EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 09 23

COM(2020) 612 final

2020/0278(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Motyvai

2019 m. rugsėjo mėn. Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė apie naują migracijos ir prieglobsčio paktą, kuriuo nustatomas visapusiškas požiūris į išorės sienas, prieglobsčio ir grąžinimo sistemas, Šengeno laisvo judėjimo erdvę ir susijusį išorės aspektą.

Naujas migracijos ir prieglobsčio paktas, pateikiamas kartu su šiuo pasiūlymu, yra nauja pradžia migracijos srityje taikant visapusišką požiūrį į migracijos valdymą. Šiuo pasiūlymu iš esmės prisidedant prie visapusiško požiūrio sukuriama bendra ES lygmens prieglobsčio ir migracijos valdymo sistema ir siekiama skatinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą. Remiantis bendraisiais solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principais, nauju paktu skatinamas integruotas politikos formavimas susiejant prieglobsčio, migracijos, grąžinimo, išorės sienų apsaugos, kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir santykių su svarbiausiomis trečiosiomis šalimis sričių politiką, taip laikantis veiksmų visais valdžios lygmenimis požiūrio. Pripažįstama, kad visapusiškas požiūris taip pat reiškia, kad solidarumo principas įgyja aiškesnę, tvaresnę ir materialesnę išraišką, be to, teisingai padalijama atsakomybė. Tad šiuos principus reikėtų taikyti visam migracijos valdymui nuo galimybės pasinaudoti tarptautine apsauga užtikrinimo iki neteisėtos migracijos ir neteisėto judėjimo problemų sprendimo.

Tikrinimą, visų pirma, turėtų sudaryti:

(a)preliminarus sveikatos ir pažeidžiamumo patikrinimas;

(b)tapatybės patikrinimas ieškant informacijos Europos duomenų bazėse;

(c)biometrinių duomenų (t. y. pirštų atspaudų duomenų ir veido atvaizdo duomenų) registravimas atitinkamose duomenų bazėse, jeigu tai dar nepadaryta, ir

(d)saugumo patikrinimas atitinkamose nacionalinėse ir Sąjungos duomenų bazėse, visų pirma Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), siekiant patikrinti, ar asmuo nekelia grėsmės vidaus saugumui.

Tikimasi, kad atliekant siūlomą tikrinimą esamos prie išorės sienų vykdomos procedūros taps vertingesnės, visų pirma todėl, kad bus:

–sukurtos vienodos taisyklės dėl Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų neatitinkančių trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymo ir prie išorės sienų tokiems asmenims bus atliekami sveikatos ir saugumo patikrinimai, taip padidinant saugumą Šengeno erdvės viduje;

–paaiškinta, kad trečiųjų šalių piliečiams neleidžiama atvykti, nebent įvertinus atvykimo sąlygas arba kai valstybė narė nusprendžia konkrečiu atveju taikyti Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytas specialiąsias taisykles, tokiems asmenims būtų aiškiai leista atvykti;

–sukurta bendra tinkamos procedūros parinkimo priemonė visiems prie išorės sienos atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie neatitinka atvykimo sąlygų arba buvo išlaipinti atlikus paieškos ir gelbėjimo operaciją: tai procedūra, pagal kurią laikomasi Grąžinimo direktyvos, arba, tarptautinės apsaugos prašymo atveju, įprasta prieglobsčio procedūra, paspartinta procedūra, prieglobsčio procedūra pasienyje arba galiausiai perkėlimas į kitą valstybę narę (neužbėgant už akių bet kokių tokių procedūrų rezultatams ar jų nepakeičiant) ir

–sukurta ES sistema, taip pat skirta tikrinti trečiųjų šalių piliečius, atvykusius į valstybių narių teritoriją be leidimo ir toje teritorijoje sulaikytus.

Pasiūlymo taikymo sritis

Siūlomas tikrinimas prie išorės sienų turėtų būti taikomas:

–visiems trečiųjų šalių piliečiams, įskaitant tarptautinės apsaugos prašytojus, kertantiems išorės sienas ne sienos perėjimo punktuose, kurių pirštų atspaudus valstybės narės privalo paimti pagal EURODAC reglamentą;

–trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo išlaipinti atlikus paieškos ir gelbėjimo operaciją, ir

–prie sienos perėjimo punktų atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie neatitinka atvykimo sąlygų ir kurie ten pateikia tarptautinės apsaugos prašymą.

Be to, atliekant tikrinimą reikia remtis kitais teisės aktais sukurtomis priemonėmis ir užtikrinti sąsają su jomis, visų pirma kai jos susijusios su EURODAC 3 , Šengeno informacinės sistemos naudojimu grąžinimui 4 ir prieglobsčio procedūromis 5 .

Trečiųjų šalių piliečiai, kertantys išorės sienas ne sienos perėjimo punktuose ar išlaipinti atlikus paieškos ir gelbėjimo operacijas, įskaitant tarptautinės apsaugos prašančius asmenis

Pagal Šengeno sienų kodeksą 6 išorės sienas galima kirsti tik sienos perėjimo punktuose, apie kuriuos pranešta 7 . Sienų kontrolę 8 sudaro patikrinimai kertant sieną sienos perėjimo punktuose ir sienų stebėjimas, vykdomas tarp sienos perėjimo punktų siekiant užkirsti kelią asmenims išvengti patikrinimų kertant sieną, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir imtis priemonių prieš asmenis, kirtusius sieną be leidimo. Atitinkamai, trečiųjų šalių piliečiams, kirtusiems išorės sieną neleistinu būdu ir neturintiems teisės būti atitinkamos valstybės narės teritorijoje, turi būti taikomos Grąžinimo direktyvą atitinkančios procedūros 9 . Jeigu trečiosios šalies pilietis prašo tarptautinės apsaugos, būtina užtikrinti galimybę jam pasinaudoti prieglobsčio procedūra ir nukreipti šį asmenį į prieglobsčio institucijas. Tam tikrais atvejais tos taisyklės taip pat turėtų būti taikomos trečiųjų šalių piliečiams, išlaipintiems po paieškos ir gelbėjimo operacijų.

Kad tai būtų suderinama su esama teisine sistema, visų pirma EURODAC reglamentu ir Šengeno informacinės sistemos naudojimu grąžinimui 10 , taip pat Prieglobsčio procedūrų direktyva 11 , privalomas trečiųjų šalių piliečių, sulaikytų ne sienos perėjimo punktuose, tikrinimas turėtų būti atliekamas asmenims, kurių biometrinius duomenis valstybės narės privalo surinkti pagal EURODAC reglamentą 12 .

Šengeno sienų kodekse nėra nustatyta jokia konkreti prievolė sienos stebėjimo metu sulaikytiems trečiųjų šalių piliečiams atlikti medicininius patikrinimus. Prie išorės sienos esantiems trečiųjų šalių piliečiams, neatitinkantiems atvykimo sąlygų ar išlaipintiems atlikus paieškos ir gelbėjimo operaciją, galėjo kilti grėsmių sveikatai (pvz., atvykstant iš karo zonų arba dėl užkrečiamųjų ligų). Todėl svarbu kuo anksčiau nustatyti visus asmenis, kuriems reikia neatidėliotinos pagalbos, ir nustatyti nepilnamečius ir pažeidžiamus asmenis, kad jiems būtų pradėta taikyti pasienio ar paspartinta prieglobsčio procedūra laikantis šioms procedūroms taikytinų kriterijų. Neseniai įvykus COVID-19 protrūkiui taip pat matyti, kad reikia atlikti ir sveikatos patikrinimus siekiant nustatyti asmenis, kuriuos reikia izoliuoti dėl visuomenės sveikatos priežasčių. Taigi reikia vienodų taisyklių dėl preliminarių sveikatos patikrinimų, kurios būtų taikomos visiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems atliekamas tikrinimas.

Trečiųjų šalių piliečiai, neatitinkantys atvykimo sąlygų ir sienos perėjimo punktuose prašantys tarptautinės apsaugos

Remiantis Šengeno sienų kodekso 3 straipsniu, sienų kontrolė turėtų būti atliekama nepažeidžiant pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašančių trečiųjų šalių piliečių teisių. Tačiau Šengeno sienų kodekse sienos apsaugos pareigūnams nėra pateikiama pakankamai nurodymų, kaip elgtis su trečiųjų šalių piliečiais, prašančiais tarptautinės apsaugos sienos perėjimo punktuose 13 , ir valstybėse narėse šioje srityje naudojami skirtingi metodai. Todėl trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leista atvykti į teritoriją, nors jie neatitinka atvykimo sąlygų, jeigu jie pareiškia, kad prašo tarptautinės apsaugos, gali pasislėpti.

Be to, tokioje padėtyje esantiems trečiųjų šalių piliečiams šiuo metu taip pat nėra jokių taisyklių dėl medicininių patikrinimų. Taigi reikia parengti papildomas taisykles siekiant sklandžiai susieti sienų kontrolę prie išorės sienų su atitinkamomis paskesnėmis procedūromis pagal prieglobsčio ar grąžinimo acquis.

Taip pat būtina patikslinti, kad atliekant tikrinimą, t. y. atliekant patikrinimus, kurių tikslas – nustatyti tinkamą (-as) paskesnę (-es) procedūrą (-as), atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams neturėtų būti leista atvykti į valstybių narių teritoriją. Ši taisyklė turėtų būti taikoma visiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems prie išorės sienų atliekamas tikrinimas.

Taikytinų procedūrų garantijos ir perkėlimo Europos Sąjungoje taikomumas

Visų trečiųjų šalių piliečių, kuriems atliekamas tikrinimas, atveju, jeigu jie prašo tarptautinės apsaugos sulaikymo metu arba vykdant sienų kontrolę sienos perėjimo punkte ar tikrinimo metu, jie turėtų būti laikomi tarptautinės apsaugos prašytojais. Tačiau [APR] reglamento XXXX 26 ir 27 straipsniai turėtų būti taikomi ir [Priėmimo sąlygų direktyvos] XXXX teisinis poveikis turėtų pasireikšti tik užbaigus tikrinimą.

Be to, Grąžinimo direktyvoje nustatytos procedūros turėtų būti pradėtos taikyti į šį pasiūlymą įtrauktiems asmenims tik užbaigus tikrinimą.

Po tikrinimo gali būti vykdomas perkėlimas Europos Sąjungoje taikant Reglamente (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas] įtvirtintą solidarumo mechanizmą, jeigu valstybė narė prisideda prie solidarumo savanoriškai arba tarptautinės apsaugos prašytojams nėra taikoma pasienio procedūra pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/XXX (Prieglobsčio procedūrų reglamentas) arba taikant Reglamentu (ES) XXX/XXX [Krizinių situacijų reglamentas] įsteigtą krizinių situacijų sprendimo mechanizmą.

Bendroji išimtis

Tikrinimas neturėtų būti atliekamas trečiųjų šalių piliečiams, atitinkantiems Reglamento 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnyje nustatytas atvykimo sąlygas. Jeigu atliekant tikrinimą paaiškėja, kad atitinkami trečiųjų šalių piliečiai tenkina tas sąlygas, tikrinimą reikėtų nutraukti nedelsiant, o trečiosios šalies piliečiui turėtų būti leista atvykti į valstybės narės teritoriją. Tai nedaro poveikio galimybei skirti sankcijas už neleistiną išorės sienos kirtimą, kaip numatyta Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 3 dalyje.

Be to, tikrinimas neturėtų būti atliekamas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems valstybė narė gali arba privalo taikyti su atvykimo sąlygomis susijusią nukrypti leidžiančią nuostatą. Išsamus tokių atvejų sąrašas yra pateikiamas Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje, įskaitant atvejus, kai trečiųjų šalių piliečiai turi leidimą gyventi kitoje valstybėje narėje arba jos ilgalaikę vizą ir jiems leidžiama vykti per teritoriją tranzitu, arba kai trečiųjų šalių piliečiams valstybė narė gali individualiai leisti atvykti į savo teritoriją dėl humanitarinių priežasčių (pavyzdžiui, medicininio gydymo tikslais). Tačiau, jeigu, valstybės narės nuomone, tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims individualus sprendimas leisti atvykti, kaip nurodyta 6 straipsnio 5 dalies c punkte, gali būti naudingas, tokiam asmeniui reikėtų pradėti tikrinimą ir priimti sprendimą leisti atvykti tik sulaukus atitinkamos tarptautinės apsaugos suteikimo procedūros rezultato.

