Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52019DC0615

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Tarpinio ISA2 programos vertinimo rezultatai

COM/2019/615 final

Briuselis, 2019 09 23

COM(2019) 615 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Tarpinio ISAFMT:Superscript2 programos vertinimo rezultatai

{SWD(2019) 1615 final}



1.Įvadas

Kaip numatyta ISA2 sprendime 1 , 2016 m. sausio 1 d. buvo pradėta penkerių metų Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2) kaip programos ISA 2 tęsinys.

Šioje ataskaitoje pateikiami tarpinio programos ISA2 3 vertinimo rezultatai ir rekomendacijos. Pagal ISA2 sprendimo 13 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad Komisija atliktų šį vertinimą ir praneštų jo rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Komisija atliko vertinimą pasitelkusi konsultavimo bendrovės nepriklausomų ekspertų komandą 4 . Vertinimą prižiūrėjo tarpžinybinė iniciatyvinė grupė 5 .

2.Pagrindiniai faktai

Pagrindinis programos ISA2 tikslas – skatinti IRT pagrįstą Europos viešojo sektoriaus modernizavimą ir palengvinti įmonių ir piliečių poreikių tenkinimą, gerinant Europos viešojo administravimo institucijų sąveiką.

Tiksliau, programa siekiama:

palengvinti efektyvią ir veiksmingą tarpvalstybinę ar įvairių sektorių Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių elektroninį bendravimą ir sąveiką;

padėti kurti veiksmingesnę, supaprastintą ir vartotojams patogią e. valdžią nacionaliniu, regioniniu ir vietos administravimo lygmenimis;

skatinti visapusišką požiūrį į sąveikumą ES nustatant, kuriant ir naudojant sąveikumo sprendimus bei palengvinant pakartotinį jų panaudojimą Europos viešojo administravimo institucijose. Tai padės įgyvendinti įvairių sričių ES politiką ir veiklą.

Siekiant šių tikslų 6 , programa grindžiama ankstesnės programos ISA laimėjimais 7 . Joje taip pat pabrėžiamas sklandus pritaikymas platesnėje politinėje sistemoje, susijusioje su ES viešojo administravimo institucijų skaitmeninimu. Šiuo atžvilgiu programa ISA2 yra pagrindinė priemonė, skirta Europos sąveikumo sistemos (toliau – EIF) 8 , kuri buvo atnaujinta ir išplėsta, kaip numatyta Komunikate dėl Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos 9 , įgyvendinimui remti. Kitos politinės iniciatyvos, kurias įgyvendinti padeda ISA2, apima 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planą 10 , 2017 m. Talino deklaraciją dėl e. valdžios 11 ir Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą 12 .

Praktiškai programa ISA2 vykdoma nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o jos bendras biudžetas yra 130,9 mln. EUR. Pagal ją finansuojami veiksmai, kasmet nustatomi metinėje tęstinėje darbo programoje. Programos valdyba taip pat skatina sinergiją su kitomis ES programomis, kaip antai Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) 13 ar struktūrinių reformų rėmimo programa 14 .

Pagrindiniai programos suinteresuotieji subjektai yra visų lygmenų Europos viešojo administravimo institucijos: ES, nacionalinės, regioninės ir vietos. Tačiau programa turi įtakos daug platesnei suinteresuotųjų subjektų grupei, įskaitant ES įmones ir piliečius. ISA2 gali dalyvauti ES valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės šalys ir šalys kandidatės. Be 28 ES valstybių narių, programoje dalyvauja trys kitos šalys: Islandija, Norvegija (nuo 2016 m.) ir Juodkalnija (nuo 2018 m.). Programa skatinamas bendradarbiavimas su kitomis ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis bei institucijomis.

3.Bendras sąveikumo supratimas

Pagal ISA2 sprendimo 1 straipsnio 2 dalį „Programa ISA2 užtikrinama bendra sąveikumo koncepcija, naudojantis EIF ir jos įgyvendinimu valstybių narių administravimo institucijose. Komisija, naudodamasi programa ISA2, prižiūri EIF įgyvendinimą“.

Šiuo atžvilgiu vykdant programą ISA2 kuriama integruota pažangos, kurią įgyvendindamos EIF 15 padarė valstybės narės ir Komisija, stebėjimo, vertinimo ir ataskaitų teikimo sistema. Ši stebėsenos sistema kuriama ir įgyvendinama vykdant Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centro (NIFO) kompetencijai priklausančius veiksmus, finansuojamus pagal programą ISA².

