Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Žuvininkystės socialinis aspektas“

(tiriamoji nuomonė)

(2020/C 14/09)

Pranešėjas Gabriel SARRÓ IPARRAGUIRRE

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2019 3 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 5 14
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 25
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	137/0/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Siekiant tvaraus konkurencingumo reikia atsižvelgti į du naujus aspektus – aplinkos ir socialinį (1). EESRK mano, kad formuojant žuvininkystės politiką būtina ne tik remtis perspektyvomis aplinkos apsaugos srityje, bet ir atsižvelgti į visuotinę žvejybos svarbą, jos poveikį likusiai ekonomikai ir vaidmenį užtikrinant saugią laivybą, tiekiant sveikus ir visaverčius maisto produktus, taip pat išsaugant gyventojų skaičių pažeidžiamose vietovėse (2). EESRK pabrėžia mažos apimties žvejybos svarbą ir būtinybę užtikrinti palankią verslo aplinką, kad šis sektorius galėtų veikti tvariai ir ir užtikrinti darbo vietas, kurios yra ypač svarbios daugelyje pakrantės bendruomenių. Siekiant lyčių lygybės, reikia geriau pripažinti moterų vaidmenį ir jų indėlio svarbą.

1.2.

EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad būtų nuosekliai taikomos jūros biologinių išteklių išsaugojimo priemonės ir saugumo taisyklės, taip pat sudaromos darbo jūroje sąlygos, šiuo tikslu atliekant poveikio vertinimus, susijusius su: i) užimtumu, ii) darbo užmokesčiu, iii) žvejybos laivų statyba ir jų tinkamumu plaukioti, iv) deramomis gyvenimo ir darbo sąlygomis ir v) žvejų įgūdžių tobulinimu bei sertifikavimu. Be to, jis prašo geriau koordinuoti atskirus viešųjų administravimo institucijų departamentus ir tarnybas visais lygmenimis, siekiant užtikrinti visapusišką sektoriaus valdymą.

1.3.

EESRK ragina Europos Komisiją, įgyvendinant savo darbo programą, parengti pasiūlymą dėl direktyvos, kuriuo į Sąjungos acquis būtų įtraukta Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos suderintos darbuotojų rengimo ir sertifikavimo taisyklės ir padidintas jūrų saugumas žuvininkystės srityje.

1.4.

EESRK ragina visas institucijas ir socialinius subjektus skatinti žvejybos, kaip profesinės karjeros galimybių ir darbo vietų šaltinio tiek absolventams, tiek įgulos nariams, įvaizdžio gerinimą ir spręsti daugeliui žvejų bendruomenių ir mažesnių uostamiesčių būdingą socialinio nepritekliaus ir prastų gyvenimo ir darbo sąlygų problemą.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją pasiūlyti konkrečius pagrindinio bendros žuvininkystės politikos reglamento pakeitimus, kad, turint omenyje patobulintas gyvenimo žvejybos laivuose sąlygas ir didesnį šių laivų saugumą, apskaičiuojant žvejybos pajėgumus nebūtų atsižvelgiama į priemones, susijusias su bendrąja laivų talpa ir galia (3).

1.6.

EESRK skatina valstybes nares ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 188, įgyvendinant priemones, kurių reikia norint ją teisingai perkelti į nacionalinę teisę, deramam jos taikymui užtikrinti, ir prireikus perduoti klasifikavimo įmonėms sertifikatų tikrinimo ir išdavimo įgaliojimus, taip sprendžiant esamas problemas, susijusias su šių funkcijų koordinavimu tam tikrose šalyse.

1.7.

EESRK primena valstybėms narėms, kad iki 2019 m. lapkričio 15 d. jos turi į savo nacionalinę teisę perkelti Direktyvą (ES) 2017/159 (4), kuria TDO konvencija Nr. 188 įtraukiama į Sąjungos teisyną. Be to, Komitetas primygtinai ragina Komisiją kuo skubiau pateikti papildomą pasiūlymą dėl direktyvos, kuris apimtų nuostatas dėl kontrolės ir atitikties užtikrinimo, kaip ir jūrų transporto atveju, kad būtų nustatyta suderinta patikrinimų tvarka.

1.8.

