EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 06 01

COM(2018) 394 final

2018/0218(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, ir (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms

{SWD(2018) 301 final}
{SEC(2018) 305 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) 1 (DFP pasiūlymas) nustatyta biudžeto sistema ir bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) pagrindinės kryptys. Remdamasi šiuo pagrindu Komisija pateikia reglamentų, kuriais nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio BŽŪP teisės aktų sistema, rinkinį kartu su alternatyvių politikos raidos scenarijų poveikio vertinimu. Šiuose pasiūlymuose nustatyta taikymo diena – nuo 2021 m. sausio 1 d. Pasiūlymai teikiami 27 valstybių narių Sąjungai, atsižvelgiant į 2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Tarybos gautą Jungtinės Karalystės pranešimą dėl jos ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir Euratomo remiantis Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu.

Dėl naujausios BŽŪP reformos buvo nuspręsta 2013 m. ir ji įgyvendinta 2015 m. Nuo tada, kai vykdyta ta reforma, aplinkybės labai pasikeitė; svarbiausi pokyčiai aprašyti toliau.

Labai sumažėjo žemės ūkio produktų kainos – jas mažėti skatino makroekonominiai veiksniai, geopolitinė įtampa ir kitos jėgos.

Pastebimai pakito derybų dėl prekybos akcentai – nuo daugiašalių susitarimų labiau pereita prie dvišalių, taip pat ES tapo atviresnė pasaulio rinkoms.

ES prisiėmė naujų tarptautinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos švelninimo (21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje) ir dėl bendrų tarptautinio vystymosi aspektų (pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, DVT), taip pat patiria kitų geopolitinių pokyčių poveikį, tokį kaip nauja didelio masto migracija.

Šios permainos paskatino viešai diskutuoti, ar 2013 m. reformos pakanka, kad būtų galima tinkamai įvykdyti tolesnius BŽŪP plataus masto uždavinius, susijusius su žemės ūkio sektoriaus ekonomine gerove, aplinkos apsauga, kova su klimato kaita ir tvirta ekonomine bei socialine ES kaimo vietovių struktūra, ypač atsižvelgiant į naujas galimybes imtis veiksmų prekybos, bioekonomikos, žiedinės ekonomikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse.

Siekiant įvykdyti šiuos uždavinius, BŽŪP turi būti modernizuota ir reikia ją supaprastinti, kad susijusi administracinė našta būtų kuo mažesnė. Būtina dar labiau suderinti BŽŪP su kitų sričių ES politika, kad jos įnašas siekiant dešimties Komisijos prioritetų ir darnaus vystymosi tikslų būtų kuo didesnis. Ir iš tiesų, kaip Komisija priminė savo neseniai paskelbtame komunikate dėl DFP, modernizuota bendra žemės ūkio politika turės padėti pereiti prie visiškai tvaraus žemės ūkio sektoriaus, kurti gyvybingas kaimo vietoves ir daugiau kaip 500 mln. vartotojų patikimai aprūpinti saugiais ir kokybiškais maisto produktais. Pažangus, atsparus, tvarus ir konkurencingas žemės ūkio sektorius – tai, ko reikia Europai, kad piliečiams būtų gaminami saugūs, kokybiški, įperkami, maistingi ir įvairūs maisto produktai, o kaimo vietovėse vyrautų tvirta socialinė ir ekonominė struktūra. Modernizuotos bendros žemės ūkio politikos Europos pridėtinė vertė turi būti dar didesnė – joje turi būti išreikšti didesni aplinkos ir klimato sričių užmojai ir ji turi pateisinti su sveikata, aplinka ir klimatu susijusius piliečių lūkesčius.

Komisija, kaip buvo numatyta jos 2017 m. darbo programoje, plačiai konsultavosi dėl BŽŪP supaprastinimo ir modernizavimo, kad jos įnašas siekiant dešimties Komisijos prioritetų ir darnaus vystymosi tikslų (DVT) būtų kuo didesnis. Daugiausia dėmesio skirta konkretiems ateities politikos prioritetams, nenumatant daryti poveikio BŽŪP finansiniams asignavimams būsimoje DFP. Šio proceso metu plačiai konsultuotasi, taip pat analizuoti turimi BŽŪP rezultatų įrodymai, atsižvelgiant ir į aktualias nuomones, pateiktas naudojantis REFIT platforma.

Gauti rezultatai pateikti 2017 m. lapkričio 29 d. priimtame komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“. Šis komunikatas suteikė galimybę ES institucijose ir su suinteresuotaisiais subjektais pradėti struktūrinį dialogą dėl ateities BŽŪP. Šiame politikos dokumente išdėstyti uždaviniai, tikslai ir galimybės kurti perspektyvią BŽŪP, kuri turi būti paprastesnė, pažangesnė ir šiuolaikiškesnė ir pagal ją turi būti pereinama prie tvaresnio žemės ūkio.

Visų pirma Komisija kaip pagrindinius BŽŪP prioritetus po 2020 m. nurodė didesnio užmojo veiksmus aplinkos ir klimato srityse, tikslingesnį paramos skyrimą ir siekį daugiau naudotis vertinga mokslinių tyrimų, inovacijų ir konsultacijų sąsaja. Ji taip pat pasiūlė, siekiant gerinti BŽŪP rezultatus, sukurti naują jos įgyvendinimo modelį – labiau perkelti politikos dėmesį nuo reikalavimų laikymosi prie veiklos rezultatų ir darniau perskirstyti ES ir valstybių narių atsakomybę, didinant subsidiarumą. Pereinant prie naujojo modelio, tikimasi geriau pasiekti ES tikslus remiantis strateginiu planavimu, plataus masto politikos intervencinėmis priemonėmis ir bendrais veiklos rezultatų rodikliais, taip padidinant būsimos BŽŪP nuoseklumą ir šios politikos suderinimą su kitų ES tikslų siekimu.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje nustatyti BŽŪP tikslai:

·didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą;

·taip užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas;

·stabilizuoti rinkas;

·garantuoti pakankamą tiekimą;

·užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas.

Šis pasiūlymas visiškai atitinka Sutarties tikslus dėl BŽŪP. Juo modernizuojamas ir supaprastinamas šių Sutarties nuostatų įgyvendinimo būdas.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 pakeitimų teisinis pagrindas – SESV 43 straipsnio 2 dalis, reglamentų (ES) Nr. 1151/2012 ir (ES) Nr. 251/2014 pakeitimų teisinis pagrindas – SESV 114 straipsnis ir 118 straipsnio pirma pastraipa, Reglamento (ES) Nr. 228/2013 pakeitimų teisinis pagrindas – 43 straipsnio 2 dalis ir 349 straipsnis, o Reglamento (ES) Nr. 229/2013 teisinis pagrindas – 43 straipsnio 2 dalis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo yra nustatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės pasidalija kompetenciją žemės ūkio srityje; Sutartyje taip pat nustatyta bendra žemės ūkio politika su jos bendrais tikslais ir bendra įgyvendinimo sistema. Dabartinė BŽŪP įgyvendinimo sistema yra pagrįsta išsamiais ES lygmeniu nustatytais reikalavimais, joje taikoma griežta kontrolė, nuobaudos ir audito procedūros. Šios taisyklės dažnai turi labai griežtą norminamąjį poveikį – iki pat pavienių ūkių lygmens. Tačiau norint pasiekti trokštamus rezultatus ir gauti ES pridėtinę vertę labai įvairiomis Sąjungos žemės ūkio aplinkos ir klimato sąlygomis, nei principas „iš viršaus į apačią“, nei vienodas visiems požiūris nėra tinkamas.

Pagal šiame pasiūlyme išdėstytą įgyvendinimo modelį Sąjunga nustato pagrindines politikos nuostatas (BŽŪP tikslus, bendrąsias intervencinių priemonių rūšis, pagrindinius reikalavimus), o valstybės narės prisiima didesnę atsakomybę ir yra atskaitingesnės už tai, kaip jos pasiekia tikslus ir sutartas siektinas rodiklių reikšmes.

Padidinus subsidiarumą bus galima, siekiant šių tikslų ir siektinų reikšmių, geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius. Valstybės narės pačios derins BŽŪP intervencines priemones taip, kad jų įnašas siekiant ES tikslų būtų kuo didesnis. Nors bus išlaikytos dabartinės valdymo struktūros (kurios turi toliau veikti, kad būtų užtikrinta veiksminga stebėsena ir būtų užtikrinta, kad visi politikos tikslai bus pasiekti), valstybės narės taip pat turės daugiau įtakos kuriant reikalavimų atitikties ir kontrolės sistemą, taikomą paramos gavėjams (įskaitant kontrolės priemones ir nuobaudas).

•Proporcingumo principas

Norint išspręsti ekonomines, aplinkos ir socialines ES žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių problemas, reikia suformuluoti pagrįstą atsaką į jas, deramai atsižvelgiant ir į tų problemų mastą ES lygmeniu. Suteikiant valstybėms narėms daugiau galios, siekiant tikslų, rinktis ir derinti galimas BŽŪP politikos priemones pagal labiau rezultatais grindžiamą modelį, turėtų dar labiau sumažėti rizika, kad vykdant BŽŪP gali būti peržengta proporcingų veiksmų riba.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

BŽŪP turi gilias šaknis ir yra neatsiejama nuo Europos Sąjungos (ES) sandaros ir raidos. Ji pradėta praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pradžioje, siekiant Sutartyje įtvirtintų tikslų, ir nuo tada kelis kartus reformuota siekiant didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinti kaimo plėtrą, spręsti naujus uždavinius ir geriau tenkinti visuomenės poreikius. Naujausia didelė reforma buvo patvirtinta 2013 m. Atliekant 2013 m. reformą bendrieji BŽŪP tikslai buvo paprasčiau suskirstyti į tris bendras grupes:

i)    perspektyvi maisto produktų gamyba;

ii)    tausus gamtos išteklių valdymas ir klimato politikos veiksmai;

iii)    darnus teritorinis vystymasis.

Siekiant įvertinti pažangą, padarytą siekiant tų tikslų, ir nustatyti ateities uždavinius, buvo pradėtas plataus masto konsultavimosi procesas, paskatinęs sistemingas diskusijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant ir ne žemės ūkio sričių dalyvius. Be to, iš gausios turimos informacijos apie BŽŪP buvo surinkti BŽŪP rezultatų įrodymai (glaustai apibendrinti toliau 1 intarpe), kuriais remiantis įvertinti BŽŪP pasiekimai ir trūkumai per daugelį metų ir ypač atsižvelgiant į naujausią jos reformą. Tai visų pirma:

·įrodymai, surinkti per bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą (BSVS), kuri naudojama vertinant BŽŪP rezultatus 2 ;

·pagal dabartinę (2014–2020 m.) daugiametę finansinę programą numatytas vertinimo tyrimų ciklas siekiant įvertinti dabartinius BŽŪP tikslus; pirmosios jo išvados pateiktos 2017–2018 m. 3 ;

pažangos, padarytos siekiant siektinų reikšmių, rezultatai ir atitinkami finansiniai paketai, pateikti kaimo plėtros metinėse įgyvendinimo ataskaitose;

·Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato tinklalapyje paskelbti papildomi informaciniai dokumentai, duomenys, faktai ir skaičiai, svarbūs poveikio vertinimui 4 .

