1.

kad pirmuoju Europos socialinių teisių ramsčio (1) principu patvirtinama kiekvieno asmens teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje;

2.

kad mokymasis visą gyvenimą apima mokymąsi nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros iki mokymosi išėjus į pensiją, įskaitant visą formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi spektrą; juo siekiama gilinti žinias, gerinti įgūdžius ir kompetencijas asmeniniais, pilietiniais, socialiniais ir (arba) su užimtumu susijusiais tikslais. Mokymosi visą gyvenimą srityje mokymosi subjektu laikomas kiekvienas asmuo, juo visiems asmenims sudaromos sąlygos įgyti atitinkamų žinių, kad, būdami aktyviais piliečiais, jie galėtų dalyvauti žinių visuomenėje ir darbo rinkoje, sudarant palankias sąlygas laisvam Europos piliečių judumui;

3.

kad dėl esamų visuomeninių ir ekonominių iššūkių reikia taikyti metodus, sudarančius sąlygas įtraukti asmenis, visuomenę ir darbdavius, juos motyvuoti ir įgalinti būti iniciatyvesniais bei strategiškai mąstyti, kad mokymasis visą gyvenimą taptų realybe visiems; pripažįsta, jog norint sėkmingai įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą politiką svarbu sistemingai ir aktyviai koordinuoti atitinkamuose politikos sektoriuose vykdomą veiklą, taip pat pripažįsta lemiamą socialinių partnerių vaidmenį rengiant bei įgyvendinant šią politiką ir užtikrinant jos sėkmę;

4.

kad svarbu skatinti sudaryti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų kilmę, lygias galimybes dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese ir naudotis šiomis paslaugomis, pripažįstant ankstesnes žinias, įgūdžius bei kompetencijas ir toliau juos plėtojant, tokiu būdu stiprinant galimybes nenutrūkstamai, daug kartų ir sklandžiai pereiti iš vienos formos ar lygmens švietimo ir mokymo į kitą;

5.

esminį mokymosi visą gyvenimą politikos vaidmenį vykdant Europos bendradarbiavimą švietimo ir mokymosi srityje ir įgyvendinant programą „Erasmus+“, taip pat šios politikos reikšmę nacionalinei švietimo ir mokymo, užimtumo ir socialinei politikai, taip pat demokratiniam įsipareigojimui;

6.

mokymosi visą gyvenimą vaidmenį įgalinant asmenis, visuomenes ir darbo pasaulį bei suteikiant jiems galimybių spręsti technologinių pokyčių ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos klausimus, kartu prisidedant prie socialinės įtraukties;

7.

Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą įgyvendinti Jungtinių Tautų Darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus;

8.

kad naujojoje 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje (2), kurioje nustatyta, kad stiprios ir gyvybingos ekonominės bazės plėtojimas ir poveikį klimatui neutralizuojančios, žalios ir teisingos socialinės Europos kūrimas yra strateginiai prioritetai, akcentuojama skaitmeninės transformacijos politika, įkūnijanti mūsų visuomenės vertybes ir skatinanti įtraukumą, ir pripažįstamas poreikis daugiau investuoti į žmonių įgūdžius ir švietimą, kartu užtikrinant ilgalaikio tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo pagrindą, poreikis ES ir valstybių narių lygmeniu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, deramai atsižvelgiant į atitinkamą kompetenciją ir subsidiarumo principą, ir kartu pažymima, kad reikia skirti daug dėmesio socialiniams klausimams, rizikai ir atskirčiai, atsirandantiems dėl nelygybės ir išsilavinimo atotrūkio;

9.

naują „gerovės ekonomikos“ koncepciją, kurios tikslas – užtikrinti, kad svarbiausias politikos formavimo ir sprendimų priėmimo proceso elementas būtų žmonės ir jų gerovė;

10.

išvadose dėl artėjimo prie Europos švietimo erdvės vizijos Taryba nurodė, kad Europos švietimo erdvė turėtų būti grindžiama mokymosi visą gyvenimą tęstinumu nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, mokyklos ir profesinio rengimo mokymo iki aukštojo išsilavinimo ir suaugusiųjų švietimo, įskaitant neformalųjį ir savaiminį mokymąsi;

11.

vykstanti mūsų visuomenių technologinė ir skaitmeninė transformacija keičia ekonominę aplinką, darbo pasaulį ir pilietinį aktyvumą, todėl gali daryti reikšmingą poveikį socialinei sanglaudai ir lygybei;

12.