Teritorijoje sulaikyti trečiųjų šalių piliečiai

Policijos ar kitų kompetentingų institucijų valstybės narės teritorijoje sulaikytiems trečiųjų šalių piliečiams, neatitinkantiems atvykimo ir buvimo sąlygų, turi būti taikomos grąžinimo procedūros pagal Grąžinimo direktyvą, nebent jie prašytų tarptautinės apsaugos. Pastaruoju atveju jų prašymas turėtų būti išnagrinėtas arba jiems turėtų būti suteiktas leidimas ar teisė būti atitinkamoje valstybėje narėje.

Siekiant geriau apsaugos Šengeno erdvę ir užtikrinti tinkamą neteisėtos migracijos valdymą valstybės narės taip pat turėtų būti įpareigotos tokiems asmenims atlikti tikrinimą. Tačiau ši prievolė neturėtų būti taikoma užsibuvusių asmenų (trečiųjų šalių piliečių, užsibuvusių ilgiau nei leidžiama pagal jų vizą, pavyzdžiui, esančių valstybėse narėse ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį arba užsibuvusių ilgiau nei leidžiama pagal jų turimą leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą) atveju, nes tokioje padėtyje esantiems asmenims atvykus buvo atlikti patikrinimai kertant sieną.

Valstybės narės teritorijoje sulaikytų asmenų tikrinimas (laikantis pirmiau nurodyto apribojimo) turėtų kompensuoti tai, kad tokiems asmenims tikriausiai pavyko išvengti patikrinimų kertant sieną į Europos Sąjungą ir Šengeno erdvę. Įtraukiant tokius atvejus į siūlomo reglamento taikymo sritį užtikrinama, kad ir toks tikrinimas būtų atliekamas pagal vienodas taisykles ir standartus.

Tikrinimas tokiais atvejais turėtų būti pradedamas, jeigu kelionės dokumente nėra atvykimo antspaudo arba nėra jokio kelionės dokumento, tad neįmanoma užtikrintai nustatyti, kad jie kirto išorės sieną teisėtai. 2022 m. pradėjus veikti atvykimo ir išvykimo sistemai antspaudai bus pakeisti patikimesniais įrašais elektroninėje sistemoje, kuria taip pat galės naudotis teisėsaugos institucijos; taip bus papildomai užtikrinamas aiškumas dėl teisėto trečiųjų šalių piliečių atvykimo į valstybių narių teritoriją.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymu siekiama spręsti su išorės sienų apsauga susijusius sunkumus ir užkirsti kelią neteisėtam judėjimui erdvėje, kurioje nevykdoma vidaus sienų kontrolė. Tikrinimu papildomos Reglamente 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) nustatytos taisyklės dėl sienų kontrolės prie išorės sienų. Juo, visų pirma, papildomos valstybių narių prievolės pagal Kodekso 3 ir 13 straipsnius: prievolė užkirsti kelią neteisėtam atvykimui ir prievolė vykdyti sienų kontrolę nepažeidžiant pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašančių trečiųjų šalių piliečių teisių. Taip pat perteikiama tai, kad nesant antspaudo kelionės dokumente (arba 2022 m. pradėjus naudoti atvykimo ir išvykimo sistemą nesant įrašo elektroninėje sistemoje, kuria taip pat gali naudotis teisėsaugos institucijos) dėl valstybės narės teritorijoje sulaikytų trečiųjų šalių piliečių daroma prielaida, kad atvykimo sąlygos netenkinamos.

Pasiūlyme atsižvelgiama į pastarojo meto Šengeno acquis pokyčius, visų pirma atvykimo ir išvykimo sistemos įgyvendinimą 14 , kurį numatoma užbaigti 2022 m. Taip pat atsižvelgiama į sąveikumo sistemą, sukurtą reglamentais (ES) 2019/817 15 ir (ES) 2019/818 16 . Būtini pakeitimai teisės aktuose, kuriais sukuriamos konkrečios duomenų bazės, kaip antai atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir Vizų informacinė sistema (VIS), yra susiję tik su prieigos teisių suteikimu paskirtosioms institucijoms tikrinimo kontekste.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis pasiūlymas yra vienas iš naujo migracijos ir prieglobsčio pakto teisėkūros elementų; jame taip pat numatomas papildomas migracijos valdymo elementas, visiškai atitinkantis pasiūlymus dėl reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, reglamento dėl prieglobsčio procedūros ir reglamento dėl krizinių situacijų ir pakeistą pasiūlymą dėl EURODAC reglamento išdėstymo nauja redakcija.

Kartu su pirmuoju, šiuo pasiūlymu siekiama prisidėti prie visapusiško požiūrio į migraciją sukuriant sklandžią sąsają tarp visų migracijos proceso etapų, nuo atvykimo iki tarptautinės apsaugos prašymų tvarkymo ir, kai taikytina, iki grąžinimo. Kartu turėtų būti visiškai paisoma pagrindinių teisių. Tam siūloma užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė įsteigtų nepriklausomą stebėsenos mechanizmą ir užtikrintų, kad būtų paisoma su tikrinimu susijusių pagrindinių teisių bei kad visi tariami pagrindinių teisių pažeidimai būtų tinkamai tiriami.

Tikrinimui naudojamas stebėsenos mechanizmas turėtų būti taikomas valdant ir stebint migracijos padėtį, kaip numatyta naujajame reglamente dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo (PMVR). Valstybės narės turėtų įtraukti savo nacionalinio stebėsenos mechanizmo rezultatus pagal šį reglamentą į PMVR numatytas nacionalines strategijas.

Šis pasiūlymas nedaro poveikio esamoms procedūroms prieglobsčio ir grąžinimo srityse, juo nėra apribojamos ir asmenų teisės; tiesiog geriau organizuojamas etapas iki atvykimo, kad būtų geriau naudojamasi procedūromis.

Baigiantis tikrinimui trečiųjų šalių piliečiai turėtų būti nukreipiami į atitinkamas institucijas, kurios, naudodamosi per tikrinimą apklausos formoje surinkta informacija, turėtų priimti atitinkamus sprendimus.

Taigi per tikrinimą surinkta informacija turėtų padėti veiksmingiau pasiekti atitinkamų procedūrų tikslus. Visų pirma, ji turėtų padėti atitinkamoms prieglobsčio institucijoms nustatyti prieglobsčio prašytojus, kuriems turi būti taikoma pasienio procedūra, atsižvelgiant į siūlomus Prieglobsčio procedūrų reglamento pakeitimus. Ji taip pat turėtų padėti kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir pagerinti sienų kontrolę geriau suvokiant migracijos srautus.

Į sistemą EURODAC reikėtų įkelti Reglamente XXXX [EURODAC reglamentas] nurodytus per tikrinimą surinktus biometrinius duomenis, taip pat to reglamento [12, 13, 14 ir 14a] straipsniuose nurodytus duomenis, susijusius su trečiųjų šalių piliečiais, kurių pirštų atspaudus valstybės narės privalo paimti. Pagal šį reglamentą reikalaujant per tikrinimą rinkti ir siųsti šiuos duomenis nustatomas trečiųjų šalių piliečių pirštų atspaudų ir registravimo prievolių vykdymo laikotarpis ir taip patvirtinamos pačios prievolės. Atliekant tikrinimą taip pat sudaromos palankesnės sąlygos patikrinti informaciją kitose didelio masto IT sistemose, kaip antai Šengeno informacinėje sistemoje, grąžinimo tikslais.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Veiksmai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje priskiriami pasidalijamajai ES ir valstybių narių kompetencijai pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį. Taigi subsidiarumo principas taikomas remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalimi: Sąjunga ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu ar regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu nustatoma prievolė tikrinti atitinkamų trečiųjų šalių piliečių biometrinius duomenis Sąveikumo reglamentu sukurtoje bendroje tapatybės duomenų saugykloje (toliau – bendra TDS), kurioje saugomi visi į migracijos, saugumo ir teisingumo sričių didelio masto IT sistemas įtrauktų asmenų tapatybės duomenys. Ši prievolė nustatoma taip, kad būtų prieinama tik prie duomenų, kurie yra visiškai būtini trečiųjų šalių piliečių tapatybei nustatyti (duomenys, prie kurių prieinama, yra panašūs į kelionės dokumento duomenis), ir kad nebūtų pakartotinai ar iš naujo renkami į didelio masto IT sistemą įtraukti duomenys.

Atliekant saugumo patikrinimą reikėtų naudotis atitinkamomis Europos informacinėmis sistemomis ir, kai įmanoma, reikėtų remtis biometriniais duomenimis, siekiant kuo labiau sumažinti klaidingo tapatybės nustatymo pavojų.

•Priemonės pasirinkimas

Pasiūlymu papildomos ir patikslinamos Šengeno sienų reglamente įtvirtintos vienodos taisyklės dėl sienų kontrolės prie išorės sienų, įpareigojant valstybes nares pirmiau nurodytais trimis atvejais atlikti trečiųjų šalių piliečių tikrinimą, kurį sudaro tapatybės patikrinimas, saugumo patikrinimas ir, jei būtina, sveikatos patikrinimas, kad valdžios institucijos galėtų jiems pritaikyti tinkamas prieglobsčio ar grąžinimo procedūras. Siekiant taip prisidėti prie Šengeno erdvės saugumo ir Sąjungos prieglobsčio ir migracijos politikos veiksmingumo, tokie patikrinimai turėtų būti vykdomi laikantis vienodų standartų. Siekiant nustatyti tokius standartus reikia tiesiogiai taikytinų nuostatų. Vadinasi, tinkamiausia tokio tikrinimo organizavimo priemonė yra reglamentas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Komisija ne kartą konsultavosi su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir suinteresuotosiomis šalimis, kad sužinotų jų nuomonę apie būsimą migracijos ir prieglobsčio paktą. Tuo pat metu pirmininkavusios valstybės narės Rumunija, Suomija ir Kroatija organizavo strateginio ir techninio pobūdžio mainus dėl įvairių būsimos migracijos politikos aspektų, įskaitant prieglobstį, grąžinimą, santykius su trečiosiomis šalimis dėl readmisijos ir reintegracijos. Per šias konsultacijas sužinota, kad pritariama Europos prieglobsčio ir migracijos politikos atnaujinimui siekiant greitai pašalinti BEPS trūkumus, didinti grąžinimo sistemos veiksmingumą, kurti geresnės struktūros veiksmingesnius santykius su trečiosiomis šalimis dėl readmisijos ir užtikrinti darnią grįžusių migrantų reintegraciją.

Prieš įgyvendindama naują migracijos ir prieglobsčio paktą Komisija daug diskutavo su Europos Parlamentu, visų pirma pabrėždama poreikį užtikrinti visišką pagrindinių teisių laikymąsi. Per pirmąsias 100 kadencijos dienų pirmininkės pavaduotojas M. Schinas ir Komisijos narė Y. Johansson taip pat surengė konsultacijas su visomis valstybėmis narėmis ir paskesnes dvišales konsultacijas su kiekviena valstybe nare. Valstybės narės pritarė dėl vienybės poreikio, taip pat poreikių laipsniškai daryti pažangą šalinant dabartinės sistemos trūkumus, kurti naują teisingo atsakomybės pasidalijimo sistemą, prie kurios galėtų prisidėti visos valstybės narės, užtikrinti patikimą sienų apsaugą ir pripažinti migracijos išorės aspekto bei geresnių grąžinimo procedūrų svarbą. Dauguma valstybių narių išreiškė suinteresuotumą prie išorės sienų įdiegti aiškias ir veiksmingas procedūras, visų pirma siekiant užkirsti kelią neteisėtam judėjimui ir sudaryti palankesnes sąlygas grąžinimui. Tačiau kai kurios valstybės narės pabrėžė, kad reikia nesukurti nereikalingos administracinės naštos.