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Surengus atviras viešas konsultacijas buvo gauta daugiau kaip 322 tūkst. atsakymų, vyko struktūrinis dialogas su suinteresuotosiomis šalimis, surengti penki ekspertų praktiniai seminarai, pateiktos nuomonės naudojantis REFIT platforma, savo įnašus pateikė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas ir nacionaliniai parlamentai. Atliekant šį procesą taip pat atsižvelgta į Žemės ūkio rinkų darbo grupės (AMTF) 5 ir Korko kaimo plėtros konferencijos (2016 m.) 6 rekomendacijas.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Siekiant gauti įrodymų ir žinių su BŽŪP susijusiais klausimais iš ekspertų, nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. vasario mėn. buvo surengti keli specializuoti praktiniai seminarai. Šiuose seminaruose Komisijos pareigūnai galėjo pasikeisti nuomonėmis su ekspertais ir iš anksto parengti pagrindines išvadas ir klausimus, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant politikos modernizavimo ir supaprastinimo procesą.

Penki klausimai, svarstyti šiuose seminaruose, buvo pasirinkti siekiant apžvelgti svarbiausias sritis, kuriose yra nustatytų žinių spragų ir nesutarimų dėl politikos metodų. Visi seminarai organizuoti pagal panašią metodiką, pagrįstą:

1.naujausių įrodymų, kurių turi ekspertai, mokslininkai, praktinės veiklos specialistai ir tarptautinės institucijos, rinkimu;

2.dėmesiu praktinei patirčiai, turimai vietos lygmeniu;

3.vertinimu, kokių galimybių gerinti ateities politikos procesą konkrečioje svarstomoje srityje teikia naujos technologijos ir metodai.

Praktinių seminarų apžvalgos ir juose skaityti pranešimai pateikti šiame tinklalapyje.

https://ec.europa.eu/agriculture/events/cap-have-your-say/workshops_lt

1-asis praktinis seminaras. Turima geriausia patirtis atsižvelgiant į poreikius, susijusius su aplinka ir klimatu  (2017 m. kovo 23–24 d.)

Šiame dviejų dienų seminare įvairių sričių ekspertai svarstė su aplinka ir klimatu susijusius uždavinius. Jame nagrinėta:

·turimos priemonės, naudojamos vertinant aplinkos poreikius;

·metodai, kuriais skatinama daugiau naudotis tomis priemonėmis (ypač akcentuota elgesio kaita grindžiamų metodų svarba).

2-asis praktinis seminaras. Rizikos valdymas (2017 m. gegužės 18–19 d.)

Šiame dviejų dienų seminare stengtasi surinkti daugiau įrodymų, svarbių diskutuojant dėl paramos žemės ūkiu besiverčiančiai bendruomenei priemonių, kad ji geriau valdytų su gamyba, kainomis ir pajamomis susijusią riziką. Jame nagrinėta:

·ES rinkoje naudojamos apsaugos priemonių sistemos uždaviniai ir naujausi JAV rizikos valdymo sistemos pokyčiai;

·ES ateities rinkų klausimai, ES žemės ūkio draudimo ir perdraudimo sektorius, viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės klausimas ir pasėlių draudimo sistema;

·su elgesiu susiję rizikos valdymo aspektai.

3-asis praktinis seminaras. Maistas ir susiję klausimai (2017 m. gegužės 31 d.)

Šiame maisto ir susijusiems klausimams skirtame seminare nagrinėtas BŽŪP derėjimas su sveikatos politika ir gebėjimas pagal ją padėti ūkininkams lengviau prisitaikyti prie vartojimo pokyčių. Ypač svarbu skirti daugiau dėmesio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemai.

4-asis praktinis seminaras. Socialiniai ir ekonominiai klausimai (2017 m. birželio 9 d.)

Šiame socialiniams ir ekonominiams klausimams skirtame seminare daugiausia analizuoti ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus augimo ir jo darbo vietų raidos procesai. Nagrinėtos sąsajos tarp pasaulinio žemės ūkio ir ES maisto vertės grandinių, aptariant jas tiek konceptualiu požiūriu, tiek iš praktinės perspektyvos, remiantis konkrečių atvejų tyrimais.

5-asis praktinis seminaras. BŽŪP aplinkos ir klimato sričių veiklos rezultatų vertinimas (2018 m. vasario 26 d.)

Šiame seminare nagrinėta, kokius pagrindinius politikos tikslus galima nustatyti ES lygmeniu, kaip galima juos įgyvendinti valstybių narių lygmeniu ir kaip galima stebėti, kontroliuoti ir vertinti jų siekimą.

•Poveikio vertinimas

1.skirtingo dydžio aplinkos ir klimato sričių veiksmų užmojai – daugiausia siekta nustatyti galimą privalomųjų ir savanoriškųjų įgyvendinimo sistemų poveikį;

2.įvairūs ūkių pajamų rėmimo būdai ir ypač tos paramos paskirstymas įvairiems ūkininkams – daugiausia siekta nustatyti galimą poveikį mažiems ir vidutiniams ūkiams;

3.platesnio masto socialinės ir ekonominės intervencijos, ypač pagal kaimo plėtros politiką, taip pat kompleksiniai modernizavimo metodai.

Nustatant pirmąją galimybę tirtas potencialas taikyti savanorišką ekologinę sistemą, didinant aplinkos ir klimato sričių užmojus. Taip pat ištirta galima rizikos valdymo priemonių reikšmė tuo atveju, kai ūkininkų pajamos būtų mažiau remiamos tiesioginėmis išmokomis. Du šios galimybės variantai atitinka skirtingus valstybių narių aplinkos apsaugos užmojus ir požiūrius į tiesiogines išmokas pagal naują įgyvendinimo modelį.

Pasirinkus kitą iš nustatytų galimybių, siekiant bendrai gerinti ekonominius ir su aplinka susijusius BŽŪP rezultatus ir spręsti klimato problemas, būtų tikslingiau skiriamos tiesioginės išmokos ir pažangiau įgyvendinama paramos sąlygų sistema. Taip pat nustatyti keli šios galimybės variantai atsižvelgiant į galimai skirtingus valstybių narių užmojus siekiant aplinkos ir klimato tikslų.

Pasirinkus paskutinę iš galimybių būtų teikiama didelė reikšmė aplinkos apsaugai ir užimtumui ir skiriama daugiau dėmesio smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams, taip siekiant išsaugoti darbo vietas kaimo vietovėse. Valstybės narės privalėtų skirti 30 % pirmojo ramsčio išmokų papildomiems mokėjimams pagal keturias sistemas, kuriose savanoriškai dalyvautų ūkininkai; tai yra ekologinio ūkininkavimo, daugiamečių žolynų, vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir ištisinių kraštovaizdžio elementų sistemos, kuriomis būtų toliau skatinami veiksmai klimato kaitos srityje ir tausus gamtos išteklių valdymas.

Atliekant poveikio vertinimą atkreiptas dėmesys į sudėtingus kompromisus, kurių išvengti neįmanoma, kai vykdoma politika, kuria siekiama tokios daugybės įvairių tikslų, ir iš esmės keičiamos pagrindinės jos nuostatos.

Viena iš pagrindinių nuostatų yra pagal BŽŪP teikiamos paramos dydis. Komisijos 2018 m. gegužės mėn. komunikate dėl 2021–2027 m. DFP pasiūlytas paramos sumažinimas 5 proc. yra vienas iš tų dalykų, kurie svarstyti atliekant poveikio vertinimą.

Ir paramos ūkių pajamoms dydis, ir jos paskirstymas yra svarbus. Garantuoti tinkamo lygio paramą, taigi ir ūkių pajamas, tebėra svarbi ateities užduotis siekiant, kad būtų užtikrintas aprūpinimas maistu, dideli aplinkos ir klimato sričių užmojai ir kaimo gyvybingumas. Tikslingesniu paramos skyrimu mažiems ir vidutiniams ūkiams, taip pat vietovėms, kuriose yra gamtinių kliūčių, galima padėti išsaugoti daugiau darbo vietų ūkiuose ir palaikyti ūkininkavimo veiklą visoje teritorijoje, taip stiprinant socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą. Tiesioginių išmokų paskirstymą galima gerinti jų dydžio apribojimu ir konvergencija (vienodinimu). Akivaizdu, kad pasirinkus bet kokią galimybę reikšmingai perskirstyti tiesiogines išmokas, daugiau jų skiriant mažesnio našumo ūkiams ir regionams, dėl to sumažės ES konkurencingumas artimiausiu laikotarpiu, tačiau bus sustiprinta aplinkos apsauga. Mažiau aišku tai, kokį tinkamą priemonių derinį reikėtų rinktis, kad būtų galima mažinti neigiamą poveikį pajamoms ir kartu geriau spręsti kitus, taip pat svarbius žemės ūkio uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su aplinka ir klimatu arba su visuomenės lūkesčiais. Šiuo tikslu reikia skatinti tokias permainas, dėl kurių pagerėtų ir socialiniai bei ekonominiai, ir aplinkos apsaugos veiklos šiame sektoriuje rezultatai.

Iš įnašų, gautų konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, ir atliktų analizių sužinota, kad yra įmanoma tai pasiekti, jeigu, imantis būtinų papildomų priemonių dėl didesnio užmojo veiksmų aplinkos ir klimato srityse, būtų galima pasitelkti geriausią (tiek įprasto, tiek kitokių formų ūkininkavimo) patirtį, įskaitant žinias, inovacijas ir aktualias naujausias technologijas.

Remiantis šios analizės prielaidomis ir tuo, kas pasirinkta ją atliekant, gali reikėti padaryti tam tikrų kompromisų, kad būtų pasiekti BŽŪP ekonominiai, aplinkos ir socialiniai tikslai, taip pat norimas jos modernizavimas ir supaprastinimas. Apskritai numatomas perskirstymas gali padaryti poveikį pajamoms, tačiau tas poveikis būtų valdomas, ir tai padėtų imtis norimų didesnio užmojo veiksmų aplinkos ir klimato srityse bei stiprinti kitas naudingas BŽŪP sąveikas. Tačiau šiuo tikslu būtinai reikėtų šiame sektoriuje ir šioje politikoje išnaudoti galimybes, kurių teikia inovacijos ir technologijos, dėl kurių jau yra įmanomas modernizavimas ir supaprastinimas.

Darant kitas prielaidas ir renkantis kitus dalykus, išsamūs rezultatai tikrai būtų kitokie, tačiau tai nepakeistų pagrindinės minties, kad tinkamiausia galimybė, renkantis būsimą BŽŪP, būtų suderinti pačius perspektyviausius elementus, nustatytus tiriant įvairias galimybes, ir kartu išvengti jų trūkumų, imantis būtinų apsaugos priemonių, kad ES būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems. Tai reiškia, kad reikia aiškių kriterijų dėl pajamų paramos lygio ir paskirstymo (pvz., jos išmokų dydžio apribojimo ir (arba) proporcingo mažinimo), klimato ir aplinkos apsaugos užmojų, paramos sąlygų, modernizavimo paskatų ir tinkamo subsidiarumo bei supaprastinimo lygio.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Dabartinio politikos įgyvendinimo sudėtingumas yra labai susijęs su tuo, kad sunku laikytis išsamių ES lygmeniu nustatytų taisyklių. Siūlomu nauju įgyvendinimo modeliu bus panaikinti ES lygmeniu nustatyti tinkamumo finansuoti kriterijai skiriant paramą, todėl valstybės narės pačios galės nustatyti savo konkrečiomis aplinkybėmis geriausias tinkamumo finansuoti sąlygas. Taip tikimasi labai supaprastinti sistemą.

