PRIEDAS

Santrumpų sąrašas

AIFV – alternatyvaus investavimo fondų valdytojai;

AT1 priemonės – papildomo 1 lygio priemonės, nurodytos KRR 52 straipsnio 1 dalyje;

BGPD – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2014/59/ES (1) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879 (2);

BGPD I – Direktyva (ES) 2014/59/ES be pakeitimų;

JRR – jungtinio rezervo reikalavimas, kaip apibrėžta KRD 128 straipsnio 6 punkte;

PSŠ – pagrindinė sandorio šalis;

CET1 kapitalas – bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, nurodytas KRR 50 straipsnyje;

KRD – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2013/36/ES (3) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878 (4);

KRR – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (5) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (6);

ESMA – Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija;

Išorinis MREL – minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas, taikomas pertvarkomiems subjektams ir nurodytas BGPD 45e straipsnyje;

G-SII – pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga;

Vidinis MREL – minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas, taikomas pertvarkytino subjekto patronuojamajai įmonei arba trečiosios valstybės subjektui, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, ir nurodytas BGPD 45f straipsnyje;

M-DGPS – didžiausia galima paskirstyti suma, susijusi su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu, nurodyta BGPD 16a straipsnyje;

FPRD – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES (7);

VGDP – vienalaikis grupės dalies pertvarkymas;

MREL – (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities) minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas;

NCWO – (angl. no creditor worse off in resolution than under normal insolvency proceedings) principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė nei taikant įprastinę bankroto procedūrą;

STĮ – subordinuotasis tinkamas įsipareigojimas;

ABD – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB (8);

VVGP – vienalaikis visos grupės pertvarkymas;

BPV – Bendra pertvarkymo valdyba;

BPeM – Bendras pertvarkymo mechanizmas;

BPeMR – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (9) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877 (10);

BPeMR I – Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 be pakeitimų;

BPoM – pagal KRR 429 ir 429a straipsnius apskaičiuotas bendras pozicijų matas;

T2 priemonės – 2 lygio priemonės, nurodytos BGPD 2 straipsnio 1 dalies 73 punkte;

TLAC – (angl. Total Loss-Absorbing Capacity) bendras nuostolių padengimo pajėgumas;

TLAC minimalus reikalavimas – G-SII taikomas suderintas minimalus TLAC standarto lygis, kaip nurodyta KRR 92a ir 92b straipsniuose ir BGPD 45d straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte;

TLAC standartas – Finansinio stabilumo valdybos 2015 m. lapkričio mėn. paskelbtas TLAC sąlygų dokumentas;

Didžiausi pagal kapitalo lygį bankai – pertvarkytini subjektai, priklausantys pertvarkytinoms grupėms, kurių turtas viršija 100 mlrd. EUR, kaip nurodyta BGPD 45c straipsnio 5 dalyje;

BRPS – bendra rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal KRR 92 straipsnio 3 dalį;

KIVPS – kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai.

Jeigu nenurodyta kitaip, visos šiame priede pateiktos nuorodos į straipsnius turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į BGPD straipsnius.

A.   KLAUSIMAI DĖL BGPD 16A STRAIPSNYJE NUMATYTO ĮGALIOJIMO UŽDRAUSTI TAM TIKRUS PASKIRSTYMO ATVEJUS

1.   Klausimas (16a straipsnis)

BGPD 16a straipsnyje pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, jeigu subjektas pažeidžia JRR, kai JRR yra vertinamas kaip papildantis MREL. KRD 141 straipsnyje taip pat išdėstytos nuostatos dėl kompetentingų institucijų įgaliojimų uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, jeigu subjektas pažeidžia JRR, kai JRR vertinamas kaip papildantis nuosavų lėšų reikalavimus. Nors šie įgaliojimai suteikti dviem skirtingoms institucijos, jų tarpusavio ryšys nepatikslintas. Nei KRD, nei BGPD nėra nurodyta, kokia eilės tvarka turi būti taikomi šie įgaliojimai, jeigu subjektas pažeidžia abu reikalavimus. Ar tai reiškia, kad nacionalinis teisės aktų leidėjas šiuo atžvilgiu gali elgtis lanksčiai?

Atsakymas

Sąlygos, kuriomis pertvarkymo institucijos gali naudotis įgaliojimu uždrausti subjektui paskirstyti didesnę sumą negu M-DGPS, t. y. įgaliojimu apriboti tam tikrą paskirstymą, išdėstytos BGPD 16a straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad šiuo įgaliojimu naudotis galima tada, kai subjektas tenkina JRR reikalavimą, kai jis vertinamas kaip papildantis KRD 141a straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus, tačiau netenkina JRR, kai jis vertinamas kaip papildantis BGPD 45c ir 45d straipsniuose nurodytus reikalavimus (t. y. MREL).

Vadinasi, jeigu subjektas netenkina JRR, kai JRR yra vertinamas kaip papildantis atitinkamus subjektui taikomus nuosavų lėšų reikalavimus, subjektas neatsidurs 16a straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje, net jeigu ir gali būti taip, kad jis netenkins JRR, kai JRR yra vertinamas kaip papildantis MREL. Taigi, šiuo atveju taikomas tik KRD 141 straipsnis, o subjektas, laikydamasis minėtoje nuostatoje išdėstytų taisyklių, automatiškai turės apriboti tam tikrą paskirstymą. Įgaliojimais pagal BGPD 16a straipsnį apriboti tam tikrą paskirstymą pertvarkymo institucijos galės pasinaudoti tik tada, jei subjektas atitiks JRR ir atitinkamus nuosavų lėšų reikalavimus, tačiau neatitiks JRR ir MREL.

Galiausiai tai reiškia, kad KRD 141 straipsnis negali būti taikomas vienu metu su BGPD 16a straipsniu.

2.   Klausimas (16a straipsnis)

Ar teisingas teiginys, kad BGPD 16a straipsnyje nustatyti du pertvarkymo institucijos sprendimo uždrausti subjektui paskirstyti didesnę sumą negu M-DGPS priėmimo etapai:

—	pirmus devynis mėnesius po subjekto pranešimo dienos pareigos nustatyti M-DGPS nėra ir pertvarkymo institucija kas mėnesį vertina, ar pasinaudoti šiuo savo įgaliojimu,

—	praėjus devyniems mėnesiams po subjekto pranešimo dienos, atsiranda pareiga pasinaudoti įgaliojimu uždrausti paskirstyti didesnes sumas negu M-DGPS, nebent pertvarkymo institucija po įvertinimo nustato, kad įvykdytos bent dvi iš BGPD 16a straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų?

Atsakymas

BGPD 16a straipsnio 1 dalyje nustatytu įgaliojimu apriboti subjektams tam tikrą paskirstymą pertvarkymo institucijos naudojasi tik tada, kai subjektas tenkina JRR, kai JRR vertinamas kartu su atitinkamais nuosavų lėšų reikalavimais, tačiau netenkina JRR, kai JRR vertinamas kartu su MREL, t. y. kai pažeidžiamas su MREL susijęs JRR. Šiuo įgaliojimu galima naudotis savo nuožiūra. Veikimo savo nuožiūra mastas priklauso nuo JRR pažeidimo laiko, kaip nurodyta BGPD 16a straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pirmus devynis mėnesius po subjekto pranešimo apie pažeidimą dienos pertvarkymo institucija privalo (gavusi pranešimą – nedelsdama, paskui – ne rečiau kaip kartą per mėnesį) įvertinti, ar pasinaudoti savo įgaliojimu, o tai vertindama turi atsižvelgti į BGPD 16a straipsnio 2 dalyje nurodytus aspektus. Praėjus devyniems mėnesiams, pertvarkymo institucija privalo pasinaudoti šiuo įgaliojimu, nebent tenkinamos bent dvi iš BGPD 16a straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų.

3.   Klausimas (16a straipsnio 3 dalis)

Pagal 16a straipsnio 3 dalį pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, privalo pasinaudoti 16a straipsnio 1 dalyje nurodytu įgaliojimu, nebent nustato, kad tenkinamos bent dvi iš 3 dalyje išdėstytų sąlygų.

Ar teisingas teiginys, kad vertindama 16a straipsnio 3 dalyje išdėstytas sąlygas pertvarkymo institucija turi konsultuotis su kitomis institucijomis (pvz., kompetentinga institucija, už makroprudencinį finansinį stabilumą atsakinga institucija)?

Atsakymas

Pačioje 16a straipsnio 3 dalyje yra reikalaujama, kad pertvarkymo institucija į pirmoje tos dalies pastraipoje nurodytų sąlygų vertinimą įtrauktų kompetentingą instituciją.

16a straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje reikalaujama, kad pertvarkymo institucija, prieš pasinaudodama įgaliojimu uždrausti subjektams paskirstyti didesnę sumą negu M-DGPS, pasikonsultuotų su kompetentinga institucija. 16a straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje yra reikalaujama, kad pertvarkymo institucija praneštų kompetentingai institucijai apie sprendimą nesinaudoti savo įgaliojimu ir raštu paaiškintų įvertinimo motyvus.

Pirmuoju atveju konkrečiai reikalaujama, kad pertvarkymo institucija konsultuotųsi su kompetentinga institucija dėl 16a straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kada ji gali nesinaudoti įgaliojimu, netenkinimo. Antruoju atveju pertvarkymo institucija privalo informuoti kompetentingą instituciją ir raštu paaiškina, kaip ji įvertino faktą, kad tenkinamos 16a straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, leidžiančios jai nesinaudoti savo įgaliojimu.

BGPD nėra reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos konsultuotųsi su kitomis institucijomis (pvz., paskirtomis nacionalinėmis makroprudencinės priežiūros institucijomis) ar jas informuotų, tačiau to daryti nedraudžiama.

4.   Klausimas dėl KRR (92 straipsnio 1a dalis) KRD (141c straipsnis) BGPD (16a straipsnis)

KRR 92 straipsnio 1a dalyje nustatyta: „1 lygio kapitalas, panaudotas sverto koeficiento rezervo reikalavimui įvykdyti, nenaudojamas kitiems šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytiems su svertu susijusiems reikalavimams įvykdyti, išskyrus atvejus, kai tuose teisės aktuose aiškiai nurodyta kitaip.“

Ar įstaigos privalo tuo pačiu metu įvykdyti ir KRR 92 straipsnio 1a dalyje nustatytą sverto koeficiento rezervo reikalavimą, ir ne rizika grindžiamą TLAC minimalų reikalavimą, ir išorinį bei vidinį MREL?

Atsakymas

BGPD (16a straipsnio 1 dalį) aiškinant kartu su KRD (128 straipsnio ketvirta pastraipa) pažymėtina, kad JRR turėtų papildyti tik rizika grindžiamus KRR 92a ir 92b straipsniuose ir BGPD 45c ir 45d straipsniuose nustatytų reikalavimų komponentus (t. y. TLAC minimalų reikalavimą ir išorinį bei vidinį MREL).

Taigi, pagal BGPD 16a straipsnį pertvarkymo institucijoms suteikiamas įgaliojimas uždrausti paskirstyti didesnes sumas negu M-DGPS tik tada, kai atitinkama įstaiga neįvykdo JRR, kai JRR vertinamas kaip papildantis MREL, apskaičiuojamą pagal BRPS (taip pat žr. Direktyvos (ES) 2019/879 24 konstatuojamąją dalį).

Tai reiškia, kad kalbant apie JRR ir rizika grindžiamo TLAC minimalaus reikalavimo bei MREL tarpusavio ryšį, BGPD ir KRD yra aiškiai nurodyta, kad i) CET1 kapitalas, kuris naudojamas TLAC minimaliam reikalavimui ir MREL įvykdyti, negali būti naudojamas JRR įvykdyti ir ii) jeigu JRR yra pažeidžiamas, kai JRR yra vertinamas kartu su rizika grindžiamu TLAC minimaliu reikalavimu ir MREL, pertvarkymo institucijoms yra suteiktas įgaliojimas uždrausti paskirstyti didesnes sumas negu M-DGPS.

Tačiau analogiškų nuostatų dėl sverto koeficiento rezervo reikalavimo, nurodyto KRR 92 straipsnio 1 dalies a punkte, ne rizika grindžiamo TLAC minimalaus reikalavimo ir MREL tarpusavio ryšio nėra. Pagal KRD 141c straipsnį yra laikoma, kad sverto koeficiento rezervo reikalavimas, nurodytas KRR 92 straipsnio 1a dalyje, yra neįvykdytas tik tada, kai įstaiga neturi pakankamai 1 lygio nuosavo kapitalo, kad tuo pačiu metu galėtų įvykdyti ir minėto rezervo reikalavimą, ir KRR 92 straipsnio 1 dalies d punkte ir KRD 104 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus reikalavimus. Nei KRD, nei BGPD nėra nurodyta, kad sverto koeficiento reikalavimo turi būti laikomasi tuo pačiu metu kaip reikalavimų dėl ne rizika grindžiamų TLAC minimalaus reikalavimo komponentų ir MREL. KRD 141b straipsnyje tėra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įstaiga neįvykdo sverto koeficiento rezervo reikalavimo, nustatyto KRD 141c straipsnyje, jai automatiškai uždraudžiama paskirstyti sumą, kuri viršytų su sverto koeficientu susijusią didžiausią galimą paskirstyti sumą. BGPD nėra į 16a straipsnį panašios nuostatos dėl sverto koeficiento rezervo reikalavimo, taigi pertvarkymo institucija nėra įgaliota uždrausti paskirstymus, jeigu neįvykdomas sverto koeficiento rezervo reikalavimas, kai jis vertinamas kartu su MREL, apskaičiuotą pagal BPoM.

Todėl KRR 92 straipsnio 1a dalies antros pastraipos negalima suprasti kaip draudžiančios dvigubai įskaičiuoti 1 lygio nuosavą kapitalą siekiant laikytis sverto koeficiento rezervo reikalavimo, TLAC minimalaus reikalavimo ir MREL, apskaičiuoto pagal BPoM. Sąjungos teisėje visada aiškiai apibrėžiami i) atvejai, kai kapitalo neleidžiama dvigubai įskaičiuoti, siekiant laikytis rezervo reikalavimo ir MREL, ir ii) pasekmės, kurių atsiranda pažeidus rezervo reikalavimą, kai jis vertinamas su kartu MREL. Sverto koeficiento rezervo reikalavimas į nė vieną iš šių atvejų nepatenka.

B.   KLAUSIMAI DĖL ĮGALIOJIMŲ SUSTABDYTI MOKĖJIMO ARBA PATEIKIMO PRIEVOLIŲ VYKDYMĄ PAGAL 33A IR 69 STRAIPSNIUS

5.   Klausimas (33 a straipsnis)

Pagal BGPD 33a straipsnį pertvarkymo institucijos įgaliojamos sustabdyti tam tikrų prievolių vykdymą, jeigu nustato, kad įstaiga žlunga ar galėtų žlugti (moratoriumas). Pagal BGPD 33a straipsnio 3 dalį valstybės narės gali nustatyti, kad pertvarkymo institucijos leidžia indėlininkams paimti dienai skirtą sumą. BPeM sistemoje įstaigų, priklausančių BPV kompetencijai, atžvilgiu nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų naudotis moratoriumo įgaliojimais tam, kad įgyvendintų visus joms BPV skirtus sprendimus (BPeMR 29 straipsnis).

Ar į nacionalinę teisę perkeliant 33a straipsnio 3 dalies nuostatą dėl dienai skirtos sumos paėmimo, būtų teisinga nustatyti, kad įstaigoms, kurios priklauso BPV kompetencijai, nacionalinės pertvarkymo institucijos gali suteikti teisę leisti paimti dienai skirtą sumą tik tada ir tik ta apimtimi, kaip reikalauja BPV?

Atsakymas

Įgaliojimas nustatyti moratoriumą nacionalinėms pertvarkymo institucijoms suteikiamas ir bankų sąjungos kontekste. Nacionalinės pertvarkymo institucijos šiuo įgaliojimu turėtų naudotis taip, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama BGPD, ir laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų. Tai paminėta BPeMR 29 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.

Priklausomai nuo to, kaip BGPG 33a straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę, įgaliojimas leisti paimti dienai skirtą sumą ir jos dydis gali būti tiesiogiai tiksliau apibrėžti perkėlimo į nacionalinę teisę teisės aktuose arba tuose teisės aktuose gali būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nacionalinė pertvarkymo institucija tai nustato. Bet kuriuo atveju, šiuos aspektus nacionalinis teisės aktų leidėjas turėtų apibrėžti perkeldamas BGPD 33a straipsnį į nacionalinę teisę. Nacionalinė pertvarkymo institucija, naudodamasi įgaliojimais, turėtų laikytis šių nustatytų kriterijų.

Perkeliant šią nuostatą į nacionalinę teisę BPV nurodyti nebūtina, nes BPV vaidmuo nustatytas BPeMR 29 straipsnyje, kuris yra taikomas tiesiogiai.

Sprendimus, priimtus naudojantis minėtais įgaliojimais, derinti su BPV bet kuriuo atveju patartina tam, kad būtų užtikrintas BPV nurodymų ir nacionalinei pertvarkymo institucijai perkėlimo į nacionalinę teisę teisės aktuose suteiktų įgaliojimų nuoseklumas. Tai turėtų padėti sklandžiai įgyvendinti pagal pertvarkymo planą vykdomas priemones.

6.   Klausimas (33a straipsnio 3 dalis)

Pagal kokias priemones, elementus arba kriterijus yra nustatomas dienai skirtos sumos, kurią indėlininkai turėtų turėti galimybę paimti, tinkamumas? Šiuo atžvilgiu į perkėlimo į nacionalinę teisę teisės aktus galėtų būti įtraukta minimalių vienos dienos pragyvenimo išlaidų suma. Be to, pertvarkymo institucija privalėtų į tą sumą atsižvelgti priimdama sprendimą, ar leisti paimti tinkamą pinigų sumą.

Ar šią sumą pertvarkymo institucija turėtų nustatyti kiekvienu atveju atskirai, ar nustatyti tinkamą šios sumos dydį yra nacionalinės teisės aktų leidėjo pareiga?

Į kokius dar svarbius rodiklius šiuo atžvilgiu būtų galima atsižvelgti?

Atsakymas

Pagal 33a straipsnį valstybėms narėms paliekama daug laisvės perkėlimo į nacionalinę teisę teisės aktuose pačioms nustatyti atitinkamus dienos sumos kiekybinio įvertinimo kriterijus ir taikymo tvarką.