EIF įgyvendinimo visoje ES rezultatai bus kasmet pateikiami elektroninėje suvestinėje, siekiant geriau informuoti politikos formuotojus ir pateikti informaciją platesnei visuomenei aiškiau ir paprasčiau 16 . Praktiškai suvestinės tikslas – pagerinti ryšius ir gebėjimų stiprinimą siekiant, kad valstybės narės būtų geriau informuotos apie jų dabartinę padėtį įgyvendinant EIF, ir padėti joms lengviau laikytis EIF rekomendacijų.

Siekiant šių tikslų, valstybėms narėms bus parengtas priemonių rinkinys, kuriame bus pateiktos praktinės rekomendacijos dėl EIF įgyvendinimo taikant gerąją patirtį ir sprendimus.

EIF įgyvendinimo stebėsenos sistema skirta pateikti įrodymų būsimam EIF vertinimui, kurį iš pradžių buvo planuojama atlikti iki 2019 m. pabaigos 17 . Tačiau siekiant valstybėms narėms suteikti pagrįstą laikotarpį, kad jos galėtų priderinti savo nacionalinę politiką, susijusią su e. valdžia, skaitmeninėmis paslaugomis ir sąveikumu, prie EIF, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl platesnės naujos EIF taikymo srities reikia papildomo vidaus ir išorės koordinavimo, kad būtų užbaigta bendrai priimta ir integruota stebėsenos sistema, būtina atidėti EIF vertinimą iki 2021 m. Iš tikrųjų dėl šių veiksnių duomenų rinkimo procesas prasidėjo tik 2019 m., todėl trūksta duomenų, leidžiančių įvertinti EIF įgyvendinimą tais pačiais metais.

Be to, atliekant EIF vertinimą kartu su galutiniu programos ISA2 vertinimu 2021 m., galima sukurti keletą sinergijų, nes programa yra pagrindinė priemonė, kuria remiamas EIF įgyvendinimas.

4.Metodika

Tarpinis programos ISA2 vertinimas buvo pagrįstas kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis, surinktais taikant įvairius metodus, pavyzdžiui, dokumentų tyrimą, viešas konsultacijas, tikslines apklausas internetu, išsamias apklausas ir įvadinius praktinius seminarus. Konsultacijų veikla suteikė galimybę įtraukti įvairius programos ISA2 suinteresuotuosius subjektus, pradedant valstybių narių ir Komisijos padalinių atstovais ir baigiant piliečiais bei standartizacijos organizacijomis.

Siekiant geriau vadovauti duomenų rinkimui, iš 53 veiksmų, suskirstytų į 9 rinkinius, buvo atrinkta 20 veiksmų, finansuojamų pagal programą ISA2 iki 2018 m. Ši atranka buvo vykdoma pagal keturis iš anksto nustatytus kriterijus, siekiant užtikrinti, kad atrinkti veiksmai iš esmės atspindėtų programą. Be to, bendras duomenų rinkimas buvo papildytas ekspertiniu programos vertinimu, kurį atliko keturi sąveikos techniniai ekspertai.

5.Vertinimo temos ir klausimai

Vertinimas atliktas remiantis šiais septyniais pagrindiniais kriterijais 18 :

Aktualumas. Kokiu mastu programos ISA2 tikslai vis dar atitinka kintančius poreikius ir problemas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis?

Veiksmingumas. Kiek ISA² programos rezultatai atitinka programos tikslus? Ar yra aspektų, kurie veiksmingesni arba mažiau veiksmingi už kitus? Jeigu taip, kokios patirties tai galėtų suteikti?

Efektyvumas. Kiek ekonomiškai efektyvi buvo programa? Kurie programos aspektai yra efektyviausi, o kurie mažiausiai efektyvūs, ypač vertinant pagal sutelktus išteklius? Kaip veikia programa, palyginti su numatytu darbu ir biudžetu?

Nuoseklumas. Kokiu mastu programos ISA2 veiksmai yra programos sistemos visumos dalis (vidinis nuoseklumas)? Kiek programa ISA2 suderinta su kitomis ES priemonėmis, kurių tikslai yra panašūs, ir pasaulinėmis tos pačios srities iniciatyvomis (išorinis nuoseklumas)?

