EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52020AR5234

Europos regionų komiteto nuomonė. 8-oji aplinkosaugos veiksmų programa

COR 2020/05234

OJ C 106, 26.3.2021, p. 44–55 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2021 3 26   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 106/44


Europos regionų komiteto nuomonė. 8-oji aplinkosaugos veiksmų programa

(2021/C 106/09)

Pagrindinis pranešėjas:

Dimitrios KARNAVOS (EL/EPP), Kalitėjos meras

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m., 2020 m. spalio 14 d., Briuselis

COM(2020) 652 final, 2020/0300 (COD)

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

8-oji AVP turėtų padėti paspartinti perėjimą prie regeneracinės ekonomikos, kuri mūsų planetai grąžina daugiau nei iš jos paima. Regeneracinio augimo modelis grindžiamas prielaida, kad mūsų visuomenių gerovė ir klestėjimas priklauso nuo stabilaus klimato, sveikos aplinkos ir klestinčių ekosistemų; tai sukuria saugią aplinką, kurioje galime plėtoti ekonomiką. Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir gamtinių išteklių paklausai, ekonominė veikla turėtų būti plėtojama taip , kad nebūtų daroma žala, o, atvirkščiai, klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo tendencija būtų pakreipta priešinga linkme, būtų mažinama tarša ir išlaikomas bei didinamas gamtinis kapitalas, taip užtikrinant atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių gausą. Nuolatiniu inovacijų diegimu, prisitaikymu prie naujų iššūkių ir bendra kūryba grindžiama regeneracinė ekonomika stiprina atsparumą ir apsaugo dabarties bei ateities kartų gerovę;

8-oji AVP turėtų padėti paspartinti perėjimą prie ekonomikos, kuri mūsų planetai grąžina daugiau nei iš jos paima. Tvaraus augimo modelis grindžiamas prielaida, kad mūsų visuomenių gerovė ir klestėjimas priklauso nuo stabilaus klimato, sveikos aplinkos ir klestinčių ekosistemų; tai sukuria saugią aplinką, kurioje galime plėtoti ekonomiką. Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir gamtinių išteklių paklausai, ekonominė veikla turėtų būti plėtojama tvariai , kad nebūtų daroma žala, o, atvirkščiai, klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo tendencija būtų pakreipta priešinga linkme imantis švelninimo ar kompensacinių priemonių ir užtikrinant naudą vietos aplinkai ir bendruomenėms, nuolat būtų stebimas poveikis aplinkai, būtų mažinama tarša ir išlaikomas bei didinamas gamtinis kapitalas, taip užtikrinant atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių gausą. Nuolatiniu inovacijų diegimu, prisitaikymu prie naujų iššūkių ir bendra kūryba grindžiama tvari ekonomika stiprina atsparumą ir apsaugo dabarties bei ateities kartų gerovę;

Paaiškinimas

i)

Ekonominė veikla turėtų būti tvari ir toliau didėti, užtikrindama aplinkos apsaugą ir tvarų vietos aplinkos ir bendruomenių augimą šiuo tikslu taikant tam skirtas priemones ir stebėsenos mechanizmą arba priemones, pavyzdžiui, aplinkos ir socialinius valdymo planus ir kt., ii) vartojant sąvoką „regeneracinė ekonomika“ gali susidaryti įspūdis, kad mūsų gamtą ir aplinką galima nesunkiai atkurti. Kaip alternatyva siūlomas terminas „tvaraus augimo modelis“.

2 pakeitimas

2 straipsnio 1 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

8-osios AVP ilgalaikis prioritetinis 2050 m. tikslas – užtikrinti, kad piliečiai gerai gyventų pagal mūsų planetos išgales regeneracinėje ekonomikoje, kurioje niekas neiššvaistoma, neišmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas yra atsietas nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo. Sveika aplinka yra piliečių gerovės pagrindas, joje biologinė įvairovė klesti, o gamtinis kapitalas yra saugomas, atkuriamas ir vertinamas taip, kad būtų didinamas atsparumas klimato kaitai ir kitai su aplinka susijusiai rizikai. Sąjunga nustato veiklos, kuria siekiama užtikrinti dabarties ir ateities kartų gerovę, vykdymo visame pasaulyje tempą.

8-osios AVP ilgalaikis prioritetinis 2050 m. tikslas – užtikrinti, kad piliečiai ir jų vietos bendruomenės gerai gyventų pagal mūsų planetos išgales tvarioje ekonomikoje, kurioje niekas neiššvaistoma, neišmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas yra atsietas nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo. Sveika aplinka yra piliečių gerovės ir sveikatos pagrindas , pagerina ekosistemų funkcijas , joje biologinė įvairovė klesti, o gamtinis kapitalas yra saugomas, atkuriamas ir vertinamas taip, kad būtų didinamas atsparumas klimato kaitai ir kitai su aplinka susijusiai rizikai. 8-osios AVP tikslas – labiau susieti aplinkos politiką su sveikatos sritimi. Sveika gyvensena turi būti grindžiamos visos ES politikos sritys, propaguojančios žmonių sveikatą, sveiką planetą, sveiką ekonomiką ir visuomenę, kurioje galimybių turėtų visi. Sąjunga nustato veiklos, kuria siekiama užtikrinti dabarties ir ateities kartų gerovę, vykdymo visame pasaulyje tempą.