formuojant Europos politiką skaitmeninės transformacijos srityje, švietimo ir mokymo politika yra itin svarbi norint užtikrinti gerovę ir tvarų augimą Europoje. Siekiant didinti Europos konkurencingumą ir našumą, itin svarbu investuoti į naujas žinias, įgūdžius ir kompetenciją;

13.

technologijų plėtra, ypač dirbtinis intelektas (DI), suteikia daug galimybių kurti naujų rūšių ekonominę ir pilietinę veiklą, įgūdžius, darbo vietas ir paslaugas. Reikia plėtoti veiksmingą švietimo ir mokymo politiką, įrankius ir priemones, kuriais būtų užtikrinta, kad kiekvienas turėtų tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kad galėtų visapusiškai dalyvauti pertvarkant visuomenę, kartu didinant informuotumą apie etikos problemas ir riziką, kurią kelia galimas netinkamas technologijų naudojimas;

14.

dėl technologinių pokyčių aukšto lygio įgūdžių ir gebėjimų, gebėjimo prisitaikyti ir karjeros valdymo įgūdžių paklausa auga, o tuo tarpu monotoniškam ir kartojamajam darbui reikalingų žemos kvalifikacijos įgūdžių paklausa mažėja. Laiko, vietos ir masto požiūriu poveikis gali skirtis, nes kai kurie sektoriai ir sritys patiria didesnį poveikį nei kiti. Geras mokymosi visą gyvenimą ir orientavimo visą gyvenimą teikimas gali padėti sumažinti atotrūkį tarp aukštos kvalifikacijos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo rinkoje;

15.

Suaugusiųjų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo iššūkis Europoje yra milžiniškas. Todėl labiau nei bet kada svarbu investuoti į pagrindinius gebėjimus ir bendrąsias kompetencijas. Aukštos kokybės įtraukus švietimas (formalusis, neformalusis, savaiminis mokymasis, taip pat mokymasis darbo vietoje) ir platus požiūris į kompetencijų ugdymą gerina įgyjamų pagrindinių gebėjimų lygį ir padeda siekti aukštesnio lygio įgūdžių ir kompetencijų;

16.

nelygybė, susijusi su galimybėmis dalyvauti suaugusiųjų mokymesi ir jo teikimu, tebėra problema, nes suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi veikloje vis dar yra mažas, visų pirma žemą kvalifikaciją turinčius suaugusiuosius reikia intensyviau remti, kad jie galėtų mokytis (3). Reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant įtraukti nepalankioje socialinėje padėtyje esančius žmones į mokymosi visą gyvenimą procesą ir sudaryti jiems sąlygas patekti į darbo rinką, į ją sugrįžti arba joje likti, taip pat remti jų karjeros raidą;

17.

vykstantys demografiniai pokyčiai suteikia galimybių ir kelia iššūkių tiek asmeniniu, tiek visuomenės lygmenimis; kadangi gimstamumas yra mažas, o tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja, daugelyje valstybių narių populiacijos struktūra keičiasi ir ji vis labiau senėja (4);

18.

geresnis vyresnio amžiaus žmonių potencialo pripažinimas ir jų galimybių skatinimas, taip pat galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime, net ir vėlesniais gyvenimo etapais, padeda kurti darnias visuomenes. Mokymasis visą gyvenimą yra esminis veiksnys užtikrinant vyresnio amžiaus piliečių sveiką senėjimą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime;

19.

aukštos kokybės, įtraukus ir prieinamas ankstyvasis ugdymas bei priežiūra ir pagrindinis mokyklinis ugdymas, taip pat neformaliojo mokymosi veikla yra esminių sričių politika, kuria siekiama reaguoti į demografinius pokyčius, užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas turėtų ateities poreikius atitinkančių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, taip pat mažinti mokyklos nebaigimo, skurdo ir socialinės atskirties riziką ir užtikrinti prasmingą gyvenimą;

20.

skubiai reikia toliau propaguoti lyčių lygybę ir skatinti lygias galimybes naudotis švietimo ir mokymo paslaugomis, ypač sektorių ir profesijų, kuriuose daugiausia vienos lyties atstovų, atveju. Moterims nepakankamai atstovaujama Europos gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose, ypač skaitmeniniame sektoriuje; jų dalyvavimas šiuose sektoriuose toliau mažėja. Moterų įgalėjimas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose, ypač skaitmeniniame sektoriuje, yra aktualus Europos šalių visuomenės ir ekonomikos vystymuisi (5). Švietimas ir mokymas gali padėti spręsti lyčių nelygybės skaitmeniniame sektoriuje problemą;

21.

kad norint geriau reaguoti į kintančios visuomenės keliamus iššūkius reikia suteikti tvirtą postūmį mokymosi visą gyvenimą politikai ir teikimui;

22.

kad tolesnės pastangos įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių yra esminis žingsnis formuojant veiksmingą mokymosi visą gyvenimą politiką. Tačiau norint tai papildyti ir suteikti galimybių visiems, reikės daugiau pastangų ir platesnio politikos ir priemonių spektro;

23.

įsipareigojimą toliau plačiu mastu plėtoti Europos švietimo erdvę, kad Europa taptų besimokančia visuomene, į kurią būtų lygiuojamasi visame pasaulyje, padedančia formuoti kultūrą, kuria žmonės ir visuomenės skatinami, įgalinami ir motyvuojami nuolat mokytis ir kurti inovacijas visų lygmenų ir formų švietimo ir mokymosi srityje ir visais gyvenimo etapais;

24.

parengti strateginius metodus, kaip skatinti mokymosi visą gyvenimą politiką ir pripažinti mokymosi visą gyvenimą potencialą remiant integracinį ir tvarų augimą ir reaguojant į technologinius pokyčius ir perėjimą prie žaliosios ekonomikos, be kita ko:

25.

suteikti reikšmingą postūmį aktyvioms, veiksmingoms ir į ateitį orientuotoms mokymosi visą gyvenimą strategijoms ir politikai siekiant stiprinti dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą procese visais švietimo ir mokymo lygmenimis ir visų formų švietime ir mokymesi;

26.

atnaujinti dabartinės mokymosi visą gyvenimą politikos veiksmingumą, mastą ir tikslines grupes, kad būtų galima geriau reaguoti į mokymosi poreikius, atsirandančius dėl pokyčių visuomenėje ir darbo pasaulyje, be kita ko, toliau plėtojant Europos švietimo erdvę šiais būdais: atsižvelgiant į mokymąsi visą gyvenimą būsimoje bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje ir pasinaudojant „Erasmus+“, Europos socialinio fondo ir kitų atitinkamų Sąjungos priemonių teikiamomis galimybėmis;

27.

remti iniciatyvas, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos investuoti į mokymąsi visą gyvenimą, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą;

28.

įtraukti veiksmingą ir integracinį DI naudojimą kaip vieną iš sričių, kuriose turi būti toliau plėtojamas Skaitmeninio švietimo veiksmų planas ir Europos švietimo erdvė;

29.

stiprinti esamų ir būsimų pastangų, kuriomis siekiama gerinti duomenų sąveikumą, koordinavimą, pavyzdžiui, užtikrinant prieigą prie asmens švietimo duomenų, gerint besimokančių asmenų, mokymo įstaigų ir darbdavių tarpusavio keitimąsi švietimo duomenimis, kartu vengiant dubliuoti pastangas Sąjungos lygmeniu, kad būtų kuo geriau išnaudotas skaitmeninės transformacijos potencialas, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento;

30.

remti nacionalinę politiką, kuria siekiama gerinti švietimo ir mokymo sistemų gebėjimą reaguoti į sparčiai besikeičiančius darbo rinkos ir visuomenės poreikius palengvinant ir intensyvinant analitinių, mokslinių tyrimų ir prognozavimo duomenų (įskaitant absolventų karjeros stebėjimą) sklaidą ir naudojimą, taip pat su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimą siekiant ilgalaikio poveikio politikai;

31.

skatinti žengti reikšmingą žingsnį toliau plėtojant mokymąsi visą gyvenimą nagrinėjant galimybes užtikrinti geresnį švietimo ir mokymo lygmenų ir sektorių, taip pat tarp atitinkamų institucijų (pavyzdžiui, socialinių, sveikatos priežiūros, migracijos), bendradarbiavimą ir propaguojant įvairiapuses ir lanksčias mokymosi galimybes, kuriomis sudaromos sąlygos tobulinti suaugusiųjų įgūdžius ir juos perkvalifikuoti, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pilietine visuomene, valstybinėmis užimtumo tarnybomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

32.

skatinti tolesnę švietimo, mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sinergiją, kuria skatinama plėtoti Europos švietimo erdvę, visų pirma per Europos universitetų aljansus, kuriems tenka svarbus vaidmuo skatinant mokymąsi visą gyvenimą;

33.

vertinant ir atnaujinant Europos politiką, susijusią su neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimu, apsvarstyti platesnės žinių, įgūdžių bei kompetencijų patvirtinimo koncepcijos galimybę siekiant sudaryti sąlygas patvirtinti įgūdžius ir kompetencijas nepriklausomai nuo to, kaip ar kur jie buvo įgyti, kad būtų remiami sklandūs perėjimai ir motyvuojančios individualios mokymosi trajektorijos, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai šioje srityje.