Komisijos narė Y. Johansson taip pat kelis kartus surengė tikslines konsultacijas su tarptautinėmis organizacijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis (PVO), susijusiomis vietos nevyriausybinėmis organizacijomis valstybėse narėse, socialiniais ir ekonominiais partneriais.

Komisija taip pat atsižvelgė į įvairias nacionalinių ir vietos valdžios institucijų 17 , nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų, pvz., Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) 18 , Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) 19 , taip pat ekspertų grupių ir akademinės bendruomenės rekomendacijas, kaip numatyti atnaujinimą ir spręsti dabartines migracijos problemas laikantis žmogaus teisių standartų. Komisija taip pat atsižvelgė į Europos migracijos tinklo atsakymus ir tyrimus 20 , kurie pradėti Europos migracijos tinklo iniciatyva ir kuriuos vykdant per pastaruosius metus atlikti keli specializuoti tyrimai ir teiktos ad hoc užklausos.

•Pagrindinės teisės

·Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

·įsipareigojimuose pagal tarptautinę teisę, visų pirma pagal Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso,

·Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje,

·Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte ir

·Jungtinių Tautų konvencijoje prieš kankinimą.

·teisę į žmogaus orumą (1 straipsnis),

·kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimą (4 straipsnis),

·teisę į prieglobstį (18 straipsnis),

·apsaugą perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju (19 straipsnis),

·diskriminacijos uždraudimo principą (21 straipsnis) ir

·aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą (35 straipsnis).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Siūlomas reglamentas daro poveikį ES biudžetui.

Apskaičiuota, kad bendra finansinių išteklių suma, reikalinga šio pasiūlymo įgyvendinimui remti per 2021–2027 m. laikotarpį, sudaro 417,626 mln. EUR. Visų pirma, finansinės paramos galbūt reikės šiems tikrinimo elementams:

–tikrinimo infrastruktūrai: pastatant ir naudojant / atnaujinant esamas sienos perėjimo punktų, priėmimo centrų ir kitas patalpas;

–prieigai prie atitinkamų duomenų bazių naujose vietose;

–papildomų darbuotojų, kurie atliks tikrinimą, samdymui;

–sienos apsaugos pareigūnų ir kitų darbuotojų apmokymui atlikti tikrinimą;

–medicinos personalo samdymui;

–medicininei įrangai ir patalpoms preliminariems sveikatos patikrinimams atlikti, kai tinkama;

–nepriklausomo pagrindinių teisių stebėsenos per tikrinimą mechanizmo sukūrimui.

Su šiomis naujomis užduotimis susijusias išlaidas galima padengti panaudojant išteklius, kuriuos valstybės narės turi pagal naująją 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą.

Jokių papildomų finansinių ar žmogiškųjų išteklių pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neprašoma.

Išsamesnė informacija šiuo klausimu pateikiama prie pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

5.KITI ELEMENTAI

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnyje paaiškinamas reglamento dalykas. Nustatoma, kad jis taikomas prie išorės sienų ir valstybių narių teritorijose, kai nėra požymių, jog trečiųjų šalių piliečiams prie išorės sienos buvo atliktos kontrolės procedūros.

2 straipsnyje pateikiamos tikrinimo kontekste vartojamų sąvokų apibrėžtys.

3 straipsnyje apibūdinama konkreti taikymo sritis nustatant trečiųjų šalių piliečius, kuriems prie išorės sienų turėtų būti būtinai atliekamas tikrinimas: tai prie išorės sienos atvykę trečiųjų šalių piliečiai, kurie neatitinka atvykimo sąlygų ir kurių pirštų atspaudus valstybės narės privalo paimti pagal EURODAC reglamentą, asmenys, išlaipinti valstybių narių teritorijoje atlikus paieškos ir gelbėjimo operaciją, ir trečiųjų šalių piliečiai, prašantys tarptautinės apsaugos sienos perėjimo punkte.

Tikrinimas neatliekamas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems leidžiama atvykti taikant Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nukrypti leidžiančias nuostatas (tai leidimų gyventi ar ilgalaikės vizos, su kuria leidžiama vykti tranzitu, turėtojai, trečiųjų šalių piliečiai, kuriam reikia vizos, jeigu viza išduodama prie sienos, ir asmenys, kuriuos valstybė narė priima pagal individualų sprendimą dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų, išskyrus tarptautinės apsaugos prašančius asmenis, kuriems reikėtų atlikti tikrinimą).

4 straipsnyje numatoma, kad per tikrinimą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems prie išorės sienos atliekamas tikrinimas, neleidžiama atvykti į teritoriją. Taip pat numatoma, kad nustačius, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis atitinka atvykimo sąlygas, tikrinimas užbaigiamas. Tai nedaro poveikio galimam su neleistinu išorės sienos kirtimu susijusių sankcijų taikymui laikantis galiojančių Šengeno sienų kodekse nustatytų taisyklių.

5 straipsnyje nustatoma, kad valstybės narės atlieka tikrinimą ir dėl jų teritorijoje sulaikytų trečiųjų šalių piliečių, jeigu yra požymių, jog atvykę prie išorės sienos jie išvengė patikrinimų kertant sieną.

6 straipsnyje nustatomos taisyklės dėl tikrinimo vietos ir trukmės. Vieta – prie išorės sienų, išskyrus 5 straipsnyje išvardytus atvejus. Siūloma tikrinimo procedūros trukmė – penkios dienos, nebent atitinkamas asmuo dėl neleistino išorės sienos kirtimo jau laikomas prie sienos 72 valandas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 603/2013 [EURODAC reglamentas] 14 straipsnio 3 dalyje. Tokiu atveju tikrinimas neturėtų būti ilgesnis nei 2 dienos. Tikrinant teritorijoje sulaikytus asmenis tikrinimas neturėtų būti ilgesnis nei trys dienos. Šiame straipsnyje taip pat išvardijami visi tikrinimo elementai ir numatoma galimybė valstybėms narėms atliekant tikrinimą sulaukti pagalbos iš atitinkamų ES agentūrų jų įgaliojimų srityse. Taip pat pripažįstama, kad pažeidžiamų asmenų ar nepilnamečių atvejais valstybės narės turėtų pasitelkti vaiko apsaugos institucijas ir nacionalinius kovos su prekyba žmonėmis pranešėjus.

7 straipsnyje nustatoma kiekvienos valstybės narės prievolė sukurti nepriklausomą pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmą ir apibrėžiamas Pagrindinių teisių agentūros vaidmuo šiame procese.

8 straipsnyje nustatoma informacija, kurią per tikrinimą reikia pateikti atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams, ir pabrėžiamas poreikis užtikrinti, kad šiuo požiūriu būtų laikomasi tam tikrų standartų, kad informacija būtų tinkamai pateikiama trečiųjų šalių piliečiams, visų pirma vaikams.

9 straipsnyje nustatomos taisyklės dėl sveikatos patikrinimo ir pažeidžiamų trečiųjų šalių piliečių ar asmenų, turinčių prie išorės sienų specialiųjų priėmimo ar procedūrinių poreikių, nustatymo.

10 straipsnyje nustatomos specialiosios taisyklės dėl trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymo atliekant patikrinimą Sąveikumo reglamentu sukurtoje bendroje tapatybės duomenų saugykloje (bendra TDS). Atliekant patikrinimą bendroje TDS galima iš karto greitai ir patikimai peržiūrėti AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN užregistruotus tapatybės duomenis, kartu užtikrinant kuo didesnę duomenų apsaugą ir išvengiant nereikalingo duomenų tvarkymo ar dubliavimosi.

11 straipsnyje nustatomos specialiosios saugumo patikrinimų taisyklės. Juo remiantis, siekdamos patikrinti, ar trečiųjų šalių piliečiai nekelia grėsmės saugumui, kompetentingos institucijos turi peržiūrėti AIS, ETIAS, VIS, ECRIS-TCN ir Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų (TDAWN) duomenų bazę. Visas tokias patikras, kai įmanoma, reikėtų atlikti remiantis biometriniais duomenimis, kad būtų kuo labiau sumažinta klaidingo tapatybės nustatymo rizika, ir į paieškos rezultatus reikėtų įtraukti tik patikimus duomenis.

11 straipsnis papildomas 12 straipsniu, kuriame nustatomos specialiosios saugumo patikrinimų taisyklės.

13 straipsnyje numatoma apklausos forma, kurią kompetentingos institucijos turėtų užpildyti tikrinimo pabaigoje.

14 straipsnyje numatomi galimi trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas tikrinimas, tikrinimo rezultatai. Visų pirma, kalbama apie procedūras, laikantis Direktyvos (ES) 2008/115/EB (Grąžinimo direktyva) taikomas trečiųjų šalių piliečiams, kurie nėra pateikę tarptautinės apsaugos prašymo ir dėl kurių atlikus tikrinimą nepavyko nustatyti, kad jie atitinka atvykimo sąlygas. Taip pat nustatoma, kad tarptautinės apsaugos prašymą pateikusius trečiųjų šalių piliečius reikėtų nukreipti į to reglamento [XY] straipsnyje nurodytas valdžios institucijas. Šio reglamento 13 straipsnyje nurodyta forma pateikiama kartu su atitinkamo asmens nukreipimu į kompetentingas institucijas. 14 straipsnyje taip pat numatoma perkėlimo Europos Sąjungoje galimybė taikant Reglamento (ES) Nr. XXXX/XXXX [Migracijos ir prieglobsčio valdymo reglamentas] XX straipsnyje įtvirtintą solidarumo mechanizmą. Šiame straipsnyje taip pat kalbama apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems atliekamas tikrinimas juos sulaikius teritorijoje. Tokiems trečiųjų šalių piliečiams taikomos procedūros pagal Direktyvą 2008/115/EB arba Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX (Prieglobsčio procedūrų reglamentas) 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Šiame straipsnyje taip pat numatoma, kad atlikdamos tikrinimą valdžios institucijos surenka Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [EURODAC reglamentas] [10, 13, 14 ir 14a] straipsniuose nurodytus biometrinius duomenis dėl visų asmenų, kuriems tas reglamentas taikomas, ir persiunčia tuos duomenis, kaip numatyta tame reglamente, jeigu tai dar nepadaryta.

15 straipsnyje įtvirtinama komiteto procedūra, kurią taikant priimami įgyvendinimo aktai, atitinkamai nurodyti 10 ir 11 straipsniuose dėl tapatybės nustatymo ir saugumo patikrinimų.

16–19 straipsniuose numatomi atitinkamų reglamentų (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817, kuriais sukuriamos per tikrinimą naudojamos duomenų bazės ir jų sąveikumo sistema, pakeitimai.

20 straipsnyje numatomas šiame reglamente nustatytų priemonių įgyvendinimo vertinimas.

21 straipsnyje išdėstomos baigiamosios nuostatos.