Europos pridėtinė vertė. Kokia yra programos ISA2 teikiama pridėtinė vertė, palyginti su tuo, ko pagrįstai buvo galima tikėtis iš valstybių narių, veikiančių nacionaliniu, regioniniu ir (arba) vietos lygmenimis?

Naudingumas. Kaip ISA2 programos atlikti arba numanomi veiksmai ir pasiekti arba planuojami rezultatai atitinka poreikius, kuriuos jie turėtų padėti patenkinti?

Tvarumas. Kiek užtikrinamas sukurtų sprendimų finansinis, techninis ir veiklos tvarumas, palaikant ir taikant juos per visą programos ISA2 laikotarpį?

6.Rezultatai

Remiantis duomenimis, surinktais iš 129 suinteresuotųjų subjektų 19 , su kuriais buvo konsultuojamasi, išsamiais dokumentų tyrimais ir ekspertų vertinimais, tarpiniame vertinime patvirtinta, kad programa ISA2 veikia gerai pagal visus vertinimo kriterijus. Tačiau atliktas tik 2016–2018 m. finansuotų veiksmų vertinimas; todėl vykdomų veiksmų rezultatai ir ilgalaikiai ISA2 rezultatai gali būti nustatyti tik užbaigus programą.

6.1.Aktualumas

Programos ISA2 tikslai vis dar yra aktualūs atsižvelgiant į kylančius poreikius ir problemas skaitmeninių viešųjų paslaugų sąveikumo srityje, ir patvirtina programos svarbą. Dauguma suinteresuotųjų subjektų, su kuriais buvo konsultuojamasi, sutiko, kad administracinių elektroninių kliūčių ir susijusių poreikių problema tebėra aktuali. Tačiau kai kurie iš jų (46 iš 129) šiuo metu turi papildomų poreikių (pavyzdžiui, griežtesnis sąveikių viešųjų paslaugų kūrimo metodas) ir problemų (įskaitant išteklių apribojimus), kuriuos programa ISA2 gali išspręsti tik iš dalies.

Dar vienas poreikis, į kurį reikia atkreipti ypatingą dėmesį, yra poreikis užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą ir mainus su regionų ir vietos administracijomis, siekiant didinti informuotumą apie sąveikumą ir ISA2 sprendimų taikymą subnacionaliniu lygmeniu.

Viešojo administravimo institucijų informuotumo apie sąveikumą didinimas buvo pirma iš trijų galutinio programos ISA vertinimo 20 rekomendacijų. Programoje ISA2 buvo atsižvelgta į šį raginimą ir 2017 m. priimta jos ryšių strategija bei veiksmų planas, taip pat 2016–2018 m. surengta 10 svarbių renginių, kuriuose vidutiniškai dalyvavo po 211 dalyvių. Be to, programos ISA2 atstovai aktyviai dalyvavo 60 renginių, vykusių per tą patį laikotarpį. Iš tarpinio vertinimo matyti, kad šios pastangos pasiteisino, nes dauguma suinteresuotųjų subjektų, su kuriais buvo konsultuojamasi, nurodė turintys dalykinių žinių apie sąveikumą (91 iš 128) ir programą ISA2 (81 iš 128). Nepaisant šio bendro informuotumo, iš pirmiau paminėto papildomo poreikio matyti, kad įgyvendinant programą turėtų būti toliau vykdoma informuotumo didinimo veikla, skirta regioninėms ir vietos administravimo institucijoms ir galbūt netiesioginiams naudos gavėjams, kaip antai piliečiams bei įmonėms.

6.2.Veiksmingumas

Iki šiol pasiekti programos ISA2 rezultatai atitinka jos tikslus. Tačiau jie dar nevisiškai atitinka numatytus rezultatus, nes dauguma veiksmų vis dar vykdomi ir sprendimai vis dar kuriami. Programos trukmė taip pat turi įtakos sprendimų taikymo lygiui. Toliau įgyvendinant veiksmus, kurie buvo pradėti ankstesnėje programoje, buvo sukurta sprendimų, kurie šiuo metu taikomi plačiau nei sprendimai, susiję su veiksmais, nustatytais pagal programą ISA2.