Paaiškinimas

i)

Įvairios aplinkos politikos priemonės yra skirtos ne tik pavieniams piliečiams, bet ir vietos bendruomenėms, ii) atsižvelgiant į situaciją, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, reikėtų papildomai pabrėžti sveikatos aspektą. Be to, reikėtų pabrėžti sveikatos ir aplinkos sąsają, kuri yra itin svarbi. Vietos ir regionų valdžios institucijos savo bendruomenėse mato, kokį poveikį aplinkos politika daro sveikatai ir gerovei, iii) ekosistemų funkcijų koncepcija taip pat yra susijusi su sveika aplinka.

3 pakeitimas

2 straipsnio 2 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

8-ojoje AVP nustatyti šie šeši teminiai prioritetiniai tikslai:

8-ojoje AVP nustatyti šie šeši teminiai prioritetiniai tikslai:

a)

negrįžtamai ir laipsniškai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti šalinimą gamtiniais ir kitais absorbentais Sąjungoje , kad būtų pasiektas 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas ir iki 2050 m. neutralizuotas poveikis klimatui, kaip nustatyta Reglamente (ES)…/…32;

a)

nuolat ir laipsniškai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti šalinimą gamtiniais ir kitais absorbentais arba žaliosiomis investicijomis, padedančiomis sumažinti Sąjungos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu išmetamą CO2 kiekį , kad būtų pasiektas 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas ir iki 2050 m. neutralizuotas poveikis klimatui, kaip nustatyta Reglamente (ES)…/…32;

b)

užtikrinti nuolatinę prisitaikomumo gerinimo, atsparumo didinimo ir pažeidžiamumo dėl klimato kaitos mažinimo pažangą;

b)

nuolat būtina prisitaikomumo gerinimo, atsparumo didinimo ir pažeidžiamumo dėl klimato kaitos mažinimo pažanga , ypač pažeidžiamuose regionuose ir vietovėse ;

c)

progresyviai diegti regeneracinį augimo modelį, pagal kurį mūsų planetai grąžinama daugiau nei iš jos paimama, atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo, taip pat paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

c)

progresyviai diegti tvaraus augimo modelį, pagal kurį mūsų planetai grąžinama daugiau nei iš jos paimama, atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo, taip pat paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

d)

siekti nulinės taršos tikslo, kad aplinkoje, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, neliktų toksiškų medžiagų, ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio;

d)

siekti nulinės taršos tikslo, kad aplinkoje, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, neliktų toksiškų medžiagų, ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio;

e)

saugoti, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, gerinti gamtinio kapitalo, visų pirma oro, vandens, dirvožemio ir miškų, gėlo vandens, šlapynių ir jūrų ekosistemų, būklę;

e)

saugoti, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas saugomose teritorijoje ir už jų ribų , gerinti gamtinio kapitalo, visų pirma oro, vandens, dirvožemio ir miškų, gėlo vandens, šlapynių ir jūrų ekosistemų, būklę;

f)

didinti aplinkos tvarumą ir mažinti pagrindinius aplinkai ir klimatui daromo neigiamo poveikio veiksnius, susijusius su gamyba ir vartojimu, visų pirma energetikos, pramonės plėtros, pastatų ir infrastruktūros, judumo ir maisto sistemos srityse.

f)

didinti aplinkos tvarumą ir mažinti pagrindinius aplinkai ir klimatui daromo neigiamo poveikio veiksnius, susijusius su gamyba ir vartojimu, naudojant tokias priemones, kaip poveikio aplinkai vertinimai ir atitinkami vertinimai, ir kuriant metodus ir priemones nuolatinei kompleksinei poveikio stebėsenai ir nenutrūkstamam aplinkosauginio veiksmingumo gerinimui , visų pirma energetikos, pramonės plėtros, pastatų ir infrastruktūros, judumo ir maisto sistemos srityse.