2020/0278 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Šengeno erdvė buvo sukurta siekiant įgyvendinti Sąjungos tikslą sukurti erdvę be vidaus sienų, kurioje būtų užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (ESS) 3 straipsnio 2 dalyje. Gerą šios erdvės veikimą lemia valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir veiksmingas išorės sienos valdymas;

(2)taisyklės, kuriomis reglamentuojama Sąjungos valstybių narių išorės sienas kertančių asmenų kontrolė prie sienos, nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) 21 , priimtame remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalies b punktu. Siekiant toliau plėtoti Sąjungos politiką, pagal kurią būtų atliekami asmenų patikrinimai ir veiksmingai stebimas išorės sienų kirtimas, kaip nurodyta SESV 77 straipsnio pirmoje pastraipoje, reikėtų imtis papildomų priemonių tais atvejais, kai trečiųjų šalių piliečiai prie išorės sienų sugeba išvengti patikrinimų kertant sieną arba kai trečiųjų šalių piliečiai yra išlaipinami atlikus paieškos ir gelbėjimo operacijas bei kai atvykimo sąlygų neatitinkantys trečiųjų šalių piliečiai prašo tarptautinės apsaugos sienos perėjimo punkte. Šiuo reglamentu dėl tokių trijų atvejų papildomas ir patikslinamas Reglamentas (ES) 2016/399;

(3)svarbu užtikrinti, kad šiais trimis atvejais atliekamas trečiųjų šalių piliečių patikrinimas siekiant palengvinti tinkamą tapatybės nustatymą ir sudaryti galimybę jiems veiksmingai taikyti atitinkamas procedūras, kurios priklausomai nuo aplinkybių gali būti tarptautinės apsaugos procedūros arba procedūros pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (toliau – Grąžinimo direktyva) 22 . Tikrinimu turėtų būti išsamiai papildomi patikrinimai, atliekami prie išorės sienos, ar kompensuojama tai, kad trečiųjų šalių piliečiams kertant išorės sieną tokių patikrinimų buvo išvengta;

(4)sienų kontrole yra suinteresuotos ne tik valstybės narės, prie kurių išorės sienų ji vykdoma, bet ir visos valstybės narės, kurios panaikino vidaus sienų kontrolę. Sienų kontrolė turėtų padėti kovojant su neteisėta imigracija bei prekyba žmonėmis ir neleisti kilti grėsmei valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams. Prie išorės sienų įgyvendinamos priemonės yra svarbūs visapusiško požiūrio į migraciją elementai, sudarantys galimybę spręsti problemas, susijusias su mišriais migrantų ir tarptautinės apsaugos prašančių asmenų srautais;

(5)remiantis Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsniu, sienų kontrolę sudaro patikrinimai kertant sieną, atliekami sienos perėjimo punktuose, ir sienų stebėjimas, vykdomas tarp sienos perėjimo punktų, siekiant užkirsti kelią trečiųjų šalių piliečiams išvengti patikrinimų kertant sieną. Pagal Reglamento (ES) 2016/399 13 straipsnį asmuo, kuris neleistinu būdu kirto sieną ir kuris neturi teisės pasilikti atitinkamos valstybės narės teritorijoje, sulaikomas ir jam taikomos procedūros laikantis Direktyvos 2008/115/EB. Pagal Reglamento (ES) 2016/399 3 straipsnį sienų kontrolė turėtų būti vykdoma nepažeidžiant pabėgėlių ir asmenų, prašančių tarptautinės apsaugos, teisių, ypač jei tai susiję su negrąžinimu;

(6)sienos apsaugos pareigūnai neretai susiduria su trečiųjų šalių piliečiais, kurie prašo tarptautinės apsaugos neturėdami kelionės dokumentų ir kurie buvo sulaikyti vykdant sienų stebėjimą ir patikrinimus sienos perėjimo punktuose. Be to, kai kuriuose sienos ruožuose sienos apsaugos pareigūnai vienu metu sulaukia didelių atvykusių asmenų skaičių. Tokiomis aplinkybėmis ypač sunku užtikrinti, kad informacija būtų patikrinama visose duomenų bazėse, ir nedelsiant nustatyti tinkamą prieglobsčio ar grąžinimo procedūrą;

(7)siekiant užtikrinti spartų darbą su trečiųjų šalių piliečiais, kurie bando išvengti patikrinimų kertant sieną arba prašo tarptautinės apsaugos sienos perėjimo punkte ir neatitinka atvykimo sąlygų arba yra išlaipinti atlikus paieškos ir gelbėjimo operaciją, būtina sukurti patvaresnę įvairių nacionalinių valdžios institucijų, atsakingų už sienų kontrolę, visuomenės sveikatos apsaugą, tarptautinės apsaugos poreikio vertinimą ir grąžinimo procedūrų taikymą, bendradarbiavimo sistemą;

(8)visų pirma, tikrinimas turėtų padėti užtikrinti, kad atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams būtų kuo anksčiau pritaikytos tinkamos procedūros ir kad procedūros vyktų be pertraukų ir nevėluojant. Be to, tikrinimas turėtų padėti panaikinti praktiką, dėl kurios kai kurie tarptautinės apsaugos prašytojai, kuriems leidžiama atvykti į valstybės narės teritoriją remiantis jų tarptautinės apsaugos prašymu, gali pasislėpti norėdamas tokius prašymus pateikti kitoje valstybėje narėje arba visai jų nepateikti.

(9)kalbant apie tarptautinės apsaugos prašančius asmenis, po tikrinimo reikėtų įvertinti tarptautinės apsaugos poreikį. Turėtų būti leidžiama surinkti bet kokią informaciją, kuri yra svarbi valdžios institucijoms, kompetentingoms nagrinėti prašymą, nustatyti tinkamą prašymo nagrinėjimo procedūrą ir ja pasidalyti su tomis institucijomis, taip paspartinant nagrinėjimą. Atliekant tikrinimą taip pat turėtų būti užtikrinama, kad ankstyvame etape būtų nustatomi specialiųjų poreikių turintys asmenys, kad nustatant ir vykdant taikytiną procedūrą būtų visapusiškai atsižvelgiama į visus specialiuosius priėmimo ir procedūrinius poreikius;

(10)šiame reglamente nustatytomis prievolėmis neturėtų būti pažeidžiamos nuostatos dėl Reglamente (ES) Nr. XX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas] įtvirtintos atsakomybės už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą;

(11)šis reglamentas turėtų būti taikomas trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, sulaikytiems neleistinai kertant valstybės narės sausumos, jūrų ar oro išorės sieną, išskyrus trečiųjų šalių piliečius, kurių biometrinių duomenų valstybės narės neprivalo rinkti, kaip numatyta EURODAC reglamento 14 straipsnio 1 ir 3 dalyse, dėl priežasčių, nesusijusių su jų amžiumi, ir asmenims, kurie yra išlaipinti atlikus paieškos ir gelbėjimo operacijas, neatsižvelgiant į tai, ar jie prašo tarptautinės apsaugos ar ne. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas asmenims, kurie prašo tarptautinės apsaugos sienos perėjimo punktuose arba tranzito zonose ir neatitinka atvykimo sąlygų;

(12)tikrinimas turėtų būti atliekamas prie išorės sienos arba šalia jos prieš atitinkamiems asmenims leidžiant atvykti į teritoriją. Valstybės narės turėtų taikyti priemones pagal nacionalinės teisės aktus siekdamos užkirsti kelią atitinkamiems asmenims per tikrinimą atvykti į teritoriją. Individualiais atvejais, kai reikia, tai gali būti sulaikymas, taikant nacionalinės teisės aktus, kuriais reglamentuojama ši sritis;

(13)kai atliekant tikrinimą paaiškėja, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam taikomas tikrinimas, atitinka Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio sąlygas, tikrinimą reikėtų užbaigti ir atitinkamam trečiosios šalies piliečiui reikėtų leisti atvykti į teritoriją, nepažeidžiant sankcijų taikymo, kaip numatyta to reglamento 5 straipsnio 3 dalyje;

(14)atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 5 dalyje nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos tikslą, asmenims, kuriems valstybė narė, pagal tą nuostatą priėmusi individualų sprendimą, leido atvykti, neturėtų būti taikomas tikrinimas, nepaisant to, kad jie neatitinka visų atvykimo sąlygų;

(15)visiems asmenims, kuriems taikomas tikrinimas, turėtų būti atliekami patikrinimai siekiant nustatyti jų tapatybę ir įsitikinti, kad jie nekelia grėsmės vidaus saugumui ar visuomenės sveikatai. Kai asmenys prašo tarptautinės apsaugos sienos perėjimo punktuose, siekiant išvengti dubliavimosi reikėtų atsižvelgti į per patikrinimus kertant sieną atliktus tapatybės ir saugumo patikrinimus;

(16)užbaigus tikrinimą atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams reikėtų pradėti tinkamą procedūrą siekiant nustatyti atsakomybę už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą ir jos poreikio įvertinimą arba, kai tinkama, taikyti procedūras pagal Direktyvą 2008/115 (Grąžinimo direktyva). Per tikrinimą gautą svarbią informaciją reikėtų pateikti kompetentingoms institucijoms siekiant joms padėti toliau vertinti kiekvieną individualų atvejį visapusiškai laikantis pagrindinių teisių. Direktyvoje 2008/115 nustatytos procedūros turėtų būti taikomos pasibaigus tikrinimui. Prieglobsčio procedūrų reglamento 26 ir 27 straipsniai turėtų būti taikomi tik užbaigus tikrinimą. Tai neturėtų daryti poveikio tam kad, asmenys, prašantys tarptautinės apsaugos sulaikymo metu arba vykdant sienų kontrolę sienos perėjimo punkte ar tikrinimo metu, turėtų būti laikomi tarptautinės apsaugos prašytojais;

(17)po tikrinimo taip pat gali būti vykdomas perkėlimas Europos Sąjungoje taikant Reglamente (ES) XXX/XXX [Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas] įtvirtintą solidarumo mechanizmą, jeigu valstybė narė prisideda prie solidarumo savanoriškai arba tarptautinės apsaugos prašytojams nėra taikoma pasienio procedūra pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/XXX (Prieglobsčio procedūrų reglamentas) arba taikant Reglamentu (ES) XXX/XXX [Krizinių situacijų reglamentas] įsteigtą krizinių situacijų sprendimo mechanizmą;

(18)pagal Reglamento (ES) 2016/399 12 straipsnį atvykimo sąlygų įvykdymas ir leidimas atvykti patvirtinami atvykimo antspaudu kelionės dokumente. Nesant tokio atvykimo antspaudo arba nesant kelionės dokumento, galima laikyti, kad dokumento turėtojas neatitinka atvykimo sąlygų. Pradėjus naudoti atvykimo ir išvykimo sistemą, kai antspaudai bus pakeisti įrašu elektroninėje sistemoje, tokia prielaida taps patikimesnė. Tad valstybės narės turėtų taikyti tikrinimą trečiųjų šalių piliečiams, kurie jau yra teritorijoje ir kurie negali įrodyti, kad atitiko atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlygas. Tokių trečiųjų šalių piliečių tikrinimas yra būtinas siekiant kompensuoti tai, kad jiems tikriausiai pavyko išvengti patikrinimų atvykus į Šengeno erdvę, tad jiems galėjo būti atsisakyta leisti atvykti arba po tikrinimo pritaikyta tinkama procedūra. Tikrinimas taip pat galėtų padėti, atlikus patikrinimą šiame reglamente nurodytose duomenų bazėse, įsitikinti, kad atitinkami asmenys nekelia grėsmės vidaus saugumui. Užbaigiant tikrinimą teritorijoje atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams turėtų būti taikoma grąžinimo procedūra arba, jeigu jie prašo tarptautinės apsaugos, tinkama prieglobsčio procedūra. Reikėtų kuo labiau vengti tam pačiam trečiosios šalies piliečiui atlikti pakartotinus tikrinimus;

(19)tikrinimą reikėtų užbaigti kuo greičiau; jo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 5 dienos, jeigu jis atliekamas prie išorės sienos, ir 3 dienos, jeigu jis atliekamas valstybės narės teritorijoje. 5 dienų laikotarpis prie išorės sienų turėtų būti pratęsiamas tik išimtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių valstybė narė negali kontroliuoti, kaip antai Reglamento XXX/XXX [siūlomas Krizinių situacijų reglamentas] 1 straipsnyje nurodytų krizinių situacijų, viršijami jos pajėgumai vykdyti tikrinimus;

(20)valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas vietas tikrinimui atlikti prie išorės sienos ar netoli jos, atsižvelgiant į geografiją ir esamą infrastruktūrą, užtikrinant, kad sulaikytiems trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims, atvykstantiems į sienos perėjimo punktą, būtų galima sparčiai pradėti tikrinimą. Su tikrinimu susijusias užduotis galima atlikti migrantų antplūdžio vietose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 23 2 straipsnio 23 punkte;

