EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52020XC1202(02)

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 17 straipsnio 6 dalį 2020/C 417/10

C/2020/8565

OJ C 417, 2.12.2020, p. 59–62 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2020 12 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 417/59


Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 17 straipsnio 6 dalį

(2020/C 417/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/787 (1) 27 straipsnį.

TECHNINĖS BYLOS PAGRINDINĖS SPECIFIKACIJOS

„VASI VADKÖRTE PÁLINKA“

Bylos numeris PGI-HU-02408 – 2017 12 22

1.   Registruotina geografinė nuoroda

„Vasi vadkörte pálinka“

2.   Spiritinio gėrimo kategorija

Vaisių spiritas (Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 9 kategorija)

3.   Spiritinio gėrimo apibūdinimas

3.1.   Fizinės, cheminės ir (arba) juslinės savybės

Cheminės ir fizinės savybės

Cianido rūgšties kiekis – ne daugiau kaip 5 g/hl absoliutaus alkoholio.

Vario kiekis – ne daugiau kaip 9 mg/l galutiniame produkte.

Juslinės savybės

Skaidrus, bespalvis.

Jo aromatui būdingas subtilus kvapnumas ir aštrumas, taip pat juntami kriaušių, citrusinių vaisių ir prieskonių pokvapiai.

Jis yra sauso, subtiliai gaivaus ir aštraus skonio, juntami švelnūs medaus ir dūmų poskoniai, o pavartojus burnoje lieka ryškus poskonis. Jam taip pat būdingi citrusinių vaisių aromatai, subtilus aštrumas ir stiprumas.

Paliktas pastovėti jis išlaiko naudotiems vaisiams būdingą skonį ir aromatą.

3.2.   Specifinės savybės (palyginti su tos pačios kategorijos spiritiniais gėrimais)

Spiritinio gėrimo „Vasi vadkörte pálinka“ juslinės savybės yra unikalios – gaivus, išskirtinis, aštrokas citrusinių vaisių kvapas ir skonis, prieskonių ir medaus poskoniai, o tekstūra dėl maišant gėrimo „Vasi vadkörte pálinka“ mentalą naudojamų miškinių kriaušių veikiau yra stipri, o ne švelni.

Spiritinis gėrimas „Vasi vadkörte pálinka“ gaminamas iš vietinių oficialiai pripažintų kriaušių veislių, auginamų 4 punkte išvardytų medžių administracinėje teritorijoje, kriaušių. Pagrindinė spiritinio gėrimo „Vasi vadkörte pálinka“ sudedamoji dalis – ne mažiau kaip 75 proc. miškinių kriaušių, o likusią dalį (beveik 25 proc.) sudaro vietinių oficialiai pripažintų veislių (‘Bosc kobak’, ‘Conference’, ‘Clapp kedveltje’, ‘Hardenpont téli vajkörte’, ‘Tüskés körte’, ‘Sózó körte’) kriaušės. Spiritinio gėrimo „Vasi vadkörte pálinka“ aštrumą ir gaivumą lemia miškinių kriaušių, kurios sudaro ne mažiau kaip 75 proc. mentalo ir kurių derlių sunku nuimti, nedidelis cukraus kiekis ir aštrumas.

4.   Geografinė vietovė

Spiritinis gėrimas „Vasi vadkörte pálinka“ gaminamas Vašo ir Zalos medžių administracinėje teritorijoje. Mentalas maišomas, produktas fermentuojamas, distiliuojamas ir paliekamas pastovėti tik šioje geografinėje vietovėje esančiose komercinėse pálinka varyklose.

5.   Spiritinio gėrimo gamybos būdas

Pagrindiniai pálinka gamybos etapai yra šie:

a)

vaisių atrinkimas ir priėmimas,

b)

mentalo maišymas ir fermentacija,

c)

distiliavimas,

d)

palikimas pastovėti ir pálinka laikymas,

e)

pálinka gamyba, apdorojimas ir maišymas.

a)   Vaisių atrinkimas ir priėmimas

Kalbant apie veisles, ne mažiau kaip 75 proc. priimtų kriaušių turi būti miškinės kriaušės (paprastosios miškinės kriaušės Pyruspyraster porūšis pyraster); likusius daugiausia 25 proc. turi sudaryti vietinių pripažintų veislių kriaušės.