Praeityje BŽŪP raida vyko vieną po kitos įgyvendinant įvairių jos priemonių reformas. Kartais tas priemones buvo sunku suderinti. Šiuo pasiūlymu visi įvairūs BŽŪP paramos elementai susiejami į vieną bendrą ir darnią sistemą, kurioje sumažės su BŽŪP įgyvendinimu susijusi administracinė našta.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (COM(2018) 322 final) nustatyta, kad didelė ES biudžeto dalis turėtų būti toliau skiriama žemės ūkiui, kuris yra strateginės svarbos bendros politikos sritis. Taigi, išreiškiant sumas dabartinėmis kainomis, siūloma daugiausia lėšų skirti pagrindinėms BŽŪP veiklos sritims – 286,2 mlrd. EUR skiriama EŽŪGF ir 78,8 mlrd. EUR – EŽŪFKP.

Kartu su šiomis žemės ūkio fondų lėšomis skiriamas papildomas finansavimas pagal programą „Europos horizontas“: į siūlomą šios programos finansinį paketą įtraukta 10 mlrd. EUR suma, skirta maisto produktų, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sričių moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti. EŽŪGF bus sukurtas naujas žemės ūkio rezervas siekiant finansuoti papildomą paramą žemės ūkio sektoriui. Per vienus metus nepanaudotos šio rezervo lėšų sumos bus perkeltos į kitus metus.

Dėl tiesioginių išmokų paskirstymo tarp valstybių narių siūloma, kad visose valstybėse narėse, kuriose tiesioginių išmokų dydis nesiekia 90 % ES vidurkio, būtų tęsiamas 2014–2020 m. laikotarpiu pradėtas procesas ir būtų panaikinta 50 % likusio skirtumo iki 90 %. Prie šios tiesioginių išmokų dydžių išorės konvergencijos (vienodinimo) finansavimo prisidės visos valstybės narės. Asignavimai, skiriami valstybių narių tiesioginėms išmokoms pagal Reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų, yra apskaičiuojami remiantis šiuo pagrindu.

Kaimo plėtros srityje siūloma perbalansuoti finansavimą iš ES ir valstybių narių biudžetų. Kartu su numatomu Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansavimu padidinus bendro finansavimo nacionalines dalis, bus galima tęsti iš esmės nepakitusią viešojo sektoriaus paramą Europos kaimo vietovėms. EŽŪFKP parama yra paskirstoma remiantis objektyviais kriterijais, susietais su politikos tikslais, ir atsižvelgiant į dabartinį jos paskirstymą. Mažiau išsivystę regionai turėtų toliau, kaip ir dabar, naudotis didesnėmis bendro ES finansavimo dalimis, kurios taip pat bus taikomos kai kurioms priemonėms, tokioms kaip LEADER, ir išmokoms už valdymo įsipareigojimus.

Valstybėms narėms bus suteikta galimybė kiek lanksčiau perkelti lėšas tarp įvairių asignavimų. Iki 15 % atitinkamų tiesioginių išmokų lėšų bus galima perkelti į EŽŪFKP asignavimus, ir atvirkščiai. Didesnę procentinę tiesioginių išmokų lėšų dalį bus galima perkelti į EŽŪFKP asignavimus intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama aplinkos ir klimato tikslų, ir dotacijoms, skiriamoms jaunųjų ūkininkų įsisteigimui.

Šio BŽŪP pasiūlymo finansinis poveikis išsamiai išdėstytas finansinėje pažymoje, kuri pridedama prie šio pasiūlymo.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Pereinant prie labiau į veiklos rezultatus orientuotos politikos reikia sukurti patikimą veiklos rezultatų užtikrinimo sistemą, kurioje, remdamasi bendrų rodiklių rinkiniu, Komisija galės vertinti ir stebėti politikos rezultatus. Dabartinė bendra stebėsenos ir vertinimo sistema (BSVS) ir dabartinė tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros stebėsenos sistema būtų naudojamos kaip politikos rezultatų stebėsenos ir vertinimo pagrindas, tačiau jas reikės supaprastinti ir toliau tobulinti (didinant nuoseklumą ir tarp abiejų BŽŪP ramsčių). Reikės daugiau investicijų, kad būtų parengti tinkami rodikliai ir užtikrinti pakankami duomenų srautai.

Nauja veiklos rezultatų stebėsenos ir vertinimo sistema (RSVS) apims visas būsimos BŽŪP priemones – BŽŪP strateginius planus ir tuos BŽŪP elementus, kurie neįtraukti į BŽŪP strateginius planus (kai kurias bendro rinkų organizavimo dalis, specialias sistemas). Veiklos rezultatai būtų vertinami pagal nustatytus konkrečius politikos tikslus, naudojant bendrų rodiklių rinkinį.

Naujasis modelis bus sudarytas remiantis šiais principais:

·konteksto rodikliai tebėra svarbūs, nes parodo svarbius bendrųjų ekonomikos, aplinkos ir visuomenės raidos tendencijų aspektus ir, tikėtina, gali turėti įtakos veiklos rezultatams;

·reikėtų sudaryti rodiklių rinkinį iš mažiau, bet tikslingesnių rodiklių, visų pirma renkantis tuos iš jų, kurie kuo tiksliau parodo, ar remiama intervencine priemone padedama pasiekti tikslus, vertinant pagal nustatytą atskaitos tašką ir vartojant aiškias sąvokų apibrėžtis;

·bendrieji politikos rezultatai bus vertinami daugiamečiu pagrindu, remiantis poveikio rodikliais. Metinė politikos rezultatų peržiūra bus atliekama remiantis išsamiu rezultato rodiklių sąrašu;

·naudojant produkto rodiklius kiekvienų metų išlaidos būtų susietos su politikos įgyvendinimo rezultatais. Pastarasis vertinimas atliekamas kasmet ir grindžiamas (daugiausia jau turimų) produkto rodiklių sąrašu;

·atitinkamų veiklos rezultatų rodiklių patikimumą galima didinti susiejant statistinius ir administracinius duomenis, tačiau tam reikia, kad veiktų kokybės kontrolės sistema.

Iš esmės siūloma perskirstyti atsakomybę ir galimybes sukuriant bendrą, aiškiai apibrėžtą ir privalomą sistemą, kurioje būtų pasiektas ne vienas, o daugiau svarbių tikslų vienu metu: supaprastinimas, orientavimasis į rezultatus (o ne vien į reikalavimų laikymąsi) ir politikos efektyvumas bei veiksmingumas.

Numatoma, kad metinė veiklos rezultatų peržiūra bus labai svarbi nuolatinės politikos įgyvendinimo stebėsenos ir valdymo dalis. Kad būtų galima atlikti metinę veiklos rezultatų peržiūrą, tinkamus produkto rodiklius ir rezultato rodiklius reikės kartu pateikti metinėje BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo ataskaitoje, kuri bus vadinama metine rezultatų ataskaita. Valstybės narės kiekvienais metais teikiamose ataskaitose praneš apie gautus produktus ir faktines išlaidas, taip pat praneš, kiek trūksta iki nustatytų viso laikotarpio siektinų reikšmių, išreikštų rezultato rodiklių reikšmėmis.

Vertinimai bus atliekami pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 7 22 ir 23 dalis, kuriose visos trys institucijos patvirtino, kad galiojančių teisės aktų ir vykdomos politikos vertinimai turėtų būti tolesnių veiksmų pasirinkimo poveikio vertinimų pagrindas. Atliekant vertinimus bus vertinamas vietinis programos poveikis, remiantis šios programos rodikliais, siektinomis reikšmėmis ir išsamia analize, kiek šią programą galima laikyti aktualia, veiksminga, efektyvia, teikiančia pakankamai ES pridėtinės vertės ir derančia su kita ES politika. Remiantis įgyta patirtimi, bus stengiamasi nustatyti bet kokius trūkumus, problemas ar bet kokias galimybes toliau gerinti veiksmus arba jų rezultatus ir padėti kuo labiau padidinti naudojimąsi jais bei jų poveikį.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

·Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (toliau – Reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų);

· Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (toliau – BŽŪP horizontalusis reglamentas);

·Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, ir (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms (toliau – Pakeitimų reglamentas).

Siekiant toliau gerinti darnią žemės ūkio, maisto sektoriaus ir kaimo vietovių plėtrą, BŽŪP bendrieji tikslai siejasi su ūkių ekonominiu gyvybingumu, atsparumu ir pajamomis, geresniais aplinkos ir klimato sričių veiklos rezultatais ir tvirtesne socialine bei ekonomine kaimo vietovių struktūra. Taip pat kompleksinis tikslas – skatinti didinti žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą.

(a)remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje ES teritorijoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu;

(b)labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui;

(c)gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje;

(d)padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos ir plėtoti darniąją energetiką;

(e)skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą;

(f)padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius; 

(g)pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse;

(h)skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius;

(i)siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu bei sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus) ir gyvūnų gerove.

Siekdamos šių tikslų, valstybės narės turi užtikrinti, kad paramos pagal BŽŪP teikimo tvarka būtų paprastesnė ir kad ta parama būtų veiksminga. Jos planuos tokias intervencines priemones, kokios bus tinkamos jų aplinkybėmis, remdamosi šiame reglamente nurodytomis intervencinių priemonių rūšimis. Valstybės narės turės skirti ypač daug dėmesio konkretiems aplinkos ir klimato tikslams, kartų kaitai ir politikos įgyvendinimo modernizavimui, dėdamos pastangas, kad būtų geriau naudojamasi žiniomis, konsultacijomis ir naujomis (skaitmeninėmis) technologijomis.

Savo siūlomas intervencines priemones, kuriomis sieks konkrečių ES tikslų, valstybės narės pateiks BŽŪP strateginiame plane. Šiuo teisės aktu nustatomos taisyklės dėl tokio BŽŪP strateginio plano turinio, o Komisija patikrins ir patvirtins šiuos planus. BŽŪP strateginiai planai apims daugumą BŽŪP paramos priemonių, finansuojamų iš EŽŪGF (įskaitant sektorines programas, kurios iki šiol buvo nustatomos pagal BRO reglamentą) ir iš EŽŪFKP. Taip valstybėse narėse bus parengta viena nuosekli intervencijos strategija; ją parengs kiekviena valstybė narė. BŽŪP strateginiuose planuose valstybės narės, naudodamos bendrai apibrėžtus rezultato rodiklius, nustatys siektinas reikšmes, ką jos nori pasiekti tuo programavimo laikotarpiu.

Kai BŽŪP strateginiai planai bus patvirtinti, valstybės narės metinėse ataskaitose praneš apie jų įgyvendinimo pažangą, naudodamos bendrųjų rodiklių sistemą. Valstybės narės ir Komisija stebės pažangą ir vertins intervencinių priemonių veiksmingumą.

Reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų

BŽŪP horizontalusis reglamentas

Pakeitimų reglamentas

Trečia, Komunikate dėl maisto ir ūkininkavimo ateities paraginta didinti geografinių nuorodų (GN) patrauklumą ūkininkams ir vartotojams ir palengvinti šios sistemos valdymą. Todėl siūloma keisti dabartines keturiuose pagrindiniuose teisės aktuose nustatytas GN taisykles, siekiant kurti paprastesnę GN sistemą, greičiau registruoti geografines nuorodas ir efektyviau patvirtinti produktų specifikacijų pakeitimus. Šiais pakeitimais siekiama supaprastinti GN sistemą, kad ji būtų suprantamesnė vartotojams, būtų lengviau ją populiarinti ir sumažėtų šios sistemos valdymo administracinės išlaidos.