7.   Klausimas (33a straipsnio 3 dalis ir 69 straipsnio 5 dalis)

Koks buvo teisėkūros institucijų ketinimas: ar kad 33a straipsnio 3 dalyje ir 69 straipsnio 5 dalyje nurodytą „tinkamą dienai skirtą sumą“ nustatytų valstybės narės perkėlimo į nacionalinę teisę teisės aktuose, ar kad pertvarkymo institucija veiktų lanksčiai ir priimtų sprendimus dėl kiekvieno atvejo atskirai?

Atsakymas

Šiuo atžvilgiu minėta nuostata nėra konkretizuota, tad valstybės narės gali lanksčiai nuspręsti, kaip ją perkelti į nacionalinę teisę. Vienos valstybės narės gali nuspręsti nustatyti dienai skirtą sumą tiesiogiai teisės akte arba nustatyti tam tikrus dienai skirtos sumos apskaičiavimo kriterijus, o kitos gali nuspręsti pavesti šią sumą nustatyti pertvarkymo institucijai.

8.   Klausimas (33a straipsnio 5 dalis)

33a straipsnio 5 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kokios konkrečiai pareigos tenka pertvarkymo institucijoms. Nėra aišku, kaip institucija gali įrodyti, kad ji atsižvelgė „ir į galiojančias nacionalines taisykles, taip pat į priežiūros ir teisminius įgaliojimus“, stengėsi užtikrinti, kad „būtų apsaugotos kreditorių teisės ir užtikrintas vienodas požiūris į kreditorius įprastose bankroto procedūrose“ ir atsižvelgė „į galimą nacionalinių bankroto procedūrų taikymą įstaigai ar subjektui“. Ar Komisija svarstė kokį nors konkretų veiksmą, kurį gali būti reikalaujama atlikti taikant šią nuostatą?

Atsakymas

Šios nuostatos paskirtis – nustatyti tam tikras apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad pertvarkymo institucijai suteiktais plačiais moratoriumo įgaliojimais būtų naudojamasi tinkamai.

Iš 33a straipsnio 5 dalies formuluotės galima suprasti, kad moratoriumo įgaliojimais pagal 33a straipsnį galima naudotis nuo to momento, kai paskelbiama apie įstaigos žlugimą arba žlugimo galimybę, ir gali būti, kad iki to momento 32 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto viešojo intereso egzistavimas nebuvo nustatytas. Todėl gali būti, kad, nustačiusi moratoriumą, pertvarkymo institucija padarys išvadą, jog viešojo intereso nėra ir kad turėtų būti taikomos nacionalinės bankroto procedūros. Pagal kai kuriose valstybėse narėse taikomas procedūras įstaiga yra ne iš karto uždaroma ir jos turtas yra ne iš karto likviduojamas, bet įstaigai leidžiama tęsti veiklą. Šias procedūras administruoja kita, ne pertvarkymo institucija.

Šios nuostatos sąlygomis yra siekiama užtikrinti, kad abi institucijos koordinuotų savo veiksmus ir galbūt susitartų, ar konkrečiomis aplinkybėmis moratoriumą skelbti tikslinga. Taigi formuluojant šias nuostatas stengtasi užtikrinti, kad pertvarkymo institucija atsižvelgtų į galimą moratoriumo poveikį įvairių kategorijų kreditoriams ir jų reikalavimams, pavyzdžiui, kad moratoriumas nebūtų vieniems taikomas, o kitiems – netaikomas ir kad vykdant bankroto procedūrą kai kurie kreditoriai nebūtų diskriminuojami.

9.   Klausimas (33a straipsnio 11 dalis)

33a straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jei pertvarkymo institucija 33a straipsnio 1 ar 10 dalyse nurodytomis aplinkybėmis pasinaudoja įgaliojimu sustabdyti mokėjimo ar pateikimo prievolių vykdymą, pertvarkymo institucija neturi naudotis savo įgaliojimais pagal 69 straipsnio 1 dalį, 70 straipsnio 1 dalį arba 71 straipsnio 1 dalį. Tačiau įgaliojimas sustabdyti mokėjimo arba pateikimo prievolių vykdymą nustatytas tik 33a straipsnio 1 dalyje. 33a straipsnio 10 dalyje nustatytas įgaliojimas apriboti kreditorių teises į turimas užtikrinimo priemones ir įgaliojimas sustabdyti teises nutraukti sutartį.

Ar naudojimasis 33a straipsnio 1 dalyje nustatytu įgaliojimu sustabdyti mokėjimo arba pateikimo prievolių vykdymą pertvarkymo institucijai vėliau netrukdys naudotis įgaliojimais pagal 69 straipsnio 1 dalį (sustabdyti tam tikrų prievolių vykdymą), 70 straipsnio 1 dalį (apriboti kreditorių teises į turimas užtikrinimo priemones) ir 71 straipsnio 1 dalį (sustabdyti teises nutraukti sutartį)? Ar pertvarkymo institucijos įgaliojimai pagal 70 straipsnio 1 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį yra ribojami tik tada, kai pertvarkymo institucija pasinaudoja savo įgaliojimais pagal 33a straipsnio 10 dalį?

Atsakymas

33a straipsnio 11 dalies nuostatų paskirtis – užtikrinti, kad tuo pačiu įgaliojimu nebūtų iš eilės pasinaudojama dukart. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad kreditorių teisės būtų sustabdytos arba apribotos ne ilgiau kaip dvi dienas, jas apskaičiuojant pagal 33a straipsnio 4 dalies nuostatas.

Vadinasi, apribojamas tik pakartotinis naudojimasis tuo pačiu įgaliojimu, o ne galimybė naudotis dviem skirtingais įgaliojimais skirtingais laiko momentais.

Todėl atsakant į konkretų antrojoje klausimo dalyje iškeltą klausimą pažymėtina, kad pertvarkymo institucijos įgaliojimai pagal 70 straipsnio 1 dalį ir 71 straipsnio 1 dalį yra apribojami tik tada, kai pertvarkymo institucija jau yra pasinaudojusi savo įgaliojimais atitinkamai pagal 33a straipsnio 10 dalies a ir b punktus.

C.   KLAUSIMAI DĖL SUBORDINUOTŲJŲ TINKAMŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PARDAVIMO MAŽMENINIAMS KLIENTAMS

10.   Klausimas (44 a straipsnis)

Ką taikant 44a straipsnį reiškia sąvoka „pardavėjas“?

Atsakymas

BGPD 44a straipsnis taikomas investicinėms įmonėms, kaip jos suprantamos pagal FPRD 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, KIVPS valdymo įmonėms ir AIFV, kurie teikia investicines paslaugas arba vykdo investicinę veiklą, kurios metu mažmeniniams klientams perduodamas STĮ, t. y. kuri atitinka KRR 72a straipsnyje, išskyrus 72a straipsnio 1 dalies b punktą, ir KRR 72b straipsnio 3–5 dalyse nustatytas sąlygas. Pagal BGPD 44a straipsnį tokie subjektai laikomi pardavėjais.

11.   Klausimas (44 a straipsnis)

Ar BGPD 44a straipsnyje numatyta apsauga turėtų būti taikoma atskiroms nurodytoms priemonėms, ar konkrečioms BGPD arba KRD apibrėžtoms priemonių kategorijoms?

Atsakymas

Konkrečių taisyklių dėl mažmeninių klientų apsaugos taikymo sritis apibrėžta BGPD 44a straipsnio 1 dalyje.

BGPD 44a straipsnio 1 dalies pirma pastraipa paprastai taikoma „tinkamų įsipareigojimų, kurie tenkina visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus 72a straipsnio 1 dalies b punktą, ir to reglamento 72b straipsnio 3–5 dalyse nurodytas sąlygas“, t. y. STĮ pardavimui. BGPD 44a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad valstybės narės BGPD 44a straipsnyje išdėstytas taisykles gali taikyti ir nuosavų lėšų priemonių arba kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, įskaitant nesubordinuotuosius tinkamus įsipareigojimus, pardavimui.

BGPD 44a straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės narės BGPD 44a straipsnio neprivalo taikyti įsipareigojimų, išleistų iki Direktyvos (ES) 2019/879 taikymo pradžios (t. y. iki 2020 m. gruodžio 28 d.), atžvilgiu.

12.   Klausimas (44 a straipsnis)

Jeigu sandorio šalys yra valstybėse narėse, kurios skirtingai pasinaudojo BGPD 44a straipsnyje valstybėms narėms numatytomis galimybėmis, pagal ką nustatoma, kurios valstybės narės taisyklės taikomos: pagal emitento, tarpininko ar kliento buvimo vietą?

Atsakymas

Jeigu valstybė narė taiko BGPD 44a straipsnio 1–4 dalis, taikoma pardavėjo buvimo vietos teisė, atsižvelgiant į tai, kad pagal BGPD 44a straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo atlikti tinkamumo patikrinimą pagal į atitinkamos valstybės narės teisę perkeltą FPRD 25 straipsnio 2 dalį. Jeigu valstybė narė BGPD 44a straipsnio 5 dalį perkėlė į nacionalinę teisę nukrypdama nuo 44a straipsnio 1–4 dalių, ji turėtų užtikrinti, kad jos jurisdikcijai priklausančių subjektų išleistų STĮ minimali nominalioji vertė būtų ne mažesnė kaip 50 000 EUR ir kad toje valstybėje narėje mažmeniniams klientams būtų galima parduoti tik STĮ, kurių minimali nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR. Papildomos BGPD 44a straipsnio 1–4 dalyse išdėstytos taisyklės netaikomos. Tai, kaip šios taisyklės taikomos skirtingose valstybėse, priklauso nuo to, kokios nacionalinės priemonės pasirinktos BGPD 44a straipsniui (t. y. 44a straipsnio 1–4, 5 arba 6 daliai perkelti į nacionalinę teisę).

Keletas galimų scenarijų.

Pirmasis scenarijus. STĮ, kuriuos išleido subjektai, įsteigti valstybėje narėje, kurioje nenustatyta STĮ minimalios nominaliosios vertės taisyklė (A valstybė narė), parduodami valstybės narės, kurioje minimalios nominaliosios vertės taisyklė nustatyta (B valstybė narė), mažmeniniams klientams. Tokiu atveju B valstybė narė turėtų užtikrinti, kad jos jurisdikcijai priklausantiems mažmeniniams klientams būtų galima parduoti tik minimalios nominaliosios vertės taisyklę atitinkančius STĮ.

Pagal priešingą scenarijų, kai B valstybės narės subjekto STĮ yra parduodami A valstybės narės mažmeniniams klientams, STĮ pardavimas turėtų atitikti BGPD 44a straipsnio 1–4 dalių nuostatas. Faktiškai tai reikštų, kad tuo atveju, jeigu įvykdomos A valstybės narės į nacionalinę teisę perkeltos BGPD 44a straipsnio 1–4 dalių nuostatos, mažmeniniam klientui būtų galima parduoti ne daugiau kaip vieną STĮ, kurio vertė yra 50 000 EUR.

Valstybėje narėje (A valstybėje narėje) išleisti STĮ, kurių minimali nominalioji vertė yra 50 000 EUR, negali būti parduoti kitos valstybės narės (B valstybės narės) mažmeniniams klientams, kurie taiko didesnės minimalios nominaliosios vertės taisyklę (pvz. 250 000 EUR). B valstybės narės mažmeniniam klientui gali būti parduoti tik B valstybės narės nustatytą minimalios nominaliosios vertės (t. y. 250 000 EUR) taisyklę atitinkantys STĮ.

Į nacionalinę teisę BGPD 44a straipsnio 6 dalį perkėlusios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad BGPD 44a straipsnio 2 dalies b punktas būtų taikomas tik jose įsteigtų pertvarkytinų subjektų išleistų STĮ pardavimams mažmeniniams klientams (tik reikia patikrinti investicijos dydį). Pertvarkytinų subjektų išleistų STĮ pardavimui kitose valstybėse narėse esantiems mažmeniniams klientams pardavimui bus taikomos atitinkamų valstybių narių taisyklės. Jeigu mažmeniniams klientams parduodami STĮ, kuriuos išleido kitose valstybėse narėse įsteigti subjektai, valstybė narė, kuri naudojasi BGPD 44a straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe, turės nuspręsti, ar į nacionalinę teisę perkelti BGPD 44a straipsnio 1–4 dalis, ar BGPD 44a straipsnio 5 dalyje nustatytą minimalios nominaliosios vertės taisyklę. Tai reikštų, kad tokius STĮ parduodant mažmeniniams klientams turėtų būti taikoma griežtesnė tinkamumo patikrinimo ir (arba) portfelio patikrinimo tvarka arba tokio STĮ minimali nominalioji vertė turėtų būti bent 50 000 EUR. Nustatant švelnesnes taisykles dėl STĮ pardavimo mažmeniniams klientams pagal BGPD 44a straipsnio 6 dalį vadovautasi logika, kad valstybės narės STĮ rinka, kuri atitinka 50 mlrd. EUR ribą, yra maža ir ne tokia likvidi. Ši logika netaikoma, jeigu STĮ išleidžia kitoje valstybėje narėje įsteigtos įstaigos.

13.   Klausimas (44 a straipsnis)

Kadangi BGPD 44a straipsnyje yra nustatyti tam tikri su FPRD susiję reikalavimai (kurie neįeina į pertvarkymo institucijų kompetenciją), pertvarkymo institucija negali būti vienintelė paskirta kompetentinga institucija. Ar valstybės narės gali priimti sprendimą paskirti rinkos veikimo priežiūros instituciją arba ir pertvarkymo instituciją, ir rinkos veikimo priežiūros instituciją BGPD 44a straipsnio vykdymui užtikrinti?

Atsakymas

Direktyvos (ES) 2019/879 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta BGPD 44a straipsnyje nustatytų taisyklių logika, jų ryšys su įstaigų sėkmingu pertvarkymu, kaip tos taisyklės turėtų būti vykdomos ir kaip jos susijusios su FPRD nustatytomis bendromis investuotojų apsaugos taisyklėmis.

Direktyvos (ES) 2019/879 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

Šiose konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad:

—

Pertvarkymo institucijos turėtų išnagrinėti investuotojų į tinkamus įsipareigojimus bazę ir nustatyti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, kurių gali atsirasti dėl tam tikros investuotojų bazės dydžio ir pobūdžio. Tokių kliūčių gali atsirasti dėl didelio mažmeninių klientų turimų tinkamų įsipareigojimų kiekio.

—	BGPD 44a straipsnyje nustatytomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad mažmeniniai investuotojai neinvestuotų į tinkamus įsipareigojimus pernelyg daug.

—

Pertvarkymo institucijos turėtų bendradarbiauti su rinkos veikimo priežiūros institucijomis ir keistis konfidencialia informacija, kuri padėtų užtikrinti FPRD vykdymą, „jei, vykdydamos savo pareigas, pertvarkymo institucijos randa įrodymų, susijusių su galimais Direktyvos 2014/65/ES (FPRD) pažeidimais“.

BGPD 44a straipsnyje nėra nurodyta jokia konkreti institucija, kuri būtų atsakinga už šio straipsnio vykdymo užtikrinimą, tačiau Direktyvos (ES) 2019/879 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta sąsaja tarp turimų tinkamų įsipareigojimų kiekio, mažmeninių investuotojų apsaugos ir įstaigų sėkmingo pertvarkymo.

Tai reiškia, kad valstybės narės gali paskirti bet kurią tinkamą instituciją arba institucijas, kurios užtikrintų BGPD 44a straipsnio vykdymą, įskaitant pagal FPRD paskirtas institucijas (rinkos veikimo priežiūros institucijas). Tačiau sąsaja tarp FPRD nustatytų bendrų investuotojų apsaugos taisyklių, BGPD 44a straipsnyje nustatytų specialiųjų taisyklių ir pertvarkymo institucijoms suteikiamų įgaliojimų šalinti sėkmingo įstaigų pertvarkymo kliūtis, kurių atsiranda dėl mažmeninių investicijų, reiškia, kad rinkos veikimo priežiūros institucijos, atitinkamos už BGPD 44a straipsnio vykdymo užtikrinimą atsakingos institucijos ir pertvarkymo institucijos vykdydamos atitinkamus jos suteiktus įgaliojimus turi glaudžiai bendradarbiauti.

14.   Klausimas (44 a straipsnio 1 dalis)

Ar 44a straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje valstybėms narėms numatyta galimybė taikyti 44a straipsnį nuosavų lėšų priemonėms yra susijusi tik su 1 dalies taikymu, ar su visų šio straipsnio nuostatų taikymu?

Atsakymas

BGPD 44a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad valstybės narės 44a straipsnyje išdėstytas taisykles gali taikyti ir nuosavų lėšų priemonių ar kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, pardavimui.

Ši galimybė neapsiriboja vien tik 44a straipsnio 1 dalies taikymu ir galioja viso straipsnio nuostatoms. 44a straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse kalbama apie visus 44a straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus, ne vien apie įsipareigojimus, kurie yra nurodyti 44a straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje. Šis aspektas taip pat paaiškintas Direktyvos (ES) 2019/879 16 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta:

15.   Klausimas (44 a straipsnio 1 dalis)

Kaip reikėtų aiškinti 44a straipsnio 1 dalies b punktą, t. y., ką reiškia žodžiai „pardavėjas įsitikina“?

Atsakymas

44a straipsnio 1 dalies b punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad pardavėjas, atlikęs tinkamumo patikrinimą, padaro išvadą, jog investicija į STĮ konkrečiam mažmeniniam klientui yra tinkama.

16.   Klausimas (44 a straipsnio 5 dalis)

Kaip ketinama taikyti BGPD 44a straipsnio 5 dalyje išdėstytą nukrypti leidžiančią nuostatą? Galimi keli aiškinimo variantai:

—

Ar rengiant BGPD 44a straipsnio 5 dalį norėta, kad ji būtų taikoma kaip de minimis išimtis, kurios atveju papildoma 44a straipsnio 1–4 dalyse nurodyta apsauga nebūtų taikoma STĮ, kurių vertė yra mažesnė už nustatytą minimalią nominaliąją vertę? Tai reikštų, kad pardavėjams, kurie parduoda STĮ, kurių vertė mažesnė už minimalią nominaliąją vertę, mažmeniniams investuotojams, būtų taikomos tik FPRD 25 straipsnio nuostatos. Jeigu teisingas būtent toks aiškinimas, vadinasi (kaip galima spręsti iš žodžių „ne mažiau kaip“) valstybės narės gali laisvai nustatyti, kad de minimis riba yra 50 000 EUR arba didesnė. Jei bus laikomasi tokio aiškinimo, gali susiklostyti tokia padėtis, kai valstybės narės nustatys labai aukštas ribas ir papildomos apsaugos nebus galima taikyti beveik jokiais atvejais.