Paaiškinimas

i)

Į orą išmetamus teršalus būtų galima sumažinti ne tik gamtiniais ir kitais absorbentais, bet ir žaliosiomis ir tvariomis investicijomis, ii) būtina stiprinti labiau pažeidžiamų teritorijų, pavyzdžiui, pakrančių zonų ir pan., gebėjimą prisitaikyti ir atsparumą klimato kaitai. Todėl vertėtų nurodyti, kad tai iš esmės regionų ir vietos lygmens klausimas. iii) Daugumoje f papunktyje nurodytų sričių (pvz., energetika, pramonė, infrastruktūra ir kt.) būtina stebėti aplinkosaugos leidimų išdavimo procesą. Šis procesas gali tam tikru mastu užtikrinti tvarų objektų statymą ir eksploatavimą. Todėl itin svarbu turėti mechanizmą nuolatiniam jų aplinkosauginiam veiksmingumui stebėti ir gerinti.

4 pakeitimas

3 straipsnio 1 punkto b papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Norint pasiekti prioritetinius 8-osios AVP prioritetinius tikslus, reikės:

1.   Norint pasiekti prioritetinius 8-osios AVP prioritetinius tikslus, reikės:

a)

… …

a)

… …

b)

politiką formuoti ir įgyvendinti labiau integruotai, visų pirma:

b)

politiką formuoti ir įgyvendinti labiau integruotai, visų pirma:

 

2 straipsnyje nustatytus prioritetinius tikslus integruoti į visas atitinkamas strategijas, teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, programas, investicijas ir projektus Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad jie ir jų įgyvendinimas nepakenktų nė vienam iš 2 straipsnyje nustatytų prioritetinių tikslų;

 

2 straipsnyje nustatytus prioritetinius tikslus integruoti į visas atitinkamas strategijas, teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, programas, investicijas ir projektus Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad jie ir jų įgyvendinimas nepakenktų nė vienam iš 2 straipsnyje nustatytų prioritetinių tikslų;

 

 

plėtoti praktiką ir vykdyti veiklą, kuri vietos ir regionų valdžios institucijoms padeda siekti jų tikslų;

 

 

stiprinti Europos Komisijos ir Regionų komiteto bendradarbiavimą remiantis Technine bendradarbiavimo aplinkos srityje platforma ir išnagrinėti, kaip pagerinti dialogą ir keitimąsi informacija;

 

kuo labiau padidinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2014/52/ES ir 2001/42/EB įgyvendinimo naudą;

 

kuo labiau padidinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2014/52/ES ir 2001/42/EB įgyvendinimo naudą;

 

ypatingą dėmesį skirti ekonominių, aplinkos ir socialinių tikslų sinergijai ir galimiems kompromisams, siekiant užtikrinti, kad piliečių poreikiai, susiję su mityba, būstu ir judumu, būtų tenkinami darniai, nepaliekant nė vieno nuošalyje;

 

ypatingą dėmesį skirti ekonominių, aplinkos ir socialinių tikslų sinergijai ir galimiems kompromisams, siekiant užtikrinti, kad piliečių poreikiai, susiję su mityba, būstu ir judumu, būtų tenkinami darniai, nepaliekant nė vieno nuošalyje;

 

 

užtikrinti, kad ilgalaikio prioritetinio 2050 m. tikslo, kaip nustatyta 2 straipsnio 1 dalyje, nebūtų siekiama didesnių mokesčių, didesnių energijos kainų ir (arba) didesnės reguliavimo naštos Europos vartotojams ir įmonėms sąskaita;

 

reguliariai vertinti esamą politiką ir rengti naujų iniciatyvų poveikio vertinimus, kurie grindžiami plataus masto konsultacijomis, laikantis atskaitingų, įtraukių, informacija pagrįstų ir lengvai įgyvendinamų procedūrų, ir kuriuos atliekant tinkamai atsižvelgiama į numatomą poveikį aplinkai ir klimatui;

 

reguliariai vertinti esamą politiką ir rengti naujų iniciatyvų poveikio vertinimus, kurie grindžiami plataus masto konsultacijomis, laikantis atskaitingų, įtraukių, informacija pagrįstų ir lengvai įgyvendinamų procedūrų, ir kuriuos atliekant tinkamai atsižvelgiama į numatomą poveikį aplinkai ir klimatui;

 

 

ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis skatinti komunikacijos veiklą, kuria siekiama didinti informuotumą, visų pirma jaunimo, apie patikimo aplinkos politikos įgyvendinimo svarbą ir naudą, taip pat apie jos pridėtinę vertę piliečiams, įmonėms ir planetai, siekiant sustiprinti atsakomybės jausmą ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ją įgyvendinant;

Paaiškinimas

i)

Techninė bendradarbiavimo aplinkos srityje platforma sukurta 2012 m. ir vėliau įtraukta į 7-ąją AVP. Kaip nurodyta platformos interneto svetainėje, ją įtraukus į 7-ąją AVP, jai suteikiamas patikimas ir ilgalaikis pagrindas. Atsižvelgiant į teigiamą bendradarbiavimo patirtį, platformos įtraukimas į 8-ąją AVP būtų logiškas žingsnis, užtikrinantis šiam forumui nuolatinę paramą. ii) Būtina toliau gerinti komunikaciją ir to siekiant svarbų vaidmenį gali atlikti vietos ir regionų valdžios institucijos.

