(1)

2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ nustatyti ateities bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2020 m. Šie tikslai apima, inter alia, poreikį kurti labiau į rezultatus orientuotą BŽŪP, didinti modernizavimą ir tvarumą, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių ekonominį, socialinį, aplinkos bei klimato tvarumą, ir padėti mažinti su Sąjungos teisės aktais susijusią paramos gavėjų administracinę naštą;

(1)

2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ nustatyti ateities bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2020 m. Šie tikslai apima, inter alia, poreikį kurti labiau į rezultatus ir į rinką orientuotą BŽŪP, didinti modernizavimą ir tvarumą, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių ekonominį, socialinį, demografinį , aplinkos bei klimato tvarumą, ir padėti mažinti su Sąjungos teisės aktais susijusią paramos gavėjų administracinę naštą . Be to, šia nauja politika turėtų būti supaprastinamos sąlygos paramos gavėjams ir jiems turi būti užtikrinamos deramos pajamos. Kad BŽŪP būtų pasiekta tų tikslų, labai svarbu 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje išlaikyti tokį patį finansavimo lygį, kaip 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje;

(1a)

BŽŪP ir toliau atlieka itin svarbų vaidmenį Sąjungos kaimo vietovių vystymosi srityje. Todėl būtina stengtis sustabdyti laipsnišką žemės ūkio veiklos atsisakymą, išsaugant tvirtą, pakankamai aprūpintą BŽŪP ir taip siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą kaimo vietovėse ir toliau tenkinti vartotojų poreikius aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės srityse. Atsižvelgiant į uždavinius, su kuriais susiduria Sąjungos gamintojai, reaguodami į naujus reglamentavimo reikalavimus ir didesnius užmojus aplinkosaugos srityje, smarkiai svyruojant kainoms ir sykiu atveriant Sąjungos rinką importui iš trečiųjų šalių, reikėtų išlaikyti BŽŪP skirtą biudžetą, atitinkantį bent jau 2014–2020 m. laikotarpio lygį;

(1b)

siekdama spręsti pasaulinio BŽŪP poveikio ir pasekmių klausimus Komisija turėtų užtikrinti nuoseklumą su kitomis Sąjungos išorės politikos kryptimis ir priemonėmis, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo ir prekybos srityje, ir tų politikos krypčių ir priemonių tęstinumą. Laikantis Sąjungos įsipareigojimo užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui būtina formuojant žemės ūkio politiką atsižvelgti į vystymosi tikslus ir principus;

(2)

kadangi vykdant BŽŪP reikia geriau reaguoti į uždavinius ir galimybes, kurių atsiranda Sąjungos, tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis, būtina supaprastinti BŽŪP valdymą, gerinti jos įgyvendinimą siekiant Sąjungos tikslų ir gerokai sumažinti administracinę naštą. Pagal veiklos rezultatų pasiekimu grindžiamą BŽŪP („įgyvendinimo modelis“) Sąjunga turėtų nustatyti pagrindines politikos nuostatas, tokias kaip BŽŪP tikslai ir pagrindiniai reikalavimai, o valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kaip jos pasiekia nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes. Padidinus subsidiarumą taip pat galima geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, derinant paramą taip, kad jos įnašas siekiant Sąjungos tikslų būtų kuo didesnis;

(2)

kadangi vykdant BŽŪP reikia geriau reaguoti į uždavinius ir galimybes, kurių atsiranda Sąjungos, tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis, būtina supaprastinti BŽŪP valdymą, gerinti jos įgyvendinimą siekiant Sąjungos tikslų ir gerokai sumažinti administracinę naštą , visų pirma galutiniams paramos gavėjams . Pagal veiklos rezultatų pasiekimu grindžiamą BŽŪP („įgyvendinimo modelis“) Sąjunga turėtų nustatyti pagrindines politikos nuostatas, tokias kaip BŽŪP tikslai ir pagrindiniai reikalavimai, o valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kaip jos pasiekia nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes , sykiu užtikrindamos sektoriaus politinį užtikrintumą ir finansinį saugumą . Padidinus subsidiarumą taip pat galima geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, derinant paramą taip, kad jos įnašas siekiant Sąjungos tikslų būtų kuo didesnis . Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad dėl minėto subsidiarumo BŽŪP nebūtų grąžinta į nacionalinį lygmenį, šiame reglamente turėtų būti numatytos patikimos Sąjungos nuostatos, kurias taikant neatsirastų konkurencijos iškraipymų ir visoje Sąjungos teritorijoje būtų užtikrintas nediskriminacinis požiūris visų Sąjungos ūkininkų atžvilgiu;

(3)

dėl vartojamų bendrų sąvokų apibrėžčių, nustatytų tik Sąjungos lygmeniu, valstybėms narėms kyla tam tikrų sunkumų, kai jos siekia atsižvelgti į savo nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų ypatumus. Todėl reikėtų suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo, kad jos galėtų nustatyti kai kurias apibrėžtis savo BŽŪP strateginiame plane. Tačiau siekiant užtikrinti bendras visiems vienodas sąlygas, Sąjungos lygmeniu turi būti nustatytas tam tikras pagrindas – būtinos esminės nuostatos, kurias reikia įtraukti į tas apibrėžtis (toliau – pagrindinės apibrėžtys);

(3)

reikėtų suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo, kad jos galėtų nustatyti kai kurias apibrėžtis savo BŽŪP strateginiame plane. Tačiau siekiant užtikrinti bendras visiems vienodas sąlygas, Sąjungos lygmeniu turi būti nustatytas tam tikras pagrindas – būtinos bendros nuostatos, kurias reikia įtraukti į tas apibrėžtis (toliau – pagrindinės apibrėžtys);

(4)

siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų dėl vidaus paramos, kurie nustatyti PPO sutartyje dėl žemės ūkio, ir ypač kad apie bazinę pajamų paramą tvarumui didinti ir apie susijusias intervencinių priemonių rūšis būtų toliau pranešama kaip apie „žaliosios dėžės“ paramą, kuri nedaro arba beveik nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai, „žemės ūkio veiklos“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir žemės ūkio produktų gamybą, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymą. Valstybės narės turėtų nustatyti tikslią žemės ūkio veiklos apibrėžtį savo BŽŪP strateginiuose planuose, derindamos ją prie vietos sąlygų;

(4)

siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų dėl vidaus paramos, kurie nustatyti PPO sutartyje dėl žemės ūkio, ir ypač kad apie bazinę pajamų paramą tvarumui didinti ir apie susijusias intervencinių priemonių rūšis būtų toliau pranešama kaip apie „žaliosios dėžės“ paramą, kuri nedaro arba beveik nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai, „žemės ūkio veiklos“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir žemės ūkio produktų gamybą, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymą. Valstybės narės turėtų nustatyti Sąjungos pagrindinės apibrėžties bendrus elementus atitinkančią žemės ūkio veiklos apibrėžtį savo BŽŪP strateginiuose planuose, derindamos ją prie vietos sąlygų;

(5)

siekiant išlaikyti esmines bendras visos Sąjungos nuostatas, užtikrinant, kad valstybių narių sprendimus būtų galima palyginti, tačiau nebūtų ribojamos valstybių narių galimybės siekti Sąjungos tikslų, turėtų būti nustatyta „žemės ūkio paskirties žemės“ pagrindinė apibrėžtis. Susijusios „ariamosios žemės“, „daugiamečių pasėlių“ ir „daugiamečių žolynų“ pagrindinės apibrėžtys turėtų būti plačios, kad valstybės narės galėtų konkrečiau patikslinti šias apibrėžtis pagal vietos sąlygas. Turėtų būti nustatyta tokia „ariamosios žemės“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų į ją įtraukti įvairių formų gamybą, įskaitant tokias sistemas kaip agrarinė miškininkystė ir ariamosios žemės plotus , kuriuose yra krūmų ir medžių; į ją būtų privaloma įtraukti ir pūdymo plotus, taip užtikrinant nuo gamybos atsietą intervencinių priemonių pobūdį. „Daugiamečių pasėlių“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir tuos plotus, kurie iš tiesų naudojami produkcijai gaminti, ir tuos, kurie tam nenaudojami, taip pat daigynus ir trumpos rotacijos želdinius, kaip juos apibrėžia valstybės narės. Turėtų būti nustatyta tokia „daugiamečių žolynų“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų nustatyti papildomus kriterijus ir galėtų į šią apibrėžtį įtraukti ne tik žolę ar kitus žolinius pašarus, bet ir kitų rūšių augalus, kuriuos galima naudoti gyvūnams ganyti arba šerti, nesvarbu, ar tie plotai faktiškai naudojami gamybai, ar ne;

(5)

siekiant išlaikyti esmines bendras visos Sąjungos nuostatas, užtikrinant, kad valstybių narių sprendimus būtų galima palyginti, o Sąjungos ūkininkai būtų vienodai vertinami, tačiau nebūtų ribojamos valstybių narių galimybės siekti Sąjungos tikslų, turėtų būti nustatyta „žemės ūkio paskirties žemės“ pagrindinė apibrėžtis. Susijusios „ariamosios žemės“, „daugiamečių pasėlių“ ir „daugiamečių žolynų“ pagrindinės apibrėžtys turėtų būti plačios, kad valstybės narės galėtų konkrečiau patikslinti šias apibrėžtis pagal vietos sąlygas ir įprastą praktiką . Turėtų būti nustatyta tokia „ariamosios žemės“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų į ją įtraukti įvairių formų gamybą, įskaitant tokias sistemas, kaip agrarinė miškininkystė ir ariamosios žemės plotai , kuriuose yra krūmų ir medžių; į ją būtų privaloma įtraukti ir pūdymo plotus, taip užtikrinant nuo gamybos atsietą intervencinių priemonių pobūdį. „Daugiamečių pasėlių“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir tuos plotus, kurie iš tiesų naudojami produkcijai gaminti, ir tuos, kurie tam nenaudojami, taip pat daigynus ir trumpos rotacijos želdinius, kaip juos apibrėžia valstybės narės. Turėtų būti nustatyta tokia „daugiamečių žolynų“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų nustatyti papildomus kriterijus ir galėtų į šią apibrėžtį įtraukti ne tik žolę ar kitus žolinius pašarus, bet ir kitų rūšių augalus, kuriuos galima naudoti nebūtinai tik gyvūnams ganyti arba šerti, nesvarbu, ar tie plotai faktiškai naudojami gamybai, ar ne;

(5a)

ateityje ūkininkavimo srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama aukštos kokybės maisto gamybai, nes tuo grindžiamas Sąjungos konkurencinis pranašumas. Jei įmanoma, turėtų būti išlaikyti ir sustiprinti Sąjungos standartai, taip pat turėtų būti numatytos priemonės, kuriomis būtų dar labiau padidintas ilgalaikis maisto gamybos sektoriaus našumas ir konkurencingumas, įdiegtos naujos technologijos ir užtikrintas veiksmingesnis išteklių naudojimas, taip sustiprinant Sąjungos, kaip pasaulinės lyderės, vaidmenį;

(8)

siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti suderinimą su kitais teisės aktais, į reikalavimus atitinkančio hektaro apibrėžtį dėl tų plotų, kurie naudojami kanapėms auginti, turėtų būti įtrauktas reikalavimas naudoti sėjai skirtų veislių kanapes, kuriose yra ne daugiau kaip 0,2  % tetrahidrokanabinolio;

(8)

siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti suderinimą su kitais teisės aktais, į reikalavimus atitinkančio hektaro apibrėžtį dėl tų plotų, kurie naudojami kanapėms auginti, turėtų būti įtrauktas reikalavimas naudoti sėjai skirtų veislių kanapes, kuriose yra ne daugiau kaip 0,3  % tetrahidrokanabinolio;

(9)

siekiant toliau gerinti BŽŪP rezultatus, pajamų rėmimas turėtų būti tikslingesnis, remiant tikrųjų ūkininkų pajamas . Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi bendro požiūrio į tokį tikslingą paramos skyrimą, reikėtų nustatyti „tikrojo ūkininko“ pagrindinę apibrėžtį su esminėmis nuostatomis. Remdamosi šiuo pagrindu valstybės narės turėtų savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti, kurie ūkininkai nelaikomi tikraisiais ūkininkais, pagal tokias sąlygas kaip pajamų vertinimo rezultatai, darbo jėgos sąnaudos ūkyje, įmonės tikslas ir įtraukimas į registrus. Taip pat dėl to neturėtų būti atimta galimybė remti kelių rūšių veiklą vykdančius ūkininkus, kurie aktyviai ūkininkauja, bet kartu užsiima ir ne žemės ūkio veikla ne savo ūkyje, nes įvairia jų veikla dažnai padedama stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą;

(9)

siekiant toliau gerinti BŽŪP rezultatus, pajamų parama turėtų būti skiriama tik aktyviems ūkininkams . Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi bendro požiūrio į tokį tikslingą paramos skyrimą, reikėtų nustatyti „aktyvaus ūkininko“ pagrindinę apibrėžtį su bendromis nuostatomis. Neturėtų būti atimta galimybė remti kelių rūšių veiklą vykdančius ūkininkus, kurie aktyviai ūkininkauja, bet kartu užsiima ir ne žemės ūkio veikla ne savo ūkyje, nes įvairia jų veikla dažnai padedama stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą . Ta pagrindinė apibrėžtis bet kuriuo atveju turėtų padėti išsaugoti Sąjungoje taikomą šeimos ūkininkavimo modelį;

(9a)

moterų ir vyrų lygybė yra esminis Sąjungos principas, o lyčių aspekto integravimas yra svarbi priemonė integruojant tą principą į BŽŪP. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moterų dalyvavimo socialiniame ir ekonominiame kaimo vietovių vystymesi skatinimui. Moterų valdomi ūkiai paprastai yra mažesni, o moterų, kaip ūkininkų sutuoktinių, atliekamas darbas ne visada pripažįstamas ir matomas. Tai turi poveikio jų ekonominiam nepriklausomumui. Šis reglamentas turėtų padėti užtikrinti moterų darbo matomumą, jį geriau įvertinti ir atsižvelgti į jį formuluojant konkrečius pasiūlymus, kuriuos valstybės narės pateiks savo strateginiuose planuose. Lyčių lygybės ir nediskriminavimo principai turėtų būti sudėtinė BŽŪP intervencinių priemonių rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo dalis. Valstybės narės taip pat turi stiprinti savo gebėjimus lyčių aspekto integravimo ir pagal lytis suskirstytų duomenų rinkimo srityje;

(10)

siekiant kartų kaitos tikslo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp tiesioginių išmokų intervencinių priemonių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių, turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyta „jaunojo ūkininko“ pagrindinė apibrėžtis su esminėmis nuostatomis;

(10)

siekiant kartų kaitos tikslo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp tiesioginių išmokų intervencinių priemonių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių, turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyta „jaunojo ūkininko“ pagrindinė apibrėžtis su bendromis nuostatomis;

(10a)

siekiant verslo plėtros palengvinimo kaimo vietovėse tikslo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp tiesioginių išmokų intervencinių priemonių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių, turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyta „naujo ūkininko“ pagrindinė apibrėžtis su bendromis nuostatomis;

(11)

siekiant tinkamai pagrįsti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus ir užtikrinti, kad Sąjunga tinkamai spręstų savo pastarojo meto uždavinius, reikėtų nustatyti bendruosius tikslus, atitinkančius komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pateiktas gaires. Papildomai reikėtų Sąjungos lygmeniu nustatyti konkrečius tikslus, kuriais valstybės narės vadovautųsi savo BŽŪP strateginiuose planuose. Palaikant įvairių darnaus vystymosi aspektų pusiausvyrą, remiantis poveikio vertinimu, nustatant šiuos konkrečius tikslus turėtų būti suformuluoti konkretesni prioritetai pagal bendruosius BŽŪP tikslus ir atsižvelgiant į susijusius , ypač klimato, energijos ir aplinkos apsaugos sričių Sąjungos teisės aktus ;

(11)

siekiant įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus ir užtikrinti, kad Sąjunga tinkamai spręstų savo pastarojo meto uždavinius, reikėtų nustatyti bendruosius tikslus, atitinkančius komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pateiktas gaires. Papildomai reikėtų Sąjungos lygmeniu nustatyti konkrečius tikslus, kuriuos valstybės narės įgyvendintų savo BŽŪP strateginiuose planuose. Palaikant įvairių darnaus vystymosi aspektų pusiausvyrą, remiantis poveikio vertinimu, nustatant šiuos konkrečius tikslus turėtų būti suformuluoti konkretesni prioritetai pagal bendruosius BŽŪP tikslus ekonomikos , aplinkosaugos ir socialinėje srityse ;

(13)

nors pagal BŽŪP įgyvendinimo modelį Sąjunga turėtų nustatyti Sąjungos tikslus ir apibrėžti intervencinių priemonių rūšis, taip pat nustatyti pagrindinius Sąjungos reikalavimus, taikytinus valstybėms narėms, valstybės narės turėtų būti įgaliotos pagal šį Sąjungos nustatytą pagrindą parengti paramos nuostatas, taikomas paramos gavėjams. Imdamosi veiksmų šiomis aplinkybėmis, valstybės narės turėtų laikytis Pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Sąjungos teisės principų ir užtikrinti, kad Sąjungos paramos teikimo gavėjams teisinė sistema būtų pagrįsta jų BŽŪP strateginiais planais ir atitiktų šiame reglamente ir [Horizontaliajame reglamente] nustatytus principus ir reikalavimus;