—

Pagal kitą BGPD 44a straipsnio 5 dalies aiškinimo variantą šioje dalyje nustatyta išimtis labai didelės vertės priemonėms (kurių vertė yra 50 000 EUR arba didesnė), tad šiuo atveju BGPD 44a straipsnio 1–4 dalyse nurodyta papildoma apsauga nėra taikoma tada, kai parduodamos priemonės, kurių nominalioji vertė yra didesnė už valstybės narės nustatytą ribą, darant prielaidą, jog labiausiai tikėtina, kad mažmeniniai investuotojai investuos į mažesnės vertės priemones?

—

Pagal dar vieną BGPD 44a straipsnio 5 dalies aiškinimo variantą laikytina, kad valstybėms narėms yra leidžiama apriboti būdus, kuriais emitentai leidžia STĮ, patenkančius į BGPD 44a straipsnio 5 dalies taikymo sritį, nustačius, kad konkrečiai šių priemonių nominalioji vertė turėtų būti didesnė už valstybių narių nustatytą ribą, kuri yra 50 000 EUR arba didesnė?

Atsakymas

Siekiant užtikrinti, kad mažmeniniai investuotojai neinvestuotų pernelyg daug į tam tikrus tinkamus įsipareigojimus, valstybės narės privalo:

(a)	perkelti BGPD 44a straipsnio 1–4 nustatytus reikalavimus į nacionalinę teisę arba

(b)	pagal nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo tų reikalavimų, taikyti tik BGPD 44a straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, t. y. minimalią nominaliąją 50 000 EUR sumą.

Todėl valstybės narės, kurios nusprendžia nustatyti STĮ minimalią 50 000 EUR nominaliąją sumą, BGPD 44a straipsnio 1–4 dalyse išdėstytų nuostatų į nacionalinę teisę perkelti neprivalo.

Direktyvos (ES) 2019/879 16 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad BGPD 44a straipsnio 1–4 dalys ir 44a straipsnio 5 dalis turėtų būti perkeliamos į nacionalinę teisę ne jas sumuojant, o kad tai yra dvi alternatyvios galimybės:

17.   Klausimas (44 a straipsnio 5 dalis)

Kuriems subjektams ketinama taikyti 44a straipsnio 5 dalyje nustatytą minimalios nominaliosios vertės taisyklę?

Atsakymas

44a straipsnio 5 dalies nuostata dėl minimalios nominaliosios vertės yra taikoma visais atvejais, kai investicinės įmonės, kredito įstaigos, KIVPS valdymo įmonės ir AIFV išleidžia STĮ ir parduoda juos mažmeniniams klientams.

18.   Klausimas (44 a straipsnio 5 dalis)

Ar teisingas teiginys, kad tuo atveju, kai valstybė narė nusprendžia pasinaudoti BGPD 44a straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe, reikalavimo atlikti tinkamumo patikrinimą pagal FPRD nėra atsisakoma?

Atsakymas

Pagal FPRD 25 straipsnio 2 dalį tinkamumo patikrinimas yra reikalingas tik tada, kai teikiamos konsultacijos dėl investicijų arba portfelio valdymo paslaugos. BGPD 44a straipsnio 1 dalyje numatytas platesnis tinkamumo patikrinimas, apimantis visus atvejus, kai STĮ parduodami mažmeniniams klientams. Jeigu valstybė narė į nacionalinę teisę perkelia BGPD 44a straipsnio 5 dalį, ji vis tiek turėtų užtikrinti, kad FPRD 25 straipsnio 2 dalis būtų veiksmingai taikoma.

19.   Klausimas (44 a straipsnio 6 dalis)

44a straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Jei bendro 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, kurie įsisteigę valstybėje narėje ir kuriems taikomas 45e straipsnyje nurodytas reikalavimas, turto vertė neviršija 50 mlrd. EUR, ta valstybė narė, nukrypdama nuo šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų, gali taikyti tik šio straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą reikalavimą“.

Ar 50 mlrd. EUR riba apima visus valstybės narės pertvarkytinus subjektus bendrai?

Atsakymas

44a straipsnio 6 dalyje numatyta speciali perkėlimo į nacionalinę teisę galimybė, skirta valstybėms narėms, kurių rinkos yra mažos ir mažiau likvidžios, nukrypstant nuo dviejų alternatyvių 44a straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę galimybių. Pagal šią galimybę į nacionalinę teisę perkeliamas tik 44a straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas reikalavimas, t. y. reikalavimas, kad mažmeninio investuotojo į STĮ investicijos minimali vertė turi būti 10 000 EUR.

Kriterijus, pagal kurį vertinamas valstybės narės tinkamų įsipareigojimų rinkos dydis, yra viso visų valstybėje narėje įsteigtų pertvarkytinų subjektų turto, kuriam taikomas 45e straipsnis (t. y. išorinis MREL konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu), vertė. Tam, kad šia galimybe būtų galima pasinaudoti, vertė neturi viršyti 50 mlrd. EUR.

20.   Klausimas (44 a straipsnio 6 dalis)

Ar BGPD 44a straipsnio 6 dalyje nurodytą 50 mlrd. EUR ribą reikėtų vertinti tik Direktyvos (ES) 2019/879 perkėlimo į nacionalinę teisę momentu, ar turėtų būti nustatyta prievolė reguliariai stebėti, ar ši riba neviršyta?

Ar teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/879, reikia nustatyti specialią prievolę stebėti šią ribą?

Atsakymas

44a straipsnio 6 dalyje nustatyta speciali siauresnio perkėlimo į nacionalinę teisę galimybė, skirta valstybėms narėms, kurių rinkos yra mažos ir mažiau likvidžios, kaip tai atspindi joje numatyta 50 mlrd. EUR riba.

Ši perkėlimo į nacionalinę teisę galimybė susijusi su ribos laikymosi sąlyga. Todėl valstybėms narėms tenka pareiga reguliariai stebėti ir vertinti, ar jų rinkos atitinka 50 mlrd. EUR ribą ir ar naudojimasis BGPD 44a straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe yra pagrįstas. Jeigu rinka ribos nebeatitinka, valstybės narės turėtų rinktis vieną iš kitų dviejų pagrindinių BGPD 44a straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę galimybių ir įtvirtinti šias taisykles nacionalinės teisės aktuose.

D.   KLAUSIMAI DĖL MINIMALAUS NUOSAVŲ LĖŠŲ IR TINKAMŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ REIKALAVIMO

(a)    Bendri klausimai

21.   Klausimas (bendras)

Ką pagal BGPD reiškia sąvoka „kontrolė“?

Kadangi teisės akte apibrėžtis nepateikta, ar pagrįsta būtų prielaida, kad šios sąvokos reikšmė yra tokia pati, kaip apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 37 punkte. Pagal pateiktą apibrėžtį „kontrolė“ yra patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykiai, kaip apibrėžta Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB (11) 1 straipsnyje arba apskaitos standartuose, kurie taikomi įstaigai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (12), arba panašūs bet kurio fizinio arba juridinio asmens ir įmonės santykiai.

Atsakymas

BGPD keletą kartų paminėta atitinkamo pertvarkytino subjekto vykdoma patronuojamosios įmonės kontrolė (pvz., 45b straipsnio 3 dalies b punkte, 45f straipsnio 2 dalies a punkto i ir iv papunkčiuose ir b punkto ii papunktyje). „Kontrolė“ paminima siekiant užtikrinti, kad dėl priemonių, kurias patronuojamoji įmonė naudoja vidiniam MREL įvykdyti, nuosavybės struktūros neatsitiktų taip, kad pertvarkytinos grupės pertvarkymo atveju arba tos patronuojamosios įmonės atžvilgiu pritaikius nurašymo arba konvertavimo įgaliojimus, ji nebebus atitinkamo pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė (t. y. kad nepasikeistų grupės struktūra arba konsolidavimo mastas pagal KRR 18 straipsnį).

KRR 4 straipsnio 1 dalies 16 punkte (ex vi BGPD 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas) nurodyta, kad patronuojamoji įmonė yra:

„a)	patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose;

b)	patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, ir bet kuri įmonė, kuriai patronuojančioji įmonė faktiškai daro lemiamą poveikį.

Patronuojamųjų įmonių patronuojamosios įmonės taip pat laikomos pirmosios visas šias įmones patronuojančios įmonės patronuojamosiomis įmonėmis.“

Todėl MREL tikslais nuorodą į kontrolę reikėtų suprasti kaip nuorodą į patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių santykius.

22.   Klausimas (bendras)

Ką reiškia žodžiai „subjektas, kuris yra G-SII dalis“? Atrodo, kad tai turėtų būti patronuojamoji įmonė arba subjektas, kuriame turima tam tikra kapitalo dalis, į kurią buvo atsižvelgta, kai atitinkama įstaiga buvo priskirta prie G-SII kategorijos.

Atsakymas

„Pertvarkytinas subjektas, kuris yra G-SII dalis“, kaip nurodyta BGPD 45d straipsnyje, yra įstaiga arba subjektas, nurodytas BGPD 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktuose, kuris yra įtraukiamas į prudencinį grupės, pagal KRD 131 straipsnio 1 ir 2 dalis laikomos G-SII, konsolidavimą.

23.   Klausimas (BGPD I 45 straipsnio 11 dalis)

BGPD I 45 straipsnio 11 dalyje grupės lygmens pertvarkymo institucijai buvo suteikti įgaliojimai atleisti Sąjungos patronuojančiąją įmonę nuo individualaus MREL taikymo. Ar šis atleidimas nuo reikalavimo taikymo įtrauktas į dabartinę BGPD redakciją?

Atsakymas

BGPD I 45 straipsnio 11 dalyje grupės lygmens pertvarkymo institucijai buvo suteikta galimybė savo nuožiūra atleisti Sąjungos patronuojančiąją įmonę nuo individualaus MREL reikalavimo taikymo, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos.

Pagal dabartinę BGPD redakciją Sąjungos patronuojančiosioms įmonėms individualus MREL netaikomas. Taigi galimybės atleisti nuo šio reikalavimo taikymo nebėra. Tokioms įstaigoms MREL taikomas konsoliduotai šiais atvejais:

—	jei jos yra pertvarkytini subjektai, kuriems konsoliduotai pertvarkytinos grupės lygmeniu taikomas išorinis MREL (45e straipsnio 1 dalis) arba

—	jei jos yra Sąjungos patronuojančiosios įmonės, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, bet yra trečiosios valstybės subjektų patronuojamosios įmonės ir joms vidinis MREL taikomas konsoliduotai (45f straipsnio 1 dalies trečia pastraipa).

(b)    Hipotekos kredito įstaiga

24.   Klausimas (45a straipsnis)

Ar BGPD arba KRR yra numatyta galimybė į TLAC minimalaus reikalavimo konsolidavimo mastą neįtraukti hipotekos kredito įstaigų, kurios yra G-SII patronuojamosios įmonės ir kurioms pagal BGPD 45a straipsnio 1 dalį MREL nėra taikomas?

Atsakymas

KRR 92a arba 92b straipsniuose nurodytų reikalavimų (TLAC minimalaus reikalavimo) konsolidavimo mastas yra apibrėžtas minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Pagal šį straipsnį įstaigos, kurios privalo laikytis TLAC minimalaus reikalavimo konsoliduotai, privalo visiškai konsoliduoti visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės ir priklauso atitinkamai pertvarkytinai grupei (t. y. subjektus, kurie priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei).

BGPD 45a straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad hipotekos kredito įstaigos, kurioms netaikomas MREL, neturi būti įtraukiamos į 45e straipsnio 1 dalyje nurodytą konsolidavimą, o pačioje 45e straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pertvarkytini subjektai turi vykdyti BGPD 45b–45d straipsniuose nurodytus MREL reikalavimus konsoliduotai pertvarkytinos grupės lygmeniu.

Šių nuostatų negalima aiškinti taip, kad pagal jas leidžiama nukrypti nuo KRR 18 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatų dėl TLAC minimalaus reikalavimo.

G-SII arba subjektų, kurie yra G-SII dalis, atveju BGPD 45a straipsnio 2 dalis būtų taikoma tik daliai pagal BGPD 45d straipsnio 1 dalies b punktą nustatyto MREL reikalavimo, t. y. konkrečiai įstaigai taikomam konkrečiam papildomam nuosavų lėšų reikalavimui ir tinkamiems įsipareigojimais, kuriuos pertvarkymo institucija nustato pagal BGPD. Šis reikalavimas priklausys nuo pasirinktos grupės pertvarkymo strategijos (t. y. to, ar hipotekos kredito įstaiga bus ar nebus likviduojama pagal grupės pertvarkymo planą, taigi, ar ji gali pasinaudoti BGPD 45a straipsnio 1 dalyje numatyta išimtimi).

25.   Klausimas (45a straipsnis)

Ar 45a straipsnio 1 dalies imperatyvi nuostata dėl reikalavimo netaikymo taikoma tuo atveju, jeigu hipotekos kredito įstaigai valstybės narės lygmeniu yra nustatytos specialios bankroto procedūrų taisyklės, atitinkančios a ir b punktų sąlygas? O gal imperatyvi nuostata dėl reikalavimo netaikymo gali būti taikoma tik tada, jeigu pertvarkymo institucija pertvarkymo plane numato, kad hipotekos kredito įstaiga turėtų būti likviduojama pagal įprastinę bankroto procedūrą arba kitas 45a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas procedūras? Jeigu kaip pertvarkymo strategija būtų pasirinkta VVGP ir viso bankų grupei priklausančio banko gelbėjimas privačiomis lėšomis (jeigu hipotekos kredito įstaiga yra patronuojančiojo banko patronuojamoji įmonė), ar imperatyvios nuostatos dėl reikalavimo netaikymo sąlygos būtų įvykdytos?

Jeigu hipotekos kredito įstaigai pagal 45a straipsnio 1 dalį MREL netaikomas, kuriuos hipotekos kredito įstaigos prudencinius komponentus reikėtų atimti pagal 45a straipsnio 2 dalį apskaičiuojant konsoliduotai taikomą MREL?

Atsakymas

45a straipsnio 1 dalies a punkte reikalaujama, kad hipotekos kredito įstaigos pertvarkymo plane būtų numatytas tos įstaigos likvidavimas pagal nacionalines bankroto procedūras arba kitas toms įstaigoms nustatytas procedūras, taikomas pagal 38, 40 arba 42 straipsnį. Vien tai, kad tokia procedūra egzistuoja, nėra pakankamas pagrindas taikyti išimtį: išimtį gali būti leidžiama taikyti, jeigu pertvarkymo plane yra numatyta, kad hipotekos kredito įstaigos žlugimo atveju tokios procedūros bus taikomos.

Jeigu grupės pertvarkymo plane yra numatyta, kad hipotekos kredito įstaiga bus likviduojama pagal 45a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas procedūras ir pagal tas procedūras yra užtikrinama, kad kreditoriai padengs nuostolius taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai, kaip numatyta 45a straipsnio 1 dalies b punkte, išimtį taikyti turi būti leidžiama. Tokiu atveju, apskaičiuojant pertvarkytinos grupės BRPS ir BPoM, hipotekos kredito įstaigos turtas neįskaičiuojamas, tačiau į pertvarkytino subjekto grupės vidaus pozicijas, susijusias su hipotekos kredito įstaiga, turėtų būti atsižvelgiama. Taip pat pažymėtina, kad apskaičiuodamos pertvarkytino subjekto konsoliduotai taikomo MREL nuostolių padengimo sumą, pertvarkymo institucijos turėtų visapusiškai atsižvelgti į patronuojamojo subjekto kapitalo priemonių pozicijas, susijusias su hipotekos kredito įstaiga, taip, kad būtų laikomasi 45c straipsnio 1 dalies a ir b punktų. Sprendimą dėl konkretaus metodo, kaip, apskaičiuojant pertvarkytino subjekto išorinį MREL, turi būti atsižvelgiama į kapitalo priemonių pozicijas, turėtų priimti pertvarkymo institucija, tačiau pasirinktas metodas turi užtikrinti, kad pertvarkytinas subjektas turėtų pakankamai nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų ir galėtų padengti visus dėl tų pozicijų susidariusius nuostolius.

Jeigu hipotekos kredito įstaiga yra pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė ir 45a straipsnio 1 dalyje numatytos išimties taikyti negalima, to straipsnio 2 dalis nebus taikoma. Tokiu atveju hipotekos kredito įstaiga būtų įtraukta į pertvarkytinos grupės konsolidavimo mastą.

26.   Klausimas (45a straipsnis)

Kokiu mastu yra taikomos 45a straipsnyje numatytos hipotekos kredito įstaigoms skirtos išimtys? Ar 45a straipsnį reikėtų taikyti tik įstaigai, kuriai yra leidžiama teikti tik hipotekos kreditus, finansuojamus padengtosiomis obligacijomis? Ar 45a straipsnis turėtų būti taikomas ir kitoms kredito įstaigoms, kurios praktiškai teikia tik hipotekos kreditus, finansuojamus padengtosiomis obligacijomis, tačiau gali vykdyti ir kitą veiklą?

Ar patronuojamoji įmonė, kuri yra laikoma hipotekos kredito įstaiga ir kuriai 45a straipsnis netaikomas, gali būti įtraukta į pertvarkytiną grupę?

Atsakymas

BGPD 45a straipsnio taikymo mastas yra apibrėžtas 1 dalies įvadiniame sakinyje. Hipotekos kredito įstaigos yra:

—	kredito įstaigos,

—	kurios yra finansuojamos padengtosiomis obligacijomis

—	ir kurioms pagal nacionalinės teisės aktus neleidžiama priimti indėlių.

Kredito įstaigos, kurios indėlių praktiškai nepriima, tačiau kurioms tai daryti vis dėlto leidžiama, negali būti įtrauktos į BGPD 45a straipsnio taikymo sritį, nes jos neatitinka kriterijaus, kad pagal nacionalinės teisės aktus joms turi būti neleidžiama priimti indėlių. Todėl tokios kredito įstaigos negali naudotis BGPD 45a straipsnyje numatyta išimtimi.

Šiuo atžvilgiu gali būti naudinga remtis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2162 (13) 3 straipsnio 8 dalyje pateikta „specializuotos hipotekos kredito įstaigos“ apibrėžtimi. Pagal tą nuostatą „specializuota hipotekos kredito įstaiga – kredito įstaiga, finansuojanti paskolas išskirtinai padengtųjų obligacijų emisijomis, kuriai pagal teisės aktus leidžiama teikti tik hipotekos ir viešojo sektoriaus paskolas, bet neleidžiama priimti indėlių, išskyrus kitas grąžinamas lėšas iš gyventojų“.