5 pakeitimas

3 straipsnio 1 punkto d papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

per Europos investicijų banką ir nacionaliniu lygmeniu sutelkti tvarias investicijas iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių, įskaitant Sąjungos biudžete numatytas lėšas ir priemones;

per Europos investicijų banką ir nacionaliniu lygmeniu sutelkti tvarias investicijas iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių, įskaitant Sąjungos biudžete numatytas lėšas ir priemones , užtikrinant tinkamą sinergiją ir kartu sudarant galimybę skirti pakankamai investicijų tuo lygmeniu, kur jų labiausiai reikia ir kur jos bus veiksmingiausios, ir suteikiant vietos ir regionų valdžios institucijoms pakankamai išteklių įgyvendinimui vietoje ;

Paaiškinimas

Daugeliu atvejų aplinkos politika įgyvendinama aktyviai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms. Labai svarbu užtikrinti, kad vietos ir regionų bendruomenės turėtų pakankamai išteklių. NET jei nacionalinės valdžios institucijos yra atsakingos už politikos vykdymą, neretai vietos ir regionų lygmeniui tenka valdyti tiesioginį ir netiesioginį jos poveikį.

6 pakeitimas

3 straipsnio 1 punkto e papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, kuo geriau išnaudojant rinkos priemones ir žaliojo biudžeto sudarymo priemones , įskaitant tas, kurių reikia siekiant užtikrinti socialiai teisingą pertvarką, ir padėti įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams kurti standartizuotas gamtinio kapitalo apskaitos priemones;

laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, kuo geriau išnaudojant rinkos priemones ir žaliojo biudžeto sudarymo priemones ir padėti įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams kurti standartizuotas gamtinio kapitalo apskaitos priemones , kartu užtikrinant socialiai teisingą pertvarką visiems regionams, miestams ir savivaldybėms ;

Paaiškinimas

Socialiai teisinga pertvarka turėtų būti taikoma visoms priemonėms, o ne tik žaliojo biudžeto sudarymo priemonėms, ir turėtų vykti visuose ES regionuose, miestuose ir savivaldybėse.

7 pakeitimas

3 straipsnio 1 punkto f papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

užtikrinti, kad aplinkos politika ir veiksmai būtų grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis, sustiprinti aplinkos srities žinių bazę ir padidinti jos naudojimo mastą, be kita ko, vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas; gerinti žaliuosius įgūdžius ir toliau plėtoti aplinkos ir ekosistemų apskaitą;

užtikrinti, kad aplinkos politika ir veiksmai Sąjungos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtų grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis, sustiprinti aplinkos srities žinių bazę ir padidinti jos naudojimo mastą, be kita ko, vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas; gerinti žaliuosius įgūdžius ir toliau plėtoti aplinkos ir ekosistemų apskaitą; taip pat skatinti nuolatinį mokslinių žinių, grindžiamų palyginamais rodikliais, tobulinimą, taip pat regioniniu lygmeniu, kad būtų galima priimti informacija pagrįstus sprendimus ;

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama pabrėžti itin svarbų visų lygmenų vaidmenį ir stiprinti gebėjimus vertinti pažangą siekiant bendrų 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų visais lygmenimis, įskaitant regioninį lygmenį.

8 pakeitimas

3 straipsnio 1 punktas: po g papunkčio įterpti naują h punktą

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

h)

užtikrinti visapusišką vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą ir bendradarbiavimą visais aplinkos politikos formavimo aspektais, taikant bendradarbiavimu grindžiamą ir daugiapakopį valdymo metodą;

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu norima prisidėti prie politikos formavimo ir įgyvendinimo stiprinimo.

9 pakeitimas

3 straipsnio 1 punktas: po i papunkčio įterpti naują j punktą

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

j)

skatinti 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos teikiamą naudą vietos ir regionų lygmeniu, nes tai yra esminė veiksmingo ir efektyvaus ES aplinkos politikos įgyvendinimo dalis, kaip nustatyta aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros priemonėje;

Paaiškinimas

Svarbu informuoti apie 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos teikiamą naudą ir ją propaguoti, kad būtų padidintas aplinkos politikos įgyvendinimo lygis.

10 pakeitimas

3 straipsnio 2 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Norint pasiekti 8-osios AVP prioritetinius tikslus, reikės sutelkti plačią paramą, įtraukiant piliečius, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus, taip pat skatinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant su 8-ąja AVP susijusias strategijas, politiką ar teisės aktus miesto ir kaimo vietovėse .

