Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2019/C 325/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„HUILE D’OLIVE DE PROVENCE“

ES Nr. PDO-FR-02421 – 28.5.2018

SKVN ( X ) SGN ( )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Huile d’olive de Provence“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.5 klasė. Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Huile d’olive de Provence“ yra grynas arba ypač grynas alyvuogių aliejus, gaunamas tik mechaniniu būdu ir pasižymintis šiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis:

—	peroksidų skaičius: ≤ 15 mEqO2/kg, pirmą kartą pateikiant rinkai,

—	riebalų rūgščių sudėtis %: Riebalų rūgštys Mažiausiai Daugiausiai C16:1ω7 (palmitoleino rūgštis) 0,40 1,50 C17:1ω8 (heptadekano rūgštis) 0,09 0,45 C18:1ω7 (vaceninė rūgštis) 1,25 3,30 C18:2ω6 (linolo rūgštis) 5,50 14,00

Aliejus „Huile d’olive de Provence“ gaminamas sutrynus alyvuoges iškart po derliaus nuėmimo (nuo derliaus nuėmimo iki alyvuogių sutrynimo praeina mažiau kaip 4 dienos) ir pasižymi šiomis papildomomis cheminėmis ir juslinėmis savybėmis:

—	rūgštingumas: ≤ 0,5 % oleino rūgšties,

—	kartumo mediana: nuo 1,5 iki 3,5,

—	aštrumo mediana: nuo 1,5 iki 3,5,

—	nosyje ir burnoje juntami aromatai: šviežios žolės ir (arba) žalių artišokų.

Aliejus „Huile d’olive de Provence“ su nuoroda „olives maturées“ (brandintos alyvuogės) gaminamas sutrynus pirmiau brandintas alyvuoges (nuo derliaus nuėmimo iki alyvuogių sutrynimo praeina 4–10 dienų) ir pasižymi šiomis papildomomis cheminėmis ir juslinėmis savybėmis:

—	rūgštingumas: 0,4–1,5 % oleino rūgšties,

—	kartumo mediana: ≤ 1,

—	aštrumo mediana: ≤ 1,

—	nosyje ir burnoje juntami aromatai: juodųjų alyvuogių, cukatų, pomiškio ir (arba) skrudintos duonos.

Kartumo ir aštrumo vertės nustatytos remiantis Tarptautinės alyvuogių tarybos metodu.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Aliejus „Huile d’olive de Provence“ gaminamas iš šių veislių alyvuogių ar iš jų pagaminto alyvuogių aliejaus:

—	’Aglandau’, ’Bouteillan’, ’Cayon’ ir ’Salonenque’, sudarančių mažiausiai 80 % identifikuotų kilmės vietos nuorodos giraičių, kurių mažiausiai 30 % sudaro ’Aglandau’ veislė;

—	’Picholine’, ’Grossanne’, ’Tanche’, ’Brun’, ’Cayets’, ’Ribiers’, ’Cayanne’, ’Verdale des Bouches-du-Rhône’ ir senųjų vietos veislių (geografinėje vietovėje yra nemažai iki 1956 m. šalnų pasodintų medžių), kurių identifikuotose kilmės vietos nuorodos giraitėse yra ne daugiau kaip 20 %.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nustatytoje geografinėje vietovėje turi būti atliekamos visos operacijos, pradedant alyvuogių auginimu ir baigiant aliejaus gaminimu.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Be būtinųjų įrašų, numatytų su ženklinimu ir maisto produktų pateikimu susijusiuose teisės aktuose, ženklinant saugomos kilmės vietos nuorodos „Huile d’olive de Provence“ aliejų turi būti nurodoma:

—	kilmės vietos nuorodos pavadinimas „Huile d’olive de Provence“; jei reikia, iškart po pavadinimo pateikiamas įrašas „olives maturées“ (brandintos alyvuogės), kurio raidžių dydis yra ne mažesnis nei pusė kilmės vietos nuorodos pavadinimo raidžių dydžio,

—	įrašas „appellation d’origine protégée“ (saugoma kilmės vietos nuoroda) arba „AOP“ (SKVN).