(13)

nors pagal BŽŪP įgyvendinimo modelį Sąjunga turėtų nustatyti Sąjungos tikslus ir apibrėžti intervencinių priemonių rūšis, taip pat nustatyti bendrus Sąjungos reikalavimus, taikytinus valstybėms narėms, valstybės narės turėtų būti įgaliotos pagal šį Sąjungos nustatytą pagrindą parengti paramos nuostatas, taikomas paramos gavėjams. Imdamosi veiksmų šiomis aplinkybėmis, valstybės narės turėtų laikytis Pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Sąjungos teisės principų ir užtikrinti, kad Sąjungos paramos teikimo gavėjams teisinė sistema būtų pagrįsta jų BŽŪP strateginiais planais ir atitiktų šiame reglamente ir [Horizontaliajame reglamente] nustatytus principus ir reikalavimus;

(13a)

įgyvendinant BŽŪP strateginius planus turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus. Valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų laikytis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų įpareigojimų ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti pašalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios formos segregacijos, diskriminacijos ar atskirties. Tų fondų tikslų turėtų būti siekiama laikantis tvaraus vystymosi požiūrio ir Orhuso konvencijos bei Sąjungos tikslo išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, taip pat kovoti su klimato kaita, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, sykiu vadovaujantis principu „teršėjas moka“;

(13b)

taikant šį įgyvendinimo modelį neturėtų susidaryti padėtis, kad būtų įgyvendinamos 27 skirtingos nacionalinės žemės ūkio politikos ir iškiltų grėsmė bendros BŽŪP esmei ir atsirastų iškraipymų. Pagal jį valstybėms narėms turėtų būti suteikta tam tikro lankstumo tvirtoje bendroje reglamentavimo sistemoje;

(15)

esant didesnei BŽŪP orientacijai į rinką, kaip išdėstyta komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, dėl rinkos poveikio, klimato kaitos ir susijusių dažnesnių ekstremalių orų reiškinių bei sunkesnių jų padarinių, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių krizių gali kilti kainų nepastovumo rizika ir didėti neigiama įtaka pajamoms. Taigi, nors ūkininkai galiausiai yra atsakingi už savo pačių parengtas ūkių strategijas, reikėtų nustatyti patikimą planą, kaip bus užtikrintas tinkamas rizikos valdymas. Šiuo tikslu valstybės narės ir ūkininkai gali turėti galimybę remtis Sąjungos lygmeniu sukurta rizikos valdymo platforma, skirta pajėgumams stiprinti, kad ūkininkai turėtų pakankamai finansinių priemonių investicijoms ir galimybių gauti apyvartinio kapitalo, naudotis mokymu, žinių perdavimu ir konsultacijomis;

(15)

esant didesnei BŽŪP orientacijai į rinką, kaip išdėstyta komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, dėl rinkos poveikio, abipusiškumo sąlygos nebuvimo prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis, klimato kaitos ir susijusių dažnesnių ekstremalių orų reiškinių bei sunkesnių jų padarinių, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių krizių gali kilti kainų nepastovumo rizika ir didėti neigiama įtaka pajamoms. Maisto grandinės disbalansas, visų pirma pirminiame sektoriuje, nes tai yra silpniausia grandis, taip pat daro neigiamą poveikį gamintojų pajamoms. Todėl , nors ūkininkai galiausiai yra atsakingi už savo pačių parengtas ūkių strategijas ir savo ūkių atsparumo didinimą , reikėtų nustatyti patikimą planą, kaip bus užtikrintas tinkamas rizikos valdymas. Šiuo tikslu valstybės narės ir ūkininkai gali turėti galimybę remtis Sąjungos lygmeniu sukurta rizikos valdymo platforma, skirta pajėgumams stiprinti, kad ūkininkai turėtų pakankamai finansinių priemonių investicijoms ir galimybių gauti apyvartinio kapitalo, naudotis mokymu, žinių perdavimu ir konsultacijomis;

(16)

labai svarbus Sąjungos žemės ūkio ir miškininkystės ateities prioritetas yra stiprinti aplinkos apsaugos ir klimato srities veiksmus ir padėti pasiekti su aplinka ir klimatu susijusius Sąjungos tikslus. Todėl BŽŪP struktūra turėtų atitikti didesnį šių tikslų užmojį. Pagal jos įgyvendinimo modelį tie veiksmai, kurių imamasi siekiant įveikti aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos problemas, turėtų būti orientuoti į rezultatus, ir SESV 11 straipsnis turėtų būti šiuo tikslu laikomas įpareigojimu pasiekti rezultatų;

(16)

labai svarbus Sąjungos žemės ūkio , sodininkystės ir miškininkystės prioritetas yra remti ir stiprinti aplinkos apsaugą, biologinės ir genetinės įvairovės išsaugojimą žemės ūkio sistemoje, taip pat klimato srities veiksmus, ir padėti pasiekti su aplinka ir klimatu susijusius Sąjungos tikslus. Todėl BŽŪP struktūra turėtų atitikti didesnį šių tikslų užmojį , kartu atspindėti atitinkamai didesnę naštą ir reikalavimus gamintojams . Pagal jos įgyvendinimo modelį tie veiksmai, kurių imamasi siekiant įveikti aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos problemas, turėtų būti orientuoti į rezultatus, ir SESV 11 straipsnis turėtų būti šiuo tikslu laikomas įpareigojimu pasiekti rezultatų;

(16a)

siekdama kaimo vietovių socialinio ir ekonominio tvarumo, Komisija turėtų patikrinti, ar valstybės narės BŽŪP strateginiuose planuose užtikrina Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/41/ES  (1a) ir ilgalaikio požiūrio į kaimo plėtros fondų naudojimą suderinamumą;

(16b)

žemės ūkis gali būti svarbi ekonomikos augimo ir skurdo mažinimo varomoji jėga, tačiau daugelyje šalių šis sektorius veikia nepakankamai gerai iš dalies dėl to, kad moterys, kurios itin daug prisideda prie kaimo ekonomikos, susiduria su suvaržymais. Valstybės narės turėtų imtis efektyvių veiksmų, siekdamos paremti pagrindinį moterų vaidmenį vykdant kaimo vietovių plėtrą ir jas išsaugant;

(17)

pagal BŽŪP turėtų būti toliau užtikrinamas aprūpinimas maistu, kuris turėtų būti suprantamas taip: visada turi pakakti maisto produktų ir jie turi būti saugūs ir maistingi. Be to, reikėtų padėti Sąjungos žemės ūkiui geriau reaguoti į naujus su maistu ir sveikata susijusius visuomenės poreikius, be kita ko, dėl tvarios žemės ūkio produktų gamybos, sveikesnės mitybos, maisto atliekų ir gyvūnų gerovės. BŽŪP turėtų būti toliau skatinama išskirtinių ir vertingų savybių turinčių produktų gamyba, kartu padedant ūkininkams aktyviai derinti savo produkciją prie rinkos tendencijų ir vartotojų poreikių;

(17)

pagal BŽŪP turėtų būti toliau užtikrinamas aprūpinimas maistu, kuris turėtų būti suprantamas taip: visada turi pakakti maisto produktų ir jie turi būti saugūs , sveiki ir maistingi. Be to, reikėtų padėti Sąjungos žemės ūkiui geriau reaguoti į naujus su maistu ir sveikata susijusius visuomenės poreikius, be kita ko, dėl tvarios žemės ūkio produktų gamybos, sveikesnės mitybos, aukštos kokybės produkcijos ir kokybės diferencijavimo, maisto atliekų ir gyvūnų gerovės. BŽŪP turėtų būti toliau skatinama tvari išskirtinių ir vertingų savybių turinčių produktų gamyba , pvz., didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemos , kartu padedant ūkininkams aktyviai derinti savo produkciją prie rinkos tendencijų ir vartotojų poreikių;

(17a)

laikydamosi darbotvarkės iki 2030 m. įsipareigojimų ir Paryžiaus susitarimo, Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo išvadų, taip pat Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijų, Sąjunga ir valstybės narės turėtų pereiti prie tvarios Europos maisto ir žemės ūkio sistemos. Šio perėjimo metu reikėtų visų pirma skatinti diversifikuotą, tvarią ir atsparią žemės ūkio praktiką, kuri padėtų apsaugoti ir gausinti gamtos išteklius, stiprinti ekosistemas ir prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti, pritaikant gyvulininkystės praktiką prie ekologiniu požiūriu tinkamų pajėgumų, mažinant priklausomybę nuo netvarių išteklių, įskaitant iškastinį kurą, ir palaipsniui gerinant biologinę įvairovę ir dirvožemio kokybę;

(17b)

nors kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plane skiepijimas laikoma ekonomiškai efektyvia visuomeninės sveikatos intervencine priemone kovojant su AAM, tačiau aktyviau skiepyti gyvūnus trukdo palyginti su įprastais antibiotikais didesnė diagnozės nustatymo, su antimikrobinėmis medžiagomis susijusių alternatyvų ir skiepijimo kaina;

(17c)

siekiant įgyvendinti ne tik BŽŪP aplinkos srities tikslus, bet ir patenkinti visuomenės poreikius didesnės maisto saugos aspektu, turėtų būti remiamas labai mažai sunkiųjų metalų savo sudėtyje turinčių tręšiamųjų produktų naudojimas;

(19a)

siekdamos užtikrinti ūkininkų ir jų šeimų gerovę ir atsižvelgdamos į tai, kad stresas yra pagrindinė nelaimingų atsitikimų ūkiuose priežastis, valstybės narės užtikrina politikos socialinį tvarumą, išlaikydamos kuo mažesnę reglamentavimo ir administracinę naštą, sudarydamos sąlygas tinkamai derinti ūkininkų profesinį ir asmeninį gyvenimą ir užtikrindamos žemės ūkio veiklos Sąjungos teritorijoje gyvybingumą;

(21)

remiantis ankstesne kompleksinės paramos sistema, įgyvendinama iki 2020 m., pagal naująją paramos sąlygų sistemą visos BŽŪP paramos gavimas susiejamas su jos gavėjų prievole laikytis pagrindinių su aplinka, klimato kaita, visuomenės sveikata, gyvūnų sveikata, augalų sveikata ir gyvūnų gerove susijusių standartų. Šie pagrindiniai standartai apima supaprastintą teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) standartų sąrašą. Pagal šiuos pagrindinius standartus turėtų būti labiau atsižvelgiama į aplinkos ir klimato sričių uždavinius ir į naująją BŽŪP aplinkos apsaugos struktūrą, taip įgyvendinant didesnius aplinkos ir klimato sričių užmojus, apie kuriuos Komisija paskelbė savo komunikatuose dėl maisto ir ūkininkavimo ateities ir dėl daugiametės finansinės programos (DFP). Paramos sąlygų sistema siekiama padėti vystyti tvarų žemės ūkį, didinant paramos gavėjų informuotumą apie tai, kad reikia laikytis tų pagrindinių standartų. Taip pat siekiama, kad BŽŪP labiau atitiktų visuomenės lūkesčius, sistemingiau derinant šią politiką su aplinkos, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės tikslų siekimu. Paramos sąlygų sistema turėtų būti svarbi BŽŪP aplinkos apsaugos struktūros dalis, kaip atskaitos taškas, kuriuo būtų remiamasi siekiant įvykdyti didesnio užmojo įsipareigojimus aplinkos ir klimato srityse, ir turėtų būti visapusiškai taikoma visoje Sąjungoje. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tiems ūkininkams, kurie nesilaiko reikalavimų, būtų taikomos proporcingos, veiksmingos ir atgrasomos nuobaudos pagal [Horizontalųjį reglamentą];

(21)

remiantis ankstesne kompleksinės paramos sistema, įgyvendinama iki 2020 m., pagal naująją paramos sąlygų sistemą visos BŽŪP paramos gavimas susiejamas su jos gavėjų prievole laikytis pagrindinių su aplinka, klimato kaita, visuomenės sveikata, taikomomis darbo ir užimtumo sąlygomis, gyvūnų sveikata, augalų sveikata ir gyvūnų gerove susijusių standartų. Šie pagrindiniai standartai apima supaprastintą teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) standartų sąrašą. Pagal šiuos pagrindinius standartus turėtų būti labiau atsižvelgiama į aplinkos ir klimato sričių uždavinius ir į naująją BŽŪP aplinkos apsaugos struktūrą, taip įgyvendinant didesnius aplinkos ir klimato sričių užmojus, apie kuriuos Komisija paskelbė savo komunikatuose dėl maisto ir ūkininkavimo ateities ir dėl daugiametės finansinės programos (DFP). Be to, itin svarbu, kad valstybės narės imtųsi atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad darbdavių galimybė gauti tiesiogines išmokas priklausytų nuo to, ar laikomasi taikomų darbo ir užimtumo sąlygų ir (arba) darbdavio įsipareigojimų, susijusių su visomis atitinkamomis kolektyvinėmis sutartimis ir nacionaliniu ir Europos lygmenimis priimtais socialiniais ir darbo teisės aktais, be kita ko, užimtumo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo laiko, sveikatos ir saugos, apgyvendinimo, lyčių lygybės, laisvo darbuotojų judėjimo, vienodo požiūrio, darbuotojų komandiravimo, trečiųjų šalių piliečių buvimo sąlygų, darbo per laikinojo įdarbinimo įmonę, socialinės apsaugos išmanymo ir suderinimo tarp valstybių narių srityse.

(22)

GAAB standartų sistema siekiama padėti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, spręsti su vandeniu susijusias problemas, gerinti dirvožemio apsaugą ir kokybę ir prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos bei jos kokybės gerinimo. Šią sistemą reikia tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į esamą praktiką iki 2020 m. skiriant tiesiogines žalinimo išmokas, į klimato kaitos švelninimo pastangas ir į poreikį didinti ūkių tvarumą , ypač gerinti maisto medžiagų naudojimo valdymą . Pripažįstama, kad kiekvienu GAAB standartu padedama siekti kelių tikslų. Įgyvendinant šią sistemą , valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinį standartą pagal kiekvieną iš Sąjungos lygmeniu nustatytų standartų, atsižvelgdamos į konkrečius atitinkamos teritorijos ypatumus, įskaitant dirvožemio ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sąlygas, žemės naudojimą, sėjomainą, ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūrą. Valstybės narės gali papildomai nustatyti ir kitus nacionalinius standartus, susijusius su III priede nustatytais pagrindiniais tikslais , kad būtų geriau įgyvendinami GAAB sistemos uždaviniai aplinkos ir klimato srityse. GAAB sistemoje, siekiant padėti gerinti tiek ūkių agronominės veiklos, tiek jų aplinkos apsaugos rezultatus, bus parengti maisto medžiagų naudojimo valdymo planai, tam skiriant specialią pagalbinę elektroninę ūkių tvarumo priemonę, kurią valstybės narės pateiks naudotis pavieniams ūkininkams. Šia priemone turėtų būti padedama priimti sprendimus ūkiuose, pradedant nuo būtiniausių maisto medžiagų naudojimo valdymo užduočių. Dėl didelio šios priemonės sąveikumo ir moduliškumo turėtų būti įmanoma ją papildyti ir kitomis elektroninėmis ūkių ir e. valdymo taikomosiomis programomis. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, Komisija gali padėti valstybėms narėms sukurti šią priemonę, taip pat teikti reikiamas duomenų saugojimo ir tvarkymo paslaugas;

(22)

GAAB standartų sistema siekiama padėti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, spręsti su vandeniu susijusias problemas, gerinti dirvožemio apsaugą ir kokybę ir prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos bei jos kokybės gerinimo. Šią sistemą reikia tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į esamą praktiką iki 2020 m. skiriant tiesiogines žalinimo išmokas, į klimato kaitos švelninimo pastangas ir į poreikį didinti ūkių tvarumą. Pripažįstama, kad kiekvienu GAAB standartu padedama siekti kelių tikslų. Kad būtų įgyvendinta ši sistema , valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinį standartą pagal kiekvieną iš Sąjungos lygmeniu nustatytų standartų, atsižvelgdamos į konkrečius atitinkamos teritorijos ypatumus, įskaitant dirvožemio ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sąlygas, įvairios produkcijos agronominius ypatumus , daugiamečių kultūrų ir kitos specializuotos produkcijos skirtumus , žemės naudojimą , sėjomainą , vietos ir tradicinę ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūrą. Valstybės narės gali papildomai nustatyti lygiavertę praktiką arba sertifikavimo sistemas, kurių teigiamas poveikis klimatui ir aplinkai yra panašus į vieno ar kelių pagal GAAB standartą vykdomų praktikos metodų poveikį arba yra už jį didesnis;

(22a)

siekiant kovoti su biologinės įvairovės nykimu visoje Sąjungoje, labai svarbu užtikrinti būtiną negamybinių plotų ir ypatybių lygmenį, laikantis sąlygų ir ekologinių sistemų visose valstybėse narėse. Tomis aplinkybėmis valstybės narės savo strateginiuose planuose turėtų numatyti plotą, kurio bent 10 % sudarytų kraštovaizdžio elementai, naudingi biologinei įvairovei. Tai būtų, inter alia, apsauginės juostos, sėjomainai arba ne sėjomainai naudojama pūdymui skirta žemė, gyvatvorės, neproduktyvūs medžiai, terasų sienos ir tvenkiniai, visi elementai, kurie padeda gerinti anglies dioksido sekvestraciją, apsaugoti nuo dirvožemio erozijos ir išeikvojimo, filtruoti orą ir vandenį ir padeda prisitaikyti prie klimato;