Norint pasiekti 8-osios AVP prioritetinius tikslus, reikės sutelkti plačią paramą, įtraukiant piliečius, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus, taip pat skatinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant su 8-ąja AVP susijusias strategijas, politiką ar teisės aktus. ES skatins laikytis holistinio teritorinio ir konkrečiai vietai pritaikyto požiūrio, atsižvelgiant į konkrečius visų tipų bendruomenių, pavyzdžiui, miesto ir kaimo, taip pat pakrančių, kalnų, salų, salynų ir atokiausių vietovių, iššūkius ir pranašumus. Laikantis šio požiūrio bus atsižvelgiama į bendruomenių ir apylinkių, ypač atokių miesto teritorijų, sąveiką.

Paaiškinimas

ES egzistuoja įvairių tipų vietos ir regionų savivaldybės, kurioms būdingi tam tikri iššūkiai ir pranašumai. Aplinkos politikai paprastai būdingas stiprus teritorinis aspektas, kuris turi būti pritaikytas pagal konkrečią situaciją vietoje. 7-ojoje AVP daugiausia dėmesio skiriama miestų aspektui. Pasiūlyme dėl 8-osios AVP nurodytos tik miesto ir kaimo vietovės. Siekiant veiksmingai įgyvendinti ES aplinkos politiką, būtina atsižvelgti į didelę ES bendruomenių įvairovę.

11 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros ir Europos cheminių medžiagų agentūros, reguliariai vertina ir teikia ataskaitas dėl Sąjungos ir valstybių narių padarytos pažangos siekiant 2 straipsnyje nustatytų prioritetinių tikslų, atsižvelgdama į 3 straipsnyje nustatytas reikiamas sąlygas.

1.   Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros ir Europos cheminių medžiagų agentūros, reguliariai vertina ir teikia ataskaitas dėl Sąjungos ir valstybių narių padarytos pažangos siekiant 2 straipsnyje nustatytų prioritetinių tikslų, atsižvelgdama į 3 straipsnyje nustatytas reikiamas sąlygas.

2.   Atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą atsižvelgiama į naujausius pokyčius, susijusius su duomenų ir rodiklių prieinamumu ir tinkamumu, remiantis valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu turimais duomenimis, visų pirma tais, kurie yra tvarkomi Europos aplinkos agentūros ir pagal Europos statistikos sistemą. Šis vertinimas nedaro poveikio esamoms aplinkos ir klimato politikos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir valdymo sistemoms ir procesams.

2.   Atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą atsižvelgiama į naujausius pokyčius, susijusius su duomenų ir rodiklių prieinamumu ir tinkamumu, remiantis valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu turimais duomenimis, visų pirma tais, kurie yra tvarkomi Europos aplinkos agentūros ir pagal Europos statistikos sistemą. Šis vertinimas nedaro poveikio esamoms aplinkos ir klimato politikos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir valdymo sistemoms ir procesams.

3.   Europos aplinkos agentūra ir Europos cheminių medžiagų agentūra padeda Komisijai gerinti duomenų ir žinių prieinamumą ir tinkamumą, visų pirma:

3.   Europos aplinkos agentūra ir Europos cheminių medžiagų agentūra padeda Komisijai gerinti duomenų ir žinių prieinamumą ir tinkamumą, visų pirma:

a)

šiuolaikinėmis skaitmeninėmis priemonėmis renka, tvarko ir praneša įrodymus ir duomenis;

a)

šiuolaikinėmis skaitmeninėmis priemonėmis renka, tvarko ir praneša įrodymus ir duomenis;

b)

deda pastangas, kad būtų pašalintos atitinkamos stebėsenos duomenų spragos;

b)

deda pastangas, kad būtų pašalintos atitinkamos stebėsenos duomenų spragos;

c)

atlieka politikai svarbias ir sistemines analizes ir prisideda prie politikos tikslų įgyvendinimo Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis;

c)

atlieka politikai svarbias ir sistemines analizes ir prisideda prie politikos tikslų įgyvendinimo Sąjungos, nacionaliniu , regionų ir vietos lygmenimis;

d)

integruoja duomenis apie poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį, taip pat visapusiškai naudojasi kitais turimais duomenimis, pavyzdžiui, gautais pagal programą „Copernicus“;

d)

integruoja duomenis apie poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį, taip pat visapusiškai naudojasi kitais turimais duomenimis, pavyzdžiui, gautais pagal programą „Copernicus“;

e)

toliau gerina prieigą prie duomenų pagal Sąjungos programas;

e)

toliau gerina prieigą prie duomenų pagal Sąjungos programas;

f)

užtikrina skaidrumą ir atskaitomybę;

f)

gerina duomenų prieinamumą ir sąveikumą vietos ir regionų lygmenimis;

g)

padeda pilietinei visuomenei, valdžios institucijoms, piliečiams, socialiniams partneriams ir privačiajam sektoriui nustatyti su klimatu ir aplinka susijusią riziką ir imtis jos prevencijos, švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų, taip pat skatina juos dalyvauti šalinant žinių spragas.

g)

užtikrina skaidrumą ir atskaitomybę;

 

h)

padeda pilietinei visuomenei, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens valdžios institucijoms, piliečiams, socialiniams partneriams ir privačiajam sektoriui nustatyti su klimatu ir aplinka susijusią riziką ir imtis jos prevencijos, švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų, taip pat skatina juos dalyvauti šalinant žinių spragas.

i)

skatina teigiamus su aplinka susijusius ryšius tarp miesto, priemiesčių ir kaimo vietovių pagal 11-ąjį DVT „Darnūs miestai ir bendruomenės“.