Atliekant vertinimą buvo nustatyta, kad programa yra mažiau veiksminga, kiek tai susiję su vienu konkrečiu ISA2 tikslu: veiksmingesnės, supaprastintos ir vartotojams patogios e. valdžios kūrimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Šioje srityje valstybės narės iš tikrųjų gali padaryti didelį poveikį ir papildyti ES lygmens sąveikumo bei skaitmeninimo iniciatyvas.

Išorės veiksniai gali pagerinti programos tikslų įgyvendinimo ir rezultatų pateikimo būdą, tačiau taip pat gali jam pakenkti. Viešojo administravimo institucijų raginimas nustatyti bendrus standartus ir sistemas yra išorinis veiksnys, prisidedantis prie programos veikimo. Tačiau institucijų sudėtingumas gali kliudyti užtikrinti tarpvalstybinį ir įvairių sektorių sąveikumą.

Galiausiai atlikus vertinimą nustatyta, kad ISA2 veiksmai iš esmės atitinka ISA2 sprendimo 4 straipsnyje nustatytus principus dėl tęstinės darbo programos proceso, kuriuo užtikrinama, kad rengiant darbo programą į tuos principus būtų sistemingai atsižvelgiama.

6.3.Efektyvumas

Programos įgyvendinimas vyksta kaip planuota; visi veiksmai yra vykdomi arba numatytas atlikto darbo lygis beveik pasiektas. Nepaisant to, dėl nevienodų veiksmingumo rodiklių sudėtinga daryti išvadas apie bendrą programos ekonominį efektyvumą. Tų programos ISA2 paketų, kuriuose buvo įmanoma apibendrinti skirtingų veiksmų veiksmingumo rodiklius, išlaidos vienam galutiniam vartotojui (pvz., įmonėms, piliečiams) buvo įvertintos kaip labai mažos.

Pagal programą ISA2 finansuojamų veiksmų atrankos procesas laikomas palyginti efektyviu. Išlaidos, patiriamos rengiant pasiūlymą, yra gana nedidelės – nuo 0,07 iki 0,4 proc. lėšų, kurios galėtų būti skirtos pasiūlymo įgyvendinimui, kai jis bus priimtas. Vis dėlto atrankos procesą būtų galima dar patobulinti supaprastinant tęstinę darbo programą (pvz., parengiant lankstesnę formą) ir paskelbiant raginimus imtis teminių veiksmų, taip užtikrinant, kad atrankos procesas būtų pagrįstas tikslais.

6.4.Suderinamumas

Suinteresuotųjų subjektų, su kuriais buvo konsultuojamasi, nuomone, programos ISA2 veiksmams būdinga didelė sinergija ir nedidelis dubliavimasis. Šis didelis vidinis nuoseklumas atitinka galutinio ISA vertinimo antrą rekomendaciją, kurioje buvo raginama taikyti visapusišką požiūrį į programos ISA2 sąveikumą.

Kiek tai susiję su išoriniu nuoseklumu, ISA2 buvo vykdoma vadovaujantis trečia ir paskutine rekomendacija, pateikta galutiniame ISA vertinime, ir glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis ES politikos sritimis ir iniciatyvomis. Tai paskatino sinergiją su EITP, iniciatyva „Horizontas 2020“ ir struktūrinių reformų rėmimo programa. Programa ISA2 taip pat sąveikauja su tokiomis iniciatyvomis, kaip bendrieji skaitmeniniai vartai, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, e. valdžios veiksmų planas, Talino deklaracija dėl e. valdžios ir tęstinis IRT standartizacijos veiksmų planas 21 . Vis dėlto buvo pastebėtas tam tikras pagal ISA2 ir EITP sukurtų sprendimų dubliavimasis, kurį būtų galima panaikinti geriau apibrėžiant kiekvieno sprendimo taikymo sritį.

6.5.Europos pridėtinė vertė

ISA2 užtikrinamas koordinavimo lygis yra labai svarbus gerinant bendrą sąveikumą tarp Europos viešojo administravimo institucijų. Be to, 91 iš 109 respondentų pabrėžė, kad įgyvendinant ISA2 galima pasiekti joje nustatytų tikslų mažesnėmis sąnaudomis nei įgyvendinant panašias nacionalines ar subnacionalines iniciatyvas.