(21)siekiant įgyvendinti tikrinimo tikslus reikėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimą tarp Reglamento 2016/399 16 straipsnyje nurodytų nacionalinių kompetentingų institucijų, [Prieglobsčio procedūrų reglamento] 5 straipsnyje nurodytų institucijų ir institucijų, atsakingų už grąžinimo procedūrų vykdymą pagal Direktyvą 2008/115. Atliekant tikrinimą, kai būtina, taip pat turėtų aktyviai dalyvauti vaiko apsaugos institucijos, siekiant užtikrinti, kad atliekant tikrinimą būtų tinkamai atsižvelgiama į vaiko interesus. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pasitelkti atitinkamų agentūrų, visų pirma Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros], pagalbą jų įgaliojimų srityse. Valstybės narės turėtų įtraukti nacionalinius kovos su prekyba žmonėmis pranešėjus, kai atliekant tikrinimą nustatoma su prekyba žmonėmis susijusių faktų, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/36/ES 24 ;

(22)atlikdamos tikrinimą kompetentingos institucijos turėtų laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir užtikrinti, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas ir kad asmenys nebūtų diskriminuojami dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar bet kurių kitų įsitikinimų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams;

(23)siekdama užtikrinti, kad atliekant tikrinimą būtų laikomasi ES ir tarptautinės teisės, įskaitant Pagrindinių teisių chartiją, kiekviena valstybė narė turėtų sukurti stebėsenos mechanizmą ir įdiegti pakankamas jo nepriklausomumo apsaugos priemones. Stebėsenos mechanizmas, visų pirma, turėtų aprėpti su tikrinimu susijusių pagrindinių teisių aspektą, turėtų būti laikomasi taikytinų nacionalinių taisyklių dėl sulaikymo ir negrąžinimo principo, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/399 3 straipsnio b punkte. Pagrindinių teisių agentūra turėtų parengti bendrąsias rekomendacijas dėl tokio stebėsenos mechanizmo sukūrimo ir nepriklausomo veikimo. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama prašyti Pagrindinių teisių agentūros pagalbos kuriant nacionalinį stebėsenos mechanizmą. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama prašyti Pagrindinių teisių agentūros patarimo dėl tokio stebėsenos mechanizmo metodikos parengimo ir tinkamų mokymo priemonių. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama kviesti dalyvauti vykdant stebėseną atitinkamas ir kompetentingas nacionalines, tarptautines ir nevyriausybines organizacijas. Nepriklausomas stebėsenos mechanizmas neturėtų daryti poveikio pagrindinių teisių stebėsenai, kurią užtikrina Reglamente (ES) 2019/1896 numatyti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pagrindinių teisių stebėtojai. Valstybės narės turėtų tirti tariamus pagrindinių teisių pažeidimus atliekant tikrinimą, be kita ko, užtikrindamos, kad skundai būtų nagrinėjami sparčiai ir tinkamai;

(24)tikrinimo pabaigoje už tikrinimą atsakingos valdžios institucijos turėtų užpildyti apklausos formą. Formą reikėtų perduoti tarptautinės apsaugos prašymus nagrinėjančioms valdžios institucijoms arba grąžinimo srityje kompetentingoms institucijoms, priklausomai nuo to, kur nukreipiamas asmuo. Pirmuoju atveju už tikrinimą atsakingos institucijos taip pat turėtų nurodyti visus elementus, kurie gali būti svarbūs nustatant, ar kompetentingos institucijos atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymui turėtų taikyti paspartintą nagrinėjimo procedūrą ar pasienio procedūrą;

(25)per tikrinimą surinktus biometrinius duomenis kartu su duomenimis, nurodytais EURODAC reglamento [12, 13, 14 ir 14a] straipsniuose, iki tame reglamente nustatytų terminų į sistemą EURODAC turėtų pateikti kompetentingos institucijos;

(26)preliminarų sveikatos patikrinimą reikėtų atlikti visiems asmenims, kuriems atliekamas tikrinimas prie išorės sienų, siekiant nustatyti asmenis, kuriems reikia neatidėliotinos pagalbos ar dėl kurių reikia imtis priemonių, pavyzdžiui, juos izoliuoti dėl visuomenės sveikatos priežasčių. Reikėtų atsižvelgti į specialiuosius nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų poreikius. Jeigu iš aplinkybių matyti, kad tokio patikrinimo nereikia, visų pirma dėl to, kad bendroji asmens būklė atrodo labai gera, patikrinimo atlikti nereikėtų ir atitinkamą asmenį reikėtų apie tai informuoti. Preliminarų sveikatos patikrinimą turėtų atlikti suinteresuotosios valstybės narės sveikatos priežiūros institucijos. Kalbant apie teritorijoje sulaikytus trečiųjų šalių piliečius, preliminarų sveikatos patikrinimą reikėtų atlikti tais atvejais, kai iš pirmo žvilgsnio tai laikoma būtina;

(27)atliekant tikrinimą visiems suinteresuotiesiems asmenims reikėtų užtikrinti gyvenimo lygį, atitinkantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ir sudaryti galimybę naudotis neatidėliotinos sveikatos priežiūros ir būtino ligų gydymo paslaugomis. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamiems asmenims, kaip antai nėščioms moterims, pagyvenusiems asmenims, vienišų tėvų šeimoms, asmenims, kuriems galima iš karto nustatyti fizinę ar psichikos negalią, asmenims, akivaizdžiai patyrusiems psichologinę ar fizinę traumą, ir nelydimiems nepilnamečiams. Visų pirma, nepilnamečiui informaciją reikėtų teikti jam suprantama ir jo amžių atitinkančia kalba. Visos valdžios institucijos, dalyvaujančios atliekant su tikrinimu susijusias užduotis, turėtų laikytis žmogaus orumo ir privatumo principų ir nesiimti diskriminuojančių veiksmų ar taip nesielgti;

(28)kadangi trečiųjų šalių piliečiai, kuriems atliekamas tikrinimas, gali neturėti būtinų tapatybės ir kelionės dokumentų, kurių reikia norint teisėtai kirsti išorės sieną, reikėtų numatyti tapatybės nustatymo procedūrą, kuri sudarytų tikrinimo dalį;

(29)Bendra tapatybės duomenų saugykla (toliau – bendra TDS) buvo sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/817 (Sąveikumo reglamentas) 25 siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ir padėti teisingai nustatyti atvykimo ir išvykimo sistemoje (toliau – AIS), Vizų informacinėje sistemoje (toliau – VIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemoje (toliau – ETIAS), sistemoje EURODAC ir Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje trečiųjų šalių piliečiams (toliau – ECRIS-TCN) užregistruotų asmenų, įskaitant nežinomus asmenis, kurie negali nurodyti savo tapatybės, tapatybę. Tuo tikslu bendroje TDS pateikiami tik logiškai atskirti į AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN įtraukti tapatybės, kelionės dokumentų ir biometriniai duomenys. Bendroje TDS laikomi tik asmens duomenys, kurie yra visiškai būtini norint atlikti tikslų tapatybės patikrinimą. Bendroje TDS įrašyti asmens duomenys saugomi tik tiek, kiek absoliučiai būtina pagrindinių sistemų tikslais, ir turėtų būti ištrinami automatiškai, kai tie duomenys ištrinami iš pagrindinių sistemų. Atliekant patikrinimą bendroje TDS galima patikimai ir išsamiai nustatyti asmenų tapatybę sudarant galimybę peržiūrėti visus AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN užregistruotus tapatybės duomenis, kartu užtikrinant kuo didesnę duomenų apsaugą ir išvengiant nereikalingo duomenų tvarkymo ar dubliavimosi;

(30)siekiant nustatyti asmenų, kuriems taikomas tikrinimas, tapatybę, patikrinimą bendroje TDS reikėtų pradėti asmeniui dalyvaujant. Atliekant tokį patikrinimą asmens biometrinius duomenis reikėtų patikrinti palyginant juos su bendroje TDS laikomais duomenimis. Jeigu asmens biometrinių duomenų panaudoti neįmanoma arba jeigu su tais duomenimis pateikta užklausa nėra sėkminga, galima pateikti užklausą naudojant asmens tapatybės duomenis kartu su kelionės dokumento duomenimis, kai tokių duomenų yra. Laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, jeigu pateikus užklausą nustatoma, kad bendroje TDS duomenų apie tą asmenį yra, valstybių narių institucijoms turėtų būti suteikiama prieiga prie bendros TDS, kad jos galėtų susipažinti su to asmens tapatybės duomenimis, kelionės dokumento duomenimis ir biometriniais duomenimis, niekaip bendroje TDS nenurodant, iš kurios ES informacinės sistemos tie duomenys paimti;

(31)kadangi bendros TDS naudojimas tapatybės nustatymo tikslais ribojamas Reglamentu (ES) 2019/817 siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ir padėti teisingai nustatyti AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN užregistruotų asmenų tapatybę valstybių narių teritorijoje atliekant policijos patikrinimus, tą reglamentą reikia iš dalies pakeisti siekiant numatyti papildomą bendros TDS naudojimo paskirtį ir nustatyti asmenų tapatybę šiame reglamente numatyto tikrinimo metu;

(32)atsižvelgiant į tai, kad daugelis asmenų, kuriems taikomas tikrinimas, gali neturėti jokio kelionės dokumento, tikrinimą atliekančios valdžios institucijos turėtų turėti galimybę susipažinti su bet kokiais atitinkamų asmenų turimais svarbiais dokumentais, jeigu tokių asmenų biometrinių duomenų neįmanoma naudoti arba bendroje TDS nerasta jokių rezultatų. Valdžios institucijoms taip pat turėtų būti leidžiama naudoti tokių kitų dokumentų nebiometrinius duomenis atliekant patikrinimus atitinkamose duomenų bazėse;

(33)sienos perėjimo punkte atliekant patikrinimus kertant sieną, asmenų tapatybės nustatymą, duomenų bazių tikrinimą vykdant sienų stebėjimą ar policijos patikrinimus išorės sienų ruože, kuriuos atlieka valdžios institucijos, priėmusios sprendimą dėl atitinkamo asmens tikrinimo, reikėtų laikyti tikrinimo dalimi ir nereikėtų kartoti, nebent būtų ypatingų tokį pasikartojimą pateisinančių aplinkybių;

(34)kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 5 dalies įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 26 . Priimant atitinkamus įgyvendinimo aktus reikėtų taikyti nagrinėjimo procedūrą;

(35)atliekant tikrinimą taip pat reikėtų įvertinti, ar trečiųjų šalių piliečių atvykimas į Sąjungą galėtų kelti grėsmę vidaus saugumui ar viešajai tvarkai;

(36)kadangi tikrinimas atliekamas prie išorės sienos esantiems asmenims, neatitinkantiems atvykimo sąlygų ar išlaipintiems atlikus paieškos ir gelbėjimo operaciją, į tikrinimą įtraukiami saugumo patikrinimai turėtų būti bent panašaus lygio, kaip patikrinimai, atliekami trečiųjų šalių piliečiams, kurie iš anksto paprašė leidimo atvykti į Sąjungą trumpam laikui, neatsižvelgiant į tai, ar jie privalo turėti vizą ar ne;

(37)dėl trečiųjų šalių piliečių, kuriems dėl jų pilietybės nėra taikomas vizos reikalavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806 27 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1240 28 (ETIAS reglamentas) numatyta, kad jie turi pateikti prašymą gauti kelionės leidimą, kad galėtų atvykti į ES trumpam laikui. Prieš gaunant kelionės leidimą suinteresuotiesiems asmenims atliekami jų pateiktų asmens duomenų saugumo patikrinimai keliose ES duomenų bazėse – Vizų informacinėje sistemoje (VIS), Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemoje (ETIAS), Europolo duomenyse, tvarkomuose Reglamento (ES) 2016/794 29 18 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu tikslu, ECRIS-TCN 30  – ir Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje (SLTD duomenų bazė), taip pat Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų (TDAWN) duomenų bazėje;