Keičiant vyno geografinių nuorodų taisykles – apribojant paraiškų tikrinimą ES lygmeniu, kad būtų tikrinama tik ar nėra akivaizdžių klaidų, atskiriant intelektinės nuosavybės taisykles nuo kitų reikalavimų, nustatytų produktų specifikacijose, ir leidžiant valstybėms narėms pačioms nuspręsti dėl tokių pakeitimų, kurie neturi poveikio ES lygmeniu, – patvirtinimai taptų paprastesni, sutrumpėtų terminai ir būtų racionaliau naudojami ištekliai. Tai atitiktų abu – ir subsidiarumo, ir proporcingumo – principus. Panašiai numatoma supaprastinti ir kai kurias konkrečias procedūras, pavyzdžiui, prieštaravimo procedūrą, kad patvirtinimo procesas būtų efektyvesnis.

Išaiškinus vynų „saugomos kilmės nuorodos“ apibrėžtį, gamintojų grupės galės naudoti naujas vynuogių veisles, reikalingas ir dėl klimato kaitos, ir teikiamas paraiškas bus galima tinkamai pagrįsti realiais su vynuogininkyste ir vynininkyste susijusiais faktais. Taip pat siūloma stiprinti GN apsaugą nuo GN klastojimo internete ir tranzitu vežant prekes.

Dėl vyno GN siūlomas supaprastinimas turi būti taikomas ir žemės ūkio bei maisto produktams, siekiant užtikrinti pakankamą abiejų sistemų suderinimą, taip pat siekiant, kad pirmiau aprašytą naudą gautų ir pastarojo sektoriaus GN produktų gamintojai. Aromatizuotų vynų GN sistema apima tik 5 iš 3 350 geografinių nuorodų, todėl ji negali veikti ir ją reikėtų prijungti prie kitos sistemos – tam tinka žemės ūkio ir maisto produktų GN sistema, nes joje jau yra ir kitų alkoholinių gėrimų.

2018/0218 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, ir (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį, 118 straipsnio pirmą pastraipą ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 8 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 9 ,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ nustatyti ateities bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2020 m. Šie tikslai apima, inter alia, poreikį kurti labiau į rezultatus orientuotą BŽŪP, skatinti modernizavimą ir didinti tvarumą, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių ekonominį, socialinį, aplinkos bei klimato tvarumą, ir padėti mažinti su Sąjungos teisės aktais susijusią paramos gavėjų administracinę naštą;

(2)kadangi vykdant BŽŪP reikia geriau reaguoti į uždavinius ir galimybes, kurių atsiranda Sąjungos, tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis, būtina supaprastinti BŽŪP valdymą, gerinti jos įgyvendinimą siekiant Sąjungos tikslų ir labai sumažinti administracinę naštą. Veiklos rezultatų pasiekimu grindžiamoje BŽŪP („įgyvendinimo modelis“) Sąjunga turėtų nustatyti pagrindines politikos nuostatas, tokias kaip BŽŪP tikslai ir pagrindiniai reikalavimai, o valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kaip jos pasiekia nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes. Padidinus subsidiarumą taip pat galima geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, derinant paramą taip, kad jos įnašas siekiant Sąjungos tikslų būtų kuo didesnis;

(3)siekiant užtikrinti BŽŪP nuoseklumą, visos būsimos BŽŪP intervencinės priemonės turėtų būti įtrauktos į strateginį paramos planą, kuris apimtų ir tam tikras sektorines intervencines priemones, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 10 ;

(4)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II priede nustatytos kai kurių konkrečiuose sektoriuose, kuriems taikomas tas reglamentas, vartojamų terminų apibrėžtys. To priedo II dalies B skirsnyje nustatytas cukraus sektoriaus terminų apibrėžtis reikėtų išbraukti, nes jos nebetaikytinos. Siekiant atnaujinti kitų tame priede nurodytų sektorių terminų apibrėžtis atsižvelgiant į naujas mokslo žinias arba rinkos pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų apibrėžčių pakeitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai. Todėl atskiras Komisijai deleguotas įgaliojimas iš dalies keisti inulino sirupo apibrėžtį to priedo II dalies A skirsnio 4 punkte turėtų būti panaikintas;

(5)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I dalis turėtų būti supaprastinta. Turėtų būti išbrauktos nereikalingos ir nebeaktualios terminų apibrėžtys ir nuostatos dėl Komisijos įgaliojimo priimti įgyvendinimo aktus;

(6)turėtų būti atnaujinti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23a straipsnyje nustatyti Sąjungos pagalbos vaisių ir daržovių ir pieno bei pieno produktų tiekimui į švietimo įstaigas apribojimai;

(7)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalis II skyriaus 2–6 skirsnių nuostatos dėl pagalbos sistemų turėtų būti išbrauktos, nes visos intervencinių priemonių rūšys tuose sektoriuose bus nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) …/… 11 (Reglamentu dėl BŽŪP strateginių planų);

(8)atsižvelgiant į faktiškai apsodinto vynmedžiais ploto sumažėjimą 2014–2017 m. keliose valstybėse narėse ir atsižvelgiant į galimą gamybos sumažėjimą dėl šios priežasties, nustatydamos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 63 straipsnio 1 dalyje nurodytą plotą, dėl kurio išduodami leidimai sodinti naujus vynmedžius, valstybės narės turėtų turėti galimybę rinktis: remtis šiuo metu galiojančiu pagrindu arba procentine bendro ploto, faktiškai apsodinto vynmedžiais jų teritorijoje 2015 m. liepos 31 d., dalimi, prie jos pridedant plotą, dėl kurio suteiktos sodinimo teisės pagal Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, kurias 2016 m. sausio 1 d. buvo galima pakeisti leidimais toje valstybėje narėje;

(9)reikėtų pakeisti taisykles, pagal kurias valstybės narės klasifikuoja vyninių vynuogių veisles, įtraukiant vyninių vynuogių veisles Noah, Othello, Isabelle, Jacquez, Clinton ir Herbemont, kurios anksčiau nebuvo įtrauktos. Siekiant užtikrinti, kad vykdant vyno gamybą Sąjungoje būtų padidintas vynmedžių atsparumas ligoms ir būtų naudojamos geriau prie kintančių klimato sąlygų prisitaikiusios vynuogių veislės, reikėtų priimti nuostatą, kad vyno gamybai Sąjungoje būtų leidžiama sodinti veisles Vitis Labrusca ir veisles, išvestas sukryžminus rūšių Vitis vinifera, Vitis Labrusca ir kitų genties Vitis rūšių vynmedžius;

(10)kad gamintojai galėtų naudoti geriau prie kintančių klimato sąlygų prisitaikiusias ir atsparesnes ligoms vynuogių veisles, reikėtų priimti nuostatą, kad būtų leidžiama suteikti kilmės vietos nuorodą produktams, pagamintiems ne tik iš veislių Vitis vinifera vynuogių, bet iš veislių, išvestų sukryžminus rūšies Vitis vinifera ir kitų genties Vitis rūšių vynmedžius, vynuogių;

(11)nuostatos dėl importuojamo vyno atitikties sertifikatų ir analizės ataskaitų turėtų būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV);

(12)kilmės vietos nuorodos apibrėžtis turėtų būti suderinta su apibrėžtimi, pateikta Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba 12 (TRIPS sutartyje), patvirtintoje Tarybos sprendimu 94/800/EB 13 , ir ypač su jos 22 straipsnio 1 dalimi, taigi, jos pavadinime turi būti nurodoma, kad produktas kilęs iš konkretaus regiono ar iš konkrečios vietos;

(13)siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai priimami sprendimai dėl apsaugos paraiškų ir prieštaravimo, pateiktų per Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 96 straipsnyje nurodytą preliminarią nacionalinę procedūrą, Komisijai turėtų būti laiku ir reguliariai pranešama, kada nacionaliniuose teismuose ar kituose organuose pradedama procedūra dėl apsaugos paraiškos, valstybės narės persiųstos Komisijai, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 96 straipsnio 5 dalyje. Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji galėtų tomis aplinkybėmis ir tinkamais atvejais sustabdyti paraiškos nagrinėjimą iki tol, kol nacionalinis teismas arba kitas nacionalinis organas priims sprendimą dėl to užginčyto paraiškos įvertinimo, valstybės narės atlikto per preliminarią nacionalinę procedūrą;

(14)geografinių nuorodų registravimas turėtų būti supaprastintas ir paspartintas atskiriant vertinimą, ar laikomasi intelektinės nuosavybės taisyklių, nuo vertinimo, ar produktų specifikacijos atitinka prekybos standartuose ir ženklinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;

(15)valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamas vertinimas yra labai svarbus šios procedūros etapas. Valstybės narės turi žinių, praktinės patirties ir galimybių gauti duomenų ir faktų, todėl gali geriausiai patikrinti, ar paraiškoje pateikta informacija yra tikra ir teisinga. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad to vertinimo rezultatas, kuris turi būti tiksliai užrašytas bendrajame dokumente glaustai apibendrinant svarbius produkto specifikacijos elementus, būtų patikimas ir tikslus. Tada, atsižvelgdama į subsidiarumo principą, Komisija turėtų patikrinti paraiškas ir įsitikinti, kad jose nėra akivaizdžių klaidų ir kad vadovaujamasi Sąjungos teise ir atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų už valstybės narės, kurioje pateikta paraiška, ribų, interesus;

(16)laikotarpis, kuriuo galima pateikti prieštaravimą, turėtų būti pratęstas iki trijų mėnesių, siekiant užtikrinti, kad visoms suinteresuotosioms šalims pakaktų laiko išanalizuoti apsaugos paraišką ir jos galėtų pateikti prieštaravimo pareiškimą. Siekiant užtikrinti, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 14 būtų taikoma ta pati prieštaravimo procedūra, taigi valstybės narės galėtų suderintai ir efektyviai persiųsti Komisijai iš jų teritorijoje gyvenančių ar įsisteigusių fizinių arba juridinių asmenų gautus prieštaravimus, fizinių arba juridinių asmenų prieštaravimai turėtų būti teikiami per tos valstybės narės, kurioje jie gyvena arba yra įsisteigę, valdžios institucijas. Siekiant supaprastinti prieštaravimo procedūrą, Komisija turėtų būti įgaliota atmesti nepriimtinus prieštaravimo pareiškimus įgyvendinimo aktu, kuriuo suteikiama apsauga. Todėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 111 straipsnis, kuriuo Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai atmesti nepriimtinus prieštaravimus atskiru įgyvendinimo aktu, turėtų būti išbrauktas;

(17)siekiant padidinti procedūrų efektyvumą ir užtikrinti vienodas kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos suteikimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apsauga suteikiama netaikant nagrinėjimo procedūros tais atvejais, kai jokio priimtino prieštaravimo pareiškimo dėl apsaugos paraiškos nepateikta. Tais atvejais, kai priimtinas prieštaravimo pareiškimas yra pateiktas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apsauga būtų suteikta arba apsaugos paraiška atmesta laikantis nagrinėjimo procedūros;

(18)deramai atsižvelgiant į TRIPS sutartį, ypač į jos 22 ir 23 straipsnius, ir į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos 15 (GATT susitarimas), ypač į jo V straipsnį dėl tranzito laisvės, – abu šie dokumentai yra patvirtinti Tarybos sprendimu 94/800/EB ir jais siekiama stiprinti kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugą, taip pat veiksmingiau kovoti su klastojimu, – Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalimi suteikiama apsauga turėtų būti taikoma plačiau, t. y. ir toms prekėms, kurios tranzitu vežamos per Sąjungos muitų teritoriją, taip pat toms prekėms, kurios parduodamos internetu arba kitais elektroninės prekybos būdais;