Akivaizdu, kad ISA2 padėjo pagerinti tarpvalstybinį sąveikumą ES: i) ji didina informuotumą apie sąveikumą tarp valstybių narių; ii) padeda įtraukti šį klausimą į nacionalines darbotvarkes ir iii) kuria tinklus ir skatina mainus. ISA2 taip pat padėjo toliau plėtoti bendrą ES politiką: ji atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant EIF ir remia bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimą.

6.6.Naudingumas

Naudotojai paprastai yra patenkinti ISA2 sprendimais ir tik 7 iš 110 suinteresuotųjų subjektų nurodė, kad yra „nelabai patenkinti“. Programa yra vykdoma, todėl tikimasi, kad ISA2 sprendimų taikymo lygis padidės ir taip bus pagerintas naudotojų poreikių tenkinimo būdas, o naudotojai savo ruožtu bus labiau patenkinti.

6.7.Tvarumas

ISA2 sprendimų tvarumą suinteresuotieji subjektai įvertino įvairiai. 66 iš 84 respondentų mano, kad programos rezultatai bus išlaikyti ateityje neskiriant finansavimo, o per 55 iš 85 respondentų mano, kad dėl poreikio vykdyti operacijas ir sprendimams įgyvendinti būtinų priežiūros išlaidų gali sumažėti galimybė pasiekti ISA2 sprendimų rezultatų, jeigu programa būtų nutraukta.

Tačiau suinteresuotieji subjektai sutinka, kad ISA2 programa atlieka pagrindinį vaidmenį gerinant su sąveikumu susijusią padėtį ES, o be jos būtų pakenkta Europos viešojo administravimo institucijų dedamoms pastangoms pagerinti sąveikumą ir skatinti IRT pagrįstą Europos viešojo sektoriaus modernizavimą.

7.Rekomendacijos

Atlikus tarpinį vertinimą ISA2 programos veiksmingumas kol kas vertinamas teigiamai. Tačiau taip pat nustatytos sritys, kurias būtų galima tobulinti. Toliau pateiktose rekomendacijose aptariami šie programos aspektai ir nustatomos trumpalaikės bei ilgalaikės priemonės. Trumpalaikės priemonės yra tokios, kurias būtų galima taikyti įgyvendinant paskutinę tęstinę ISA2 darbo programą 2020 m. ir pereinamuoju laikotarpiu, po kurio bus sukurta nauja daugiametė finansinė programa (DFP) 22 . Taikant ilgesnio laikotarpio priemones prireiks kelerių metų rezultatams pasiekti.

7.1.Informuotumo didinimas ne tik nacionalinėse administravimo institucijose

Komisija, vykdydama programą ISA2, toliau stengsis didinti Europos viešojo sektoriaus informuotumą apie sąveikumą, kuris yra pagrindinis skaitmeninimo veiksnys, visų pirma užtikrindama glaudesnį bendradarbiavimą su regioninėmis ir vietos administravimo institucijomis atliekant šį darbą.

Pirmiausia turėtų būti suplanuota tikslinė reklaminė veikla, kuria siekiama pabrėžti ISA2 sąveikumo sprendimų (pakartotinio) naudojimo privalumus. Šiuo klausimu 2020 m. galėtų būti atlikti tyrimai, siekiant įvertinti kai kurių ISA2 sprendimų poveikį viešojo administravimo institucijų efektyvumui ir našumui.

Galutiniame ISA2 programos etape dar daugiau dėmesio turėtų būti skirta siekiant užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos, akademinė bendruomenė ir suinteresuoti specialistai dalytųsi geriausia patirtimi tarpusavyje. Įgyvendinant neseniai pagal programą pradėtą veiksmą „Interoperability Academy“ taip pat turėtų būti parengta tinkama mokomoji medžiaga.

Siekdami sustiprinti pirmiau pasiūlytų priemonių poveikį, už ISA2 veiksmą atsakingi asmenys turėtų dar labiau išnaudoti potencialius nuomonės formuotojus (pavyzdžiui, tyrėjus, motyvuotus valstybės tarnautojus) ir sukurti sąveikumo ambasadorių bendruomenę.

Ilgainiui konsultavimo pajėgumai turėtų būti grindžiami sąveikumu. Tai padėtų suinteresuotiesiems subjektams pasirinkti tinkamus sąveikumo sprendimus, atitinkančius jų poreikius, ir kartu suteiktų palaikymo paslaugas ir techninę pagalbą sprendimams veiksmingai įgyvendinti.