(38)kalbant apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems pagal Reglamentą (ES) 2018/1806 taikomas vizos reikalavimas, jų saugumo patikrinimai atliekami tose pačiose duomenų bazėse, kaip trečiųjų šalių piliečiams, kuriems nereikia vizos, kaip numatyta reglamentuose (ES) 810/2009 ir (ES) 767/2008, prieš išduodant vizą;

(39)remiantis 36 konstatuojamojoje dalyje išdėstytais motyvais, kalbant apie asmenis, kuriems taikomas tikrinimas, automatinius patikrinimus saugumo tikslais reikėtų atlikti tose pačiose sistemose, kaip numatyta vizos ar kelionės leidimo prašytojams pagal Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą: VIS, AIS, ETIAS, SIS, ECRIS-TCN, Europolo ir Interpolo SLTD ir TDAWN duomenų bazėse. Asmenis, kuriems taikomas tikrinimas, taip pat reikėtų patikrinti ECRIS-TCN, ar tai nėra asmenys, kaltinami dėl teroristinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikalstamų veikų, 38 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose Europolo duomenyse, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje ir su pranešimais susijusių kelionės dokumentų (TDAWN) duomenų bazėje;

(40)tokius patikrinimus reikėtų atlikti taip, kad būtų užtikrinama, kad iš duomenų bazių būtų gaunami tik duomenys, kurie yra būtini saugumo patikrinimams atlikti. Kalbant apie asmenis, kurie paprašė tarptautinės apsaugos sienos perėjimo punkte, atliekant saugumo patikrinimą, kuris yra tikrinimo dalis, duomenų bazėse reikėtų sutelkti dėmesį į duomenų bazes, kurios nebuvo patikrintos prie išorės sienos atliekant patikrinimus kertant sieną, taip išvengiant pakartotinų patikrinimų;

(41)jeigu tai pateisinama saugumo patikrinimo tikslu, į tikrinimą taip pat galima įtraukti trečiųjų šalių piliečių turimų objektų patikrinimą, laikantis nacionalinės teisės aktais. Bet kokios tokiais atvejais taikomos priemonės turėtų būti proporcingos ir jomis turėtų būti paisoma asmenų, kuriems atliekamas tikrinimas, žmogaus orumo. Dalyvaujančios valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų paisoma suinteresuotųjų asmenų pagrindinių teisių, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą ir žodžio laisvę;

(42)kadangi valdžios institucijos, kurioms pavesta atlikti tikrinimą, turi turėti prieigą prie AIS, ETIAS, VIS ir ECRIS-TCN, kad nustatytų, ar asmuo gali kelti grėsmę vidaus saugumui ar viešajai tvarkai, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 767/2008, Reglamentą (ES) 2017/2226, Reglamentą (ES) 2018/1240 ir Reglamentą (ES) 2019/816, kad būtų numatyta tokia papildoma prieigos teisė, kuri šiuo metu nėra įtvirtinta tuose reglamentuose. Reglamento (ES) 2019/816 atveju dėl skirtingų sąlygų toks pakeitimas turėtų būti atliktas priimant kitą reglamentą nei galiojantis;

(43)Europos paieškos portalą (EPP), sukurtą Reglamentu (ES) 2019/817, reikėtų naudoti atliekant paiešką Europos duomenų bazėse, AIS, ETIAS, VIS ir ECRIS-TCN, tapatybės nustatymo ar, kai taikytina, saugumo patikrinimų tikslais;

(44)kadangi veiksmingai atlikti tikrinimą įmanoma tik jeigu teisingai nustatoma atitinkamų asmenų tapatybė ir su jais susiję saugumo aspektai, tikrinimas Europos duomenų bazėse šiuo tikslu yra pagrįstas tais pačiais tikslais, kurių siekiant sukurta kiekviena iš tų duomenų bazių, t. y. veiksmingu Sąjungos išorės sienų valdymu, Sąjungos vidaus saugumu bei veiksmingu Sąjungos prieglobsčio ir grąžinimo politikos įgyvendinimu;

(45)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sustiprinti asmenų, ketinančių atvykti į Šengeno erdvę, kontrolę ir taikyti jiems atitinkamas procedūras, valstybės narės pačios pasiekti negali, būtina nustatyti bendras taisykles Sąjungos lygmeniu. Taigi, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(46)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(47)šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB 31 , plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(48)Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 32 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(49)Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB 33 3 straipsniu;

(50)Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES 34 3 straipsniu;

(51)Kipro, Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomas prie valstybių narių išorės sienų atliekamas visų trečiųjų šalių piliečių, neleistinu būdu kertančių išorės sieną, asmenų, per patikrinimus kertant sieną pateikusių tarptautinės apsaugos prašymą ir neatitinkančių atvykimo sąlygų, ir asmenų, išlaipintų atlikus paieškos ir gelbėjimo operaciją, tikrinimas prieš jiems pritaikant tinkamą procedūrą.

Tikrinimo tikslas – sustiprinti asmenų, ketinančių atvykti į Šengeno erdvę, kontrolę ir pritaikyti jiems tinkamas procedūras.

Tikrinimo objektas – visų trečiųjų šalių piliečių, kuriems jis taikomas, tapatybės nustatymas ir patikrinimas atitinkamose duomenų bazėse, ar asmenys, kuriems jis taikomas, nekelia grėsmės vidaus saugumui. Į tikrinimą taip pat įtraukiami, kai tinkama, sveikatos patikrinimai siekiant nustatyti pažeidžiamus asmenis, kuriems reikia medicininės pagalbos, ir asmenis, keliančius grėsmę visuomenės sveikatai. Tokiais patikrinimais vadovaujamasi pritaikant šiems asmenims tinkamą procedūrą.

Tikrinimas taip pat atliekamas valstybių narių teritorijoje, kai nėra požymių, jog trečiųjų šalių piliečiams prie išorės sienų buvo atliktos kontrolės procedūros.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.neleistinas išorės sienos kirtimas – valstybės narės sausumos, jūrų ar oro išorės sienos kirtimas ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ar ne nustatytomis jų darbo valandomis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/399 5 straipsnio 3 dalyje;

2.grėsmė visuomenės sveikatai – grėsmė visuomenės sveikatai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 21 punkte;

3.patikrinimas – duomenų rinkinių lyginimo siekiant nustatyti nurodytos tapatybės autentiškumą procesas (tikrinimas „vienas su vienu“);

4.tapatybės nustatymas – asmens tapatybės nustatymo atliekant paiešką, be kita ko, duomenų bazėje, kai duomenys lyginami su įvairiais duomenų rinkiniais, procesas (tikrinimas „vienas su daugeliu“);

5.trečiosios šalies pilietis – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje, ir kuris nėra asmuo, besinaudojantis laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 5 dalyje.

3 straipsnis

Tikrinimas prie išorės sienos

1.Šis reglamentas taikomas visiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra:

(a)sulaikomi dėl neleistino valstybės narės sausumos, jūrų ar oro išorės sienos kirtimo, išskyrus trečiųjų šalių piliečius, kurių biometrinių duomenų valstybė narė neprivalo surinkti pagal Reglamento (ES) 603/2013 14 straipsnio 1 ir 3 dalis, dėl priežasčių, nesusijusių su jų amžiumi, arba

(b)išlaipinti valstybės narės teritorijoje po paieškos ir gelbėjimo operacijos.

Tikrinimas taikomas tokiems asmenims neatsižvelgiant į tai, ar jie yra paprašę tarptautinės apsaugos.

2.Tikrinimas taip pat taikomas visiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie išorės sienos perėjimo punktuose ar tranzito zonose pateikia tarptautinės apsaugos prašymą ir neatitinka atvykimo sąlygų, nustatytų Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnyje.

3.Tikrinimas atliekamas nedarant poveikio Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 5 dalies taikymui, išskyrus atvejį, kai tarptautinės apsaugos prašo asmuo, dėl kurio valstybė narė yra priėmusi individualų sprendimą pagal to reglamento 6 straipsnio 5 dalies c punktą.

4 straipsnis

Leidimas atvykti į valstybės narės teritoriją

1.Atliekant tikrinimą 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims neleidžiama atvykti į valstybės narės teritoriją.

2.Kai atliekant tikrinimą paaiškėja, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis atitinka Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnyje nustatytas atvykimo sąlygas, tikrinimas užbaigiamas ir atitinkamam trečiosios šalies piliečiui leidžiama atvykti į teritoriją, nepažeidžiant sankcijų taikymo, kaip numatyta to reglamento 5 straipsnio 3 dalyje.

5 straipsnis

Tikrinimas teritorijoje

Valstybės narės atlieka tikrinimą dėl jų teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių, kai nėra požymių, jog jie kirto išorės sieną ir atvyko į valstybių narių teritoriją leistinu būdu.

6 straipsnis

Su tikrinimu susiję reikalavimai

1.3 straipsnyje nurodytais atvejais tikrinimas atliekamas vietose prie išorės sienų arba netoli jų.

2.5 straipsnyje nurodytais atvejais tikrinimas atliekamas bet kokioje tinkamoje vietoje valstybės narės teritorijoje.

3.3 straipsnyje nurodytais atvejais tikrinimas atliekamas nedelsiant ir bet kuriuo atveju užbaigiamas per 5 dienas po sulaikymo prie išorės sienos, išlaipinimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje ar atvykimo į sienos perėjimo punktą. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai vienu metu reikia atlikti neproporcingo trečiųjų šalių piliečių skaičiaus tikrinimą ir praktiškai neįmanoma užbaigti tikrinimo iki nustatyto termino, 5 dienų laikotarpis gali būti pratęsiamas ne daugiau nei dar 5 dienomis.

Kalbant apie 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus asmenis, kuriems taikomos Reglamento (ES) 603/2013 14 straipsnio 1 ir 3 dalys, jeigu jie fiziškai yra prie išorės sienos ilgiau nei 72 valandas, tikrinimo laikotarpis sumažinamas iki dviejų dienų.

4.Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie 3 dalyje nurodytas išimtines aplinkybes. Jos taip pat informuoja Komisiją, kai tik nebelieka priežasčių pratęsti tikrinimo laikotarpį.

5.5 straipsnyje nurodytas tikrinimas atliekamas nedelsiant ir bet kuriuo atveju užbaigiamas per 3 dienas po sulaikymo.

6.Tikrinimą sudaro šie privalomi elementai:

(a)preliminarus sveikatos ir pažeidžiamumo patikrinimas, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

(b) tapatybės nustatymas, kaip nurodyta 10 straipsnyje;

(c)biometrinių duomenų registravimas atitinkamose duomenų bazėse, kaip nurodyta 14 straipsnio 6 dalyje, jeigu tai dar nepadaryta;

(d)saugumo patikrinimas, kaip nurodyta 11 straipsnyje;

(e)apklausos formos pildymas, kaip nurodyta 13 straipsnyje;

(f)tinkamos procedūros pritaikymas, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

7.Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas tikrinimui atlikti. Jose dirba tinkami darbuotojai ir yra pakankamai išteklių veiksmingai tikrinimui atlikti.

Valstybės narės paskiria kvalifikuotus medicinos darbuotojus, kad jie atliktų 9 straipsnyje numatytą sveikatos patikrinimą. Kai tinkama, taip pat dalyvauja nacionalinės vaiko apsaugos institucijos ir nacionaliniai kovos su prekyba žmonėmis pranešėjai.    

Atliekant tikrinimą kompetentingoms institucijoms gali teikti pagalbą ar paramą ekspertai ar ryšių palaikymo pareigūnai ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bei [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros] suburtos grupės savo įgaliojimų srityse.

7 straipsnis

Pagrindinių teisių stebėsena

1.Valstybės narės priima atitinkamas nuostatas dėl atliekant tikrinimą įtariamų pagrindinių teisių nesilaikymo atvejų tyrimo.

