Santraukos lentelė

ES bendrovių teisės dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama kuo geriau pasinaudoti skaitmeniniais sprendimais ir nustatyti veiksmingas tarpvalstybinių operacijų taisykles kartu laikantis nacionalinių socialinių ir darbo teisės prerogatyvų, poveikio vertinimas 

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Nacionalinės skaitmeninių priemonių naudojimo taisyklės (pvz., dėl registracijos ir duomenų pateikimo įmonių registrui) skirtingose šalyse skiriasi arba jų nėra, o šiuo metu galiojančiuose ES teisės aktuose numatytas tik labai ribotas tokių priemonių naudojimas. Visų pirma, nėra nuostatų dėl bendrovių registravimo internetu. Šis negalėjimas naudotis atitinkamomis skaitmeninėmis priemonėmis trukdo bendrovėms naudotis įsisteigimo laisve. Panašiai, nesant patikimos ES tarpvalstybinio skaidymo ir pertvarkymo teisinės sistemos ir dėl dabartinių ES tarpvalstybinių susijungimo taisyklių neveiksmingumo, bendrovėms sunku patekti į kitų valstybių narių rinkas ir dažnai reikia ieškoti brangių alternatyvų tiesioginėms procedūroms. Tai jas, ypač MVĮ, gali atgrasyti nuo tarpvalstybinės veiklos. Atitinkami suinteresuotieji subjektai (darbuotojai, kreditoriai, smulkieji akcininkai ir kitos trečiosios šalys) tarpvalstybiniais atvejais susiduria su netikrumu dėl savo teisių ir apsaugos. Prie šios padėties prisideda skirtingos nacionalinės kolizinės normos.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Tikslas – plėtoti bendrąją rinką, stiprinti ją ir padaryti ją teisingesnę bei labiau nuspėjamą, didinant atsakingą bendrovių naudojimąsi bendrosios rinkos galimybėmis. Tikimasi, kad iniciatyva paskatins darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas, ypač teigiamą poveikį MVĮ. Be to, tikimasi, kad, pagerinus skaitmeninių technologijų naudojimą per visą bendrovės gyvavimo ciklą, ji prisidės prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo. Tikimasi, kad ji bendrovėms suteiks daugiau teisinio tikrumo ir padės mažinti sąnaudas, o darbuotojams, kreditoriams, smulkiesiems akcininkams ir trečiosioms šalims bus užtikrinta veiksminga apsauga. Apskritai tikimasi, kad ja bus užtikrinta subalansuota sistema, kurią taikant, vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčiu, naudojimasis ES sutartyje įtvirtinta įsisteigimo laisve bus neatsiejamas nuo nacionalinių socialinių ir darbo teisės prerogatyvų apsaugos. Ši iniciatyva papildys kitas ES iniciatyvas, pavyzdžiui, bendruosius skaitmeninius vartus.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

Sprendžiant šias problemas ES lygmeniu sukuriama akivaizdi nauda. Dabartines problemas daugiausia lemia skirtingos nacionalinės taisyklės, tinkamų taisyklių trūkumas arba poreikis modernizuoti dabartines ES taisykles. Veikdamos pavieniui valstybės narės negali tinkamai panaikinti įsisteigimo laisvės kliūčių, nes nacionalinės taisyklės ir procedūros turėtų būti suderintos tarpusavyje, kad veiktų tarpvalstybiniais atvejais. Be to, veikdamos pavieniui valstybės narės negali nustatyti apsaugos priemonių suinteresuotiesiems subjektams tarpvalstybiniais atvejais. Teisingumo Teismas ne kartą pripažino, kad ne visi nacionalinių taisyklių skirtumai gali būti išspręsti teismų praktika ir juos gali reikėti spręsti būsimuose teisės aktuose ar konvencijose (C-81/87 21–23 punktai, C-208/00 69 punktas, C-210/06 108 punktas).

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Kodėl? 