7.2.Nuo į naudotoją orientuotų iki naudotojo poreikiais pagrįstų sprendimų

Siekiant padidinti programos naudingumą, vykdant ISA2 programą būtų galima pagerinti jos esamus sprendimus labiau atsižvelgiant į naudotojo poreikius. Įgyvendinant paskutinę ISA2 darbo programą galėtų būti daugiausia vadovaujamasi šiuo požiūriu ir taip skatinama laikytis į naudotoją orientuoto principo tiek Komisijoje, tiek valstybėse narėse.

Vis dėlto ateinančiais metais patartina nuo į naudotoją orientuoto modelio pereiti prie naudotojo poreikiais pagrįsto modelio, kurį taikant naudotojai dalyvauja sąveikumo sprendimo kūrimo etape. Sąveikumo inkubatorius galėtų skatinti tokį bendro kūrimo procesą, kuris suteiktų galimybę saugioje aplinkoje kurti ir išbandyti naujus į naudotoją orientuotus sprendimus. Inkubatorius padėtų diegti naujas technologijas ir keistis novatoriška praktika tarp valdžios institucijų, kurios imasi naujo vaidmens.

Kalbant apie pirmas dvi šios ataskaitos rekomendacijas, Komisijos skaitmenine strategija 23 įrodoma, kad Komisija vykdo savo pažadus: tiek sąveikumas, tiek orientavimasis į naudotoją yra vieni iš pagrindinių strategijos principų, o EIF yra vienas jos atskaitos taškų. Be to, ISA2 programa atlieka patariamąjį vaidmenį įgyvendinant strategiją ir padeda Komisijai įvairiose politikos srityse modernizuoti jos esamas IT sistemas ir kurti naujus skaitmeninius sprendimus atsižvelgiant į sąveikumą.

7.3.Sąlygų sudarymas didesniam tvarumui

Vertinant ISA2 programos Europos pridėtinę vertę ir tvarumą, atlikus tarpinį vertinimą nustatyta, kad ji atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant vienodą sąveikumo padėtį Europos viešajame sektoriuje. ISA2 taip pat padeda kurti ir įgyvendinti tarpvalstybinius ir įvairių sektorių skaitmeninius sprendimus valstybių narių administravimo institucijose. ISA2 taip pat padeda stiprinti bendrąsias politikos kryptis, nes jos labai priklauso nuo tarpusavyje sujungtų ir sąveikių tinklų bei sistemų.

Pasibaigus ISA2 programai labai svarbu išsaugoti ir didinti Europos viešojo administravimo institucijų gebėjimą dirbti kartu siekiant abipusiškai naudingų tikslų, dalijantis informacija ir žiniomis, kurios apskritai yra sąveikumo pagrindas. Todėl reikalingas tvirtas politinis įsipareigojimas ir patikimas finansavimas. Kalbant apie politinius įsipareigojimus, ministrai, atsakingi už e. valdžios politiką visoje Europoje, Talino deklaracijoje dėl e. valdžios patvirtino, kad yra įsipareigoję kurti į piliečius orientuotas viešąsias standartiškai suskaitmenintas paslaugas ir įgyvendinti EIF išdėstytą viziją. Kalbant apie būsimą sąveikumo finansavimą, jis numatytas Skaitmeninėje Europos programoje 24 , kuri yra vienas iš Komisijos pasiūlymų sektoriams pagal 2021–2027 m. DFP teisės aktų rinkinį.

Be to, Komisija turėtų imtis veiksmų atsižvelgdama į sukurtą sinergiją tarp ISA2 ir kitų ES programų, siekdama skatinti EIF ir sąveikumą apskritai, taip pat skatinti plačiai pakartotinai naudoti ISA2 sprendimus. Be to, taikant šį požiūrį programa galėtų būti efektyviai ir paprastai valdoma ir remiamas Skaitmeninės Europos programos įgyvendinimas ateityje.