2.Kiekviena valstybė narė sukuria nepriklausomą stebėsenos mechanizmą siekdama:

–užtikrinti, kad atliekant tikrinimą būtų laikomasi ES ir tarptautinės teisės, įskaitant Pagrindinių teisių chartiją;

–kai taikytina, užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinių taisyklių dėl atitinkamo asmens sulaikymo, visų pirma dėl sulaikymo pagrindų ir trukmės;

–užtikrinti, kad įtariami su tikrinimu susiję pagrindinių teisių nesilaikymo atvejai, įskaitant susijusius su galimybe pasinaudoti prieglobsčio procedūra ir negrąžinimo principo nesilaikymu, būtų tvarkomi veiksmingai ir nepagrįstai nedelsiant.

Valstybės narės įdiegia tinkamas apsaugos priemones, kad užtikrintų mechanizmo nepriklausomumą.

Pagrindinių teisių agentūra parengia valstybėms narėms skirtas bendrąsias rekomendacijas dėl tokio mechanizmo sukūrimo ir nepriklausomo veikimo. Be to, valstybės narės gali prašyti Pagrindinių teisių agentūros joms padėti kurti nacionalinį stebėsenos mechanizmą, įskaitant tokių mechanizmų nepriklausomumo apsaugos priemones, stebėsenos metodiką ir tinkamas mokymo sistemas.

Valstybės narės taip pat gali kviesti dalyvauti vykdant stebėseną atitinkamas nacionalines, tarptautines ir nevyriausybines organizacijas.

8 straipsnis

Informacijos teikimas

1.Trečiųjų šalių piliečiai, kuriems taikomas tikrinimas, glaustai informuojami apie tikrinimo tikslą ir sąlygas:

(a)tikrinimo etapus ir sąlygas bei galimus tikrinimo rezultatus;

(b)trečiųjų šalių piliečių teises ir pareigas tikrinimo metu, įskaitant jų prievolę per tikrinimą likti nurodytose patalpose.

2.Tikrinimo metu jie taip pat, kai tinkama, gauna informaciją apie:

(a)taikytinas taisykles dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų pagal Reglamentą 2016/399 [Šengeno sienų kodeksas] ir kitas atvykimo į atitinkamą valstybę narę, buvimo ir gyvenimo joje sąlygas, jeigu tokia informacija dar nebuvo suteikta;

(b)jeigu jie yra pateikę tarptautinės apsaugos prašymą arba esama požymių, kad jie pageidauja tai padaryti, informaciją apie prievolę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą pirmo atvykimo ar teisėto buvimo valstybėje narėje, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [buvęs Dublino reglamentas] [9 straipsnio 1 ir 2 dalyse], taisyklių nesilaikymo pasekmes, nustatytas to reglamento [10 straipsnio 1 dalyje], ir informaciją, pateikiamą to reglamento 11 straipsnyje, bei procedūras, vykdomas po tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo;

(c)prievolę neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grįžti, kaip numatyta Direktyvoje XXXXX [Grąžinimo direktyva];

(d)galimybes dalyvauti programoje, pagal kurią teikiama logistinė, finansinė ir kita materiali ar nepiniginė pagalba siekiant padėti savanoriškai išvykti;

(e)dalyvavimo perkėlimo Europos Sąjungoje procedūroje sąlygas pagal Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [buvęs Dublino reglamentas] XX straipsnį;

(f)informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 35 [BDAR] 13 straipsnyje.

3.Tikrinimo metu pateikiama informacija pateikiama ta kalba, kurią trečiosios šalies pilietis supranta arba galima pagrįstai tikėtis, kad supranta. Informacija pateikiama raštu ir, išimtinėmis aplinkybėmis, kai būtina, žodžiu, naudojantis vertėjo žodžiu paslaugomis. Ji pateikiama tinkamai, atsižvelgiant į asmens amžių ir lytį.

4.Valstybės narės gali įgalioti atitinkamas ir kompetentingas nacionalines, tarptautines ir nevyriausybines organizacijas ir įstaigas tikrinimo metu teikti trečiųjų šalių piliečiams informaciją pagal šį straipsnį, laikantis nacionalinės teisės aktų nuostatų.

9 straipsnis

Sveikatos patikrinimai ir pažeidžiamumas

1.Trečiųjų šalių piliečiams, kuriems atliekamas 3 straipsnyje nurodytas tikrinimas, atliekamas preliminarus sveikatos patikrinimas siekiant nustatyti bet kokius neatidėliotinos pagalbos ar izoliacijos dėl visuomenės sveikatos priežasčių poreikius, nebent, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su bendrąja konkrečių trečiųjų šalių piliečių būkle, ir priežastis, dėl kurių jiems atliekamas tikrinimas, atitinkamos kompetentingos institucijos būtų tikros, kad preliminaraus sveikatos patikrinimo nereikia. Tokiu atveju jos tuos asmenis apie tai informuoja.

2.Kai tinkama, patikrinama, ar 1 dalyje nurodyti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje, yra kankinimų aukos arba turi specialiųjų priėmimo ar procedūrinių poreikių, kaip apibrėžta [nauja redakcija išdėstytos] Priėmimo sąlygų direktyvos 20 straipsnyje.

3.Jeigu esama pažeidžiamumo ar specialiųjų priėmimo ar procedūrinių poreikių požymių, atitinkamam trečiosios šalies piliečiui laiku suteikiama tinkama pagalba atsižvelgiant į jo fizinę ir psichikos būklę. Nepilnamečių atveju pagalbą teikia darbuotojai, apmokyti ir kvalifikuoti dirbti su nepilnamečiais, bendradarbiaudami su vaiko apsaugos institucijomis.

4.Jeigu atsižvelgiant į aplinkybes manoma, kad tai būtina, 5 straipsnyje nurodytiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems atliekamas tikrinimas, atliekamas preliminarus sveikatos patikrinimas, visų pirma siekiant nustatyti sveikatos būklę, dėl kurios reikia teikti neatidėliotiną pagalbą ar specialiąją pagalbą arba asmenį izoliuoti.

10 straipsnis

Tapatybės nustatymas

1.Jeigu tai dar nepadaryta taikant Reglamento (ES) 2016/399 8 straipsnį, trečiųjų šalių piliečių, kuriems pagal 3 ar 5 straipsnį atliekamas tikrinimas, tapatybė patikrinama ar nustatoma naudojant, kartu su nacionalinėmis ir Europos duomenų bazėmis, visų pirma, šiuos duomenis:

(a)tapatybės, kelionės ar kitus dokumentus;

(b)atitinkamo trečiosios šalies piliečio pateiktus ar iš jo gautus duomenis ar informaciją ir

(c)biometrinius duomenis.

2.Tapatybės nustatymo tikslais, kaip nurodyta 1 dalyje, kompetentingos institucijos atlieka paiešką atitinkamose nacionalinėse duomenų bazėse ir bendroje tapatybės duomenų saugykloje (bendra TDS), nurodytoje Reglamento (ES) 2019/817 17 straipsnyje. Tuo tikslu naudojami tiesiogiai per tikrinimą surinkti trečiosios šalies piliečio biometriniai duomenys, tapatybės duomenys ir, jeigu yra, kelionės dokumento duomenys.

3.Jeigu trečiosios šalies piliečio biometrinių duomenų naudoti negalima arba 2 dalyje nurodyta tų duomenų užklausa neduoda rezultatų, 2 dalyje nurodyta užklausa pateikiama įvedus trečiosios šalies piliečio tapatybės duomenis kartu su tapatybės, kelionės ar kito dokumento duomenimis arba to trečiosios šalies piliečio pateiktais tapatybės duomenimis.

4.Kai įmanoma, atliekant patikrinimus taip pat patikrinamas bent vienas iš į bet kokį tapatybės, kelionės ar kitą dokumentą įtrauktų biometrinių identifikatorių.

11 straipsnis

Saugumo patikrinimas

1.Trečiųjų šalių piliečiams, kuriems pagal 3 ar 5 straipsnį atliekamas tikrinimas, atliekamas saugumo patikrinimas siekiant patikrinti, ar jie nekelia grėsmės vidaus saugumui. Saugumo patikrinimas gali būti atliekamas ir dėl trečiųjų šalių piliečių, ir dėl jų turimų objektų. Apžiūrų atveju taikomi atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktai.

2.Siekdamos atlikti 1 dalyje nurodytą saugumo patikrinimą, jeigu tai dar nepadaryta pagal Reglamento (ES) 2016/399 8 straipsnio 3 dalies a punkto vi papunktį, kompetentingos institucijos siunčia užklausą į atitinkamas nacionalines ir Sąjungos duomenų bazes, visų pirma Šengeno informacinę sistemą (SIS).

3.Jeigu tai dar nepadaryta atliekant Reglamento (ES) 2016/399 8 straipsnyje nurodytus patikrinimus, kompetentinga institucija siunčia užklausą į atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS), įskaitant Reglamento (ES) 2018/1240 34 straipsnyje nurodytą ETIAS stebėjimo sąrašą, Vizų informacinę sistemą (VIS), sistemą ECRIS-TCN dėl teistumo dėl teroristinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikalstamų veikų, Europos duomenis, tvarkomus Reglamento (ES) 2016/794 18 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu tikslu, ir Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų bazę (Interpolo TDAWN) pateikdama 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir naudodama bent tos dalies c punkte nurodytus duomenis.

4.Atlikus patikrinimą AIS, ETIAS ir VIS, kaip numatyta 3 dalyje, gauti duomenys yra susiję tik su atsisakymais išduoti kelionės leidimą, atsisakymais leisti atvykti ar sprendimais atsisakyti išduoti vizą ar leidimą gyventi, juos panaikinti ar atšaukti dėl saugumo sumetimų.

5.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma išsami duomenų rinkimo procedūra ir specifikacijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12 straipsnis

Saugumo patikrinimų sąlygos

1.10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje numatytos užklausos gali būti pateikiamos su ES informacinėmis sistemoms ir bendra TDS susijusių užklausų atveju Europos paieškos portale, kaip numatyta Reglamento (ES) 2019/817 II skyriuje ir Reglamento (ES) 2019/818 36 II skyriuje.

2.Jeigu pateikus užklausą pagal 11 straipsnio 3 dalį gaunama atitiktis su duomenimis vienoje iš informacinių sistemų, kompetentinga institucija turi galimybę susipažinti su tos atitikties rinkmena atitinkamoje informacinėje sistemoje, kad nustatytų pavojų vidaus saugumui, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 dalyje.

3.Jeigu pateikus užklausą pagal 11 straipsnio 3 dalį gaunama atitiktis su Europolo duomenimis, valstybės narės kompetentinga institucija informuoja Europolą, kad ji prireikus galėtų imtis bet kokių tinkamų paskesnių veiksmų pagal atitinkamus teisės aktus.

4.Jeigu pateikus užklausą pagal 11 straipsnio 3 dalį gaunama atitiktis su Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų baze (Interpolo TDAWN), valstybės narės kompetentinga institucija informuoja Interpolo nacionalinį centrinį biurą užklausą pateikusioje valstybėje narėje, kad ji prireikus galėtų imtis bet kokių tinkamų paskesnių veiksmų pagal atitinkamus teisės aktus.

5.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma už tikrinimo vykdymą atsakingų valdžios institucijų, Interpolo nacionalinių centrinių biurų, Europolo nacionalinio padalinio ir ECRIS-TCN centrinių institucijų bendradarbiavimo siekiant nustatyti pavojų vidaus saugumui tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Apklausos forma

Užbaigusios tikrinimą dėl 3 ir 5 straipsniuose nurodytų asmenų kompetentingos institucijos užpildo I priede pateiktą formą, kurioje nurodoma:

(a)vardas, pavardė, gimimo data ir vieta bei lytis;

(b)preliminariai nurodomos pilietybės, gyvenamosios vietos šalys, kuriose gyventa prieš atvykimą, ir kalbos, kurias asmuo moka;

(c)priežastis, dėl kurios asmuo atvyko neleistinu būdu ir, kai tinkama, neteisėtai liko ar gyveno, įskaitant informaciją apie tai, ar asmuo yra pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą;

(d)gauta informacija apie kelionės maršrutus, įskaitant išvykimo vietą, ankstesnes gyvenamąsias vietas, trečiąsias tranzito šalis ir šalis, kuriose galbūt buvo prašoma apsaugos ar kuriose ji galbūt buvo suteikta, ir numatomą paskirties valstybę Sąjungoje;

(e)informacija apie pagalbą, kurią neleistinu būdu kertant sieną teikia asmuo ar nusikalstama organizacija, ir visa susijusi informacija apie įtariamą neteisėtą žmonių gabenimą.

