EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018SC0291

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA pridedamas prie Reglamento dėl Teisių ir vertybių programos pasiūlymo Reglamento dėl Teisingumo programos pasiūlymo Reglamento dėl programos „Kūrybiška Europa“ pasiūlymo

SWD/2018/291 final - 2018/0207 (COD)

Briuselis, 2018 05 30

SWD(2018) 291 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedamas prie

Reglamento dėl Teisių ir vertybių programos pasiūlymo
Reglamento dėl Teisingumo programos pasiūlymo
Reglamento dėl programos „Kūrybiška Europa“ pasiūlymo

{COM(2018) 383 final}
{SEC(2018) 274 final}
{SWD(2018) 290 final}


Šis poveikio vertinimas parengtas siekiant išnagrinėti galimybę dėl pasiūlymo sukurti Europos kultūros, teisių ir vertybių programą, sujungiančią 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, programą „Europa piliečiams“ ir programą „Kūrybiška Europa“, ir Teisingumo programą. 2018 m. gegužės 2 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl naujos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP). Komisija nusprendė palikti atskirą programą „Kūrybiška Europa“ ir įkurti Teisingumo, teisių ir vertybių fondą, kurį sudaro dvi finansavimo programos: Teisingumo programa ir Teisių ir vertybių programa. Poveikio vertinimas galioja pagrindžiant visas šias iniciatyvas. Pagal  šiuos pasiūlymus  šio laikotarpio Teisingumo ir Teisių ir vertybių programų biudžetas sieks 947 mln. EUR, o programos „Kūrybiška Europa“ biudžetas sieks 1 850 mln. EUR.

Šis poveikio vertinimas parengtas padedant rengti būsimas vertybių, teisių, teisingumo, kultūros, žiniasklaidos ir piliečių dalyvavimo sričių finansavimo programas. Jame nagrinėjama galimybė sukurti ES biudžete ES vertybėms skirtą grupę, sujungiant keturias dabartines finansavimo programas – Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, programas „Europa piliečiams“ ir „Kūrybiška Europa“, ir Teisingumo programą, taip pat dvi pirmenybines linijas. Tikslas yra supaprastinti ir racionalizuoti finansavimą, plėtoti dabartinių programų sąveiką, užtikrinti aiškesnį Europos pridėtinės vertės akcentavimą ir pasiekti finansavimo kritinę masę skatinant ir saugant ES bendras vertybes ir užtikrinti konkrečius rezultatus ES piliečiams.

Poveikio vertinimo analizė remiasi teiginiu, kad Europos Sąjunga yra grindžiama bendromis vertybėmis, kurių laikosi visi jos piliečiai, ir susijusi su Europos istorija, demokratiniais principais ir tapatybe. Šios vertybės įtvirtintos ES Sutartyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje; visų pirma joms priklauso nediskriminavimas ir lygybė, kova su rasizmu, teisinė valstybė, tolerancija ir teismų nepriklausomumas. Joms taip pat priklauso kultūros įvairovė, saviraiškos laisvė, įskaitant žiniasklaidos laisvę, pliuralizmas, piliečių dalyvavimas ir meninė laisvė. Mūsų kūriniai sudaro mūsų bendrą kultūros paveldą, kultūros ir kalbų įvairovę, jie išreiškia ir pabrėžia meninės ir kūrybinės laisvės svarbą Europoje. Be to, šie kūriniai yra svarbus indėlis į kovą su visomis diskriminavimo formomis, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją, jie sudaro ES projekto ir ES tapatybės esmę. Kad kultūros ir kūrybos sektoriai galėtų atlikti šį įtraukų vaidmenį visoje Europos visuomenėje, jie turi būti įtaigūs ir konkurencingi; meno kūriniai ir kultūros turinys turi būti platinami visoje Europoje ir už jos ribų.

Kai kurios problemos yra bendros visoms poveikio vertinime nagrinėtoms politikos sritims.

·Mūsų pašaukimui kurti stiprią vidaus rinką, bet taip pat ir bendruomenę, grindžiamą bendrais kultūros ryšiais, bendromis vertybėmis, teisėmis, istoriniu ir kultūriniu paveldu ir žmonių dalyvavimu trukdo tendencija pabrėžti tai, kas mus skiria, o ne tai, kas vienija. Populistiniai, ekstremistiniai ir nacionalistiniai sąjūdžiai kvestionuoja mūsų atviros, įtraukios, glaudžios ir demokratinės visuomenės, kurioje, remiantis dalyvavimu kultūros gyvenime ir švietimu grindžiamais gebėjimais, galima sukurti atsparesnį bendrabūvį, idėją.

·Dėl dabartinių ES finansavimo programų vertybių, teisių, pilietiškumo, kultūros ir žiniasklaidos srityse susiskaidymo ir ribotų išteklių ribojami ES gebėjimai reaguoti į senas ir naujas problemas. Tai ypač tinka atsižvelgiant į skaitmeninę pertvarką, dėl kurios Europos garso ir vaizdo bei kultūros rinkose dar sustiprėjo konkurencija su JAV subjektais, ir tai daro juntamą neigiamą poveikį Europos kultūros įvairovei.