4.   Komisija reguliariai nagrinėja duomenų ir žinių poreikius Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant Europos aplinkos agentūros ir Europos cheminių medžiagų agentūros pajėgumus vykdyti 3 dalyje nurodytas užduotis.

4.   Komisija reguliariai nagrinėja duomenų ir žinių poreikius Sąjungos ir nacionaliniu, ir, prireikus, regionų bei vietos lygmenimis, įskaitant Europos aplinkos agentūros ir Europos cheminių medžiagų agentūros pajėgumus vykdyti 3 dalyje nurodytas užduotis.

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant aplinkos politiką vietoje. Pagal sukurtą naują stebėsenos sistemą turėtų būti atsižvelgiama į šiuos lygmenis, taip pat teikiami duomenys siekiant remti įgyvendinimą vietos ir regionų bendruomenėse.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina 8-ąją AVP, kurioje apibrėžiamas strateginis požiūris į aplinkos ir klimato politiką iki 2030 m. ir laikomasi 2050 m. ilgalaikės vizijos gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales daug dėmesio skiriant geresniam politikos įgyvendinimui ir stebėsenai;

2.

ragina užtikrinti, kad 8-oji AVP atliktų svarbų, Europos žaliąjį kursą papildantį vaidmenį ir savo ilgalaike kryptimi ir prioritetiniais aplinkosaugos tikslais remtų ES žaliąjį ekonomikos atsigavimą;

3.

primygtinai ragina, atsižvelgiant į tai, kad 8-ojoje AVP, skirtingai nei ankstesnėse aplinkosaugos veiksmų programose, nenumatyta jokių priemonių, nesukurti precedento būsimoms AVP; pabrėžia, kad žaliajame kurse numatytos tik iki 2024 m. galiojančios priemonės, susijusios su 8-osios AVP, galiojančios iki 2030 m., prioritetiniais tikslais; atsižvelgdamas į tai, ragina 8-ojoje AVP paaiškinti, kaip, atliekant jos laikotarpio vidurio peržiūrą, turi būti nustatytos naujos priemonės prioritetiniams tikslams pasiekti;

4.

palankiai vertina tai, kad 8-ojoje AVP pagrindiniu prioritetu pripažintas veiksmingesnis ir efektyvesnis įgyvendinimas; todėl ragina numatyti atitinkamas priemones ir išteklius, taip pat novatoriškus metodus, leisiančius vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikti individualiai pritaikytų sprendimų aplinkos politikos įgyvendinimui vietoje gerinti;

5.

pabrėžia, kad įgyvendinimo problemų negalima išspręsti vien priėmus daugiau teisės aktų. Siekiant įgyvendinti tikslines vertes ir standartus, taip pat reikia paramos mechanizmų, naujų metodų ir inovacijų;

6.

pabrėžia teigiamą Europos Komisijos ir Europos regionų komiteto Techninės bendradarbiavimo aplinkos srityje platformos vaidmenį ir tai, kad jos įtraukimas į 7-ąją AVP jai suteikė patikimą ir ilgalaikį pagrindą; ragina 8-ąją AVP toliau stiprinti ENVE komisijos ir Aplinkos GD įsteigtą Techninę bendradarbiavimo aplinkos srityje platformą, kad būtų skatinamas dialogas ir renkama informacija apie vietos ir regionų problemas ir sprendimus, susijusius su ES aplinkos teisės taikymu;

7.

siekiant geresnio įgyvendinimo ragina stiprinti aplinkos srities žinių bazę, išnaudoti skaitmeninių ir duomenų technologijų potencialą ir dažniau taikyti gamtos procesais grindžiamus sprendimus ir socialines inovacijas;

8.

pabrėžia, kad įprastinė sektorių aplinkos politika iš esmės yra neveiksminga, todėl siekiant sustiprinti aplinkos politiką 8-ojoje AVP turėtų būti nustatytas integruotas požiūris, sprendžiamos aplinkos klausimų daugialypiškumo problemos, sukurta sinergija ir išvengta neatitikimų tarp:

a)

skirtingų aplinkos, energijos ir klimato politikos sričių tikslų, terminų, įgyvendinimo procedūrų ir priemonių;

b)