Vietinės oficialiai pripažintos kriaušių veislės – ‘Bosc kobak’, ‘Conference’, ‘Clapp kedveltje’, ‘Hardenpont téli vajkörte’, ‘Tüskés körte’ ir ‘Sózó körte’.

Pálinka gaminama iš tinkamai sunokusių vaisių, t. y. vaisių, kurių sausoji medžiaga sudaro ne mažiau kaip 14 proc. ir kurie yra geros arba labai geros kokybės. Priimamų vaisių kiekis nustatomas juos pasveriant. Priėmimo etapu vaisių kokybė vertinama sudarant imtį. Kokybės patikrinimas ir priėmimas (cukraus kiekio ir pH nustatymas) grindžiamas juslinių savybių vertinimu (sunokimas – nuo sunokusių iki pernokusių, sveiki, švarūs, be pašalinių medžiagų – dirvožemio, lapų, šakelių, akmenų, metalo ar kitų medžiagų, be pelėsio ar puvimo požymių vaisiai) ir sausosios medžiagos kiekio vertinimu. Be to, su vaisiais turi būti pateikiami jų kilmę patvirtinantys dokumentai. Reikalaujama, kad tiekėjas deklaruotų vaisių kilmę ir tai, kad laikomasi išlaukos.

b)   Mentalo maišymas ir fermentacija

Mentalo maišymas

„Vasi vadkörte pálinka“ mentalo maišymo unikali savybė – cukraus kiekis, kuris dėl gamyboje naudojamų miškinių kriaušių nedidelio cukraus kiekio yra 3–5 proc.

Fermentacija

Fermentacijos metu turi būti išlaikyta 16–23 oC temperatūra ir pasiekta palankiausia pH vertė – 2,8–3,2. Priklausomai nuo naudojamų kriaušių vidinių savybių, tinkamiausia fermentacijos trukmė – 10 dienų.

Fermentuotas mentalas turi būti kuo greičiau distiliuojamas arba iki to laiko, kai gali prasidėti distiliavimas, turi būti užtikrintos tinkamos pagrindinės laikymo sąlygos (temperatūra turi būti kuo žemesnė (0–10 °C), būtina naudoti vandens plombą, o talpyklas reikia užpildyti iki pat karštų).

c)   Distiliavimas

„Vasi vadkörte pálinka“ galima paruošti naudojant vieno etapo distiliavimo kolonose sistemą arba tradicinę distiliavimo sistemą, naudojant įrangą „pot still“. Distiliuoto produkto alkoholio koncentracija – 55–85 tūrio procentų.

d)   Palikimas pastovėti ir pálinka laikymas

Po rafinavimo pálinka turi būti paliekama pastovėti nerūdijančio plieno talpyklose ir laikoma gryna.

e)   Pálinka gamyba, apdorojimas ir maišymas

Pálinka turi būti atvėsinama iki -5 – -3 °C temperatūros, o tada turi būti pašalinamos kitos priemaišos, išfiltruojant jas per filtrą. Po filtravimo pálinka laikoma tol, kol sušyla iki 18–20 °C. Pálinka gali būti maišoma tik tada, kai siekiama užtikrinti, kad ne mažiau kaip 75 proc. mentalo cukraus, kaip žaliavos, būtų gaunama iš miškinių kriaušių ir ne daugiau kaip 25 proc. – iš kitų pirmiau nurodytų veislių kriaušių.

Prieš išpilstant į butelius gėrimo alkoholio koncentracija turi būti pakoreguota taip, kad pálinka būtų tinkama vartoti, – įpilama geriamojo vandens, atsižvelgiant į nurodytą į butelius supilstyto produkto nuokrypį (± 0,3 tūrio procentų).

6.   Ryšys su geografine aplinka arba kilme

6.1.   Išsamūs duomenys apie geografinę vietovę arba kilmę, svarbūs ryšiui nustatyti

Miškinė kriaušė – šnekamojoje kalboje vadinama „laukine kriauše“ – vietinė Vašo ir Zalos medėse auganti kriaušių veislė. Dažniausiai ji auga natūraliose miškų vietovėse.

Vakarinė Vašo ir Zalos medžių dalis yra Alpių papėdėje, o kraštovaizdis nuo vakarų iki rytų – kalvotesnis. Didžioji vietovės dalis yra apaugusi miškais. Šioje vietovėje esantys dirvožemiai daugiausia yra rudžemiai, juodžemių tipo, vidutinės struktūros, rūgštoki. Dėl savo išsidėstymo šios medės sudaro vieną iš drėgniausių Vengrijos regionų – Alpokalją (Žemutines Alpes), tačiau kritulių kiekis per metus nuo vakarų iki rytų mažėja. Klimatas šiose medėse šiek tiek skiriasi: judant nuo vakarinių vietovių link plokštesnės rytinės regiono dalies, klimatas yra sausesnis ir labiau žemyninis, tačiau temperatūra dideliuose miško plotuose yra žemesnė nei vietovėse, kuriose miškai neauga. Nuožulnūs papėdės paviršiai ir kaimyninės vietovės sudaro miškinių kriaušių auginimo vietovę, kurioje vidutinis kritulių kiekis per metus yra 600–800 mm, nors nokimo laikotarpiu rugsėjo ir spalio mėn. kritulių iškrenta nedaug. Šioje vietoje būna daug saulės – 1 700–1 800 saulėtų valandų per metus. Dėl netoliese esančių Alpių šioje vietovėje yra šiek tiek vėsiau nei kaimyninėse medėse.

Miškinėms kriaušėms tinka į pietus atsigręžusios, sausos ir saulėtos vietovės, kurios yra neįmirkstančios ir kuriose nokimo laikotarpiu būna šilta, taip pat šių vietovių labiau suspaustas rudžemis, juodžemių tipo dirvožemiai ir miškai, kuriuose yra žemesni vainikai. Esant tinkamam dirvožemiui ir mikroklimatui, kaip, pavyzdžiui, šioje geografinėje vietovėje, miškinė kriaušė gali išgyventi dešimtmečius ar net šimtmečius. Kasmet kintančios oro sąlygos gali turėti įtakos derliui.

6.2.   Geografinės vietovės nulemtos specifinės spiritinio gėrimo savybės

Spiritinio gėrimo „Vasi vadkörte pálinka“ ir geografinės vietovės ryšys grindžiamas produkto kokybe ir reputacija.

Tai, kad ne mažiau kaip 75 proc. miškinių kriaušių, naudojamų mentalui maišyti, yra iš Vašo ir Zalos medžių, lemia unikalias „Vasi vadkörte pálinka“ juslines savybes.

Dėl didelio saulėtų valandų skaičiaus ir kritulių kiekio šios miškinės kriaušės gerai sunoksta. Siekiant nuimti miškinių kriaušių derlių, reikia įgūdžių – sunokimą galima nustatyti pagal vaisių spalvą ir juos liečiant. Siekiama nuskinti kuo daugiau visiškai sunokusių vaisių.

Dėl rudžemių, juodžemių ir rūgštokų dirvožemių ir palyginti vėsaus vietovės klimato miškinės kriaušės turi gana didelį rūgščių kiekį, kuris atsispindi distiliato skonio sudedamosiose dalyse, – kriaušės suteikia distiliatui savo gaivumo bei citrusinių vaisių skonį, ir iš dalies savo aštrumo.

Kadangi miškinėse kriaušėse yra daug mažiau cukraus nei kituose vaisiuose, siekiant pagaminti pálinka vienetą reikia daugiau miškinių kriaušių nei gaminant paprastą kriaušių pálinka. Gėrimui „Vasi vadkörte pálinka“ pagaminti naudojama didelė miškinių vaisių dalis atsiskleidžia dėl savo skonio sudedamųjų dalių. Miškinės kriaušės suteikia gėrimui „Vasi vadkörte pálinka“ ne tik jam būdingą aštrumą, bet ir ryškumą, ne švelnią, o stiprią tekstūrą, taip pat prieskonių ir medaus poskonius.