Šie įrašai turi būti pateikiami toje pačioje etiketėje ir tame pačiame regimajame lauke. Įrašų raidės turi būti matomos, įskaitomos, nenutrinamos ir pakankamai didelės, kad išsiskirtų fone, kuriame yra išspausdintos, ir kad jas būtų galima iškart išskirti iš kitų rašytinių ženklų ir piešinių.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė, kurioje gaminamas aliejus „Huile d’olive de Provence“, plyti septynių departamentų ir 464 savivaldybių teritorijoje (dviejų iš jų teritorija į geografinę vietovę patenka iš dalies). Geografinė vietovė apima šias teritorijas:

—

Visas Aukštutinio Provanso Alpių departamento savivaldybes, išskyrus šias: Annot, Banon, Barras, Barrême, Bayons, Bellafaire, Bevons, Bras-d’Asse, Braux, La Bréole, Le Brusquet, Le Caire, Castellane, Val-de-Chalvagne, Châteaufort, Châteauneuf-Miravail, Chaudon-Norante, Clamensane, Claret, La Condamine-Châtelard Curbans, Curel, Draix, Entrages, Faucon-du-Caire, Faucon-de-Barcelonnette, Le Fugeret, La Garde, Hautes-Duyes L’Hospitalet, Lardiers, Le Lauzet-Ubaye, Marcoux, Melve, Mison, Montclar, Montsalier, Nibles, Noyers-sur-Jabron, Les Ormergues, Piégut, Pontis, Revest-du-Bion, La Robine-sur-Galabre, La Rochegiron, La Rochette, Saint-André-les-Alpes, Saint-Benoît, Saint-Etienne-les-Orgues, Saint-Jacques, Saint-Julien-du-Verdon, Saint-Vincent-les-Forts, Saint-Vincent-sur-Jabon, Saumane, Sausses, Seyne, Sigoyer, Thèze, Thoard, Turriers, Valbelle, Valernes, Vaumeilh, Venterol.

—	Visas šias Pajūrio Alpių departamento savivaldybes: Auvare, La Croix sur Roudoule, Puget-Rostan, Puget Théniers, Rigaud, Touet sur Var.

—

Visas Ronos deltos departamento savivaldybes, išskyrus šias savivaldybes ar jų dalis: Arles (iš dalies), Cabannes, Carnoux-en-Provence, Fos-sur-Mer, Maillane, Marignane, Mollégès, Port-Saint-Louis-du-Rhône, Rognonas, Saint-Andiol, Saint-Pierre-de-Mézoarques, Saint-Victoret, Saintes-Maries-de-la-Mer, Verquières.

—	Šią Dromo departamento savivaldybę: Rochegude.

—	Visas šias Garo departamento savivaldybes: Les Angles, Pujaut, Roquemaure, Sauveterre, Villeneuve-Les-Avignon, Tavel, Lirac, Saint-Laurent-des-Arbres, Saint-Geniès-de-Comolas.

—	Visas Varo departamento savivaldybes, išskyrus šias: Bargème, La Bastide, Le Bourguet, Brovès, Châteauvieux, Comps-sur-Artuby, La Martre, Plan-d’Aups-Sainte-Baume, La Roque-Esclapon, Trigance, Vérignon.

—

Visas Vokliūzo departamento savivaldybes, išskyrus šias savivaldybes ar jų dalis: Althen-des-Paluds, Aurel, Auribeau, Brantes, Buisson, Buoux, Caderousse, Cairanne, Castellet, Crestet, Entraigues-sur-la-Sorgue, Entrechaux, Faucon, Grillon, Lagarde-d’Apt, Lamotte-du-Rhône, Lapalud, Malaucene (iš dalies), Montfavet, Monieux, Le Pontet, Puymeras, Rasteau, Richerenches, Roaix, Saint-Christol, Saint-Marcellin-lès-Vaison, Saint-Romain-en-Viennois, Saint-Roman-de-Malegarde, Saint-Trinit, Sault, Savoillan, Seguret, Sivergues, Vaison-la-Romaine, Valreas, Villedieu, Visan.