ES aplinkosaugos teisės aktų ir taršos susidarymo vieta pagrįstos politikos ribinių verčių tikslų ir terminų;

9.

atkreipia dėmesį į 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos ir 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) priėmimo neatitikimą ir pakartoja, kad sprendimų dėl būsimų AVP priėmimo procesas turėtų būti suderintas su DFP laikotarpiu;

10.

pažymi, kad siekiant nustatytų tikslų labai svarbu veiksmingai rinkti, tvarkyti ir naudoti duomenis apie aplinkos būklę. Tačiau praktika vis dar labai skiriasi ir dažnai yra ribotos apimties atsižvelgiant į pernelyg didelę žmonių atliekamo darbo dalį, ypač vietos ir regionų lygmeniu. Todėl RK pabrėžia, kad visoje ES reikia vystymo veiklos ir investicijų, kurios padėtų vienodai tvarkyti būtinus duomenis, pabrėžiant suderinamumą ir naudojantis automatizuotais duomenų srautais ir atvirosiomis sąsajomis;

11.

mano, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų būti vadovaujamasi ne tik principu nepakenkti, bet ir laikomasi sveikos gyvensenos požiūrio, taip užtikrinant politikos integraciją ir nuoseklumą;

12.

ragina į ES biudžetinės, ekonominės ir socialinės srities veiksmus visapusiškai įtraukti aplinkos ir klimato politiką, taip pat žiedinę ekonomiką skatinančią politiką ir primena, kad dedant pastangas žaliojo ekonomikos gaivinimo srityje reikėtų atsižvelgti į teritorinius skirtumus ir iššūkius ir užtikrinti, kad nė viena bendruomenė nebūtų palikta nuošalyje;

13.

pakartoja savo raginimą, atsižvelgiant į tam tikros vietovės ar teritorijos ypatumus, įskaitant biologinę įvairovę, taikyti holistinį teritorinį ir konkrečiai vietai pritaikytą požiūrį, nes tai geriausias būdas užtikrinti, kad sveika gyvensena visiems taptų tikrove;

14.

palankiai vertina įsipareigojimą įgyvendinti Europos žaliuoju kursu grindžiamą ekonomikos gaivinimo strategiją ir pakartoja savo poziciją, kad aplinkos, klimato ir pertvarkos iššūkiams atremti būtinos didelės žaliosios ir mėlynosios investicijos ir inovacijos visais valdymo lygmenimis;

15.

ragina daug investuoti į pagrindinius žaliuosius sektorius (pvz., atsinaujinančiosios energijos projektus, žiedinę ekonomiką, perėjimą prie aplinką tausojančių transporto rūšių), nes to reikia atsparumui didinti ir augimui bei darbo vietų kūrimui skatinti teisingoje, įtraukioje ir solidarumu paremtoje tvarioje visuomenėje, ir pabrėžia jų sukuriamą įvairialypę naudą ekonomikai ir žmonių sveikatai bei gerovei. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį gaivinant ekonomiką ir kai galima turėtų dalyvauti planuojant ir vykdant šias investicijas;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo į aplinkos politikos kūrimą ir įgyvendinimą įtraukiant piliečius, įmones, mokslinių tyrimų centrus, akademinę bendruomenę ir vietos suinteresuotuosius subjektus;

17.

ragina sukurti gerai veikiančią daugiapakopio valdymo sistemą ir siūlo visiems valdymo lygmenims skatinti tarpžinybinį, tarpregioninį, tarpregioninį, tarpsavivaldybinį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą 8-ajai AVP įgyvendinti;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad norint atremti konkrečius aplinkosaugos iššūkius ir išnaudoti galimybes skirtingų tipų vietos ir regionų bendruomenėse, atsižvelgiant į kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimą, visuomenės senėjimą ir regionų atotrūkius, reikia daugiau mokslinių tyrimų, duomenų ir žinių; pabrėžia, kad šie duomenys ir žinios turėtų būti viešai ir lengvai prieinami;

19.

pažymi, kad reikia sukaupti daugiau vietos duomenų, įskaitant surinktus tiesiogiai iš gyventojų ar privačių subjektų, kuriančių žaliuosius projektus (pvz., dirvožemio, vandens, paukščių stebėjimo, buveinių ir kt.), ir ragina Europos Komisiją ir vietos bei regionų valdžios institucijas bendradarbiauti, siekiant surinkti vietos duomenų, kurių reikia geresniam AVP įgyvendinimui;

20.

pritaria tam, kad būtų sukurta nauja stebėsenos sistema, tinkamai atsižvelgiant į esamas sistemas, pavyzdžiui, aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą; pasisako už tai, kad RK ir vietos bei regionų valdžios institucijos dalyvautų konsultacijų procese, kuriuo siekiama apibrėžti pagrindinius rodiklius ir užtikrinti, kad bus deramai atsižvelgta į vietos ir regionų aspektą;

21.

ragina nuolat stengtis stiprinti aplinkosauginę stebėseną (pvz., biologinė įvairovė, nulinė tarša, aplinka be toksinių medžiagų, peržiūrėtas žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys), susiejant ją su horizontaliosiomis stebėsenos priemonėmis (pvz., DVT, atsparumo rodiklių suvestinė ir kt.) ir nustatant pagrindinius rodiklius (pvz., žiedinė ekonomika, klimatas ir energija, aplinka be toksinių medžiagų, biologinė įvairovė, nulinė tarša, spaudimas aplinkai, aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra – įgyvendinimo rodikliai ir kt.), grindžiamus bendraisiais principais, kaip antai kokybės užtikrinimas, pusiausvyra, taikomumas, prioritetų nustatymas, lankstumas, terminai ir periodiškumas;

22.

ragina, kad naujoji stebėsenos sistema kuo labiau remtųsi esamomis aplinkos politikos ir energetikos sąjungos ir klimato politikos valdymo stebėsenos priemonėmis ir rodikliais, taip pat sutelktų techninius ataskaitų teikimo reikalavimus siekiant išvengti bet kokio darbo dubliavimo ir sumažinti administracinę naštą;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad 8-osios AVP įgyvendinimą galima paspartinti tokiomis iniciatyvomis kaip „Žaliojo miesto susitarimas“ ar „2022-ieji – Europos žalesnių miestų metai“, miestų darbotvarkė, taip pat savanoriškais, pavyzdžiui, Merų pakto dėl klimato ir energetikos ir Judumo mieste stebėjimo centro veiksmais ir todėl juos reikėtų toliau propaguoti;

24.

remia pastangų didinimą ekologinio švietimo ir jaunimo projektų įgyvendinimo srityse, siekiant padidinti informuotumą aplinkos klausimais;

25.

patvirtina, kad visiškai įgyvendinti daugelį aplinkosaugos priemonių galima tik kasdieniuose veiksmuose visapusiškai dalyvaujant piliečiams;

26.

pripažįsta, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti miestų teritorijų ir kaimo subjektų susiejimui ir faktui, kad įvairios geografinės vietovės, pavyzdžiui, kalnų vietovės, salos, pakrančių zonos, atokiausi regionai ir kt., turi itin daug galimybių plėtoti žaliąsias investicijas (pvz., atsinaujinančiosios energijos projektai);

27.

atkreipia dėmesį į įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė pažeidžiami regionai, be kita ko, anglių pramonės ir daug anglies dioksido išmetantys regionai ir atokiausi regionai, kurie siekia iki 2040 m. sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl prašo paremti šių regionų pastangas spartinti savo visuotinių pokyčių strategijas, kad jie galėtų vykdyti bandomuosius projektus ir eksperimentuoti siekdami susidoroti su sunkumais, kuriuos reikės įveikti, kad būtų pasiekti šios srities tikslai;

28.

pritaria pasiūlymo dėl AVP 19-osios konstatuojamosios dalies tvirtinimui, kad valstybės narės vienos negali deramai pasiekti šių tikslų. Dabartinės redakcijos pasiūlymas nekelia jokių klausimų dėl to, ar laikomasi subsidiarumo principo. Nekyla klausimų ir dėl to, ar jame laikomasi proporcingumo principo;

29.

remia ES sistemos dėl teisės kreiptis į teismą stiprinimą ir palankiai vertina siūlomus Orhuso konvencijos (1) pakeitimus; pabrėžia, kad reikia stiprinti ES sistemą dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais; ragina Komisiją skatinti dialogą su RK ir vietos ir regionų valdžios institucijomis siekiant užtikrinti, kad vietos bendruomenės turėtų galimybę naudotis tinkamais būdais kreiptis į teismą ir galėtų visapusiškai prisidėti prie geresnio ES aplinkos politikos įgyvendinimo.

30.

siūlo įvertinti galimybę Techninėje bendradarbiavimo aplinkos srityje platformoje sukurti „ambasadorių“ tinklą, kuris skatintų aplinkos teisės aktų įgyvendinimą visais valdymo lygmenimis, tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su esamomis priemonėmis ir jas papildytų, pavyzdžiui, Techninės pagalbos ir informacijos mainų programos (TAIEX) partnerių priemonė, aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra, Žaliojo miesto susitarimas ir „Natura 2000“ biogeografinis procesas.

Briuselis, 2021 m. vasario 5 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS


(1)  Dokumentai ir papildoma informacija pateikiami šiame pranešime spaudai https://ec.europa.eu/environment/news/commission-proposes-improve-public-scrutiny-eu-acts-related-environment-2020-10-14_en.


Top