Kadangi dėl didelio naudojamų miškinių kriaušių kiekio gėrimas „Vasi vadkörte pálinka“ yra aštroko skonio, reikia turėti gerų įgūdžių, siekiant nustatyti, kada atskirti viršutinį distiliatą nuo viso distiliato, kad į jį nepatektų poskonių, kurie gali sugadinti skonį.

„Vasi vadkörte pálinka“ reputaciją patvirtina toliau išvardyti jo pelnyti apdovanojimai:

2011 m. Antrajame atvirame Vašo medės pálinka ir spiritinių gėrimų konkurse pelnytas aukso medalis,

2013 m. Ketvirtajame atvirame Vašo medės pálinka ir spiritinių gėrimų konkurse pelnytas sidabro medalis,

2015 m. Šeštajame atvirame Vašo medės pálinka ir spiritinių gėrimų konkurse pelnytas sidabro medalis,

2015 m. Vašo medės sėklavaisių pálinka ir spiritinių gėrimų konkurse pelnytas aukso medalis,

2016 m. Septintajame atvirame Vašo medės pálinka ir spiritinių gėrimų konkurse pelnytas sidabro medalis,

2017 m. Vašo medės sėklavaisių pálinka ir spiritinių gėrimų konkurse pelnytas bronzos medalis.

Nuo 2006 m. spiritinis gėrimas „Vasi vadkörte pálinka“ buvo naudojamas keliuose dideliuose nacionaliniuose pristatymo ir degustacijų renginiuose. Tarp šių renginių – Diulos pálinka festivalis, Budapešto pálinka festivalis, Bekeščabos alaus ir kiaulienos karkos festivalis, Sombathėjaus savária festivalis, Šoprono gastronomijos festivalis (Ízutazás), taip pat „Sirha“, „FeHoVa“ ir OMÉK tarptautinės mugės ir Nacionalinė žemės ūkio ir maisto paroda Budapešte.

7.   Europos sąjungos, nacionalinės ir (arba) regioninės nuostatos

1997 m. įstatymas XI dėl prekių ženklų ir geografinių nuorodų apsaugos;

2008 m. įstatymas LXXIII dėl pálinka, vynuogių išspaudų pálinka ir Nacionalinės pálinka tarybos;

2009 m. liepos 30 d. Vyriausybės dekretas Nr. 158/2009, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės dėl žemės ūkio produktų ir maisto geografinių nuorodų apsaugos ir dėl produktų patvirtinimo;

2012 m. vasario 29 d. Vyriausybės dekretas Nr. 22/2012 dėl Nacionalinio maisto grandinės saugos biuro;

2013 m. balandžio 29 d. Kaimo plėtros ministerijos nutarimas Nr. 49/2013 dėl tam tikrų natūralios kilmės teršalų ir pavojingų medžiagų maisto produktuose ribinių verčių ir dėl tam tikrų medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais.

8.   Informacija apie pareiškėją

8.1.   Valstybė narė, trečioji šalis arba juridinis ar fizinis asmuo

Pavadinimas: Birkás Pálinka Kft.

8.2.   Visas adresas (gatvė, namo numeris, vietovė, pašto kodas, šalis)

Adresas: Győrvár, 9821 Győrvár, Hrsz. 435, 9821 Hungary

E. paštas birkas@birkaspalinka.hu

Tel. +36 302563066

9.   Geografinės nuorodos papildymas

10.   Specialios ženklinimo taisyklės

Be teisės aktuose numatytos informacijos taip pat nurodoma:

„földrajzi árujelző“ (geografinė nuoroda) (atskirai nuo pavadinimo),

pavadinimas „Vasi vadkörte pálinka“ turi būti nurodytas priekinėje ir galinėje etiketėse.


(1)  OL L 130, 2019 5 17, p. 1.


Top