Svarstytos įvairios politikos galimybės, kaip pagerinti skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimą, tarpvalstybinį susijungimą, skaidymą bei pertvarkymą ir spręsti teisinius konfliktus. Kiekvienai iš šių politikos sričių pasirinktos tinkamiausios galimybės. Pasirinkus tinkamiausias skaitmeninių priemonių ir procesų tobulinimo galimybes, būtų nustatytos suderintos taisyklės dėl bendrovių ir filialų registracijos ir bendrovių dokumentų teikimo internetu, taip pat būtų padidintas su bendrovėmis susijusios informacijos įmonių registruose skaidrumas. Kalbant apie tarpvalstybines operacijas, tinkamiausios darbuotojų informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus galimybės: i) atlikti tikslinius esamų tarpvalstybinio susijungimo taisyklių pakeitimus, ii) šias taisykles taip pat taikyti tarpvalstybiniam skaidymui ir pertvarkymui ir iii) numatyti konkrečias tarpvalstybinio skaidymo ir pertvarkymo priemones, nes darbuotojams kyla didesnė rizika, susijusi su tokiomis operacijomis. Tinkamiausiomis galimybėmis taip pat būtų nustatytos suderintos taisyklės, kuriomis vykdant visas tarpvalstybines operacijas būtų apsaugoti kreditoriai ir smulkieji akcininkai. Pasirinkus tinkamiausią tarpvalstybinio pertvarkymo galimybę būtų nustatytos taisyklės ir procedūros, kurias taikant būtų reikalaujama, kad valstybės narės kiekvienu konkrečiu atveju įvertintų, ar atitinkamas tarpvalstybinis pertvarkymas yra fiktyvus susitarimas, kuriuo siekiama gauti nepagrįstos mokestinės naudos arba neteisėtai pažeisti darbuotojų, smulkiųjų akcininkų ar darbuotojų teises. Pasirinkus tinkamiausią kolizinių normų galimybę būtų suderintos atitinkamos taisyklės, visų pirma siejamasis veiksnys, pagrįstas bendrovės įsisteigimo vieta. Apskritai, siekiant iniciatyvos politikos tikslų, tinkamiausios galimybės papildo viena kitą. Tai reiškia, kad didžiausias poveikis būtų pasiektas, jei rinkinį sudarytų visos penkios politikos sritys. Tačiau politikos sritys yra atskiros, ir rinkinį galima sudaryti tik iš kai kurių iš jų.

Kas kuriai galimybei pritaria? 

Remiantis konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatais, dauguma valstybių narių ir įmonių tvirtai remia suderintas taisykles, susijusias su skaitmeninėmis priemonėmis ir procesais, tuo tarpu profesinės sąjungos nelaiko jų prioritetu, o notarai joms prieštarauja. Suderintas tarpvalstybinio pertvarkymo taisykles remia visi suinteresuotieji subjektai, visų pirma visi atsakiusieji į 2017 m. viešų konsultacijų klausimus. Tarpvalstybinį skaidymą remia valstybės narės, įmonės, notarai, bet ne profesinės sąjungos. Poreikį peržiūrėti Tarpvalstybinio jungimosi direktyvą pripažįsta visi respondentai, išskyrus notarus, tačiau respondentai mano, kad tai yra mažesnis prioritetas. Kalbant apie kolizines normas, valstybės narės ir įmonės, atsakiusios į 2017 m. konsultacijų klausimus, pritaria siūlomoms priemonėms, o profesinės sąjungos ir notarai nemano, kad reikia imtis ES lygmens veiksmų.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai? 

Ši iniciatyva sudarytų galimybę bendrovėms užsiregistruoti, pateikti dokumentus ir keisti savo duomenis įmonių registruose vien internetu. Apskaičiuota, kad ES užsiregistravusios naujos bendrovės, nustačius registraciją internetu, sutaupytų 42–84 mln. EUR. Bendrovės taip pat galėtų pateikti tam tikrą informaciją tik vieną kartą; suinteresuotieji subjektai galėtų lengviau gauti informacijos apie bendroves iš įmonių registrų. Numatoma, kad dėl naujų tarpvalstybinio skaidymo ir pertvarkymo taisyklių skaidant vieną bendrovę bus sutaupyta nuo 12 000 iki 37 000 EUR, o pertvarkant – nuo 12 000 iki 19 000 EUR, nors tikslus išlaidų sumažėjimas priklausys nuo priimtų galutinių procedūrinių taisyklių ir susijusių reikalavimų laikymosi išlaidų. Tikimasi, kad teigiamas socialinis poveikis bus pasiektas dėl teisių, susijusių su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, apsaugos ir dėl geresnio darbuotojų informavimo vykdant tarpvalstybines operacijas. Kreditoriams ir smulkiesiems akcininkams būtų naudinga suderinta apsauga, taigi taip būtų pasiektas ir teisinis tikrumas. Kolizinės normos padidintų teisinį tikrumą ir taip duotų ekonominės naudos.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos? 