EESRK rekomenduoja kuo labiau suderinti žuvininkystės ir prekybos politiką. Taigi šalims, kurios vykdo neteisėtą žvejybą ir rimtai pažeidžia darbuotojų teises, neturėtų būti sudarytos lengvatinės sąlygos patekti į Sąjungos rinką. Šiomis aplinkybėmis priemonės, susijusios su muitų tarifų lengvatomis ir autonominėmis kvotomis, taip pat neturėtų būti taikomos šiose šalyse pagamintiems produktams.

2.   Įžanga ir bendrosios aplinkybės

2.1.

Žvejyba – kultūros požiūriu itin svarbi tradicinė veikla, kuria užsiima dauguma Europos Sąjungos pakrančių bendruomenių. Tai yra gyvybiškai svarbus maisto ir mitybos, užimtumo, prekybos, ekonominės gerovės ir poilsio šaltinis. Negalima paneigti, jog žuvų ir aplinkos išteklius atkurti reikia kuo skubiau, tačiau, kaip EESRK yra pabrėžęs ankstesnėse nuomonėse, daugelį metų visos tarptautinės pastangos buvo dedamos siekiant užtikrinti aplinkos tvarumą, mažai dėmesio skiriant ekonominiam aspektui ir dar mažiau – socialiniams klausimams ir saugiai laivybai.

2.2.

Tačiau, nepaisant technologijų pažangos, žvejyba ir toliau laikoma itin rizikinga veikla, turint omenyje tokius veiksnius kaip klimato sąlygos, fiziniai reikalavimai ir nuolat kintanti darbo aplinka. Tai savo ruožtu patvirtina statistiniai duomenys, iš kurių matyti, kad žvejyba, palyginti su kitais sektoriais, yra pavojinga veikla. Remiantis Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) paskelbtais statistiniais duomenimis apie jūrų sektoriuje užfiksuotus nelaimingus atsitikimus darbe (5), vien Europos Sąjungoje 2011–2017 m. laikotarpiu jūroje dingo beveik 120 žvejybos laivų. 2016 m. buvo itin nesėkmingi – pranešta apie beveik 525 nelaimes ir nelaimingus atsitikimus jūroje, kurių metu žuvo 55 žvejai, 30 patyrė sunkius sužalojimus, dar 184 buvo sužeisti, o 14 laivų dingo jūroje. Iš to matyti, kad vis dar daug žvejų sunkiai susižeidžia ar net žūsta dirbdami jūroje, kad užsidirbtų pragyvenimui ir padėtų visuomenei tiekdami maisto produktus.

2.3.

Neatsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, EMSA ataskaitoje pabrėžiama, kad 63 % žvejybos laivuose nutikusių nelaimingų atsitikimų įvyko dėl žmonių klaidų, daugeliu atvejų (65 %) vykdant žvejybos veiklą. Iš šių duomenų matyti, kad būtina mokyti įgulos narius ir tobulinti jų įgūdžius visame žuvininkystės sektoriuje, o ne vien tik 24 metrų ilgio ir ilgesniuose laivuose dirbančius asmenis. Savarankiškai dirbantiems žvejams ir mažų laivų savininkams, kurie dirba kartu su savo įgula, reikia suteikti galimybę pasinaudoti mokymu ne tik kaip savo amato žinovams, bet ir kaip verslo vadybininkams.

2.4.

Nuo 2008 m. etato ekvivalentais išreikštas bendras užimtumo lygis ES laivyne vidutiniškai sumažėjo 1,3 % (6) – taip iš dalies nutiko dėl to, kad sumažėjo laivyno pajėgumai. Iš tiesų, nors ES ir išsiplėtė, 2018 m. laivų skaičius ES siekė 81 644, t. y. 22 203 laivais mažiau nei 1996 m. Iš jų tik 65 400 laivų yra toliau naudojami.

2.5.

Neatsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, vidutinis darbo užmokestis už etato ekvivalentą kasmet didėjo po 2,7 % Iš ES laivyno ekonominės veiklos rezultatų matyti, kad grynasis pelnas nemažėja – 2016 m. jis buvo rekordiškai didelis ir siekė 1,3 mlrd. EUR (7). Šiuos gerus rezultatus visų pirma lemia konkurencingos pirminio pardavimo kainos, nedidelė degalų kaina, didesnis laivų eksploatavimo efektyvumas ir išaugęs tam tikrų svarbių atsargų kiekis. Tačiau reikėtų patikslinti, kad iš duomenų matyti, jog 2016 m. penkių valstybių narių laivynai patyrė grynųjų nuostolių (Kroatijos, Kipro, Suomijos, Lietuvos ir Maltos). Duomenys taip pat rodo, kad pakrantės laivyno grynasis pelnas 2016 m. buvo 132 mlrd. EUR – gerokai daugiau, palyginti su 2015 m. (+ 36 %). Tačiau 2016 m. šis laivyno segmentas patyrė grynųjų nuostolių septyniose valstybėse narėse.