(19)kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugą turėtų būti įmanoma panaikinti tokiomis aplinkybėmis, kai šiomis nuorodomis nebesinaudojama arba kai Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 95 straipsnyje nurodytas pareiškėjas nebenori, kad ta apsauga būtų taikoma;

(20)atsižvelgiant į vis didesnę naujoviškų vynuogių produktų, kurių faktinė alkoholio koncentracija yra mažesnė negu minimali faktinė alkoholio koncentracija, nustatyta vynuogių produktams Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje, paklausą tarp vartotojų, turėtų būti įmanoma tokius naujoviškus vynuogių produktus gaminti ir Sąjungoje;

(21)būtina nustatyti nealkoholinių vynuogių produktų ir sumažinto alkoholio kiekio vynuogių produktų apibrėžtis. Nustatant šias apibrėžtis turėtų būti atsižvelgta į apibrėžtis, nustatytas Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) rezoliucijomis OIV-ECO 433-2012 Beverage Obtained By Partial Dealcoholisation of Wine (dėl gėrimų, gaminamų mažinant alkoholio kiekį vyne) ir OIV-ECO 523-2016 Wine With An Alcohol Content Modified by Dealcoholisation (dėl vyno, kurio alkoholio koncentracija pakeista sumažinus alkoholio kiekį);

(22)siekiant nustatyti taisykles, kuriomis reglamentuojamos alkoholio kiekio mažinimo procedūros Sąjungoje gaminant tam tikrus nealkoholinius arba sumažinto alkoholio kiekio vynuogių produktus, taip pat nustatyti taisykles, kuriomis reglamentuojamos butelių uždarymo priemonių naudojimo vyno sektoriuje sąlygos, taip siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo klaidinančio su tam tikrais gėrimais siejamų uždarymo priemonių naudojimo ir nuo pavojingų uždarymo priemonių medžiagų, galinčių užteršti gėrimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad būtų užtikrinta, jog taisyklės dėl produktų ženklinimo ir pateikimo vyno sektoriuje būtų taikomos ir nealkoholiniams vynuogių produktams arba sumažinto alkoholio kiekio vynuogių produktams. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(23)gamybos taisyklės ir reikalavimai, taikyti cukraus sektoriuje, nustojo galioti 2016–2017 prekybos metų pabaigoje. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 124 straipsnis ir 127–144 straipsniai yra nebeaktualūs ir turėtų būti išbraukti;

(24)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 189 straipsnyje nustatytos priemonės ir taisyklės dėl kanapių importo yra nereikalingos ir nebeaktualios ir turėtų būti panaikintos;

(25)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 192 ir 193 straipsniai turėtų būti panaikinti, nes tokios priemonės nebereikalingos po to, kai nutrauktas gamybos reglamentavimas cukraus sektoriuje. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos rinka būtų tinkamai aprūpinama importuojant produktus iš trečiųjų valstybių, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai sustabdyti importo muitų taikymą cukranendrių ir cukrinių runkelių melasai;

(26)Nairobyje vykusioje 10-ojoje PPO ministrų konferencijoje priimtu 2015 m. gruodžio 19 d. ministrų sprendimu dėl eksporto konkurencijos 16 nustatytos taisyklės dėl eksporto konkurencijos priemonių. Dėl eksporto subsidijų nustatyta, kad PPO narės privalo nuo to sprendimo priėmimo datos panaikinti savo suteiktas teises į eksporto subsidijas. Todėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 196–204 straipsniuose nustatytos Sąjungos nuostatos dėl eksporto grąžinamųjų išmokų turėtų būti išbrauktos;

(27)dėl eksporto kreditų, eksporto kredito garantijų ir draudimo programų, žemės ūkio produktus eksportuojančių valstybinių prekybos įmonių ir tarptautinės pagalbos maistu valstybės narės gali, laikydamosi Sąjungos teisės, patvirtinti nacionalines priemones. Kadangi Sąjunga ir jos valstybės narės yra PPO narės, tokios nacionalinės priemonės, remiantis Sąjungos teise ir tarptautine teise, taip pat turėtų atitikti taisykles, kurios nustatytos minėtu 2015 m. gruodžio 19 d. PPO ministrų sprendimu;

(28)turėtų būti panaikintos nebeaktualios Komisijos pareigos teikti ataskaitas dėl pieno ir pieno produktų rinkos, mokykloms skirtos programos taikymo srities išplėtimo ir konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio sektoriuje. Pareigos teikti ataskaitas dėl bitininkystės sektoriaus turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) …/… (Reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų);

(29)atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 17 panaikinimą Reglamentu (ES) …/… (Reglamentu dėl BŽŪP strateginių planų), į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl patikrinimų ir nuobaudų, susijusių su prekybos standartais ir saugomomis kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais;

(30)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 V dalies III skyriaus nuostatos dėl žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo turėtų būti panaikintos, nes atnaujintos nuostatos dėl žemės ūkio rezervo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) …/… 18 (Horizontaliuoju reglamentu);

(31)atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 251/2014 19 užregistruojama nedaug aromatizuotų vynų geografinių nuorodų, turėtų būti supaprastinta tų produktų geografinių nuorodų apsaugos teisinė sistema. Aromatizuotiems vynams ir kitiems alkoholiniams gėrimams, išskyrus spiritinius gėrimus ir vynuogių produktus, kurie išvardyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje, turėtų būti taikoma ta pati teisinė tvarka ir procedūros kaip ir kitiems žemės ūkio produktams ir maisto produktams. Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 taikymo sritis turėtų būti išplėsta, į ją įtraukiant tuos produktus. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, turėtų būti iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 – jo pavadinimas, taikymo sritis, terminų apibrėžtys ir aromatizuotų vyno produktų ženklinimo nuostatos. Turėtų būti užtikrintas sklandus pereinamasis procesas dėl pavadinimų, saugomų pagal Reglamentą (ES) Nr. 251/2014;

(32)Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 nustatytos saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių registravimo procedūros turėtų būti racionalizuotos ir supaprastintos siekiant užtikrinti, kad naujus pavadinimus būtų galima užregistruoti per trumpesnį laiką. Reikėtų supaprastinti prieštaravimo procedūrą;

(33)reikėtų nustatyti specialias nukrypti leidžiančias nuostatas, kuriomis kartu su registruotu garantuoto tradicinio gaminio pavadinimu būtų leidžiama naudoti ir kitus pavadinimus. Dėl nuorodų, kurias sudaro garantuotų tradicinių gaminių pavadinimai, naudojimo Komisija turėtų nustatyti pereinamuosius laikotarpius, atsižvelgdama į tokiems pereinamiesiems laikotarpiams dėl saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų jau nustatytas sąlygas;

(34)Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 nustatyta produktų specifikacijų keitimų patvirtinimo procedūra turėtų būti supaprastinta, nustatant skirtumą tarp Sąjungos ir standartinių keitimų. Pagal subsidiarumo principą valstybės narės turėtų būti atsakingos už standartinių keitimų patvirtinimą, o Komisija turėtų likti atsakinga už produktų specifikacijų Sąjungos keitimų patvirtinimą;

(35)turėtų būti atnaujintos finansinių išteklių, skirtų priemonėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 228/2013 20 ir (ES) Nr. 229/2013 21 finansuoti, sumos;

(36)todėl reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 251/2014, (ES) Nr. 228/2013 ir (ES) Nr. 229/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(37)turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, skirtos saugomų kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių apsaugos ir registravimo paraiškoms, pateiktoms iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, taip pat išlaidoms, patirtoms iki 2021 m. sausio 1 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 29–60 straipsniuose nustatytas alyvuogių aliejui ir valgomosioms alyvuogėms, vaisiams ir daržovėms, vynui, bitininkystės produktams ir apyniams skirtas pagalbos sistemas;

(38)siekiant užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita prie naujosios teisinės sistemos, nustatytos Reglamente (ES) …/… (Reglamente dėl BŽŪP strateginių planų), nuostatos dėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 pakeitimų, susijusių su tam tikromis pagalbos sistemomis ir žemės ūkio sektorių krizių rezervu, ir nuostatos dėl Reglamentų (ES) Nr. 228/2013 ir (ES) Nr. 229/2013 pakeitimų turėtų būti taikomos nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 iš dalies keičiamas taip:

(1)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis išbraukiama;

(b)3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.Šiame reglamente vartojamos terminų apibrėžtys, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) …/...* [Horizontalusis reglamentas] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) …/...** [Reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų], išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

4.Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos II priede nustatytos su tam tikrais sektoriais susijusios apibrėžtys tiek, kiek būtina šioms apibrėžtims atnaujinti atsižvelgiant į rinkos pokyčius.

----------------------------

*... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (OL L ..., ......, p. ......).

**... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../..., kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L ..., ......, p. ......).“;

(2)5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis
Ryžiams taikomi perskaičiavimo koeficientai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi įvairiais perdirbimo etapais ryžiams taikomi perskaičiavimo koeficientai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(3)6 straipsnis išbraukiamas;

(4)II dalies I antraštinės dalies II skyrius iš dalies keičiamas taip:

(a)pavadinimas pakeičiamas taip:

„II SKYRIUS

Pagalba tiekiant vaisius ir daržoves ir pieną bei pieno produktus švietimo įstaigose“;

(b)antraštė „1 skirsnis“ ir jos pavadinimas išbraukiami;

(c)    23a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)1 dalis pakeičiama taip:

„1.Nedarant poveikio 4 daliai, pagal mokykloms skirtą programą skiriama pagalba 23 straipsnio 1 dalyje nurodytam produktų paskirstymui, papildomoms švietimo priemonėms ir susijusių išlaidų padengimui neviršija 220 804 135 EUR per mokslo metus.

Laikantis tos bendros viršutinės ribos, pagalba neviršija:

(a)mokykloms skirtiems vaisiams ir daržovėms – 130 608 466 EUR per mokslo metus;

(b)mokykloms skirtam pienui – 90 195 669 EUR per mokslo metus.“;

ii)2 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys išbraukiamas;

iii)4 dalis pakeičiama taip:

„4.Neviršydama 1 dalyje nustatytos bendros viršutinės 220 804 135 EUR sumos ribos, bet kuri valstybė narė gali vieną kartą per mokslo metus perkelti iki 20 proc. iš vienos arba kitos savo orientacinių skiriamų sumų.“;

(d)    2–6 skirsniai, apimantys 29–60 straipsnius, išbraukiami;

(5)63 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.Valstybės narės kiekvienais metais sudaro galimybes gauti tokį leidimų naujiems vynmedžiams sodinti skaičių, kuris atitinka arba

a)1 proc. bendro ploto, faktiškai apsodinto vynmedžiais jų teritorijoje, išmatuoto ankstesnių metų liepos 31 d., arba

b)1 proc. ploto, kurį sudaro jų teritorijoje faktiškai apsodintas vynmedžiais plotas, išmatuotas 2015 m. liepos 31 d., ir plotas, kuriam taikomos sodinimo teisės, kurios suteiktos gamintojams jų teritorijoje remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85h, 85i arba 85k straipsniu ir kurios 2016 m. sausio 1 d. gali būti pakeistos leidimais, kaip nurodyta šio reglamento 68 straipsnyje.“;

(6)81 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.Laikydamosi 3 dalies, valstybės narės į klasifikatorių įtraukia vyninių vynuogių veisles, kurių vynmedžius leidžiama sodinti, atsodinti arba skiepyti jų teritorijoje vyno gamybos tikslu.