(23)

valstybės narės turi visiškai įgyvendinti VR, kad jie būtų taikomi ūkio lygmeniu ir būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams. Siekiant užtikrinti, kad taisyklėmis dėl paramos sąlygų būtų nuosekliai didinamas šios politikos tvarumas, VR turėtų apimti pagrindinius Sąjungos aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės teisės aktus, kuriuos įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu nustatomos konkrečios prievolės pavieniams ūkininkams, įskaitant prievoles pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (12) arba Tarybos direktyvą 91/676/EEB (13). Siekiant imtis tolesnių veiksmų po Europos Parlamento ir Tarybos bendro pareiškimo, pridėto prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (14), atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (15) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB (16) nuostatos, kaip teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, yra įtraukiamos į paramos sąlygų sistemą ir atitinkamai pakeičiamas GAAB standartų sąrašas;

(23)

valstybės narės turi visiškai įgyvendinti valdymo reikalavimus ( VR), kad jie būtų taikomi ūkio lygmeniu ir būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams. Siekiant užtikrinti, kad taisyklėmis dėl paramos sąlygų būtų nuosekliai didinamas šios politikos tvarumas, VR turėtų apimti pagrindinius Sąjungos aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės teisės aktus, kuriuos įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu nustatomos konkrečios prievolės pavieniams ūkininkams, įskaitant prievoles pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (12) arba Tarybos direktyvą 91/676/EEB (13). Siekiant imtis tolesnių veiksmų po Europos Parlamento ir Tarybos bendro pareiškimo, pridėto prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (14), atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (15) (Vandens pagrindų direktyva) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB (16) nuostatos, kaip teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, yra įtraukiamos į paramos sąlygų sistemą ir atitinkamai pakeičiamas GAAB standartų sąrašas;

(24)

valstybės narės turėtų numatyti teikti ūkių konsultavimo paslaugas, kuriomis siekiama gerinti darnų žemės ūkio valdų ir kaimo verslo valdymą ir bendrus jų veiklos rezultatus, įskaitant ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus, ir nustatyti, ką būtina patobulinti dėl visų BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų priemonių, taikomų ūkio lygmeniu. Šiomis ūkių konsultavimo paslaugomis reikėtų padėti ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams geriau suprasti, kaip ūkio valdymas ir žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais, reikalavimais ir informacija, be kita ko, ir dėl aplinkos bei klimato. Į pastarųjų dalykų sąrašą įeina ir tie standartai, kurie yra taikomi arba būtini ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams ir nustatyti BŽŪP strateginiame plane, taip pat tie standartai, kurie nustatyti pagal teisės aktus dėl vandens, dėl tausiojo pesticidų naudojimo, taip pat dėl iniciatyvų kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir dėl rizikos valdymo. Siekdamos, kad šis konsultavimas būtų kokybiškesnis ir veiksmingesnis, valstybės narės turėtų įtraukti konsultantus į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS), kad jie galėtų teikti naujausią moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą technologijų ir mokslo sričių informaciją;

(24)

valstybės narės turėtų numatyti teikti kokybiškas ūkių konsultavimo paslaugas, kuriomis siekiama gerinti darnų žemės ūkio valdų ir kaimo verslo valdymą ir bendrus jų veiklos rezultatus, įskaitant ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus, ir nustatyti, ką būtina patobulinti dėl visų BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų priemonių, taikomų ūkio lygmeniu. Šiomis ūkių konsultavimo paslaugomis reikėtų padėti ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams geriau suprasti, kaip ūkio valdymas ir žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais, reikalavimais ir informacija, be kita ko, ir dėl aplinkos bei klimato. Į pastarųjų dalykų sąrašą įeina ir tie standartai, kurie yra taikomi arba būtini ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams ir nustatyti BŽŪP strateginiame plane, taip pat tie standartai, kurie nustatyti pagal teisės aktus dėl vandens, dėl tausiojo pesticidų naudojimo, taip pat dėl iniciatyvų kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir dėl rizikos valdymo. Siekdamos, kad šis konsultavimas būtų kokybiškesnis ir veiksmingesnis, valstybės narės turėtų įtraukti konsultantus į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS), kad jie galėtų teikti naujausią moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą technologijų ir mokslo sričių informaciją . Bet kurios Sąjungos iniciatyvos, susijusios su konsultavimo paslaugomis ir inovacijos sistemomis, kai įmanoma, turėtų būti grindžiamos valstybių narių lygmeniu jau įgyvendinamomis iniciatyvomis;

(26)

Sąjungos teisės aktais reikėtų nustatyti, kad valstybės narės turėtų savo BŽŪP strateginiame plane nustatyti reikalavimus dėl mažiausio ploto, už kurį galima gauti atsietąsias išmokas. Tokius reikalavimus reikėtų nustatyti todėl, kad reikia vengti pernelyg didelės administracinės naštos, kuri atsirastų tvarkant daug mažų išmokų sumų, ir užtikrinti, kad šia parama būtų iš tiesų veiksmingai prisidėta siekiant tų BŽŪP tikslų, kurie remiami atsietosiomis tiesioginėmis išmokomis. Siekiant užtikrinti bent minimalaus dydžio paramą visų tikrųjų ūkininkų žemės ūkio pajamoms, taip pat laikantis Sutartyje įtvirtinto tikslo užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, turėtų būti nustatyta metinė atsietoji išmoka už plotą, kaip intervencinių priemonių rūšis „bazinė pajamų parama tvarumui didinti“. Siekiant tikslingiau skirti šią paramą, išmokų sumas galima diferencijuoti pagal teritorijų grupes, nustatomas remiantis socialinėmis, ekonominėmis ir (arba) agronominėmis sąlygomis. Siekdamos išvengti neigiamo poveikio ūkininkų pajamoms, valstybės narės gali rinktis įgyvendinti bazinę pajamų paramą tvarumui didinti remdamosi turimomis teisėmis į išmokas. Šiuo atveju teisių į išmokas vertė prieš bet kokią tolesnę konvergenciją turėtų būti proporcinga jų vertei, nustatytai pagal bazinės išmokos sistemą, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, atsižvelgiant ir į išmokas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką. Valstybės narės taip pat turėtų siekti tolesnės konvergencijos, kad būtų toliau laipsniškai tolstama nuo ankstesnių verčių ;

(26)

Sąjungos teisės aktais reikėtų nustatyti, kad valstybės narės turėtų savo BŽŪP strateginiame plane nustatyti reikalavimus dėl mažiausio ploto, už kurį galima gauti atsietąsias išmokas. Tokius reikalavimus reikėtų nustatyti todėl, kad reikia vengti pernelyg didelės administracinės naštos, kuri atsirastų tvarkant daug mažų išmokų sumų, ir užtikrinti, kad šia parama būtų iš tiesų veiksmingai prisidėta siekiant tų BŽŪP tikslų, kurie remiami atsietosiomis tiesioginėmis išmokomis. Siekiant užtikrinti bent minimalaus dydžio paramą visų aktyvių ūkininkų žemės ūkio pajamoms, taip pat laikantis Sutartyje įtvirtinto tikslo užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, turėtų būti nustatyta metinė atsietoji išmoka už plotą, kaip intervencinių priemonių rūšis „bazinė pajamų parama tvarumui didinti“. Siekiant tikslingiau skirti šią paramą, išmokų sumas galima diferencijuoti pagal teritorijų grupes, nustatomas remiantis socialinėmis, ekonominėmis , aplinkos ir (arba) agronominėmis sąlygomis. Siekdamos išvengti neigiamo poveikio ūkininkų pajamoms, valstybės narės gali rinktis įgyvendinti bazinę pajamų paramą tvarumui didinti remdamosi turimomis teisėmis į išmokas. Šiuo atveju teisių į išmokas vertė prieš bet kokią tolesnę konvergenciją turėtų būti proporcinga jų vertei, nustatytai pagal bazinės išmokos sistemą, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, atsižvelgiant ir į išmokas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką. Valstybės narės taip pat turėtų siekti tolesnės konvergencijos, kad iki 2026 m. būtų laipsniškai pasiekta visiška konvergencija ;

(26a)

įgyvendinant BŽŪP teikiama pajamų parama yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių užtikrinti daugelio smulkiųjų ir šeimos ūkių stabilumą ir tvarumą visoje Europoje, tačiau, nors lūkesčiai ūkininkų atžvilgiu išaugo, piniginės išmokos nepadidėjo. Bendra BŽŪP skiriama Sąjungos biudžeto lėšų dalis mažėja, nors sektoriuje kylančios rinkos krizės ir tai, kad toliau mažėja aktyvių ūkininkų skaičius, tebekelia grėsmę sektoriaus išlikimui. Siekiant bendrojo BŽŪP tikslo ir įgyvendinant visų valstybių narių strateginius planus reikėtų saugoti šeimos ūkio modelį tinkamai atsižvelgiant į itin svarbų šio modelio vaidmenį formuojant kaimo socialinį gyvenimą ir daugelio kaimo gyventojų gyvenimo būdą. Šeimos ūkiai prisideda prie tvarios maisto produktų gamybos, gamtinių išteklių išsaugojimo, poreikių įvairinimo ir aprūpinimo maistu. Dėl didžiulio spaudimo, kurį daro globalizacija, pirmieji nukentės tie ūkininkai, kurie veikia pagal smulkiojo šeimos ūkio modelį. Tai būtų akivaizdus įrodymas, kad nepavyko pasiekti BŽŪP tikslų, ir susilpnintų argumentus remti BŽŪP ateityje. Todėl pagal BŽŪP strateginius planus ir juose nustatomus konkrečius tikslus reikėtų siekti išsaugoti tą ūkininkavimo modelį;

(28)

mažieji ūkiai tebėra Sąjungos žemės ūkio pagrindas, nes jie atlieka ypač svarbų vaidmenį remiant kaimo užimtumą ir prisideda prie teritorinio vystymosi. Siekiant skatinti tolygiau paskirstyti paramą ir mažinti administracinę naštą mažų sumų gavėjams, valstybės narės turėtų gebėti suteikti smulkiesiems ūkininkams galimybę pakeisti kitas tiesiogines išmokas suapvalinta išmokos suma, skiriama smulkiesiems ūkininkams;

(28)

mažieji ūkiai tebėra Sąjungos žemės ūkio pagrindas, nes jie atlieka ypač svarbų vaidmenį remiant kaimo užimtumą ir prisideda prie teritorinio vystymosi. Siekiant skatinti tolygiau paskirstyti paramą ir mažinti administracinę naštą mažų sumų gavėjams, valstybės narės turėtų gebėti suteikti smulkiesiems ūkininkams galimybę pakeisti tiesiogines išmokas suapvalinta išmokos suma, skiriama smulkiesiems ūkininkams. Tačiau, siekiant labiau sumažinti administracinę naštą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pirmiausia supaprastintą schemą automatiškai taikyti tam tikriems ūkininkams, suteikiant jiems galimybę nuo konkretaus termino atsisakyti šios schemos taikymo. Laikantis proporcingumo principo, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti supaprastintą sąlygų vykdymo patikrų sistemą supaprastintoje sistemoje dalyvaujantiems smulkiesiems ūkininkams;

(30a)

ekologinis ūkininkavimas plečiasi daugelyje valstybių narių ir jau įrodyta faktais, kad toks ūkininkavimas padeda kurti viešąsias gėrybes, išsaugoti ekosistemines paslaugas ir gamtos išteklius, sumažinti žaliavų sąnaudas, pritraukti jaunuosius ūkininkus, ypač moteris, kurti darbo vietas, išbandyti naujus verslo modelius, patenkinti socialinius poreikius ir atgaivinti kaimo vietoves. Vis dėlto ekologiškų produktų paklausa tebeauga sparčiau negu jų gamyba. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į jų BŽŪP strateginius planus būtų įtraukti tikslai, kurie padėtų didinti žemės ūkio paskirties žemės, valdomos pagal ekologinės gamybos metodus, dalį, kad būtų patenkinta ekologiškų produktų paklausa, ir išplėsti visą ekologiškų produktų tiekimo grandinę. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė finansuoti ekologinei gamybai skirtų žemės plotų kūrimą ir išlaikymą pasitelkiant kaimo plėtros priemones, ekologines sistemas arba ir vienas, ir kitas, ir užtikrinti, kad skirtas biudžetas atitiktų numatomą ekologinės gamybos augimą;

(31)

BŽŪP turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės didintų aplinkos apsaugos srityje pasiekiamus rezultatus, atsižvelgdamos į vietos poreikius ir į realias ūkininkų aplinkybes. Valstybės narės turėtų, skirdamos tiesiogines išmokas pagal BŽŪP strateginį planą, sukurti ekologines sistemas, kuriose savanoriškai dalyvautų ūkininkai ir kurios turėtų būti visiškai suderintos su kitomis susijusiomis intervencinėmis priemonėmis. Valstybės narės turėtų jas apibrėžti kaip išmokas, skiriamas skatinant teikti viešąsias gėrybes arba atlyginant už jų teikimą laikantis aplinkai ir klimatui naudingos žemės ūkio praktikos , arba kaip kompensaciją už tai, kad pradedama laikytis šios praktikos . Abiem atvejais jomis reikėtų siekti gerinti BŽŪP aplinkos ir klimato sričių veiklos rezultatus, todėl pagal jas turėtų būti siekiama daugiau negu vien laikytis privalomųjų reikalavimų, kurie jau nustatyti paramos sąlygų sistemoje. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti ekologines sistemas, kuriomis būtų remiama tokia žemės ūkio praktika kaip geresnis daugiamečių ganyklų ir kraštovaizdžio elementų tvarkymas, taip pat ekologinis ūkininkavimas. Šios sistemos gali apimti ir pradinio lygio sistemas, kurios gali būti taikomos su sąlyga, kad bus prisiimti didesnio užmojo kaimo plėtros įsipareigojimai;

(31)

BŽŪP turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės didintų aplinkos apsaugos srityje pasiekiamus rezultatus, atsižvelgdamos į vietos poreikius ir į realias ūkininkų aplinkybes. Valstybės narės turėtų, skirdamos tiesiogines išmokas pagal BŽŪP strateginį planą , remdamosi Komisijos parengtu klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos rūšių sąrašu, sukurti ekologines sistemas, kuriose savanoriškai dalyvautų ūkininkai ir kurios turėtų būti visiškai suderintos su kitomis susijusiomis intervencinėmis priemonėmis. Valstybės narės turėtų jas apibrėžti kaip išmokas, skiriamas skatinant teikti viešąsias gėrybes arba atlyginant už jų teikimą laikantis aplinkai ir klimatui naudingos žemės ūkio praktikos. Jomis reikėtų siekti gerinti BŽŪP aplinkos ir klimato sričių veiklos rezultatus, todėl pagal jas turėtų būti siekiama daugiau negu vien laikytis privalomųjų reikalavimų, kurie jau nustatyti paramos sąlygų sistemoje. Valstybės narės turėtų ekologinėms sistemoms atidėti tam tikrą procentinę savo tiesioginių išmokų asignavimų dalį. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti ekologines sistemas, kuriomis būtų remiami aplinkai palankūs gamybos modeliai, ypač ekstensyvioji gyvulininkystė, ir įvairi žemės ūkio praktika , pavyzdžiui, geresnis daugiamečių ganyklų ir daugiamečių kraštovaizdžio elementų tvarkymas, ir taikyti aplinkosauginio sertifikavimo sistemas, pvz., ekologinį ūkininkavimą , integruotą gamybą arba tausųjį žemės ūkį . Šios sistemos gali apimti kitokio pobūdžio priemones negu kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimai, arba to paties pobūdžio priemones, kurias galima laikyti pradinio lygio sistemomis – jos gali būti taikomos su sąlyga, kad bus prisiimti didesnio užmojo kaimo plėtros įsipareigojimai;

(33)

reikėtų užtikrinti, kad teikiant susietąją pajamų paramą būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų. Tai visų pirma reikalavimai pagal Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumą dėl aliejingųjų sėklų pagal GATT  (17) , taikytini atsižvelgiant į ES atskiro bazinio ploto, skirto aliejingųjų sėklų augalų auginimui, pokyčius po ES sudėties pasikeitimo. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai šiuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos išsamios tam skirtos taisyklės;

(35)

sektorinės intervencinės priemonės yra reikalingos, nes jomis padedama siekti BŽŪP tikslų ir stiprinamos sąveikos su kitomis BŽŪP priemonėmis. Pagal taikomą įgyvendinimo modelį būtiniausi reikalavimai dėl tokių sektorinių intervencinių priemonių turinio ir tikslų turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir neleisti susiklostyti nelygios ir nesąžiningos konkurencijos sąlygoms. Valstybės narės turėtų pagrįsti jų įtraukimą į savo BŽŪP strateginius planus ir užtikrinti, kad jos derėtų su kitomis intervencinėmis priemonėmis sektoriaus lygmeniu. Bendrosios intervencinių priemonių rūšys, nustatomos Sąjungos lygmeniu, turėtų būti skirtos šiems sektoriams: vaisių ir daržovių, vyno, bitininkystės produktų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, apynių ir kitų produktų, kurie bus nustatyti ir kuriems skirtų sektorinių programų parengimas, manoma, turėtų teigiamą poveikį siekiant kai kurių arba visų bendrųjų ir konkrečių BŽŪP tikslų, kurių siekiama šiuo reglamentu;