2.6.

Nepaisant šios teigiamos tendencijos ir palankių socialinių susitarimų bei pastangų didinti darbo užmokestį ir gerinti gyvenimo laivuose sąlygas, patogumą ir telekomunikacijas, jaunimui žvejyba ir toliau atrodo nepatraukli. Viena vertus, dėl to, kad veikla vykdoma nepalankioje gamtos aplinkoje, kita vertus, dėl negalėjimo tinkamai suderinti darbą laive ir šeimos gyvenimą arba todėl, kad buvo nepakankamai informuota apie minėtus patobulinimus; tai patvirtina ir tai, kad net per pastarųjų metų ekonomikos krizę į sektorių nepavyko pritraukti jaunesnių asmenų. Nėra daug būsimų, savo įmones kuriančių verslininkų, kurie rinktųsi žvejo profesiją; kai kuriose šalyse nedidelio laivo savininkas neturi galimybės išeiti į priešlaikinę pensiją, nors ir dirba tokiomis pat sunkiomis sąlygomis kaip jo darbuotojai. Socialiniai klausimai neapsiriboja vien tik žvejybos sąlygomis laive. Taip pat reikia pagerinti gyvenimo sąlygas krante. Kai kurie tyrimai parodė, kad žvejų bendruomenėse ir mažesniuose uostamiesčiuose dažnai susiduriama su dideliu skurdu, trūksta viešųjų paslaugų, o gyvenimo sąlygos yra prastos. Be to, nepakankamai vertinamas moterų, ypač veiklą vykdyti padedančių sutuoktinių, vaidmuo. Šiems socialiniams aspektams ištirti reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų.

2.7.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komitetas primygtinai ragina Europos Komisiją skatinti diegti, siūlyti ir pranešti apie priemones, kuriomis ne tik būtų užtikrinamas jūrų saugumas ir deramos darbo sąlygos, bet ir būtų pritraukiama kvalifikuotos darbo jėgos, reikalingos Europos strateginiam sektoriui išsaugoti ir vystyti.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK ragina užtikrinti atsakingą ir įtraukią bendrą žuvininkystės politiką. Todėl turi būti taikomos nuoseklios jūrų biologinių išteklių išsaugojimo priemonės, kuriomis jokiu būdu neturi būti pažeidžiamos deramos darbo ir gyvenimo žvejybos laivuose sąlygos, saugumas jūroje, taip pat žvejų rengimo ir jų įgūdžių tobulinimo sąlygos. Nors ir neįmanoma panaikinti pavojų pačioje jūroje, vis dėlto galima sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir pagerinti sąlygas laive, kompetentingoms institucijoms pasiekus susitarimą dėl žvejybos pramonės reguliavimo ir didesnio jos saugumo užtikrinimo.

3.2.

EESRK primena visoms valstybėms narėms ir Europos Sąjungai, kad jos yra pasirašiusios Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kuria vėliavos valstybės įpareigojamos užtikrinti jūrų saugumą savo nacionalinės teisės aktais, kurie turi būti grindžiami tarptautiniu mastu patvirtintomis taisyklėmis, nors vėliavos valstybės, žinoma, taip pat gali pradėti taikyti savo priemones, skirtas užtikrinti saugumą jūroje. Nors valstybės narės labai rimtai atsižvelgė į savo įpareigojimą užtikrinti jūrų transporto sektoriaus socialinio aspekto reguliavimą (iš dalies dėl Sąjungos pastangų teisėkūros srityje), tarptautinių konvencijų dėl žvejybos jūroje saugumo ir darbo laivuose sąlygų ratifikavimo rodikliai ir toliau išlieka labai žemi.

3.3.

Todėl Komitetas pabrėžia, kad būtina ir toliau skatinti taikyti esamas tarptautines teisėkūros priemones, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 188, kuria reguliuojamos socialinės sąlygos žvejybos laivuose, Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, Keiptauno susitarimą dėl žvejybos laivų saugumo ir 1995 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priimtą tarptautinę konvenciją dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-F).

3.4.

EESRK primena, kad būtina užtikrinti socialinę atsakomybę visoje žuvininkystės sektoriaus vertės grandinėje, ir atkreipia dėmesį į Europos socialinio dialogo modelį, kaip būdą garantuoti deramas darbo sąlygas žuvininkystės sektoriuje. Šiomis aplinkybėmis jis džiaugiasi dėl to, kad Europos socialiniai partneriai, remdamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 155 straipsniu, vedė derybas ir pateikė pasiūlymą dėl Direktyvos (ES) 2017/159, kuria TDO konvencija Nr. 188 perkelta į Sąjungos teisę.

3.4.1.

Tačiau Komitetas apgailestauja, kad savarankiškai dirbantys žvejai negalėjo būti įtraukti į šio teisės akto taikymo sritį dėl nepakankamos socialinių subjektų kompetencijos vesti derybas šiuo klausimu. Todėl, atsižvelgiant į didelį ES savarankiškai dirbančių žvejų skaičių, valstybės narės turi ratifikuoti Konvenciją Nr. 188.

3.4.2.

Be to, Komitetas primygtinai ragina Komisiją užbaigti socialinio žvejybos aspekto reguliavimo procesą, šiuo tikslu pateikiant papildomą pasiūlymą dėl direktyvos, į kurią būtų įtrauktos nuostatos dėl kontrolės ir reikalavimų laikymosi, siekiant užtikrinti nediskriminacinę tarp įvairių Europos vandenų ir laivynų patikrinimų tvarką, remiantis nurodyto teisės akto aiškinimu ir taikymu.

3.5.

Neseniai Europos Parlamento atliktame tyrime dėl žvejų rengimo (8) padaryta išvada, kad nesant bendro teisės akto dėl ES žvejų rengimo ir sertifikavimo (9) kyla pavojus ne tik pačių žvejų, bet ir kitų ES vandenimis plaukiojančių asmenų saugumui. Šį teisėkūros srities trūkumą galima panaikinti taikant STCW-F konvenciją. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją pradėti procedūras, kuriomis STCW-F konvencija būtų perkelta į Sąjungos teisę, siekiant padidinti žvejybos jūroje, kuri plačiai pripažįstama kaip viena pavojingiausių profesijų, saugumą.

3.6.

EESRK ragina Europos Komisiją skatinti jūrų ir žvejybos srities mokymus kaip metodą, kuriuo būtų siekiama didinti šio sektoriaus profesionalumą ir gerinti jo gebėjimus užtikrinti kokybišką užimtumą. Šiuo požiūriu profesinis mokymas turėtų būti orientuotas į patirtį ir praktinius bandymus, nepamirštant aukšto lygio kompetencijos ir įgūdžių, kurių reikia jūrų srityje dirbantiems specialistams, ir ypač daug dėmesio skiriant tokiems modeliams kaip dualinis profesinis mokymas. Todėl Komitetas ragina aktyviau naudoti EJRŽF, sudaryti palankesnes sąlygas išplėsti galimus tikslus ir leisti naudotis ESF kaip papildomu mokymui skirtu fondu, visų pirma skiriant dėmesį smulkiajai žvejybai.

3.7.

EESRK primena, kad sektoriui būtų visapusiškai naudinga minėtą konvenciją įtraukti į Sąjungos teisyną, nes tai leistų užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą, kadangi būtų išduodamas visoje ES galiojantis kvalifikacijos pažymėjimas (priešingai nei šiuo metu), taip pat sudarytų palankesnes sąlygas darbuotojams judėti iš žvejybos vietos į kitas darbo vietas jūroje ir suteiktų galimybę ES rengti suderintas mokymo programas. Tačiau siekiant užtikrinti, kad Konvencija būtų tinkamai taikoma, vis dar reikia parengti Europos žvejų sveikatos patikrinimų standartus, kad būtų galima patvirtinti jų tinkamumą vykdyti veiklą. Šie standartai taip pat reikalingi atsižvelgiant į Konvencijos Nr. 188 10 straipsnio dėl darbo žuvininkystės sektoriuje nuostatas, pagal kurias joks žvejys negali dirbti žvejybos laive neturėdamas galiojančios medicinos pažymos. Atsižvelgiant į tai, Jūrų žuvininkystės sektoriaus socialinio dialogo komitetas parengs 2019–2020 m. žvejų sveikatos patikrinimo gaires.

3.8.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK mano, kad būtina didinti žvejybos profesijos patrauklumą, pritraukti talentingų asmenų ir sudaryti palankesnes sąlygas jaunuoliams įsitraukti į šią veiklą, kuria sukuriama daugiau kaip 150 000 įgulos nariams skirtų darbo vietų. Šiuo tikslu viešojo administravimo institucijos ir pagrindiniai subjektai turi bendradarbiauti su sektoriumi mokymo ir darbo srityse. To reikia, kad būtų sprendžiamas įgulos narių trūkumo klausimas, nes ši problema kelia pavojų sektoriaus gyvybingumui ir šiuo metu yra laikoma didžiausiu Europos žvejybos laivyno sunkumu. Pramonės atstovai pabrėžia, kad neradus sprendimų trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais, dauguma laivų bus priversti prisišvartuoti. Todėl būtina įgyvendinti strateginius planus socialinėje srityje, siekiant, viena vertus, į žuvininkystės sektorių pritraukti Europos darbuotojų ir, kita vertus, sudaryti palankesnes sąlygas įdarbinti užsieniečius. EESRK rekomenduoja sudaryti sąlygas siekti jūreivio ir žvejo karjeros ir populiarinti žvejybą kaip tinkamą profesinę kryptį, atveriančią daug galimybių jaunuoliams.

3.9.

Žuvininkystės sektoriaus socialinis aspektui skiriama nepakankamai dėmesio, todėl ES piliečiai nėra linkę rinktis šios profesijos. Taigi padaugėjo ES vandenyse dirbančių žvejų migrantų (atvykusių iš EEE nepriklausančių šalių), kurie tam tikrais atvejais ir tam tikrose šalyse gali lengvai tapti darbuotojų teisių pažeidimų aukomis (10). Dėl žuvininkystės sektoriaus, kurio darbuotojai ilgą laiką praleidžia jūroje, ypatumų žvejai migrantai yra itin pažeidžiami.

3.10.

Siekdamas išspręsti šią problemą ir atsižvelgdamas į TDO rezoliuciją, priimtą 2017 m. trišaliame susitikime, kuriame buvo nagrinėjami su žvejais migrantais susiję klausimai (11), EESRK teigia, kad būtina parengti bendruosius principus ir praktines gaires dėl deramų paslaugų, susijusių su darbo žuvininkystės sektoriuje rinka, įskaitant: a) žvejybos laivų savininkams skirtas ir su darbo rinkos (tarpvalstybinėmis) paslaugomis susijusias pakankamas ir tinkamas gaires; b) pavyzdines sutartis dėl (tarpvalstybinių) paslaugų, susijusių su darbo žuvininkystės sektoriuje rinka; c) darbo (užsienio) žvejybos laivuose ieškantiems žvejams skirtas pakankamas ir tinkamas gaires; d) skundų teikimo mechanizmus. Atsižvelgiant į tai, Jūrų žuvininkystės sektoriaus socialinio dialogo komitetas parengs gaires dėl 2019–2020 m. deramo žvejų migrantų įdarbinimo sąlygų.

3.11.

Komitetas taip pat ragina ES valstybes nares ratifikuoti, taikyti ir įgyvendinti TDO konvenciją Nr. 188. Be to, jis ragina Europos Komisiją rinkti duomenis ir statistinę informaciją apie žvejų migrantų padėtį Europoje.

3.12.

Remiantis Pagrindinio bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reglamento 22 straipsniu, valstybės narės siekia užtikrinti stabilią ir ilgalaikę žvejybos laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą. Šiuo tikslu valstybės narės garantuoja, kad žvejybos laivynų pajėgumai jokiu būdu neviršytų viršutinių žvejybos pajėgumų ribų, išreikštų bendrąja talpa (kiekiu) ir kW (galia). Europos socialiniai partneriai, remdamiesi neseniai atliktu ES lėšomis bendrai finansuotu tyrimu dėl šių ribų socialinio poveikio (12), pabrėžė, kad apribojant bendrąją talpą daromas neigiamas poveikis žvejų saugumui, patogumui ir žuvies kokybei, nes taip sudaromos kliūtys iniciatyvoms, kuriomis laivuose diegiamos papildomos saugumo, patogumo ir kokybės priemonės, kadangi tai reiškia, jog dėl pridėtų papildomų kubinių metrų turi būti sumažinti, pavyzdžiui, triumo, mašinų skyriaus ar degalų bakų dydžiai.

3.13.