Nesprendžiant šios dvigubos problemos gali tekti labai brangiai sumokėti, jei bus pakirstas pasitikėjimas Europos institucijomis ir vertybėmis. Suprastėtų mūsų demokratijos kokybė; pavojaus signalų jau esama, jei atsižvelgsime, pavyzdžiui, į tai, kad šiandien tik pusė jaunų europiečių demokratiją laiko geriausia valdymo forma. Diskriminacija gali paaštrėti dėl piktnaudžiavimo elektroniniais tinklais, nes piliečiai mažiau užtikrintai naudojasi savo teisėmis. Viešoji nuomonė galėtų vis labiau užsisklęsti savyje, domėtis tik nacionaline žiniasklaida ir kultūriniais „burbulais“, prastėjant žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo rodikliams. Be to, tai darytų neigiamą poveikį Europos kultūros tapatybės jausmo ugdymui. Suprastėtų Europos įvaizdis pasaulyje tokiu metu, kai kiti pasaulinio lygmens subjektai remiasi kultūra savo švelniajai galiai stiprinti.

Atsižvelgiant į visa tai, nagrinėti trys pagrindiniai scenarijai.

Dabartinės padėties išsaugojimas, išlaikant keturias finansavimo programas.

Pagal antrą scenarijų siūloma plėtoti sąveikas tarp dabartinių programų plėtojimas ir suburti jas į vieną politinę ES vertybių grupę, kurioje būtų dvi finansavimo programos: Europos kultūros, teisių ir vertybių programa ir Teisingumo programa.

Pagal trečią scenarijų būtų sukuriama viena finansavimo programa, kuriai priklausytų visos pirmiau išvardytos finansavimo programos.

Trečiasis, vienos finansavimo programos, scenarijus atmestas dėl su teisiniu pagrindu susijusių priežasčių. Tačiau atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės ir Airijos poziciją dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ir Danijos poziciją, išdėstytą prie Sutarčių pridedamuose 21 ir 22 protokoluose, Teisingumo programa, kurioje taip pat vadovaujamasi įprasta teisėkūros procedūra, privalo išlikti atskira priemone.

Atliekant poveikio vertinimą naudota programos „Kūrybiška Europa“, Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos ir programos „Europa piliečiams“ sukaupta patirtis ir pasiūlyta nauja struktūra, be to, nagrinėti įgyvendinimo mechanizmai, kuriais bus skatinamos ES vertybės ir kultūra siekiant būsimoje daugiametėje finansinėje programoje nustatytų veiksmingumo, lankstumo, sąveikų ir supaprastinimo tikslų. Tinkamai atsižvelgta į laikotarpio vidurio vertinimo rezultatus. Parodyta, kad visos vertintos programos aiškiai kuria pridėtinę vertę. Tačiau analizė parodė, kad yra galimybių gerinti dabartinę padėtį – keturias finansavimo programas.

Todėl atmetus dabartinę padėtį ir pagrindinį scenarijų pasirinkta galimybė, kurioje siūloma plėtoti sąveikas tarp dabartinių programų ir pirmenybinių linijų ir suburti jas į vieną politinę ES vertybių grupę, kurioje būtų dvi finansavimo programos: Europos kultūros, teisių ir vertybių programa ir Teisingumo programa. Nauja struktūra siekiama: plėtoti politikos sričių sąveiką, jei esama bendro veiksmų pagrindo, nepamirštant jų konkretumo; sumažinti dubliavimą ir suskaidytą finansavimą; užtikrinti lėšų asignavimo lankstumą, kartu užtikrinant tam tikrą kiekvienai politikos krypčiai skirto finansavimo nuspėjamumą; skatinti tarpsektorinę ir naujovišką veiklą ir užtikrinti kritinę išteklių masę, kurios reikia vertybėms skatinti, taip pat atsižvelgiant į kiekvienos politikos srities poreikius. Laikantis naujo grupavimo bus galima geriau išnaudoti dabartinių programų potencialą, siekiant skatinti ES vertybes ir didinti ES pridėtinę vertę. Pagal šį modelį ypač svarbu visapusiškai pasinaudoti kultūros įvairovės, istorinės atminties ir kūrybos sektoriaus potencialo sąveika su tokiais principais, kaip teisingumo, teisių, lygybės ir nediskriminavimo. Tai galima padaryti remiantis bendruoju pilietiškumo vardikliu.

Numatoma, kad bendrąja prasme ši iniciatyva padidins ES potencialą skatinti ir saugoti vertybes, plėtojant dabartinių finansavimo programų sąveiką. Tačiau pagal siūlomą programą pripažįstami ir išsaugomi konkretūs atskirų politikos sričių ypatumai, įskaitant konkrečių uždavinių ir paprogramių kūrimą. Europos teisių, kultūros ir vertybių programos struktūra sudaro supaprastinimo galimybes: vietoje keturių dabartinių finansavimo programų ateityje bus tik dvi finansavimo programos. Siūlomos sistemos paprogramės ar paprogramių uždaviniai neskirstomi pagal prioritetus, bet programa sudaryta taip, kad būtų lanksti.

2018 m. balandžio 20 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę dėl pateikto poveikio vertinimo. Valdyba pateikė rekomendaciją dar patobulinti ataskaitą tam tikrais svarbiais aspektais, prie kurių priskiriamas išsamus nustatytų faktų nagrinėjimas, geresnis būsimų prioritetų nustatymas ir numatomo įgyvendinimo mechanizmų pokyčių poveikio paaiškinimas. Galutinėje poveikio vertinimo versijoje šie aspektai patobulinti.

Komisija nusprendė palikti atskirą programą „Kūrybiška Europa“ ir įkurti Teisingumo, teisių ir vertybių fondą, įskaitant dvi finansavimo programas: Teisingumo programą ir Teisių ir vertybių programą. Poveikio vertinimas galioja pagrindžiant visas šias iniciatyvas. Šis sprendimas pateiktas daugiametės finansinės programos po 2020 m. pasiūlymų rinkinyje, kurį Komisija pateikė 2018 m. gegužės 2 d.

Top