Valstybės narės gali į klasifikatorių įtraukti vyninių vynuogių veisles, jei:

a)atitinkama veislė priklauso rūšiai Vitis vinifera arba Vitis Labrusca, arba

b)atitinkama veislė išvesta sukryžminus rūšis Vitis vinifera, Vitis Labrusca ir kitas genties Vitis rūšis.

Tuo atveju, kai vyninių vynuogių veislė pašalinama iš pirmoje pastraipoje nurodyto klasifikatoriaus, tokios veislės vynmedžiai išnaikinami per 15 metų nuo jos išbraukimo iš klasifikatoriaus dienos.“;

(7)90 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Išskyrus atvejus, kai pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose nurodyta kitaip, importuojant 1 dalyje nurodytus produktus turi būti pateikiamas:

a) sertifikatas, kuriuo patvirtinama atitiktis 1 bei 2 dalyse nurodytoms nuostatoms ir kurį produkto kilmės šalyje parengė kompetentinga įstaiga, įtraukta į Komisijos viešai skelbiamą sąrašą;

b) analizės ataskaita, parengta produkto kilmės šalies paskirtos įstaigos ar padalinio, jei produktas yra skirtas tiesiogiai vartoti žmonėms.“;

(8)II dalies II antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnyje įterpiamas 4a poskirsnis:

„4a poskirsnis

Patikrinimai ir nuobaudos

90a straipsnis
Su prekybos taisyklėmis susiję patikrinimai ir nuobaudos

1.Nedarant poveikio su vyno sektoriumi susijusiems teisės aktams, kurie buvo priimti remiantis Reglamento (ES) [.../...] (Horizontaliojo reglamento) 57 straipsniu, Sąjungos taisyklių vyno sektoriuje pažeidimo atveju valstybės narės taiko proporcingas, veiksmingas ir atgrasomas administracines nuobaudas pagal to reglamento (Horizontaliojo reglamento) IV antraštinės dalies I skyrių.

2.Siekiant apsaugoti Sąjungos lėšas ir Sąjungos vyno tapatumą, kilmę ir kokybę, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)analitinio izotopinių duomenų, kurie padės aptikti sukčiavimo atvejus, banko, kurį sudarytų valstybių narių surinkti mėginiai, sukūrimo;

b)taisyklių, reglamentuojančių kontrolės įstaigas ir jų savitarpio pagalbą;

c)taisyklių, reglamentuojančių bendrą valstybių narių duomenų naudojimą.

3.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos visos priemonės, būtinos siekiant nustatyti:

a)su analitiniu izotopinių duomenų, kurie padės aptikti sukčiavimo atvejus, banku ir pačių valstybių narių duomenų bankais susijusias procedūras;

b)b)su kontrolės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir savitarpio pagalba susijusias procedūras;

c)3 dalyje nurodytos pareigos atveju – atitikties prekybos standartams patikrinimų atlikimo taisykles, valdžios institucijas, atsakingas už patikrinimų vykdymą, reglamentuojančias taisykles, taip pat taisykles dėl tų patikrinimų turinio, dažnumo ir prekybos etapo, kuriuo tie patikrinimai atliekami.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(9)93 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)kilmės vietos nuoroda – pavadinimas, kuriuo apibūdinamas 92 straipsnio 1 dalyje nurodytas produktas:

i)kurio kokybę ar savybes iš esmės arba išimtinai nulėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir, jei tinkama, žmogaus veiklos veiksniais;

ii)kurio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba išimtiniais atvejais šalis;

iii)kuris pagamintas iš vynuogių, kurių kilmės vieta yra tik ta geografinė vietovė;

iv)kuris gaminamas toje geografinėje vietovėje ir

v)kuris pagamintas iš rūšiai Vitis vinifera arba rūšims, išvestoms sukryžminus rūšį Vitis vinifera ir kitą genties Vitis rūšį, priklausančių veislių vynmedžių vynuogių.“;

(b)2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)jie atitinka 1 dalies a punkto i–v papunkčiuose nurodytus reikalavimus ir“;

(c)4 dalis pakeičiama taip:

„4.1 dalies a punkto iv papunktyje ir b punkto iii papunktyje nurodyta gamyba apima visus veiksmus nuo vynuogių derliaus nuėmimo iki vyno gamybos procesų užbaigimo, išskyrus visus procesus po pagaminimo.“;

(10)94 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Į pavadinimų kaip kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos paraiškas įtraukiama:“;

(11)96 straipsnis papildomas 6 ir 7 dalimis:

„6. Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai, jei nacionaliniame teisme ar kitoje nacionalinėje įstaigoje pradedama bet kokia procedūra, susijusi su apsaugos paraiška, kurią valstybė narė pagal 5 dalį perdavė Komisijai.

7.Prireikus Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais 97 straipsnio 2 dalyje nurodytas paraiškos nagrinėjimas sustabdomas tol, kol nacionalinis teismas ar kita nacionalinė įstaiga priims sprendimą dėl ginčijamos apsaugos paraiškos, kurios atveju valstybė narė per preliminarią nacionalinę procedūrą, taikomą pagal 5 dalį, laikė, kad reikalavimai yra įvykdyti.

Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 229 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytos procedūros.“; 

(12)97 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„2.Komisija nagrinėja pagal 94 straipsnį ir 96 straipsnio 5 dalį gautas apsaugos paraiškas. Ji tikrina, ar nėra akivaizdžių klaidų, atsižvelgdama į atitinkamos valstybės narės atliktos preliminarios nacionalinės procedūros rezultatus.

Komisijos tikrinimas neturėtų trukti ilgiau nei šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gauta valstybės narės paraiška. Tais atvejais, kai šio termino nesilaikoma, Komisija pareiškėjams raštu nurodo tokio uždelsimo priežastis.

3.Jei Komisija, remdamasi pagal šio straipsnio 2 dalį atliktu tikrinimu, mano, kad 93, 100 ir 101 straipsniuose nustatytos sąlygos yra įvykdytos, ji priima įgyvendinimo aktus dėl 94 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto bendrojo dokumento ir nuorodos į taikant preliminarią nacionalinę procedūrą paskelbtą produkto specifikaciją paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 229 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytos procedūros.

4.Jei Komisija, remdamasi pagal šio straipsnio 2 dalį atliktu tikrinimu, mano, kad 93, 100 ir 101 straipsniuose nustatytos sąlygos nėra įvykdytos, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais paraiška atmetama.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(13)98 ir 99 straipsniai pakeičiami taip:

„98 straipsnis
Prieštaravimo procedūra

Per tris mėnesius nuo 94 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto bendrojo dokumento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos valstybės narės arba trečiosios šalies valdžios institucijos arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir gyvenantis arba įsisteigęs trečiojoje šalyje, Komisijai gali pateikti prieštaravimo pareiškimą, kuriuo prieštaraujama siūlomai apsaugai. Prieštaravimo pareiškimas turi būti tinkamai pagrįstas.

Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir gyvenantis ar įsisteigęs valstybėje narėje, kuri nėra apsaugos paraišką perdavusi valstybė narė, gali per tos valstybės narės, kurioje jis gyvena arba yra įsisteigęs, valdžios institucijas pateikti prieštaravimo pareiškimą per laikotarpį, kuris numatytas prieštaravimo pareiškimams teikti laikantis pirmoje dalyje nurodyto termino.

99 straipsnis
Sprendimas dėl apsaugos

1.Jeigu Komisija negavo priimtino prieštaravimo pareiškimo pagal 98 straipsnį, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais suteikiama apsauga. Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 229 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Jeigu Komisija gavo priimtiną prieštaravimo pareiškimą, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais apsauga suteikiama arba kuriais paraiška atmetama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Pagal šį straipsnį suteikiama apsauga nedaro poveikio atitinkamų produktų atitikčiai kitoms Sąjungos taisyklėms, visų pirma susijusioms su produktų pateikimu rinkai, prekyba ir maisto produktų ženklinimu.“;

(14)103 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4.2 dalyje nurodyta apsauga taip pat taikoma prekėms, įvežamoms į Sąjungos muitų teritoriją neišleidžiant jų į laisvą apyvartą toje teritorijoje, ir prekėms, parduodamoms Sąjungoje elektroninės prekybos būdu.“;

(15)106 straipsnis pakeičiamas taip:

„106 straipsnis
Panaikinimas

Komisija savo iniciatyva arba pagal tinkamai pagrįstą valstybės narės, trečiosios šalies ar teisėtą interesą turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymą gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais panaikinama kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsauga esant vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:

(a)jeigu nebeužtikrinamas atitinkamos produkto specifikacijos laikymasis;

(b)jeigu produktas, kuris pažymėtas kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda, bent septynerius metus iš eilės nebuvo pateiktas rinkai;

(c)jeigu 95 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantis pareiškėjas pareiškia, kad jis nebenori išlaikyti kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(16)111 straipsnis išbraukiamas;

(17)II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis papildomas 4 poskirsniu:

„4 poskirsnis

Su kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais susiję patikrinimai

116a straipsnis
Patikrinimai

1.Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad sustabdytų neteisėtą saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir saugomų tradicinių terminų naudojimą, nurodytą šiame reglamente.

2.Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame skirsnyje nustatytų pareigų vykdymo patikrinimus. Šiuo tikslu taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625* 4 straipsnio 2 ir 4 dalys ir 5 straipsnio 1, 4 bei 5 dalys.

3.2 dalyje nurodyta kompetentinga institucija arba viena ar kelios įgaliotosios įstaigos, apibrėžtos Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnio 5 punkte ir veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos pagal to reglamento II antraštinės dalies III skyriuje nustatytus kriterijus, Sąjungoje kasmet vyno gamybos etapu ir išpilstymo etapu arba po jo tikrina jo atitiktį produkto specifikacijai.

4.Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl:

(a)pranešimų, kuriuos valstybės narės turi pateikti Komisijai;

(b)taisyklių, reglamentuojančių valdžios instituciją, kuri atsako už atitikties produkto specifikacijai tikrinimą, įskaitant tuos atvejus, kai geografinė vietovė yra trečiojoje šalyje;

(c)veiksmų, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, kad užkirstų kelią neteisėtam saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir saugomų tradicinių terminų naudojimui;

(d)patikrinimų ir tikrinimų, kuriuos turi atlikti valstybės narės, įskaitant bandymus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

*2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).“;

(18)119 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Ženklinant ir pateikiant VII priedo II dalies 1–11, 13, 15, 16, 18 ir 19 punktuose nurodytus Sąjungoje parduodamus arba eksportuojamus produktus, nurodomi šie privalomi duomenys:“;

(b)įrašoma 4 dalis:

„4. Valstybės narės imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyti produktai nebūtų pateikiami rinkai arba, jei buvo pateikti rinkai, būtų pašalinami iš jos, jei jie nėra paženklinti pagal šio reglamento nuostatas.“;

(19)120 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Ženklinant ir pateikiant VII priedo II dalies 1–11, 13, 15, 16, 18 ir 19 punktuose nurodytus produktus, visų pirma gali būti nurodomi šie neprivalomi duomenys:“;

(20)122 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)b punkto ii papunktis išbraukiamas;

(b)c punktas papildomas iii papunkčiu:

„iii)terminais, kuriais nurodomas ūkis, ir jų vartojimo sąlygomis;“;

(c)d punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)tam tikrų formų butelių ir jų uždarymo priemonių naudojimo sąlygomis ir tam tikrų specialiųjų butelių formų sąrašu;“;

(21)II dalies II antraštinės dalies II skyriaus 1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)124 straipsnis išbraukiamas;

(b)antraštė „1 poskirsnis“ ir jos pavadinimas išbraukiami;

(c)2 ir 3 poskirsniai, apimantys 127–144 straipsnius, išbraukiami;

(22)145 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Valstybės narės, kurios pagal Reglamento (ES) .../... [Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų] 52 straipsnio 1 dalies a punktą savo BŽŪP strateginiuose planuose numato vynuogynų restruktūrizavimą ir konversiją, remdamosi vynuogynų registru iki kiekvienų metų kovo 1 d. Komisijai pateikia atnaujintą savo gamybos pajėgumų sąrašą.“;

(23)189 straipsnis išbraukiamas;

(24)192 ir 193 straipsniai išbraukiami;

(25)IV skyrius papildomas 193a straipsniu:

„193a straipsnis
Importo muitų taikymo melasai sustabdymas

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais visiškai arba iš dalies sustabdomas importo muitų taikymas melasai, kurios KN kodas 1703.

Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 229 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytos procedūros.“;

(26)III dalies VI skyrius, apimantis 196–204 straipsnius, išbraukiamas;

(27)225 straipsnio a–d punktai išbraukiami;

(28)V dalies III skyrius, apimantis 226 straipsnį, išbraukiamas;

(29)II priedo II dalis iš dalies keičiama taip:

(a)A skirsnio 4 punkto antras sakinys išbraukiamas;

(b)B skirsnis išbraukiamas;

(30)III priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)    pavadinimas pakeičiamas taip:

„REGLAMENTO (ES) Nr. 1370/2013* 1a STRAIPSNYJE NURODYTA RYŽIŲ IR CUKRAUS STANDARTINĖ KOKYBĖ

*2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1370/2013, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės (OL L 346, 2013 12 20, p. 12).“;

(b)    B dalyje išbraukiamas I skirsnis;

(31)VI priedas išbraukiamas;

(32)VII priedo II dalis papildoma 18 ir 19 punktais:

„18)Terminas „nealkoholinis“ gali būti vartojamas kartu su vynuogių produktų, nurodytų 1 punkte ir 4–9 punktuose, pavadinimu, jei:

a)produktas gaunamas iš 1 punkte apibrėžto vyno, 4 punkte apibrėžto putojančio vyno, 5 punkte apibrėžto rūšinio putojančio vyno, 6 punkte apibrėžto rūšinio aromatinio putojančio vyno, 7 punkte apibrėžto gazuoto putojančio vyno, 8 punkte apibrėžto pusiau putojančio vyno arba 9 punkte apibrėžto gazuoto pusiau putojančio vyno,

b)produkte esančio alkoholio kiekis sumažintas laikantis VIII priedo I dalies E skirsnyje nurodytų procedūrų ir

c)produkto visuminė alkoholio koncentracija yra ne didesnė nei 0,5 tūrio proc.

19)Terminas „sumažinto alkoholio kiekio“ gali būti vartojamas kartu su vynuogių produktų, nurodytų 1 punkte ir 4–9 punktuose, pavadinimu, jei:

a)produktas gaunamas iš 1 punkte apibrėžto vyno, 4 punkte apibrėžto putojančio vyno, 5 punkte apibrėžto rūšinio putojančio vyno, 6 punkte apibrėžto rūšinio aromatinio putojančio vyno, 7 punkte apibrėžto gazuoto putojančio vyno, 8 punkte apibrėžto pusiau putojančio vyno arba 9 punkte apibrėžto gazuoto pusiau putojančio vyno,

b)produkte esančio alkoholio kiekis sumažintas laikantis VIII priedo I dalies E skirsnyje nurodytų procedūrų ir

c)produkto visuminė alkoholio koncentracija yra didesnė nei 0,5 tūrio proc. ir po VIII priedo I dalies E skirsnyje nurodytų procedūrų jo visuminė alkoholio koncentracija sumažėjo daugiau nei 20 tūrio proc., palyginti su jo pradine visumine alkoholio koncentracija.“;

(33)VIII priedo I dalis papildoma E skirsniu:

„E.Alkoholio kiekio mažinimo procedūros

Siekiant sumažinti dalį etanolio kiekio arba beveik visą etanolio kiekį VII priedo II dalies 1 punkte ir 4–9 punktuose nurodytų vynuogių produktų sudėtyje, leidžiama taikyti šias alkoholio kiekio mažinimo procedūras (kiekvieną atskirai arba kartu):

a)dalinį vakuuminį garinimą,

b)membraninio filtravimo metodus,

c)distiliavimą.

Taikant alkoholio kiekio mažinimo procedūras, neturi susidaryti organoleptinių vynuogių produkto defektų. Etanolis iš vynuogių produkto neturi būti šalinamas kartu didinant cukraus kiekį vynuogių misoje.“

2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 iš dalies keičiamas taip:

(1)2 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.Šis reglamentas netaikomas spiritiniams gėrimams ar vynuogių produktams, apibrėžtiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje, išskyrus vyno actą.

3.Šis reglamentas ir visų pirma registravimas, atliktas pagal 52 straipsnį, nedaro poveikio atitinkamų produktų atitikčiai kitoms Sąjungos taisyklėms, visų pirma susijusioms su produktų pateikimu rinkai, prekyba ir maisto produktų ženklinimu.“;

(2)5 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)kurio kokybę ar savybes iš esmės arba išimtinai nulėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir, jei tinkama, žmogaus veiklos veiksniais;“;

(3)7 straipsnio 1 dalies d punktas išbraukiamas;

(4)10 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„51 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas priimtinas tik jei Komisija jį gauna per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jei:“;

(5)13 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4.1 dalyje nurodyta apsauga taip pat taikoma prekėms, įvežamoms į Sąjungos muitų teritoriją neišleidžiant jų į laisvą apyvartą toje teritorijoje, ir prekėms, parduodamoms elektroninės prekybos būdu.“;

(6)15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(b)2 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Nedarydama poveikio 14 straipsniui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pagrįstais atvejais pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje minėtas pereinamasis laikotarpis, kai įrodoma, kad:“;

(7)įterpiamas 16a straipsnis:

„16a straipsnis
Esamos aromatizuotų vyno produktų geografinės nuorodos

Pavadinimai, įrašyti į registrą, sudarytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 251/2014* 21 straipsnį, automatiškai įrašomi į šio reglamento 11 straipsnyje nurodytą registrą. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos specifikacijomis šio reglamento 7 straipsnio tikslais.

*2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014 3 20, p. 14).“;

(8)21 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„51 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas priimtinas tik jei Komisija jį gauna iki termino pabaigos ir jei:“;

(9)įterpiamas 24a straipsnis:

„24a straipsnis
Garantuotų tradicinių gaminių naudojimui skirti pereinamieji laikotarpiai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas ne ilgesnis nei penkerių metų pereinamasis laikotarpis, kad produktams, kurių nuorodą sudaro arba kurių nuorodoje yra pavadinimas, prieštaraujantis 24 straipsnio 1 daliai, būtų galima toliau taikyti nuorodą, kurią naudojant jais buvo prekiaujama, su sąlyga, kad priimtinu prieštaravimo pareiškimu pagal 49 straipsnio 3 dalį arba 51 straipsnį įrodoma, kad toks pavadinimas buvo teisėtai naudojamas Sąjungos rinkoje bent penkerius metus iki 50 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto paskelbimo datos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(10)49 straipsnis papildomas 8 ir 9 dalimis:

„8.Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai, jei nacionaliniame teisme ar kitoje nacionalinėje įstaigoje pradedama bet kokia procedūra, susijusi su paraiška, pateikta Komisijai pagal 4 dalį.

9.Prireikus Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais 50 straipsnyje nurodytas registravimo paraiškos nagrinėjimas sustabdomas tol, kol nacionalinis teismas ar kita nacionalinė įstaiga priims sprendimą dėl ginčijamos registravimo paraiškos, dėl kurios valstybė narė per nacionalinę procedūrą priėmė palankų sprendimą pagal 4 dalį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(11)50 straipsnis pakeičiamas taip:

„50 straipsnis
Nagrinėjimas Komisijoje ir skelbimas, kad būtų galima pateikti prieštaravimą

1.Komisija nagrinėja pagal 49 straipsnio 4 ir 5 dalis gautas registravimo paraiškas. Komisija peržiūri, ar paraiškose nėra akivaizdžių klaidų, atsižvelgdama į atitinkamos valstybės narės atlikto nagrinėjimo ir prieštaravimo procedūros rezultatus.

Komisijos nagrinėjimas neturėtų trukti ilgiau nei šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gauta valstybės narės paraiška. Tais atvejais, kai šio termino nesilaikoma, Komisija pareiškėjui raštu nurodo tokio uždelsimo priežastis.

Komisija ne rečiau kaip kas mėnesį skelbia pavadinimų, dėl kurių pateiktos registravimo paraiškos, sąrašą ir jų pateikimo datą.“;

2.Jei, remdamasi pagal 1 dalį atliktu nagrinėjimu, Komisija mano, kad registravimo paraiškos, pateiktos pagal II antraštinėje dalyje nustatytą sistemą, tenkina 5 ir 6 straipsniuose nustatytas sąlygas arba kad paraiškos, pateiktos pagal III antraštinėje dalyje nustatytą sistemą, tenkina 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia:

a)paraiškų pagal II antraštinėje dalyje nustatytą sistemą atveju – bendrąjį dokumentą ir nuorodą į paskelbtą produkto specifikaciją;

b)paraiškų pagal III antraštinėje dalyje nustatytą sistemą atveju – specifikaciją.“;

(12)51 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.Per tris mėnesius nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos valstybės narės arba trečiosios šalies valdžios institucijos arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs trečiojoje šalyje, Komisijai gali pateikti pagrįstą prieštaravimo pareiškimą.

Fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs arba gyvenantis valstybėje narėje, kuri nėra paraiškos valstybė narė, gali tai valstybei narei, kurioje jis gyvena ar yra įsisteigęs, pateikti pagrįstą prieštaravimo pareiškimą per laikotarpį, kuris numatytas prieštaravimams teikti pagal pirmą pastraipą.“;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2.Komisija pagrįsto prieštaravimo pareiškimo dėl saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų priimtinumą nagrinėja visų pirma remdamasi 10 straipsnyje nustatytu pagrindu prieštarauti, o dėl garantuotų tradicinių gaminių – visų pirma remdamasi 21 straipsnyje nustatytu pagrindu prieštarauti.“;

(c)3 dalis pakeičiama taip:

„3.Jeigu Komisija mano, kad pagrįstas prieštaravimo pareiškimas yra priimtinas, ji per penkis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pakviečia Komisijai pagrįstą prieštaravimo pareiškimą pateikusią valdžios instituciją arba asmenį ir paraišką pateikusią valdžios instituciją arba įstaigą atitinkamai konsultuotis pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija trijų mėnesių.

Pagrįstą prieštaravimo pareiškimą pateikusi valdžios institucija arba asmuo ir paraišką pateikusi valdžios institucija arba įstaiga be nepagrįsto delsimo pradeda tokias atitinkamas konsultacijas. Jie vienas kitam pateikia atitinkamą informaciją, kad būtų galima įvertinti, ar registravimo paraiška atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas. Jeigu susitarti nepavyksta, ši informacija pateikiama Komisijai.

Per konsultacijų laikotarpį Komisija bet kuriuo metu pareiškėjo prašymu gali ne daugiau kaip trimis mėnesiais pratęsti konsultacijų trukmę.“;

(d)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Pagal 1, 2 ir 3 dalis Komisijai siunčiamas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas ir kiti dokumentai parengiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų.“;

(13)52 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.Jeigu Komisija priimtino pagrįsto prieštaravimo pareiškimo pagal 51 straipsnį negauna, ji, netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais pavadinimas įregistruojamas.“;

(14)53 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.Produkto specifikacijos keitimai pagal svarbą skirstomi į dvi kategorijas: Sąjungos lygmens keitimus, dėl kurių reikia prieštaravimo procedūros Sąjungos lygmeniu, ir standartinius keitimus, dėl kurių sprendžiama valstybės narės arba trečiosios šalies lygmeniu.

Keitimas laikomas Sąjungos lygmens keitimu, jeigu:

a)juo keičiamas saugomos kilmės vietos nuorodos, saugomos geografinės nuorodos arba garantuoto tradicinio gaminio pavadinimas;

b)kyla pavojus, kad juo bus panaikintos sąsajos, kurios saugomų kilmės vietos nuorodų atveju nurodytos 5 straipsnio 1 dalies b punkte, o saugomų geografinių nuorodų atveju – 5 straipsnio 2 dalyje;

c)juo keičiamas gamybos metodas arba žaliavų ir sudedamųjų dalių naudojimas ir tais pakeitimais nukrypstama nuo garantuotų tradicinių gaminių gaminimo ir naudojimo tradicijų;

d)jis susijęs su naujais prekybos produktu apribojimais.

Visi kiti produktų specifikacijų keitimai laikomi standartiniais keitimais. Standartiniu keitimu taip pat laikomas laikinas keitimas, susijęs su laikinu produkto specifikacijos pakeitimu dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, arba laikinas keitimas, būtinas dėl gaivalinės nelaimės arba nepalankių oro sąlygų, kurias oficialiai pripažino kompetentingos institucijos.

Sąjungos lygmens keitimus tvirtina Komisija. Patvirtinimo procedūra mutatis mutandis atliekama pagal 49 iki 52 straipsniuose nustatytą procedūrą.

Standartinius keitimus tvirtina valstybė narė, kurios teritorijoje yra atitinkamo produkto geografinė vietovė, ir apie juos pranešama Komisijai. Trečiosios šalys standartinius keitimus tvirtina pagal atitinkamoje trečiojoje šalyje taikytiną teisę ir apie juos praneša Komisijai.

Keitimai nagrinėjami atsižvelgiant į kitus produktų specifikacijų elementus. Prireikus Komisija arba atitinkama valstybė narė gali paprašyti pareiškėjo pakeisti kitus produktų specifikacijų elementus.

3.Siekiant supaprastinti Sąjungos administracines procedūras ir standartinius produkto specifikacijos keitimus, įskaitant tuos atvejus, kai dėl keitimo nekeičiamas bendrasis dokumentas, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos su keitimo paraiškomis susijusių procedūrų taisyklės.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, reglamentuojančios su keitimo paraiškomis susijusias procedūras, keitimo paraiškų formą ir teikimą, taip pat standartinių keitimų pranešimą Komisijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(15)I priedo I punktas papildomas šiomis įtraukomis:

„–aromatizuoti vynai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 251/2014 3 straipsnio 2 dalyje;

–kiti alkoholiniai gėrimai, išskyrus spiritinius gėrimus ir vynuogių produktus, apibrėžtus Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje.“

3 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 251/2014 pakeitimai

(1)Pavadinimas pakeičiamas taip:

„2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo ir ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91“;

(2)1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.Šiame reglamente nustatomos aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo ir ženklinimo taisyklės.“;

(3)2 straipsnio 3 punktas išbraukiamas;

(4)5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.Prekinius pavadinimus galima papildyti arba pakeisti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 saugoma aromatizuoto vyno produkto geografine nuoroda.

(5)8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 saugomos aromatizuoto vyno produkto geografinės nuorodos pavadinimas etiketėje pateikiamas ta kalba ar kalbomis, kuria (-iomis) jis yra užregistruotas, net jei geografinė nuoroda pagal šio reglamento 5 straipsnio 4 dalį pakeičia prekinį pavadinimą.

Kai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 saugomos aromatizuoto vyno produkto geografinės nuorodos pavadinimas pateikiamas ne lotyniška abėcėle, jis taip pat gali būti rašomas viena ar daugiau Sąjungos oficialiųjų kalbų.“;

(6)9 straipsnis išbraukiamas;

(7)III skyrius išbraukiamas.

4 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 228/2013 pakeitimai

30 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Kiekvienais finansiniais metais Sąjunga finansuoja III ir IV skyriuose nurodytas priemones neviršydama tokios maksimalios metinės sumos:

–Prancūzijos užjūrio departamentai: 267 580 000 EUR,

–Azorų ir Madeiros salos:102 080 000 EUR,

–Kanarų salos:257 970 000 EUR.

3. Sumos, kiekvienais finansiniais metais skiriamos III skyriuje nurodytoms priemonėms finansuoti, negali viršyti:

–Prancūzijos užjūrio departamentai: 25 900 000 EUR,

–Azorų ir Madeiros salos:20 400 000 EUR,

–Kanarų salos:69 900 000 EUR.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi reikalavimai, pagal kuriuos valstybės narės kiekvienais metais gali pakeisti paskirtų išteklių skyrimą įvairiems produktams, kuriems taikoma tiekimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

5 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 229/2013 pakeitimai

18 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. III ir IV skyriuose nurodytas priemones Sąjunga finansuoja neviršydama maksimalios 23 000 000 EUR sumos.

3. Suma, skiriama III skyriuje nurodytai specialiai tiekimo tvarkai finansuoti, neviršija 6 830 000 EUR.“

6 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Iki šio reglamento įsigaliojimo dienos taikytinos taisyklės ir toliau taikomos kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos paraiškoms, kurias Komisija gavo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, taip pat saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų arba garantuotų tradicinių gaminių registravimo paraiškoms, kurias Komisija gavo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2.Iki šio reglamento įsigaliojimo dienos taikytinos taisyklės ir toliau taikomos aromatizuotų vynų pavadinimų kaip geografinių nuorodų apsaugos paraiškoms, kurias Komisija gavo pagal Reglamentą (ES) Nr. 251/2014 iki šio reglamento įsigaliojimo dienos. Tačiau sprendimas dėl įregistravimo priimamas vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 52 straipsniu su pakeitimais, padarytais šio reglamento 2 straipsnio 13 punktu.

3.Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 29–60 straipsniai po 2021 m. sausio 1 d. ir toliau taikomi išlaidoms, kurios iki 2021 m. sausio 1 d. patiriamos pagal tuose straipsniuose nurodytas pagalbos schemas.

7 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja [X] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 1 punkto b papunktis ir 4, 8, 17, 22, 27, 28 ir 31 punktai, taip pat 4 ir 5 straipsniai taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

1.PASIŪLYMO STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 22  

☒ esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

☒ trukmė ribota

–☒    galioja nuo 2021 01 01 iki 2027 12 31

–☒    Įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 m. iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 m. iki 2027 m. ir vėliau.

☒ Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, ir (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms, pasiūlymo neribotas galiojimas.

–Įgyvendinimas nuo 2021 m. (biudžetinių metų).

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 23  

☒ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☒ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–☒    vykdomųjų įstaigų.

☒ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės subjektams;

–◻ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūlomų naujų biudžeto išlaidų eilučių preliminarus sąrašas 24  

Lentelėje pateiktas biudžeto punktų sąrašas yra preliminarus ir neužkerta galimybės Komisijai pateikti metinei biudžeto procedūrai skirtą konkrečią biudžeto nomenklatūrą.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendros sumos netikslios dėl suapvalinimo.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendros sumos netikslios dėl suapvalinimo.

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendros sumos netikslios dėl suapvalinimo.

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☒    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–☒    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻ nuosaviems ištekliams

–☒ kitoms pajamoms

Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ☒    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    [COM(2018) 322 final – DFP reglamentas].

(2)    Ji sukurta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai , 110 straipsniu, taip pat 2014 m. liepos 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 834/2014, kuriuo nustatomos bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos taikymo pagal bendrą žemės ūkio politiką taisyklės .

(3)    Europos Komisija (2017 m.). 2017–2021 m. vertinimo ir tyrimų planas . Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas.

(4)    Žr.: https://ec.europa.eu/agriculture/statistics/facts-and-figures_lt https://ec.europa.eu/agriculture/sites/agriculture/files/consultations/cap-modernising/eco_background_final_en.pdf https://ec.europa.eu/agriculture/sites/agriculture/files/consultations/cap-modernising/env_background_final_en.pdf https://ec.europa.eu/agriculture/sites/agriculture/files/consultations/cap-modernising/soc_background_final_en.pdf

(5)    Žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaita (AMTF ataskaita) (2016 m.). Rinkos rezultatų gerinimas, gerinant ūkininkų padėtį tiekimo grandinėje .

(6)    Europos Komisija (2016 m.). Europos kaimo plėtros konferencija (Korko 2.0 konferencija) , https://ec.europa.eu/agriculture/events/rural-development-2016lt_lt

(7)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros; OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14.

(8)    OL C , , p. .

(9)    OL C , , p. .

(10)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(11)    ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/…, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L …, ......, p …).

(12)    Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundas (1986–1994 m.). 1 priedas. 1C priedas. Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (PPO) (OL L 336, 1994 12 23, p. 214). 

(13)    1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1).

(14)    2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(15)    Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundas (1986–1994 m.). 1 priedas. 1A priedas. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (PPO) (OL L 336, 1994 12 23, p. 1).

(16)    WT/MIN(15)/45, WT/L//980.

(17)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(18)    … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (OL L …, ......, p…).

(19)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014 3 20, p. 14).

(20)    2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

(21)    2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 41).

(22)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(23)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(24)    Bus palikta daug dabartinių biudžeto išlaidų eilučių, kurių eilutės numeris turi būti suderintas su nauja biudžeto nomenklatūra (pvz. dabartiniai skyriai 05 07 ir 05 08). Nomenklatūra gali būti tikslinama atsižvelgiant į BŽŪP pasiūlymo pakeitimus.

(25)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(26)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(27)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(28)    Sektorinių intervencinių priemonių pagal BŽŪP planą padidėjimas paaiškinamas 60 mln. EUR asignavimu, kuris siūlomas siekiant paremti žemės ūkio sektorių, taip pat išlaidų vaisių ir daržovių sektoriuje pokyčiais, kurie, remiantis pastebėtu lėšų panaudojimo lygiu pastaruoju laikotarpiu, neapsiriboja tik ES skirtomis lėšomis.

(29)    Įskaitant taip pat sumas, kurios dabar finansuojamos pagal 05 07 skyrių (Žemės ūkio išlaidų auditas) ir 05 08 (Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos srities strategija ir koordinavimas).

(30)    Supaprastinimo tikslais EŽŪGF techninės pagalbos asignavimai laikomi nediferencijuotais. Neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) suma, palyginti su bendra šios finansinės pažymos suma, yra nedidelė.

(31)    Įskaitant sumas, kurios dabar finansuojamos pagal biudžeto punktą 05 01 04 01 – Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) rėmimo išlaidos – Ne veiklai skirta techninė pagalba ir 05 01 06 01 – Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga – Įnašas pagal Žemės ūkio skatinimo priemonių programą

(32)    Supaprastinimo tikslais EŽŪFKP techninės pagalbos asignavimai laikomi nediferencijuotais. Neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) suma, palyginti su bendra šios finansinės pažymos suma, yra nedidelė.

(33)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(34)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JES – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(35)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).