Remdamasis tuo, kas nurodyta ankstesnėje dalyje, EESRK reikalauja, kad Europos Komisija rastų alternatyvių žvejybos pajėgumų matavimo būdų, kaip Norvegijoje ar Islandijoje, kur, atsižvelgiant į įvairius aspektus, kaip antai priskirta kvota ar laivo dydis, į apskaitą neįtraukiamos poilsiui, patogumui ir pramogoms skirtos erdvės. Šiuo atžvilgiu, be kita ko, reikėtų leisti padidinti laivų talpą, jeigu papildoma apimtimi patenkinamas poreikis padidinti įgulos narių saugumą ir patogumą.

3.14.

EESRK taip pat pažymi, kad tiek Konvencija Nr. 188, tiek Direktyva (ES) 2017/159 įpareigojama naujuose žvejybos laivuose, pastatytuose 2019 m. lapkričio 15 d. ar vėliau, skirti daugiau erdvės įgulos nariams apgyvendinti. Be to, iš neseniai Prancūzijoje atlikto tyrimo paaiškėjo, kad padidėjo darbui skiriamo laiko trukmė ir sutrumpėjo poilsiui skirtas laikas, todėl žvejų sveikatai kyla didesnė grėsmė ir jie susiduria su didesne profesine rizika. Panašius duomenis apie prastėjančias darbo sąlygas paskelbė ir Nyderlandų Vageningeno universitetas ir Ispanijos institutas AZTI.

3.15.

EESRK pažymi, kad, siekiant įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, būtina išplėsti priegaudai laikyti skirtą erdvę, nes jos jau nebegalima išmesti į jūrą ir yra sunaudojama daugiau degalų dėl apribotos tikslinėms rūšims skirtos erdvės; be to, patiriama papildomų iškrovimo, rūšiavimo rankiniu būdu, svėrimo ir dorojimo sąnaudų (13). Komitetas taip pat pabrėžia, kad kyla pavojus saugumui laive ir paties laivo stabilumui, nes triume sukraunama daugiau dėžių ir jos kraunamos viena ant kitos, taigi aukštai iškelti kroviniai gali nukristi.

3.16.

Be to, netinkamo dydžio žuvys negali būti teikiamos rinkai tiesiogiai žmonėms vartoti. Todėl daugėja žuvų atliekų, visų pirma pietinėse ES valstybėse narėse, kuriose negaminami žuvų miltai, ir mažėja žvejų pajamos, nes jiems už tokį laimikį mokama labai mažai.

3.17.

Tai išryškina teisinę koliziją tarp BŽP reglamento 15 straipsnio dėl įpareigojimo iškrauti laimikį ir Konvencijos Nr. 188, ypač jos nuostatų dėl poilsio laiko (14 straipsnis). EESRK prašo Europos Komisijos atlikti poveikio vertinimą ir pasiūlyti tinkamas priemones, kad būtų panaikintas įvairių ES patvirtintų žvejams taikomų teisinių priemonių nenuoseklumas.

3.18.

Vidutinis Europos laivyno amžius yra 23 metai, nors galima išskirti ir kitokių atvejų, pavyzdžiui, Ispanijoje, kur vis dar yra daugiau kaip 2 500 laivų, pastatytų prieš daugiau kaip 40 metų. Dauguma šių laivų yra nedideli, tinkami smulkiajai žvejybai. EESRK mano, kad, siekiant užtikrinti saugumą laivuose ir geresnes gyvenimo laive bei darbo sąlygas įgulos nariams, būtina įgyvendinti laivyno atnaujinimo ir modernizavimo planą. Šis planas galėtų būti įgyvendintas kuriant finansines priemones ir užtikrinant, kad Europos investicijų bankas (EIB) sudarytų palankesnes sąlygas žvejybos įmonėms gauti finansavimą. Kita vertus, būsimas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) turėtų teikti paramą laivyno atnaujinimui ir modernizavimui, nedidinant žvejybos pajėgumų.

3.19.

Galiausiai EESRK norėtų atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos prekybos politiką. Šiuo metu daugiau kaip 60 % Sąjungos rinkoje suvartojamos žuvies sugaunama trečiosiose šalyse. Didžiąją šio žuvininkystės produktų importo dalį lemia prekybos susitarimai, kuriais nustatomos muitų tarifų lengvatos, ypač besivystančioms šalims (BLS, ekonominės partnerystės susitarimai ir t. t.). Tam tikrais atvejais dėl šių lengvatų deramasi su trečiosiomis šalimis, kurios netaiko tokių pačių socialinio ir ekologinio tvarumo standartų, kokių pagal ES teisės aktus turi laikytis Europos gamintojai (14). Tai lemia nesąžiningą Europos įmonių konkurenciją ir konkurencingumo praradimą. Taigi ES pastangos užtikrinti tvarumą ir socialinę atsakomybę žvejybos ir jūros produktų gamybos srityje yra nesuderinamos su produktų importu iš tam tikrų šalių, kurios menkai atsižvelgia į tvarumo ir socialinės atsakomybės principus arba visiškai jų nepaiso.

3.20.

ES turi naudotis savo prekybos politika siekdama užtikrinti, kad teisės aktai dėl ekologinio ir socialinio tvarumo būtų vienodai taikomi tiek Europos, tiek užsienio veiklos vykdytojams, ir taip atverti vidaus rinką tik reikalavimus atitinkantiems produktams. Kitu atveju tarptautinė bendruomenė klaidingai suprastų ES, sudarančią palankesnes sąlygas tiems, kurie mažiau prisidėjo prie žuvų išteklių tvarumo ir vienodų sąlygų visiems žmonėms.

3.21.

EESRK rekomenduoja kuo labiau suderinti žuvininkystės ir prekybos politiką. Taigi šalims, kurios vykdo neteisėtą žvejybą (NNN) ir rimtai pažeidžia darbuotojų teises, neturėtų būti sudarytos lengvatinės sąlygos patekti į Sąjungos rinką, o veikiau priešingai. Kartu autonominės tarifinės kvotos neturėtų būti taikomos produktams, pagamintiems šalyse, dalyvaujančiose NNN žvejybos veikloje (kaip Tailando atveju, kurį Europos Komisija iš anksto įspėjo pateikusi geltonąją kortelę). EESRK siūlo šias priemones taikyti tik tais atvejais, kai mūsų rinkoms pateikiama nepakankamai Europos produktų, o ne siekiant importuoti netvarius produktus dar mažesnėmis kainomis. Be to, ši tarifinio reguliavimo priemonė lemia didesnį spaudimą ES gamintojų kainoms.

3.22.

Galimybės gauti žuvies teisinga kaina užtikrinimas žmonėms, kurie gauna nepakankamai Omega-3 ir kitų maistinių medžiagų turėtų būti įtrauktas į socialinę politiką ir padarytų tiesioginį poveikį sveikatos priežiūros sistemos sąnaudoms. Daugelyje ES valstybių, siekiant užtikrinti įvairią ir sveiką mitybą, dar reikėtų didinti jūros gėrybių suvartojimą.

---

(1)  EESRK nuomonė „Europos piliečių išklausymas darnios ateities labui (aukščiausiojo lygio susitikimas Sibiu ir tolesni veiksmai)“ (OL C 228, 2019 7 5, p. 37).

(2)  EESRK nuomonė dėl žuvininkystės kontrolės (OL C 110, 2019 3 22, p. 118).

(3)  EESRK nuomonė dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (OL C 110, 2019 3 22, p. 104).

(4)  OL L 25, 2017 1 31, p. 12. .

(5)  http://www.emsa.europa.eu/emsa-documents/latest/item/3156-annual-overview-of-marine-casualties-and-incidents-2017.html.

(6)  https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/2018-annual-economic-report-eu-fishing-fleet-stecf-18-07.

(7)  https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/2018-annual-economic-report-eu-fishing-fleet-stecf-18-07

(8)  http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/617484/IPOL_STU(2018)617484_EN.pdf.

(9)  Direktyvoje 2005/36/ES dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo pateikiami privalomi reikalavimai gėlavandenei žvejybai, tačiau reikalavimai žvejybai jūroje dar nenustatyti.

(10)  EESRK nuomonė dėl Šiaurės jūros priedugnio žuvų išteklių daugiamečio plano (OL C 75, 2017 3 10, p. 109).

(11)  https://www.ilo.org/sector/activities/sectoral-meetings/WCMS_552794/lang–es/index.htm.

(12)  http://europeche.chil.me/attachment/34a79089-a07a-40b8-bd55-3683052e3ef7.

(13)  EESRK nuomonė dėl įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis (OL C 311, 2014 9 12, p. 68).

(14)  EESRK nuomonė dėl žuvininkystės kontrolės (OL C 110, 2019 3 22, p. 118).