Tai, ar hipotekos kredito įstaiga, kuri yra pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė, yra įtraukiama į to pertvarkytino subjekto pertvarkytiną grupę, priklauso nuo grupės pertvarkymo plane pasirinktos strategijos, kaip nurodyta BGPD 12 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.

(c)    Tinkami pertvarkytinų subjektų įsipareigojimai

27.   Klausimas (45b straipsnio 1 dalis)

Ar BGPD 45b straipsnio 1 dalies antra pastraipa aiškintina taip, kad KRR 72e straipsnyje numatyti atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų nėra taikomi į MREL įtrauktiems tinkamiems įsipareigojimams?

Atsakymas

KRR 72e straipsnyje nustatyta atskaitymų tvarka yra taikoma tik subjektams, kuriems taikomi KRR 92a ir 92b straipsniai (t. y. pertvarkytiniems subjektams, kurie yra G-SII arba G-SII dalis, ir tam tikriems subjektams, kurie yra ne ES G-SII dalis), ir tik tų nuostatų laikymosi tikslu. Atskaitymų tvarka netaikoma:

—	subjektams, kurie nėra G-SII arba nėra G-SII dalis, taip pat nėra ne ES G-SII dalis,

—	tam, kaip subjektai, kurie nėra G-SII arba nėra G-SII dalis ir nėra ne ES G-SII dalis, laikosi papildomų jiems pagal BGPD 45d straipsnio 3 dalį nustatytų reikalavimų.

28.   Klausimas (45b straipsnio 3 dalis)

Ar tinkamus įsipareigojimus, išleistus „esamiems akcininkams“, galima įskaičiuoti vykdant vidinį MREL ta apimtimi, kuria juos laiko akcininkas, nepriklausomai nuo to, ar akcininkas akcininku tapo po įsipareigojimų pasirašymo arba pirkimo?

Atsakymas

Pertvarkytino subjekto patronuojamosios įmonės priemonių išleidimas „esamam akcininkui“ yra viena iš tinkamumo sąlygų taikant BGPD 45f straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį (dėl vidinio MREL), BGPD 45b straipsnio 3 dalį (dėl išorinio MREL) ir KRR 88a straipsnio b punktą (dėl TLAC minimalaus reikalavimo, taikomo G-SII arba daliai G-SII, kuri laikoma pertvarkytinu subjektu). Jeigu įsipareigojimo išleidimo metu įsigyjantysis subjektas nėra akcininkas, įsipareigojimas nebus tinkamas naudoti MREL ir TLAC minimaliam reikalavimui įvykdyti. Tam, jis būtų tinkamas, priemonė turėtų būti išleista esamam akcininkui ir atitikti visas kitas sąlygas, taip pat vėliau ją turėtų laikyti tik esami akcininkai.

29.   Klausimas (45b straipsnio 3 dalis)

Kaip 45b straipsnio 3 dalyje pavartotus žodžius „patronuojamojo subjekto, kuris priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ir pertvarkytinas subjektas“ reikėtų aiškinti viso straipsnio kontekste?

Atsakymas

BGPD 45f straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje numatyta, kad pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė tam tikromis sąlygomis gali išleisti tinkamus įsipareigojimus ne tik pertvarkytinam subjektui, bet ir smulkiajam akcininkui. BGPD 45b straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tokie įsipareigojimai šioje dalyje nustatytomis sąlygomis turi būti „įtraukiami į to pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą“. Šie įsipareigojimai yra subordinuoti, nes pagal 45f straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį jie turi atitikti KRR 72b straipsnio 2 dalies d punkte nustatytą sąlygą. Taigi šie įsipareigojimai gali būti naudojami ir pertvarkytino subjekto, kuris priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip tokius įsipareigojimus išleidusi patronuojamoji įmonė, išoriniams MREL, ir išoriniams subordinuotiems MREL reikalavimams įvykdyti pagal BGPD 45b straipsnio 4, 5 ir 7 dalis.

30.   Klausimas (45 straipsnio b punktas)

Ar amortizuotos T2 priemonės, kurias išleido patronuojamosios įmonės (kurios nėra pertvarkytini subjektai) ir kurias laiko pertvarkytinai grupei nepriklausantys subjektai bei kurios yra tinkamos naudoti vidiniam MREL vykdyti pagal BGPD 45f straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį, yra tinkamos ir išoriniam MREL vykdyti? Ar BGPD 2 straipsnio 1 dalies 71a punkto antroje dalyje pateikta nuoroda į amortizuotas T2 priemones turėtų būti aiškinama kaip nuoroda į individualias amortizuotas T2 priemones, ar kaip nuoroda į amortizuotas T2 priemones, vertinamas konsoliduotai pertvarkytinos grupės lygmeniu?

Atsakymas

Pertvarkytini subjektai gali įvykdyti savo išorinius MREL šiais įsipareigojimais:

—	pertvarkytinos grupės lygmeniu konsoliduotomis nuosavomis lėšomis, kaip nurodyta BGPD 45e straipsnio 1 dalyje;

—

tinkamais įsipareigojimais, į kuriuos įeina: — įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir kurie atitinka BGPD 45b straipsnio sąlygas. Šiame straipsnyje, inter alia, pateikiamos nuorodos į KRR 72b straipsnį, o šio straipsnio 2 dalies b punkte yra reikalaujama, kad tuos įsipareigojimus turi būti tiesiogiai išleidusi arba gavusi įstaiga (BGPD 2 straipsnio 1 dalies 71a punkto pirma dalis); — 2 lygio priemonės, kurios atitinka KRR 72a 1 dalies b punkto sąlygas, t. y. amortizuotos T2 priemonės, kurių likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai (BGPD 2 straipsnio 1 dalies 71a punkto antra dalis);

—	tam tikri tinkami įsipareigojimai, kuriuos tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausanti patronuojamoji įmonė yra išleidusi smulkiajam akcininkui (BGPD 45b straipsnio 3 dalis).

BGPD 2 straipsnio 1 dalies 71a punkte išdėstytoje apibrėžtyje pateikiama nuoroda į KRR 72a straipsnio 1 dalies b punktą. Remiantis KRR 11 straipsnio 3a dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, patronuojančiosios įmonės, kurios yra identifikuotos kaip pertvarkytini subjektai ir yra G-SII, G-SII dalis arba ne ES G-SIII dalis, privalo laikytis KRR 92a straipsnio (t. y. TLAC minimalaus reikalavimo) konsoliduotai, atitinkamos pertvarkytinos grupės lygmeniu. Taip apribojamas naudojimasis priemonėmis, kurios gali būti panaudotos TLAC minimaliam reikalavimui įvykdyti, ir paaiškinama, kad, jeigu nenurodyta kitaip (būtent dėl tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurias įstaiga turi tiesiogiai išleisti arba gauti, kaip nurodyta KRR 72b straipsnio 2 dalies a punkte), priemonės turėtų būti skaičiuojamos konsoliduotai, pertvarkytinos grupės lygmeniu. Tai galioja ir nuosavoms lėšoms, ir T2 priemonių daliai, kurios likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai ir kuri pagal KRR 64 straipsnį nebelaikoma T2 straipsniais ir todėl nebegali būti įtraukta į įstaigos nuosavas lėšas.

Laikantis BGPD ir vykdant išorinį MREL, BGPD 2 straipsnio 1 dalies 71a punkte pateikta nuoroda į KRR 72a straipsnio 1 dalies b punktą reiškia, kad ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad jos taikymo sritis yra tokia pati, t. y. kad ji taikoma amortizuotoms T2 priemonėms konsoliduotai pertvarkytinos grupės lygmeniu. Toks aiškinimas taip pat užtikrina, kad būtų laikomasi BGPD 45e straipsnio 1 dalies, kurioje reikalaujama, kad MREL būtų vykdomas konsoliduotai, pertvarkytinos grupės lygmeniu.

Vadinasi, pagal BGPD 2 straipsnio 1 dalies 71b punktą ir 45b straipsnio 4–9 dalis amortizuotos T2 priemonės, kurias tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančios patronuojamosios įmonės išleido pertvarkytinai grupei nepriklausantiems subjektams, yra priskiriamos prie subordinuotųjų tinkamų priemonių, tad taip pat turėtų būti naudojamos vykdant subordinuotą MREL komponentą.

31.   Klausimas (45b straipsnio 4 dalis)

Ar 45b straipsnio 4 dalį reikėtų aiškinti taip, kad ji taikoma ir pertvarkytiniems subjektams, kurie yra G-SII dalis?

Atsakymas

BGPD 45b straipsnio 4 dalį reikėtų aiškinti taip, kad ji taikoma ir pertvarkytiniems subjektams, kurie yra G-SII dalis arba yra ne ES G-SII dalis. Iš tiesų, jeigu pertvarkymo plane kaip pertvarkymo strategija numatytas VGDP, G-SII grupėje gali būti daugiau negu vienas pertvarkytinas subjektas, kuriam taikomas BGPD 45b straipsnis, arba ne ES G-SII gali turėti pertvarkytiną subjektą, kuris yra įsteigtas Sąjungoje. BGPD 2 straipsnio 1 dalies 83a ir 83b punktuose pateiktos „pertvarkytino subjekto“ ir „pertvarkytinos grupės“ apibrėžtys taip pat turėtų derėti su VGDP strategijų įgyvendinimu – tai aiškiai nurodyta Direktyvos (ES) 2019/879 4 konstatuojamojoje dalyje:

„laikantis TLAC standarto, Direktyvoje 2014/59/ES turėtų ir toliau būti pripažintos tiek vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategijos, tiek vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos. Laikantis vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategijos pertvarkomas tik vienas grupės subjektas (paprastai – patronuojančioji įmonė), o kiti grupės subjektai (paprastai – veikiančios patronuojamosios įmonės) nepertvarkomi, bet jų nuostoliai ir rekapitalizavimo poreikiai perkeliami į subjektą, kuris bus pertvarkomas. Laikantis vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos galėtų būti pertvarkomas daugiau nei vienas grupės subjektas. Kad norima pertvarkymo strategija būtų taikoma veiksmingai, svarbu aiškiai nustatyti, kurie subjektai turi būti pertvarkomi (toliau – pertvarkytini subjektai), t. y. kurių subjektų atžvilgiu būtų galima taikyti pertvarkymo veiksmus, kartu juos taikant patronuojamosioms įmonėms, kurios jiems priklauso (pertvarkytinos grupės). Tai taip pat svarbu nustatant nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumų taisyklių, kurias turėtų taikyti įstaigos ir subjektai, taikymo lygį. Todėl būtina įvesti „pertvarkytino subjekto“ ir „pertvarkytinos grupės“ sąvokas ir iš dalies pakeisti Direktyvos 2014/59/ES nuostatas dėl grupės pertvarkymo planavimo, nustatant aiškų reikalavimą pertvarkymo institucijoms nustatyti, kurie grupės subjektai ir grupės yra pertvarkytini, ir tinkamai apsvarstyti bet kokių planuojamų veiksmų grupės viduje poveikį siekiant užtikrinti veiksmingą grupės pertvarkymą“ [išskirta papildomai].

32.   Klausimas (45b straipsnio 5 dalis)

Nors 45b straipsnio 5 dalies paskutinėje pastraipoje yra nustatyta 10 % riba, kurią viršijus pertvarkymo institucija privalo vertinti tos dalies b punkte nurodytą riziką, ar pertvarkymo institucija gali šį vertinimą atlikti savo nuožiūra, net jei riba nebuvo pasiekta?

Be to, kad 45b straipsnio 5 dalyje, regis, kalbama tik apie gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Kaip šie principai būtų taikomi, jei būtų pasirinktos kitos pertvarkymo priemonės (pvz., laikinas bankas)?

Atsakymas

45b straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad pertvarkymo institucijos gali savo nuožiūra reikalauti, kad tam tikra pertvarkytinų subjektų MREL dalis būtų vykdoma naudojant subordinuotuosius įsipareigojimus, jeigu įvykdomos toje pastraipoje išdėstytos sąlygos. Viena iš sąlygų yra paminėta pastraipos b punkte (NCWO principo pažeidimo rizika). Antroje pastraipoje reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos vertintų pirmos pastraipos b punkte nurodytą sąlygą, jeigu pasiekiama toje pastraipoje nurodyta 10 % riba.

Abi pastraipos yra susijusios tuo, kad pertvarkymo institucija gali savo nuožiūra bet kuriuo metu įvertinti, kaip vykdomos pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos, taip pat įvertinti NCWO principo pažeidimo riziką. Tačiau jeigu 10 % riba pasiekiama, NCWO principo pažeidimo riziką vertinti ji privalo.

37 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „pertvarkymo institucijos pertvarkymo priemones gali taikyti arba individualiai, arba bet kokį jų derinį“. 45b straipsnio nuostatos taikomos tokiu pačiu būdu, nepriklausomai nuo to, ar gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė yra naudojama individualiai ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis. Jeigu naudojamos kitos pertvarkymo priemonės, o gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė tuo pačiu metu nėra naudojama, 45b straipsnio 5 dalies pirma pastraipa taip pat turėtų būti taikoma, siekiant užtikrinti, kad pertvarkymas atitiktų 34 straipsnio 1 dalies g punktą, ir taip pat pagal 45c straipsnio 1 dalies a ir c punktus.

33.   Klausimas (45b straipsnio 6 dalis)

KRD 128 straipsnyje nurodyta, kad įstaigos negali naudoti CET1 kapitalo, kuris yra laikomas JRR įvykdyti, KRR 92a ir 92b straipsniuose nurodyto (TLAC minimalaus reikalavimo) ir BGPD 45c ir 45d straipsniuose nurodytų reikalavimų (išorinio ir vidinio MREL) rizika grindžiamiems komponentams vykdyti.

BGPD 45b straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad pertvarkytino subjekto nuosavos lėšos, kurios yra naudojamos JRR įvykdyti, yra tinkamos naudoti BGPD 45b straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse nurodytiems reikalavimams (MREL subordinuotam reikalavimui) vykdyti.

Ar 45b straipsnio 6 dalis taikoma MREL subordinavimo reikalavimui, kuris išreiškiamas kaip procentinė BRPS ir BPoM dalis?

Atsakymas

BGPD 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad MREL gali būti išreiškiamas tik kaip BRPS (rizika grindžiamo komponento) ir BPoM (ne rizika grindžiamo komponento) procentinė dalis.

Todėl BGPD 45b straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse nurodyti MREL subordinavimo reikalavimai turės būti išreiškiami ir kaip BRPS (rizika grindžiamo komponento), ir kaip BPoM (ne rizika grindžiamo komponento) dalis.

KRD 128 straipsnio ketvirtoje pastraipoje išdėstyti principai netaikomi MREL subordinavimo reikalavimui, kai jis išreiškiamas kaip BPoM procentinė dalis (t. y. JRR nepapildo ne rizika grindžiamų MREL komponentų, todėl CET1 kapitalas, naudojamas JRR vykdyti, bus tinkamas naudoti ne rizika grindžiamam MREL komponentui vykdyti).

Tačiau CET1 kapitalas, kuris yra naudojamas JRR vykdyti, negali būti naudojamas jokiam BRPS procentine dalimi išreikštam MREL reikalavimui – nei subordinuotam, nei nesubordinuotam – vykdyti. BGPD 45b straipsnio 6 dalyje nuoroda į 5 dalį pateikta tam, kad prudencinės formulės riba, nurodyta BGPD 45b straipsnio 7 dalyje, pagal BGPD 45b straipsnio 5 dalį taikoma ir nesisteminėms įstaigoms, būtų taikoma nuosekliai.

Todėl BGPD 45b straipsnio 6 dalies antra pastraipa ir KRD 128 straipsnis nuosekliai dera vienas su kitu.

34.   Klausimas (45b straipsnio 8 dalis)

BGPD 45b straipsnio 8 dalyje valstybėms narėms suteikiama galimybė nustatyti didesnę negu 30 % procentinę dalį, kuri yra nurodyta pirmoje pastraipoje. Ar valstybė narė, atsižvelgdama į savo nacionalinio bankų sektoriaus specifiką, galėtų nustatyti 100 % ribą?

Atsakymas

BGPD 45b straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pertvarkymo institucijos gali taikyti didesnį negu 8 % visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų subordinavimo reikalavimą tik iki 30 % visų pertvarkytinų subjektų, kuriems taikoma ta nuostata (G-SII, didžiausiems pagal kapitalo lygį bankams ir subjektams, kuriems taikoma BGPD 45c straipsnio 6 dalis), ribos.

BGPD 45b straipsnio 8 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali nustatyti didesnę procentinę dalį. Todėl valstybė narė gali nuspręsti, kad pertvarkymo institucija turėtų būti įgaliota nustatyti didesnį subordinavimo reikalavimą visiems pertvarkytiems subjektams, kurie yra įsteigti toje valstybėje narėje ir kuriems taikoma BGPD 45b straipsnio 8 dalis (atsižvelgdamos į savo nacionalinio bankų sektoriaus specifiką ir į atitinkamų pertvarkytinų subjektų skaičių).

Tačiau praktiškai šia galimybe negalima naudotis subjektų, kurie patenka į BPeMR taikymo sritį, atžvilgiu, nes BPeMR 12c straipsnio 8 dalyje tokia galimybė nenumatyta. Todėl tokia padidinta procentinė dalis nebus taikoma jokioms įstaigoms, kurios patenka į BPeMR taikymo sritį, nepriklausomai nuo to, ar jos tiesiogiai priklauso BPV, ar nacionalinių pertvarkymo institucijų kompetencijai, remiantis BPeMR 7 straipsnyje nustatytu užduočių pasidalijimu. Jeigu dalyvaujanti valstybė narė pasinaudotų BGPD 45b straipsnio 8 dalyje numatyta galimybe, nacionalinė nuostata būtų taikoma tik tiems subjektams, kurie patenka į BGPD taikymo sritį pagal direktyvos 1 straipsnio 1 dalį, bet nepatenka į BPeMR taikymo sritį pagal reglamento 2 straipsnį. Ši galimybė daugiausia galiotų investicinėms įmonėms, kurios nepatenka į patronuojančiosios įmonės konsoliduotos priežiūros sritį.