Rengiantis kurti naujas DFP programas taip pat rekomenduojama išnagrinėti galimybes padidinti rezultatų, pasiektų taikant dabartinius ISA2 sprendimus, tvarumą. Turėtų būti įvertintas įvairių tvarumo priemonių pagrįstumas ir sąnaudos ir Komisija turėtų į jas investuoti. Pavyzdžiui, Komisija galėtų apsvarstyti galimybę perkelti tam tikrus ISA2 sprendimus atvirojo kodo bendruomenėms arba paskatinti įmones kurti nemokamais ISA2 sprendimais pagrįstas paslaugas pagal Europos Sąjungos viešąją licenciją (EUPL) 25 .

Galiausiai Komisija gali nuspręsti, kad tikslinga nuodugniai įvertinti galbūt privalomos sąveikumo priemonės pagrindą ir poveikį. Toks vertinimas turėtų būti pagrįstas galutinio ISA2 programos vertinimo rezultatais ir įrodymais, kurie bus surinkti 2021 m. atliekant EIF įgyvendinimo vertinimą.

8.Tolesni veiksmai

Toliau įgyvendindama ISA2 programą, Komisija daugiausiai dėmesio skirs pirmiau išdėstytoms išvadoms ir rekomendacijoms (nagrinės jų pagrįstumą ir spręs iškeltus klausimus, prireikus, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis). Tarpinio programos ISA2 vertinimo rezultatai ir rekomendacijos taip pat turės įtakos perėjimui prie naujų DFP programų.

.

(1)

   2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė (OL L 318, 2015 12 4, p. 1).

(2)

   2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA) (OL L 260, 2009 10 3, p. 20).

(3)

   Išsami vertinimo proceso informacija ir rezultatai kartu su patvirtinamaisiais įrodymais pateikti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente: SWD(2019) 1615 final.

(4)

   Su nepriklausomų ekspertų atlikto vertinimo tyrimo medžiaga galima susipažinti: https://data.europa.eu/doi/10.2799/13397

(5)

   Grupės nariai buvo Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD, Informatikos GD, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD, Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos GD, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD, Leidinių biuro, Generalinio sekretoriato, Mokesčių ir muitų sąjungos GD ir JRC atstovai.

(6)

   ISA2 sprendimo 1 straipsnio 1 dalis (žr. 1 išnašą).

(7)

   ISA2 sprendimo 1 straipsnio 3 dalis (žr. 1 išnašą).

(8)

   Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“, Briuselis, 2017 03 23, COM(2017) 134 final.

(9)

   Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, Briuselis 2015 05 06, COM(2015) 192 final.

(10)

   Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“, COM(2016) 0179 final.

(11)

   Talino deklaracija dėl e. valdžios, patvirtinta 2017 m. spalio 6 d. ministrų posėdyje Estijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.

(12)

   2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1–38).

(13)

   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo įsteigiama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 384, 2013 12 20, p. 129–171).

(14)

   2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1671, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą (OL L 284, 2018 11 12, p. 3–5).

(15)

   Šis stebėsenos mechanizmas taip pat apima Sąveikumo veiksmų plano, pateikto komunikato dėl EIF I priede, paminėtame 8 išnašoje, įgyvendinimą.

(16)

   Suvestinė bus pateikta 2020 m. NIFO rinkinyje „Joinup“ platformoje .

(17)

   Žr. komunikato dėl EIF, paminėto 8 išnašoje, 6 skirsnį.

(18)

   Žr. Komisijos geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio 47 priemonę .

(19)

   Dėl konfidencialumo ir duomenų apsaugos priežasčių vertinimo grupė paprašė už veiksmus atsakingus asmenis susisiekti su jų sprendimų naudotojais, kaip konsultacijų veiklos tarpininkais. Dėl šio dviejų etapų metodo galėjo būti gautas mažesnis atsakymų skaičius.

(20)

   Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, Galutinio ISA programos vertinimo rezultatai, Briuselis, 2016 09 01, COM(2016) 550 final.

(21)

   Žr. https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/rolling-plan-ict-standardisation

(22)

   Žr. https://ec.europa.eu/commission/future-europe/eu-budget-future_lt .

(23)

   Komunikatas Komisijai „European Commission Digital Strategy – A digitally transformed, user-focused and data-driven Commission“ (liet. „Europos Komisijos skaitmeninė strategija. Į naudotoją orientuota ir duomenimis grindžiama Komisija“), Briuselis, 2018 11 21, C(2018) 7118 final.

(24)

   Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo, Briuselis, 2018 06 06, COM(2018) 434 final.

(25)

   Žr. https://eupl.eu/

Top