(35)

sektorinės intervencinės priemonės yra reikalingos, nes jomis padedama siekti BŽŪP tikslų ir stiprinama sąveika su kitomis BŽŪP priemonėmis. Pagal taikomą įgyvendinimo modelį būtiniausi reikalavimai dėl tokių sektorinių intervencinių priemonių turinio ir tikslų turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir neleisti susiklostyti nelygios ir nesąžiningos konkurencijos sąlygoms. Valstybės narės turėtų pagrįsti jų įtraukimą į savo BŽŪP strateginius planus ir užtikrinti, kad jos derėtų su kitomis intervencinėmis priemonėmis sektoriaus lygmeniu. Bendrosios intervencinių priemonių rūšys, nustatomos Sąjungos lygmeniu, turėtų būti skirtos šiems sektoriams: vaisių ir daržovių, vyno, bitininkystės produktų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, apynių ir kitų produktų, kurie bus nustatyti 39 straipsnyje ir kuriems skirtų sektorinių programų parengimas, manoma, turėtų teigiamą poveikį siekiant kai kurių arba visų bendrųjų ir konkrečių BŽŪP tikslų, kurių siekiama šiuo reglamentu;

(35a)

atsižvelgiant į bitininkystės sektoriui numatytų asignavimų didinimą ir pripažįstant svarbų šio sektoriaus vaidmenį biologinės įvairovės apsaugos ir maisto produktų gamybos srityse, taip pat yra logiška padidinti didžiausią Sąjungos bendro finansavimo ribą ir įtraukti naujas finansuoti tinkamas priemones, palankias sektoriaus vystymuisi;

(37)

kaimo plėtros intervencinių principai nustatomi Sąjungos lygmeniu, ypač pagrindiniai reikalavimai valstybėms narėms dėl atrankos kriterijų taikymo. Tačiau valstybės narės turėtų turėti pakankamai laisvės nustatyti konkrečias sąlygas pagal savo poreikius. Kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšys apima išmokas už aplinkos, klimato ir kitus valdymo įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės turėtų skatinti prisiimti savo teritorijose pagal savo nacionalinius, regionų ar vietos konkrečius poreikius. Valstybės narės turėtų skirti išmokas ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams, savanoriškai prisiimantiems valdymo įsipareigojimus, kuriais padedama švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir saugoti aplinką bei gerinti jos būklę, įskaitant vandens kokybę ir kiekį, oro kokybę, dirvožemį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, be kita ko, prisiimant savanoriškus įsipareigojimus „Natura 2000“ teritorijose ir remiant genetinę įvairovę. Parama išmokomis už valdymo įsipareigojimus gali būti teikiama ir pagal vietos iniciatyvas, integruotus ar bendradarbiavimo metodus bei rezultatais grindžiamas intervencines priemones;

(37)

kaimo plėtros intervencinių priemonių principai nustatomi Sąjungos lygmeniu, ypač pagrindiniai reikalavimai valstybėms narėms dėl atrankos kriterijų taikymo. Tačiau valstybės narės turėtų turėti pakankamai laisvės nustatyti konkrečias sąlygas pagal savo poreikius. Kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšys apima išmokas už aplinkos, klimato ir kitus valdymo įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės turėtų skatinti prisiimti savo teritorijose pagal savo nacionalinius, regionų ar vietos konkrečius poreikius. Valstybės narės turėtų skirti išmokas ūkininkams , ūkininkų grupėms ir kitiems žemės valdytojams, savanoriškai prisiimantiems valdymo įsipareigojimus, kuriais padedama švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir saugoti aplinką bei gerinti jos būklę, įskaitant vandens kokybę ir kiekį, oro kokybę, dirvožemį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, be kita ko, prisiimant savanoriškus įsipareigojimus „Natura 2000“ ir didelės gamtinės vertės teritorijose ir remiant genetinę įvairovę. Parama išmokomis už valdymo įsipareigojimus gali būti teikiama ir pagal vietos iniciatyvas, integruotus , kolektyvinius ar bendradarbiavimo metodus bei rezultatais grindžiamas intervencines priemones;

(37a)

siekiant užtikrinti Sąjungos ekosistemų atsparumą ir skatinti biologinę įvairovę, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama skirti išmokas tvariai žemės ūkio ir aplinkos apsaugos praktikai, klimato kaitos švelninimui ir genetinių išteklių pritaikymui, apsaugai ir gerinimui, visų pirma taikant tradicinius selekcijos metodus;

(38)

parama už prisiimamus valdymo įsipareigojimus gali apimti priemokas už ekologinį ūkininkavimą, skiriamas už ekologinei gamybai skirtų žemės plotų išlaikymą ir kūrimą; išmokas kitų rūšių intervencinėms priemonėms, kuriomis remiamos aplinkai palankios gamybos sistemos, tokios kaip agroekologija, taususis žemės ūkis ir integruota gamyba; miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugas bei miškų išsaugojimą; priemokas už miškus ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą; gyvūnų gerovę; genetinių išteklių išsaugojimą, tausų naudojimą ir vystymą. Valstybės narės gali pagal savo poreikius kurti ir kitas šios rūšies intervencinių priemonių sistemas. Šios rūšies išmokomis turėtų būti padengiamos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos tik dėl tokių įsipareigojimų, kurie viršija būtinąjį atitikties lygį pagal privalomus standartus ir reikalavimus, nustatytus Sąjungos bei nacionalinės teisės aktais, taip pat BŽŪP strateginiame plane nustatytas paramos sąlygas. Su šia intervencinių priemonių rūšimi susiję įsipareigojimai gali būti prisiimami iš anksto nustatytu metiniu arba daugiamečiu laikotarpiu, o tinkamai pagrįstais atvejais – daugiau kaip septyneriems metams;

(38)

parama už prisiimamus valdymo įsipareigojimus gali apimti priemokas už ekologinį ūkininkavimą, skiriamas už ekologinei gamybai skirtų žemės plotų išlaikymą ir kūrimą; išmokas kitų rūšių intervencinėms priemonėms, kuriomis remiamos aplinkai palankios gamybos sistemos, tokios kaip didelės gamtinės vertės ūkininkavimas, agroekologija, taususis žemės ūkis ir integruota gamyba; miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugas bei miškų išsaugojimą; priemokas už miškus ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą; tradicinių žemės ūkio kraštovaizdžių apsaugą, gyvūnų gerovę; genetinių išteklių išsaugojimą, tausų naudojimą ir vystymą. Valstybės narės gali pagal savo poreikius kurti ir kitas šios rūšies intervencinių priemonių sistemas ir stiprinti specialiai bitininkystės sektoriui skirtas agrarinės aplinkosaugos priemones, kurios tam tikruose Sąjungos regionuose jau taikomos, taip pat kurti naujas priemones . Šios rūšies išmokomis turėtų būti padengiamos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos tik dėl tokių įsipareigojimų, kurie viršija būtinąjį atitikties lygį pagal privalomus standartus ir reikalavimus, nustatytus Sąjungos bei nacionalinės teisės aktais, taip pat BŽŪP strateginiame plane nustatytas paramos sąlygas. Valstybės narės taip pat turėtų teikti finansines paskatas paramos gavėjams. Su šia intervencinių priemonių rūšimi susiję įsipareigojimai gali būti prisiimami iš anksto nustatytu metiniu arba daugiamečiu laikotarpiu, o tinkamai pagrįstais atvejais – daugiau kaip septyneriems metams;

(39)

miškininkystės priemonėmis turėtų būti padedama įgyvendinti Sąjungos miškų strategiją ir jos turėtų būti grindžiamos valstybių narių nacionalinėmis ar mažesnės apimties miškų programomis arba lygiavertėmis priemonėmis, kurios turėtų būti pagrįstos įsipareigojimais pagal Reglamentą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo [LULUCF reglamentas] , taip pat Ministrų konferencijose dėl Europos miškų apsaugos prisiimtais įsipareigojimais. Intervencinės priemonės turėtų būti grindžiamos miškotvarkos planais arba lygiavertėmis priemonėmis ir gali apimti miško plotų plėtrą ir tvarią miškotvarką, įskaitant miško veisimą ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą bei atkūrimą; miškų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gerinimą, atsižvelgiant į prisitaikymo poreikius; investicijas, daromas siekiant užtikrinti ir didinti miškų išsaugojimą ir atsparumą, taip pat miško ekosisteminių ir klimato srities paslaugų teikimą; paramos atsinaujinančiųjų išteklių energetikai ir bioekonomikai priemones ir investicijas;

(39)

miškininkystės priemonėmis turėtų būti plečiamas agrarinės miškininkystės sistemų naudojimas ir padedama įgyvendinti Sąjungos miškų strategiją, ir jos turėtų būti grindžiamos valstybių narių nacionalinėmis ar mažesnės apimties miškų programomis arba lygiavertėmis priemonėmis, kurios turėtų būti pagrįstos įsipareigojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/841  (1a), taip pat Ministrų konferencijose dėl Europos miškų apsaugos prisiimtais įsipareigojimais. Intervencinės priemonės turėtų būti grindžiamos tvarios miškotvarkos planais arba lygiavertėmis priemonėmis , skirtomis veiksmingai sugerti anglies dioksidą iš atmosferos kartu didinant biologinę įvairovę, ir gali apimti miško plotų plėtrą ir tvarią miškotvarką, įskaitant miško veisimą , gaisrų prevenciją ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą bei atkūrimą; miškų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gerinimą, atsižvelgiant į prisitaikymo poreikius; investicijas, daromas siekiant užtikrinti ir didinti miškų išsaugojimą ir atsparumą, taip pat miško ekosisteminių ir klimato srities paslaugų teikimą; paramos atsinaujinančiųjų išteklių energetikai ir bioekonomikai priemones ir investicijas;

(40)

siekiant užtikrinti teisingas pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungos teritorijoje, valstybės narės gali teikti paramą ūkininkams tose vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitokių vietovei būdingų kliūčių. Išmokoms už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis turėtų būti toliau taikoma 2014–2020 m. nustatyta kaimo plėtros politika. Siekiant didinti BŽŪP kuriamą Sąjungos pridėtinę vertę aplinkai ir stiprinti BŽŪP sąveikas su gamtai ir biologinei įvairovei skirtų investicijų finansavimu, būtina toliau taikyti atskirą priemonę, kuria siekiama kompensuoti paramos gavėjams už nepalankias sąlygas, susidariusias dėl „Natura 2000“ direktyvų ir Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Todėl reikėtų toliau teikti paramą ūkininkams ir miškų valdytojams, padedant jiems įveikti konkrečias nepalankias sąlygas, susidariusias dėl Direktyvos 2009/147/EB ir Direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo, ir kad jie prisidėtų prie veiksmingo „Natura 2000“ teritorijų valdymo. Taip pat reikėtų teikti paramą ūkininkams siekiant padėti įveikti nepalankias sąlygas upių baseinų teritorijose dėl Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Parama turėtų būti siejama su konkrečiais BŽŪP strateginiuose planuose aprašytais reikalavimais, kurie turi būti griežtesni negu atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl tokių išmokų ūkininkai negautų dvigubo finansavimo kartu su parama pagal ekologines sistemas. Be to, į konkrečius „Natura 2000“ teritorijų poreikius valstybės narės turėtų atsižvelgti visame savo BŽŪP strateginiame plane ;

(40)

siekiant užtikrinti teisingas pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungos teritorijoje, valstybės narės gali teikti paramą ūkininkams tose vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitokių vietovei būdingų kliūčių , įskaitant kalnų ir salų regionus . Išmokoms už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis turėtų būti toliau taikoma 2014–2020 m. nustatyta kaimo plėtros politika. Siekiant didinti BŽŪP kuriamą Sąjungos pridėtinę vertę aplinkai ir stiprinti BŽŪP sąveiką su gamtai ir biologinei įvairovei skirtų investicijų finansavimu, būtina toliau taikyti atskirą priemonę, kuria siekiama kompensuoti paramos gavėjams už nepalankias sąlygas, susidariusias dėl Tarybos direktyvos 92/43/EEB  (1a) įgyvendinimo „Natura 2000“ teritorijose ir Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Todėl reikėtų toliau teikti paramą ūkininkams ir miškų valdytojams, padedant jiems įveikti konkrečias nepalankias sąlygas, susidariusias dėl Direktyvos 2009/147/EB ir Direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo, ir kad jie prisidėtų prie veiksmingo „Natura 2000“ teritorijų valdymo. Taip pat reikėtų teikti paramą ūkininkams siekiant padėti įveikti nepalankias sąlygas upių baseinų teritorijose dėl Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Parama turėtų būti siejama su konkrečiais BŽŪP strateginiuose planuose aprašytais reikalavimais, kurie turi būti griežtesni negu atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl tokių išmokų ūkininkai negautų dvigubo finansavimo kartu su parama pagal ekologines sistemas ir kad kartu strateginiuose planuose būtų suteikta pakankamai lankstumo, kad būtų lengviau užtikrinti įvairių intervencinių priemonių papildomumą . Be to, į konkrečius „Natura 2000“ teritorijų poreikius valstybės narės turėtų atsižvelgti visais savo BŽŪP strateginių planų rengimo etapais ;

(41)

BŽŪP tikslų taip pat reikėtų siekti parama investicijoms – gamybinėms ir negamybinėms investicijoms ūkiuose ir ne tik ūkiuose . Tokios investicijos gali būti, inter alia, skirtos su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra, modernizavimu ar prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiai infrastruktūrai, įskaitant prieigą prie ūkių ir miškų žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, agrarinės miškininkystės praktiką, energijos ir vandens tiekimą ir taupymą. Siekiant geriau užtikrinti, kad BŽŪP strateginiai planai derėtų su Sąjungos tikslais, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, į šį reglamentą įtraukiamas vengtinų investicijų sričių sąrašas;

(41)

BŽŪP tikslų taip pat reikėtų siekti parama investicijoms – gamybinėms ir negamybinėms investicijoms , kuriomis siekiama sustiprinti ūkio atsparumą . Tokios investicijos gali būti, inter alia, skirtos su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra, modernizavimu ar prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiai infrastruktūrai, įskaitant prieigą prie ūkių ir miškų žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, agrarinės miškininkystės praktiką, energijos ir vandens tiekimą ir taupymą. Siekiant geriau užtikrinti, kad BŽŪP strateginiai planai derėtų su Sąjungos tikslais, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, į šį reglamentą įtraukiamas vengtinų investicijų sričių sąrašas;

(42)

atsižvelgiant į tai, kad reikia išspręsti investicijų stokos problemą Sąjungos žemės ūkio sektoriuje ir gerinti prioritetinių grupių, ypač jaunųjų ūkininkų ir naujų žemės ūkio sektoriaus dalyvių, kurių rizika didesnė, galimybes naudotis finansinėmis priemonėmis, reikėtų skatinti naudotis „InvestEU“ garantija ir derinti dotacijas su finansinėmis priemonėmis. Kadangi finansinių priemonių naudojimas įvairiose valstybėse narėse nemažai skiriasi dėl skirtumų, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, bankų sektoriaus raida, rizikos kapitalo prieinamumu, viešojo administravimo institucijų informuotumu ir galimų paramos gavėjų buvimu, valstybės narės turėtų BŽŪP strateginiame plane nustatyti tinkamas siektinas reikšmes, paramos gavėjus ir lengvatines sąlygas, taip pat kitas galimas tinkamumo finansuoti taisykles;

(42)

atsižvelgiant į tai, kad reikia išspręsti investicijų stokos problemą Sąjungos žemės ūkio sektoriuje ir gerinti prioritetinių grupių, ypač jaunųjų ūkininkų ir naujų žemės ūkio sektoriaus dalyvių, kurių rizika didesnė, galimybes naudotis finansinėmis priemonėmis, reikėtų skatinti derinti dotacijas su finansinėmis priemonėmis. Kadangi finansinių priemonių naudojimas įvairiose valstybėse narėse nemažai skiriasi dėl skirtumų, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, bankų sektoriaus raida, rizikos kapitalo prieinamumu, viešojo administravimo institucijų informuotumu ir galimų paramos gavėjų buvimu, valstybės narės turėtų BŽŪP strateginiame plane nustatyti tinkamas siektinas reikšmes, paramos gavėjus ir lengvatines sąlygas, taip pat kitas galimas tinkamumo finansuoti taisykles;

(43)

jauniesiems ūkininkams ir naujiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams vis dar kyla nemažai kliūčių dėl sunkumų gauti žemės, didelių kainų ir ribotų galimybių gauti kreditą. Jų verslui didesnę grėsmę kelia kainų (tiek žaliavų, tiek produkcijos kainų) nepastovumas, jie taip pat turi didelių poreikių mokytis, įgyti verslumo ir rizikos valdymo įgūdžių. Todėl būtina toliau remti naujo verslo ir naujų ūkių kūrimą. Valstybės narės turėtų vadovautis strateginiu požiūriu ir nustatyti aiškią ir nuoseklią intervencinių priemonių grupę, skirtą kartų kaitai remti pagal konkretų tam skirtą tikslą. Šiuo tikslu valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti lengvatines sąlygas, kuriomis finansinėmis priemonėmis gali naudotis jaunieji ūkininkai ir nauji žemės ūkio sektoriaus dalyviai, ir turėtų savo BŽŪP strateginiame plane rezervuoti tam skirtą bent 2 % metinio tiesioginių išmokų paketo dydžio sumą. Reikėtų iki 100 000  EUR padidinti didžiausią galimą jaunųjų ūkininkų įsisteigimo ir kaimo verslo kūrimo paramos sumą ir numatyti, kad šią paramą galima gauti ir pagal finansinę priemonę arba kartu naudojantis ir šia paramos forma;