Taip užtikrinama, kad visiems į BPeM įtrauktiems subjektams būtų taikomos vienodos taisyklės ir procedūros, kaip nustatyta BPeMR 1 straipsnio 1 dalyje. Reikėtų pažymėti, kad BPeMR 28 konstatuojamosios dalies paskutiniame sakinyje nurodyta: „Tam tikromis aplinkybėmis nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų vykdyti savo užduotis remdamosi šiuo reglamentu ir jo laikydamosi, kartu naudodamosi pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais Direktyva 2014/59/ES perkeliama į nacionalinę teisę, joms suteiktais įgaliojimais ir jų laikydamosi, jeigu tai neprieštarauja šiam reglamentui“.

(d)    MREL nustatymas

35.   Klausimas (45c straipsnio 1 dalis)

Kaip dydžio, verslo ir finansavimo modelių bei rizikos profilio kriterijai bus naudojami subjekto MREL koreguoti?

Atsakymas

BGPD 45c straipsnyje paminėti įvairūs atvejai, kai šie kriterijai gali turėti įtakos tiksliai apskaičiuojant visą MREL, pvz.:

—	kai nustatomi, pasikonsultavus su kompetentinga institucija, papildomi nuosavų lėšų reikalavimai, kaip nurodyta KRD 104a straipsnyje, kurie bus taikomi subjektui po pertvarkymo (3 dalies penkta pastraipa),

—	kai pasinaudojama 6 dalyje numatyta galimybe savo nuožiūra atrinkti įstaigas, kurioms bus taikoma BGPD 45b straipsnio 5 dalis ir kitos atitinkamos nuostatos (atsižvelgiant į sąlygas, susijusias su finansavimo modeliu),

—	kai atsižvelgiama į minimalaus gelbėjimo privačiomis lėšomis taisyklę (nurodytą 3 dalies ketvirtoje pastraipoje – sąveika su viso MREL lygiu skirsis, priklausomai nuo verslo ir finansavimo modelio, nes jie turi įtakos subjekto vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui),

—	kai subjektų, kurių atžvilgiu pasirinkta likvidavimo strategija yra įprastinė bankroto procedūra arba kitos lygiavertės nacionalinės procedūros, atveju vertinama, ar MREL turėtų būti apribotas iki nuostolių padengimo sumos (kaip nurodyta 2 dalyje),

—	kai taikoma ir (arba) koreguojama suma, reikalinga rinkos pasitikėjimui išsaugoti, kaip nurodyta 3 dalyje.

36.   Klausimas (45c straipsnio 1 dalis)

Kaip 45c straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas poveikis finansiniam stabilumui atsispindės įstaigos MREL?

Atsakymas

45c straipsnyje paminėti įvairūs atvejai, kai kriterijai, susiję su poveikiu finansiniam stabilumui, gali turėti įtakos kalibruojant visą MREL, pvz.:

—	kai pasinaudojama 6 dalyje numatyta galimybe savo nuožiūra atrinkti įstaigas, kurioms būtų taikoma BGPD 45b straipsnio 5 dalis ir kitos atitinkamos nuostatos,

—	kai atsižvelgiama į minimalaus gelbėjimo privačiomis lėšomis galimybę (kaip nurodyta 45c straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje),

—	kai subjektų, kurių atžvilgiu pasirinkta likvidavimo strategija yra įprastinė bankroto procedūra arba kitos lygiavertės nacionalinės procedūros, atveju vertinama, ar MREL turėtų būti apribotas iki nuostolių padengimo sumos (kaip nurodyta 45c straipsnio 2 dalyje).

37.   Klausimas (45c straipsnio 2 dalis)

Kaip poveikis finansiniam stabilumui būtų atspindėtas koreguojant subjekto, kurio pertvarkymo plane numatyta, kad jis bus likviduojamas pagal įprastinę bankroto procedūrą, nuostolių padengimo sumą?

Atsakymas

Pertvarkymo institucijos šią nuostatą turėtų taikyti savo nuožiūra. Pagal 45c straipsnio 9 dalį toje dalyje nurodytų elementų vertinimas turėtų būti įtrauktas į sprendimą dėl MREL.

Reikšmingas rekapitalizavimo sumų padidinimas tokioms įstaigoms vis tiek nederėtų su 45c straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktu, kuriame paaiškinta, kad rekapitalizavimo suma reikalinga tam, kad atlikus pertvarkymo veiksmus arba pasinaudojus nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, subjektai galėtų laikytis veiklos leidimo sąlygų. Šiuo atžvilgiu subjektai, kurie pagal pertvarkymo planą turi būti likviduojami taikant įprastinę bankroto procedūrą, neprivalo vykdyti veiklos leidimo sąlygų, todėl paprastai jiems rekapitalizavimo suma neturėtų būti nustatoma.

Be to, jeigu pertvarkymo institucija įvertina, kad, MREL apribojus iki nuostolių padengimo sumos, kiltų rizika, kad bus padarytas didelis poveikis finansiniam stabilumui arba finansų sistemoje pasklis neigiami padariniai, tai gali rodyti, kad subjekto negalima patikimai ir sėkmingai pertvarkyti pagal pasirinktą pertvarkymo strategiją ir galimybes jį sėkmingai pertvarkyti reikia persvarstyti.

Šiuo atžvilgiu 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog laikoma, kad subjektą galima sėkmingai pertvarkyti, „jei pertvarkymo institucija realiai ir patikimai gali arba ją likviduoti pagal įprastinę bankroto bylą, arba ją pertvarkyti įstaigai taikydama skirtingas pertvarkymo priemones ir įgaliojimus kiek įmanoma stengiantis išvengti bet kokių didelių neigiamų pasekmių valstybės narės, kurioje įsisteigusi įstaiga, arba kitų valstybių narių arba Sąjungos finansų sistemoms“.

38.   Klausimas (45c straipsnio 2 dalis)

Ar pagal direktyvą subjektams, kurių MREL yra lygus nuosavų lėšų reikalavimams (t. y. subjektams, kurių pertvarkymo plane numatyta juos likviduoti pagal įprastinę bankroto procedūrą arba kitas lygiavertes nacionalines procedūras) leidžiama nenustatyti MREL?

Atsakymas

45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodyti subjektai privalo vykdyti MREL visais atvejais, kai to reikalaujama 45–45i straipsniuose, laikantis tuose straipsniuose nustatytos tvarkos.

Minėtuose straipsniuose numatytos tam tikros MREL išimtys, kurias pertvarkymo institucijos gali taikyti, jeigu įvykdomos tam tikros tuose straipsniuose išdėstytos sąlygos:

—	hipotekos kredito įstaigoms išimtis gali būti taikoma pagal 45a straipsnį,

—	įstaigoms, kurios yra pertvarkytino subjekto patronuojamosios įmonės, tačiau pačios nėra pertvarkyti subjektai, MREL išimtis gali būti taikoma pagal 45f straipsnio 3 arba 4 dalis,

—	centrinėms įstaigoms ir centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms išimtis gali būti taikoma pagal 45g straipsnį.

Be to, 45f straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad 45f straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą (t. y. vidinį MREL) taikyti 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytam subjektui, kuris yra pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė, tačiau pats nėra pertvarkytinas subjektas, neprivaloma, nes tai priklauso nuo pertvarkymo institucijos savo nuožiūra, pasikonsultavus su kompetentinga institucija, priimto sprendimo. Tačiau reikėtų pažymėti, kad 45f straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje yra reikalaujama, kad Sąjungos patronuojančiosios įmonės, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, tačiau yra trečiųjų valstybių subjektų patronuojamosios įmonės, laikytųsi vidinio MREL konsoliduotai. Tai reiškia, kad 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytiems subjektams, kurie atitinka trečios pastraipos sąlygas, nustatyti vidinį MREL privaloma.

Todėl, nebent subjektas yra kurioje nors iš pirmiau paminėtų padėčių, pertvarkymo institucija privalo priimti sprendimą dėl MREL, net jeigu pertvarkymo plane yra numatyta, kad subjektas turi būti likviduojamas pagal įprastinę bankroto procedūrą arba kitas lygiavertes nacionalines procedūras. Tai patvirtina ir tai, kad 45c straipsnio 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose tokia padėtis yra tiesiogiai pripažįstama ir nurodoma, kaip turi būti apskaičiuojamas MREL tokioje padėtyje esantiems subjektams.

39.   Klausimas (45c straipsnio 2 dalis)

Ar, atsižvelgiant į 45 straipsnio 1 dalį, 45a straipsnį ir 45c straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, MREL turėtų būti nustatytas net ir tada, kai pasirinkta pertvarkymo strategija yra likvidavimas? Ar šiuo atveju MREL turėtų būti apskaičiuotas individualiai ar konsoliduotai?

Atsakymas

45e straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pertvarkytinų subjektų išorinis MREL turi būti nustatytas ir jo turi būti laikomasi konsoliduotai, pertvarkytinos grupės lygmeniu. Šios nuostatos grindžiamos tuo, kad pertvarkytinoje grupėje tai pertvarkytinai grupei priklausančių subjektų patiriamus nuostolius turėtų padengti pertvarkytinas subjektas, o jis turėtų turėti pakankamai išteklių nuostoliams padengti, kad galėtų patenkinti visos pertvarkytinos grupės poreikius. Šio tikslo siekiama pertvarkytino subjekto atžvilgiu taikant pertvarkymo veiksmus, sutelkiant jo patronuojamųjų įmonių nuostolius ir vėliau paskirstant kapitalą – pasinaudojant nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal 59 straipsnį. Dėl šios priežasties pertvarkytini subjektai turi išleisti tinkamas priemones ir straipsnius išorės trečiosioms šalims kreditorėms (žr. Direktyvos (ES) 2019/879 19 konstatuojamąją dalį).

Subjektų, kurie yra pertvarkytino subjekto patronuojamosios įmonės, tačiau patys nėra pertvarkytini subjektai, atveju priešingai – vidinis MREL turi būti nustatytas ir jo turi būti laikomasi individualiai, kaip nurodyta 45c straipsnio 7 dalyje ir 45f straipsnio 1 dalyje (nepriklausomai nuo atvejų, kai vidinio MREL turi būti laikomasi konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, kaip nurodyta 45f straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir 4 dalies b punkte). Paprastai tų patronuojamųjų įmonių nuostolius padengia ir rekapitalizavimo poreikius patenkina jų pertvarkytini subjektai tiesiogiai arba netiesiogiai įsigydami šių patronuojamųjų įmonių išleistų nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių (žr. Direktyvos (ES) 2019/879 20 konstatuojamąją dalį).

Jeigu subjektai priklauso grupei, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra ir kurios pertvarkymo plane yra numatyta, kad grupė turi būti likviduojama pagal įprastinę bankroto procedūrą arba kitas lygiavertes nacionalines procedūras, pirmiau paaiškintos grupės pertvarkymo taisyklės netaikomos. Iš tiesų, jeigu tokie subjektai žlugtų, būtų taikoma įprastinė bankroto procedūra, vykdoma juridinio subjekto lygmeniu. Bankroto atveju patronuojančioji įmonė būtų atsakinga tik už savo pačios nuostolius ir neprivalėtų suteikti pagalbos savo patronuojamosioms įmonėms. Be to, jeigu patronuojančioji įmonė būtų likviduojama individualiai, jos patronuojamųjų įmonių išleistomis nuosavų lėšų ir tam tikrų tinkamų įsipareigojimų priemonėmis nebūtų galima pasinaudoti nuostoliams padengti. Taigi tokiais patronuojančiosios įmonės likvidavimo atvejais MREL nustatyti konsoliduotai yra netikslinga.

Todėl patronuojančiosioms įmonėms, kurių pertvarkymo plane numatyta, kad jos likviduojamos pagal įprastinę bankroto procedūrą arba kitas lygiavertes nacionalines procedūras, MREL reikalavimas turėtų būti nustatomas ir jo turėtų būti laikomasi tik individualiai.

40.   Klausimas (45c straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalys)

Taikant 45c straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalis neaišku, kaip reikėtų aiškinti žodžius „atitinkamą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų“. Ar tai reiškia, kad nustatyta rekapitalizavimo suma turėtų būti tokio dydžio, kad rinkos pasitikėjimas įstaiga po rekapitalizavimo būtų užtikrintas tik vienus metus?

Atsakymas

45c straipsnio 3 ir 7 dalyse nurodyta, kad nustatoma rinkos pasitikėjimui užtikrinti reikalinga suma, įtraukiama į rekapitalizavimo sumą, turi būti tokio dydžio, kad rinkos pasitikėjimas būtų išlaikytas reikiamą laikotarpį, kuris neturi viršyti vienų metų.

Vienų metų laikotarpis yra proporcingas ir nuosekliai dera su tokiu pačiu laikotarpiu, kuris yra naudojamas tiksliai apibrėžiant įstaigoms taikytinus prudencinius reikalavimus. Tai svarbu, turint galvoje, kad prudenciniai reikalavimai yra vienas iš pagrindinių komponentų, pagal kuriuos nustatomas MREL reikalavimo dydis.

41.   Klausimas (45c straipsnio 3 ir 7 dalys)

BGPD 45c straipsnio 3 ir 7 dalyse nurodyta, jog tam tikro lygio MREL reikia išsaugoti tam, kad būtų laikomasi veiklos leidimo sąlygų ir kad būtų galima vykdyti pagal KRD IV leidžiamą veiklą. Šios nuostatos taikomos ir subjektams, nurodytiems BGPD 1 straipsnio b, c ir d punktuose. Tačiau kai kuriems iš tų subjektų veiklos leidimų reikalavimai taikomi ne pagal KRD, bet pagal specialias nacionalines nuostatas. Kaip nuostatos dėl būtinybės laikytis veiklos leidimo sąlygų turėtų būti perkeltos į nacionalinę teisę šių subjektų atžvilgiu?

Atsakymas

Ta apimtimi, kuria BGPD 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktuose nurodytų subjektų veiklos leidimų patvirtinimas yra reglamentuojamas ne pagal KRD arba FPRD, bet pagal kitus atitinkamus nacionalinės ir Sąjungos teisės aktus, nacionalinės teisės akte, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamas BGPD 45c straipsnio 1 dalies b punktas, gali būti pateikta atitinkama nuoroda. Šiuo atžvilgiu pagal BGPD 45c straipsnio 2 dalies b punktą platesnis aiškinimas yra galimas, nes jame nurodyta, kad subjektai turi būti rekapitalizuoti iki lygio, kuris yra būtinas, kad jie toliau laikytųsi pagal KRD, FPRD arba „lygiavertį teisės aktą“ nustatytų sąlygų.

42.   Klausimas (45c straipsnio 3 dalies penkta pastraipa)

Koks BRPS ir BPoM patikslinimas yra reikalaujamas pagal 45c straipsnio 3 dalies penktos pastraipos a punktą?

Atsakymas

Nustatant rekapitalizavimo sumą atitinkamas naujausias praneštas BRPS arba BPoM vertes reikia patikslinti, kad jos atitiktų poveikį, kurį joms padarytų pertvarkymo plane nurodyti pertvarkymo veiksmai.

Šiuo atžvilgiu, laikantis 45c straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkto ii papunkčio ir b punkto ii papunkčio, naujausias praneštas sumas reikėtų patikslinti pagal tuos pertvarkymo veiksmus, kurie įeina į pasirinktą pertvarkymo strategiją.

(e)    Vidinio MREL taikymas subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai

43.   Klausimas (45f straipsnio 1 dalis)

Ar 45f straipsnio 1 dalis dėl vidinio MREL yra taikoma ir G-SII subjektams, kurie nėra pertvarkytini subjektai?

Atsakymas

45f straipsnio nuostatos yra taikytinos visoms įstaigoms, kurios yra pertvarkytino subjekto arba trečiosios valstybės subjekto patronuojamosios įmonės, tačiau pačios nėra pertvarkytini subjektai. Prie jų priskiriami ir G-SII subjektai.

44.   Klausimas (45f straipsnio 1 dalis)

Ar 45f straipsnio 1 dalies antra pastraipa taikoma joje nurodytiems subjektams individualiai?

Atsakymas

45f straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje paaiškinta, kad įstaigos, kurios yra pertvarkytino subjekto arba trečiosios valstybės subjekto patronuojamosios įmonės, bet pačios nėra pertvarkytini subjektai, vidinį MREL turi vykdyti individualiai To straipsnio antroje pastraipoje pertvarkymo institucijoms yra palikta galimybė savo nuožiūra taikyti vidinį MREL 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytiems subjektams. 45f 1 dalies antra pastraipa taikoma taip pat individualiai, nebent subjektas patenka į 45f straipsnio 1 dalies trečios pastraipos taikymo sritį.

45f straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, kurioje numatyta galimybė vykdyti 45c ir 45d straipsniuose nustatytus reikalavimus, kalbama tik apie Sąjungos patronuojančiąsias įmones, kurios yra trečiųjų valstybių subjektų patronuojamosios įmonės.

Tačiau pagal 45f straipsnio 4 dalį pertvarkymo institucijai yra leidžiama vidinio MREL netaikyti patronuojamajai įmonei, kuri pati nėra pertvarkytinas subjektas, jeigu įvykdomos kelios sąlygos, t. y. jeigu ir patronuojamoji, ir patronuojančioji įmonės yra įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje ir priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei ir jeigu patronuojančioji įmonė konsoliduotai vykdo išorinį MREL.

Todėl, jeigu vidinis MREL pagal 45f straipsnio 4 dalį netaikomas, 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodyti subjektai vidinį MREL taip pat gali vykdyti (iš dalies) konsoliduotai. Kitu atveju, jeigu reikalavimas taikomas, vidinis MREL taikomas individualiai, nebent subjektas yra Sąjungos patronuojančioji įmonė, priklausanti trečiosios valstybės įmonių grupei.

45.   Klausimas (45f straipsnio 3 dalis)

BGPD 45f straipsnio 3 dalyje pertvarkymo institucijai suteikiama galimybė netaikyti vidinio MREL, jeigu įvykdomos toje dalyje nustatytos sąlygos. Tačiau BGPD 45f straipsnio 3 dalies d–f punktuose nustatytoms sąlygoms lygiaverčių sąlygų BPeMR 12h straipsnio 1 dalyje, regis, nėra. Kaip, perkeldamos BGPD 45f straipsnio 3 dalį į nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų šiuo atveju elgtis?

Atsakymas

Tai, kad sąlygų, kurias įvykdžius patronuojamajai įmonei netaikomas MREL, dabartinės redakcijos BPeMR yra mažiau, palyginti su dabartine BGPD redakcija, nuosekliai dera su BPeMR I ir BGPD I redakcijomis, nes tada padėtis buvo tokia pati.