14 straipsnis

Tikrinimo rezultatas

1.Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti trečiųjų šalių piliečiai, kurie:

–nėra pateikę tarptautinės apsaugos prašymo ir

–kuriems atlikus tikrinimą nebuvo nustatyta, kad jie atitinka Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnyje nustatytas atvykimo sąlygas,

nukreipiami į kompetentingas institucijas, kad jiems būtų taikomos procedūros pagal Direktyvą 2008/115/EB (Grąžinimo direktyva).

Su paieškos ir gelbėjimo operacijomis nesusijusiais atvejais gali būti atsisakoma leisti atvykti pagal Reglamento 2016/399 14 straipsnį.

13 straipsnyje nurodyta forma pateikiama atitinkamoms valdžios institucijoms, į kurias nukreipiamas trečiosios šalies pilietis.

2.Trečiųjų šalių piliečiai, pateikę tarptautinės apsaugos prašymą, nukreipiami į Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [Prieglobsčio procedūros reglamentas] XY straipsnyje nurodytas valdžios institucijas, joms taip pat pateikiant šio reglamento 13 straipsnyje nurodytą formą. Tokiu atveju tikrinimą atliekančios institucijos apklausos formoje nurodo visus elementus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo svarbūs atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams pritaikant paspartintą nagrinėjimo procedūrą ar pasienio procedūrą.

3.Jeigu trečiosios šalies pilietis turi būti perkeltas taikant Reglamento (ES) Nr. XXXX/XXXX [Dublino reglamentas] XX straipsnyje nustatytą solidarumo mechanizmą, atitinkamas trečiosios šalies pilietis nukreipiamas į atitinkamas suinteresuotųjų valstybių narių valdžios institucijas, joms taip pat pateikiant 13 straipsnyje nurodytą formą.

4.5 straipsnyje nurodytiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie:

–nėra pateikę tarptautinės apsaugos prašymo ir

–kuriems atlikus tikrinimą nebuvo nustatyta, kad jie atitinka atvykimo ir buvimo sąlygas,

taikomos grąžinimo procedūros pagal Direktyvą 2008/115/EB.

5.Jeigu trečiųjų šalių piliečiai, kuriems atliekamas tikrinimas pagal 5 straipsnį, pateikia tarptautinės apsaugos prašymą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX (Prieglobsčio procedūrų reglamentas) 25 straipsnyje, atitinkamai taikoma šio straipsnio 2 dalis.

6.Trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. XXX/XXX [EURODAC reglamentas], atveju kompetentingos institucijos renka to reglamento [10, 13, 14 ir 14a] straipsniuose nurodytus biometrinius duomenis ir juos pateikia laikydamosi to reglamento.

7.Kai 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytiems trečiųjų šalių piliečiams pritaikoma tinkama prieglobsčio ar grąžinimo procedūra, tikrinimas užbaigiamas. Jeigu iki 6 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytų terminų atlikti ne visi patikrinimai, asmens, kuriam bus pritaikyta atitinkama procedūra, tikrinimas vis tiek užbaigiamas.

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

16 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 767/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 767/2008 iš dalies keičiamas taip:

(1)6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.    Prieiga prie VIS duomenų siekiant su jais susipažinti suteikiama tik tinkamai įgaliotam ETIAS centrinio padalinio ir kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų personalui, įskaitant tinkamai įgaliotą ETIAS nacionalinių padalinių, paskirtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240 8 straipsnį, turinčių kompetencijos įgyvendinti 15–22 straipsniuose nustatytus tikslus, personalui ir tinkamai įgaliotam kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų bei Sąjungos agentūrų, turinčių kompetencijos įgyvendinti Reglamento (ES) 2019/817 20 ir 21 straipsniuose nustatytus tikslus, personalui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/XXX 37 6 straipsnio 6 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms. Tokios prieigos apimtis yra tik tokia, kokia yra būtina jų užduotims atlikti siekiant tų tikslų, ir turėtų būti proporcinga siekiamiems tikslams.“;

17 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/2226 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2017/2226 iš dalies keičiamas taip:

(1)6 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo k punktu:

(1)remti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/XXX 38 nustatytus tikrinimo tikslus, visų pirma susijusius su to reglamento 10 straipsnyje numatytais patikrinimais.“

(2)9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„2a.    Reglamento (ES) 2020/XXX 5 straipsnio 6 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos turi prieigą prie AIS, kad susipažintų su duomenimis.“;

(b)4 dalis pakeičiama taip:

„Prieiga prie bendroje TDS saugomų AIS duomenų suteikiama tik tinkamai įgaliotiems kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų darbuotojams ir tinkamai įgaliotiems Sąjungos agentūrų, turinčių kompetencijos įgyvendinti Reglamento (ES) 2019/817 20, 20a ir 21 straipsniuose nustatytus tikslus, darbuotojams. Tokios prieigos apimtis yra tik tokia, kokia yra būtina jų užduotims atlikti siekiant tų tikslų, ir turėtų būti proporcinga siekiamiems tikslams.“

18 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/1240 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2018/1240 iš dalies keičiamas taip:

(1)4 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a) prisideda prie aukšto lygio saugumo sudarydama sąlygas nuodugniai įvertinti riziką vidaus saugumui, kurią gali kelti prašytojai, prieš jiems atvykstant į išorės sienų perėjimo punktus, ir asmenys, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/XXX 39 [Tikrinimo reglamentas] nurodytas tikrinimas, siekiant nustatyti, ar yra faktinių prielaidų arba faktinėmis prielaidomis grindžiamų pagrįstų priežasčių daryti išvadą, kad dėl asmens buvimo valstybių narių teritorijoje kyla saugumo rizika;“

(1)13 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas nacionalines institucijas, nurodytas šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, ir kompetentingą instituciją, nurodytą Reglamento (ES) 2020/XXX 5 straipsnio 6 dalyje, ir nedelsdama pagal šio reglamento 87 straipsnio 2 dalį tų institucijų sąrašą perduoda „eu-LISA“. Tame sąraše nurodoma, kokiu tikslu tinkamai įgaliotiems kiekvienos institucijos darbuotojams suteikiama prieiga prie ETIAS informacinės sistemos saugomų duomenų pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalis.“

19 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/817 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2019/817 iš dalies keičiamas taip:

(1)17 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„Bendra tapatybės duomenų saugykla (bendra TDS), kurioje sukuriama kiekvieno AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ar ECRIS-TCN registruoto asmens byla, joje pateikiant 18 straipsnyje nurodytus duomenis, sukurta siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisingam AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN registruotų asmenų tapatybės nustatymui pagal 20 ir 20a straipsnius ir jį palengvinti, DTD veikimui remti pagal 21 straipsnį, bei sudaryti palankesnes sąlygas paskirtųjų institucijų ir Europolo prieigai prie AIS, VIS, ETIAS ir EURODAC ir ją supaprastinti, kai tai būtina teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais pagal 22 straipsnį.“

(2)Įterpiamas šis 20a straipsnis:

„20a straipsnis

Prieiga prie bendros tapatybės duomenų saugyklos tapatybei nustatyti, kaip numatyta Reglamente (ES) 2020/XXX

1.Bendros TDS užklausas pateikia paskirtoji kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/XXX 6 straipsnio 7 dalyje, siekdama tik nustatyti asmens tapatybę, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje, jeigu procedūra inicijuojama tam asmeniui dalyvaujant.

2.Jeigu iš užklausos matyti, kad to asmens duomenys yra saugomi bendroje TDS, kompetentinga institucija turi prieigą prie 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, taip pat prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/818 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų.“

20 straipsnis

Vertinimas

[Praėjus trejiems metams po įsigaliojimo Komisija pateikia šiame reglamente nustatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą.]

Ne anksčiau nei praėjus [penkeriems] metams po šio reglamento taikymo pradžios datos ir vėliau kas penkerius metus Komisija atlieka šio reglamento vertinimą. Pagrindinius nustatytus faktus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Valstybės narės ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki [penkerių] metų laikotarpio pabaigos nusiunčia Komisijai visą informaciją, būtiną tai ataskaitai parengti.

21 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

☑ nauja priemone 

◻ esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis 

◻ trukmė ribota

◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.

☑ trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo įsigaliojimo,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 40  

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų

☑ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB arba Europos investicijų fondui;

–◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

Pastaba.

Reikėtų pažymėti, kad pagal pasiūlymą prašomi asignavimai yra įtraukti į asignavimus, jau numatytus DJT, kuriuo grindžiamas BMVI reglamentas. Jokių papildomų finansinių ar žmogiškųjų išteklių pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neprašoma.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai 

–Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–◻    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–☑    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻     kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija). 

(1)    Iš šalių, kurių piliečių tarptautinės apsaugos prašymų patenkinimo rodiklis yra mažesnis nei 25 proc., atvykstančių migrantų dalis padidėjo nuo 14 proc. 2015 m. iki 57 proc. 2018 m.

(2)    2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(3)    Pasiūlymas dėl Reglamento (ES) XXXX, kuriuo iš dalies keičiamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis.

(4)    2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (OL L 312, 2018 12 7, p. 1).

(5)    Pakeistas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES.

(6)    2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

(7)    Reglamento (ES) 2016/399 5 straipsnis.

(8)    Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnis.

(9)    2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(10)    Žr. 4 išnašą.

(11)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).

(12)    Tarptautinės apsaugos neprašantiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie neatitinka atvykimo sąlygų ir kuriems nėra taikoma jokia Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas, kaip numatyta Reglamento 2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) 14 straipsnyje.

(13)    2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos (OL L 327, 2017 12 9, p. 20).

(14)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/817 dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo (OL L 135, 2019 5 22, p. 27).

(15)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo (OL L 135, 2019 5 22, p. 85).

(16)    Pavyzdžiui, 2019 m. lapkričio 25 d. Berlyno naujos Europos prieglobsčio politikos veiksmų planas, kurį pasirašė 33 organizacijos ir savivaldybės.

(17)    2020 m. sausio mėn. UNHCR rekomendacijos dėl Europos Komisijos pasiūlyto migracijos ir prieglobsčio pakto.

(18)    2020 m. vasario mėn. TMO rekomendacijos dėl naujojo Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio pakto.

(19)    Visi Europos migracijos tinklo tyrimai ir ataskaitos skelbiamos adresu https://ec.europa.eu/home-affairs/what-we-do/networks/european_migration_network_en.

(20)    2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

(21)    2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(22)    2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(23)    2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(24)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/817 dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR (OL L 135, 2019 5 22, p. 27).

(25)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(26)    2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 303, 2018 11 28, p. 39).

(27)    2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L 236, 2018 9 19, p. 1).

(28)    2016 m. gegužės 11 d. Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53–114).

(29)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/816, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (OL L 135, 2019 5 22, p. 1–26).

(30)    2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(31)    1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(32)    2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(33)    2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(34)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4).

(35)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo (OL L 135, 2019 5 22, p. 85).

(36)    [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817.

(37)    [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817.

(38)    [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817.

(39)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(40)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(41)    ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

(42)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(43)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(44)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(45)    AC – sutartininkas („Contract Agent“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), END – deleguotieji nacionaliniai ekspertai („Seconded National Experts“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(46)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(47)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 proc. surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 09 23

COM(2020) 612 final

PRIEDAS

prie

PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/817

PRIEDAS

Standartinė apklausos forma