EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 05 20
COM(2020) 544 final
KOMISIJOS ATASKAITA
Danija
Pranešimas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį
EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52020DC0544
REPORT FROM THE COMMISSION Denmark Report prepared in accordance with Article 126(3) of the Treaty on the Functioning of the European Union
KOMISIJOS ATASKAITA Danija Pranešimas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį
KOMISIJOS ATASKAITA Danija Pranešimas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį
COM/2020/544 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 05 20
COM(2020) 544 final
KOMISIJOS ATASKAITA
Danija
Pranešimas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį
KOMISIJOS ATASKAITA
Danija
Pranešimas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį
1. Įvadas
2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Komunikate Komisija pritarė Tarybos nuomonei, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 protrūkio, dabartinės sąlygos leidžia pradėti taikyti šią išlygą. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Kalbant apie korekcinę dalį, Taryba taip pat gali, remdamasi Komisijos rekomendacija, priimti patikslintą fiskalinę trajektoriją. Taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą Stabilumo ir augimo pakto procedūros nestabdomos. Ji suteikia galimybę valstybėms narėms nukrypti nuo paprastai taikomų biudžetinių reikalavimų, o Komisijai ir Tarybai – imtis būtinų politikos koordinavimo priemonių laikantis Pakto.
Remiantis 2020 m. gegužės 5 d. Danijos valdžios institucijų pateiktais ir vėliau Eurostato patvirtintais duomenimis 1 , 2019 m. Danijos valdžios sektoriaus perteklius siekė 3,7 % BVP, o valdžios sektoriaus bendroji skola – 33,2 % BVP. 2020 m. konvergencijos programoje Danija planuoja, kad 2020 m. deficitas sudarys 8 % BVP, o skola – 40¾ % BVP.
Planuojamas 2020 m. deficitas yra prima facie įrodymas, kad bus susidaręs Stabilumo ir augimo pakte apibrėžtas perviršinis deficitas.
Todėl šiomis aplinkybėmis Komisija parengė šį pranešimą, kuriame analizuojama, ar Danija laikosi Sutartyje nustatyto deficito kriterijaus. Skolos kriterijus gali būti laikomas įvykdytu, nes 2019 m. skolos santykis yra mažesnis už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Pranešime atsižvelgiama į visus svarbius veiksnius ir deramas dėmesys skiriamas dideliam ekonominiam sukrėtimui, susijusiam su COVID-19 pandemija.
1 lentelė. Valdžios sektoriaus deficitas ir skola (% BVP)
2016 |
2017 |
2018 |
2019 |
2020 Komisija |
2021 Komisija |
||
Deficito kriterijus |
Valdžios sektoriaus balansas |
0,2 |
1,7 |
0,5 |
3,7 |
−7,2 |
−2,3 |
Skolos kriterijus |
Valdžios sektoriaus bendroji skola |
37,2 |
35,5 |
33,9 |
33,2 |
44,7 |
44,6 |
Šaltinis: Eurostatas, Komisijos 2020 m. pavasario prognozė.
2. Deficito kriterijus
Konvergencijos programoje planuojama, kad 2020 m. Danijos valdžios sektoriaus deficitas pasieks 8 % BVP, t. y. viršys Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę ir nebus jai artimas.
Planuojamas Sutartyje nustatytos pamatinės vertės perviršis 2020 m. yra išimtinis, nes jį lemia didelis ekonomikos nuosmukis. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos poveikį, Komisijos 2020 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2020 m. realusis BVP susitrauks 5,9 %.
Planuojamas Sutartyje nustatytos pamatinės vertės perviršis būtų laikinas, remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, kurioje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sumažės iki mažiau kaip 3 % BVP. Tačiau šios projekcijos parengtos vyraujant išimtinai dideliam neapibrėžtumui.
Apibendrinant galima teigti, kad planuojamas 2020 m. deficitas viršija Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę ir nėra jai artimas. Planuojamas perviršis pagal Sutartį ir Stabilumo ir augimo paktą laikomas išimtiniu, o šiuo metu – ir laikinu. Taigi analizė rodo, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/97 apibrėžtas deficito kriterijus prima facie nėra įvykdytas.
3. Svarbūs veiksniai
Sutarties 126 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jei valstybė narė neatitinka reikalavimų pagal vieną ar abu tuos kriterijus, Komisija turi parengti pranešimą. Tame pranešime taip pat turi būti „atsižvelgiama, ar bendrojo šalies biudžeto deficitas yra didesnis už valstybės investicijų išlaidas, be to, įvertinami ir kiti svarbūs veiksniai, įskaitant valstybės narės vidutinės trukmės ekonomikos ir biudžeto būklę“.
Tie veiksniai išsamiau paaiškinti Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje taip pat nustatyta, kad būtina tinkamai atsižvelgti „į visus kitus veiksnius, kurie, atitinkamos valstybės narės nuomone, yra svarbūs siekiant visapusiškai įvertinti, ar laikomasi deficito ir skolos kriterijų, ir kuriuos valstybė narė nurodė Tarybai ir Komisijai“.