(43)

jauniesiems ūkininkams ir naujiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams vis dar kyla nemažai kliūčių dėl sunkumų gauti žemės, didelių kainų ir ribotų galimybių gauti kreditą. Jų verslui didesnę grėsmę kelia kainų (tiek žaliavų, tiek produkcijos kainų) nepastovumas, jie taip pat turi didelių poreikių mokytis, įgyti verslumo ir rizikos prevencijos bei valdymo įgūdžių. Todėl būtina toliau remti naujo verslo ir naujų ūkių kūrimą. Valstybės narės turėtų vadovautis strateginiu požiūriu ir nustatyti aiškią ir nuoseklią intervencinių priemonių grupę, skirtą kartų kaitai remti pagal konkretų tam skirtą tikslą. Šiuo tikslu valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti lengvatines sąlygas, kuriomis finansinėmis priemonėmis gali naudotis ūkininkai ir nauji žemės ūkio sektoriaus dalyviai, ir turėtų savo BŽŪP strateginiame plane rezervuoti tam skirtą bent 2 % metinio tiesioginių išmokų paketo dydžio sumą pagal pirmą ramstį . Reikėtų iki 100 000  EUR padidinti didžiausią galimą jaunųjų ūkininkų įsisteigimo ir kaimo verslo kūrimo paramos sumą ir numatyti, kad šią paramą galima gauti ir pagal finansinę priemonę arba kartu naudojantis ir šia paramos forma;

(44)

atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas rizikos valdymo priemones, turėtų būti išlaikytas draudimo įmokų kompensavimas ir savitarpio pagalbos fondai, finansuojami iš EŽŪFKP. Savitarpio pagalbos fondų kategorija apima ir tuos fondus, kurių veikla susijusi su gamybos nuostolių kompensavimu, ir bendras bei konkrečių sektorių pajamų stabilizavimo priemones, siejamas su pajamų praradimu;

(44)

atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas rizikos valdymo priemones, turėtų būti išlaikytas draudimo įmokų kompensavimas ir savitarpio pagalbos fondai, finansuojami iš EŽŪFKP. Savitarpio pagalbos fondų kategorija apima ir tuos fondus, kurių veikla susijusi su gamybos nuostolių kompensavimu, ir bendras bei konkrečių sektorių pajamų stabilizavimo priemones, siejamas su pajamų praradimu. Siekiant rizikos valdymo priemones pritaikyti prie ūkininkų patiriamų iššūkių, visų pirma prie klimato kaitos, į BŽŪP priemonių paketą reikėtų įtraukti kompensacijas už išlaidas ir nuostolius, kuriuos ūkininkai patiria taikydami kovos su gyvūnų ligomis ir augalų kenkėjais priemones, taip pat nuostolius, kuriuos dėl išorinio ir nuo jų nepriklausančio užterštumo patiria ekologiniu ūkininkavimu besiverčiantys ūkininkai. Vis dėlto būtina užtikrinti iš EŽŪFKP finansuojamų intervencinių priemonių suderinamumą su nacionalinėmis rizikos valdymo sistemomis;

(45)

teikiama parama turėtų suteikti galimybę pradėti ir įgyvendinti bent dviejų subjektų bendradarbiavimą siekiant BŽŪP tikslų. Parama gali apimti visus tokio bendradarbiavimo aspektus, tokius kaip kokybės sistemų kūrimas; kolektyviniai veiksmai aplinkos ir klimato srityse; trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimas; bandomieji projektai; veiklos grupių projektai pagal Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) vietos plėtros projektus, pažangieji kaimai, pirkėjų klubai ir kolektyvai, kuriuose keičiamasi žemės ūkio technika; ūkių partnerystės grupės; miškotvarkos planai; tinklai ir grupės; socialinis ūkininkavimas, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla; veiksmai pagal LEADER; gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų steigimas, taip pat kitų formų bendradarbiavimas, kuris laikomas reikalingu konkretiems BŽŪP tikslams pasiekti;

(45)

teikiama parama turėtų suteikti galimybę pradėti ir įgyvendinti bent dviejų subjektų bendradarbiavimą siekiant BŽŪP tikslų. Parama gali apimti visus tokio bendradarbiavimo aspektus, tokius kaip kokybės sistemų kūrimas , sertifikavimo sąnaudos, viešinimas ir priežiūra ; kolektyviniai veiksmai aplinkos ir klimato srityse; trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimas; bandomieji projektai; veiklos grupių projektai pagal Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) vietos plėtros projektus, pažangieji kaimai, pirkėjų klubai ir kolektyvai, kuriuose keičiamasi žemės ūkio technika; ūkių partnerystės grupės; miškotvarkos planai , įskaitant agrarinę miškininkystę ; tinklai ir grupės; socialinis ūkininkavimas, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla; veiksmai pagal LEADER; gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų steigimas, įskaitant gamintojų grupes, pripažįstamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012  (1a) , taip pat kitų formų bendradarbiavimas, kuris laikomas reikalingu konkretiems BŽŪP tikslams pasiekti . Siekiant skatinti kartų kaitą, reikėtų apsvarstyti galimybę ūkininkams, kurie nori nutraukti ūkininkavimą iki įstatymuose nustatyto pensinio amžiaus ir ketina perduoti savo ūkį bendradarbiaujančiam jaunajam ūkininkui, skirti specialią paramą;

(47)

EŽŪGF lėšomis turėtų būti toliau finansuojamos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės ir sektorinės intervencinės priemonės, o iš EŽŪFKP turėtų būti toliau finansuojamos kaimo plėtros intervencinės priemonės, kaip apibūdinta šiame reglamente. BŽŪP finansinio valdymo taisyklės turėtų būti atskirai nustatytos abiem fondams ir kiekvieno iš jų remiamai veiklai, atsižvelgiant į tai, kad nauju įgyvendinimo modeliu valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo ir subsidiarumo siekiant savų tikslų. Šiame reglamente nustatytų rūšių intervencinės priemonės turėtų apimti laikotarpį nuo 2021  m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.;

(47)

EŽŪGF lėšomis turėtų būti toliau finansuojamos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės ir sektorinės intervencinės priemonės, o iš EŽŪFKP turėtų būti toliau finansuojamos kaimo plėtros intervencinės priemonės, kaip apibūdinta šiame reglamente. BŽŪP finansinio valdymo taisyklės turėtų būti atskirai nustatytos abiem fondams ir kiekvieno iš jų remiamai veiklai, atsižvelgiant į tai, kad nauju įgyvendinimo modeliu valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo ir subsidiarumo siekiant savų tikslų. Šiame reglamente nustatytų rūšių intervencinės priemonės turėtų apimti laikotarpį nuo 2022  m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.;

(48)

parama tiesioginėms išmokoms pagal BŽŪP strateginius planus turėtų būti skiriama neviršijant šiuo reglamentu nustatytų nacionalinių asignavimų dydžio. Šie nacionaliniai asignavimai turėtų atitikti tolesnius pokyčius laipsniškai didinant asignavimus toms valstybėms narėms, kuriose paramos už hektarą dydis yra mažiausias, iki bus panaikinta 50 % likusio skirtumo iki 90 % Sąjungos vidurkio. Siekiant atsižvelgti į išmokų mažinimo mechanizmą ir jį taikant gautų lėšų panaudojimą valstybėje narėje, reikėtų leisti, kad bendri preliminarūs finansiniai asignavimai per metus pagal valstybės narės BŽŪP strateginį planą galėtų būti didesni už nacionalinį asignavimą;

(48)

EŽŪGF neturėtų remti veiklos, kuri kenkia aplinkai arba kuri neatitinka su klimatu ir aplinka susijusių tikslų, derančių su tvaraus žemės ūkio valdymo principais. Parama tiesioginėms išmokoms pagal BŽŪP strateginius planus turėtų būti skiriama neviršijant šiuo reglamentu nustatytų nacionalinių asignavimų dydžio. Šie nacionaliniai asignavimai turėtų atitikti tolesnius pokyčius laipsniškai didinant asignavimus toms valstybėms narėms, kuriose paramos už hektarą dydis yra mažiausias, iki bus panaikinta 50 % likusio skirtumo iki 90 % Sąjungos vidurkio. Siekiant atsižvelgti į išmokų mažinimo mechanizmą ir jį taikant gautų lėšų panaudojimą valstybėje narėje, reikėtų leisti, kad bendri preliminarūs finansiniai asignavimai per metus pagal valstybės narės BŽŪP strateginį planą galėtų būti didesni už nacionalinį asignavimą;

(49)

siekiant palengvinti EŽŪFKP lėšų valdymą, turėtų būti nustatyta su valstybių narių viešosiomis išlaidomis susieta bendra EŽŪFKP paramos įnašo norma. Konkrečios įnašų normos turėtų būti nustatomos tam tikrų rūšių veiksmams, atsižvelgiant į ypatingą tų veiksmų svarbą arba jų pobūdį. Siekiant sumažinti konkrečias kliūtis , atsiradusias dėl išsivystymo lygio, atokumo ir izoliuotumo , turėtų būti nustatyta atitinkama EŽŪFKP įnašo norma mažiau išsivysčiusiems regionams , SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms ;

(49)

siekiant palengvinti EŽŪFKP lėšų valdymą, turėtų būti nustatyta su valstybių narių viešosiomis išlaidomis susieta bendra EŽŪFKP paramos įnašo norma. Konkrečios įnašų normos turėtų būti nustatomos tam tikrų rūšių veiksmams, atsižvelgiant į ypatingą tų veiksmų svarbą arba jų pobūdį. Siekiant sušvelninti konkrečius suvaržymus , kylančius dėl išsivystymo lygio, atokiausių regionų, nurodytų SESV 349 straipsnyje, ir mažųjų Egėjo jūros salų , kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 229/2013  (1a) 1 straipsnio 2 dalyje , atokumo ir izoliuotumo, šiems regionams turėtų būti nustatytas didesnis EŽŪFKP įnašo lygis ;

(49a)

turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyti objektyvūs regionų ir vietovių suskirstymo į kategorijas paramai iš EŽŪFKP gauti kriterijai. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant regionus ir vietoves remiamasi bendra regionų klasifikavimo sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003  (1a) . Siekiant užtikrinti tinkamą paramą, visų pirma išspręsti mažiau išsivysčiusių regionų problemas ir regioninius skirtumus valstybėse narėse, turėtų būti naudojami naujausi klasifikatoriai ir duomenys;

(50)

EŽŪFKP neturėtų teikti paramos tokioms investicijoms , kurios pakenktų aplinkai. Todėl būtina šiame reglamente nustatyti tam tikras paramos neskyrimo taisykles, taip pat galimybę išsamiau nustatyti šias garantijas deleguotaisiais aktais. Visų pirma EŽŪFKP neturėtų finansuoti tokių investicijų į  drėkinimą , kuriomis nepadedama pasiekti ar išlaikyti geros susijusio vandens telkinio ar telkinių būklės, ir tokių investicijų į  miško veisimą , kurios neatitinka klimato ir aplinkos apsaugos tikslų pagal tvarios miškotvarkos principus ;

(50)

EŽŪFKP turėtų teikti pirmenybę investicijų, kurios naudingos tiek ekonomikai, tiek aplinkai , paramai, tačiau neturėtų būti remiamos aplinkai kenksmingos investicijos, arba kurios neatitinka su klimatu, aplinka, gyvūnų gerove ir biologine įvairove susijusių tikslų. Turėtų būti skatinamos investicijos, kurios teikia tiek ekonominę naudą, tiek naudą aplinkai. Todėl būtina šiame reglamente nustatyti tam tikras konkretesnes paramos neskyrimo taisykles, taip pat galimybę išsamiau nustatyti šias garantijas deleguotaisiais aktais. Kitaip tariant, EŽŪGF neturėtų finansuoti investicijų į  miško veisimą , jei jos neatitinka klimato ir aplinkos apsaugos tikslų pagal tvarios miškotvarkos principus. Taip pat EŽŪFKP neturėtų finansuoti investicijų į drėkinimą, kuriomis nepadedama siekti arba išlaikyti geros susijusio vandens telkinio ar telkinių būklės. Valstybės narės turėtų užtikrinti aktyvų valdžios institucijų vaidmenį ekologijos ir miškų gaisrų valdymo srityje, joms imantis bet kokių miško įveisimo ar miško atkūrimo veiksmų ir stiprinant neprivalomų prevencinių priemonių ir žemės naudojimo valdymo vaidmenį;

(51a)

siekiant, kad Sąjunga būtų nepriklausoma nuo augalinių baltymų importo, BŽŪP tikslas, remiantis Atsinaujinančiųjų išteklių energijos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB  (1a) (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva), yra skatinti biodegalų, gautų iš baltyminių augalų aliejingųjų sėklų šalutinių produktų, naudojimą;

(51b)

iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) neturėtų būti teikiama parama ūkininkams, kurių veikla apima bulių veisimą bulių kautynėms. Toks finansavimas akivaizdžiai pažeistų Europos konvencija dėl gyvūnų, laikomų ūkininkavimo tikslams, apsaugos;

(52)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita pagal Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šia programa bus padedama integruoti veiksmus klimato kaitos srityje į Sąjungos politiką ir pasiekti bendrąjį tikslą, kad 25 % ES biudžeto išlaidų būtų patiriama padedant siekti klimato tikslų. Prognozuojama, kad pagal BŽŪP imantis veiksmų 40 % BŽŪP bendro finansinio paketo bus skirta su klimatu susijusiems tikslams siekti. Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant ir įgyvendinant programą, o dar kartą įvertinti atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūras;

(52)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita pagal Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šia programa bus padedama integruoti veiksmus klimato kaitos srityje į Sąjungos politiką , palaipsniui nutraukti aplinkai kenksmingas subsidijas ir pasiekti bendrąjį tikslą, kad ne mažiau kaip 30 % ES biudžeto išlaidų būtų skiriama klimato tikslams siekti. Pagal BŽŪP imantis veiksmų ne mažiau kaip 40 % BŽŪP bendro finansinio paketo turėtų būti skirta su klimatu susijusiems tikslams siekti. Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant ir įgyvendinant programą, o dar kartą įvertinti atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūras;

(54)

siekiant didinti Sąjungos pridėtinę vertę ir išsaugoti veikiančią žemės ūkio vidaus rinką, taip pat siekiant minėtų bendrųjų ir konkrečių tikslų, valstybės narės pagal šį reglamentą neturėtų priimti sprendimų pavieniui, o turėtų tai daryti pagal sistemingą procesą, kurį atliekant turėtų būti parengtas BŽŪP strateginis planas. Sąjungos taisyklėmis „iš viršaus į apačią“ turėtų būti nustatyti konkretūs visos ES BŽŪP tikslai, pagrindinės intervencinių priemonių rūšys, veiklos rezultatų planas ir valdymo struktūra. Tokiu užduočių paskirstymu siekiama užtikrinti, kad investuotus finansinius išteklius visiškai atitiktų pasiekti rezultatai;

(54)

siekiant didinti Sąjungos pridėtinę vertę ir išsaugoti veikiančią žemės ūkio vidaus rinką, taip pat siekiant minėtų bendrųjų ir konkrečių tikslų, valstybės narės pagal šį reglamentą neturėtų priimti sprendimų pavieniui, o turėtų tai daryti vykdydamos sistemingą procesą, per kurį būtų parengtas BŽŪP strateginis planas. Sąjungos taisyklėmis „iš viršaus į apačią“ turėtų būti nustatyti konkretūs visos Sąjungos BŽŪP tikslai, pagrindinės intervencinių priemonių rūšys, veiklos rezultatų planas ir valdymo struktūra. Tokiu užduočių paskirstymu siekiama užtikrinti, kad investuotus finansinius išteklius visiškai atitiktų pasiekti rezultatai;

(55)

siekiant užtikrinti aiškų strateginį šių BŽŪP strateginių planų pobūdį ir palengvinti ryšius su kita Sąjungos politika ir ypač su nustatytais ilgalaikiais nacionaliniais uždaviniais pagal Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius susitarimus, kaip antai dėl klimato kaitos, miškų, biologinės įvairovės ir vandens, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti parengtas tik vienas bendras BŽŪP strateginis planas;

(55)

siekiant užtikrinti aiškų strateginį šių BŽŪP strateginių planų pobūdį ir palengvinti ryšius su kita Sąjungos politika ir ypač su nustatytais ilgalaikiais nacionaliniais uždaviniais pagal Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius susitarimus, kaip antai dėl klimato kaitos, miškų, biologinės įvairovės ir vandens, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti parengtas tik vienas bendras BŽŪP strateginis planas . Atsižvelgiant į valstybių narių administracinę struktūrą, strateginis planas, kai tinkama, turėtų apimti konkretiems regionams skirtas kaimo plėtros intervencines priemones;