5.   Ryšys su geografine vietove

Chemines ir juslines aliejaus „Huile d’olive de Provence“ savybes iš esmės nulėmė jam gaminti naudojamų alyvuogių veislių sudėtis, kurią savo ruožtu lemia geografinės vietovės gamtos veiksniai ir vietos aliejaus gamintojų gamybos įgūdžiai.

Geografinė vietovė apima plačias kalnuotas Provanso regiono zonas, išskyrus aukštikalnes ir vidurines alpinės kalnodaros kalnų zonas, kurių aplinkos sąlygos nepalankios alyvmedžiams augti. Pietuose geografinė vietovė ribojasi su Viduržemio jūra, vakaruose – su Ronos upe, šiaurėje – su Vokliūzo plokštikalne, Liūro kalnu, Dinio priealpiais ir Provanso plynaukštėmis, o rytuose remiasi į Sinio slėnį ir Esterelio masyvą.

Nelygiame reljefe su plačių kalkakmenio sluoksnių išvagotomis keteromis susidarė nedidelių, tačiau alyvuogėms auginti saulėtame šlaite palankių plotų.

Provanso alyvmedžių giraičių dirvožemis daugiausia neutralus ar kalkingas. Šis dirvožemis yra labai akmeningas. Tai smėlingo molio ir molingo smėlio dirvos, taip pat akmeningas, rudai raudonos spalvos, smėlingo molio tekstūros, gerų laidumo savybių dirvožemis.

Aliejaus „Huile d’olive de Provence“ ypatumai:

—

Gamybai daugiausia naudojamos ’Aglandau’ (ne mažiau kaip 20 %), ’Bouteillan’, ’Cayon’ ir ’Salonenque’ veislių alyvuogės. Dėl tokios sudėties šis aliejus skiriasi nuo gretimuose gamybos regionuose, kuriuose šių veislių alyvmedžiai neauga (Nicos, Njono, Nimo, Langedoko baseinuose) arba yra pasiskirstę kitaip (Provanso Bo slėnio, Provanso Ekso ir Aukštutinio Provanso baseinuose), pagaminto aliejaus.

—	Šio aliejaus riebalų rūgščių sudėtis yra ypatinga, kaip nurodyta 3.2 punkte.

—

Juslinės aliejaus savybės: — arba gerai juntamas, bet nuosaikus kartumas ir rūgštumas ir šviežios žolės ir (arba) žalių artišokų aromatas, — arba beveik nejuntamas kartumas ir aštrumas ir juodųjų alyvuogių, cukatų, pomiškio ir (arba) skrudintos duonos aromatas, — rūgštingumas – arba mažesnis kaip 0,5 % oleino rūgšties, arba 0,4–1,5 % oleino rūgšties.