Dabartinėmis aplinkybėmis pagrindinis papildomas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vertinant 2020 m. duomenis, yra COVID-19 pandemijos, kuri labai veikia biudžeto būklę ir lemia labai neapibrėžtą perspektyvą, ekonominis poveikis. Dėl pandemijos taip pat pradėta taikyti bendroji nukrypti leidžianti išlyga.
3.1. COVID-19 pandemija
COVID-19 pandemijos sukeltas didelis ekonominis sukrėtimas daro didelį neigiamą poveikį visoje Europos Sąjungoje. Poveikis BVP augimui priklausys tiek nuo pandemijos trukmės, tiek nuo to, kiek laiko bus reikalingos priemonės, kurių imamasi nacionalinių valdžios institucijų, Europos ir pasauliniu lygmeniu, siekiant sulėtinti viruso plitimą, apsaugoti gamybos pajėgumus ir paremti visuminę paklausą. Valstybės narės jau ėmėsi arba imasi biudžeto priemonių, kad padidintų sveikatos sistemų pajėgumą ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Taip pat imtasi svarbių likvidumo paramos priemonių ir suteiktos kitos garantijos. Remdamosi išsamesne informacija, kompetentingos statistikos institucijos turi išnagrinėti, ar tos priemonės turi tiesioginį poveikį valdžios sektoriaus balansui. Dėl tų priemonių ir ekonominės veiklos sulėtėjimo susidarys gerokai didesnės valdžios sektoriaus deficito ir skolos pozicijos.
3.2. Vidutinio laikotarpio ekonominė būklė
Prieš pat COVID-19 krizę Danijos ekonomikos pagrindai buvo tvirti ir didelio makroekonominio disbalanso nebuvo. Realusis BVP 2019 m. išaugo 2,4 %, t. y. viršijo potencialų prieaugį, o prie to teigiamai prisidėjo visi paklausos komponentai. 2020 m. šios palankios tendencijos tęsėsi, o 2020 m. kovo mėn. pradžioje staiga sustojo. Dėl COVID-19 pandemijos Komisijos 2020 m. pavasario prognozėje numatoma, kad, atsižvelgiant į ekonominės veiklos sutrikdymą dėl karantino priemonių ir precedento neturinčio išorės paklausos sumažėjimo, 2020 m. BVP sumažės 5,9 %. Prognozuojama, kad dėl išaugusio nedarbo, sumažėjusio darbo užmokesčio augimo ir menko vartotojų pasitikėjimo labai nukentės privatus vartojimas. 2020 m. taip pat turėtų smarkiai sumažėti investicijos, nes didėja netikrumas ir daugelis įmonių atideda arba atšaukia investicinius sprendimus. Numatoma, kad per pirmąjį šių metų pusmetį gamybos apimtis labai sumažės, o nuo trečiojo ketvirčio palaipsniui atsigaus. Prognozuojama, kad 2021 m. BVP augs dėl spartaus namų ūkių vartojimo ir investicijų atsigavimo. Vis dėlto mažai tikėtina, kad BVP vėl pasieks 2019 m. lygį. Be to, ši perspektyva parengta vyraujant išimtinai dideliam neapibrėžtumui 2 . Tai yra švelninamasis veiksnys vertinant, ar Danija 2020 m. laikysis deficito kriterijaus.
3.3. Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė
Remiantis galutiniais duomenimis ir Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, 2019 m. Danija laikėsi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.
Konvergencijos programoje pateikiama informacijos apie esmines naujas priemones pandemijai suvaldyti ir ekonomikai remti. Joje apskaičiuota, kad 2020 m. šių tiesioginės paramos priemonių poveikis biudžetui bus 4,9 % BVP.
Pandemijos ir jos suvaldymo priemonių poveikis reiškia, kad Danijos ekonominę ir biudžeto būklę veikia itin didelis neapibrėžtumas.
3.4. Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai
2020 m. gegužės 14 d. Danijos valdžios institucijos atsiuntė raštą, kuriame pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 3 dalį nurodė svarbius veiksnius. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius valdžios institucijų nurodytus veiksnius.
4. Išvados
Konvergencijos programoje planuojama, kad 2020 m. Danijos valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 8 % BVP, t. y. viršys Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę ir nebus jai artimas. Planuojamas pamatinės vertės perviršis laikomas išimtiniu, o šiuo metu – ir laikinu.
Vadovaujantis Sutartimi ir Stabilumo ir augimo paktu, šiame pranešime taip pat išnagrinėti svarbūs veiksniai.
Apskritai, kadangi planuojamas deficitas gerokai viršija 3 % BVP, atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, analizė rodo, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/1997 apibrėžtas deficito kriterijus nėra įvykdytas.