(55a)

būtina, kad BŽŪP strateginiuose planuose būtų nustatyta aiški, paprasta ir nedviprasmiška sistema, siekiant išvengti perteklinio nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens politikos reglamentavimo;

(55b)

naujas įgyvendinimo modelis neturėtų kelti abejonių dėl bendrosios rinkos vientisumo ar istoriškai europinio pobūdžio BŽŪP, kuri turi likti iš tikrųjų bendra politika, užtikrinanti Sąjungos požiūrį ir vienodas sąlygas;

(55c)

laikydamosi SESV 208 straipsnio, Sąjunga ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, įgyvendinant visas BŽŪP intervencines priemones, būtų atsižvelgiama į vystomojo bendradarbiavimo tikslus ir paisoma teisės į maistą bei teisės į vystymąsi; valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad BŽŪP strateginiais planais būtų kuo labiau prisidėta prie to, kad būtų laiku pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarime nustatyti tikslai, taip pat Europos žaliojo kurso tikslai, Sąjungos įsipareigojimai aplinkos apsaugos ir klimato srityse ir Europos Parlamento ir Tarybos priimti taikomi teisės aktai, pagrįsti strategija „nuo lauko iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija;

(56)

per savo BŽŪP strateginių planų rengimo procesą valstybės narės turėtų analizuoti savo konkrečią padėtį ir poreikius, nustatyti siektinas reikšmes, susietas su BŽŪP tikslų pasiekimu, ir planuoti intervencines priemones, kuriomis bus galima pasiekti tas siektinas reikšmes, kartu jas derinant prie nacionalinių ir konkrečių regioninių aplinkybių, be kita ko, ir atokiausiuose regionuose pagal SESV 349 straipsnį. Tokiu procesu turėtų būti skatinamas didesnis subsidiarumas bendroje Sąjungos sistemoje ir kartu reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ir nustatytų BŽŪP tikslų. Todėl reikėtų nustatyti taisykles dėl BŽŪP strateginių planų struktūros ir turinio;

(56)

per savo BŽŪP strateginių planų rengimo procesą valstybės narės turėtų analizuoti savo konkrečią padėtį ir poreikius, nustatyti realistiškas siektinas reikšmes, susietas su BŽŪP tikslų pasiekimu, ir planuoti intervencines priemones, kuriomis bus galima pasiekti tas siektinas reikšmes, kartu suteikiant tikrumą galutiniams naudos gavėjams ir jas derinant prie nacionalinių ir konkrečių regioninių aplinkybių, be kita ko, ir atokiausiuose regionuose pagal SESV 349 straipsnį. Tokiu procesu turėtų būti skatinamas didesnis subsidiarumas bendroje Sąjungos sistemoje ir kartu reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ir nustatytų BŽŪP tikslų. Todėl reikėtų nustatyti taisykles dėl BŽŪP strateginių planų struktūros ir turinio . Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatyti valstybių narių siektini rodikliai, tinkamai suplanuotos intervencinės priemonės ir jų įnašas siekiant BŽŪP tikslų būtų kuo didesnis, būtina BŽŪP strateginių planų rengimo strategiją pagrįsti išankstine vietos aplinkybių analize ir su BŽŪP tikslais susijusių poreikių vertinimu, kartu užtikrinant politikos bendrumą. Prieš pradedant įgyvendinti BŽŪP strateginius planus būtina užtikrinti ūkininkų ir ūkininkų organizacijų dalyvavimą;

(57)

siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatytos valstybių narių siektinos reikšmės, būtų tinkamai suplanuotos intervencinės priemonės ir jų įnašas siekiant BŽŪP tikslų būtų kuo didesnis, būtina pagrįsti strategiją, pagal kurią rengiami BŽŪP strateginiai planai, išankstine vietos aplinkybių analize ir su BŽŪP tikslais susijusių poreikių vertinimu;

(57)

taip pat svarbu, kad BŽŪP strateginiai planai galėtų tinkamai atspindėti valstybių narių sąlygų, struktūrų (tiek vidaus, tiek išorės) ir rinkos padėties pokyčius ir kad jie laikui bėgant atitinkamai galėtų būti koreguojami;

(58)

BŽŪP strateginiais planais turėtų būti siekiama užtikrinti didesnį daugelio įvairių BŽŪP priemonių nuoseklumą, nes į juos turėtų būti įtrauktos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, sektorinės intervencinės priemonės ir kaimo plėtros intervencinės priemonės. Jais taip pat turėtų būti užtikrintas ir įrodytas valstybių narių pasirinktų sprendimų suderinimas ir tinkamumas, atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus ir tikslus. Todėl juose turėtų būti nustatyta į rezultatus orientuota intervencijos strategija, grindžiama konkrečių BŽŪP tikslų, įskaitant su tais tikslais susietas kiekybiškai išreikštas siektinas reikšmes, siekimu. Šios siektinos reikšmės, kad jas būtų galima stebėti kiekvienais metais , turėtų būti pagrįstos rezultato rodikliais;

(58)

BŽŪP strateginiais planais turėtų būti siekiama užtikrinti didesnį daugelio įvairių BŽŪP priemonių nuoseklumą, nes į juos turėtų būti įtrauktos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, sektorinės intervencinės priemonės ir kaimo plėtros intervencinės priemonės. Jais taip pat turėtų būti užtikrintas ir įrodytas valstybių narių pasirinktų sprendimų suderinimas ir tinkamumas, atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus ir tikslus. Todėl juose turėtų būti nustatyta į rezultatus orientuota intervencijos strategija, grindžiama konkrečių BŽŪP tikslų, įskaitant su tais tikslais susietas kiekybiškai išreikštas siektinas reikšmes, siekimu. Šios siektinos reikšmės, kad jas būtų galima stebėti, turėtų būti pagrįstos rezultato rodikliais;

(58a)

esamos žinių bazės informacijos kiekis ir kokybė pernelyg skiriasi, kad būtų galima stebėti šio reglamento 6 straipsnyje nustatytus konkrečius tikslus. Kai kuriais konkrečiais tikslais, visų pirma biologinės įvairovės stebėsenos tikslais, žinių bazė šiuo metu yra silpna arba nepakankamai pritaikyta siekiant nustatyti patikimus poveikio rodiklius, pavyzdžiui, apdulkintojų ir pasėlių biologinės įvairovės rodiklius. Atitinkamai 6 straipsnyje ir I priede visai Sąjungai nustatyti konkretūs tikslai ir rodikliai turėtų būti grindžiami bendra arba palyginama žinių baze ir metodika visose valstybėse narėse. Komisija turėtų nustatyti sritis, kuriose trūksta žinių arba kuriose žinių bazė yra nepakankamai pritaikyta BŽŪP poveikio stebėsenai. Ji turėtų naudoti Sąjungos biudžetą, kad būtų galima bendrai reaguoti į su žiniomis susijusias ir stebėsenos kliūtis, susijusias su visais pagal 6 straipsnį nustatytais konkrečiais tikslais ir rodikliais. Komisija turėtų parengti ataskaitą šiuo klausimu ir viešai paskelbti savo išvadas;

(59)

pagal pasirinktą strategiją taip pat turėtų būti akcentuojamas ir pačių BŽŪP priemonių tarpusavio papildomumas, ir suderinamumas su kitų sričių Sąjungos politika. Visų pirma, kiekviename BŽŪP strateginiame plane reikėtų , kai tinka, atsižvelgti į aplinkos ir klimato teisės aktus ir apibūdinti tais teisės aktais pagrįstus nacionalinius planus ; tai turėtų būti daroma atliekant dabartinės padėties analizę (SSGG analizę). Reikėtų sudaryti teisės aktų, į kuriuos reikėtų daryti konkrečias nuorodas BŽŪP strateginiame plane, sąrašą;

(59)

pagal pasirinktą strategiją taip pat turėtų būti akcentuojamas ir pačių BŽŪP priemonių tarpusavio papildomumas, ir suderinamumas su kitų sričių , įskaitant sanglaudos, Sąjungos politika. Visų pirma, kiekviename BŽŪP strateginiame plane reikėtų atsižvelgti į aplinkos ir klimato teisės aktus ir Sąjungos įsipareigojimą užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui, o tais teisės aktais pagrįstus nacionalinius planus derėtų aptarti atliekant dabartinės padėties analizę (SSGG analizę). Reikėtų sudaryti teisės aktų, į kuriuos reikėtų daryti konkrečias nuorodas BŽŪP strateginiame plane, sąrašą;

(59a)

kadangi pajamų rėmimo sistema atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ūkių ekonominį gyvybingumą, tikslinga atsižvelgti į socialinį poveikį, kurį BŽŪP turi darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse. Dėl tos priežasties rengdamos strateginius planus valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į poveikį užimtumui, kurį įmonė turės tam tikrai sričiai. Rengiant ir įgyvendinant atitinkamas politikos priemones pirmenybę reikėtų teikti priemonėms ir veiklai, kurias vykdant sukuriama daugiau darbo vietų;

(60)

kadangi valstybėms narėms turėtų būti suteikta lankstumo, kad būtų galima, remiantis nustatytu nacionaliniu pagrindu , rinktis perduoti dalį BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo užduočių regioniniam lygmeniui siekiant lengviau koordinuoti darbą tarp regionų sprendžiant visos šalies problemas, BŽŪP strateginiuose planuose turėtų būti aprašyta nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąveika;

(60)

kadangi valstybėms narėms turėtų būti suteikta lankstumo, kad būtų galima, pasitelkus nustatytą nacionalinį pagrindą atitinkančias kaimo plėtros intervencinių priemonių programas , rinktis perduoti dalį BŽŪP strateginio plano rengimo ir įgyvendinimo užduočių regioniniam lygmeniui, siekiant lengviau koordinuoti darbą tarp regionų sprendžiant visos šalies problemas, BŽŪP strateginiuose planuose turėtų būti aprašyta nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąveika;

(68a)

vanduo yra pagrindinis žemės ūkio gamybos veiksnys. Todėl vandens išteklių valdymas yra labai svarbus aspektas ir jį reikia tobulinti. Be to, klimato kaita dėl dažnesnių ir intensyvesnių sausrų, taip pat smarkių liūčių laikotarpių turės didelį poveikį vandens ištekliams. Vandens kaupimas rudenį ir žiemą yra tinkamas sprendimas. Be to, vandens telkiniai padeda kurti biologinei įvairovei palankią aplinką. Taip pat jie padeda išsaugoti gyvą dirvožemį ir pakankamą vandens lygį vandentakiuose ir taip sudaryti palankias sąlygas vandens organizmams;

(69)

už kiekvieno BŽŪP strateginio plano valdymą ir įgyvendinimą turėtų būti atsakinga vadovaujančioji institucija. Jos pareigos turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Vadovaujančioji institucija turėtų gebėti perduoti dalį savo pareigų, kartu išlaikydama atsakomybę už valdymo efektyvumą ir tinkamumą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant BŽŪP strateginius planus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, pagal Europos Parlamento ir Tarybos [reglamentą (ES, Euratomas) X] [naujas Finansinis reglamentas] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) X [naujas Horizontalusis reglamentas];

(69)

už kiekvieno BŽŪP strateginio plano valdymą ir įgyvendinimą turėtų būti atsakinga vadovaujančioji institucija. Vis dėlto jeigu su kaimo plėtros politika susiję elementai perkeliami į regionų lygmenį, valstybės narės turėtų galėti steigti regionines vadovaujančiąsias institucijas. Jų pareigos turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Vadovaujančiosios institucijos turėtų gebėti perduoti dalį savo pareigų, kartu išlaikydamos atsakomybę už valdymo efektyvumą ir tinkamumą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant BŽŪP strateginius planus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, pagal Europos Parlamento ir Tarybos [reglamentą (ES, Euratomas) X] [naujas Finansinis reglamentas] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) X [naujas Horizontalusis reglamentas];

(70)

pagal pasidalijamojo valdymo principą Komisijai įgyvendinti BŽŪP padeda iš valstybių narių atstovų sudaryti komitetai. Siekiant supaprastinti sistemą ir suvienyti valstybių narių poziciją, šio reglamento įgyvendinimo tikslu įsteigiamas tik vienas Stebėsenos komitetas, sujungiant Kaimo plėtros komitetą ir Tiesioginių išmokų komitetą, kurie buvo įsteigti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Vadovaujančioji institucija ir šis Stebėsenos komitetas dalijasi atsakomybę už pagalbą valstybėms narėms įgyvendinti BŽŪP strateginius planus. Komisijai taip pat turėtų padėti Bendros žemės ūkio politikos komitetas pagal šio reglamento nuostatas;

(70)

pagal pasidalijamojo valdymo principą Komisijai įgyvendinti BŽŪP padeda iš valstybių narių atstovų sudaryti komitetai. Siekiant supaprastinti sistemą ir suvienyti valstybių narių poziciją, šio reglamento įgyvendinimo tikslu įsteigiamas tik vienas Stebėsenos komitetas, sujungiant Kaimo plėtros komitetą ir Tiesioginių išmokų komitetą, kurie buvo įsteigti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Vadovaujančioji institucija ir šis Stebėsenos komitetas dalijasi atsakomybę už pagalbą valstybėms narėms įgyvendinti BŽŪP strateginius planus. Vis dėlto jeigu su kaimo plėtros politika susiję elementai perkeliami į regionų lygmenį, valstybės narės turėtų galėti steigti regioninius stebėsenos komitetus. Komisijai taip pat turėtų padėti Bendros žemės ūkio politikos komitetas pagal šio reglamento nuostatas;

(71)

Komisijos iniciatyva skiriamomis EŽŪFKP techninės paramos lėšomis turėtų būti remiami su [Horizontaliojo reglamento 7 straipsnyje] nurodytų užduočių vykdymu susiję veiksmai. Taip pat gali būti teikiama techninė parama valstybių narių iniciatyva, kad būtų įvykdytos užduotys, būtinos veiksmingam paramos administravimui ir įgyvendinimui pagal BŽŪP strateginį planą. Techninę paramą, kuri teikiama valstybių narių iniciatyva, numatoma didinti tik Maltai;

(71)

Komisijos iniciatyva skiriamomis EŽŪFKP techninės paramos lėšomis turėtų būti remiami su [Horizontaliojo reglamento 7 straipsnyje] nurodytų užduočių vykdymu susiję veiksmai. Taip pat gali būti teikiama techninė parama valstybių narių iniciatyva, kad būtų įvykdytos užduotys, būtinos veiksmingam paramos administravimui ir įgyvendinimui pagal BŽŪP strateginį planą. Techninę paramą, kuri teikiama valstybių narių iniciatyva, numatoma didinti tik Liuksemburgui ir Maltai;

(74)

orientuojantis į rezultatus pagal tokį įgyvendinimo modelį reikia patikimo veiklos rezultatų plano, ypač kadangi pagal BŽŪP strateginius planus būtų padedama siekti ir platesnių bendrų kitų bendrai valdomų politikos sričių tikslų. Vykdant veiklos rezultatais grindžiamą politiką reikia atlikti metinį ir daugiametį vertinimą, remiantis pasirinktais produkto, rezultato ir poveikio rodikliais, kaip apibrėžta veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemoje. Šiuo tikslu turėtų būti sudarytas toks ribotų ir tikslingų rodiklių rinkinys, kad juo remiantis būtų galima kuo tiksliau nustatyti, ar remiama intervencine priemone padedama pasiekti numatytus tikslus. Rezultato ir produkto rodikliai, taikomi dėl su klimatu ir aplinka susijusių tikslų, gali apimti ir nacionalinėmis aplinkos ir klimato sričių planavimo priemonėmis, parengtomis pagal Sąjungos teisės aktus, nustatytas intervencines priemones;

(74)

orientuojantis į rezultatus pagal tokį įgyvendinimo modelį reikia patikimo veiklos rezultatų plano, ypač kadangi pagal BŽŪP strateginius planus būtų padedama siekti ir platesnių bendrų kitų bendrai valdomų politikos sričių tikslų. Vykdant veiklos rezultatais grindžiamą politiką reikia atlikti vertinimą remiantis pasirinktais produkto, rezultato ir poveikio rodikliais, kaip apibrėžta veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemoje. Šiuo tikslu turėtų būti sudarytas toks ribotų ir tikslingų rodiklių rinkinys, kad juo remiantis būtų galima kuo tiksliau nustatyti, ar remiama intervencine priemone padedama pasiekti numatytus tikslus. Rezultato ir produkto rodikliai, taikomi dėl su klimatu ir aplinka susijusių tikslų, pavyzdžiui, vandens kokybės ir kiekio, turėtų apimti ir nacionalinėmis aplinkos ir klimato sričių planavimo priemonėmis, parengtomis pagal Sąjungos teisės aktus, nustatytas intervencines priemones;

(75)

pagal veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemą valstybės narės turėtų stebėti daromą pažangą ir kasmet dėl jos teikti ataskaitas Komisijai . Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, turėtų ataskaitose pranešti apie pažangą siekiant konkrečių tikslų visu programavimo laikotarpiu, nustatytą naudojant tam skirtus pagrindinius rodiklius;

(75)

pagal veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemą valstybės narės turėtų stebėti daromą pažangą ir teikti jos ataskaitas. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, turėtų ataskaitose pranešti apie pažangą siekiant konkrečių tikslų visu programavimo laikotarpiu, nustatytą naudojant tam skirtus pagrindinius rodiklius;

(76)

turėtų būti nustatyti mechanizmai, pagal kuriuos būtų imamasi veiksmų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus tuo atveju, jeigu įgyvendinant BŽŪP strateginį planą būtų labai nukrypta nuo nustatytų siektinų reikšmių. Todėl, jeigu veiklos rezultatai būtų labai ir nepagrįstai prasti, valstybių narių gali būti paprašyta pateikti veiksmų planus. Dėl šios priežasties gali būti laikinai sustabdytas, o galiausiai ir sumažintas finansavimas Sąjungos lėšomis, jeigu planuoti rezultatai nebūtų pasiekti. Taip pat nustatoma bendra paskata už gerus rezultatus, kuri bus naudojama kaip paskatų už gerus rezultatus taikymu grindžiamos paskatų sistemos dalis skatinant siekti gerų aplinkosaugos ir klimato srities veiklos rezultatų;

(76)

turėtų būti nustatyti mechanizmai, pagal kuriuos būtų imamasi veiksmų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus tuo atveju, jeigu įgyvendinant BŽŪP strateginį planą būtų labai nukrypta nuo nustatytų siektinų reikšmių. Todėl, jeigu veiklos rezultatai būtų labai ir nepagrįstai prasti, valstybių narių gali būti paprašyta pateikti veiksmų planus. Dėl šios priežasties gali būti laikinai sustabdytas, o galiausiai ir sumažintas finansavimas Sąjungos lėšomis, jeigu planuoti rezultatai nebūtų pasiekti.