Šio aliejaus gamybai naudojamų alyvuogių veislių sudėtį nulėmė geografinės vietovės savybės. Iš tiesų gamybos vietovė, išskyrus pakrantę, yra tikra ribinė alyvmedžių auginimo teritorija. Ši šiaurinė kraštinė alyvmedžių auginimo zona (iki 750–800 metrų aukščio virš jūros lygio) pasižymi Provansui būdingu Viduržemio jūros klimatu (tarp lietingų laikotarpių įsiterpusios sausos vasaros ir daug saulėtų dienų per metus), galinčiu užgriūti ir didelėmis, Provanso alyvuogių auginimo istorijoje užfiksuotomis šalnomis, stipriu vyraujančiu vėju – mistraliu, kuris vėsindamas ir gaivindamas orą sukuria sveikesnes ir palankesnes sąlygas alyvmedžiams augti. Tokios sąlygos skatina auginti labiausiai prie jų prisitaikiusias veisles. Dėl šios priežasties Provanso alyvmedžių giraitėse daugiausia vyrauja keturios veislės: ’Aglandau’, kurios didžiausio paplitimo zona yra geografinėje vietovėje, taip pat ’Salonenque’, ’Bouteillan’ ir ’Cayon’. Dėl žydėjimo laikotarpio ir natūralaus vidutinio ar didelio atsparumo šalčiui šios veislės yra itin gerai prisitaikiusios prie ganėtinai vėsaus auginimo vietovės klimato. Alyvmedžių giriatės auga prieškalnėse ir kalvotose zonose, kur pakanka saulės, vyrauja tinkamas dirvožemis ir neužsistovi vanduo. Dėl vėjuoto klimato alyvmedžių giraičių aukštis ribojamas iki žmogaus ūgio, kad vėjas alyvmedžius veiktų kuo mažiau. Daugiausia kalkingas ir akmenuotas dirvožemis sukuria puikias sąlygas dirvai vėdintis ir saugo nuo oro trūkumo, o sausiausiais laikotarpiais parūpina pakankamai vandens.

Dėl to, kad geografinė vietovė yra išsidėsčiusi šiaurėje ir joje galimos stiprios šalnos, alyvuogių derlius imamas alyvuogėms nespėjus visiškai sunokti – pusiau sunokus (kai spalva iš žalios keičiasi į geltoną).

Gamybos praktika grindžiama senomis alyvuogių aliejaus gaminimo tradicijomis: alyvuogės sutrinamos iškart po derliaus nuėmimo arba po kelių dienų brandinimo anaerobinėmis sąlygomis prieš trynimą.

Taigi:

—

3.2 punkte aprašyta ypatinga šio aliejaus riebalų rūgščių sudėtis yra susijusi su aliejaus gamybai naudojamų alyvuogių veislių sudėtimi: ’Aglandau’, ’Bouteillan’, ’Cayon’ ir ’Salonenque’ veislių derinys didesnėmis ar mažesnėmis proporcijomis, atsižvelgiant į sritį ir gamintojų pasirinkimą, bet sudėtyje – ne mažiau kaip 20 % ’Aglandau’ veislės alyvuogių.

—

Aliejaus aštrumo ir kartumo intensyvumas yra susijęs su aliejaus gamybai naudojamų alyvuogių veislių sudėtimi ir derliaus ėmimo metu (alyvuogių derlius imamas, kai jos būna pusiau sunokusios). Tačiau jei aliejaus gamintojas nusprendžia prieš trynimą alyvuoges kelias dienas brandinti, iš jų pagamintas aliejus būna beveik nekartus ir neaštrus.

—

Pagrindiniai aromatai – šviežios žolės ir (arba) žalių artišokų – priklauso ir nuo aliejaus gamybai naudojamų alyvuogių veislių sudėties. Tačiau jei prieš trynimą alyvuogės kelias dienas brandinamos, aliejus įgyja ypatingą juodųjų alyvuogių, cukatų, pomiškio ir (arba) skrudintos duonos aromatą, kaip nurodyta 3.2 punkte.

—	Aliejaus „Huile d’olive de Provence“ su nuoroda „olives maturées“ (brandintos alyvuogės) rūgštingumas yra minimalus dėl brandinant pakylančios alyvuogių temperatūros.

—

Be to, naudojant tradicinius aliejaus spaudimo būdus, kuomet naudojamos tik mechaninės aliejaus išgavimo naudojant išcentrinę jėgą arba spaudimą priemonės ir viso proceso temperatūra būna ne aukštesnė kaip 30 °C, aliejuje išsaugomi, kaip nurodyta 3.2 punkte, originalūs naudojamų alyvuogių veislių aromatai ir nesuardomos aliejui „Huile d’olive de Provence“ būdingos riebalų rūgštys.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://extranet.inao.gouv.fr/fichier/CDC-HOProvence.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.