Nepaisant BGPD ir BPeMR skirtumų, valstybės narės turi į savo nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama BGPD, įtraukti visas 45f straipsnio 3 dalyje išdėstytas sąlygas. BGPD taikymo sritis, taigi ir nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinama BGPD, taikymo sritis, apibrėžta direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje, skiriasi su BPeMR taikymo srities, apibrėžtos reglamento 2 dalyje. Į BPeMR taikymo sritį nepatenka investicinės įmonės, kurios nėra įtrauktos į patronuojančiosios įmonės arba už Sąjungos ribų įsteigtų įstaigų filialų konsoliduotą priežiūrą.

46.   Klausimas (45f straipsnio 5 dalis)

Kaip reikia aiškinti BGPD 45f straipsnio 5 dalies g punktą, turint galvoje, kad pagal finansinio įkaito susitarimus, nurodytus tos dalies c punkte, įkaitas visada turi būti pateiktas, t. y. jis turi priklausyti garantijos naudos gavėjui arba garantijos naudos gavėjas turi juo disponuoti (žr. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB (14) 1 straipsnio 5 dalį)?

Atsakymas

BGPD 45f straipsnio 5 dalies c punkte pateikta nuoroda į finansinio įkaito susitarimą, apibrėžtą Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies a punkte, tai yra, finansinis susitarimas reiškia: „susitarimą dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, arba susitarimą dėl finansinio įkaito, kuris pateikiamas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimas, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra susieti pagrindiniu susitarimu, ar bendrosiomis sąlygomis ir terminais“. Pagal susitarimą dėl finansinio įkaito davėjas pateikia finansinį įkaitą kaip užtikrinimo priemonę įkaito gavėjui ar jo naudai ir, nustačius teisę į prievolės įvykdymo užtikrinimą, visa nuosavybės teisė į finansinį įkaitą lieka įkaito davėjui. Direktyvoje 2002/47/EB taip pat reikalaujama, kad įkaitas būtų suteiktas ir kad tai būtų įrodyta raštu. Direktyvos 2002/47/EB 1 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad finansinio įkaito pateikimo įrodymas turi sudaryti galimybę identifikuoti finansinį įkaitą ir įsitikinti, kad įkaitas nematerialiais vertybiniais popieriais buvo įskaitytas į atitinkamą sąskaitą ar sudaro joje kreditinį likutį ir kad piniginis įkaitas buvo įskaitytas ar sudaro kreditinį likutį nurodytoje sąskaitoje.

Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad nuorodos į pateiktą finansinį įkaitą arba į finansinio įkaito pateikimą prilygsta nuorodoms į tą finansinį įkaitą, kuris buvo duotas, perduotas, laikomas, užregistruotas ar kitais būdais priskirtas tam, kad būtų įkaito gavėjo ar asmens, veikiančio įkaito gavėjo vardu, valdomas ar kontroliuojamas. Be to, visos substitucijos teisės ar teisė atsiimti finansinio įkaito perteklių finansinio įkaito davėjo naudai neturi pažeisti finansinio įkaito, pateikto įkaito gavėjui, kaip numatyta šioje direktyvoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, BGPD 45f straipsnio 5 dalies g punkte nurodoma, kad nėra teisinių, reguliavimo ar veiklos kliūčių suteiktą įkaitą perimti nuosavybėn arba realizuoti, įskaitant tuos atvejus, kai pertvarkytino subjekto atžvilgiu yra imamasi pertvarkymo veiksmų. Tai dera su Direktyvos 2002/47/EB bendrosiomis nuostatomis.

47.   Klausimas (45f straipsnis)

Ar, atsižvelgiant į 44 ir 45f straipsnius, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemones galima taikyti grupėje kitiems įsipareigojimams, ne tiems, kurie yra tinkami naudoti įstaigos vidiniam MREL įvykdyti? Kitaip tariant, ar visiems įsipareigojimams, kuriuos subjektas išleido kitiems grupės subjektams (nebūtinai pertvarkytiniems subjektams), galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemones?

Atsakymas

Jeigu patronuojamoji įmonė, kuri nėra pertvarkytinas subjektas, yra pertvarkoma nukrypstant nuo pertvarkymo plano, pertvarkymo institucija gali naudotis gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimais ne tik esamų kreditorių atžvilgiu, įskaitant 45f straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų įsipareigojimų turėtojus (paprastai pertvarkytiną subjektą), bet ir kitų kreditorių, kurie priklauso pertvarkytinai grupei arba jai nepriklauso, atžvilgiu, laikydamasi reikalavimų eilės, kuri taikoma pagal įprastinę bankroto procedūrą. Pagal 45f straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktį įsipareigojimai, kurie yra tinkami naudoti vidiniam MREL įvykdyti, turi būti mažesnio prioriteto už įsipareigojimus, kurie neatitinka minėtos dalies i punkte nurodytų sąlygų (t. y. jie turėtų būti subordinuoti priemonių, kurių negalima įskaityti vykdant vidinį MREL, atžvilgiu) ir kurie nėra tinkami naudoti nuosavų lėšų reikalavimams įvykdyti. Tai reiškia, kad grupės vidaus kreditorių reikalavimai, susiję su priemonėmis, kurios nėra tinkamos vidiniam MREL įvykdyti, būtų didesnio prioriteto už įsipareigojimus, kurie yra tinkami naudoti tuo tikslu. Šiems reikalavimams taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemones, reikėtų atsižvelgti į jų eilę bankroto atveju.

Jeigu gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė yra taikoma patronuojamajai įmonei, kuri nebuvo identifikuota kaip pertvarkytinas subjektas, nukrypstant nuo pertvarkymo plano, pagal BGPD 44 straipsnio 2 dalies h punktą grupės vidaus reikalavimai grupės patronuojamosioms įmonėms, kurios taip pat nėra pertvarkytini subjektai, bet priklauso tai pačiai pertvarkymo plane apibrėžtai pertvarkytinai grupei, privaloma tvarka atskiriami ir jiems gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimai netaikomi (nebent, remiantis atitinkamais nacionalinės teisės aktais, jų prioritetas yra žemesnis negu įprastų neužtikrintų įsipareigojimų). Tačiau kiti grupės vidaus reikalavimai grupės subjektams, pagal 44 straipsnio 2 dalies e punktą nėra atskiriami ir jiems gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimai taikomi.

(f)    Atskaitomybė

48.   Klausimas (45i straipsnis)

Pagal 45i straipsnio 1 dalį, 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kuriems taikomas MREL, privalo savo kompetentingoms ir pertvarkymo institucijoms teikti ataskaitas apie įvairius toje dalyje nurodytus elementus.

Ar perkėlimo į nacionalinę teisę teisės aktuose valstybė narė galėtų nurodyti, kad subjektai ataskaitas turėtų teikti tik vienai institucijai, jeigu ši atlieka ir kompetentingos institucijos, ir pertvarkymo institucijos funkcijas (paprastai, centriniam bankui)?

Atsakymas

Remiantis 3 straipsnio „Už pertvarkymą atsakingų institucijų paskyrimas“ 3 dalimi, valstybės narės gali nustatyti, kad pertvarkymo institucijos gali būti centriniai bankai. Tokiu atveju turi būti nustatyta tinkama tvarka ir užtikrina, kad pertvarkymo funkcijos, priežiūros funkcijos ir kitos atitinkamos institucijos funkcijos būtų atskirtos. Remiantis 3 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, pertvarkymo institucija turi būti atskirta struktūriniu požiūriu ir turėti nuo priežiūros institucijos atskirą atskaitomybės sistemą.

45i straipsnio 1 dalyje aiškiai reikalaujama, kad subjektai konkrečią a, b ir c punktuose nurodytą informaciją teiktų ir kompetentingoms, ir pertvarkymo institucijoms. Kadangi subjektas turi teikti tokią pačią informaciją, papildoma našta jam neužkraunama. Tvarka, kai reikalaujami duomenys ir informacija vienu metu siunčiama ir kompetentingoms, ir pertvarkymo institucijoms, užtikrina, kad informacija būtų pateikta sklandžiai ir laiku, be nepagrįsto vėlavimo.

(g)    Pereinamojo laikotarpio ir laikotarpio po pertvarkymo priemonės

49.   Klausimas (45m straipsnio 1 ir 6 dalys)

Ar galima nustatyti kitokius tarpinius tikslus, nei nustatyta 45m straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje (t. y. 2022 m. sausio 1 d.)?

Kaip 45m straipsnio 6 dalyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu tarpinis tikslas yra susijęs su planuojamu kiekvieno 12 mėnesių laikotarpio MREL?

Atsakymas

Pertvarkymo institucijos gali nustatyti tik 45m straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą tarpinį tikslinį lygį, t. y. tarpinį lygį, kurį jos turi vykdyti 2022 m. sausio 1 d.

Pagal 45m straipsnio 6 dalį pertvarkymo institucijos taip pat privalo nustatyti planuojamą MREL kiekvienam pereinamojo laikotarpio 12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau šie rodikliai yra orientaciniai ir įstaigai nėra privalomi.

50.   Klausimas (45m straipsnis)

Kas nutiks pertvarkymo institucijų sprendimams dėl MREL nustatymo, kurie buvo priimti pagal BGPD I, kai bus pradėti taikyti Direktyva (ES) 2019/879 padaryti BGPD pakeitimai?

Ar būtų pagrįsta nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti pereinamojo laikotarpio nuostatą, pagal kurią esami sprendimai MREL būtų atšaukti, kol bus priimti nauji sprendimai?

Atsakymas

Direktyvoje (ES) 2019/879 nėra specialių nuostatų dėl sprendimų dėl MREL, kurie buvo priimti iki atitinkamos taikymo pradžios datos. Kol pertvarkymo institucijos nepriėmė naujų sprendimų dėl MREL remdamosi dabartine BGPD redakcija, sprendimai dėl MREL, priimti remiantis BGPD I, tebegalioja.

Šių sprendimų teisines pasekmes reikėtų įvertinti pagal tas teisines nuostatas, kurios buvo taikytos sprendimų priėmimo metu (t. y. pagal BGPD I taisykles). Tai reiškia, kad vertinant, ar įstaiga laikosi sprendimo dėl MREL, priimto pagal BGPD I, remiamasi BGPD I išdėstytomis tinkamumo taisyklėmis. Remtis dabartinės BGPD redakcijos tinkamumo taisyklėmis ir pagal jas daryti išvadą, kad įstaiga pažeidė sprendimą dėl MREL, priimtą pagal BGPD I, negalima.

Taigi, pereinamuoju laikotarpiu, kol, remiantis dabartine BGPD redakcija, bus priimti nauji sprendimai dėl MREL, sprendimų dėl MREL, kurie buvo priimti pagal BGPD I, nereikia leisti nevykdyti ar juos atšaukti.

51.   Klausimas (45m straipsnis)

Kas nutiks su pereinamaisiais laikotarpiais, kurie jau nustatyti pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/1450 (15)?

Atsakymas

Kai bus pradėti taikyti Direktyva (ES) 2019/879 padaryti BGPD pakeitimai (t. y. 2020 m. gruodžio 28 d.), pertvarkymo institucijos turės peržiūrėti anksčiau priimtus sprendimus dėl MREL, atsižvelgdamos į naują MREL sistemą, kurioje taikomos kitokios kalibravimo ir tinkamumo taisyklės. Šiuo atžvilgiu reikės nustatyti naujus pereinamuosius laikotarpius, kad būtų užtikrina atitiktis peržiūrėtai sistemai.

52.   Klausimas (45m straipsnio 4 dalis)

Ar būtų galima iš anksto priimti sprendimą, kad didžiausiam pagal kapitalo lygį bankui bus taikoma 45c straipsnio 6 dalis, jeigu bendras jo pertvarkytinos grupės turtas sumažės iki lygio, mažesnio už 100 mlrd. EUR? Tai būtų būtina siekiant išvengti 45m straipsnio 4 dalies taikymo, pagal kurią 45c straipsnio 6 dalyje nurodytiems pertvarkytiniems subjektams suteikiamas trejų metų pereinamasis laikotarpis, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos, per kurį turi būti pradėta laikytis MREL reikalavimų

Atsakymas

45m straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 45m straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytos subordinavimo taisyklės ir minimalūs MREL lygiai, nurodyti 45c straipsnio 5 ir 6 dalyse, netaikomi trejų metų laikotarpiu po tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas atsiduria 45c straipsnio 5 arba 6 dalyje nurodytoje padėtyje.

45m straipsnio 4 dalis netaikoma 45c straipsnio 5 dalyje nurodytam pertvarkytinam subjektui (didžiausiam pagal kapitalo lygį bankui), kuris nesiekia 100 mlrd. EUR ribos, o vėliau pertvarkymo institucijos yra pradedamas laikyti sisteminės svarbos įstaiga ir pradedamas vertinti taip pat kaip didžiausias pagal kapitalo lygį bankas. 45m straipsnio 4 dalyje pereinamasis laikotarpis nustatytas tam, kad pertvarkytini subjektai, kuriems anksčiau minimalūs reikalavimai nebuvo taikomi, turėtų pakankamai laiko užtikrinti, kad naujai taikomi minimalūs reikalavimai būtų vykdomi. Tačiau sisteminės svarbos įstaigos, kurios anksčiau buvo priskiriamos prie didžiausių pagal kapitalo lygį bankų, nėra atsidūrusios šioje padėtyje. Šiems pertvarkytiniems subjektams tie patys minimalūs reikalavimai jau pradėti taikyti, tik kitu teisiniu pagrindu (pagal 45c straipsnio 5 dalį, o ne 6 dalį).

Taigi, 45m straipsnio 4 dalies pabaiga „<...> arba pertvarkytinas subjektas atsiduria 45c straipsnio 5 arba 6 dalyje nurodytoje situacijoje“ netaikoma sisteminės svarbos įstaigoms, apie kurias pranešama pagal 45c straipsnio 6 dalį ir kurios anksčiau buvo priskiriamos prie didžiausių pagal kapitalo lygį bankų, dėl to, kad anksčiau buvo atsidūrusios 45c straipsnio 5 dalyje nurodytoje padėtyje.

Tą patį galima pasakyti apie atvirkštinį atvejį, kai sisteminės svarbos įstaiga padidina savo turtą ir jis ima viršyti 100 mlrd. EUR, o pati įstaiga tampa didžiausiu pagal kapitalo lygį banku.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad, remiantis 45b straipsnio 4 dalies antra ir ketvirta pastraipomis, kuriose nurodyta, kad 27 % BRPS subordinavimo riba taikoma tik tiems pertvarkytiniems subjektams, kuriems taikoma 45c straipsnio 5 dalis, ir netaikoma tiems pertvarkytiems subjektams, kuriems taikoma 45c straipsnio 6 dalis, pagal 45c straipsnio 6 dalį taikomi reikalavimai gali būti griežtesni už reikalavimus, taikomus pagal 45c straipsnio 5 dalį. Tokiu atveju pirmiau išdėstyti argumentai negalioja ir tokiam pertvarkytinam subjektui turėtų būti taikomas trejų metų pereinamasis laikotarpis.

Todėl iš anksto pranešti, kad įstaiga yra sisteminės svarbos, nereikės (ir bet kuriuo atveju greičiausiai to nebūtų galima padaryti teisiškai), nes didžiausias pagal kapitalo lygį bankas neatitinka 45c straipsnio 6 dalies sąlygų (kad turi priklausyti pertvarkytinai grupei, kurios bendras turtas yra mažesnis nei 100 mlrd. EUR).

(h)    Sąsajos su KRD ir KRR nuostatomis

53.   Klausimas (KRD 128 straipsnis)

KRD 128 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodyta, kad įstaigos neturi naudoti CET1 kapitalo, kuris yra laikomas JRR įvykdyti, kad įvykdytų rizika grindžiamus MREL komponentus (MREL, kuris išreiškiamas pagal BRPS). Ar CET1 kapitalą, kuris yra naudojamas JRR tikslais, galima naudoti ir ne rizika grindžiamiems MREL komponentams įvykdyti (t. y. MREL, kuris išreiškiamas pagal BPoM)? Kokia yra tokios tvarkos logika?

Atsakymas

Remiantis KRD 128 straipsnio ketvirta pastraipa, to paties CET1 kapitalo negalima naudoti

—

JRR ir

—	rizika grindžiamam KRR 92a ir 92b straipsniuose nurodytų reikalavimų (TLAC minimalaus reikalavimo) ir BGPD 45c ir 45d straipsniuose nurodytų reikalavimų (išorinio ir vidinio MREL) komponentui įvykdyti.

Todėl tas pats CET1 kapitalas gali būti naudojamas JRR ir ne rizika grindžiamam TLAC minimalaus reikalavimo komponentui, išoriniam ir vidiniam MREL, kurie išreiškiami pagal BPoM (šių reikalavimų atveju ne rizika grindžiami komponentai yra išdėstyti KRR 92a straipsnio 1 dalies b punkte ir BGPD 45 straipsnio 2 dalies b punkte) įvykdyti.

Reikėtų pažymėti, kad ES rizikos ribojimo sistemoje (KRD ir KRR) JRR papildo tik rizika grindžiamus prudencinius reikalavimus (bet nepapildo ne rizika grindžiamo svertinio koeficiento reikalavimo). Šis ryšys aiškiai patvirtintas KRD 141a straipsnio antroje pastraipoje.

Atitinkamai pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1450, priimto pagal BGPD I, 1 straipsnio 3 dalį JRR buvo įtrauktas į nuostolių padengimo sumą, tačiau tik tada, kai buvo vertinamas kartu su rizika grindžiamais prudenciniais reikalavimais.

Pagal BGPD 45 straipsnio 2 dalies a ir b punktus MREL yra išreiškiamas atitinkamai kaip BRPS ir kaip BPoM procentinė dalis. Dėl komponento, kuris išreiškiamas kaip BRPS procentinė dalis, pažymėtina, kad , kalibruojant MREL JRR dabar nebėra įtraukiamas į nuostolių padengimo sumą, siekiant užtikrinti, kad intervencinių veiksmų seka būtų proporcingesnė ir kad kaskart, kai pažeidžiama JRR, nebūtų pažeidžiamas ir MREL (išreiškiamas kaip BRPS procentinė dalis). Tai, kad JRR papildo MREL, taip pat turėtų palengvinti tam tikrų makroprudencinių priemonių, pavyzdžiui, KRD 128 straipsnio pirmos pastraipos 6 punkto a papunktyje nurodyto anticiklinio kapitalo rezervo, taikymą.

54.   Klausimas (KRR 72b straipsnio 3 dalis)

Ar galimybė naudoti nesubordinuotąsias priemones, neviršijančias 3,5 % BRPS dalies, TLAC minimaliam reikalavimui įvykdyti yra taikoma tik tada, kai tas reikalavimas yra išreiškiamas kaip procentinė BRPS dalis, bet ne tada, kai jis išreiškiamas kaip procentinė BPoM dalis? Kaip, perkeliant BGPD į nacionalinę teisę, tai būtų galima išdėstyti aiškiau?

Atsakymas

Remiantis KRR 72b straipsnio 3 dalimi, 3,5 % BRPS dalis, taikoma nesubordinuotosioms priemonėms, nuo 2022 m. yra taikoma ir TLAC komponentui, kuris yra išreiškiamas kaip procentinė BPoM dalis (atitinkamai 3,5 % BRPS dalis perskaičiuojama pagal BPoM). Remiantis KRR 494 straipsnio 2 dalimi, nuo 2019 m. iki 2021 m. pabaigos tas pats principas galioja 2,5 % BRPS daliai, kuri taikoma nesubordinuotosioms tinkamoms priemonėms.

Taip yra dėl to, kad KRR 72b straipsnyje nustatytos sąlygos, taikomos tinkamų įsipareigojimų priemonėms, naudojamoms TLAC įvykdyti. Tiksliau, KRR 72b straipsnio 3 dalyje nėra nustatyti KRR 92a straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų dviejų TLAC komponentų tinkamumo kriterijai. KRR 72b straipsnio 3 dalyje BRPS yra paminėta tik skaičiavimo tikslais.

BGPD tos procentinės dalies nereglamentuoja, todėl šiuo atžvilgiu į nacionalinę teisę jokios nuostatos perkelti nereikia. Tačiau pagal BGPD 10 konstatuojamąją dalį, BGPD nuostatos dėl MREL tinkamų priemonių subordinavimo taikomos nepažeidžiant galimybės TLAC minimalų reikalavimą iš dalies įvykdyti naudojant nesubordinuotąsias skolos priemones, kaip numatyta KRR.

55.   Klausimas (KRR 72 straipsnio l dalis)

Pagal TLAC standartą minimalus TLAC reikalavimas gali būti vykdomas, inter alia, naudojant kitas pertvarkytinai grupei priklausančių patronuojamųjų įmonių išleistas reguliuojamojo kapitalo priemones, ne CET1, tik iki 2022 m., jei jos įskaičiuojamos vykdant minimalius reguliuojamojo kapitalo reikalavimus ir jei įvykdomos tam tikros sąlygos (TLAC standarto 11 skirsnis). KRR 72l straipsnyje nustatyta, kad „[į]staigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus sudaro jos nuosavų lėšų ir jos tinkamų įsipareigojimų suma“. Pagal KRR 81–88 straipsnius prie šių nuosavų lėšų priskiriamos nuosavų lėšų priemonės, kurias patronuojamosios įmonės yra išleidusios trečiosioms šalims, netaikant jokio apribojimo laiko atžvilgiu.

Ar nacionalinės teisės aktuose galima nustatyti, kad nuosavų lėšų priemonės, kurias patronuojamosios įmonės yra išleidusios trečiosioms šalims, yra įskaičiuojamos vykdant MREL reikalavimus ir pagal KRR, ir pagal BGPD, netaikant jokio apribojimo laiko atžvilgiu?

Atsakymas

Visos nuosavų lėšų priemonės, kurias patronuojamosios įmonės yra išleidusios trečiosioms šalims, yra tinkamos naudoti pertvarkytinų subjektų TLAC minimaliam reikalavimui įvykdyti ir išorinio MREL daliai, kuriai įvykdyti gali būti naudojamos nuosavos lėšos, įvykdyti (nenustačius taikymo pabaigos datos). Dėl nuosavų lėšų priemonių tinkamumo naudoti vidiniam MREL įvykdyti pagal BGPD 45f straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad yra taikomi papildomi kriterijai.

E.   KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU GELBĖJIMO PRIVAČIOMIS LĖŠOMIS PRIEMONE

56.   Klausimas (44 straipsnio 2 dalis)

Pagal BGPD 44 straipsnio 2 dalies f punktą įsipareigojimams trečiųjų valstybių PSŠ, kurias ESMA pripažįsta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 (16) 25 straipsnį, netaikomos gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės. Kitos šių trečiųjų valstybių PSŠ apsaugos priemonės išdėstytos BGPD 69, 70 ir 71 straipsniuose. Tačiau BGPD nėra numatyta panašią sistemą taikyti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms, kurias reglamentuoja trečiosios valstybės įstatymai, ir tas sistemas administruojantiems subjektams.

Jeigu valstybė narė savo vidaus įstaigoms, kurios tiesiogiai dalyvauja trečiosios valstybės teisės aktais reglamentuojamose vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, taiko ABD, kaip numatyta ABD 7 konstatuojamoje dalyje, ar BGPD yra siekiama toms trečiųjų valstybių sistemoms taikyti panašias sąlygas, kokios yra taikomos ESMA pripažįstamoms trečiosios valstybės PSŠ?

Atsakymas

BGPD 44 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyta, kad tam tikrų trumpalaikių įsipareigojimų, „pagal Direktyvą 98/26/EB [ABD] paskirtoms sistemoms ar sistemų valdytojams arba tų sistemų dalyviams, atsirandančių dėl dalyvavimo tokioje sistemoje“ atžvilgiu nėra taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

BGPD 44 straipsnio 2 dalies f punkte nustatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo išimtis netaikoma trečiųjų valstybių sistemoms, nepriklausomai nuo to, ar valstybės narės taiko ABD nuostatas savo vidaus įstaigoms, kurios tiesiogiai dalyvauja trečiosios valstybės vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje, kaip numatyta ABD 7 konstatuojamojoje dalyje, nes jos nėra paskirtos pagal ABD. Naudojimosi BGPD 69 straipsnio 4 dalies a punkte, 70 straipsnio 2 dalies a punkte arba 71 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytais įgaliojimais išimtys šioms trečiųjų valstybių sistemoms taip pat netaikomos.

57.   Klausimas (44 straipsnio 2 dalis)

Pagal 108 straipsnio 2 dalį žodžiais „įprasti neužtikrinti įsipareigojimai“ vadinami tik didesnio prioriteto pirmaeiliai įsipareigojimai. Todėl ar žodžius „įprasti neužtikrinti įsipareigojimai“ turėtume aiškinti taip pat, kai jie nurodomi 44 straipsnio 2 dalies h punkte, t. y. ar, 44 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytų didesnio prioriteto nepirmaeilių įsipareigojimų turėtume neįtraukti į „įprastus neužtikrintus įsipareigojimus“?

Atsakymas

108 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įprasti neužtikrinti reikalavimai“ ir 44 straipsnio 2 dalies h punkte vartojama sąvoka „įprasti neužtikrinti įsipareigojimai“ turėtų būti aiškinamos nuosekliai. Kadangi pagal 108 straipsnio 2 dalį skolos priemonėms, atitinkančioms toje dalyje nustatytas sąlygas (t. y. didesnio prioriteto nepirmaeilėms skolos priemonėms) bankroto atveju turi būti suteiktas žemesnis prioritetas negu „įprastiems neužtikrintiems reikalavimams“ (t. y. didesnio prioriteto įsipareigojimams), sąvoka „įprasti neužtikrinti reikalavimai“ pagal apibrėžtį neturėtų apimti didesnio prioriteto nepirmaeilių skolos priemonių.

58.   Klausimas (48 straipsnio 7 dalis)

Ar teisingas teiginys, kad pagal 48 straipsnio 7 dalies pirmą sakinį įstaigoms neleidžiama turėti jokių priemonių, kurių prioritetas būtų toks pats kaip nuosavų lėšų straipsnių arba priemonių?

Atsakymas

Pagal 48 straipsnio 7 dalį valstybės narės privalo pakeisti nacionalinius nemokumo teisės aktus ir užtikrinti, kad reikalavimams, atsirandantiems dėl nuosavų lėšų straipsnių, bankroto atveju būtų suteikiamas mažesnis prioritetas negu kitiems reikalavimams, atsirandantiems ne dėl nuosavų lėšų straipsnių. Šią nuostatą perkėlus į nacionalinę teisę, pagal įprastines bankroto procedūras reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus, kaip nurodyta 48 straipsnio 7 dalyje, įstaigos nebeturėtų turėti galimybės laikyti jokių įsipareigojimų, kurie nėra nuosavų lėšų straipsniai ir kurių prioritetas būtų toks pats kaip nuosavų lėšų (įstatymuose įtvirtintas sprendimas).

59.   Klausimas (48 straipsnio 7 dalis)

Kokia logika pagrįsta 48 straipsnio 7 dalis? Šią nuostatą perkelti į nacionalinę teisę yra ypač sudėtinga, nes priemonės prioritetas bankroto atveju gali pasikeisti, jei priemonė nebebus pripažįstama nuosavų lėšų straipsniu.

Atsakymas

Pagal 48 straipsnio 7 dalį valstybės narės privalo pakeisti nacionalinius nemokumo teisės aktus ir užtikrinti, kad reikalavimams, atsirandantiems dėl nuosavų lėšų straipsnių, bankroto atveju būtų suteikiamas mažesnis prioritetas negu kitiems reikalavimams, atsirandantiems ne dėl nuosavų lėšų straipsnių. Šios nuostatos paskirtis – užtikrinti, kad, jeigu nuosavų lėšų straipsniai yra nurašomi arba konvertuojami pagal 59, 60 arba 48 straipsnius tuo momentu, kai subjektas tampa nebegyvybingas, nebūtų kitų įsipareigojimų, kurių prioritetas būtų toks pat ar žemesnis už šių straipsnių prioritetą. Taip bus labai sumažinta kompetentingų arba pertvarkymo institucijų veiksmų teisinio ginčijimo, motyvuojant tuo, kad pažeistas NCWO principas, rizika.

Jeigu priemonė nebelaikoma tinkamu nuosavų lėšų straipsniu, nacionalinės bankroto teisės aktuose turėtų būti užtikrinta, kad priemonei nebūtų suteiktas toks pat arba žemesnis prioritetas kaip nuosavų lėšų straipsniams.

F.   KLAUSIMAI DĖL GELBĖJIMO PRIVAČIOMIS LĖŠOMIS SUTARTINIO PRIPAŽINIMO

60.   Klausimas (55 straipsnio 3 dalis)

Ar 55 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisinę nuomonę dėl sutartinės sąlygos teisinio vykdytinumo ir veiksmingumo gali pateikti išorės šalis, organizacijos padalinys ar turi būti pateiktos abiejų rūšių nuomonės? Ar vidaus ir išorinės nuomonės pagal 55 straipsnio 3 dalį turi būti laikomos lygiavertėmis? Ar dėl to savo nuožiūra turėtų spręsti suinteresuotoji įstaiga?

Atsakymas

Formuluotė šiuo atžvilgiu yra neutrali, tad ir vidaus, ir išorinė nuomonė atitiktų 55 straipsnio 3 dalį.

61.   Klausimas (55 straipsnio 1 dalis)

55 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje dėl įsipareigojimų, kurie nėra išskirti iš gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonių taikymo srities ir kurie yra reglamentuojami pagal trečiosios valstybės teisę, yra nurodyta, kad į atitinkamą sutartį reikia įtraukti sąlygą, jog sandorio šalis pripažįsta, kad įsipareigojimo atžvilgiu gali būti pasinaudota nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, ir kad sandorio šalis laikysis šių įsipareigojimų. Ši prievolė netaikoma, kai :

a)	pagal trečiosios valstybės teisę arba privalomą susitarimą, sudarytą su ta trečiąja valstybe, valstybės narės pertvarkymo institucija gali taikyti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus (55 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa);

b)

pertvarkymo institucija nusprendžia šios prievolės netaikyti įstaigoms, kurių MREL yra lygus nuostolių padengimo sumai, nustatytai pagal 45c straipsnio 2 dalies a punktą, jei įsipareigojimai, patenkantys į 55 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos taikymo sritį, nėra naudojami MREL įvykdyti (55 straipsnio 1 dalies antra pastraipa);

c)	sąlygos įtraukti negalima dėl teisinių arba kitų priežasčių (55 straipsnio 2 dalies antra pastraipa).

Pagal 55 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą į įsipareigojimus, kurių atveju įstaiga neįtraukė atitinkamos sąlygos arba kurių atveju tokios sąlygos įtraukti nereikalaujama dėl to, kad tai padaryti neįmanoma, skaičiuojant minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą nėra atsižvelgiama.

Ar perkeliant 59 straipsnio 1 ir 2 dalis galima nustatyti, kad į įsipareigojimą, kuris reglamentuojamas pagal trečiosios valstybės teisę ir kurio atveju gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimų pripažinimo sąlyga neįtraukta, nes su trečiąja valstybe yra sudarytas teisiškai privalomas susitarimas arba ta trečioji valstybė gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimus pripažįsta pagal savo teisės aktus, vis tiek galima atsižvelgti vertinant MREL reikalavimą?

Atsakymas

55 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta, kad prievolė įtraukti sutartinę nuostatą dėl pripažinimo netaikoma, jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad atitinkamiems įsipareigojimams arba priemonėms pagal susitarimą su atitinkama trečiąja valstybe arba pagal tos trečiosios valstybės teisę ji gali taikyti nurašymo arba konvertavimo įgaliojimus.

Tokiais atvejais įstaiga sutartinės sąlygos įtraukti neprivalo ir (kitaip negu tais atvejais, kai sąlyga neįtraukiama dėl to, kad to padaryti negalima) nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus įsipareigojimams taikyti galima. Todėl, jeigu tokia sutartinė sąlyga nėra įtraukta, pagrindo atsirasti 55 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje nurodytoms pasekmėms, t. y. jų neįtraukti į MREL, nėra. Todėl į tokius įsipareigojimus vykdant MREL atsižvelgti galima.

62.   Klausimas (55 straipsnio 2 dalis)

Į BGPD įtraukus naują 55 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje dabar aiškiai nurodyta, kad į įsipareigojimus, kurių atveju nėra sąlygų dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis pripažinimo, vykdant MREL negalima atsižvelgti, todėl vykdant MREL negalima atsižvelgti ir į AT1 ir T2 priemones, kurioms taikomos KRR 494 straipsnio 1 ir 2 dalių pereinamojo laikotarpio nuostatos. Kaip pertvarkymo institucijos galėtų pašalinti šią spragą?

Atsakymas

Nuosavų lėšų priemonės buvo įtrauktos į 55 straipsnio taikymo sritį nuo pat BGPD I taikymo pradžios (2015 m. sausio 1 d.). BGPD I 45 straipsnio 5 dalyje jau buvo nustatyta, kad tais atvejais, pertvarkymo institucija nėra įsitikinusi, kad visi sprendimai dėl nurašymo arba konvertavimo, kurie yra reglamentuojami pagal tos trečiosios valstybės teisę, bus vykdytini (inter alia, vadovaujantis sutartinėmis sąlygomis arba atitinkamais tarptautiniais susitarimais), vykdant MREL į tą įsipareigojimą neatsižvelgiama. Todėl tai, kad apskaičiuojant MREL neatsižvelgiama į įsipareigojimus, kurių atveju sutartinių sąlygų dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis pripažinimo nėra (arba jos neįtraukiamos dėl neįmanomumo sąlygos), nėra naujas dalykas.

Konkrečiai dėl nuosavų lėšų priemonių pažymėtina, kad suma, kuri yra tinkama naudoti nuosavų lėšų reikalavimams įvykdyti, ir suma, kuri gali būti naudojama MREL įvykdyti, gali skirtis, nes BGPD nuostatos taikomos tik MREL tikslais. Siekiant pašalinti visus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kurie gali būti naudojami MREL įvykdyti, trūkumus, kurių gali atsirasti dėl tokio skirtumo, pertvarkymo institucijos gali pasinaudoti turimais įgaliojimais, įskaitant įgaliojimą spręsti arba šalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis pagal BGPD 17 straipsnį, arba nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris baigtųsi po 2024 m. sausio 1 d., kaip nurodyta BGPD 45m straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje.

63.   Klausimas (55 straipsnio 7 dalis)

Remiantis 55 straipsnio 7 dalimi, pertvarkymo institucija, kai, jos nuomone, tai yra būtina, turi nurodyti įsipareigojimų kategorijas, kurių atžvilgiu įstaiga ar subjektas gali nustatyti, kad šio 55 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartinę sąlygą yra teisiškai arba kitaip neįmanoma įtraukti.

Ar tai reiškia, kad kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, ar šiuo atveju galvoje turimi konkretaus pobūdžio subjektai (kredito įstaigos, investicinės įmonės, kiti subjektai pagal BGPD)?

Atsakymas

55 straipsnio 7 dalies paskirtis – leisti pertvarkymo institucijoms išsamiau apibrėžti sąlygas ir kriterijus, pagal kuriuos nustatomi įsipareigojimai, dėl kurių gali būti neįmanoma įtraukti 55 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartinės sąlygos. Šiuo atžvilgiu teisėkūros institucija atsižvelgė į tai, kad pagal 55 straipsnio 6 dalį priimtame deleguotajame reglamente gali būti nustatytos tik bendro pobūdžio sąlygos, kada galima daryti išvadą, kad sutartinės sąlygos įtraukti neįmanoma, ir kad jame negalima apibrėžti visų praktiškai galimų atvejų įvairovės. Todėl pagal BGPD pertvarkymo institucijai leidžiama šias sąlygas apibrėžti konkrečiau, pavyzdžiui, remiantis žiniomis apie tam tikrą rinką.

Nuostatoje konkrečiai nenurodoma, kaip šios kategorijos turėtų būti nustatytos, todėl, pavyzdžiui, nėra draudžiama subjektus skirstyti pagal kategorijas, tačiau dėl to neturi atsirasti diskriminavimo.

Dėl pasiūlymo kiekvieną atvejį vertinti atskirai pažymėtina, kad tokiu atveju sprendimą, ar sutartinę sąlygą įtraukti įmanoma ar neįmanoma, reikėtų priimti dėl kiekvieno subjekto arba galbūt dėl tam tikros konkretaus subjekto išleistų įsipareigojimų klasės. Tačiau, laikantis tokio aiškinimo, kiekvieną atvejį vertinant atskirai būtų dubliuojamas vertinimas, kurį pertvarkymo institucija vis tiek turi atlikti, kai iš subjekto gauna 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą.

G.   KLAUSIMAI DĖL KAPITALO PRIEMONIŲ IR TINKAMŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ NURAŠYMO ARBA KONVERTAVIMO

64.   Klausimas (59 straipsnis)

Ar BGPD 59 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „tinkami įsipareigojimai“ reiškia visus tinkamus įsipareigojimus, ar tik tuos, kurie atitinka BGPD 45f straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas sąlygas, išskyrus sąlygą, susijusią su KRR 72c straipsnio 1 dalyje nurodytu likusiu įsipareigojimų terminu?

Atsakymas

BGPD 59 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje pavartota sąvoka „tinkami įsipareigojimai“ ketinta nurodyti tik įsipareigojimus, kurie yra tinkami naudoti vidiniam MREL įvykdyti, kaip nurodyta to straipsnio 1a dalyje.

Siekiant apriboti tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo galimybes tik tais atvejais, kai tinkamus įsipareigojimus yra išleidęs subjektas, kuriam taikomas vidinis MREL, į BGPD 59 ir 60 straipsnius įtraukta atitinkama formuluotė „tinkami įsipareigojimai, kaip nurodyta 1a dalyje“ (t. y. nepriklausomai nuo pertvarkymo veiksmų, kai juos yra išleidęs subjektas, kuriam taikomas vidinis MREL).

Todėl pertvarkytinų subjektų, kuriems gali būti taikomas išorinis MREL, įsipareigojimai gali būti nurašyti arba konvertuoti tik naudojant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę (t. y. imantis pertvarkymo veiksmų).

Nurašymo arba konvertavimo įgaliojimas tuo momentu, kai subjektas tampa nebegyvybingas, pagal BGPD 59 straipsnį buvo išplėstas, kad apimtų tinkamus įsipareigojimus, tam, kad VVGP pertvarkymo strategiją būtų lengviau įgyvendinti praktiškai ir:

—	įstaigos, kurios nėra pertvarkytini subjektai, galėtų vykdyti vidinį MREL ne tik laikydamos nuosavų lėšų priemones, bet ir tinkamas ne nuosavų lėšų priemones, ir

—	tuo momentu, kai subjektas nebegyvybingas, pertvarkymo institucijos tokias priemones galėtų nurašyti arba konvertuoti nepertvarkydamos veikiančios patronuojamosios įmonės.

65.   Klausimas (45h straipsnio 1 dalis)

Ar patronuojamųjų įmonių, nurodytų 45h straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, išleisti įsipareigojimai patenka į:

—	59 straipsnio 1a dalies pirmos pastraipos taikymo sritį (t. y. ar jų atžvilgiu galima pasinaudoti nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais),

—	45b straipsnio 3 dalies taikymo sritį (t. y. ar juos galima įskaičiuoti vertinant atitinkamo pertvarkytino subjekto išorinį MREL)?

Atsakymas

45h straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad patronuojamoji įmonė gali vykdyti vidinį MREL priemonėmis, išleidžiamomis subjektams, kurie nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, laikydamasi 45f straipsnio 2 dalies a punkto sąlygų.

45f straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje numatyta galimybė leisti tinkamus įsipareigojimus už pertvarkytinos grupės ribų, tačiau tik esamam patronuojamosios įmonės akcininkui ir tik tada, jeigu naudojantis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal 59–62 straipsnius nebūtų daromas poveikis pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei.

Taigi, priemonės, kurias patronuojamoji įmonė išleidžia pertvarkytinai grupei nepriklausantiems subjektams, kurie nėra tos patronuojamosios įmonės smulkieji akcininkai, nebūtų tinkamos naudoti vidiniam MREL vykdyti, nes jos neatitiktų 45f straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodytos sąlygos. Todėl tokie įsipareigojimai negali būti nurašomi arba konvertuojami pagal 59 ir 60 straipsnius tuo momentu, kai subjektas tampa nebegyvybingas.

Todėl vienintelės priemonės, išleistos ne pertvarkytinoje grupėje pagal 45h straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kurias galima įskaičiuoti vykdant jas išleidusios patronuojamosios įmonės vidinį MREL, yra priemonės, kurios išleistos esamam akcininkui ir kurias įsigijo esamas akcininkas, jeigu įvykdomos visos kitos 45f straipsnio 2 dalies a punkto sąlygos. Visos kitos priemonės, kurias patronuojamoji įmonė išleido pertvarkytinai grupei nepriklausantiems kitiems kreditoriams, ne esamiems akcininkams, gali būti nurašytos arba konvertuotos tik pritaikius gelbėjimo privačiomis lėšomis priemones vykdant pertvarkymą.

H.   KLAUSIMAI DĖL TAM TIKRŲ SUTARČIŲ SĄLYGŲ NETAIKYMO IMANTIS PIRMŲJŲ INTERVENCINIŲ IR PERTVARKYMO PRIEMONIŲ

66.   Klausimas (68 straipsnis)

BGPD I 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Sustabdymas arba apribojimas pagal 69, 70 arba 71 straipsnį nelaikomas sutartinės pareigos nevykdymu šio straipsnio 1 ir 2 dalių tikslais“.

Dabar BGPD 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Sustabdymas arba apribojimas pagal 33a, 69 arba 70 straipsnį nelaikomas sutartinio įsipareigojimo nevykdymu šio straipsnio 1 ir 3 dalių ir 71 straipsnio 1 dalies tikslais“.

—

Pagal BGPD I teisės nutraukti sutartį sustabdymas pagal 71 straipsnį nesuteikė kitai šaliai teisės pasinaudoti atsisakymo sąlyga. Dabartinėje BGPD redakcijoje teisės nutraukti sutartį sustabdymas pagal 71 straipsnį nebeminimas kaip įgaliojimas, kuris nėra laikomas sutartinio įsipareigojimo nevykdymu. Ar tai reiškia, kad pagal BGPD 68 straipsnio 5 dalį teisės nutraukti sutartį sustabdymas pagal 71 straipsnį dabar gali suteikti teisę pasinaudoti atsisakymo sąlyga?

—	BGPD 68 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, trumpai tariant, dėl krizių prevencijos arba valdymo priemonių pasinaudoti atsisakymo sąlyga per se neleidžiama. Taigi, kokia yra papildoma 68 straipsnio 5 dalyje pavartotų žodžių „71 straipsnio <...> tikslais“ vertė, palyginti su 68 straipsnio 3 dalimi?

—

BGPD I 68 straipsnio 5 dalyje buvo pateikta nuoroda į visą 71 straipsnį, o dabartinės BGPD redakcijos 68 straipsnio 5 dalyje pateikiama nuoroda tik į 71 straipsnio 1 dalį. Kitaip tariant, nebeliko nuorodos į 71 straipsnio 2 dalį. 71 straipsnio 2 dalis taikoma sutarčiai su pertvarkomo subjekto patronuojamąją įmone. Ar tai reiškia, kad su patronuojamąja įmone sudarytos sutarties šalies teisės nutraukti sutartį sustabdymas gali būti laikomas sutartinio įsipareigojimo nevykdymu?

—

BGPD I 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sustabdymas arba apribojimas pagal šį straipsnį nelaikomas sutartinio įsipareigojimo nevykdymu šio straipsnio 1 ir 2 dalių tikslais. Dabartinėje BGPD redakcijoje vietoj nuorodos į 2 dalį pateikta nuoroda į 3 dalį. Kitaip tariant, nuorodos į 2 dalį (susijusios su pertvarkymo procedūromis trečiojoje valstybėje) nebeliko. Ar tai reiškia, kad trečiojoje valstybėje vykdomas pertvarkymas gali būti laikomas sutartinio įsipareigojimo nevykdymu?

Atsakymas

BGPD 68 straipsnio 3 dalyje nustatytas principas, kad krizės prevencijos arba krizės valdymo priemonė per se negali būti laikoma pagrindu nutraukti sutartį arba imtis kitų panašių priemonių. Tačiau tai galioja tik tada, jeigu pagal sutartį prisiimti įsipareigojimai yra toliau vykdomi. BGPD 68 straipsnio 5 dalimi yra siekiama užtikrinti, kad tam tikri veiksmai, kurių pertvarkymo institucija gali imtis pertvarkomos įstaigos atžvilgiu ir dėl kurių pertvarkoma įstaiga yra priversta nevykdyti tam tikrų pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų (pvz., moratoriumas), pagal BGPD 68 straipsnio 3 dalį nėra laikomi įsipareigojimų nevykdymu, kitaip tai būtų pakankamas pagrindas nutraukti sutartį.

Į veiksmų sąrašą pagal BGPD I 68 straipsnio 5 dalį taip pat buvo įtrauktas teisių nutraukti sutartį sustabdymas pagal 71 straipsnį. Pagal 71 straipsnį pertvarkymo institucijai pirmiausia leidžiama sustabdyti su pertvarkoma įstaiga sandorį sudariusios šalies teisę nutraukti sutartį.

Direktyva (ES) 2019/879 BGPD 68 straipsnio 5 dalis buvo iš dalies pakeista, nes nebuvo priežasties teisių nutraukti sutartį sustabdymą įtraukti į šią grupę veiksmų. BGPD 68 straipsnio 5 dalyje kalbama apie pertvarkymo institucijos veiksmus, dėl kurių įstaiga būtų priversta nevykdyti tam tikro įsipareigojimo. Tačiau BGPD 71 straipsniu sandorį su įstaiga sudariusiai šaliai neleidžiama nutraukti sutarties. Dėl to, kad pertvarkymo institucija pasinaudoja šiuo įgaliojimu, įstaiga nėra priversta nevykdyti kurio nors įsipareigojimo, todėl nėra būtinybės aiškinti, kad tai nelaikoma nevykdymu pagal BGPD 68 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, į pateiktus klausimus atsakoma taip:

—

Teiginys, kad pagal BGPD 68 straipsnio 5 dalį teisės nutraukti sutartį sustabdymas pagal BGPD 71 straipsnį gali suteikti teisę pasinaudoti nutraukimo sąlyga, yra neteisingas. Pakeistoje nuostatoje tebuvo išbraukta nuoroda į naudojimąsi įgaliojimu sustabdyti teises nutraukti sutartį kaip vieną iš aplinkybių, kuri pagal BGPD 68 straipsnio 3 dalį būtų laikoma įsipareigojimų nevykdymu.

—

BGPD 68 straipsnio 5 dalyje vartojamų žodžių „71 straipsnio <...> tikslais“ papildoma vertė, palyginti su BGPD 68 straipsnio 3 dalimi, yra tai, kad BGPD 68 straipsnio 3 dalyje išdėstytas bendro pobūdžio draudimas (iš esmės) remtis įstaigos pertvarkymo faktu kaip priežastimi per se nutraukti sutartį. Tačiau ši nuostata neapima šalies teisės nutraukti sutartį dėl kitų priežasčių, ne dėl įstaigos pertvarkymo fakto. Todėl BGPD 71 straipsnyje pertvarkymo institucijai numatytas papildomas įgaliojimas konkrečiai uždrausti šaliai nutraukti sutartį dėl bet kurios priežasties, bet tik labai ribotą laikotarpį. Tačiau abi nuostatos veikia tik tada, jeigu įstaiga vykdo savo įsipareigojimus. BGPD nuostatų formuluotėmis siekiama užtikrinti, kad atitinkamose nuostatose nurodyti moratoriumai arba kiti įgaliojimai pagal BGPD 68 straipsnio 5 dalį arba 71 straipsnį nebūtų laikomi įsipareigojimų nevykdymu.

—

Tai, kad BGPD 68 straipsnio 5 dalyje nuoroda į BGPD 71 straipsnio 2 dalį buvo išbraukta, nereiškia, kad su patronuojamąja įmone sudarytos sutarties šalies teisės nutraukti sutartį sustabdymas gali būti laikomas sutartinio įsipareigojimo nevykdymu. Dabar BGPD 68 straipsnio 5 dalyje pateikiama nuoroda tik į 71 straipsnio 1 dalį dėl to, kad atitinkama formuluotė dėl nepakankamo įsipareigojimų vykdymo yra išdėstyta tik toje dalyje. Jeigu su pertvarkomos įstaigos patronuojamąja įmone sandorį sudariusios šalies teisė nutraukti sutartį sustabdoma, sutarties taip pat negalima nutraukti motyvuojat tuo, kad nevykdomos sutartinės teisės.

—

BGPD 68 straipsnio 2 dalyje nenumatyta papildomo draudimo, susijusio su trečiųjų valstybių institucijų naudojimusi įgaliojimais. Joje tėra nurodyta, kad tokios institucijos veiksmas (jei jis pripažįstamas) būtų laikomas krizės valdymo arba prevencijos priemone. Tokiu atveju pasinaudoti teisėmis nutraukti sutartį remiantis BGPD 68 straipsnio 1 ir 3 dalimis (kuriose konkrečiai minimos krizių valdymo arba prevencijos priemonės) nebūtų leidžiama. Todėl šios nuorodos yra pakankamos ir tinkamos.

I.   KLAUSIMAI DĖL ĮGALIOJIMŲ PERTVARKYMO ATVEJU SUSTABDYTI ĮSIPAREIGOJIMUS SUTARTINIS PRIPAŽINIMAS

67.   Klausimas (71 a straipsnis)

71a straipsnis yra taikomas tik finansinėms sutartims. Ar, perkeldamos 71a straipsnį į nacionalinę teisę valstybės narės jo taikymo sritį gali išplėsti, kad jis būtų taikomas visoms kitoms sutartims?

Atsakymas

BGPD yra minimalaus suderinimo direktyva, todėl valstybės narės gali įtvirtinti griežtesnes nei nustatytosios BGPD priemones arba tos direktyvos nuostatas papildančias priemones, su sąlyga, kad jos bus taikomos visuotinai ir neprieštaraus BGPD bei kitiems ja remiantis priimtiems deleguotiesiems arba įgyvendinimo aktams (kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje).

Todėl valstybės narės gali išplėsti 71a straipsnio taikymo sritį ir jį taikyti visoms sutartims.

68.   Klausimas (71 a straipsnio 3 dalis)

71a straipsnio 3 dalyje nustatyta, kada turi būti taikoma 71a straipsnio 1 dalis, nurodant dvi sąlygas. Ar šios sąlygos turi būti vykdomos kartu ar alternatyviai?

Atsakymas

Abi sąlygos yra taikomos kartu.

Šių sąlygų paskirtis – apimti sutartis, kurios buvo pasirašytos arba iš dalies pakeistos po šios nuostatos įsigaliojimo, su sąlyga, kad pagal jas būtų leidžiama naudotis kuriais nors iš 33a, 69, 70 arba 71 straipsniuose nustatytų įgaliojimų arba atsirastų pagrindas taikyti 68 straipsnį (jeigu joms taikoma vienos valstybės narės teisė).

Kartu manome, kad 71a straipsnio 3 dalies b punktą reikėtų aiškinti plačiai išsaugant jo paskirtį ir logiką. Šiame punkte minimos sutartys, kuriose numatytos teisės nutraukti sutartis arba teisės užtikrinti teisių į užtikrinimo priemones įgyvendinimą, kurioms būtų taikomi 33a, 68, 69, 70 ir 71 straipsniuose nurodyti įgaliojimai. Platus aiškinimas atitiktų naudojimąsi 68, 70 ir 71 straipsniuose nurodytais įgaliojimais, nes pagal šiuos straipsnius pertvarkymo institucija gali sustabdyti teises nutraukti sutartį arba teises užtikrinti teisių į užtikrinimo priemones įgyvendinimą, kurios gali būti numatytos atitinkamose sutartyse. Kita vertus, 33a ir 69 straipsniuose (t. y. dėl įgaliojimų nustatyti moratoriumus) pertvarkymo institucijai suteikiamas įgaliojimas sustabdyti mokėjimo arba pateikimo prievolių vykdymą pagal bet kokią sutartį. Taigi, pirmosios grupės įgaliojimai taikomi tik sutartims, į kurias yra įtrauktos nutraukimo ir (arba) teisės užtikrinti teisių į užtikrinimo priemones įgyvendinimą sąlygos, o 33a ir 69 straipsniai taikomi visoms sutartims, kuriose numatytos mokėjimo arba pateikimo prievolės.

Todėl 71a straipsnio 3 dalies b punktą reikėtų aiškinti plačiai ir taip, kad jis yra taikomas visoms pirmiau paminėtoms sutartims.

J.   KLAUSIMAI DĖL ABD

69.   Klausimas (2 straipsnio 1 dalies a punktas)

Direktyvos (ES) 2019/879 2 straipsnio 1 dalies a punktu ABD 2 straipsnio f punktas pakeičiamas taip: „f) dalyvis – įstaiga, pagrindinė sandorio šalis, atsiskaitymų tarpininkas, tarpuskaitos namai, sistemos valdytojas arba PSŠ, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 17 straipsnį, tarpuskaitos narys“. Ar tai reiškia, kad ABD 2 straipsnio f punkto trečioje pastraipoje numatytos galimybės nebeliko? Minėtas punktas buvo suformuluotas taip: „Valstybė narė gali nuspręsti, kad šioje direktyvoje netiesioginis dalyvis gali būti laikomas dalyviu, jei tai yra pateisinama atsižvelgiant į sisteminę riziką. Kai netiesioginis dalyvis laikomas dalyviu atsižvelgiant į sisteminę riziką, tai neapriboja dalyvio, per kurį netiesioginis dalyvis perduoda pervedimo nurodymus sistemai, atsakomybės“.

Atsakymas

Direktyvos (ES) 2019/879 33 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

ABD 2 straipsnio f punktas buvo keičiamas siekiant į ABD įtraukti Reglamente (ES) Nr. 648/2012 vartojamas apibrėžtis ir sąvokas, tokias kaip PSŠ arba „tarpuskaitos narys“, nekeičiant esamų nacionalinių galimybių. Tai, kad ABD 2 straipsnio f punkto trečia pastraipa nebegalioja, atrodo, neatspindi atitinkamoje konstatuojamojoje dalyje išdėstyto teisės akto tikslo.

---

(1)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(2)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (OL L 150, 2019 6 7, p. 296).

(3)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(4)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių (OL L 150, 2019 6 7, p. 253).

(5)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(6)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1).

(7)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(8)  1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).

(9)  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(10)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/877, kuriuo dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (Tekstas svarbus EEE) (OL L 150, 2019 6 7, p. 226).

(11)  1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL L 193, 1983 7 18, p. 1).

(12)  2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).

(13)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL L 328, 2019 12 18, p. 29).

(14)  2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).

(15)  2016 m. gegužės 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1450, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymo metodika (OL L 237, 2016 9 3, p. 1).

(16)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).