(78a)

106 straipsnyje aprašytas vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos kiekybiniais tikslais;

(80a)

su trečiosiomis šalimis sudarytuose prekybos susitarimuose dėl žemės ūkio sektoriaus turėtų būti numatytos nuostatos ir apsaugos sąlygos, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos ir ne Sąjungos ūkininkams ir apsaugoti vartotojus;

(81)

asmens duomenų, surinktų bet kurios šio reglamento nuostatos taikymo tikslais, tvarkymo būdas turėtų derėti su tais tikslais. Jie taip pat turėtų būti nuasmeninti ir apibendrinti, kai tvarkomi stebėsenos arba vertinimo tikslais, ir turėtų būti saugomi pagal Sąjungos teisę dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45 / 2001  (19) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (20). Duomenų subjektams turėtų būti pranešama apie tokį duomenų tvarkymą ir apie jų teises į duomenų apsaugą;

(81)

asmens duomenų, surinktų bet kurios šio reglamento nuostatos taikymo tikslais, tvarkymo būdas turėtų derėti su tais tikslais. Jie taip pat turėtų būti nuasmeninti ir apibendrinti, kai tvarkomi stebėsenos arba vertinimo tikslais, ir turėtų būti saugomi pagal Sąjungos teisę dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018 / 1725  (19) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (20). Duomenų subjektams turėtų būti pranešama apie tokį duomenų tvarkymą ir apie jų teises į duomenų apsaugą;

(83)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, apsaugoti ūkininkų teises ir užtikrinti sklandų, nuoseklų ir efektyvų tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšių taikymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių, pagal kurias išmokos bus skiriamos su sąlyga, kad būtų naudojamos tam tikrų kanapių veislių sertifikuotos sėklos, ir dėl kanapių veislių nustatymo bei jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo procedūrų; taisyklių dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir tam tikrų susijusių nuostatų dėl tinkamumo finansuoti reikalavimų; taip pat dėl deklaracijos turinio ir reikalavimų, kuriuos reikia atitikti, kad būtų galima pasinaudoti teisėmis į išmokas; papildomų taisyklių dėl ekologinių sistemų; priemonių, kuriomis siekiama, kad susietosios pajamų paramos gavėjai nenukentėtų dėl struktūrinių tam tikro sektoriaus rinkos pusiausvyros sutrikimų, įskaitant sprendimą, kad tokios paramos išmokos gali būti toliau mokamos iki 2027 m., remiantis gamybos vienetais, kuriems tos išmokos skirtos ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu; taisyklių ir sąlygų dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, taip pat taisyklių dėl tos išmokos skyrimo sąlygų;

(83)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, apsaugoti ūkininkų teises ir užtikrinti sklandų, nuoseklų ir efektyvų tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšių taikymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių, pagal kurias išmokos bus skiriamos su sąlyga, kad būtų naudojamos tam tikrų kanapių veislių sertifikuotos sėklos, ir dėl kanapių veislių nustatymo bei jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo procedūrų; taisyklių dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir tam tikrų susijusių nuostatų dėl tinkamumo finansuoti reikalavimų; kriterijų, kuriais remiantis nustatomos atitinkamos priemonės ir tinkami nacionalinėms ar regioninėms sertifikavimo schemoms taikomi reikalavimai; klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos žemės ūkio praktikos pavyzdžių sąrašo sudarymo; priemonių, kuriomis siekiama, kad susietosios pajamų paramos gavėjai nenukentėtų dėl struktūrinių tam tikro sektoriaus rinkos pusiausvyros sutrikimų, įskaitant sprendimą, kad tokios paramos išmokos gali būti toliau mokamos iki 2027 m., remiantis gamybos vienetais, kuriems tos išmokos skirtos ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu; taisyklių ir sąlygų dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, taip pat taisyklių dėl tos išmokos skyrimo sąlygų;

(84)

siekiant užtikrinti, kad sektorinėmis intervencinėmis priemonėmis būtų padedama siekti BŽŪP tikslų ir būtų stiprinamos sąveikos su kitomis BŽŪP priemonėmis, ir užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje bei išvengti nelygios ar nesąžiningos konkurencijos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl kriterijų, pagal kuriuos patvirtinamos tarpšakinės organizacijos, ir taisyklių, taikomų tuo atveju, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija neatitinka tokių kriterijų ir prievolių gamintojams; taisyklių dėl tinkamo sektorinių intervencinių priemonių taikymo, Sąjungos finansinės paramos apskaičiavimo pagrindo, įskaitant ataskaitinius laikotarpius ir parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimą, ir didžiausio Sąjungos finansinės paramos, teikiamos už pašalinimą iš rinkos, dydžio; taisyklių dėl vynuogynų atsodinimo išlaidų finansavimo viršutinės ribos nustatymo; taip pat taisyklių, pagal kurias gamintojai įpareigojami pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, ir tos prievolės išimčių, siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, bei savanoriško distiliuotojų sertifikavimo taisyklių. Visų pirma, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų Sąjungos lėšų naudojimą intervencinėms priemonėms bitininkystės sektoriuje, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl papildomų reikalavimų dėl pareigos pranešti ir nustatomo mažiausio Sąjungos įnašo finansuojant tų rūšių intervencines priemones įgyvendinimo išlaidas;

(84)

siekiant užtikrinti, kad sektorinėmis intervencinėmis priemonėmis būtų padedama siekti BŽŪP tikslų ir būtų stiprinama sąveika su kitomis BŽŪP priemonėmis, ir užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje bei išvengti nelygios ar nesąžiningos konkurencijos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl kriterijų, pagal kuriuos patvirtinamos tarpšakinės organizacijos, ir taisyklių, taikomų tuo atveju, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija neatitinka tokių kriterijų ir prievolių gamintojams; taisyklių dėl tinkamo sektorinių intervencinių priemonių taikymo, Sąjungos finansinės paramos apskaičiavimo pagrindo, įskaitant ataskaitinius laikotarpius ir parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimą, ir didžiausio Sąjungos finansinės paramos, teikiamos už pašalinimą iš rinkos, dydžio; taisyklių dėl vynuogynų atsodinimo išlaidų finansavimo viršutinės ribos nustatymo; taisyklių, kuriomis gamintojai įpareigojami pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, ir to įpareigojimo išimčių, kuriomis siekiama išvengti papildomos administracinės naštos, savanoriško distiliavimo gamyklų sertifikavimo taisyklių ir taisyklių, susijusių su veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistema. Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl laikinų nukrypti leidžiančių nuostatų dėl paramos teikimo sąlygų labai nepalankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, katastrofų ar epidemijų atvejais. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai apibrėžti, kokia praktika yra lygiavertė žemės ūkio ir aplinkos praktikai ir nacionalinėms arba regioninėms ekologinio sertifikavimo sistemoms . Visų pirma, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų Sąjungos lėšų naudojimą intervencinėms priemonėms bitininkystės sektoriuje, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl papildomų reikalavimų dėl pareigos pranešti ir nustatomo mažiausio Sąjungos įnašo finansuojant tų rūšių intervencines priemones įgyvendinimo išlaidas . Norint parengti BŽŪP strateginius planus Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl elgesio kodekso organizuojant partnerystę tarp valstybės narės ir kompetentingų regioninės ir vietos valdžios institucijų bei kitų partnerių nustatymo;

(85)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir garantuoti, kad kaimo plėtros intervencinėmis priemonėmis bus pasiekti jų tikslai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl paramos , teikiamos valdymo įsipareigojimams, investicijoms ir bendradarbiavimui ;

(85)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir garantuoti, kad kaimo plėtros intervencinėmis priemonėmis bus pasiekti jų tikslai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl paramos tam tikrų tipų intervencijoms mažiausios ir didžiausios sumos papildymo ;

(86)

siekiant iš dalies pakeisti kai kurias neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl valstybių narių asignavimų tiesioginių išmokų intervencinėms priemonėms ir dėl taisyklių dėl BŽŪP strateginio plano turinio ;

(86)

siekiant iš dalies pakeisti kai kurias neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl valstybių narių asignavimų tiesioginių išmokų intervencinėms priemonėms;

(87)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir išvengti nesąžiningos ūkininkų konkurencijos ar jų diskriminavimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl bazinių plotų nustatymo teikiant paramą aliejingųjų sėklų augalų auginimui, taisyklių dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo, skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, ir susijusių pranešimų teikimo, išmokos sumažinimo apskaičiavimo tuo atveju, kai tinkamas finansuoti medvilnės plotas yra didesnis nei bazinis plotas, Sąjungos finansinės paramos vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimui, metinio visos Sąjungos paramos sumos, skiriamos kaimo plėtros intervencinėms priemonėms, išskaidymo kiekvienai valstybei narei, į BŽŪP strateginį planą įtraukiamų elementų pateikimo taisyklių , taisyklių dėl procedūros ir terminų, taikomų patvirtinant BŽŪP strateginius planus ir teikiant bei patenkinant prašymus leisti iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus, vienodų sąlygų taikant reikalavimus dėl informacijos teikimo ir viešinimo, susijusio su informavimu apie galimybes, kurių teikia BŽŪP strateginiai planai, taisyklių dėl veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemos, metinės rezultatų ataskaitos turinio pateikimo taisyklių, taisyklių dėl valstybių narių siunčiamos informacijos, kad Komisija galėtų atlikti veiklos rezultatų analizę, ir taisyklių dėl su duomenimis susijusių poreikių bei sąveikų tarp galimų duomenų šaltinių, taip pat dėl tvarkos, pagal kurią užtikrinamas nuoseklus požiūris nustatant paskatos už gerus rezultatus taikymą valstybėms narėms . Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (22);

(87)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir išvengti nesąžiningos ūkininkų konkurencijos ar jų diskriminavimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl bazinių plotų nustatymo teikiant paramą aliejingųjų sėklų augalų auginimui, taisyklių dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo, skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, ir susijusių pranešimų teikimo, išmokos sumažinimo apskaičiavimo tuo atveju, kai tinkamas finansuoti medvilnės plotas yra didesnis nei bazinis plotas, Sąjungos finansinės paramos vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimui, metinio visos Sąjungos paramos sumos, skiriamos kaimo plėtros intervencinėms priemonėms, išskaidymo kiekvienai valstybei narei, BŽŪP strateginių planų standartizuotos formos , taisyklių dėl procedūros ir terminų, taikomų patvirtinant BŽŪP strateginius planus ir teikiant bei patenkinant prašymus leisti iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus, vienodų sąlygų taikant reikalavimus dėl informacijos teikimo ir viešinimo, susijusio su informavimu apie galimybes, kurių teikia BŽŪP strateginiai planai, taisyklių dėl metinės rezultatų ataskaitos turinio pateikimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (22);

(92a)

Sąjungos salų regionams vykdant žemės ūkio veiklą ir vystant kaimo vietoves kyla ypatingų sunkumų. Reikėtų įvertinti BŽŪP poveikį šiuose regionuose ir išnagrinėti galimybę Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 229/2013 nustatytas priemones pradėti taikyti visiems Sąjungos salų regionams;

(93)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir tęstinumą, specialiosios nuostatos Kroatijai dėl laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pagal laipsniško išmokų įvedimo mechanizmą turėtų būti toliau taikomos iki 2021  m.  sausio 1 d .,

(93)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir tęstinumą, specialiosios nuostatos Kroatijai dėl laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pagal laipsniško išmokų įvedimo mechanizmą turėtų būti toliau taikomos . Kroatijai bus suteikta teisė į sumą pagal Stojimo sutartį 2022  m. , įskaitant papildomas lėšas nacionaliniam rezervui, skirtam išminuotai žemei Kroatijoje tvarkyti, ir ta teisė turėtų būti įtraukta apskaičiuojant nacionalinį paketą 2022 m .;

b)

intervencinių priemonių rūšių ir bendrųjų reikalavimų, kurių valstybės narės turi laikytis siekdamos minėtų tikslų, ir atitinkamų finansinių priemonių;

b)

intervencinių priemonių rūšių ir bendrųjų reikalavimų, kurių valstybės narės turi laikytis siekdamos minėtų tikslų, užtikrindamos vienodas sąlygas, ir atitinkamų finansinių priemonių;

c)

BŽŪP strateginių planų, kuriuos, atsižvelgdamos į konkrečius tikslus ir nustatytus poreikius, turi parengti valstybės narės ir kuriuose nustatomi tikslai, apibrėžiamos intervencinės priemonės ir paskirstomi finansiniai ištekliai;

c)

BŽŪP strateginių planų, kuriuos, atsižvelgdamos į konkrečius tikslus ir nustatytus poreikius ir laikydamosi vidaus rinkos taisyklių , turi parengti valstybės narės , prireikus bendradarbiaudamos su savo regionais, ir kuriuose nustatomi tikslai, apibrėžiamos intervencinės priemonės ir paskirstomi finansiniai ištekliai;

a)

ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, kurių valda yra Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 52 straipsnyje kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 ir 355 straipsniais apibrėžtoje teritorinėje Sutarčių taikymo srityje ir kurie verčiasi valstybių narių apibrėžta žemės ūkio veikla;

a)

ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, kurių valda yra Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 52 straipsnyje kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 ir 355 straipsniais apibrėžtoje teritorinėje Sutarčių taikymo srityje ir kurie verčiasi valstybių narių apibrėžta žemės ūkio veikla , vadovaudamiesi gerąja ūkininkavimo patirtimi;

ba)

viešosios gėrybės – prekės arba paslaugos, už kurias rinkoje neatlyginama ir kurių poveikis aplinkai ir visuomenei didesnis už aplinkos, klimato ir gyvūnų gerovės teisės aktų poveikį.

bb)

Europos viešosios gėrybės – tai viešosios prekės arba paslaugos, kurias veiksmingai teikti Sąjungos lygmeniu galima tik taikant intervencines priemones, kad būtų užtikrinamas valstybių narių veiksmų koordinavimas ir vienodos sąlygos Sąjungos žemės ūkio rinkoje. Europos viešosios gėrybės yra, visų pirma, vandens apsauga, biologinės įvairovės apsauga, dirvožemio derlingumo apsauga, apdulkintojų apsauga ir gyvūnų gerovė;

e)

savitarpio pagalbos fondas – valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, savidraudos sistema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams, patyrusiems ekonominių nuostolių, skiriamos kompensacinės išmokos;

e)

savitarpio pagalbos fondas – valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, apsisaugojimo nuo rizikos sistema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams, patyrusiems ekonominių nuostolių, arba sumažėjus jų pajamoms skiriamos kompensacinės išmokos;

i)

projektas, sutartis, veiksmas arba projektų grupė, atrinkti pagal atitinkamas programas ;

i)

projektas, sutartis, veiksmas arba projektų grupė, atrinkti pagal atitinkamą strateginį planą ;

ii)

finansinių priemonių atveju – programos įnašas finansinei priemonei ir vėlesnė finansinė parama, pagal tą finansinę priemonę teikiama galutiniams gavėjams;

ii)

finansinių priemonių atveju – strateginio plano įnašas finansinei priemonei ir vėlesnė finansinė parama, pagal tą finansinę priemonę teikiama galutiniams gavėjams;

i)

viešosios arba privatinės teisės subjektas, juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas arba fizinis asmuo , atsakingas už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą;

i)

viešosios arba privatinės teisės subjektas, juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas , fizinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė , atsakingi už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą;

ii)

valstybės pagalbos schemų atveju – pagalbą gaunantis ūkio subjektas;

i)

siektinos reikšmės – iš anksto sutartos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti pasiektos laikotarpio pabaigoje ;

i)

siektinos reikšmės – iš anksto sutartos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti pasiektos iki BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos ;

j)

tarpinės reikšmės – tarpinės siektinos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti pasiektos tam tikru BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo laikotarpio momentu.

j)

tarpinės reikšmės – tarpinės siektinos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į  rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti valstybės narės pasiektos tam tikru BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo laikotarpio momentu , siekiant laiku užtikrinti pažangą .