Pagal šią iniciatyvą valstybės narės turėtų priimti taisykles ir sukurti arba pritaikyti sistemas, kurios leistų bendrovėms registruotis internetu. Tačiau šalių, kurios jau suskaitmenino savo registracijos ir duomenų teikimo procedūras, patirtis rodo, kad su tokiais pokyčiais susijusios išlaidos greitai susigrąžinamos ir viešojo administravimo veikla tampa veiksmingesnė. Nors notarų vaidmeniui tiesioginis poveikis nedaromas, gali būti, kad kai kuriose valstybėse narėse notarinių paslaugų teikimas turės būti priderintas prie tinkamiausių galimybių ir jau galiojančių teisės aktų (pvz., eIDAS reglamento). Padaugėjus tarpvalstybinių operacijų, grynasis bendrovių skaičius kai kuriose valstybėse narėse gali sumažėti, o kitose – padidėti. Kai kuriose valstybėse narėse tai gali turėti neigiamo poveikio apmokestinimui, tačiau šis poveikis turėtų būti sušvelnintas įvedant apsaugos priemones nuo socialinio piktnaudžiavimo ir piktnaudžiavimo mokesčiais rizikos.

Koks bus poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms?

Siūlomos priemonės ypač teigiamai paveiktų MVĮ, ypač mažas ir labai mažas įmones, nes joms labiausiai reikalingos naujos tarpvalstybinių operacijų taisyklės. Jos negali įpirkti brangių, netiesioginių ar etapais vykdomų tarpvalstybinių operacijų. Tas pats pasakytina apie siūlomas priemones, kuriomis siekiama pagerinti skaitmeninių priemonių naudojimą, – jų labiausiai reikia mažesnėms įmonėms, kad sumažintų sąnaudas ir išliktų konkurencingos. Šioms bendrovėms būtų naudingas ir kolizinėmis normomis užtikrinamas teisinis tikrumas.

Ar tai turės didelio poveikio nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams? 

Didžiausias uždavinys būtų sukurti arba pritaikyti infrastruktūrą, kad būtų galima naudoti skaitmenines priemones ir procesus bendrovių teisės srityje. Tačiau, kaip paaiškinta skirsnyje „Tinkamiausios galimybės įgyvendinimo išlaidos“, dėl masto ekonomijos tai neturėtų daryti didelio neigiamo poveikio nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? 

Teisės aktų rinkinys turėtų teigiamą poveikį konkurencijai ir konkurencingumui, nes pagerėtų verslo galimybės bendrojoje rinkoje. Nustačius suderintas skaitmeninių priemonių naudojimo ir tarpvalstybinių operacijų taisykles, taptų paprasčiau ir ekonomiškiau steigti bendroves šalies viduje ir tarpvalstybiniu mastu, taip pat pradėti veiklą kitose valstybėse narėse. Padidėjęs veiksmingumas įmonėms galėtų turėti teigiamą poveikį vartotojams kainų ir pasiūlos požiūriu. Bendrovės galėtų geriau prisitaikyti prie rinkos realijų (pvz., nepastovių verslo galimybių), o tai padidintų konkurenciją. Skaitmeninių priemonių naudojimas turėtų skatinti verslumą ir inovacijas, nes tai suteiktų daugiau galimybių kurti novatoriškus startuolius. Kalbant apie tarpvalstybines bendrovių operacijas, dokumentų rinkinys suteiktų darbuotojams geresnę apsaugą visoje bendrojoje rinkoje, palyginti su dabartine padėtimi.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Politika turėtų būti peržiūrėta praėjus 5 metams nuo atitinkamų taisyklių priėmimo arba perkėlimo į nacionalinę teisę.