimyninėmis šalimis ir Vakarų Balkanais susiję ES išorės veiksmai arba priemonės, įskaitant paramą biudžetui, kurios 2020 m. šiuose regionuose dotacijomis buvo išmokėta 1 059 mln. EUR. Naujausią paramos biudžetui ataskaitą galima rasti adresu https://ec.europa.eu/international-partnerships/system/files/budget-support-trends-and-results_en.pdf .

(4)

 Visos ex post vertinimo ataskaitos skelbiamos Komisijos interneto svetainėje, žr. https://ec.europa.eu/info/evaluation-reports-economic-and-financial-affairs-policies-and-spending-activities_en .

(5)

 Tuo metu, kai buvo vertinami gauti prašymai, šios 10 partnerių atitiko visus tinkamumo finansuoti pagal MFP programą kriterijus, be kita ko, išankstinę politinę sąlygą ir sąsajos su TVF programa kriterijų. 2020 m. Komisija taip pat gavo MFP prašymus iš Baltarusijos ir Armėnijos. Vis dėlto atlikus vertinimus buvo nustatyta, kad Baltarusija neįgyvendino išankstinės MFP politinės sąlygos (nors Europos Vadovų Taryba nurodė, kad įvairiomis priemonėmis, be kita ko, išsamiu ekonominės paramos demokratiškai Baltarusijai planu, yra pasirengusi remti taikų perėjimą prie demokratijos šioje šalyje). Diskusijos dėl Armėnijos buvo sustabdytos 2021 m. pradžioje po to, kai Armėnija labai sėkmingai rinkose pasiskolino 750 mln. USD iš esmės patenkindama savo trumpalaikius finansavimo poreikius.

(6)

 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2020/701 dėl makrofinansinės paramos teikimo plėtros ir kaimyninėms šalims partnerėms per COVID‐19 pandemiją (OL L 165, 2020 5 27, p. 31–37).

(7)

 MFP visada teikiama atsižvelgiant į išmokomis skatinamą TVF programą. Iš principo, paramą gaunančios šalys, kurios yra su TVF sudariusios rezervinį susitarimą arba vykdo programą pagal išplėstinę fondo priemonę (arba yra sudariusios panašų susitarimą dėl TVF prižiūrimos koregavimo ir reformų programos), turi vykdyti savo TVF programą pagal planą, o tai matyti iš sėkmingų peržiūrų. Per COVID-19 krizę MFP išimties tvarka taip pat skiriama šalims, gaunančioms iš TVF skubų finansavimą (pvz., pagal greito finansavimo priemonę), kurį TVF išmoka per vieną kartą.

(8)

 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2018/598 dėl tolesnio makrofinansinės paramos teikimo Gruzijai (OL L 103, 2018 4 23, p. 8–13).

(9)

 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/1565 suteikti Moldovos Respublikai makrofinansinę paramą (OL L 242, 2017 9 20, p. 14–21).

(10)

2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2018/947 dėl tolesnio makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 171, 2018 7 6, p. 11).

(11)

Ankstesnių trijų operacijų bendra vertė buvo 3,4 mlrd. EUR, iš kurių buvo išmokėta 2,8 mlrd. EUR: 2014–2015 m. buvo išmokėta 1,6 mlrd. EUR (pagal MFP I ir II), o dvi dalys po 600 mln. EUR buvo išmokėtos 2015 m. liepos mėn. ir 2017 m. balandžio mėn. (pagal MFP III).

(12)

2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2020/33, kuriuo Jordanijos Hašimitų Karalystei suteikiama papildoma makrofinansinė parama (OL L 14, 2020 1 17, p. 1– 7).

(13)

Paskirstyta Sprendimu (ES) 2020/33 (100 mln. EUR) ir Sprendimu (ES) 2020/701 (150 mln. EUR).

(14)

Visos ex post vertinimo ataskaitos skelbiamos Komisijos interneto svetainėje, žr. https://ec.europa.eu/info/evaluation-reports-economic-and-financial-affairs-policies-and-spending-activities_en .

(15)

 Skelbiama adresu https://ec.europa.eu/info/evaluation-reports-economic-and-financial-affairs-policies-and-spending-activities/ex-post-evaluation-macro-financial-assistance-mfa-operation-tunisia_en .

(16)

 Skelbiama adresu https://ec.europa.eu/info/evaluation-reports-economic-and-financial-affairs-policies-and-spending-activities/ex-post-evaluation-mfa-operations-ukraine_en .

(17)

 Bendras Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas, priimtas kartu su sprendimu, kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė parama (2013 m. rugpjūčio 12 d. Sprendimas (ES) 2013/778). Skelbiama adresu  
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013D0778&from=LT . 

(18)

 Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 03/2017 skelbiama adresu https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR17_3/SR_TUNISIA_LT.pdf .