a)

Terminas „žemės ūkio veikla“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų tiek SESV I priede išvardytų žemės ūkio produktų, įskaitant medvilnę ir trumpos rotacijos želdinius, gamybą, tiek žemės ūkio paskirties žemės būklės, kurios ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti be parengiamosios veiklos, vykdomos ne tik įprastais žemės ūkio metodais bei įrenginiais, išlaikymą.

a)

Terminas „žemės ūkio veikla“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų tiek SESV I priede išvardytų žemės ūkio produktų, įskaitant medvilnę ir trumpos rotacijos želdinius ir durpininkystę , gamybą, tiek žemės ūkio paskirties žemės būklės, kurios ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti be parengiamosios veiklos, vykdomos ne tik įprastais žemės ūkio metodais bei įrenginiais, išlaikymą – taip pat ir agrarinės miškininkystės sektoriuje .

b)

Terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius ir daugiamečius žolynus . Terminus „ariamoji žemė“, „daugiamečiai pasėliai“ ir „daugiametis žolynas“ valstybės narės konkrečiau apibrėžia vadovaudamosi šiomis bendrosiomis apibrėžtimis:

b)

Terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius ir daugiamečius žolynus bei agrarinės miškininkystės sistemas. Kraštovaizdžio elementai įtraukiami kaip žemės ūkio paskirties žemės komponentai . Terminus „ariamoji žemė“, „daugiamečiai pasėliai“ ir „daugiametis žolynas“ bei „agrarinės miškininkystės sistemos“ valstybės narės konkrečiau apibrėžia vadovaudamosi šiomis bendrosiomis apibrėžtimis:

i)

ariamoji žemė – pasėliams auginti naudojama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie palikti pūdymui, įskaitant pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius (28), Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį (29), Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį arba šio reglamento 65 straipsnį atidėtus plotus;

i)

ariamoji žemė – pasėliams auginti naudojama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie palikti pūdymui, ir joje gali būti auginami pasėliai, derinant juos su medžiais ir (arba) krūmais, siekiant suformuoti agrarinės miškininkystės derinant mišką ir ariamąją žemę sistemas, įskaitant pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius (28), Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį (29), Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį arba šio reglamento 65 straipsnį atidėtus plotus;

ii)

daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiamečius žolynus ir daugiametes ganyklas), kuriais žemė apsėta ne trumpiau kaip penkerius metus ir iš kurių pakartotinai gaunamas derlius, įskaitant daigynus ir trumpos rotacijos želdinius;

ii)

daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiamečius žolynus ir daugiametes ganyklas), kuriais žemė apsėta ne trumpiau kaip penkerius metus ir iš kurių pakartotinai gaunamas derlius, įskaitant daigynus , be kita ko, daiginamus plastiku išklotuose vazonuose (jei valstybė narė yra tai numačiusi), ir trumpos rotacijos želdinius;

iii)

daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (drauge laikomi daugiamečiu žolynu) – žemė, neįtraukta į valdos sėjomainą ne trumpiau kaip penkerius metus, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga arba specialiai (t. y. pasėta) auginama žolė ar kiti žoliniai pašarai. Joje gali augti ir kitų rūšių augalų, pavyzdžiui, krūmų ir (arba) medžių, kurie gali būti panaudoti gyvūnams ganyti arba šerti.

iii)

daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (drauge laikomi daugiamečiu žolynu) – tai žemė, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga arba specialiai (t. y. pasėta) auginama žolė ar kiti žoliniai pašarai , ir kuri nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą ne trumpiau kaip penkerius metus , kai taip nusprendžia valstybės narės, ir kuri nebuvo ariama ne trumpiau kaip penkerius metus . Joje gali augti ir kitų rūšių augalų, pavyzdžiui, krūmų ir (arba) medžių, kurie gali būti panaudoti gyvūnams ganyti arba , kai taip nusprendžia valstybės narės, kitų rūšių, pavyzdžiui, krūmų ir (arba) medžių, gyvūnams šerti , su sąlyga, kad joje vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai . Valstybei narei nusprendus taip pat gali būti keičiamos sėjomainos žaliųjų pašarų rūšys, jei naują sėją, palyginti su ankstesne sėja, sudaro skirtingų rūšių mišinys.

iiia)

agrarinės miškininkystės sistemomis laikomos žemės naudojimo sistemos, kuriose medžiai auginami toje pačioje žemėje, kurioje vykdoma žemės ūkio veikla;

iiib)

terminas „laikinas žolynas“ apibrėžiamas kaip žolė ar žolinių rūšių augalai, auginami ariamoje žemėje (t. y. taikant sėjomainą) trumpiau nei penkerius metus iš eilės arba daugiau nei penkerius metus, jei ariama ir atsėjama.

c)

Kai taikomos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, terminas „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų visą valdoje esančią žemės ūkio paskirties žemę:

c)

Kai taikomos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, terminas „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų visą valdoje esančią žemės ūkio paskirties žemę , įskaitant mobilius ar stacionarius laikinus technikos įrenginius, visų pirma vidinius ūkių takus ir vandens latakus, taip pat siloso ritinius ir plotus drėgmei atkurti, naudojamus durpininkystės reikmėms.

i)

kuria disponuoja ūkininkas ir kuri tais metais, kuriems prašoma paramos, yra naudojama žemės ūkio veiklai arba, jei ji naudojama ir kitokiai veiklai, daugiausia yra naudojama žemės ūkio veiklai. Deramai pagrįstais atvejais dėl aplinkosaugos priežasčių reikalavimus atitinkančiais hektarais taip pat gali būti laikomas tam tikras žemės plotas, žemės ūkio veiklai naudojamas tik kas antrus metus;

i)

kuria disponuoja ūkininkas ir kuri tais metais, kuriems prašoma paramos, yra naudojama žemės ūkio veiklai arba, jei ji naudojama ir kitokiai veiklai, daugiausia yra naudojama žemės ūkio veiklai. Deramai pagrįstais atvejais dėl aplinkosaugos , biologinės įvairovės ir su klimatu susijusių priežasčių reikalavimus atitinkančiais hektarais taip pat gali būti laikomas tam tikras žemės plotas, žemės ūkio veiklai naudojamas tik kas trečius metus;

ia)

kurioje, jei taip nusprendžia valstybės narės, gali būti kraštovaizdžio elementų, įskaitant biotopus, pavyzdžiui, medžius, krūmus, laukuose augančius atžalynus ir drėgnus plotus, jeigu jie neužima daugiau nei vieną trečdalį kiekvieno žemės ūkio paskirties sklypo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. …/… 63 straipsnio 4 dalyje [Horizontalusis reglamentas];

(ii)

dėl kurios suteikta teisė į išmokas pagal šio reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnį arba pagal bazinės išmokos sistemą ar vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinėje dalyje, ir:

(ii)

bet kuri valdos dalis , dėl kurios suteikta teisė į išmokas pagal šio reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnį arba pagal bazinės išmokos sistemą ar vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinėje dalyje, ir

d)

Termino „tikrasis ūkininkas“ apibrėžtimi turi būti užtikrinama, kad parama nebūtų skiriama asmenims, kurių žemės ūkio veikla sudaro tik nedidelę visos jų ekonominės veiklos dalį arba kurių pagrindinė verslo veikla nėra žemės ūkio veikla , ir kad paramą galėtų gauti ūkininkai, kurių veiklą sudaro ne tik žemės ūkio veikla. Pagal šią apibrėžtį, remiantis tokiais parametrais kaip pajamų vertinimo rezultatai , darbo jėgos sąnaudos ūkyje , įmonės tikslas ir (arba) įtraukimas į  registrus, turi būti galima nustatyti , kurie ūkininkai nėra laikomi tikraisiais ūkininkais .

d)

Termino „aktyvus ūkininkas“ apibrėžtimi turi būti užtikrinama, kad parama būtų skiriama tik tiems fiziniams arba juridiniams asmenims ar fizinių ar juridinių asmenų grupėms , kurie bent minimaliai užsiima žemės ūkio veikla ir teikia viešąsias gėrybes, atsižvelgiant į BŽŪP strateginio plano tikslus , ir kad paramą galėtų gauti ūkininkai, kurių veiklą sudaro ne tik žemės ūkio veikla, ypač ūkininkai, dirbantys ne visą darbo laiką, pusiau natūrinių ūkių ūkininkai ir didelės gamtinės vertės ūkininkavimu užsiimantys ūkininkai . Šia apibrėžtimi bet kuriuo atveju išsaugomas Sąjungos individualaus ir kolektyvinio šeimos ūkininkavimo modelis, nepriklausomai nuo jo dydžio, ir prireikus gali būti atsižvelgiama į  SESV 349 straipsnyje apibrėžtų regionų ypatumus. Valstybės narės gali netaikyti šios apibrėžties asmenims ar bendrovėms , vykdančioms didelės apimties žemės ūkio produktų perdirbimą, išskyrus ūkininkų grupes . Pagal šią apibrėžtį turi būti užtikrinama, kad parama nebūtų skiriama tiems fiziniams arba juridiniams asmenims ar fizinių ar juridinių asmenų grupėms, kurie valdo oro uostus, geležinkelių paslaugas, hidraulines sistemas, nekilnojamojo turto paslaugas, stacionarias sporto ir poilsio aikšteles. Valstybės narės gali nuspręsti įtraukti į šį sąrašą kitas panašias ne žemės ūkio verslo ar veiklos sritis arba atsisakyti tokių papildymų ir gali neįtraukti į šią apibrėžtį asmenų ar įmonių, perdirbančių žemės ūkio produktus dideliu mastu, išskyrus tas ūkininkų grupes, kurios dalyvauja tokiame perdirbimo procese.

e)

Terminas „jaunasis ūkininkas“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų :

e)

Terminas „jaunasis ūkininkas“ apibrėžiamas taip, kad jis ūkininkus iki 40 metų amžiaus ir :

i)

didžiausią amžiaus ribą, kuri negali viršyti 40 metų,

iii)

reikiamą atitinkamą mokymą ir (arba) įgūdžius.

iii)

atitinkamą mokymą ir (arba) įgūdžius.

ea)

Terminas „naujasis ūkininkas“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų:

a)

skatinti, kad žemės ūkio sektorius būtų pažangus , atsparus bei įvairialypis ir užtikrintų aprūpinimą maistu;

a)

skatinti, kad žemės ūkio sektorius būtų modernus, konkurencingas , atsparus bei įvairialypis ir užtikrintų ilgalaikį aprūpinimą maistu , kartu užtikrinant šeimos ūkininkavimo modelį ;

b)

remti aplinkos apsaugos bei klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinka bei klimatu susijusių Sąjungos tikslų;

b)

remti ir tobulinti aplinkos apsaugos , biologinės įvairovės bei klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinka bei klimatu susijusių Sąjungos tikslų;

c)

stiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą.

c)

stiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą , siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir jų palaikymo, užtikrinant ūkininkams perspektyvias pajamas, siekiant tinkamo visos žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygio ir kovojant su kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu, ypač daug dėmesio skiriant mažiau apgyvendintiems ir mažiau išsivysčiusiems regionams bei darniam teritoriniam vystymuisi.

a)

remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje Sąjungoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu;

a)

užtikrinti deramas ūkio pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje ir taip gerinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, sykiu užtikrinant saugius ir aukštos kokybės maisto produktus sąžiningomis kainomis, turint tikslą sustabdyti ūkininkų skaičiaus mažėjimą ir užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje ;

b)

labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą, be kita ko , daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui;

b)

labiau orientuotis į rinką vietos, nacionalinėse, Sąjungos ir tarptautinėse rinkose, taip pat stabilizuoti rinką, gerinti rizikos bei krizių valdymą ir didinti ilgalaikį ūkių konkurencingumą, žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos galimybes , daugiau dėmesio skiriant kokybės diferenciacijai, moksliniams tyrimams, inovacijoms, technologijoms , žinių perdavimui ir keitimuisi jomis bei skaitmeninimui , taip pat didinant ūkininkų galimybes naudotis žiedinės ekonomikos dinamika ;

c)

gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje ;

c)

gerinti ūkininkų derybinę poziciją vertės grandinėse skatinant susivienijimu grindžiamas formas, gamintojų organizacijas ir kolektyvines derybas, taip pat skatinant trumpas tiekimo grandines ir didinant rinkos skaidrumą ;

d)

padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos ir plėtoti darniąją energetiką;

d)

padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos , mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko gerinant anglies dioksido absorbentus, anglies dioksido sekvestraciją ir saugojimą žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje, ir kartu naudoti darniąją energetiką , užtikrinant aprūpinimą maistu bei tvarų miškų valdymą ir apsaugą laikantis Paryžiaus susitarimo ;

e)

skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą;

e)

skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą , sykiu mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų, kad būtų pasiekti atitinkamuose teisės aktuose numatyti tikslai ir atlyginta ūkininkams, kurie taiko praktiką ir sistemas, duodančias įvairiapusės naudos aplinkai, įskaitant dykumėjimo sustabdymą ;

f)

padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius ;

f)

gerinti ekosistemines paslaugas ir padėti sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ją atkurti, be kita ko, saugant naudingas floros, faunos ir apdulkintojų rūšis, palaikant žemės ūkio biologinę įvairovę, gamtos išsaugojimą ir agrarinę miškininkystę, taip pat prisidedant prie didesnio natūralaus atsparumo, dirvožemio, vandens kūnų, buveinių ir kraštovaizdžių atkūrimo ir išsaugojimo, taip pat remiant ekologinio ūkininkavimo sistemas;

g)

pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse;

g)

pritraukti ir remti jaunuosius ūkininkus, naujus ūkininkus ir skatinti moterų dalyvavimą žemės ūkio sektoriuje, ypač mažiausiai apgyvendintose teritorijose ir vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių; sudaryti palankesnes sąlygas mokymams ir patirties įgijimui visoje Sąjungoje, tvariai verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse;

h)

skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse , įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius ;

h)

skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą kaimo vietovėse, be kita ko, sudarant sąlygas užimtumui, augimui ir investicijoms, socialinei įtraukčiai, kovojant su skurdu kaimo vietovėse ir užtikrinant vietos plėtrą, įskaitant kokybiškas vietos paslaugas kaimo bendruomenėms, ypač daug dėmesio skiriant vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių; skatinant deramas gyvenimo, darbo ir ekonomines sąlygas; diversifikuoti veiklą ir pajamas, įskaitant kaimo turizmą, tvarią bioekonomiką, žiedinę ekonomiką, tvarų miškų valdymą ir apsaugą, kartu užtikrinant lyčių lygybę; skatinti lygias galimybes kaimo vietovėse taikant konkrečias paramos priemones ir pripažįstant moterų darbą žemės ūkio, amatų, turizmo ir vietos paslaugų srityse ;

i)

siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus), maisto atliekomis ir gyvūnų gerove .

i)

siekti, kad Sąjungos žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus, kokybiškus ir tvarius maisto produktus), mažai išteklių naudojančiu ūkininkavimu, ekologiniu žemės ūkiu, maisto atliekų mažinimu, kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir gyvūnų sveikatos bei gerovės gerinimu, be kita ko, didinti visuomenės informuotumą apie ūkininkų ir kaimo vietovių svarbą, kartu prisidedant prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo.

b)

rezultato rodikliai, susiję su atitinkamais konkrečiais tikslais ir naudojami su tais konkrečiais tikslais susijusioms kiekybinėms tarpinėms reikšmėms bei siektinoms reikšmėms nustatyti BŽŪP strateginiuose planuose ir pažangai, padarytai siekiant siektinų reikšmių, vertinti. Su aplinkos ir klimato srities tikslais susiję rodikliai gali būti naudojami taikant atitinkamose nacionalinėse aplinkos ir klimato srities planavimo priemonėse, priimtose pagal XI priede išvardytus Sąjungos teisės aktus , nustatytas intervencines priemones ;

b)

rezultato rodikliai, susiję su atitinkamais konkrečiais tikslais ir naudojami su tais konkrečiais tikslais susijusioms kiekybinėms tarpinėms reikšmėms bei siektinoms reikšmėms nustatyti BŽŪP strateginiuose planuose ir pažangai, padarytai siekiant siektinų reikšmių, vertinti. Su aplinkos ir klimato srities tikslais susiję rodikliai gali apimti intervencines priemones, kuriomis prisidedama prie įsipareigojimų pagal XI priede išvardytus Sąjungos teisės aktus, įgyvendinimo ;

c)

poveikio rodikliai, susiję su 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais ir naudojami įgyvendinant BŽŪP strateginius planus ir BŽŪP.

c)

poveikio rodikliai, susiję su 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais ir naudojami įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, atsižvelgiant į išorinius veiksnius, kurių neapima BŽŪP.

i)

padėti plėtoti įvairiapusę ir tvarią žemės ūkio ir atsparią agroekologinę praktiką tiek Sąjungoje, tiek šalyse partnerėse;

ii)

padėti išsaugoti genetinę sėklų, auginamų augalų ir ūkinių bei naminių gyvūnų ir susijusių laukinių rūšių įvairovę Sąjungoje ir šalyse partnerėse;

iii)

visapusiškai integruoti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones;

a)

klimatu ir aplinka;

a)

klimatu ir aplinka , įskaitant vandenį, orą, dirvožemį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas ;